Skaičiuojama, kad kiekvienam žmogui reikia įsiminti vidutiniškai apie 100 įvairių slaptažodžių. Prisiminti visus – išties sudėtinga, todėl „Google“ paskyra dažnai tampa sprendimu lengvesniam prisijungimui. Ekspertai pataria, ką daryti, jeigu šios paskyros užblokavimas apsunkino naudojimąsi telefonu.

„Google“ paskyroje saugomi vieni svarbiausių kiekvieno interneto vartotojo duomenų: nuo el. pašte „Gmail“ esančių asmeninių susirašinėjimų, iki saugykloje „Google Drive“ talpinamų nuotraukų ar privačių dokumentų. Dėl savo svarbos „Google“ paskyra gali būti apsaugota dviejų žingsnių autentifikacijos metodu, kurio nulaužti negali net patyrę nuotoliniai sukčiai. Tiesa, užblokavus „Google“ paskyrą, keli paprasti veiksmai gali padėti ją greitai susigrąžinti“, – pranešime žiniasklaidai sako Andrius Archangelskis, „Bitės Profas“.

Pagelbės kitas išmanusis įrenginys

Norint atblokuoti savo „Google“ paskyrą ir atkurti pamirštą slaptažodį, pirmiausia reikės įsijungti naršyklę telefone ar bet kuriame kitame įrenginyje. Tuomet atsidarykite svetainę „accounts.google.com“.

„Tai sėkmingai padarę įrenginio ekrane pamatysite langą, kuriame reikės įvesti savo el. pašto adresą ir paspausti mygtuką „Kitas“. Toliau jūsų prašys įvesti slaptažodį – jį atkurti galite paspaudę mygtuką „Pamiršau slaptažodį“, – aiškina A. Archangelskis.

Eksperto teigimu, pirmiausia „Google“ jums pasiūlys slaptažodį atkurti su kitu įrenginiu. Turint jį su prijungta ta pačia „Google“ paskyra, jame iššoks langas su užrašu „Ar bandote atkurti paskyrą?“, toliau spauskite „Taip, tai aš“ ir pasirinkite vieną iš dviejų variantų: „Atnaujinti slaptažodį“ ir „Tęsti“.

Paspaudus „Atnaujinti slaptažodį“ pamatysite langą su dviem slaptažodžio laukeliais. Į abu įveskite vienodą naują slaptažodį ir pasirinkite „Išsaugoti slaptažodį“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovas.

Paskyrą sugrąžins viena SMS žinutė

Išmaniųjų galimybių žinovas ragina neprarasti vilties, jeigu kito įrenginio, prie kurio būtų prijungta ta pati „Google“ paskyra, neturite. Užblokuotą paskyrą galima atkurti ir kitu būdu.

„Prarastai „Google“ paskyrai atkurti galite naudoti ir su ja susietą telefono numerį. Paspaudus „Pamiršau slaptažodį" atsidariusiame lange spauskite mygtuką „Siųsti teksto pranešimą“ ir vos po kelių sekundžių gausite SMS žinutę su skaičių kodu. Jį suveskite į naujai atsiradusį laukelį ir spauskite „Kitas“, – pataria ekspertas.

Sėkmingai suvedus gautą skaičių kodą ekrane pasirodys „Sveiki sugrįžę“ langas. Norėdami pakeisti savo slaptažodį, spauskite parinktį „Atnaujinti slaptažodį“ ir vadovaudamiesi ankstesniais nurodymais išsaugokite naują slaptažodį.

1. Archangelskis atkreipia dėmesį, kad „Google“ inžinieriai vartotojams nuolat pasiūlo naujų būdų savo paskyroms apsaugoti ar atkurti, todėl sistema kartais gali pasiūlyti ir čia neaprašytų paskyros atkūrimo būdų. Tokiu atveju, ekspertas pataria sekti instrukcijas išmaniojo įrenginio ar naršyklės ekrane. 

Paieškos varikliai leidžia informaciją internete rasti itin greitai, tačiau vartotojų pamėgti įrankiai turi įvairių trūkumų. Ieškant atsakymo „Google“ paieškoje, reikia nardyti tarp daugybės nuorodų, o „ChatGPT“ atsakymai ne visada būna faktiškai teisingi. Nauja paieškos svetainė „Andi“ vartotojams siūlo šių iššūkių sprendimą – inovatyvus įrankis geba suderinti pokalbių roboto patogumą ir informacijos patikimumą vienoje platformoje. 

„Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas Arnoldas Lukošius teigia, kad dirbtiniu intelektu pagrįsti paieškos įrankiai tapo itin populiarūs dėl atsakymų pateikimo greičio ir žmogiškos kalbėsenos. Specialistas apžvelgia šios rinkos naujieną – „Andi“ platformą ir kuo ji skiriasi nuo konkurentų. 

Pateikia informacijos šaltinius 

Pirmą kartą atsidarius „Andi“ svetainę, vartotojus pasitinka raginimas įvesti bet kokį klausimą ar užklausą – iš pirmo žvilgsnio įrankis niekuo nesiskiria nuo internetą sudrebinusio „ChatGPT“ pokalbių roboto. Tačiau ši platforma sujungia ne tik dirbtinio intelekto (DI) įrankius, kad interpretuotų užduodamų klausimų prasmę, bet ir įprastos paieškos mechanizmą, pateikdama rezultatus su tiksliu šaltiniu. 

Platforma pateikia atsakymą ir papildo jį keliomis nuorodomis bei svarbiausiomis citatomis. Priklausomai nuo užklausos temos, įrankis naudoja skirtingas DI sistemas ir kalbos modelius, kurie generuoja atsakymus derindami žinias iš įvairių šaltinių, kaip „Forbes“ ar „The New York Times“. 

Paieška užtrunka ilgiau

Naudodamiesi „Andi“ iš karto pastebėsite, kad paieška vyksta ne taip greitai, kaip esame pripratę kitose platformose. Norėdamas suteikti naujausią informaciją, įrankis užtrunka šiek tiek ilgiau. Skirtingai nei „Google“, „Andi“ nesiremia visa internete pateikiama informacija, vietoje to, svetainė pateikia naujausius duomenis sekundės tikslumu.

Išmani paieška geba pateikti ne tik tekstinį atsakymą, bet ir nurodyti vaizdus ar kelis svetainių pasirinkimus, kur rasite išsamesnės informacijos. Kaip ir „Google“ platformoje, spustelėję ant paieškos rezultato, būsite nukreipti į reikiamą svetainę, tačiau čia suteikiama galimybė peržiūrėti tinklalapių turinį ir nespaudžiant nuorodų. 

Prie gautų rezultatų pateikiami 3 pasirinkimai: „Visit“ – būsite nukreipti į svetainę, „Read“ – neišeinant iš platformos galėsite iš karto peržiūrėti visą straipsnį be reklamos, „Summarize“ – sistema pateiks gautos informacijos santrauką. Čia veikiantis dirbtinis intelektas yra pagrįstas konkrečiais šaltiniais, tad vartotojams užtikrinami kokybiški ir tikslūs atsakymai.

Geba parašyti laišką už jus

„Andi“ įrankis vis dar tobulinamas – jame diegiami atnaujinimai, kurie leidžia jam neapsiriboti vien paieška. Paslauga gali atlikti ilgo straipsnio santrauką ar pateikti idėjų socialinių tinklų įrašams. Paprašius platformos parašyti jums el. laišką, ji pateiks mygtuką, kuriuo galėsite atidaryti sukurtą failą savo elektroninio pašto programoje arba dokumentą „Google Docs“ ar „Word“ platformose. Kūrėjai siekia, kad „Andi“ taptų universalia platforma – nuo informacijos paieškos, sudėtingo turinio kūrimo ar net kasdienių užduočių atlikimo, kaip vietų rezervavimas restorane. 

Įrankio privatumo sąlygose akcentuojama, kad jis nerenka jokių asmeninių duomenų, nesaugo slapukų, IP adresų, buvimo vietos ar atliktų paieškų. Svetainėje netgi siūloma paprasta teksto komanda „Clear“, kurią įvedus bet kuriuo metu ištrinsite dabartinę paieškos sesiją ir su ja susijusią istoriją.  

Tęsdama jau 22 metus trunkančią tradiciją, „Google“ paskelbė pastarųjų metų paieškų internete tendencijas. Lietuvos gyventojų dėmesio centre 2022-aisiais buvo Rusijos karas Ukrainoje, su COVID-19 pandemija susijusios aktualijos, taip pat jie domėjosi krepšiniu, futbolu, rinkosi nepriklausomą elektros energijos tiekėją.

 „Google“ metų paieškos tendencijos atspindi, kuo ypatingi buvo pastarieji 12 mėnesių, kuo mes visi gyvenome – kokie įvykiai, naujienos, aktualijos, asmenybės, filmai, serialai bei kiti dalykai žmonėms buvo išties svarbūs. „Google“ žmonėms padėjo sužinoti daugiau, likti naujienų sūkuryje, o kartais tiesiog prisiminti tai, kas svarbu“, – sako Vytautas Kubilius, „Google“ vadovas Baltijos šalyse.

Karas Ukrainoje neabejotinai buvo viena karščiausių 2022 metų temų: raktažodis „Ukraina“ įsitaisė trečioje tendencingiausių paieškų sąrašo vietoje. Žmonės ieškojo informacijos tiek apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, tiek apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, gaudė naujausias žinias iš Ukrainos naujienų agentūros UNIAN, buvo sukrėsti biržiečio režisieriaus Manto Kvedaravičiaus žūtimi Mariupolyje, o filmų ir serialų sąraše atsidūrė „Tautos tarnas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko V. Zelenskis.

Taip pat šiais metais nemažai dėmesio teko besitraukiančiai pandemijai. Lietuvos gyventojai, ypač pirmoje metų pusėje, domėjosi galimybių pasu, karštąja linija 1808, COVID-19 vakcinomis, ieškojo informacijos, kaip užsiregistruoti PGR testui. Dar viena svarbi aktualija buvo nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimas: žmonės „Google“ klausė, kaip tai padaryti, ieškojo ir pačių tiekėjų – „Elektrum“, „Enefit“.

Įvykių ir renginių sąraše pirmauja Europos krepšinio čempionatas, Eurovizija ir Pasaulio futbolo čempionatas, tačiau jo gale galima rasti ir staigmeną – kaip niekada daug dėmesio sulaukusią Vilniaus eglę. Tiesa, nepaisant diskusijų audros, ją vis tiek aplenkė tradicinės šventės – Velykos, Užgavėnės, Joninės.

Filmų ir serialų mėgėjai iš Lietuvos „Google“ ieškojo informacijos ne tik apie tarptautinius hitus, tokius kaip „Keisti dalykai“ (orig. „Stranger Things“) ar „Tinderio aferistas“ („The Tinder Swindler“), bet ir lietuvišką turinį – realybės šou „(Ne)Viskas įskaičiuota“, serialą „Rimti reikalai 4“, humoro šou „Kas juoksis paskutinis?“.

2022 metais neapsieita ir be liūdnų naujienų. Internautai gedėjo mirus Didžiosios Britanijos karalienei Elžbietai II, „YouTube“ žvaigždei slapyvardžiu Technoblade, taip pat žinomiems lietuviams, tokiems kaip Viktoras Malinauskas, Gintaras Reklaitis, Regimantas Adomaitis, Irena Marozienė.

Žemiau kviečiame susipažinti su tendencingiausiomis 2022 m. Lietuvos gyventojų paieškomis „Google“.

Metų TOP:

1. „EuroBasket 2022“
2. Galimybių pasas
3. Ukraina
4. „World Cup 2022“
5. 1808
6. Vakcinos nuo COVID-19
7. CNN
8. „Forum cinemas“
9. „Elektrum“
10. „BBC News“

Žmonės:

1. Vladimiras Putinas
2. Monika Liu
3. Mika
4. Dua Lipa
5. Amber Heard
6. Simonas Levievas
7. Volodymyras Zelenskis
8. Andrew Tate'as
9. Benas Aleksandravičius
10. Luka Dončičius

Filmai ir serialai:

1. „Stranger Things“
2. „(Ne)Viskas įskaičiuota“
3. „The Tinder Swindler“
4. „Monster: The Jeffrey Dahmer Story“
5. „Don't Look Up“
6. „Rimti reikalai 4“
7. „Euphoria“
8. „Tautos tarnas“
9. „Purple Hearts“
10. „Kas juoksis paskutinis?“

Prekių ženklai:

1. CNN
2. „Forum cinemas“
3. „Elektrum“
4. „BBC News“
5. „Enefit“
6. UNIAN
7. NEXTA
8. „Zalando“
9. „Flightradar24“
10. „Apollo Kinas“

Anapilin išėję žmonės:

1. Karalienė Elžbieta II
2. Technoblade
3. Viktoras Malinauskas
4. Mantas Kvedaravičius
5. Gintaras Reklaitis
6. Regimantas Adomaitis
7. Betty White
8. Irena Marozienė
9. Jurijus Šatunovas
10. Vladimiras Žirinovskis

Užklausos su žodžiu „kaip“:

1. Kaip gauti galimybių pasą?
2. Kaip pasirinkti elektros tiekėją?
3. Kaip atsisakyti pensijos kaupimo?
4. Kaip užsiregistruoti PGR testui?
5. Kaip įdiegti programą „Google Chats“?
6. Kaip deklaruoti pajamas?
7. Kaip pakelti spaudimą?
8. Kaip užsidirbti pinigų?
9. Kaip raugti kopūstus?
10. Kaip ištraukti erkę?

2022 m. įvykiai:

1. „EuroBasket“ (Europos krepšinio čempionatas)
2. Eurovizija
3. „World Cup“ (Pasaulio futbolo čempionatas)
4. Dakaro ralis
5. Velykos
6. Užgavėnės
7. Jūros šventė
8. Joninės
9. Vilniaus eglė
10. Boso diena

„Google“ nuolat tobulina paieškos algoritmą, kad suteiktų kuo geresnę naršymo patirtį – per 2021 m. „Google“ savo paieškos sistemoje atliko 5 tūkst. nedidelių pakeitimų. Šiemet „Search On“ renginyje paskelbti svarbūs mobiliosios paieškos pakeitimai, tad naudinga susipažinti su mūsų laukiančiomis naršymo naujovėmis.

Anot Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto, „Google“ atnaujinimai leidžia vartotojams atrasti naujų būdų rinkti ir tyrinėti informaciją. Pasak jo, visi patobulinimai turėtų būtų prieinami vartotojams per artimiausius kelis mėnesius.

Paieškos trumpiniai (angl. „Shortcuts). Yra daugybė būdų atlikti paiešką „Google“, ne tik įvedant tekstą. Galite ieškoti produktų įkeldami nuotraukas, versi tekstą naudodami „Google Lens“ arba surasti dainas, niūniuodami į mikrofoną. Dabar „iOS“ skirtoje „Google“ programėlėje visi pažangūs paieškos būdai bus aiškiau matomi naudojant sparčiuosius klavišus.

Rezultatai paieškos juostoje. „Google“ dar labiau pagreitina mobiliąją paiešką – dabar paieškos juostoje matysite nuorodas į gautus rezultatus. Kai pradėsite rašyti tekstą, „Google“ pradės rodyti rezultatus dar prieš paspaudžiant paieškos mygtuką.

Užklausos patikslinimai. „Google“ dar labiau palengvins paiešką, pateikdama raktažodžių arba temų pasiūlymus, kad galėtumėte rasti jums aktualiausius rezultatus. Į mobiliosios paieškos juostą suvedus užklausą, „Google“ pasiūlys idėjų, kaip galite patikslinti užklausą. Pavyzdžiui, ieškant geriausių Lietuvos miestų atostogoms, „Google“ pateiks siūlomus papildomus raktažodžius, kaip „geriausi Lietuvos miestai atostogoms su šeima“.

Žiniatinklio istorijos. „Google“ siekia paiešką paversti dar vaizdingesne, todėl dar labiau integruoja „Google Web Stories“. Ši funkcija labai primena socialiniame tinkle „Instagram“ matomas istorijas (angl. „Stories). Pavyzdžiui, ieškodami informacijos apie planuojamą aplankyti miestą, galėsite rasti nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuos internete talpina šiuose miestus aplankę žmonės. Naujasis turinio rodymas primena „iOS“ valdiklius (angl. „Widgets“), bakstelėję juos, galėsite atidaryti turinį visame ekrane.

Teksto, vaizdų ir vaizdo įrašų derinimas. Įdiegus atnaujinimus, jums nebereikės perjunginėti skirtukų „Žiniatinklis“, „Vaizdai“ ir „Vaizdo įrašai“, nes „Google“ viską rodys pirmajame puslapyje. Taip matysite aktualiausią turinį iš įvairių šaltinių, nesvarbu, kokio jis formato – teksto, paveikslėlių ar vaizdo įrašų. Balandžio mėnesį „Google“ pristatė daugialypės paieškos funkciją (angl. „Multisearch“), kuri leidžia vartotojams prie nufotografuoto objekto ar turimo paveikslėlio pridėti papildomos informacijos, kaip spalva, taip susiaurinant paiešką. Šiam įrankiui JAV susilaukus didelio populiarumo, per kelis ateinančius mėnesius jis bus pradėtas diegti visame pasaulyje net 70 kalbų.

Nauji žemėlapio naudojimo būdai. Naujovių sulauks ir „Google Maps“ paieška, viena iš naujų funkcijų – „Neighbourhood vibe“, leidžianti pasirinkti kaimynystę ir stebėti, kaip atgyja populiariausios jos vietos. Tai padaryti padės dirbtinio intelekto technologija kartu su „Google Maps“ naudotojų paliktais atsiliepimais, nuotraukomis ir vaizdo įrašais. Artimiausiais mėnesiais ši funkcija pradės veikti visame pasaulyje „Android“ ir „iOS“ sistemose. „Google“ kuria dar labiau įtraukiantį žemėlapį, naudodama naują funkciją – „Immersive View“. Ji ne tik leis stebėti pasaulio žymiausių objektų nuotraukas iš aukštai, bet ir pateiks naudingą informaciją apie šias vietoves, kaip jų užimtumas, numatomos oro sąlygos ir kur rasti įėjimus į pastato vidų.

Technologijų entuziastus šiandien sunku nustebinti. Todėl keista ir įspūdinga, kad „Google“ ilgai pavyko nuslėpti tai, kad kuria naują operacinę sistemą „Fuchsia OS“. Kol kas ji dar tik ankstyvoje vystymosi stadijoje, bet labai tikėtina, kad anksčiau ar vėliau pakeis populiarias „Chrome OS“ bei „Android“ operacines sistemas.

Jūsų dėmesiui, Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi naujienomis apie „Google Fuchsia OS“, pristato išskirtines jos savybes ir apžvelgia galimą jos ateitį.

Trumpa „Google Fuchsia OS“ istorija

Operacinės sistemos „Google Fuchsia OS“ projektas nėra visiškai naujas. Patyliukais, per daug nesiafišuodama „Google“ prie jo dirba jau daugiau nei penkerius metus. Pirmieji pranešimai apie naują operacinę sistemą pasirodė dar 2016 m. Tuomet egzistavo tik daugybė bazinio kodo eilučių, bet ir to pakako, kad technologijų mėgėjai suklustų.

Iš karto buvo aišku, kad „Fuchsia OS“, skirtingai nei „Android“ ar „Chrome OS“, nenaudos „Linux“ branduolio. Vietoje jo pasirinktas „Zircon“ branduolys, tad operacinė  sistema bus visiškai unikali ir lengvasvorė (nedidelės apimties). 2019 m. „Google“ sukūrė specialų puslapį fuchsia.dev, kuriame programuotojai gali daugiau sužinoti apie projektą bei mokytis dirbti prie jo.

Praėjusių metų pabaigoje „Google“ savo tinklaraštyje pirmą kartą pakvietė IT kūrėjus aktyviai įsitraukti į „Fuchsia OS“ vystymo procesą. Galiausiai gegužę buvo patvirtinta, kad naujoji operacinė sistema pradeda veikti „Google Nest Hub“ ­­– kompanijos išmaniems namams skirtoje sistemoje. Kitaip tariant, naujoji operacinė sistema pamažu ruošiama masiniam naudojimui. Palyginti nišinė „Google“ ekosistemos dalis startui pasirinkta dėl to, jog tai bus puiki terpė ją testuoti ir pamažu plėsti į kitas sritis.

Kodėl „Google“ reikėjo naujos operacinės sistemos?

„Fuchsia OS“, ko gero, yra vienas iš ambicingiausių ir svarbiausių „Google“ projektų. Kompanijos ekosistema šiuo metu yra gana išsibarsčiusi. Telefonuose veikia „Android“, laikrodžiuose turime „Wear OS“, nešiojamuose kompiuteriuose – „Chrome OS“, išmanių namų sistemose – „Cast OS“ ir t. t.

Pasaulyje, kuriame technologijos vis labiau integruojamos tarpusavyje, toks skirtingų operacinių sistemų naudojimas yra neefektyvus. Jis trukdo kurti vientisą, nuoseklią ir maksimaliai patogią vartotojo patirtį.

Technologijų ateitis yra vientisos ekosistemos, leidžiančios lengvai ir greitai pereiti nuo vieno įrenginio prie kito, nė nepajaučiant, kad kažkas pasikeitė. Turėdama tiek daug skirtingų operacinių sistemų, „Google“ kol kas negali užtikrinti tokios vientisos patirties. „Fuchsia OS“ turėtų tapti šio iššūkio sprendimu. Ji galimai veiks visuose skirtinguose įrenginiuose ir padės sukurti vieną didelę ekosistemą.

„Google Fuchsia OS“ išskirtinumas

Plačioji auditorija savo pažintį su naująja „Google“ operacine sistema dar tik pradeda. Iš to, ką matome tyrinėdami „Google Nest Hub“, spręsti galime nedaug. Vienintelis alternatyvus būdas daugiau sužinoti apie naująją operacinę sistemą – pasileisti vadinamąjį emuliatorių. Tačiau ir toks metodas greičiausiai nesuteiks visos norimos informacijos.

Tačiau šį tą jau išdavė patys „Google“ atstovai. Jie yra užsiminę, kad „Fuchsia OS“ visų pirma skirta moderniems telefonams ir asmeniniams kompiuteriams su greitais procesoriais ir didele operatyvine atmintimi (RAM). Naujoji operacinė sistema kuriama naudojant minėtus „Zircon“ mikrobranduolius, tad pasižymės dideliu lankstumu ir galimybe ją nesunkiai pritaikyti patiems įvairiausiems išmaniesiems prietaisams. Taip pat pabrėžiama, kad „Fuchsia OS“ neturėtų būti suvokiama kaip „Android“ ar „Chrome OS“ pakaitalas.

„Fuchsia OS“ ir „Android“ ateitis

Ryškėjantys „Fuchsia OS“ kontūrai neišvengiamai kelia klausimą: o kas nutiks su „Android“? Nejaugi „Google“ tiesiog ims ir lengva ranka atsisakys daugiau nei dešimtmetį kuriamos ekosistemos?

„Android“ šiuo metu susiduria su fragmentacijos problema. Sistemą šimtams prietaisų naudoja dešimtys gamintojų. Visi jie taip pat atlieka savas adaptacijas, tad tik maža dalis vartotojų turi naujausią, gryną „Android“ versiją. Ekosistema patiria ir atnaujinimų problemą. Naujos „Android“ versijos įprastai įsirašomos nepalyginamai lėčiau nei „iOS“.

Bėda ta, kad dėl to, jog skirtingi telefonų gamintojai vis prideda kažką nuo savęs, „Google“ tiesiog neturi galimybių aktyviau diegti programinės įrangos atnaujinimų. Be to, pats „Linux“ branduolys per lengvai pasigauna klaidas (angl. bugs) ir nėra toks lankstus, kokio norėtųsi. „Fuchsia OS“ turi potencialo išspręsti šiuos trūkumus. Ji būtų saugesnė, lankstesnė, unifikuota ir geriau paruošta šiuolaikiniams iššūkiams.

Naujosios operacinės sistemos galimybės

Žinoma, kai kam „Fuchsia OS“ gali priminti dviračio išradinėjimą iš naujo. Kam reikia naujos operacinės sistemos, jeigu ir tai, ką turime, iš esmės nėra kažkaip sulūžę. Atrodo, užtektų tiesiog išspręsti susikaupusias nedideles „Android“ problemas.

Visgi, argumentai apie vieningos ekosistemos vertę bei tai, kad ją sukūrus visų gyvenimai bus daug patogesni, vartotojų taip paprastai neužliūliuos. „Fuchsia OS“ laukia ilgas adaptacijos procesas, į kurį „Google“ turės investuoti pakankamai daug laiko ir pinigų. Tai, kad visai neseniai vykusios „Google I/O“ konferencijos metu naujoji operacinė sistema net nebuvo pristatyta, daug pasako. „Google“ akivaizdžiai pasirinko atsargią bei konservatyvią taktiką.

Kol kas „Fuchsia OS“ veiks „Google Nest Hub“ sistemoje, suteikdama kompanijai daugiau informacijos ir galimybių testuoti naująją operacinę sistemą. Jeigu viskas bus gerai, ji pamažu bus diegiama ir į kitas ekosistemos dedamąsias. Kur ši kelionė galiausiai nuves – atviras klausimas. Tačiau pats projekto ambicingumas tikrai skatina ją stebėti su ypatingu smalsumu.