Internete plintančios apgaulės, kuriomis siekiama išvilioti pinigus ar gauti prieigą prie jautrių vartotojų duomenų, kasdien pasiekia vis daugiau žmonių. Dauguma vartotojų jau sėkmingai atpažįsta sukčių mėginimus pasipelnyti, tačiau kartais sukčiams pakanka išgauti tik tokius duomenis, kaip el. paštas ar telefono numeris, kad jie pasiektų savo tikslą. Ekspertas atskleidžia, kaip asmeninė informacija patenka į sukčių rankas bei pataria, kokių priemonių imtis, kad jūsų duomenys netaptų įrankiu internetinėms apgaulėms įgyvendinti.

El. paštas – kelias jautrios informacijos link

Elektroninio pašto adresas naudojamas ne tik bendravimui el. laiškais, tačiau dažnai yra susiejamas ir su kitomis paskyromis bei paslaugomis. Todėl pastaraisiais metais vis dažniau susiduriama su masinio duomenų nutekinimo atvejais. Sukčiai įsilaužę į el. parduotuves ar paslaugų platformas, kuriose esate užsiregistravę, gauna prieigą prie tokių vartotojų asmeninių duomenų, kaip vardas, gyvenamosios vietos adresas, el. pašto adresas ar telefono numeris.
Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, internetiniams sukčiams sužinojus jūsų el. pašto adresą, gali kilti pavojus jūsų ir jūsų draugų, šeimos narių, ar kitų kontaktų asmeninei informacijai. Tai, kaip lengvai sukčiai, turėdami jūsų el. pašto adresą, gali pasiekti ir kitus jautrius duomenis, priklauso nuo kelių veiksnių.

„Prieinamumą prie kitos jūsų asmeninės informacijos iš esmės nulemia tai, kiek laiko turite savo el. pašto adresą, kaip dažnai juo dalijatės ir prie kiek skirtingų svetainių prisijungiant naudojate tą patį adresą. Kuo ilgiau ir plačiau yra naudojamas el. pašto adresas, tuo lengviau sukčiams išgauti kitą jautrią informaciją – programišiai gali sužinoti, kur atliekate bankininkystės operacijas, kokias turite socialinės medijos, el. prekybos paskyras. O įvykus duomenų nutekėjimui – ir gauti prieigą prie jose patalpintos asmeninės informacijos“, – teigia R. Čereška.
Be to, jei sukčiai žino jūsų elektroninio pašto adresą, jie gali užsiimti internetinėje erdvėje kone labiausiai paplitusia sukčiavimo forma – siųsti apgaulingus el. laiškus. Jei nebūsite budrūs, galite suteikti įsilaužėliams papildomos informacijos, kuri padės jiems padaryti dar daugiau žalos.

Telefono numeris jau sukčių rankose – ar reikėtų sunerimti?

Daugelis nesijaudina dėl galimo sukčiavimo, kai savo mobiliojo telefono numerį pateikia apsiperkant internetu ar pridedant jį prie įvairių internetinių paskyrų. Gali net atrodyti visiškai natūralu ir reikalinga nurodyti savo telefono numerį „Facebook“, „LinkedIn“ paskyrose ar internetinėse prekyvietėse esančiuose skelbimuose.
Apgavikai, R. Čereškos teigimu, gavę jūsų telefono numerį gali kėsintis pavogti asmeninę informaciją ir nulaužti įvairių paskyrų slaptažodžius bei į jūsų telefoną ir kitus mobiliuosius įrenginius bandyti įdiegti kenkėjiškas ar šnipinėjimo programas. Tiesa, tam padaryti vien telefono numerio neužtenka.
„Jūsų telefono numeriui pakliuvus sukčiams į rankas, jis gali tapti priemone vykdyti neteisėtus veiksmus. Gali pasipilti skambučiai ir žinutės su įvairiausiais triukais ir melagystėmis, siekiant pasipelnyti jūsų asmeninių lėšų sąskaita. Tačiau jei tokiose situacijose neprarasite kritinio mąstymo ir neatliksite papildomų veiksmų – jūsų duomenims papildoma rizika nekils“, – dalijasi ekspertas.

Apgavystės tampa įmantresnės, tačiau apsisaugoti – nesudėtinga

Būdų, kaip sukčiai siekia išvilioti pinigus, yra pačių įvairiausių – jie gali apsimesti valstybinėmis įstaigomis, skelbti apie laimėjimą loterijoje ar informuoti apie artimuosius, neva pakliuvusius į nelaimingą atsitikimą.
R. Čereška pastebi, jog apgaulingi el. laiškai ar pranešimai pastaruoju metu gali atrodyti itin tikroviškai ir sudaryti įspūdį, jog yra siunčiami iš patikimų tarptautinių bendrovių. 2024 m. ypač dažnai fiksuojami sukčiavimo atvejai apsimetant tokių korporacijų, kaip „Facebook“, „Netflix“, „Microsoft“ ar „Apple“ atstovais.
„Būkite atidūs – visad patikrinkite, iš kokio adreso siunčiami laiškai bei ieškokite kitų apgaulingų laiškų identifikavimo ženklų – gramatinių klaidų, netaisyklingos kalbos, ar prašymų skubiai atidaryti nuorodas ir pateikti asmeninius duomenis. Atminkite, kad internetiniai sukčiai dažnai siunčia didelę emociją sukeliančias ir greitos reakcijos reikalaujančias žinutes“, – pataria jis.
Taip pat, anot eksperto, pastebėjus, jog sukčių rankose jau atsidūrė pirminė jūsų kontaktinė informacija, verta pasirūpinti papildomą saugumą suteikiančiomis priemonėmis. R. Čereška rekomenduoja nustatyti dviejų faktorių autentifikavimą, apriboti savo kortelių atsiskaitymo geografiją, nustatyti kortelių limitus, kurie papuolus į sukčių akiratį padėtų išvengti nuostolių, net jei sukčiai sugebėtų įtikinti savo melagystėmis.
„Būtinai naudokite ir stiprius, unikalius slaptažodžius. Jei keliose svetainėse naudojate tą patį slaptažodį, įsilaužėliams prireiks daug mažiau pastangų, kad galėtų pasiekti jūsų paskyras“, – teigia R. Čereška.

Nekaltas telefono įkrovimas oro uoste gali pasibaigti nutekintais asmens duomenimis – kibernetiniai nusikaltėliai nusitaikė ir į keliautojus, kuriuos jau perspėjo JAV žvalgybos ir saugumo tarnyba (FBI). Prisijungus prie bendro naudojimo įkrovimo stotelių, sukčiai gali įsilaužti į jūsų telefoną ar įdiegti jame kenkėjiškų programų. Pasak Donato Drakicko, „Tele2“ produkto vadovo, įsibėgėjant vasaros atostogų sezonui, keliautojai turėtų likti budrūs – viešose vietose naudoti savo įkroviklius, pasirūpinti kitomis apsaugos priemonėmis.

Oro uostuose – sukčių pinklės

Neretai laukdami jungtinių skrydžių keliautojai daugiau laiko praleidžia išmaniuose įrenginiuose, kuriuos reikia įkrauti. Tačiau, pasirodo, tai daryti oro uoste nebūtinai yra saugu – keliautojai įspėjami apie tykančius kibernetinius pavojus.

„Daugelyje oro uostų įrengtos specialios įkrovimo stotelės su USB jungtimis – tai ypač patogu tiems, kas nenori ieškoti savo įkroviklio lagamine. Tačiau nors ir atrodo patraukliai, jomis geriau nesinaudoti dėl esančių rizikų – įsilaužėliai sugalvojo, kaip į šias stoteles įdiegti virusų ir kenkėjiškų programų“, – perspėja D. Drakickas.

Tokie atvejai ypač paplitę kitose pasaulio valstybėse, tad ypač atsargūs turėtų būti užsienyje keliaujantys žmonės. Pavyzdžiui, JAV tarnybos savo oficialiais kanalais skelbė pranešimus apie užfiksuotus atvejus skirtinguose oro uostuose, prekybos centruose ir net viešbučiuose.

Vagia svarbius duomenis

Pasak „Tele2“ produkto vadovo, prisijungus prie užkrėstos USB jungties, į nieko nenutuokiančio žmogaus įrenginį įdiegiama kenkėjiška programinė įranga. Ji gali būti visiškai nepastebima ir tyliai pavogti jautrią informaciją, pavyzdžiui, slaptažodžius ir bankininkystės duomenis.

„Taip pat sukčiai naudoją vadinamąjį „sulčių ištraukimo“ (angl. „juice hacking“) metodą, kai įdiegta kenkėjiška programinė įranga užblokuoja įrenginį arba eksportuoja visus jūsų asmeninius duomenis ir slaptažodžius tiesiai nusikaltėliams. Tai įmanoma todėl, kad išmaniuosiuose telefonuose maitinimo šaltinis ir duomenų srautas eina per tą patį laidą“, – sako D. Drakickas.

Be to, net jei įkrovimo stotelė nebuvo pažeista, jūsų įrenginiui vis tiek gali kilti pavojus. Įkrovimo stotelės gali perduoti ir duomenis, ir elektros energiją. Nors įjungus į USB jungtį jūsų įrenginys gali paklausti, ar norite rinktis režimą „tik įkrauti“, ši apsauga įkrovimo stotelėse dažnai apeinama ir įrenginys gali perduoti failus.

Kaip apsisaugoti?

Anot D. Drakicko, keliautojams nerimauti nereiktų – yra būdų, kaip savo įrenginius oro uostuose įkrauti saugiai. Visų pirma, patikimiausias būdas – turėti pilnai įkrautą išorinę bateriją, kuri leis nesinaudoti bendrais įkrovimo taškais.

„Kitas svarbus patarimas – apskritai nesinaudoti viešomis USB įkrovimo stotelėmis. Vietoje to turėkite savo asmeninį įkroviklį ir jį junkite į įprastą rozetę. Sieniniai elektros lizdai tikrai yra patikimesni nei USB jungtys. Jei neturite kito pasirinkimo, kaip tik naudotis vieša jungtimi, pirmiausiai išjunkite duomenų perdavimą telefone. Taip užtikrinsite, kad laidu tekės tik elektros energija“, – pataria „Tele2“ produkto vadovas.

D. Drakickas priduria, kad nuo įvairių kibernetinių grėsmių internete apsisaugoti gali padėti ir speciali papildoma apsauga. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Paslauga taip pat leidžia apriboti prieigą prie tam tikro turinio domenų, o tam nereikia įsidiegti jokių papildomų programų ar programėlių. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.

Praėjusią savaitę technologijų gigantai, įskaitant „Microsoft“, „Meta“, „Google“, „Amazon“, „X“, „OpenAI“ ir „TikTok“ paskelbė susitarimą, kuriuo siekiama sumažinti riziką, kad dirbtinis intelektas sutrikdys šių metų rinkimus JAV. Susitarimu siekiama pažaboti dirbtinio intelekto sukurtas nuotraukas, vaizdo ar garso įrašus, kurie gali suklaidinti rinkėjus apie kandidatus ar balsavimo procesą. Visgi, kol kas didele problema išlieka ir milijardai socialinius tinklus užplūdusių dirbtinio intelekto sukurtų netikrų socialinių tinklų profilių.

Kaip rodo „Facebook“ statistika, kasmet tokių profilių pašalinama net keli milijardai, o šios problemos niekaip nepavyksta pažaboti ir visiems kitiems socialiniams tinklams. „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertai pateikia penkis žingsnius, kaip atpažinti netikras paskyras ir nuo jų nenukentėti. 

„Facebook“ ir „Instagram“ valdanti „Meta“ jau ne vienerius metus skundžiasi, kad į pagalbą kuriant netikrus profilius sukčiams vis dažniau ateina ir dirbtinis intelektas (DI). DI sugeneruoja realistiškai atrodančias nuotraukas, asmeninius įrašus ir kitą informaciją, todėl ant jo kabliuko kartais užkimba net ir įgudę asmenys. Tyrimas nustatė, kad 2022 m. tokias DI kurtas paskyras naudojo daugiau nei du trečdaliai organizuotų grupuočių. 

„Netikri profiliai gali kėsintis į vaikus, bandyti įvilioti į finansines piramides, skleisti dezinformaciją ar tiesiog tyliai rinkti privačią informaciją didesniems nusikaltimams. Tačiau atpažinti padirbtus profilius nėra neįmanoma. Svarbiausia akylai išnagrinėti jų skelbiamą asmeninę informaciją, patikrinti ryšius su kitais profiliais ir paieškoti informacijos apie juos kituose šaltiniuose“, – teigia „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vaikų saugumo internete ekspertė Indrė Bimbirytė-Yun.

Atlikite greitą profilio „skrodimą“

Iš nepažįstamo asmens gavus privačią žinutę ar prašymą priimti į draugus, reikia susilaikyti nuo bet kokių aktyvių veiksmų. Pirmiausia patartina atsidaryti jo profilį ir paieškoti tipinių melagingą tapatybę išduodančių veiksmų. Dėmesį reikėtų nukreipti į profilio sukūrimo datą, išsilavinimą ir darbovietę.

„Jei sukčius prisistato žinomu žmogumi ar įmone, šalia jo profilio vardo „Facebook“, „Instagram“, „X“ ir „TikTok“ reikėtų ieškoti mėlynos varnelės. Ji reiškia, kad asmens tapatybė buvo patikrinta ir paskyra iš tiesų priklauso jam. Kartu su jos nebuvimu, apgavystę gali išduoti „šviežia“ profilio sukūrimo data ir tarpusavyje nederanti profilio informacija. Pavyzdžiui, nurodytas vyresnis amžius ir profilio nuotraukoje matomas jaunas žmogus ar biografijoje esanti itin aukšta pozicija žinomoje įmonėje ir visai kitoje pasaulio pusėje esanti gyvenamoji vieta“, – įspėja I. Bimbirytė-Yun. 

Apgavikams koją pakišti gali ir jų „Facebook“ profilio nuoroda. Dažnai norėdami tą pačią paskyrą panaudoti naujoms nelegalioms veikloms, nusikaltėliai gali pakeisti jos profilio vardą. Deja, to nepakanka, kad vartotojo vardas pasikeistų paskyros internetinėje nuorodoje, todėl vardo nesutapimas paskyroje ir naršyklės URL eilutėje yra labai rimta raudona vėliavėlė.

Panagrinėkite skelbiamą turinį

Pastaruoju metu socialiniams tinklams akcentuojant paskyros sukūrimo datą kaip patikimumo rodiklį, piktavaliai vis dažniau supirkinėja nebenaudojamus seniai sukurtus profilius, todėl pasikliauti vien tik paskyros amžiumi nėra geras sprendimas. Alternatyviu vartotojo patikimumo įrodymu gali tapti profilyje skelbiamas turinys.

Apie apgavystę gali byloti arba itin menkas aktyvumas, arba daug neseniai vienas po kito paskelbtų įrašų, kurių tekstai atrodo rašyti roboto, o jų iliustracijos – nesutampa su vartotojo profilio atvaizdu.

Tikrinkite sąsajas su kitais asmenimis

Norėdami sustiprinti paskyros legitimumo įspūdį, kibernetiniai verteivos taip pat neretai pasistengia pasididinti sekėjų skaičių. Kadangi rezultato reikia greitai, sekėjai yra ne organiškai surenkami, o elementariai nusiperkami internete. Tą labai aiškiai išduoda tokie paradoksai, kai apsimetėlis dedasi lietuviu, tačiau draugų ar sekėjų sąraše turi tik kelis lietuvius, o visi kiti likę asmenys yra akivaizdžiai kilę iš Azijos ar Afrikos šalių.

Visgi, netikrų profilių kūrėjai, siekdami atrodyti kuo įtikinamiau, jums priėmus kvietimą draugauti, po to jį gali  išsiųsti ir jūsų draugams, Taip gali susidaryti situacija, kai jums tikrinant profilio tikrumą, matote ir bendrų draugų. Tad jeigu jau turite įtarimų, kad profilis yra netikras, ne tik patys raportuokite tokį profilį, bet ir informuokite apie tai socialinio tinklo bendrus draugus.

Paieškokite daugiau informacijos internete

Šiuolaikinio žmogaus skaitmeninę tapatybę sudaro duomenys labai įvairiuose informaciniuose ištekliuose. Tai gali būti skirtingų socialinių tinklų paskyros, paminėjimai darbovietės ar nevyriausybinių organizacijų svetainėse, įrašai atvirai prieinamuose registrų duomenų bazėse.

„Kilus įtarimui, potencialaus apsimetėlio vardą galima nukopijuoti ir įklijuoti „Google“ paieškos laukelyje. Jei apart vienos socialinio tinklo paskyros internete nėra jokių kitų šio asmens paminėjimų, vargu, ar toks žmogus iš tiesų egzistuoja. Kita vertus, nusikaltėlis gali naudoti vogtą tapatybę, todėl radus daugiau įrašų internete, aferos scenarijaus iškart nereikėtų atmesti. Tokiu atveju į surastą informaciją verta geriau įsigilinti, sutikrinant, ar minimo asmens atvaizdas bei veikla atitinka į mus besikreipusio asmens profilį ir prašymus“, – akcentuoja pašnekovė.

Nepasiduokite spaudimui 

Net jeigu įtartinas profilis praeina visus minėtus filtrus, vis tiek egzistuoja tam tikras apgavystės šansas. Dėl to labai svarbu atkreipti dėmesį ir į asmens elgesį, bendraujant su jumis. Apsimetėliai prekes ar paslaugas dažnai siūlo labai įkyriai ir pabrėžia pasiūlymo laikinumą. O jei rašoma pažinties tikslais, besimezgančius santykius siekiama vystyti labai greitai. Tokioje situacijoje svarbu atsispirti potencialaus apgaviko spaudimui. Tikėtina, kad matydama jūsų „atšalimą“ kita pusė pasiduos pirmoji ir šį laiką bus linkusi investuoti naujų aukų paieškai.

„Vis dėlto susidūrus su netikru profiliu svarbu ne tik nepasiduoti jo įtakai, bet ir pasistengti, kad jis nepakenktų mažiau pastabiems žmonėms ir būtų kuo greičiau užblokuotas. Tą galima padaryti vartotojo profilio puslapyje paspaudus tris taškus ir atsidariusiame meniu pasirinkus raportavimo arba angliškai „Report“ funkciją. Kadangi tas pats nusikaltėlis, susikūręs naują paskyrą, į jus taikytis gali ir vėliau, „Instagram“ leidžia užblokuoti ir būsimus ar kitus jo turimus profilius – meniu tereikia spustelėti pasirinkimą „Block the account and other accounts they may have/create“, – pataria ekspertė. 

„Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertė pataria nepamiršti ir savo atžalų. Vaikai paprastai neturi pakankamai kritinio mąstymo, kad sugebėtų atskirti tikras paskyras nuo padirbtų, todėl jų veiklą socialinėje erdvėje turėtų prižiūrėti tėvai. „Instagram“ jau kurį laiką siūlo keletą funkcijų, kurios leidžia sekti vaiko gyvenimą socialinėje erdvėje. Visų pirma, vienas iš tėvų „Instagram“ nustatymų „Supervision“ skiltyje į vaiko paskyrą gali nusiųsti kvietimą priežiūrai. Patvirtinus kvietimą, globėjai savo „Instagram“ paskyroje gali matyti, kiek laiko socialiniame tinkle praleidžia per dieną, kokius profilius seka ir kas seka jį. Taip pat labai svarbu nustatyti tinkamus privatumo nustatymus ir idealiu atveju profilis nebus viešas.

Analogišką funkcionalumą siūlo ir „TikTok“. Programėlės privatumo parinkčių skiltyje esanti „Family Pairing“ funkcija leidžia suporuoti vaiko ir vieno iš tėvų profilius bei vėliau kontroliuoti, koks turinys jiems gali būti rodomas ir kas jiems gali siųsti žinutes.