Dėl greitai tobulėjančio dirbtinio intelekto, ekspertai įspėja gyventojus dėl dažnai pamirštamos rizikos. Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas primena, kad šiandien svsvarbu prisiminti, jog naudojantis dirbtiniu intelektu svarbu ne tik neatskleisti privačios informacijos bei skatina suprasti, kaip tą daryti saugiai.

Vartotojams vis dar trūksta saugaus DI naudojimo įgūdžių

Dirbtinis intelektas vis dažniau pasitelkiamas kasdienėms užduotims – nuo informacijos paieškos ir tekstų rengimo iki dokumentų analizės. Tačiau augant jo naudojimui, kartu svarbu ugdyti ir saugaus naudojimosi įpročius. Siekdami gauti kuo tikslesnį atsakymą žmonės neretai pateikia daugiau duomenų, nei iš tiesų reikia užduočiai atlikti.

2025 m. JAV atliktas pokalbių DI naudotojų tyrimas atskleidė ryškų paradoksą: net 82 proc. apklaustųjų pokalbius su DI vertina kaip itin privataus pobūdžio, tačiau kartu beveik pusė (47 proc.) juose aptaria sveikatos klausimus, o daugiau nei trečdalis (35 proc.) – asmeninius finansus.

Pasak V. Gurčino, naudojantis viešai prieinamais DI įrankiais svarbu įvertinti, kokią informaciją jiems pateikiame ir ar ji iš tiesų būtina konkrečiai užduočiai atlikti.

„Paprasta taisyklė – to, ko neskelbtumėte viešai, nereikėtų pateikti ir DI įrankiui. Galima dalintis idėjomis, mokymosi medžiaga ar tekstais, iš kurių pašalinta asmeninė informacija. Tačiau asmens kodai, sveikatos ar finansiniai duomenys, klientų informacija, vidiniai darbo dokumentai ar dar nepaskelbti projektai neturėtų atsidurti viešai prieinamuose DI įrankiuose. Slaptažodžiams ir prieigos raktams visada galioja griežtas „ne“, – sako V. Gurčinas.

Eksperto teigimu, daugeliu atvejų norint pasinaudoti DI galimybėmis pakanka informaciją nuasmeninti. Vardus galima pakeisti inicialais ar raidėmis, tikslias sumas nurodyti apytiksliai, o įmonių pavadinimus pakeisti bendrinėmis sąvokomis. Tokiu būdu išsaugomas užduoties kontekstas, tačiau sumažinama rizika atskleisti jautrią ar konfidencialią informaciją.

Svarbiausias DI įgūdis – kritinis vertinimas

Pasak V. Gurčino, atsakingas naudojimasis DI prasideda nuo dviejų paprastų įpročių: nepatikėti technologijai daugiau informacijos, nei būtina, ir nepriimti jos atsakymų kaip neginčijamos tiesos. Būtent šie įgūdžiai tampa svarbiausi dirbtiniam intelektui tampant kasdieniu darbo įrankiu.

„Daugelis žmonių vis dar klaidingai mano, kad svarbiausias DI įgūdis yra gebėjimas parašyti gerą užklausą. Tačiau momentas, kai gera užklausa buvo savotiška supergalia, jau praėjo. Šiandien vis svarbiau gebėti atskirti, kas yra teisinga, o kas tik skamba įtikinamai. Dirbtinis intelektas gali pateikti atsakymą labai užtikrintai net ir tada, kai klysta, todėl žmogaus kritinis vertinimas tampa svarbesnis nei bet kada anksčiau“, – sako V. Gurčinas.

Saugumas – ne tik vartotojo atsakomybė

„Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad keičiantis darbo įpročiams auga ir poreikis sprendimams, kurie padėtų ne tik efektyviai naudotis DI galimybėmis, bet ir atsakingai tvarkyti informaciją. Vis dažniau dėmesys krypsta ne vien į pačius DI įrankius, bet ir į įrenginius, kuriuose jie naudojami, ypač kai kalbama apie darbą su dokumentais, klientų duomenimis ar kita jautria informacija.

Vienas duomenų saugumą užtikrinančių sprendimų – naujausiuose „Samsung Galaxy Fold8“ ir „Galaxy Fold8 Ultra“ modeliuose įdiegta „Samsung Knox“ saugumo platforma. Jos dalis „Knox Vault“ jautriausią informaciją, pavyzdžiui, slaptažodžius, PIN kodus ir biometrinius duomenis, izoliuoja nuo likusios įrenginio sistemos.

„DI suteikia vis daugiau galimybių informaciją analizuoti ir efektyviai panaudoti, tačiau kartu turime galvoti ir apie jos apsaugą. Viename įrenginyje šiandien telpa tiek asmeniniai, tiek darbo duomenys, todėl saugumas turi būti ne papildoma funkcija, o neatsiejama technologijos dalis“, – sako E. Tamelytė.

Atėjus pavasariui daugelis tvarkosi namus, aplinką, bet dažnai pamiršta išsivalyti ir ten, kur daugiausiai praleidžia laiko - kompiuterį ir telefoną. „Telia“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė teigia, kad skaitmeninė švara ne tik įtakoja įrenginio greitį, bet tampa tvarumo klausimu. 

Tyrimai rodo, kad skaitmeninėje erdvėje sukauptos informacijos kiekis kasmet sparčiai auga. Tarptautinė technologijų rinkos tyrimų bendrovė IDC 2026 m.skaičiuoja, kad pasaulinis „datasphere“ (visų sukuriamų, kopijuojamų ir saugomų duomenų kiekis) auga maždaug 20–25 proc. per metus.

Kai atmintis pilna, stringa ir telefonas

Technologijų specialistai taip pat pastebi, kad atmintį išeikvoję telefonai pradeda strigti ir veikia gerokai lėčiau. Pavyzdžiui, „Google“ ir „Apple“ atkreipia dėmesį, kad sklandžiam įrenginio darbui bei atnaujinimams būtina palikti bent dalį laisvos vietos.

Pasak „Telia“ tvarumo vadovės Aurelijos Žėkienės, daugelis žmonių linkę saugoti gerokai daugiau informacijos, nei iš tiesų reikia. „Laikui bėgant mūsų telefonuose susikaupia daugybė nenaudojamų failų. Beveik nepastebėdami tampame skaitmeniniais „kaupikais“. Telefonuose dūlantys nereikalingi kadrai ar senos programėlės ne tik suvalgo įrenginio greitį, sukuria saugumo rizikų, bet ir be jokios prasmės eikvoja elektrą duomenų centruose. Tai tiesiog skaitmeninis šiukšlynas, kurio verta kuo greičiau atsikratyti“, – sako ji.

Žmonių skaitmeniniai įpročiai palieka labai apčiuopiamą pėdsaką gamtai. Skaičiuojama, kad vienas debesyse saugomas gigabaitas failų kainuoja 0,025 kg CO2e per metus. Tad ištrynus 1GB duomenų, galima sutaupytitiek energijos, kiek jos reikėtų penkis kartus įkrauti telefoną.

„Gal kai kam atrodo, kad failai lengvai plūduriuoja kažkur neapčiuopiamame debesyje, tačiau realybė kur kas žemiškesnė. Visi šie duomenys nusėda serveriuose ant žemės. Jų veikimui ir aušinimui nuolat naudojama elektra bei vanduo, todėl žmonių skaitmeniniai įpročiai palieka labai realų pėdsaką gamtai. Saugoti svarbią informaciją tikrai reikia, tačiau verta pasistengti, kad tas debesis nevirstų tiesiog skaitmeniniu sąvartynu“, – sako ji.

Būtent todėl „Telia“ kviečia pavasarinę švarą perkelti ir į virtualią erdvę. Bendrovė inicijuoja mėnesį truksiančią akciją „e.psivalom“, kurios tikslas – apsivalyti nuo skaitmeninių atliekų, atkreipti visuomenės dėmesį į atsakingus technologijų naudojimo įpročius ir tiesiog peržiūrėti savo įrenginiuose sukauptą informaciją.

Nuo ko pradėti tvarką?

Tvarką verta pradėti nuo nuotraukų galerijos, nes būtent joje dažniausiai kaupiasi didžiausias kiekis nereikalingų failų. Daugelis telefonų saugo dešimtis beveik identiškų kadrų, ekrano kopijas ar trumpalaikę informaciją, pavyzdžiui, ekrano nuotraukas iš internetinių parduotuvių. Ištrynus tokius vaizdus įrenginyje greitai atsiranda daugiau vietos, o iš tikrųjų svarbias nuotraukas galima rasti lengviau.

Ne mažiau svarbu peržiūrėti ir debesijos saugyklas bei el. pašto dėžutes. Jose dažnai lieka seni vaizdo įrašai ar nebeaktualūs darbo failai.

„Daugelis turi įprotį įrašinėti vaizdo susitikimus tiesiog dėl šventos ramybės. Nors išsaugant failą atrodo, kad jo dar tikrai prireiks, praktika rodo ką kita – prie šių įrašų beveik niekas nebegrįžta. Taip atsiranda milžiniški, niekam nereikalingi vaizdo failai, kurie metai iš metų be reikalo užima vietą“, – sako A. Žėkienė.

Anot tvarumo vadovės, norint išlaikyti skaitmeninę tvarką ilgesnį laiką, verta peržiūrėti ir telefono nustatymus. „Švara telefone išliks ilgiau, jei neleisime jame vėl prisikaupti nereikalingos informacijos. Paprasčiausias būdas tai padaryti – išjungti automatinį nuotraukų ir vaizdo įrašų išsaugojimą pokalbių programėlėse. Šie keli paprasti paspaudimai nustatymuose padės išvengti situacijos, kai įrenginio atmintis vėl netikėtai užsipildo“, – pataria A. Žėkienė.