Kasmet gegužės 17 d. švenčiama Tarptautinė telekomunikacijų diena yra gera proga susimąstyti, kaip smarkiai pažengė mūsų pasaulis. Prieš mažiau, nei šimtą metų, žmonėms buvo galima padaryti įspūdį paprasčiausiu šviesos jungikliu ar pjaustyta duona parduotuvėse, o šiandien vargiai nustebtume kelyje išvydę be vairuotojo riedantį automobilį. Tačiau tai nereiškia, kad technologijos „išsisėmė“ – „Telia“ ekspertai pateikia keturias svarbiausias ateinančių metų inovacijas.

„Gegužės 17 d., prieš 158 m., „gimė“ ne internetas ir net ne telefonas, o keleto šalių susitarimas sujungti savo telegrafo tinklus ir Tarptautinė telegrafo sąjunga. Šiais laikais pastaroji jau vadinasi Tarptautine telekomunikacijų sąjunga, o pasauliui kyla visai kiti technologiniai iššūkiai. Šiandien sprendžiame galvosūkius, ar dirbtinio intelekto parašyta muzika gali būti saugoma autorių teisių, kaip apibrėžti nuosavybę metavisatoje, ar smegenyse verta implantuoti implantą, leisiantį savo mintis sujungti su internetu, bei kam išnaudoti milžiniškas 5G galimybes“, – pasakoja „Telia“ išmaniųjų technologijų ekspertas Simonas Tilindis.

Dirbtinis intelektas (DI)

Šių metų pradžioje išpopuliarėjęs „ChatGPT“ DI pokalbių robotas ne juokais išgąsdino daugelio profesijų atstovus. Mokiniai jam patikėjo savo rašinėlių rašymą, studentai padedami jo spręsdavo testus, o programuotojams jis leido valandų valandas trunkančius kodo rašymus sutrumpinti iki kelių minučių. Praėjus nedaug laiko, DI kurtos nuotraukos pradėjo pelnyti pirmas vietas „Sony“ ir kitų organizuojamuose fotografijos konkursuose, o į „Spotify“ topus žaibiškai pakilusi „Heart on my Sleeve“ daina, atliekama Drake ir The Weeknd, pasirodė su pastaraisiais atlikėjais neturinti nieko bendra ir esanti tik tikroviškas jų balsų pamėgdžiojimas, pasitelkiant DI.

„Šiuolaikinių DI įrankių poveikis pasauliui šiandien jau lyginamas su išmaniojo telefono išradimu. Nors kol kas jų kūriniai yra tik labai įmantrios klastotės ir vis dar reikalauja didesnio ar mažesnio žmogiško prisilietimo, darosi akivaizdu, jog DI netrukus smarkiai pakeis mūsų darbo ritmą. Geras to įrodymas – šiuo metu nedidelės testuotojų grupės bandomas ir netolimoje ateityje pasirodysiantis „Microsoft Office“ biuro programų papildinys „Copilot“. Jis sugebės automatiškai konspektuoti „Teams“ susitikimus, savarankiškai atrašyti į kasdienius el. laiškus, už mus parašyti „Excel“ formules ir net sukurti ištisas „PowerPoint“ prezentacijas“, – atskleidžia S. Tilindis.

Metavisata

Panašiai kaip „ChatGPT“ šiemet, praėjusių metų madingiausia technologija buvo metavisata. Virtualus pasaulis, kuriame galime pramogauti, susitikti su draugais ir net kaupti kapitalą, sudomino daugybę kompanijų ir paprastų žmonių. Dar neegzistuojančioje metavisatoje įvairūs startuoliai pradėjo pardavinėti žemės sklypus, kurti skaitmenines mados kolekcijas, o „Tinder“ ten netgi užsimojo perkelti pasimatymus.

„Pastaruoju metu kalbos apie metavisatą smarkiai pritilo, nes jos vizijos autorė „Facebook“, neseniai pakeitusi pavadinimą į „Meta“, šiais metais užfiksavo rekordinio dydžio nuostolį. Investuotojai į įvairius metavisatos projektus tai priėmė kaip ženklą pristabdyti investicijas į su ja susijusius projektus. Visgi didžiausia problema yra ne pati idėja, o tai, jog per visa šį laiką neatsirado nei tikrai kokybiškų virtualios realybės, galinčių mus nukelti į alternatyvų pasaulį, nei pačių pasaulių. Didelė tikimybė, kad metavisatos populiarumas atgims po kelerių metų, kai technologinė pažanga prisivys šios vizijos futuristiškumą“, – aiškina pašnekovas.

Juslinis internetas

Daugelis iš mūsų juokais esame girdėję pasvarstymus, kad mūsų aplinkoje tiek daug išmanių daiktų, jog netrukus beliks prie interneto prijungti tik savo smegenis. Pasirodo, tokie ketinimai nėra laužti iš piršto. Neseniai į viešumą nutekėję duomenys rodo, jog Elono Musko 2016 m. įkurta „Neuralink“ kompanija iš JAV institucijų jau nesėkmingai bandė gauti leidimą atlikti smegenų implanto bandymus su žmonėmis, tad panašu, jog kažkada internete galėsime ne tik naršyti, bet ir jį tyrinėti savo juslėmis.

„Telekomunikacijų technologijų lyderės „Ericsson“ atlikto tyrimo duomenimis, žmonės tikisi, kad 2030 m. internetas jiems leis pajusti naujus skonius bei kvapus, valdyti girdimus garsus ir netgi smegenims tiesiogiai keistis informacija su pasauliniu tinklu. Kitaip tariant, dabartiniame internete visuomenė pasigenda įtraukumo ir stipresnių pojūčių, kadangi dauguma jo suteikiamų patirčių apsiriboja garsu ir vaizdu. Tokie eksperimentai, kaip vieno japonų profesoriaus kurtas ir ekrane rodomų patiekalų skonį pajusti leidžiantis „Taste the TV“ prietaisas, tikrai neliks nepastebėti didžiųjų kompanijų bei „pajusti internetą“ galiausiai leis didesnei visuomenės daliai“, – įžvalgomis dalinasi „Telia“ atstovas.

5G ryšys

Prasidėjus penktos kartos mobiliojo ryšio plėtrai, daugelis technologijų entuziastų laukė to momento, kai 4K kokybės „Netflix“ serialus bus galima siųstis sėdint parke po medžiu, važiuojant traukiniu ar autobusu realiu laiku vaizdo žaidime kautis su virtualiais priešininkais ar tiesiog sklandžiai dirbti sodyboje, kurios nesiekia šviesolaidžio infrastruktūra. Nė nepajutome, kaip ši ateities vizija tapo dabartimi, todėl šiandien dairomės į kur kas futuristiškesnius 5G pritaikymo scenarijus.

„Šiuo metu „Telia“ 5G ryšys dengia 90 proc. Lietuvos teritorijos, todėl galime drąsiai teigti, jog „Kai bus 5G“ etapą pakeitė „Kaip galime jį kūrybingiau pritaikyti“ stadija. Visas šalies padengimas itin sparčiu ir maža delsa pasižyminčiu ryšiu mums leidžia laukti, kada elektroninėje parduotuvėje užsakytas prekes mums pristatys dronas, javų laukuose zuis piktžoles naikinantis robotas, o vieną dieną įlipus į autobusą jame neberasime vairuotojo. Galbūt tai neįvyks šiemet ar kitąmet, tačiau tam reikiamos ryšio infrastruktūros turėjimas leidžia tikėtis, jog eilėje prie šių mūsų kasdienybę keičiančių technologijų būsime vieni pirmųjų pasaulyje“, – apibendrina V. Pavardenis.

2022-aisiais telekomunikacijų rinką, kaip ir daugelį kitų verslų bei kiekvieną iš vartotojų, veikė geopolitiniai neramumai ir didėjančios energetikos kainos, tačiau ekonominis nestabilumas nesustabdė naujovių, teigia „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims, Petras Masiulis. Šie metai buvo įsimintini dėl technologijų inovacijų: tapome 5G mobiliojo ryšio šalimi, pradėjome naudotis eSIM paslauga ir vis dažniau kasdienes užduotis patikime daiktų internetui.

P. Masiulis aptaria, kokie įvykiai telekomunikacijų rinkai buvo reikšmingiausi besibaigiančiais metais ir ko galime laukti iš 2023-ųjų.

Metų pasiekimas – 5G ryšys. Šie metai – neeiliniai telekomunikacijų rinkai. Po ilgo ir nuoseklaus pasiruošimo, įvykusių dažnių aukcionų, Lietuvoje jau veikia 5G ryšys. Pirmiausia naujos kartos technologiją išbando sostinės ir kitų didžiųjų miestų gyventojai, tačiau operatoriai intensyviai plečia komercinį 5G tinklą. Naujos kartos technologija vartotojams suteiks dar platesnes interneto ryšio galimybes – didesnę greitaveiką, mažesnę delsą, itin sklandžią žaidimų patirtį ir galimybę perduoti didesnius duomenų kiekius.

5G ryšio privalumus jaučia ir verslo sektorius – privatus tinklas, dar kitaip vadinamas „tinklo dalijimu“ (angl. „network slicing“) suteikia gamykloms ir verslams atskirus 5G tinklo resursus ir užtikrins naujas galimybes skaitmeninti, automatizuoti ir racionalizuoti visų rūšių pramonės įmonių veiklą.

Metų inovacija – eSIM paslauga. Įrenginių, palaikančių eSIM, rinka sparčiai plečiasi, tačiau šių metų rugsėjį įvyko didžiausias postūmis iki šiol. Jungtinėse Amerikos Valstijose „Apple“ pristatytas „iPhone 14“ nebeturi fizinės SIM kortelės lizdo. Nors Lietuvoje ir visoje Europoje parduodami išmaniojo modeliai vis dar turi numatytą vietą ir fizinei SIM kortelei, „Tele2“ vartotojai nuo spalio pabaigos taip pat turi galimybę pereiti prie eSIM naudojimo mobiliuosiuose.

Plastikines SIM korteles keičianti eSIM paslauga užtikrina vartotojams dar paprastesnį ir patogesnį naudojimą, o norint pradėti naudoti paslaugą, užtenka nuskenuoti QR kodą. Dar vienas svarbus eSIM pranašumas yra saugumas – skirtingai nei tradicinės SIM kortelės, kurių duomenys gali būti klonuojami, eSIM turi geresnes saugos priemones ir funkcijas, sumažinančias rizikas.

Metų evoliucija – „IoT“ plėtra. 5G ryšys pradėjo ir naują technologinę erą, spartinančią daiktų interneto plėtrą (angl. „Internet of Things“) bei palengvinančią kasdienybę. Nors 3G ir 4G mobilusis ryšys tam tikroje zonoje gali laikyti ribotą skaičių prisijungusių įrenginių, naujos kartos 5G ryšys tas galimybes padaugina tūkstančiais kartų. „IoT“ įrenginiai ne tik gali perduoti informaciją, bet ir jos pagrindu kurti tam tikrus veiksmus – beveik kiekvienuose namuose rastume išmanių skaitiklių, signalizacijos sistemų ar nuotolinį šviesų bei šildymo įjungimą.

Kartu su plačiu daiktų interneto panaudojimu buityje, atsiranda ir daugiau naujų galimybių verslui, kuriam reikia nuolatos rinkti, apdoroti ir susisteminti parodymų duomenis. Vieni „Tele2“ grupės partneriai šią technologiją pasitelkė išmaniam ūkininkavimui ir atsisakė fizinių tvorų – ganyklų plotas atskirtas naudojant daviklius. Kiti partneriai „IoT“ naudoja išmanių miestų plėtrai – automobilių parkavimo ir atliekų tvarkymo sistemų diegimui.

Kas mūsų laukia 2023-aisiais?

Kibernetinis saugumas ir atsparumas. Įvertinant tai, kad skaitmeninės technologijos sparčiai įsitvirtina vartotojų kasdienybėje ir joms patikime vis daugiau duomenų, kitąmet telekomunikacijų bendrovės dar daugiau dėmesio skirs kibernetiniam saugumui. Lietuvos banko duomenimis, sukčiai per šių metų pirmą pusmetį iš gyventojų išviliojo 6,4 mln. Eur – taikomasi į netinkamai apsaugotus kompiuterius, telefonus ir daiktų interneto įrenginius. Todėl ir 2023-aisiais kaip niekada aktuali išliks tiek sukčiavimo atakų prevencija ar apsaugos būdai, tiek ir įvairūs saugumo produktai.

Debesijos pritaikymas. 2023 m. dar daugiau bendrovių, taip pat ir telekomunikacijų įmonių, pereis prie debesų kompiuterijos, kuri suteikia ne tik naujų pajamų galimybių, bet ir tinklo pajėgumų. Ji leis įmonėms pasiūlyti labiau į vartotoją orientuotus produktus bei paslaugas. Pavyzdžiui, bendrovė „Verizon Digital Media Services“ įdiegė žiniatinklio programų ugniasienę (WAF), veikiančią debesijos pagrindu, kovai su didėjančiomis kibernetinio saugumo grėsmėmis telekomunikacijų sektoriuje. Debesija supaprastina ryšius, paverčia juos daugiakanaliais ir dar labiau padidina saugumą.

Apgalvotas kaštų valdymas. Šiemet labiausiai visus supurčiusiu įvykiu neabejotinai tapo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, kuris lėmė pakilusias energijos kainas. Tai privertė įmones iš naujo peržiūrėti procesus, atsisakyti nebūtinų projektų, mažinti išlaidas. Stebime didėjančias palūkanas, o tai pranašauja recesiją. Dėl kylančių energetinių išteklių kainų ir makroekonominių pokyčių, mažės gyventojų perkamoji galia. Ateinančiais metais bus kaip niekad svarbu ir toliau efektyviai valdyti organizacijas bei kaštus.

Pirmoji Lietuvoje išankstinio mokėjimo paslauga „Labas“ atnaujina savo prekės ženklą. Tarp svarbiausių pokyčių – vizualinis identitetas, naujas prekės ženklo herojus bei vartotojų poreikius geriau atliepiantys pasiūlymai.

„Kiekviena karta turi savo komunikacijos kanalą. Pasaulinė patirtis ir mūsų atliekami tyrimai patvirtina, kad jaunesnė karta gerokai rečiau skambina bei rašo SMS žinutes, o prioritetą teikia bendravimui mobiliosiomis aplikacijomis, tad interneto reikšmė – milžiniška. Tai atveria naujų galimybių komunikuoti balso žinutėmis, pasitelkiant animacijas, įvairius vaizdo formatus, filtrus ir pan. Prekės ženklo ir pasiūlymų klientams atnaujinimas būtent ir atliepia naujosios kartos, kuri ir yra pagrindinė „Labas“ naudotoja, lūkesčius“, – pokyčius aiškina „Labas“ prekės ženklo vadovė Jekaterina Bashanova.

Anot J. Bashanovos, „nuo šiol vartotojams siūlomos neriboto interneto dienos, kurias jie gali išnaudoti jiems patogiu metu. Atnaujinti pasiūlymai buvo formuojami atsižvelgus į tai, kad daugiau nei 50 proc. vartotojų teigia, jog jiems trūksta būtent interneto duomenų“.

„Interneto duomenims pasibaigus, net trečdalis apklaustųjų pagal galimybes naudojasi Wi-Fi, o tai, akivaizdu, sukelia nepatogumų“ – „Bitės“ užsakymu atliktos apklausos duomenis cituoja J. Bashanova.

Šiandien kiekvienas mūsų internete praleidžia daugiau laiko nei bet kada anksčiau: darbo dienomis naršydamas internete Lietuvos gyventojas vidutiniškai praleidžia apie 4,5 valandos, tuo tarpu Z kartos atstovai beveik dvigubai daugiau – apie 7 valandas, rodo tyrimų bendrovės „Kantar“ duomenys. Akivaizdu, kad bendravimas SMS žinutėmis ar skambučiais vis dažniau pakeičiamas bendravimu virtualioje erdvėje.

Socialiniuose tinkluose ir televizijos ekranuose žiūrovai jau gali išvysti ir naują „Labas“ herojų –linksmą ir drąsiai juokaujantį, dirbantį pavėžėju ir vairuojantį ryškiai geltoną automobilį. Kartu su juo reklamose pasirodys ir žavus jo šuniukas Skaitliukas. Naują konceptą padėjo sukurti agentūra „DDB Vilnius“.

Anot J. Bashanovos, naujasis herojus pasirinktas neatsitiktinai – jis panašus į „Labas“ vartotoją, kuris yra laisvas, drąsus ir pats priimantis sprendimus savo gyvenime. Todėl ir situacijos, į kurias paklius naujasis herojus, bus labai artimos ir puikiai atpažįstamos visiems žiūrintiems.

Telekomunikacijų bendrovei „Bitė Lietuva“ priklausantis „Labas“ prekės ženklas registruotas dar 1999 m.