Atsilieptas sukčių skambutis gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais arba nutekintais asmens duomenimis. Startavo vieninga apgaulingų skambučių blokavimo sistema: mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ kartu su kitais operatoriais dabar dar efektyviau stabdys skambučius iš suklastotų numerių.

Pradeda veikti vieninga sistema, kuomet pagrindiniai operatoriai dar operatyviau gali blokuoti sukčių skambučius.

„Mūsų prioritetas – klientų saugumas. Kibernetiniai ir telefoniniai nusikaltėliai nuolat keičia savo taktikas, todėl nuolat turime ieškoti naujų ir vis efektyvesnių būdų, kaip su tuo kovoti. Vieninga sistema leidžia reaguoti dar operatyviau ir sustabdyti suklastotus skambučius dar prieš jiems pasiekiant vartotoją“, – sako Linas Marcinkevičius, „Tele2“ Kredito ir rizikos kontrolės vadovas.

Pasak eksperto, viena dažniausių sukčiavimo taktikų yra skambinimas iš suklastotų lietuviškų numerių, pavyzdžiui, apsimetant įstaigos, banko ar operatoriaus atstovais. Paprastai naudojamas kito operatoriaus numeris, dėl to tampa sudėtinga nustatyti, ar numeris priklauso realiam vartotojui, ar juo piktnaudžiauja apgavikai.

Dabar „Tele2“ ir kiti pagrindiniai mobiliojo ryšio operatoriai pradėjo glaudžiau bendradarbiauti ir keistis informacija – tai leidžia dar efektyviau blokuoti sukčių skambučius, net jei jie bando prisidengti suklastotais numeriais iš kitų tinklų.

Kaip veikia?

Telefoniniai sukčiai naudoja suklastotus numerius (angl. vadinamasis „spoofing“), siekdami sudaryti įspūdį, kad skambina ar rašo patikimas asmuo ar organizacija. Nors telefone vartotojas mato, kad skambinama iš lietuviško numerio, iš tikrųjų ryšys užmezgamas iš užsienio.

Sukčiai apsimeta mobiliojo ryšio operatorių, bankų, siuntų bendrovių, valstybinių institucijų, tarptautinių įmonių ar kitų gerai žinomų organizacijų atstovais. Tai padeda įgyti pasitikėjimą ir išvilioti asmeninius ar finansinius duomenis, pavyzdžiui, banko prisijungimus.

Nuo praėjusių metų „Tele2“ tinkle tokie suklastoti skambučiai yra blokuojami. Dabar, kai startavo bendra sistema su kitais operatoriais, blokavimo mastai padidės.

Apsaugo nuo milijonų grėsmių

Pasak L. Marcinkevičiaus, operatorius turi ir daugiau priemonių kovai su sukčiais. Pavyzdžiui, blokuojamos SMS žinutes su kenkėjiškomis nuorodomis.

„Apgavikai dažnai pasitelkia SMS siuntimo platformas (vadinamuosius agregatorius), siųsdami didelius kiekius žinučių su kenkėjiškomis nuorodomis (angl. phishing), kuriomis siekiama išvilioti gyventojų pinigus arba duomenis. Dėl to diegiame pažangius sprendimus, leidžiančius aptikti ir blokuoti tokias žinutes“, – teigia mobiliojo ryšio operatoriaus atstovas.

Nuo 2023 m. kovo mėn. „Tele2“ klientai gali naudotis interneto apsauga, kuri veikia tinklo lygiu ir automatiškai blokuoja milijonus kibernetinių grėsmių kas mėnesį. Ši apsauga įspėja vartotoją apie netikras el. parduotuves bei fiktyvius bankininkystės puslapius, imituojančius patikimas svetaines.

Taigi, košmaras virto realybe – čiupt, čiupt, o tavo branginamo ir tokio nepakeičiamo įrenginio jau ir pėdos ataušusios. Negali net paskambinti mamai ar draugui pasiguosti, nėra kuo, o ir numerio nė vieno neatsimename. Gerai, jei galvoje bent 112 įsitvirtino. Antra mintis – gal dar galima jį rasti, vagį nubausti, ar bent duomenų neprarasti? Galima, jei viską darėte ir darysite teisingai. O jei ne – galima dar ir pinigus prarasti. Štai keli paprasti žingsniai, kuriuos atlikę apsaugosite asmeninius duomenis, neleisite piktadariams džiaugtis savo įrenginių, o galbūt net jį atgausite. Ir viena populiari klaida, kuria naudojasi sukčiai.

Arnoldas Lukošius

Nepasimauk, tai tikrai nepadės ieškant telefono

Pradėkime nuo klaidos. Atsitikus tokiai nelaimei dauguma mūsų pirmiausia lėks į internetą ir naršyklės paieškos laukelyje rašys: „Kaip rasti dingusį telefoną“. Galite tai išbandyti dabar ir aptiksite daugybę svetainių, kurios žada, kad pakaks įvesti savo telefono numerį ir jums iškart parodys tikslią įrenginio buvimo vietą. Stebuklas, ar ne? Deja – ne. Visos tos svetainės tėra pasipelnymo iš nelaimės schema – vien pagal telefono ar IMEI numerį įrenginio buvimo vietos sužinoti jokia svetainė negali, tam reikia laiko, specialios programinės įrangos, operatoriaus dalyvavimo, policijos įgaliojimų, reikia, kad telefonu tuo metu būtų naudojamasi ir t.t.
Taigi, tokių paslaugų svetainės suvedus telefono numerį iškilmingai parodys šalies pavadinimą ir pažadės pateikti stulbinančiai detalią informacija jei sumokėsite kelis centus. Susimokėti greičiausiai teks gerokai brangiau – mėnesinis mokestis būna milžiniškas, o „bandomojo“ periodo už kurį mokėjote kelis centus metu nutraukti paslaugos praktiškai neįmanoma. Ir informacijos nebus – internete pilna skundų tų, kas sumokėjo ir pamatė tuščią ekraną, amžinos paieškos ratelį ar tą pačią atvirą informaciją apie šalį ir ryšio tiekėją.
Žodžiu, ir ieškant dingusio telefono galioja ta pati taisyklė: stebuklų nebūna, o jei kažkas juos jums žada – saugokit kišenę. Na, o dabar metas tam, ką reikia padaryti ir kas tikrai gali pagelbėti.

Ką reikia padaryti tik įsigijus išmanųjį

Suprantu, kad šie veiksmai ir net kalbos apie juos atrodo nuobodūs ir savaime suprantami, tuo labiau stebina, kaip dažnai praradus telefoną paaiškėja, kad žmogus nebuvo to padaręs. Taigi, jei net neaktualu jums, patikrinkite, ar tai padarė jūsų tėvai ir vaikai.
Pirmą kartą įjungiant telefoną reikia susikurti ar prisijungti prie savo „Google“ (jei tai „Android“), ar „Apple Account“ (jei tai iOS įrenginys) paskyrų. Be to, skirtingi gamintojai turi savo paskyras, kurias taip pat reikėtų susikurti („Xiaomi“, „Samsung“ ir t.t.) Tai yra pagrindinės jūsų paskyros, todėl būtina kiekvienai sukurti patikimą ir unikalų slaptažodį, papildomą prisijungimo apsaugą ir gerai įsidėmėti jungimosi duomenis - elektroninį paštą ir tą patį slaptažodį. Atrodo elementaru, bet kažkodėl labai daug žmonių patiria problemų, nes to nepaiso, o prisijungimų prie savo paskyrų neatsimena.
Netingėkite susikurti ir aktyvuoti biometrinę ekrano apsaugą – piršto atspaudą ar veido atpažinimą, su unikaliu PIN kodu. Tai padės ne tik apsaugoti duomenis nuo potencialaus vagies, bet ir neleis kažkam pasinaudoti ar panaršyti jūsų telefone, kai trumpam jį paliksite. Ir neužmirškite, kad vagys bus neapsakomai dėkingi jums už PIN kodą 1234 ar 0000.
Verta prisijungti prie kurios nors debesies saugyklos – „Google Drive“, „iCloud“, „Dropbox“, „One Drive“ – ir nustatyti, kad ten būtų kuriama albumo, dokumentų, sistemos nustatymų bei kitų svarbių duomenų kopija. Visi tiekėjai nemokamai siūlo kažkokį nedidelį kiekį atminties, kur labai taupant galima išsaugoti būtiniausius dalykus, o jei norite atkurti visus svarbius įrenginy saugotus duomenis jį praradę, ar juos pasiekti iš kitur, verta pasirikti kurį nors mokamą debesies planą.
Kai jau telefonas pilnai parengtas darbui, sukurkite atsarginę paskyros kopiją – telefono nustatymuose yra tokia sritis, kopiją galima sukurti „Google Drive“, „iCloud“ („iPhone“ aktyvavus „iCloud“ backup funkciją) ir gamintojo paskyroje, pvz. „Samsung cloud“. Ją reikėtų kas kažkiek laiko atnaujinti, taip jei staiga prireiks keisti įrenginį, turėsite naujesnę versiją.

Ką galima padaryti tik praradus išmanųjį

Beveik kiekvienas gamintojas siūlo savo priemonių, kurios padėtų atrasti, valdyti, sekti prarasta įrenginį. „Apple“ turi fantastiškai veikiantį „Find My“, „Google“ – „Find Hub“, „Samsung“ – „SmartThingsFind“ ir t.t.
„Samsung“ telefone nustatymuose skyriuje „Sauga ir privatumas“ pasirinkus „Pamesto įrenginio apsauga“ ir „ieškoti mano mobiliojo“ reikėtų aktyvuoti visus paieškos nustatymus, tokiu būdu bus galima rasti telefono vietą, net jei jis neprijungtas prie tinklo.
„iPhone“ „Setting“ programėlėje pasirinkus „Apple ID“ ir ten „Find My“, reikėtų patikrinti, kad „Find My Phone“ yra pozicijoje „On“, jei norite, kad įrenginys būtų aptiktas, net jei vagis jį išjungė, aktyvuokite ir „Find My Network“. Papildomai galite įgalinti paskutinės vietos koordinačių pasiuntimą, jei telefono baterija baigia išsikrauti – „Send Last Location“ pozicija „On“. Kad visą tai veiktų įsitikinkite, jog telefone įgalintas vietos aptikimas – „Location Services“ pozicija „On“.
Įdiegus „Google“ programėlę „Find Hub“ ten galima parinkti reikiamus nustatymus. Jei teisingai prijungėte visas savo paskyras, suteikėte reikiamus leidimus, šios paslaugos tiesiog veiks.
Taigi, pvz. pastebėję, kad dingo jūsų „Samsung“ telefonas, bet kuriame kitame įrenginy eikite į svetainę https://smartthingsfind.samsung.com/, ten junitės prie savo Samsung“ paskyros ir ekrane matysite žemėlapį bei visus savo įrenginius. Iš čia galima aktyvuoti telefono skambutį – padės rasti jei jis kažkur žolėję, o skambėjimas išjungtas Aktyvuoti nuolatinė vietos sekimą, matysite kur tas telefonas judą. Aktyvavus „Režimas „Pamesta“, bus užrakintas telefono ekraną, atjungta automatinio slaptažodžių pildymo funkcija ir užblokuota galimybė išjungti telefoną mygtuku. Vagys skuba telefoną išjungti, tad spėjus tai užblokuoti, daug didesnė tikimybė įrenginį rasti. Na, o jei įrenginys nebematomas, galima aktyvuoti duomenų ištrynimą, tuomet telefonas viską ištrins iškart, kai tik bus įjungtas.
Jungtis prie „Google Find Hub“ galima atsisiuntus „Find Hub“ programėlę ar naršyklėje adresu https://myaccount.google.com/find-your-phone Prisijungę prie savo paskyros matysite savo įrenginius, čia taip pat galima aktyvuoti skambutį, matyti tikslias koordinates, savo telefono IMEI, apsaugoti įrenginį jį užrakinant, ištrinant mokėjimo kortelių duomenis, ar tiesiog viską ištrinti.
„Apple“ paslauga „FInd My“ veikia panašiai, tačiau gali padėti aptikti net telefoną, kuris yra išjungtas, jei baterijoje yra likę bent kiek energijos.

Ką būtina padaryti jei rasti telefono nebepavyksta

Jei visus turimus metodus išbandžius, akivaizdu, kad telefonas nėra pamestas, jį kažkas pavogė, išjungė, padėjo į nuo ryšio ekranuotą vietą, lieka aktyvuoti duomenų ištrynimą ir pranešti apie įvykį savo ryšio tiekėjui, bei policijai. Ta patį reikia padaryti ir dingus neišmaniam telefonui. Ir tai reikia padaryti kuo greičiau, per kelis minutes, o ne palaukus parą kitą, „gal atsiras“.
Pirmiausia susisiekus su operatoriumi reikia blokuoti savo dingusią SIM kortelę, kad piktavaliai nepanaudotų jos skambučiams, piniginėms operacijoms, kitiems nusikaltimams. Tam pakaks žinoti savo kaip kliento duomenis. Kitas žingsnis – blokuoti įrenginio IMEI – po tokio veiksmo pats įrenginys tampa bevertis, jame nebeveiks jokio paslaugos. Svarbu atsiminti, kad užblokavus IMEI to nebegalima atšaukti, praradus visas funkcijas nebeįmanoma nustatyti telefono buvimo vietos, tad blokuoti jį reikia tik tada, kai nebėra jokios vilties įrenginį rasti.
Jei jau pasiryžote, reikės savo ryšio tiekėjui, ar telefono pardavėjui pasakyti savo telefono IMEI ir įrodyti, kad tai jūsų telefonas – praverstų pirkimo dokumentai. IMEI galima rasti ant telefono dėžutės, jį rodys prieš tai minėtos telefono paieškos priemonės, arba galite jį pamatyti dabar savo telefono ekrane surinkę *#06#. Tokiu būdu, galima sužinoti ir neišmanaus telefono IMEI. Aišku, tai reikia padaryti kol jis dar nepradingo.
Pranešti apie telefono vagystę policijos pareigūnams verta, kaip ir apie visas kitas vagystes. Jei esate sutrikę, nežinote kaip elgtis, galbūt kažkur užsieny, policija gali padėti sprendžiant kilusias problemas, o sugavus vagis tos pareiškimas gali padėti susigražinti telefoną.
Štai tiek to vargo. Aišku, galima dar buvo prieš viską apsidrausti savo telefoną ir likti visiškai ramiam ne tik jį praradus, bet ir sudaužius ar paskandinus, bet nereikalaukim visko iš karto – suprantu, kad dauguma draudimą kaip naudą, o ne išlaidas suvokia tik patys nudegę.

Pastaruoju metu Lietuvoje smarkiai išaugo kibernetinių grėsmių, kurių pobūdis darosi vis įdomesnis. Pavyzdžiui, šį mėnesį lietuvius sukčiai bandė suvilioti nemokamais filmais, komiksais ir suklastotais pažinčių skelbimais. Pasak Donato Drakicko, „Tele2“ produkto vadovo, užkrėsti puslapiai slepia pavojingas programas, kurios gali pavogti asmeninius duomenis, sukelti finansinių nuostolių ar leisti programišiams perimti įrenginių kontrolę.

Už tariamai nemokamą turinį galite susimokėti brangiai

Kibernetiniai nusikaltimai dažnai atspindi žmonių poreikius ir elgesį. Dėl to populiarėja svetainės, kurios siūlo nemokamą turinį, tačiau kartu su juo dažnai platinamos ir kenkėjiškos programos (angl. malware).

Per rugsėjo mėnesį „Tele2“ tinkle veikianti interneto apsauga užblokavo net 90,8 mln. su šia grėsme susijusių saugumo incidentų, kilusių iš daugiau nei 41,6 tūkst. skirtingų domenų. Tai yra 2,5 karto daugiau nei praėjusį mėnesį.

„Vienas iš populiariausių kibernetinių nusikaltimų yra kenkėjiškos svetainės, kurios siūlo tariamai nemokamas pramogas. Žmonės nuolat ieško būdų, kaip išvengti mokėjimo už skaitmeninius produktus. Dėl to šios svetainės dažnai siūlo prieigą prie filmų ar vaizdo žaidimų. Rugsėjo mėnesį ypač išsiskyrė gausiai japoniškus mangos komiksus lietuviams siūlantys tinklapiai. Tačiau vos tik bandysite tokius produktus atsisiųsti, kartu į savo kompiuterį pakviesite Trojano programas“, – pastebi ekspertas.

Trojano programos dažnai slepiasi iš pažiūros nepavojinguose failuose ar programose ir, patekusios į įrenginį, tyliai vykdo kenkėjišką veiklą. Jos gali vogti asmeninius duomenis, suteikti nuotolinę prieigą programišiams arba vykdyti kitus kibernetinius nusikaltimus.

Anot D. Drakicko, rugsėjo mėnesį kitas įdomus apgaulės pavyzdys – pažinčių svetainės. „Kai kurie Lietuvos interneto vartotojai, ieškodami draugystės, rugsėjį galėjo susidurti su netikromis svetainėmis. Gražus puslapio dizainas ir pažadai atrasti partnerį – tik fasadas, slepiantis pavojus. Vokiečių kalba parašyti skelbimai viliojo žmones atskleisti savo asmeninius duomenis, tariamai tam, kad platforma padėtų jiems atrasti partnerį“, – sako D. Drakickas.

Norint apsisaugoti nuo šių grėsmių, D. Drakickas rekomenduoja reguliariai atnaujinti įrenginių programinę įrangą. Taip pat svarbu vengti nepažįstamų ar įtartinų svetainių, nespausti nuorodų iššokančiose reklamose ir neatidarinėti nuorodų iš šlamšto el. laiškų. Rekomenduojama visoms paskyroms naudoti stiprius ir unikalius slaptažodžius. Be to, jei įmanoma, verta aktyvuoti dviejų faktorių autentifikavimą prisijungiant prie paskyrų.

Rekordinis skaičius pavojų

Lietuvoje pastebimas didėjantis kibernetinių grėsmių skaičius. Rugsėjo mėnesį „Tele2“ tinkle atpažinta ir sustabdyta daugiau kaip 95,2 mln. kenkėjiškos veiklos skaitmeninėje erdvėje atvejų.

„Tai yra didžiausias užblokuotų grėsmių skaičius nuo 2023 m. kovo, kai pradėjo veikti „Tele2“ interneto apsaugos paslauga. Apskritai matome nuolatinį kibernetinių pavojų augimą. Viena to priežasčių – didėjantis mūsų klientų skaičius, tačiau šį mėnesį, palyginus su rugpjūčiu, grėsmių skaičius šoktelėjo net 2,5 karto. Tokios intensyvios programišių atakos į Lietuvos gyventojus nematėme jau kurį laiką“, – teigia D. Drakickas.

Anot D. Drakicko, nuo šių kibernetinių grėsmių internete saugo speciali paslauga. „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Paslauga taip pat leidžia apriboti prieigą prie tam tikrų tinklapių, tam nereikia įsidiegti jokių papildomų programų ar programėlių. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.

Sukčių atkaklumui nėra ribų – Lietuvos gyventojus vis dar bandoma atakuoti skambučiais iš viso pasaulio, sufalsifikavus realius Lietuvos žmonių telefono numerius. Vis dėlto, dalis gyventojų gali būti ramūs, nes šio sukčiavimo būdo jų naudojamame tinkle praktiškai nebeliko. Vos pusmetį veikianti „Bitės“ sistema, blokuojanti įtartinus sukčių skambučius, užkirto kelią beveik 500 tūkst. bandymų išvilioti žmonių pinigus ar jautrią asmeninę informaciją, rašoma pranešime žiniasklaidai.