Login to your account

Username *
Password *

IT įmonės „Devbridge“ (priklausančios „Cognizant“ kompanijai) technologijų direktorius Rimantas Benetis teigia, kad kitais metais dirbtinis intelektas vis labiau integruosis į kasdienybę, o kibernetinis saugumas įgaus dar didesnę svarbą.  

Kas laukia IT sektoriaus 2024-iaisiais Lietuvoje ir visame pasaulyje? Kokią įtaką dabartinė ekonominė situacija turės darbuotojų migracijai ir atlyginimams? Šiomis ir kitomis įžvalgomis apie technologijų sektoriaus ateities perspektyvas dalijasi R. Benetis.    

Dirbtinio intelekto proveržio metai 

2023 m. buvo metai, kai dirbtinis intelektas (DI) tapo pagrindine tema. 2024-ieji bus metai, kai pasaulis supras, koks iš tiesų galingas ir naudingas jis gali būti.   

„Šiandien, jei nesate technologijų specialistas, vien frazė dirbtinis intelektas (DI) gali sukelti baimę, kada jis pavogs jūsų darbą ir atleis iš darbo. Tačiau tiesa yra kita – DI kaip tik suteiks naujų galimybių, o jį įvaldžiusiems atvers galimybę uždirbti daugiau ir užimti perspektyvesnes pozicijas. 2024 m. be sistemų kūrimui reikalingų inžinierių ir kitų specialistų, tik didės tokių pareigybių kaip greitųjų programų inžinieriai (angl. prompt engineers), kurie kuria instrukcijas, nurodančias dirbtinio intelekto programoms, ką daryti, poreikis, ir dirbtinio intelekto vadybininkai, prižiūrintys virtualių darbuotojų komandas. Taip pat vis labiau reikės dirbtinio intelekto projektų vadovų, instruktorių ir etikos specialistų. Kita vertus, jei esate technologijų specialistas, jums taip pat atsiras daug naujų darbo vietų tokiose srityse kaip dirbtinio intelekto inžinerija ir DevOps“, – sako „Devbridge“ technologijų direktorius.  

Šis poreikis, jo nuomone, augs dėl to, kad DI įsitvirtins vis naujose verslo nišose. 

„Nėra abejonių, kad dirbtinis intelektas jau keičia mums įprastus verslo modelius. Tačiau 2024-ieji – tai metai, kai dirbtinis intelektas peržengs teorijos ribas ir bus pradėtas naudoti realiai. Tai prasideda nuo to, kad reikia mažiau dėmesio skirti tam, kaip greitai įmonės gali įdiegti dirbtinio intelekto technologiją, o daugiau – kokią vertę gali atnešti sėkmingas diegimas. Dėl to pirmiausia IT vadovai turėtų žengti žingsnį atgal ir nustatyti naujus naudojimo atvejus, kai DI gali būti įdiegtas siekiant sukurti verslo vertę jų organizacijose, ir su tuo susijusią investicijų grąžą“, – pataria ekspertas. 

„Devbridge“ technologijų direktorius teigia, kad kitais metais matysime kaip DI bus vis labiau integruojamas į mūsų kasdienybėje naudojamus produktus – pradedant paieškos sistemomis ir baigiant biuro programine įranga, projektavimo paketais ir komunikacijos priemonėmis. Tai padės aiškiau suprasti jo galimybes ir pritaikymą plačiąja prasme, todėl tapsime efektyvesni, greitesni ir produktyvesni. 

Anot jo, dirbtinio intelekto integracija į įvairius, dažnai naudojamus įrankius palengvins vis daugiau kasdienių darbų – informacijos gavimą, planavimą, atitikties valdymą, idėjų generavimą, projektų struktūrizavimą – taip turėsime daugiau laiko.   

„Jį galėsime paskirti kūrybai, naujoms idėjoms ir analizei arba bendravimui su žmonėmis, o ne mašinų programavimui. Džinas jau išleistas iš butelio, ir nors neabejotinai dar reikia išspręsti su etika bei teisiniu reguliavimu susijusius iššūkius, tikiu, kad 2024 m. bus tie metai, kai visi pradės suvokti, koks transformuojantis mūsų gyvenimą yra dirbtinis intelektas ir, kad pats metas jį kuo greičiau pradėti integruoti tiek į verslą, tiek į kasdienybę, kas to dar nepradėjo daryti“, – neabejoja vadovas.  

Išaugusi kibernetinio atsparumo svarba  

Tyrimai rodo, kad per pastaruosius trejus metus kas antra įmonė tapo sėkmingos kibernetinės atakos auka, o iki 2024 m. pabaigos šių atakų išlaidos pramonei turėtų išaugti iki daugiau nei 10 trilijonų JAV dolerių.   

„Dėl to kiekviena organizacija turi apgalvoti kokių sprendimų reikėtų imtis, nes kibernetinis atsparumas neapsiriboja vien kibernetiniu saugumu, jis taip pat apima priemones, kurių galima imtis siekiant atsigauti ir užtikrinti tęstinumą, kai duomenų saugumas pažeidžiamas. Tai gali reikšti, jog reikia įdiegti nuotolinio darbo procedūras, kai darbuotojai dirba iš namų ir skirti daugiau dėmesio jų edukacijai. Be to, šiuo metu organizacijose vis dažniau pasitelkiami dirbtinio intelekto įrankiai, kaip, pavyzdžiui DI įrankis „Chat GPT“. Tai derėtų vertinti atsargiau, ypatingai, jeigu dirbame su jautriais duomenimis (intelektinė nuosavybė). Negalime tiesiog taip aklai visus duomenis perduoti ir pateikti DI varikliui, kadangi tie duomenys kažkur yra laikomi, vertinami. Dirbtinis intelektas su kiekviena užklausa mokosi kažko naujo ir tobulėja, bet visuomet išlieka ir tikimybė, kad tie duomenys gali patekti ir į nesaugias rankas. Be to, patys kibernetiniai nusikaltėliai naudoja „Chat GPT“, kad galėtų formuluojamas frazes, užklausas „pakelti” į aukštesnį lygį“, – teigia R. Benetis.  

Pasak eksperto, kibernetinės grėsmės darosi vis sudėtingesnės, o konkurencija, siekiant pateikti rinkai naujus sprendimus, naudojančius tokias proveržio technologijas kaip dirbtinis intelektas, stiprėja. Tai užtikrina, kad kibernetinis atsparumas 2024 m. taps vis svarbesne tendencija verslo ir vartotojų technologijų srityje.  

Verslai išliks atsargūs  

R.Benečio teigimu, natūralu, kad planuojant naujus metus visada yra atsižvelgiama į ekonomines prognozes. Panašu, kad lėtesnis tempas numatomas ir kitais metais, kas nulemia, jog verslai ir toliau atsargiau žiūrės į plėtrą, o prioritetą teiks strateginiams sprendimams.

IT įmonės atstovas mano, kad gali būti kiek sunkiau startuoliams ar įmonėms, kurios  daug skolinasi, dėl rinkoje brangstančių pinigų, aukštų bazinių palūkanų normų ir sulėtėjusių investicinių sprendimų į projektus.   

„Matome, kad auga klientų reiklumas kokybei. Šiuo metu yra išaugusi tiek kokybės, tiek greičio kartelės, tačiau tokie iššūkiai skatina atrasti būdų, kaip dirbti dar efektyviau ir kūrybiškiau, kas nulemia ir vis įdomesnius projektus. Be to, šiuo metu rinkoje pastebima tendencija, kad komandų dydžiai yra peržiūrimi ir, jei anksčiau klientai buvo linkę auginti komandas, tai dabar jas arba palieka tokias pačias arba jų dydžius mažina. Kuo toliau, tuo daugiau matysime technologijų jungimo į vieną visumą, tai ne tik leis pagaminti dar labiau efektyvesnių produktų, bet ir sukurti visiškai naujų, inovatyvių  sprendimų, kurie palengvins eilinių vartotojų gyvenimą“, – kalba vadovas.  

Šie faktoriai, pasak jo, tikrai nesumažins IT specialistų poreikio. Anaiptol – naujų specialistų poreikis išaugs ir dėl jau įvardinto didėjančio dirbtinio intelekto produktų poreikio. 

Be to,  R. Benetis pabrėžia, kad nors darbų ir tikrai nestigs, tačiau sėkmingą karjerą IT sektoriuje nulems suvokimas, jog šioje srityje reikės nuolat mokytis ir judėti į priekį. Taip pat visuomet išlieka svarbus gebėjimas dirbti komandoje bei įsiklausymas, ką ir kokiame kokybės lygyje reikia padaryti.

Praėjusio tūkstantmečio pabaigoje ir pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje gimusi Z karta neretai pavadinama skaitmenine karta. Užaugusi sparčiai vystantis technologijoms, dabar ši visuomenės dalis pati formuoja sektoriaus pokyčius. Pasak ekspertų, Z kartos poreikiai nulemia technologijų pažangą ir verslo sprendimus, o vis daugiau jaunuolių renkasi patys tapti industrijos inovatoriais.

Z karta ir technologijos

1996-2012 m. gimę žmonės niekada nepažino pasaulio be socialinių medijų, greitos informacijos ir interneto. Tai pirmoji karta, kuri į savo kasdienį gyvenimą visiškai integravo skaitmenines technologijas, pavyzdžiui, išmaniuosius telefonus, socialines medijas ir internetą, todėl ją ypač apibūdina technologijų vaidmuo, suformavęs bendravimo įpročius ir požiūrį į pasaulį.

„Z kartą nuo kitų kartų skiria 3 pagrindinės savybės. Jie greitai mokosi, gyvena pilnai skaitmenizuotame pasaulyje, galima sakyti, yra gimę naudotis technologijomis, netgi geba jas kurti ir tokiu būtų dar labiau spartinti inovacijas įvairiuose sektoriuose. Antra, ši karta turi prieigą prie plataus spektro informacijos, kas suteikia galimybes kritiškai ir argumentuotai mąstyti ir priimti pasvertus sprendimus. Jie taip pat išsiskiria sąveika su mus supančiu sociumu ir aplinka iš esmės – jiems rūpi aplinkos apsauga, lyčių lygybė, tvarus vartojimas ir panašios temos. Šių, galima sakyti, kietųjų ir minkštųjų savybių mišinys kuria labai visapusiškus, į technologinį sektorių orientuotus žmones, kuriems rūpi pasaulio ateitis“, – sako dr. Milena Seržantė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Strateginės partnerystės centro direktorė.

Besivystydama skaitmeniniame amžiuje, jaunoji karta tikisi greito pasitenkinimo ieškodama informacijos ir naudodamasi žiniasklaidos priemonėmis. Su technologijomis užaugę asmenys mieliau mokosi internetu, dirba nuotoliu ir bendrauja elektroniniu būdu.

Formuoja sektoriaus pokytį

Patys suformuoti technologijų, dabar Z kartos atstovai tampa industrijos nuomonės lyderiais – jiems tenka svarbus vaidmuo formuojant sektoriaus pažangą. Anot Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ inovacijų eksperto, jau galima matyti tam tikrus pokyčius, kuriuos technologijų versle lemia jaunosios kartos poreikiai.

Pavyzdžiui, vienas iš būdingų Z kartos bruožų – naudojimasis mobiliaisiais įrenginiais. „Pew Research Center“ atliktas tyrimas parodė, kad 95 proc. JAV paauglių turi galimybę naudotis išmaniuoju telefonu, o 45 proc. jų teigia, kad „beveik nuolat“ yra prisijungę prie interneto. Šis nuolatinis ryšys paskatino tokių mobiliųjų technologijų, kaip mobiliosios mokėjimo sistemos, žaidimai ir pranešimų siuntimo programėlės, plėtrą.

„Skaitmeniniame amžiuje užaugusi karta puikiai išmano internetinės erdvės niuansus. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama naudojimo paprastumui ir nuoseklumui visuose kanaluose, nesvarbu, ar tai būtų internetas, mobilusis telefonas, ar parduotuvė. Be to, Z kartos atstovai noriai priima naujas technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą ir mašininį mokymąsi, jie dažniau apsiperka internetu. Investuodamos į šias technologijas, įmonės bus geriau pasirengusios patenkinti šios kartos lūkesčius ir išlikti konkurencingos“, – sako A. Lukošius.

Z karta nulemia technologijų ateitį

Ekspertas priduria, kad Z kartos atstovai pasižymi didesniu aplinkosauginiu ir socialiniu sąmoningumu. Bendrovės „Deloitte“ atliktas tyrimas parodė, kad 49 proc. Z kartos vartotojų visame pasaulyje pirmenybę teikia produktų ir paslaugų pirkimui iš įmonių, kurios rūpinasi aplinkosauga ar socialine atsakomybe. Ši karta labiau linkusi remti prekių ženklus, kurie teikia pirmenybę tvarumui visose srityse, ir to paties tikisi iš technologijų, kuriomis naudojasi. Dėl to daugėja tvarių technologijų produktų, naudojančių atsinaujinančius energijos šaltinius ar etiškas tiekimo praktikas.

„Dėl šios kartos poreikio nuolat būti skaitmeninėje erdvėje ir bendrauti, toliau vystosi ir socialinės medijos, ypač tos, kurias ši karta naudoja dažniausiai – „Instagram“, „Snapchat“, „TikTok“. Galima pastebėti, kad pasikeitė įmonių požiūris į socialinių medijų rinkodarą, daugiausia dėmesio skiriant autentiškumui, istorijų pasakojimui ir vizualiniam turiniui“, – tikina A. Lukošius.

Pasak jo, Z kartos atstovų požiūris į darbą taip pat lemia technologijų ateitį. Ši karta pirmenybę teikia laisvai samdomam darbui, verslumui ir darbui nuotoliniu būdu. Tai paskatino tokių platformų, kaip „Upwork“, „Fiverr“ ir „TaskRabbit“, palengvinančių tokio pobūdžio darbo organizavimą, atsiradimą. Z kartai pradėjus įsilieti į darbo rinką, tai turi įtakos ir švietimui. Ši karta tikisi, kad technologijos bus integruotos ir į jų išsilavinimą, todėl daugėja tokių internetinių mokymosi platformų, kaip „Coursera“ ir „Udemy“, taip pat švietimo technologijų naudojimo tradicinėse klasėse.

Dar daugiau galimybių Z kartai suteikia naujos kartos 5G ryšys. Sparčiai diegiamas 5G ryšio tinklas užtikrina žymiai greitesnes bei sklandesnes naršymo patirtis, suteikia didesnę duomenų perdavimo spartą ir patikimumą. „Naujosios kartos ryšys suteikia dar platesnes galimybes pačiose įvairiausiose srityse. Pradedant greitesniu naršymu, baigiant naujai atsiversiančiomis, labiau įtraukiančiomis mobiliųjų žaidimų galimybėmis. Didėjant poreikiui, verslas jau siūlo ir šiai kartai patogesnę prieigą prie 5G ryšio naudojantis išankstinio mokėjimo paslaugomis. Pavyzdžiui, 5G ryšys jau veikia ir „Pildyk“ tinkle“, – sako A. Lukošius.

Renkasi ir kaip karjeros kryptį

Anot dr. M. Seržantės, Z karta ne tik dažniau naudojasi technologijomis kasdienybėje, bet ir renkasi jas kaip karjeros kelią. Nors studentų skaičius kiekvienas metais mažėja visoje Lietuvoje, susidomėjimas technologijų sektoriaus profesijomis kasmet auga, lyginant su socialinių arba humanitarinių mokslų studijomis.

„Didelę įtaką daro sparčiai augantis technologijų sektorius tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Atitinkamai transformuojasi ir universitetų studijų programų pasiūla. Per pastaruosius metus atsirado vis daugiau į technologines inovacijas orientuotų specialybių, tokių kaip dirbtinio intelekto sistemos, multimedija ir kompiuterinis dizainas, alternatyvios energetikos įrenginių inžinerija ir technologijos, finansų technologijos, pastatų informacinis modeliavimas (3D)“, – teigia dr. M. Seržantė.

Ji priduria, kad šios kartos studentams nebepakanka skaityti paskaitas iš vieno vadovėlio ir rodyti skaidres, nes tokiu būdu nebepavyksta išlaikyti studentų dėmesio. Šiai kartai svarbi galimybė mokytis hibridiniu būdu – galimybė jungtis nuotoliu prie universitete vykstančios paskaitos, integruojami apverstos klasės metodai, taip pat taip problemų sprendimu ir projektais paremtas mokymasis.

„Visa komunikacija su studentais, namų darbai ir mokymosi medžiaga, įvairūs interaktyvūs testai ir užduotis yra skaitmeninami. Taip pat vis daugiau studijų programų, net ir socialinių mokslų, turi tarp dėstomų dalykų technologinius modulius – programavimas, inžinerijos pagrindai, brėžinių skaitymas ir kt. Kitas svarbus šiuolaikinio dėstytojo uždavinys, orientuotas į Z kartos studentus, yra atrinkti iš labai plataus spektro informacijos šaltinių svarbiausią, patikimą, aktualią ir koncentruotą informaciją apie dėstomą dalyką“, – sako ekspertė.

Pasak dr. M. seržantės, ignoruoti Z kartos poreikių nepavyks nei universitetams nei technologijų specialistus medžiojantiems verslams. Tie, kas nespės arba nesugebės transformuotis ir adaptuotis prie šios kartos diktuojamų pokyčių, neturi ateities.

Šį pirmadienį prasidėjusioje „WWDC 2023“ konferencijoje „Apple“ pristatė tai, apie ką visas technologijų pasaulis pašnibždomis kalbėjo jau kurį laiką – „Apple Vision Pro“ papildytos realybės akinius. Naujasis įrenginys valdomas akimis ir gestais, tarp realaus ir virtualiojo pasaulių leidžia nardyti vos vienu mygtuku ir prireikus gali pakeisti netgi kompiuterį. Tačiau „Apple“ ne vienintelė siekianti pergalės dar neištyrinėtoje rinkoje – keliomis dienos anksčiau naujus virtualios realybės akinius suskubo pristatyti ir „Facebook“ valdanti „Meta“.

„Virtualios ir papildytos realybės akiniai nėra visiškai naujas produktas, bet „Apple“ pademonstravo iki šiol nematytą požiūrį į jį. Kupertino technologijų milžinė „Apple Vision Pro“ išvadavo iš išmaniojo telefono ar kompiuterio aksesuaro ribų, jame įdiegdama galingą procesorių, nuosavą operacinę sistemą bei unikalų valdymą. Panašia kryptimi su naujaisiais akiniais žengė ir „Meta“. Visa tai patvirtina, jog šiuo metu prieš savo akis galime stebėti, kaip gimsta nauja technologijų niša, žavesiu pralenksianti paskutiniais metais kiek pabodusius išmaniuosius telefonus bei galimai ateityje juos kartu su kompiuteriais galimai net išstumsianti iš mūsų rankų“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Lyg ant veido dėvimas kompiuteris

„Apple Vision Pro“ akiniai iš pirmo žvilgsnio šiek tiek primena nardymo kaukę, tačiau įdėmiau įsižiūrėjus juose galima rasti nemažai „Apple Watch“, „AirPods Max“ ir kitiems bendrovės produktams būdingų dizaino elementų. Visgi neabejotinai įdomiausia ir iš kitų panašių gaminių išsiskirianti jų išvaizdos detalė – priekyje esantis juodas stiklas, po kuriuo besislepiantys ekranai gali atvaizduoti dėvinčiojo akis. Jas nuolat filmuoja akinių viduje esančios kameros, todėl aplinkiniai nejaučia diskomforto ir bendraujant su kitais asmenimis įrenginio nebūtina nusiimti.

„Apple Vision Pro“ turi po vieną kiekvienai akiai skirtą itin aukštos raiškos ekraną ir iš viso net 12 kamerų. Vienos jų filmuoja aplinką, kitos – seka akių judesius, o trečios – stebi rankas. Visa tai reikalinga ne tik tam, kad vartotojas puikiai matytų, kas realiame pasaulyje dedasi aplink jį, bet ir galėtų akinius valdyti be jokių pultelių ar kitų priedų. Norint pasirinkti kurį nors „VisionOS“ pavadintos operacinės sistemos meniu elementą, pakanka į jį nukreipti savo akis ir pasirinkimą patvirtinti suglaudus kurios nors rankos nykštį ir smilių, o prireikus paslinkti puslapį – jį tiesiog sugriebti pirštais ir ranka kilstelėti aukštyn arba nuleisti žemyn“, – akinių valdymo ypatumus aiškina S. Tilindis. 

Specialistas taip pat atskleidžia, jog šiame ant veido dėvimame įrenginyje įmontuotas tas pats „M2“ lustas, kaip ir populiariausiame bendrovės „MacBook Air“ nešiojamame kompiuteryje, todėl jo galia netgi lenkia „iPhone“. Ir įdomu tai, jog priešingai, nei kiti anksčiau išleisti panašūs gaminiai, „Apple Vision Pro“ nesiūlo šios galios naudoti tik įvairiems žaidimams ar filmams. Su „Apple“ akiniais galima naršyti internete, tikrinti el. paštą, rengti prezentacijas ir net atlikti „FaceTime“ skambučius. Visų šių programų langai prieš mūsų akis iškyla virš aplink mus esančios aplinkos, tačiau ant akinių korpuso esanti karūnėlė leidžia mūsų kambario vaizdą taip pat į pakeisti į paplūdimio ar kitos virtualios aplinkos.

Skirtingų filosofijų produktai

Suprasdama, kiek daug medijų dėmesio pelnys „Apple“ akiniai, keliomis dienomis anksčiau jiems savo konkurentą nusprendė pristatyti ir „Meta“. Kita vertus, kitaip nei „Apple“, „Facebook“, „Instagram“, „WhatsApp“ ir kitas populiarias socialines platformas valdančiai bendrovei tai buvo ne visiškai naujas produktas, o esamos įrenginių linijos atnaujinimas. „Meta Quest 3“ akiniai buvo aprūpinti galingesniu „Qualcomm“ lustu, lengvesniu korpusu bei geresnės kokybės ekranais.

„Meta Quest 3“ ir „Apple Vision Pro“ yra labai skirtingų kategorijų produktai. „Quest 3“ kur kas paprastesnis iš techninės pusės, neturi prašmatnaus valdymo gestais, tokių skaičiavimo pajėgumų ir apskritai subalansuotas kitam vartotojui. Tai labiau pramoginis įrenginys, skirtas patyrinėti virtualią realybę ir išbandyti jos galimybes, nei ten perkelti kituose išmaniuosiuose prietaisuose atliekamus darbus. Geresnį pastarųjų pakaitalą „Meta“ planuoja pristatyti tik 2025 m.“ – skirtumus akcentuoja „Telia“ atstovas.

Tą patį liudija ir produktų kainos. „Meta Quest 3“ turėtų kainuoti maždaug 400 eurų ir būti prieinamas daugeliui technologijų entuziastų, kai beveik 8 kartus daugiau kainuojantys „Apple“ akiniai bus įperkami tik labai nedidelei vartotojų daliai. „Meta“ taip pat atskleidė, jog prekyboje pasirodžius „Quest 3“ smarkiai kris dabartinių „Quest 2“ kaina, todėl pasinerti į virtualų pasaulį bus galima jau ir už įprasto išmaniojo laikrodžio ar belaidžių ausinių kainą.

Pagrindinis iššūkis – aplikacijos

Pasak S. Tilindžio, nepaisant įspūdingų techninių specifikacijų, kol kas „Apple Vision Pro“ turi vieną didelį trūkumą – trečiųjų šalių aplikacijų nebuvimą. Visos programėlės, kurias įrenginį bandę technologijų apžvalgininkai matė pagrindiniame ekrane, buvo kurtos pačios „Apple“ ir praktiškai tilpo viename puslapyje.

Kupertino gigantė puikiai supranta, jog įrenginius „parduoda“ ne techninės charakteristikos, o tai, ką su jais galima nuveikti. Todėl nenuostabu, kad „Apple“ šį revoliucinį produktą pristatė ne rudenį kartu su naujos kartos „iPhone“, o vasaros pradžioje vykstančioje programuotojų konferencijoje, tarsi prašydama pastarųjų pagalbos vystant naująją platformą. Tai patvirtina ir faktas, kad prekyba „Apple Vision Pro“ prasidės tik kitų metų pradžioje, kai akiniams jau galimai bus spėta sukurti geros kokybės programėlių.

„Virtuali ir papildyta realybė turi didelį potencialą. Ji leidžia į skaitmeninį pasaulį pasinerti tiesiogiai be išmaniojo telefono ar kito tarpininko bei ten patirti tai, kas anksčiau buvo įmanoma tik realybėje. Deja, norint, kad  virtualios ir papildytos realybės akiniai pasivytų išmaniųjų telefonų populiarumą, vartotojams reikia pasiūlyti ne tik jiems nenusileidžiantį funkcionalumą, bet ir kažką daugiau. Norisi tikėtis, jog per ateinančius metus kūrėjams pavyks surasti tokių neatsispiriamų išmaniųjų akinių panaudojimo scenarijų, kokiais kažkada buvo „Spotify“, „Instagram“ bei „Angry Birds“, „iPhone“ atvedę ten, kur jis yra dabar“ – apibendrina „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Generatyvinis dirbtinis intelektas (AI) ir kitos sparčiai besivystančios technologijos suartina fizinį ir skaitmeninį pasaulius. Šis procesas jau prasidėjęs – skaitmeniniai dvyniai naudojami  gamyboje ir infrastruktūroje, robotika – medicinoje, generatyvinis dirbtinis intelektas kuria produktų dizainą.  Pasaulinis „Accenture Technology Vision 2023“ tyrimas rodo, kad ir toliau tobulėjant šioms naujovėms bei jų technologinėms galimybėms, ateityje patirsime visišką mus supančios fizinės aplinkos transformaciją.

„Gyvename įdomiu laiku, kai generatyvinis dirbtinis intelektas gali keturis kartus padidinti bet kurio intelektualinį darbą dirbančio darbuotojo produktyvumą. Dirbtinis intelektas papildys arba automatizuos daugelį profesijų, visiškai jas pakeis, ir šis pokytis vyksta labai greitai. Turime išmokti juo naudotis“, – sako Maksims Jegorovs, „Accenture“ vadovas Baltijos šalyse.

Kelias į šią – anksčiau neįsivaizduojamą – ateitį bus sudėtingas ir kol kas nėra vienos konkrečios technologijos, į kurią būtų būtina investuoti. Kvantinė kompiuterija, dirbtinis intelektas ir papildytoji realybė neabejotinai vaidins didelį vaidmenį, tačiau svarbiau bus sukurti inovacijų strategiją, kuri palaikytų skaitmeninės ir fizinės veiklos jungimąsi.  

Kuriant strategiją „Accenture“ pataria vadovautis keturiomis naujausiomis technologijų tendencijomis: pirmoji – skaitmeninė tapatybė, leidžianti lengvai peržengti skaitmeninio ir fizinio pasaulio ribas; antroji – duomenų skaidrumas, didinantis pasitikėjimą ir leidžiantis analizuoti bei gauti įžvalgų, kurių reikia, norint atskleisti ir išspręsti plačiai visuomenėje paplitusias problemas; trečioji – generatyvinis dirbtinis intelektas, suteikiantis mums galių tai padaryti; ir ketvirtoji – mūsų galimybių ribas sparčiai plečia vienas prie kito artėjantys fiziniai mokslai ir informacinės technologijos.

Skaitmeninė tapatybė

Skaitmeninė tapatybė yra kito technologinio proveržio katalizatorius. Saugi ir patikima skaitmeninė tapatybė leis žmonėms lengvai autentifikuoti save bet kurioje skaitmeninėje ar fizinėje aplinkoje, griežčiau kontroliuoti saugomus ir bendrinamus duomenis bei sumažins susirūpinimą dėl saugumo, privatumo ir žmogiškųjų veiksnių, pvz., nesaugių slaptažodžių naudojimo. 

„Viena pirmųjų skaitmeninės tapatybės taikytojų yra Estija. Šioje šalyje 98% gyventojų yra užsiregistravę elektroninėje tapatybės sistemoje (e-ID), kuri naudojama viešosioms paslaugoms teikti ir gauti, tokioms kaip rinkimai, sveikatos draudimas, mokesčiai. „Apple“ išplėtė savo „Wallet“ programėlę, kuria JAV galima ne tik atsiskaityti, bet ir saugoti bei naudoti valstybės išduotas asmens tapatybės korteles, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimą“, – pasakoja Kristaps Banga, Accenture“ inovacijų vadovas Baltijos šalyse ir kosmoso technologijų verslo bendradarbiavimo plėtros vadovas Europoje.

Technologijų įmonė „b.well“ bendradarbiauja su „Mastercard“, kad sukurtų naują tapatybės platformą sveikatos priežiūros sistemoms, kurioje el. laiškai ir slaptažodžiai pakeičiami biometriniais duomenimis. Inovacijos tapatybės srityje paliečia ne tik žmones, bet ir daiktus, o tai reiškia bet kokį turtą – nuo jūrinio konteinerio iki meno kūrinio ar vertybinių popierių. Pavyzdžiui, „Unilever“ ir SAP naudoja blokų grandinės (blockchain) technologiją, kad sukurtų žetonus palmių aliejaus partijoms žymėti. Jie leidžia sekti tiekimo grandinę ir nustatyti, kuriame ūkyje buvo išgautas aliejus.

Duomenų skaidrumas

Nuo informacijos apie produktų kilmę iki duomenų apie gamybos įtaką klimatui ar darbuotojų atlyginimus – nuo neskaidrios informacinės aplinkos perėjome į tokią, kurioje informacijos skaidrumas tampa norma. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad du trečdaliai vartotojų nori pakeisti savo mėgstamą bakalėjos prekių ženklą į kitą, kuriame pateikiama daugiau informacijos apie produktą. Kitas tyrimas rodo, kad 60% žmonių, pirkdami drabužius, nori daugiau informacijos apie tai, kaip jie buvo pagaminti. Ir ši tendencija neapsiriboja vartotojais, nes verslo partneriai ir reguliavimo institucijos taip pat reikalauja informacijos. 

„Duomenų skaidrumas gali duoti didelės naudos įmonėms ir pramonės šakoms, skatinti augimą, optimizavimą ir efektyvumą. Jis gali pagerinti klientų aptarnavimo patirtį ir prisidėti kuriant patikimą reputaciją, nes skatina tokias vertybes kaip sąžiningumas ir tvarumas“, – teigia K. Banga. 

Skaidrumui įtakos turi ir jutiklių technologijų pažanga, leidžianti surinkti naujo tipo duomenis ir pagerinti duomenų apie mūsų fizinį pasaulį tikslumą. Pavyzdžiui, Švedijoje mokslininkai sukūrė nebrangų nanojutiklį, galintį per kelias minutes aptikti pesticidus vaisiuose. Skaidrumo tendencija ir ją palaikančios technologijos skatina įmones galvoti apie jų gebėjimą ir įgūdžius rinkti, valdyti ir naudoti duomenis.

Generatyvinis dirbtinis intelektas

Spartus „ChatGPT“ programos populiarumas atkreipė pasaulio dėmesį į generatyvinio dirbtinio intelekto galimybes. 98% apklaustų verslo lyderių sutinka, kad dirbtinio intelekto modeliai atliks svarbų vaidmenį jų organizacijos strategijoje per ateinančius trejus ar penkerius metus. 

„Dirbtinio intelekto sukurtas turinys yra didelių pokyčių pradžia – iš anksto apmokyti AI baziniai modeliai, galintys prisitaikyti ir atlikti įvairiausias užduotis be papildomo mokymo, leis sukurti naujus dirbtinio intelekto panaudojimo būdus. AI jau prižiūri klientų aptarnavimo robotus, kuria gaminių dizainą ir automatizuoja programavimą“, – vardija K. Banga.

Praėjusiais metais pasaulis fiksavo rekordines investicijas į generatyvinio AI plėtrą. Vien startuoliai sudarė 110 sandorių ir pritraukė 2,6 milijardo JAV dolerių, o augimas yra itin greitas. Šiuo metu baziniai dirbtinio intelekto modeliai daugiausia veikia su natūralia kalba ir vaizdais, tačiau netrukus prie duomenų tipų prisijungs vaizdo ir 3D erdviniai duomenys, kurie vaidins lemiamą vaidmenį plečiant metavisatą. 

Bazinis kompiuterinio regėjimo AI modelis galės atlikti su stebėjimu susijusias užduotis fiziniame pasaulyje, pavyzdžiui, saugumo ir sveikatos priežiūros srityse. Bazinio modelio kūrėjai siūlo prieigą kiekvienam, veikdami platformų principu. Todėl įmonės nebegali susitelkti vien ties savo AI modelių kūrimu, bet turėtų vertinti tai, ką galima sukurti naudojant šiuos modelius.

Mokslo technologijų revoliucija

COVID-19 pandemija sukėlė pasaulinį spaudimą, paspartindama naujoves. mNRA tipo vakcinos buvo sukurtos precedento neturinčiu greičiu daugiausia dėl kompiuterinės imunologijos pažangos, taip pat virtualių komunikacijos ir bendradarbiavimo technologijų. Šie pasiekimai parodė, kad grįžtamasis ryšys tarp mokslo ir technologijų gali būti daug greitesnis, nei matėme anksčiau. 

„Pasaulis susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais medicinoje, tiekimo grandinėse ir klimato kaitos srityse, todėl mums reikia geresnių ir greitesnių mokslo ir technologijų sprendimų. Nauja technologinė pažanga skaičiavimo, raketų ir palydovų bei biotechnologijų srityse patobulins medžiagų mokslą ir energetiką, Žemės ir kosmoso tyrinėjimus bei sintetinę biologiją, o tai savo ruožtu pakeis technologijas“, – įsitikinęs K. Banga. 

Pavyzdžiui, įdiegus kvantinį skaičiavimą, chemikai galės atlikti sudėtingesnius ir tikslesnius molekulinius modeliavimus nei bet kada anksčiau, o tai palengvins naujų medžiagų ir energijos sprendimų kūrimą. „Hyundai“ jau bendradarbiauja su kvantinių skaičiavimų įmone „IonQ“, kad analizuotų ir modeliuotų baterijų medžiagas. 

Taip pat pradeda rastis naujos pritaikymo sritys, tokios kaip sintetinė biologija. Maisto technologijų įmonė „Upside Food“ gamina sintetinę vištieną ir jautieną. Ir tai yra ne tik inovatyvūs, bet ir aplinką labiau tausojantys produktai. 

„Accenture Technology Vision 2023“ tyrime dalyvavo 4777 vadovai iš 34 šalių.

Apie kokį žmogų pagalvojate, kai išgirstate įmonės „SpaceX“ pavadinimą? Tikriausiai pirmiausiai į galvą šauna Elonas Muskas, bet ar žinojote, kad šios bendrovės vykdančioji direktorė iš tiesų yra moteris? Didžiosios technologijų įmonės, tokios, kaip „Amazon“, „Apple“, „Google“, „Microsoft“, skiria didelį dėmesį lyčių lygybei, tad moterų lyderystė šiame sektoriuje vis didėja. Kovo 8-osios proga „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas Arnoldas Lukošius kviečia susipažinti su moterimis, kurios šiuo metu laikomos technologijų srities lyderėmis.

Šios įkvepiančios moterys ne tik pačios pasiekė karjeros aukštumų, bet ir buria bendruomenes, steigia organizacijas tam, kad įgalintų mergaites tobulėti technologijų srityje. 

Gwynne Shotwell – kosmoso bendrovės „SpaceX“ vykdančioji direktorė. G. Shotwell susidomėjimas kosmosu atvėrė jai karjeros kelią „SpaceX“ dar 2002 metais. Šiuo metu ji vadovauja Elono Musko įkurtos kosmoso bendrovės veiklai ir rūpinasi jos klestėjimu.

Kate Maxwell – „Microsoft“ technologijų vadovė. Kasdieniame darbe K. Maxwell teikia rekomendacijas visiems įmonės technologiniams sprendimams, bendradarbiauja su klientais ir inžinieriais, yra atsakinga už „Microsoft“ lyderystės strategiją. Be to, K. Maxwell finansuoja technologijų sritimi besidominčių mergaičių studijas ir skatina jas siekti karjeros šiame sektoriuje. 

Lorraine Twohill – „Google“ rinkodaros vadovė. Per visą savo 20 metų karjerą „Google“ L. Twohill pakeitė daugybę pozicijų įmonės viduje. Prieš pradėdama dabartines pareigas, L. Twohill buvo atsakinga už įmonės rinkodaros veiklą Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Dabar jos rankose vieno didžiausių technologinių gigantų, „Google“, pasaulinis įvaizdis. Pati Lorraine tikina, kad jos svarbiausia kasdiene užduotimi yra įtrauktis – ji siekia, kad prekių ženklas būtų artimas visiems, nepriklausomai nuo rasės ar religinių įsitikinimų. 

Natasha Sayce-Zelem – „Amazon Prime Video“ inžinerijos vadovė. Stringantis vaizdo įrašas, pikseliais nusėtas vaizdas – visi šie dalykai kelia tikrą susierzinimą. Tuo, kad „Amazon Prime Video“ techninių nesklandumų būtų kuo mažiau, rūpinasi Natasha. Kasdien ji, kartu su komanda, tobulina inžinerinius procesus, kad visi žiūrovai galėtų mėgautis pačia geriausia vaizdo kokybe. N. Sayce-Zelem taip pat yra įmonės „Empowering Women with Tech“ įkūrėja. Šią įmonę ji įkūrė siekdama pritraukti daugiau moterų rinktis karjerą technologijų srityje. 

Dr. Lauren Goodwin – „NASA“ IT vadovė. Dr. Lauren Goodwin savo daktaro laipsnį apsigynė tyrinėdama dirbtinio intelekto galimybes. Profesinėje srityje jos pasiekimai taip pat įspūdingi – ji vadovauja „NASA“ sistemų inžinerijos ir IT skyriui. Dr. Lauren viena pirmųjų pradėjo taikyti automatizuotą duomenų rinkimą, kuris palengvina duomenų analizę.

Cynthia Stoddard – „Adobe“ viceprezidentė, IT vadovė. C. Stoddard yra didelę patirtį IT srityje sukaupusi ekspertė. Per 25 karjeros metus, ji yra vadovavusi tokių bendrovių, kaip „Netapp“, „Safeway“, „APL Limited“, plėtrai. Dabar C. Stoddard dirba visame pasaulyje itin gerai žinomoje įmonėje „Adobe“, kurioje rūpinasi bendrovės IT klausimais.

Jameeka Green Aaron – „Okta“ kibernetinio saugumo vadovė. J. Green Aaron yra kibernetinio saugumo ekspertė, šiame sektoriuje dirbanti apie 20 metų. Be to, ji remia kitas moteris, siekiančias karjeros technologijų srityje, todėl aktyviai įsitraukia į įvairių organizacijų veiklas ir yra laikoma pokyčių technologijų sektoriuje iniciatore. 

Reshma Saujani –„Girls Who Code“ įmonės įkūrėja. R. Saujani yra pelno nesiekiančios organizacijos įkūrėja ir generalinė direktorė, siekianti panaikinti lyčių nelygybę technologijų pasaulyje ir pakeisti stereotipišką programuotojų įvaizdį.