Login to your account

Username *
Password *

Lietuviai garsiausioje išmaniosios medicinos konferencijoje – tarp tokių technologijos milžinių, kaip „Google“, „Roche“, „Microsoft“

Dirbtinio intelekto taikyme besispecializuojančios lietuvių informacinių technologijų įmonės UAB „Acrux cyber service“ sprendimai susilaukė dėmesio rugsėjo 7-8 d. Bazelio mieste, Šveicarijoje vykusioje prestižinėje išmaniosios medicinos konferencijoje „Intelligent Health 2022“.

Lietuviai – tarp pasaulinio lygio inovatyvių dirbtinio intelekto technologijų kūrėjų

Įmonės komanda į prestižinę konferenciją buvo atrinkta tarp 5 geriausių išmaniosios medicinos sprendimus kuriančių įmonių ir pakviesta pristatyti pranešimą apie unikalią savo sukurtą dirbtinio intelekto sistemą, skirtą gydyti sudėtingiausių būklių pacientus, kuriems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija.

Kartu su lietuviais pranešimus skaitė tokios sveikatos technologijų sektoriaus kompanijos, kaip „Novartis Foundation“, „Microsoft“ ir „Deloitte“, „Roche“, „Baidu“, „Astra „Zeneca, „Google“, „Facebook“. „IBM“, „Nvidia”. Taip pat tokios mokslo bei nevyriausybinės organizacijos, kaip Harvardo bei Oksfordo universitetai, Pasaulio sveikatos organizacija, UNICEF, Jungtinės Tautos.

„Šis pripažinimas mums yra labai svarbus. Džiaugiamės, kad galime ne tik pagerinti pacientų būklę ir palengvinti gydytojų darbą, bet ir parodyti, kad Lietuva kuria pasaulinio lygio inovatyvius dirbtinio intelekto sprendimus“, – teigia Jokūbas Drazdas.

„Acrux Cyber Services“ sukurta technologija pasitarnavo COVID-19 pacientų gydymui

Lietuvių įmonė jau daugelį metų kuria dirbtinio intelekto technologijas įvairiuose sektoriuose, tačiau dar 2019 m. pradėta kurti išmaniosios medicinos technologija, skirta dirbtinei plaučių ventiliacijai, susilaukė ypatingo dėmesio pasauliniu mastu.

2019 metais įmonė, bendradarbiaudama su Respublikine Vilniaus universitetine ligonine, pradėjo kurti produktą, optimizuojantį dirbtinės plaučių ventiliacijos procesą. Pasitelkiant mašininio mokymosi metodus sukurta sistema, kuri padėjo užtikrinti COVID-19 pacientų stebėjimą intensyviosios terapijos skyrių palatose pandemijos įkarštyje ir šimtams ūminiu kvėpavimo nepakankamumu sergančių pacientų sumažinti dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmę, galimų komplikacijų riziką.

„Sprendimo poreikis atsirado dar prieš pandemiją, tačiau didžiausia jo nauda išryškėjo pandemijos metu atsiradus daugiau pacientų, kuriems buvo būtinas gydymas dirbtine plaučių ventiliacija. Kiekvieno iškvėpimo ir įkvėpimo metu medicinos prietaisai fiksuoja daugybę parametrų, kurie įprastai ligoninėse niekur nėra kaupiami. Labai yra svarbu užtikrinti, kad dirbtinės plaučių ventiliacijos kvėpavimo ciklo dalys (įpūtimas, iškvėpimas) kuo tiksliau atitiktų paciento savarankiško kvėpavimo pastangas. Ligoninės personalas, prižiūrintis daug pacientų, ne visada yra pajėgus išanalizuoti didžiulį, nuolat atsinaujinančių duomenų kiekį iš medicininės įrangos, susieti visų prietaisų rodomus parametrus, įvertinti jų sąsajas ir pagal tai individuliai kiekvienam pacientui pritaikyti dirbtinės plaučių ventiliacijos metodiką. Dirbtinio intelekto sistemos, kaupiančios ir analizuojančios didelės apimties duomenis, geba daug greičiau pastebėti ir tinkamai vertinti nuolat kintančią paciento kvėpavimo sistemos būklę intensyviosios terapijos skyriuje“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovas profesorius Saulius Vosylius

Profesoriaus Saulius Vosylius teigimu, dirbtinio intelekto sistema, kuri yra pritaikyta dirbtinei plaučių ventiliacijai, gali ne tik palengvinti medicinos personalo darbą, bet taip pat – užtikrinti pacientui geresnę plaučių ventiliacijos kokybę ir taip sumažinti mechaninio poveikio riziką anksčiau ligos pažeistiems plaučiams.
Svarbus renginys, žengiant į tarptautines rinkas

„Esu tikras, kad šis renginys yra tik pirmas žingsnis, įžengiant į tarptautines rinkas. Turime didelių planų ir manome, kad savo sprendimais, dirbtinio intelekto pagalba galime pasaulį padaryti tvaresnį“, – teigia įmonės vadovas Jokūbas Drazdas.

Konferencijoje buvo nagrinėtos tokios temos, kaip skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas gali padėti lėtinių ligų gydymui, moterų sveikatai, didelis dėmesys skirtas individualizuotai sveikatos priežiūrai, apžvelgti kibernetinio saugumo ir privatumo iššūkiai bei kitos aktualios temos, pristatyti įvairūs išmaniosios medicinos sprendimai.

Lietuvoje pasibaigę 5G dažnių aukcionai davė startą didelės apimties technologijos plėtrai ir skatina aktyviai ruoštis naujos kartos mobiliojo ryšio erai. Daugelis jau žino, jog 5G suteiks akimirksninę interneto spartą ir talpą, tačiau kai kurių svarbių penktos kartos tinklo galimybių didelė dalis žmonių dar gerai nežino.  Viena jų – geresnės sveikatos priežiūra, su tuo 5G sieja vos trečdalis Lietuvos gyventojų, rodo „Telia“ užsakymu atlikta apklausa.

„Žmonėms kol kas sunku rasti ryšį tarp naujos kartos mobiliojo ryšio ir medicinos. Vis dėlto, tokių 5G pritaikymo pavyzdžių – apstu. 5G ryšiu aprūpinti greitosios medicinos pagalbos automobiliai gali perduoti didžiulius kiekius duomenų apie ligonio sveikatą jo laukiančioms gydytojų komandoms, nuotoliniu būdu valdomi robotai-chirurgai, visavertės nuotolinės gydytojų konsultacijos, sveikatos būklę stebintys davikliai ir sveikatos priežiūros decentralizavimas jau gretai žmonėms leis gauti visiškai naujos kartos medicinos paslaugas“, – sako „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Pandemijos suteikta paspirtis

Pasak S. Tilindžio, itin spartaus ir patikimo interneto ryšio poreikis šiuolaikinėje vis labiau besiskaitmenizuojančioje medicinoje juntamas jau gana ilgai, todėl įvairūs 5G paremti šios srities sprendimai pradėti vystyti šiam ryšiui dar tik žengiant pirmuosius žingsnius. Galbūt nemažai jų vis dar nebūtų peržengę uždarų laboratorijos durų, jei ne pasaulį pastaraisiais metais supurčiusi pandemija, suteikusi progą kūrybingai pritaikyti naujausias technologijas.

„Vienas paprasčiausių ir efektyviausių 5G pritaikymo medicinoje pavyzdžių – įvairiose šalyse dėl itin didelio iškvietimų skaičiaus pradėti testuoti greitosios medicinos pagalbos automobiliai, aprūpinti vaizdą realiu laiku ligoninei transliuojančiomis 4K kameromis ir papildytos realybės akiniais ar išmaniosiomis pirštinėmis. Tokia įranga leidžia ligoninės personalui iš anksto gauti paciento gyvybinių rodiklių duomenis, atlikti vizualią apžiūrą ir tinkamai pasiruošti jo atvykimui. Taip pat esant poreikiui, ligoninės gydytojai balsu arba pateikdami instrukcijas išplėstos realybės akiniuose ar išmaniosiose pirštinėse gali instruktuoti ekipažo paramedikus, kad jie specializuotą pagalbą pradėtų teikti dar prieš pasiekiant gydymo įstaigą“, – pasakoja pašnekovas.

Kita problema, kuriai spręsti taip pat pasitelktas 5G – užsikrėtimo baimė. Kaip įmanoma labiau siekdamos apriboti nebūtiną lankymąsi gydymo įstaigose, dauguma valstybių, įskaitant Lietuvą, COVID-19 protrūkį išnaudojo kaip paspirtį greičiau reglamentuoti nuotolines gydytojo konsultacijas. 5G prisidėjo prie sklandžios telekonferencijos patirties užtikrinimo ypač tose vietovėse, kuriose prieš tai buvęs ryšys iki tol negalėjo garantuoti nieko panašaus.

Ligoninių transformacija

„Telia“ išmaniųjų technologijų ekspertas svarsto, jog priešingai, nei daugelis įsivaizduoja, 5G neturėtų apsiriboti vien įvairių šiandieninių medicininių procesų efektyvumo didinimu ar supaprastinimu. Šis ryšys turėtų inicijuoti tektoninius lūžius ligoninės sampratoje ir ligų diagnostikoje, gydymo įstaigas paversdamas didžiuliais duomenų centrais, kuriuose praktiškai sunku išvysti baltą chalatą dėvintį gydytoją.

„Visų pirma, 5G paskatins visišką gydymo įstaigų skaitmenizaciją ir visų pacientų duomenų perkėlimą į debesijos saugyklas, eliminuojant bet kokius popierinius dokumentus. Penktos kartos tinklo galimybės skirtingoms ligoninėms leis šia informacija saugiai keistis akimirksniu ir be apribojimų, kas pagerins suteikiamų paslaugų kokybę. Be to, tokios didelės apimties duomenų bazės patalpinimas debesijoje leis lengviau šią informaciją apdoroti ir panaudoti dirbtinio intelekto (DI) treniravimui, moksliniams tyrimams bei naujų gydymo praktikų paieškai. Dėl šios priežasties labai tikėtina, kad ateityje gydytojo darbas priartės prie duomenų mokslininko“, – prognozuoja S. Tilindis.

Specialistas taip pat mano, jog ateityje ligoninėse pradėti diegti vidiniai 5G tinklai padės vis daugiau šių įstaigų darbo patikėti DI ir robotams. Daugybė šiuo metu vystomų automatizuotos DI radiologinių vaizdų analizės startuolių leidžia tikėtis, kad po keleto metų rentgeno, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo atsakymą gausime ne po kelių dienų, bet iškart – vos pasibaigus tyrimui.

Sveikatos priežiūros decentralizacija

Vis dėlto, pašnekovo nuomone, didžiausia 5G sveikatos apsaugos sistemai suteikiama nauda pasireikš paslaugų prieinamumo gerinimu. Vakarų pasaulio valstybėse šiuo metu stebima tendencija, kad mažesnės ir šalies periferijoje esančios gydymo įstaigos yra uždaromos, paslaugų teikimą centralizuojant didesnėse miestų ligoninėse. Nors taip taupomos sveikatos apsaugos sistemos lėšos, vyresniems ir atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims tampa kur kas sunkiau patekti pas specialistą bei gauti net ir elementarias medicinines paslaugas.

„5G padėtų šią problemą spręsti, panaikindamas geografinę atskirtį. Pasitelkdami šį ryšį ir įvairius pacientų dėvimus įrenginius, gydytojai galėtų nuotoliniu būdu konsultuoti ir sekti būklę, žmonėms neiškėlus kojos iš namų. Tuo metu įvairūs kiti 5G sprendimai, automatizuojantys diagnozės nustatymą ir suteikiantys galimybę įvairias medicinines procedūras atlikti nuotoliniu būdu labiau patyrusiems specialistams iš kitų miestų ar net šalių, galėtų padėti išlaikyti dabartines mažąsias ligonines neuždarytas, jose paliekant minimalų darbuotojų skaičių. Visa tai leistų visiems gyventojams džiaugtis vienoda medicinos paslaugų kokybe ir jų prieinamumu, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos“, – apibendrina „Telia“ ekspertas S. Tilindis.

„Telia“ užsakymu KOG instituto atliktu vartotojų nuomonės tyrimu buvo siekiama įvertinti 5G ryšio technologijos žinomumo ir požiūrio į ją skirtumus 2020 ir 2022 m. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 18 – 65 m. Lietuvos gyventojai.

Nors teoriškai šiandien Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių užsiregistruoti vizitui pas gydytoją ar pamatyti medicininius įrašus galima keliais mygtuko paspaudimais telefone ar kompiuteryje, praktikoje šis procesas ne visada toks sklandus.

Valstybinių elektroninių sveikatos sistemų veikimą dažnai lydi nesklandumai, lemiantys visuomenės nepasitenkinimą ir mažesnį gyvybiškai svarbių paslaugų prieinamumą. Tačiau, pasak Dano Masiliūno, „Huawei“ įmonių verslo grupės vadovo Baltijos šalyse, Graikija daugeliui valstybių įrodė, jog šiuos iššūkius išspręsti įmanoma pasitelkus modernius technologinius sprendimus.

Toliaregiški politiniai sprendimai

Graikijos elektroninių sveikatos sistemų priežiūra 2012 metais buvo perleista naujai įkurtai Nacionalinei sveikatos paslaugų aprūpinimo organizacijai (EOPYY). Šiai sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiai įstaigai, kurios valdomomis sistemomis naudojasi 98% sveikatos draudimu apsidraudusių šalies gyventojų, patikėta užduotis sukurti pažangesnes elektronines sveikatos sistemas, išnaudojant naujausių technologijų teikiamą potencialą.

Augant EOPYY IT infrastruktūrai keliamiems reikalavimais ir apkrovai, pirmiausia buvo nuspręsta atnaujinti šios įstaigos duomenų centrus. „Šiomis reformomis buvo siekiama ne tik palengvinti duomenų centrų aptarnavimą, platėjant EOPYY teikiamų elektroninių paslaugų asortimentui, bet ir užtikrinti nepertraukiamą skaitmeninių sveikatos sistemų darbą 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, 365 dienas per metus. Kitaip tariant, tam, kad šalies gyventojai visomis paslaugomis, nuo kurių priklauso jų sveikata ar net gyvybė, visada galėtų naudotis be jokių sutrikimų“, – pasakoja Danas Masiliūnas.

Dėl šios priežasties 2016 metais EOPYY pradėjo ieškoti technologinio partnerio, kuris įstaigą galėtų lydėti šioje ilgalaikėje misijoje ir suteikti visus naujajai infrastruktūrai būtinus komponentus, pradedant serveriais, duomenų talpyklomis ir baigiant ugniasienėmis, maršrutizatoriais bei šakotuvais. Po viešųjų pirkimų konkursų ir kruopščių vertinimo procedūrų nugalėtoju buvo paskelbtas „Huawei“ produktų portfelis, sugebėjęs geriausiai patenkinti visus projekto reikalavimus.

Graikijos sveikatos apsaugos sistemai – pažangiausios technologijos

Nors EOPYY svarstė rinktis 2U tipo serverių spintas, „Huawei“ už tą pačią kainą pasiūlė kur kas efektyvesnes 4U tipo „​​FusionServer Pro“ serijos serverines. Taip pat duomenų centruose buvo nuspręsta diegti „UPS2000-G“ nenutraukiamo maitinimo šaltinį, kuris Graikijos sveikatos apsaugos duomenų centrams gali garantuoti patikimą energijos tiekimą, prisitaikydamas prie apkrovos ir aplinkos sąlygų.

Svarbiausiu atnaujinimo komponentu tapo „Huawei OceanStor V3“ integruota talpyklos sistema, kuri pritaikyta didelėms duomenų bazėms, dalinimuisi dideliais failais ir debesijos kompiuterijai sveikatos apsaugos srityje. Tuo metu tinklo kūrimui buvo pasirinkti „S7700“ serijos išmanieji šakotuvai, kurie suteikia dideles sistemos plėtros galimybes ir rinkoje patikrintą patikimumo standartą, jų apsaugai panaudojant naujos kartos „Huawei USG“ ugniasienę.

Sistemos keitimo procesas buvo atliktas trimis etapais. Pirmajame etape įgalioti vietiniais „Huawei“ partneriai – „Uni Systems“ ir „OTE“ suprojektavo duomenų centro kambarį, o antrajame – pristatyta ir įdiegta visa reikiama įranga. Paskutinėje projekto fazėje į naują duomenų centrą buvo perkeltos visos EOPYY elektroninės paslaugos ir informacija. Siekiant Graikijos piliečiams sukelti kuo mažiau nepatogumų, duomenų migracijos procesas buvo vykdomas savaitgaliais.

Kur kas lengviau pasiekiamos sveikatos paslaugos

Visiškai įdiegus naująją „Huawei“ duomenų centro infrastruktūrą, teigiamus pokyčius Graikijos pacientai galėjo pajusti iš karto. Kadangi duomenų prieigos greitis padidėjo beveik 10 kartų, tokie procesai kaip registracija pas gydytoją ar medicininių įrašų paieška, tapo kur kas sklandesni ir spartesni. Taip pat nauja infrastruktūra reikšmingai sumažino veikimo sutrikimų skaičių, įgyvendindama šalies vyriausybės iškeltą nulinių sistemos prastovų tikslą.

Tačiau ryškiausiai atnaujinimo privalumai išryškėjo užklupus COVID-19 pandemijai. Turėdama pajėgią „Huawei“ infrastruktūrą, EOPYY sukūrė skaitmeninę platformą, kurioje buvo nuotoliniu būdu tapo galima teikti prašymus specializuotoms paslaugoms, pradedant ergoterapija ir baigiant psichoterapija, taip išvengiant užsikrėtimo riziką didinančių fizinių apsilankymų gydymo įstaigose ir laukimo eilėse. Tai netgi lėmė greitesnį, nei bet kada anksčiau, tokių paraiškų apdorojimą. Sumažinti biurokratiją ir užsikrėtimo tikimybę papildomai padėjo naujasis e-portalas, kuriame Graikijos gyventojai gali gauti visus reikalingus vaistų receptus be fizinio apsilankymo pas gydytoją, išskyrus tuos atvejus, kai tai tikrai būtina.

Naujoji sistema ne tik padidino medicinos paslaugų prieinamumą, bet ir padeda lengviau valdyti augantį sveikatos apsaugos sistemos duomenų kiekį, kurį sudaro pacientų ligos istorijos, tyrimų atsakymai ir kita svarbi informacija. Taip pat „Huawei“ įranga EOPYY suteikė galimybę kurti naujas šių duomenų analizės strategijas, kurios leistų gauti svarbių įžvalgų, kaip ateityje papildomai patobulinti pacientams teikiamas paslaugas.

„Huawei“ džiaugiasi galėjusi prisidėti prie šio ambicingo projekto bei taip Graikijos žmonėms padėti dar sklandžiau ir paprasčiau gauti jiems ypač svarbias sveikatos paslaugas. Įžvalgi Graikijos politika ir ilgalaikė viziją galėtų tapti pavyzdžiu kitoms šalims, kaip pasitelkus pažangius ir į ateitį orientuotus technologinius sprendimus galima išspręsti įsisenėjusias elektroninių sveikatos sistemų problemas bei išvengti naujų, netikėtai užklupus tokiai krizei, kaip COVID-19 pandemija.“ – apibendrina „Huawei Technologies“ įmonių verslo grupės vadovas Baltijos šalyse.`