Jau šią savaitę, sausio 9-12 dienomis, pasaulinę inovacijų padangę sudrebins paroda „CES 2024“. Kasmet Las Vegase organizuojama ir svarbiausiu technologijų bendruomenės renginiu tituluojama mugė šiemet tradiciškai pažers ne tik naujų televizorių bei kitų „žemiškų“ produktų, bet ir tokių realybe virtusių utopijų, kaip skraidantys automobiliai ar manikiūrą automatiškai namuose atliekantys robotai. „Telia“ pristato pagrindines naujoves, kurių turėtume sulaukti „CES 2024“ parodoje. 

Nauji metai ne tik simbolizuoja naują pradžią, bet ir suteikia puikią galimybę laikytis sveikų įpročių. Šiais laikais, kai skaitmeninės technologijos vis labiau užvaldo mūsų kasdienybę, svarbu mokėti tinkamai su jomis elgtis – pavyzdžiui, užtikrinti savo duomenų saugumą ar deramai tvarkyti elektronines atliekas. Štai keturi įpročiai, kurie gali tapti jūsų naujametiniu „technologiniu“ pažadu.

Pirmenybę teikite skaitmeninei emocinei gerovei

Šiais laikais, kai visose gyvenimo srityse dominuoja skaitmeninės technologijos, savo kasdienybėje itin svarbu atkreipti dėmesį į laiką, praleidžiamą prie ekranų. 

Siekti subalansuoto ir sveiko santykio su technologijomis pirmiausiai gali padėti ekrano laiko apribojimas. Dėl itin paplitusio skaitmeninės įrangos naudojimo dažnai tenka ilgai ir nepertraukiamai žiūrėti į ekranus, o tai neišvengiamai daro neigiamą poveikį fizinei ir psichinei sveikatai. 

„Kasdienį naudojimą galite analizuoti naudodami ekrano laiko sekimo priemonę, įdiegtą mobiliajame įrenginyje – ji leidžia peržiūrėti bendrą naudojimo laiką, laiką, praleistą tam tikrose programėlėse, gautų pranešimų skaičių ir telefono ar planšetinio kompiuterio atrakinimo kartų skaičių. Galite net nustatyti kiekvienos programėlės laiko apribojimus, kad galėtumėte valdyti prie mobiliojo įrenginio praleidžiamą laiką“, – pasakoja „Samsung Electronics Baltics“ pardavimų verslui skyriaus vadovas Baltijos šalims Vaidas Bielinis.

Sąmoningai nustatydami ir laikydamiesi kasdienio ekrano laiko apribojimų, galite sumažinti bendro nuovargio, akių nuovargio ir kitų sveikatos problemų, susijusių su pernelyg dažnu įrenginių naudojimu, riziką. 

Be to, nepamirškite daryti pertraukų – tai puikus žingsnis siekiant užkirsti kelią skaitmeninių technologijų daromam žalingam poveikiui. Ekspertai pataria vadovautis paprasta 20-20-20 taisykle – viskas, ką jums reikia padaryti, tai dirbant kompiuteriu kas 20 minučių daryti trumpą 20 sekundžių pertrauką, kurios metu reikia žiūrėti į pasirinktą daiktą 20 metrų atstumu. Per šią pertraukėlę normalizuojasi akių mirksėjimas, sudrėksta akių vyzdžiai ir atsipalaiduoja akių raumenys.

Skirkite daugiau dėmesio kibernetinio saugumo priemonėms

Kibernetinio saugumo priemonių stiprinimas tapo būtinu tiek asmeninės, tiek organizacinės gerovės aspektu. Įžengdami į naujus metus, pasiryžkite stiprinti savo įrenginių kibernetinę apsaugą, nes tik taip pavyks apsaugoti jautrią informaciją nuo kenkėjiškų programų ir kibernetinių sukčių.

Pagrindinis žingsnis stiprinant skaitmeninį saugumą yra reguliarus slaptažodžių atnaujinimas ir stiprinimas. Slaptažodžiai yra pirmoji gynybos nuo neteisėtos prieigos priemonė, o jų veiksmingumas laikui bėgant mažėja. Įgyvendindami įprastą slaptažodžių atnaujinimo praktiką, galite užkirsti kelią galimiems pažeidimams ir užtikrinti, kad jūsų asmeniniai duomenys būtų saugūs.

Pastaraisiais metais itin paplitęs daugiafaktorinis autentifikavimas suteikia papildomą saugumo lygį. Jis reikalauja, kad naudotojai savo tapatybę patvirtintų keliais tikrinimo būdais, pavyzdžiui, slaptažodžiu ir unikaliu kodu, siunčiamu į mobilųjį įrenginį. Šis dviejų etapų tikrinimo procesas gerokai sumažina neteisėtos prieigos riziką, nes, net jei slaptažodis pažeidžiamas, papildomas apsaugos sluoksnis išlieka nepažeistas.

Svarbu paminėti, kad ir išmaniųjų įrenginių gamintojai kuria inovatyvius saugumo užtikrinimo sprendimus. „Tokios mobiliųjų įrenginių platformos kaip „Samsung Knox“ leidžia apsaugoti vartotojų įrenginius ir juose esančią informaciją. Ši sistema leidžia pritaikyti skirtingas naudojimo teises ar apribojimus kiekvienam įrenginiui ar jų grupėms“, – pasakoja V. Bielinis

Be to, ši platforma sutiekia galimybę patikrinti, ar įrenginio nustatymai atitinka saugumo reikalavimus ir stebėti jo vietą realiuoju laiku taip užtikrinant dar didesnį duomenų saugumą. „Tai tarsi tam tikras šifravimas, kuris garantuoja, kad konkrečių duomenų negalėtų perskaityti niekas, kas neturi prieigos arba raktų šiems duomenims iššifruoti“, – teigia ekspertas.

Sumažinkite skaitmeninę netvarką

Reguliarus skaitmeninių failų, el. laiškų ir programėlių tvarkymas prilygsta fizinės darbo vietos tvarkymui. Kaip sutvarkytas darbo stalas skatina aiškumą ir susikaupimą, taip ir tinkamai sutvarkyta skaitmeninė aplinka palengvina sklandų darbą. 

Ištrindami nereikalingus failus, archyvuodami senus el. laiškus ir pašalindami nereikalingas programėles ne tik atlaisvinsite vertingos vietos saugykloje, bet ir prisidėsite prie to, kad skaitmeninė aplinka taptų racionalesnė ir operatyvesnė.

Skaitmeninių erdvių organizavimas yra antroji priemonė, kuria galite logiškai ir prieinamai susisteminti informaciją. Aplankų kūrimas, failų skirstymas į kategorijas ir pavadinimų suteikimo taisyklių taikymas padeda greitai rasti informaciją ir sutrumpina laiką, sugaištamą ieškant svarbių dokumentų. 

Ši organizavimo strategija taikoma ir el. pašto valdymui, kai filtrais ir etiketėmis galima veiksmingai rūšiuoti gautus pranešimus ir nustatyti jų prioritetus. Rezultatas – skaitmeninė darbo aplinka, kuri leidžia lengvai naršyti ir efektyviai atlikti kasdienes užduotis.

Nepamirškite tvarumo technologijų srityje

Prasidedant naujiems metams, įsipareigojimas taikyti tvarius sprendimus yra svarbus apsisprendimas, pripažįstant mūsų skaitmeninio pėdsako poveikį aplinkai. 

Elektroninių atliekų problemą pradėkite spręsti nuo paprastų pastangų tinkamai atsikratyti senų, nebenaudojamų įrenginių. Pasaulyje, kuriam būdinga sparti technologinė pažanga, elektroninių įrenginių gyvavimo ciklas trumpėja, todėl nerimą kelia elektroninių atliekų kiekio didėjimas. Kai kuriose elektroninės įrangos atliekose slypinčios cheminės medžiagos ar jų junginiai, patekę į aplinką, ne tik ją užteršia, tačiau ir kelia pavojų žmogaus sveikatai. 

Elektronines atliekas galima pristatyti elektroninės įrangos platintojams (parduotuvėms), jei atliekos yra tos pačios paskirties kaip platintojų parduodami gaminiai. Be to, kai kurie gamintojai siūlo keitimo programą, taip skatindami klientus grąžinti nebenaudojamus įrenginius, už juos suteikiant atitinkamą kreditą naujam įrenginiui įsigyti. 

Smulkią įrangą galima pristatyti į prekybos centruose esančias elektronikos surinkimo talpas, o stambią įrangą nemokamai išveža gamintojų ir importuotojų asociacijos ir kitos viešosios įstaigos. 

Taip pat ir energijos naudojimo optimizavimas yra labai svarbus žingsnis siekiant tvarumo technologijų srityje. Energiją taupančios techninės įrangos naudojimas prisideda prie anglies dioksido pėdsako mažinimo. Be to, išjungiant nenaudojamus įrenginius ir naudojant energiją taupančias funkcijas, galima gerokai sumažinti energijos suvartojimą.

Besibaigiančius 2023-iuosius tikrai galima pavadinti technologijų proveržio metais. Reikšmingų pokyčių pasiekta biotechnologijų, kvantinės kompiuterijos, medicinos srityse. Diegti naujovių nesustota ir telekomunikacijų sektoriuje, kuriame didžiausią pažangą lėmė 5G ryšio plėtra ir galimybės, teigia Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims. Jo teigimu, šie metai įsimins ir dėl kitų inovacijų, kurių bene ryškiausia – dirbtinio intelekto įsigalėjimas.

P. Masiulis aptaria, kokie įvykiai telekomunikacijų rinkai buvo reikšmingiausi besibaigiančiais 2023 metais ir ko galime laukti iš artėjančių 2024-ųjų.

Dirbtinio intelekto revoliucija. 2023 m. dirbtinis intelektas (DI) vystėsi neregėtu tempu, darydamas pažangą įvairiose industrijose. Vienas iš reikšmingų laimėjimų – DI ir mašininio mokymosi integravimas į mobiliojo ryšio tinklo priežiūrą, kur prognozuojamoji analizė padeda laiku pastebėti ir užkirsti kelią įvairiems gedimams.

Bendrai technologijų pasaulyje šiemet dirbtinis intelektas ypač pasistūmėjo savo pritaikomumo galimybėmis. Dabar tokius įrankius, kaip „ChatGPT“, savo reikmėms jau gali naudoti bet kuris žmogus.  Automatizacija, pagrįsta dirbtiniu intelektu, taip pat populiarėja tokiose industrijose kaip gamyba ir logistika, o generatyvusis (kurti gebantis) DI pasiūlė būdų dirbti efektyviau ir kūrybiškiau.

DI technologijos šiemet dar labiau prigijo ir klientų aptarnavimo, vidinių verslo procesų srityse. Pavyzdžiui, dirbtinį intelektą klientų aptarnavimui pasitelkia ir „Tele2“ – prie jau anksčiau klientus konsultavusių pokalbių robotų „Rūta“ ir „Pildyk Botas“ šiemet prisijungė į svarbiausius personalo klausimus atsakantis žmogiškųjų išteklių asistentas „Happy botas“. Kuriant naujus pažangius sprendimus, užtikrinama inovatyviausia klientų aptarnavimo patirtis ir duomenų saugumas.

5G plėtra ir dėmesys klientų patirčiai. Vienas svarbiausių 2023 m. telekomunikacijų sektoriaus pasiekimų Lietuvoje – komercinio 5G tinklo plėtra, kuri buvo pripažinta ir valstybei svarbiu projektu. Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, per metus 5G ryšio stočių skaičius išaugo net 13 kartų – tai išties įspūdinga pažanga. Visos šios sektoriaus žaidėjų pastangos nukreiptos į galutinę dar geresnę vartotojo patirtį.

Pernai oficialiai Lietuvoje startavusi naujos kartos technologija vartotojams žadėjo suteikti dar platesnes interneto ryšio galimybes. Jas išbandyti norintys klientai jau juda į 5G tinklą, bet didįjį lūžį greičiausiai pamatysime kiek vėliau. To priežastis labai paprasta – Lietuvoje turime kaip niekada gerai išplėtotą, efektyvų ir kokybišką 4G tinklą, kurio galimybės patenkina didžiąją dalį klientų poreikių. 4G tinklo modernizacija prisideda ir prie kokybiško 5G ryšio veikimo.

Šiemet tapome istorinio Lietuvos įvykio liudininkais. 5G greičio rekordas, pasiektas „Tele2” tinkle, buvo įrašytas į Lietuvos rekordų knygą – siekė net 4,45 Gbps. Klientų patirtį pagerino ir dar viena naujovė – „VoLTE“ paslaugą papildė nauja „VoWiFi“ paslauga, suteikianti galimybę skambučius vykdyti belaidžiu ryšiu tose vietovėse, kur įprastas ryšio signalas silpnesnis.

Kibernetinis saugumas. Pastaraisiais metais kibernetinio saugumo grėsmių smarkiai išaugo, o kibernetiniai nusikaltėliai ieško vis naujų metodų, kaip pažeisti net pažangiausių sistemų saugumą. 

Versle šiemet pastebima ryški tendencija – didžiosios įmonės ypač daug investavo į kibernetinį saugumą tiek samdydamos specialistus, tiek darbuotojų apmokymui ar pažangių vartotojus apsaugančių sprendimų  diegimui. Tokį pokytį paskatino ir besikeičiantys teisiniai duomenų saugumo reguliavimai, ir noras suteikti kuo geresnę patirtį klientams.

Šiemet „Tele2“ tinkle pradėjo veikti interneto apsaugos paslauga, kuri jau padėjo mūsų klientams apsisaugoti nuo daugiau kaip 170 milijonų kibernetinių grėsmių. Taip pat pristatyta ir iš kelių dalių sudaryta atskira verslui skirta apsaugos paslauga – tai puikus sprendimas įmonėms, dar neturinčioms IT skyriaus.

Ko laukti 2024-aisiais?

Jau kelerius metus iš eilės pasaulis ir visuomenė susiduria su įvairiais iššūkiais: pandemija, karais, ekonomikos lėtėjimu, energetine ir klimato krize. Dėl to išmokome prisitaikyti – planuoti trumpesniais periodais, susigyvenome su neapibrėžtumo jausmu. 

Tam, kad per 2023-uosius pasiekta pažanga nesustotų ir 2024-aisiais, visų šių įvykių fone įmonėms bus kaip niekada svarbu pasirūpinti darbuotojais, užtikrinti jiems stabilumą, lankstumą, siekti emocinei sveikatai palankios vidinės kultūros. Tos organizacijos, kurios turės stiprias ir lojalias komandas, bus pasiruošusios bet kokiems iššūkiams ir galės toliau diegti inovacijas, siekti technologinio progreso.

Tikėtina, kad nepaisant visų iššūkių artėjančiais metais nei verslo, nei mokslo pažanga nesustos, o telekomunikacijų sektoriuje vis dar didžiausią pažangą lems greitojo 5G pritaikomumo didinimas įvairiose srityse – nuo daiktų interneto ir išmanių sprendimų miestuose, iki medicinos ir gamybos automatizacijos.

Generatyvusis dirbtinis intelektas, ypač susijęs su kalbos apdorojimu ir mašininiu mokymusi, tikėtina, atneš realiai apčiuopiamos naudos, taip pat ir telekomunikacijų srityje. Kuriant DI modelius, galinčius atlikti sudėtingas užduotis, pavyzdžiui, suprasti šnekamąją kalbą ir priimti sprendimus, atveriamas kelias pažangesniems ir interaktyvesniems sprendimams ryšio tinklo modernizacijoje bei gedimų prevencijoje. 

Vis daugiau dėmesio bus skiriama tvarumo temai. Vykstantys klimato pokyčiai skatina ieškoti būdų, kaip visi galime prisidėti prie gamtos resursų išsaugojimo, įmonių veiklą organizuodami dar efektyviau bei tvariau. Daugybė telekomunikacijų bendrovių, tarp jų ir „Tele2“, šiemet jau užsibrėžė įgyvendinti tikslą – iki 2030 metų išmetamo anglies dvideginio kiekį sumažinti perpus, o iki 2050 m. pasiekti nulinę emisiją. Šios pastangos atsispindės ir tolesnėje ryšio tinklo plėtroje, ir visuomenės edukacijoje, ir su aplinkosauga nesusijusiose srityse.

2023-ieji neišvengiamai buvo generatyvaus (kurti galinčio) dirbtinio intelekto (DI) metai. Kurdamas su juo paveikslėlius, tekstus ar dainas svarstydavau, kur prasideda ir baigiasi žmogiškas kūrybiškumas, o atitraukęs akis nuo ekrano kelis kartus suabejojau aplinkiniu pasauliu – kartais atrodydavo, kad su viena ar kita užklausa, galėčiau tą mišką ar šį lietų sugeneruoti geriau. Mitai moko, kad nėra ko pernelyg įsijausti į kūrėjo vaidmenį, bet pasimuliuoti tai šiais metais progų buvo daugiau nei bet kada anksčiau.

Tapęs „Tele2“ Inovacijų ekspertu galėjau dar dažniau pirmasis pačiupinėti naujas technologijas. Štai kuo man įsimins jau besibaigiantys 2023-ieji.

DI galimybės ir išdaigos

Vasarį vos kelis mėnesius veikęs DI pokalbių robotas „ChatGPT“ jau turėjo 100 mln. aktyvių naudotojų per mėnesį, o technologijų progreso sukeltas „FOMO“ (angl. „fear of missing out“, liet. „baimė kažką praleisti“) jausmas jautėsi kaip niekad stipriai. Metų pradžioje dar buvo vilčių, kad „ChatGPT“ pralenks konkurentai – galbūt „Microsoft Bing“ (dabar jau integruotas į „ChatGPT“) ar „Google Bard“, po šviežio atnaujinimo „Gemini AI“ modeliu veikiantis ženkliai greičiau. Tačiau „ChatGPT“ ir jo kūrėjai „OpenAI“ su vadovu Sam Altman priešakyje per Naujuosius turi daugiausiai priežasčių šauti šampaną.

Pokyčių nerimas manifestavosi į konkrečius nutikimus: 22 žodžių laišką, kviečiantį į dirbtinį intelektą žvelgti kaip į globalią, atominei bombai ar pandemijai prilygstančią grėsmę, pasirašė šimtai iškilių mokslininkų. Vis garsiau ginčytasi, kada turėsime bendrąjį dirbtinį intelektą, t.y. tokį, kuris būtų lygus ar net pralenktų žmogiškąjį. Svarbiausiu metų paveikslėliu galima laikyti popiežių su „Balenciaga“ striuke. Daugelį apgavęs paveiksliukas pranešė – vaizdų netikrumo era įsibėgėjusi, nuo šiol į viską internete teks žiūrėti su dar didesniu skeptiškumu.

Šiais metais pirmą kartą gyvenime „ėjau“ į pasimatymą su avatare. Išbandžiau pokalbius su savo kopiją susikūrusia žymia JAV influencere. Man net nesistengiant, mūsų pokalbis greitai pakrypo miegamojo reikalų link. Nors labiau nei tai mane stebino, kad galiu flirtuoti ir balso žinutėmis, įtraukdamas lietuviškus žodžius bei gauti atsakymą per kelias sekundes. Nors ir bandžiau išmušti savo pasimatymo partnerę iš vėžių pasiūlydamas į lovą pasiimti šaltibarščių, ji ne tik mielai sutiko, bet dar ir paaiškino, kaip gaminamas šis lietuviškas patiekalas. Prisikalbėjau, norėjosi dėti į kojas, bet kad tai tėra virtuali susintetinta patirtis priminė šaltas pranešimas – jei nori bendrauti toliau, pervesk dar penkis dolerius.

Ei, bet ar mokslo progresas nežadėjo, kad robotai dirbs už mus sunkius darbus, o mes leisim dienas kurdami poeziją ir tapydami? Nes kažką čia supainiojome – eiles dirbtinis intelektas jau rašo puikiai, o šiukšles išnešti vis dar turiu pats (nejaugi nežinau tinkamos užklausos?). 

Stipriausiai prieš šią neteisybę pakovojo Holivudo scenaristai, kartu su aktoriais išėję į rekordiškai ilgą streiką. Be kitų dalykų, gildija reikalavo apriboti DI naudojimą kino industrijoje. Kitaip sakant scenaristai nenorėjo, kad jiems beliktų „pabaigti“ tai, ką parašė „ChatGPT“, o aktoriai suprato, kad filmai su jų atvaizdais galėtų būti kuriami nors ir šimtą metų po mirties – taip lengva dabar nukopijuoti balso toną ar veido mimikas. Filmų studijų ir Holivudo gildijų pasiektas susitarimas laikomas istoriniu, bet jam pasiekti reikėjo 148 dienų trukusio, 60 tūkstančių kino meno atstovų streiko.

Mokslo dramos ir melodramos

Kaip ir kiekvienais metais turėjome keletą kasdienybę praskraidinančių, mažų mokslo ir technologijų melodramų. Savaitę ar dvi galėjome (naiviai) viltis, kad pagaliau sukurtas kambario aplinkos temperatūroje efektyvus superlaidininkas „LK99“. Deja, greitų ir pigių levituojančių traukinių dar teks palaukti.

Virš Jungtinių Valstijų praskridęs Kinijos šnipinėjantis balionas mestelėjo šaukštą deguto į dviejų valstybių santykius, bet  ir padovanojo internetui šimtus juokingų memų. Beje, ką tiksliai apie amerikiečius sužinoti bandė balionas, liekame iki galo nesupratę.

Elono Musko pastangos prisidėti prie visko ir visur (nei mes to norime, nei prašėme) taip pat klostėsi kiek kurioziškai. „Twitter“ pervadinimas į „X“ pavyko tiek, kad „X“ vis dar vadiname „Twitter“. Sėkmingiau nei pavadinimą E. Muskas sumažino socialinio tinklo vertę – iki maždaug trečdalio to, ką sumokėjo už pirkinį prieš pusantrų metų. Sudėtinga, kai kvieti pas save reklamdavius, o vėliau pasiunti juos ant trijų raidžių – net ne perkeltine prasme. 

„Tesla“ „Cybertruck“ elektromobilis pagaliau išriedėjo iš gamyklos – dvejais metais vėliau nei planuota, vienu pakrovimu nuvažiuojantis perpus mažiau už trečdaliu didesnę kainą – bet nuriedėjo. Plojimų verta E. Musko prižiūrima „SpaceX“, šiemet beveik pilnai įgyvendinsianti užsibrėžtą įspūdingą tikslą – įvykdyti šimtą misijų per metus. Įvyko ilgai laukti žmones į mėnulį vėl gabensiančių raketų „Starship“ pakilimai. Aplink žemę jau skrenda daugiau nei 5000 „Starlink“ internetą teikiančių palydovų, tad E. Muską galima mėgti ar nemėgti, bet jis šiais metais tikrai nuveikė daug ir išliko turtingiausiu planetos žmogumi. Gal spės pabūti ir turtingiausiu žmogumi Marse?

Ką sugeneruos 2024-ieji? Ar „Apple Vision Pro“ akiniai priartins papildytą realybę prie kasdienio naudojimo? Ar atsiras dar nauja karšta tema? Sužinosime visai greitai. Belieka palinkėti įgyvendinti savo naujametines rezoliucijas – net jei jas parašė dirbtinis intelektas, mūsų užpakalio nuo kėdės už mus jis nepakels. Bent kol kas. Sėkmingų Naujųjų!