Login to your account

Username *
Password *

Create an account

Fields marked with an asterisk (*) are required.
Name *
Username *
Password *
Verify password *
Email *
Verify email *
Captcha *
Reload Captcha

Inovacijos verslo pasaulyje auga eksponentiškai. Šiuolaikinės technologijos ir naujos technologinės tendencijos fundamentaliai keičia tai, kaip verslas veikia ir kaip veikia visa pasaulinė ekonomika. Norint prisitaikyti, progresuoti ir tapti technologiškai pažangiais, mes turime būti visuomet informuoti apie technologines naujoves, revoliucinius technologinius sprendimus ir suprasti, kaip naujos rinkoje atsirandančios technologinės galimybės galėtų prisidėti prie mūsų verslo sėkmės, mūsų karjeros, visuomenės ir viso to, kas mus kasdien supa.

Turint tai omenyje, sudarėme jums daugybės įdomių faktų sąrašą, kuris turėtų padėti jums daugiau sužinoti apie šiuolaikines technologijas, kurios iš esmės keičia tiek verslą, tiek ir visą pasaulį. Dabar turime ne tik realią, tačiau ir skaitmeninę ekonomiką – ir pastaroji kiekvienais metais tampa vis didesnė ir svarbesnė. Todėl metas atskleisti ne vieną naudingą detalę, kurios dėka galėsite suprasti, ko mes galime tikėtis iš netolimos ateities ir kaip visą tai mes galėtumėte pasitelkti savo kasdienybei ir savo verslui.

Dirbtinis intelektas

  • 2020 m. numatoma, kad žmogus daugiau laiko praleis bendraudamas su botais (robotais) nei su tikrais žmonėmis.
  • Vieno atlikto tyrimo metu, dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis algoritmas, sukurtas „Carnegie Mellon“, sugebėjo keturias valandas 80 proc. tikslumu numatyti širdies smūgius (infarktą).
  • Dirbtinis intelektas gali numatyti, kur kils epidemija. AIME sukūrė platformą, kuri net 87 proc. tikslumu numato dengės karštligės protrūkius iki jų likus trims mėnesiams. Dabar jie tikisi lygiai taip pat nusitaikyti ir į kitus virusus, tokius kaip Ebola ar Zika.
  • 5 000 valandų žiūrėjus TV, „Google“ dirbtinis intelektas „DeepMind“ gebėjo 34 proc. tiksliau skaityti iš lūpų nei šios srities profesionalas.
  • 600 valandų žiūrėjus TV, MIT dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis algoritmas gebėjo numatyti žmogaus elgesį po to, kai du žmonės vienas su kitu susitikdavo. Tai šis dirbtinis intelektas darė 60,5 proc. tiksliau nei žmogus.
  • 2019 m. apytiksliai 75 proc. vartotojų, kurie naudoja verslo aplikacijas, turi dirbtinio intelekto pagrindu veikiančius asmeninius asistentus, kurie gali pagerinti vartotojų įgūdžius ir jų kompetenciją.
  • 2030 m. didžiausia kompanija internete bus mokymusi paremta kompanija, kurioje veiks išmanieji botai instruktoriai, galintys suasmeninti pamokas kiekvienam mokiniui/studentui individualiai.

PROBLEMA: Per pastaruosius du dešimtmečius, 9,6 proc. laukinių gamtos plotų buvo prarasti, o tai sudaro 3,3 mln. kvadratinių kilometrų

SPRENDIMAS: Lotyno Amerikos šalių vyriausybės atsigręžia į dirbtinį intelektą, kurio pagalba siekia lengviau ir efektyviau apsaugoti savo miškus.

IoT

  • IoT automobilių saugumo technologija iki šiol labai efektyviai padeda sumažinti autoįvykių tikimybę, tokiu būdu draudimo kompanijoms sutaupant daugybę pinigų. Skaičiuojama, kad per ateinančius penketą metų JAV draudikai dėka tokių technologijų sutaupys apytiksliai 45 milijardus USD (ir tai tik JAV – tereikia įsivaizduoti, kiek tokie šiuolaikiniai sprendimai sutaupys draudimo kompanijoms pasauliniu mastu).
  • Autonomiškai važiuojančios transporto priemonės turėtų išsaugoti milijonus gyvybių visame pasaulyje, atsižvelgiant į tai, kad autoįvykiuose 1,25 mln. žmonių miršta ir 50 mln. yra sužeidžiami kiekvienais metais, o beveik 95 proc. iš jų yra sukeliami žmonių klaidos (neteisingų kelyje priimamų sprendimų).
  • Autonomiškai važiuojantys vilkikai yra tikras atradimas, kuris padeda verslui sutaupyti labai daug lėšų. Dėl šios priežasties yra tikimasi, kad jie sulauks labai didelio populiarumo ir gerokai greičiau plis nei autonomiškai važiuojantys lengvieji automobiliai.
  • Barselona naudoja IoT tam, kad galėtų optimizuoti miesto sistemas ir pagerinti gyventojams teikiamas paslaugas. Iki šiol internetinės technologijos padėjo kiekvienais metais sutaupyti 95 mln. USD – sumažinus sunaudojamo vandens ir elektros kaštus. Taip pat padidėjo ir parkavimo paslaugų pajamos, kurios kasmet siekia 50 mln. USD, kartu sukuriant ir 47 000 naujų darbo vietų.
  • 2019 m. 40% šalių vyriausybių pasitelkia IoT kuriant infrastruktūrą, tokią kaip keliai, gatvių apšvietimas, eismo signalai ir kt.
  • Prognozuojama, kad 2023 m. naudojimo paremtas automobilių draudimas, kuriam tokią galimybę suteiks IoT, išaugs apytiksliai 1200 proc. Toks draudimas naudoja realiu laiku gaunamą informaciją apie vairuotojo vairavimą, tiksliau įvertinant egzistuojančią tikrąją riziką.
  • IoT per ateinantį dešimtmetį gali būti verta 19 trilijonų USD – dėka sutaupytų lėšų, verslo generuojamo pelno ir naudos viešajam sektoriui.

PROBLEMA: Per paskutinius daugiau nei 400 000 metų (dėl klimato kaitos) CO2 Žemės atmosferoje svyravo tarp 180 ppm ir 300 ppm. Tačiau CO2 lygis neįtikėtinai išaugo ir dabar viršija net 400 ppm – pirmą kartą žmonijos istorijoje.

SPRENDIMAS: Skaičiuojama, kad 2030 m. naujos skaitmeninės technologijos galės 20 proc. visame pasaulyje sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį.

Papildytoji ir virtuali realybė

  • 2020 m. 100 mln. vartotojų apsipirkinės papildytoje realybėje.
  • 2021 m. daugiau nei 1 milijardas žmonių visame pasaulyje reguliariai naudosis AR/VR platformomis (papildytoji realybė/virtuali realybė) tam, kad galėtų naudotis mobiliosiomis programėlėmis, pasiekti turinį ir kitus duomenis.
  • Vos per du mėnesius papildytosios realybės vaizdo žaidimas „Pokémon Go“ buvo atsisiųstas 500 mln. kartų visame pasaulyje. Po 90 dienų mobilioji programėlė buvo gavusi 600 mln. pajamų.
  • Automobilių gamintoja „Renaul“ naudoja virtualią realybę ir imituojančios simuliacijos technologijas tam, kad jų dizainerių komanda, partneriai ir tiekėjai galėtu patirti, sąveikauti ir testuoti naujus automobilių dizainus be jokių fizinių prototipų.

Internetas

  • Du milijardai asmenų ir 200 milijonų mažų įmonių besivystančios ekonomikos šalyse susiduria su sunkumais gaunant elementarias finansines paslaugas ar kreditą. Platesnis mobiliosios bankininkystės pasitelkimas besivystančiose šalyse 2025 m. galėtų sukurti 95 mln. naujų darbo vietų ir padidinti BVP net 3,7 trilijonais USD.
  • 5G duomenų sparta yra 1000 kartų greitesnė nei buvusi iki tol. Tokia revoliucinė naujovė suteiks dar daugiau galimybių IoT ir virtualios realybės srityse. Ką jau kalbėti apie duomenų perdavimą.
  • 2020 m. apytiksliai 70 proc. internetinių apsipirkimų Kinijoje bus atliekami mobiliaisiais telefonais. Tai yra gerokai didesnis skaičius nei kitose pasaulio šalyse. Prognozuojama, kad JAV šis procentas sieks 46. Tuo tarpu JK – 40 proc., Japonijoje – 40 proc., o Indijoje – 30 proc.

Robotai ir dronai

  • „Amazon“ naudoja 30 000 „Kiva“ robotų savo per visą pasaulį išsidėsčiusiuose sandėliuose. Jų naudojami robotai sumažina įvairioms užduotims tenkančias išlaidas apytiksliai 20 proc. Savo paskirstymo centruose, kuriuose dar neveikia šie robotai, juos pasitelkus „Amazon“ galėtų sutaupyti dar 2,5 milijardo USD.
  • Europos Sąjunga siūlo naujus įstatymus, dėl kurių robotai turėtų turėti „išjungimo mygtukus“, skirtus nenumatytiems atvejams. Jie taip pat turėtų būti užrogramuoti niekuomet nenuskriausti žmogaus (remiantis Isaac Asimov „robotų teise“).
  • Tik 13 proc. JAV ir Kanados darbo vietų gamybos sektoriuje buvo prarastos dėl tarptautinės prekybos. Tuo tarpu net 85 proc. darbo vietų sumažėjo dėl robotų, kurie pakeitė žmones.
  • Net 88 proc. JAV vartotojų teigia, kad nemokamas pristatymas skatina juos apsipirkti internetinėse parduotuvėse, o 79 proc. pasirinktų bepiločius orlaivius (dronus) kaip sprendimą jų užsakytų prekių pristatymui į namus, jei tai reikštų, kad prekes jie gautų per vieną valandą.
  • Nuo 2017 m. Dubajuje ėmė veikti skraidantys taksi dronai. Keleiviai liečiamajame ekrane gali pasirinkti kelionės galutinį tašką ir gali keliauti iki 30 min. – didžiausias galimas greitis yra apytiksliai 100 km/val.

Platformos ir „blockchain“

  • 2035 m. dalinimasis automobiliais galėtų net 90 proc. sumažinti eksploatuojamų automobilių skaičių. Tai reiškia, kad tuo metu keliuose būtų eksploatuojama tik 17 proc. automobilių – atsižvelgiant į dabartinį jų skaičių.
  • Tūkstantmečio kartos žmonės dvigubai noriau dalinasi savo automobiliu nei X kartos žmonės – ir 5 kartus noriau nei „kūdikių bumo“ kartos žmonės.
  • Didžioji dauguma – 82 proc. – kompanijų vadovų mano, kad virtualios platformos bus priemonė, kuri skaitmeninėje ekonomikoje sujungs organizacijas. TOP 15 viešųjų platformų jau dabar yra vertos 2,6 trilijono USD.
  • 2020 m. daugiau nei 80 proc. G500 bus skaitmeninių paslaugų teikėjai, savo paslaugas teikiantis per „Industry Collaborative Cloud“ (ICC) platformas.
  • Pasaulio didieji bankai jau žengė pirmuosius žingsnius link „blockchain“ technologija paremtų sprendimų. Tai technologija, kurią pasauliui pristatė visiems šiandien puikiai pažįstama „Bitcoin“ kriptovaliuta.
  • 2027 m. „blockchain“ galėtų laikyti daugiau nei 10 proc. pasaulinio BVP.
  • Afrika labai sparčiai vystosi ir tobulina savo bankinę sistemą. Ji labai efektyviai pasitelkia mobiliąsias ir internetu paremtas šiuolaikines technologijas. Be to, ji didelį dėmesį skiria galimybėms, kurias gali pasiūlyti „blockchain“ technologija.

PROBLEMA: Kovai su korupcija ir mokesčių vengimu grynųjų ekonomikoje (tik 2,6 proc. piliečių moka mokesčius) Indijos vyriausybė nuvertino 80 proc. savo valiutos vos per tris valandas.

SPRENDIMAS: Indija gali eliminuoti kreditinių ir debetinių kortelių bei bankomatų būtinybę per trejus metus persiorientuodama į biometrinius mokėjimus. Beveik 1,1 milijardai gyventojų iki šiol jau užregistravo savo biometrinius duomenis.

Kiti didelių duomenų kiekiai ir analitika

  • Duomenų kompiuterijos technologijos yra nuo 1 000 iki 1 mln. kartų greitesnės nei ankstesnės labiausiai pažengusios kompiuterinės technologijos. Dabar didelių duomenų kiekių (angl. „Big Data“) analitika gali būti įgyvendinama ne per keletą valandų ar dienų, o akimirksniu, t.y. veikti realiu laiku.
  • 80,7 proc. kompanijų vadovų teigia, kad jų „Big Data“ investicijos buvo sėkmingos. Tuo tarpu 1,6 proc. nurodė, kad tai buvo nesėkmė. Tačiau nepaisant labai didelės sėkmės, kompanijų vadovai vis dar įžvelgia įvairius kultūrinius barjerus ir sunkesnį vertės pamatavimą.

PROBLEMA: Skaičiuojama, kad apytiksliai 45,8 mln. žmonių susiduria su įvairiomis vergystės formomis – net 167 pasaulio šalyse.

SPRENDIMAS: Pažengusi analitika ir didelių duomenų kiekių technologijos padeda daug efektyviau kovoti su žmonių prekybos tinklais ir suplanuoti greitą bei efektyvų atsaką, kuomet yra nustatoma aukų vieta.

Debesija

  • Nuo 2018 m. 90 proc. žmonijos turi prieigą prie neriboto ir nemokamo duomenų talpinimo debesyje.
  • Nuo 2018 m. daugiau nei 50 proc. verslo, susijusio su IT sektoriumi, veiklą vykdo be fizinės vietos (dažniausiai debesijos technologijos pagalba).
  • 2020 m. TOP5 debesijos IaaS/PaaS teikėjai valdys 75 proc. rinkos (o tai reiškia, kad nuo 2016 m., tai bus 50 proc. augimas).

Visi šie duomenys rodo, kad šiuolaikinė skaitmeninė ekonomika yra gerokai pažangesnė ir ji nesustabdomai plečiasi bei auga. Kadangi vis daugiau verslo subjektų tampa tiesiogiai priklauso nuo skaitmeninių sprendimų, jų būtinumas ir svarba nuolatos didėja. Todėl netolimoje ateityje skaitmenizacija bus visiškai natūralus dalykas, kurio žmonės nebebus linkę vertinti kaip naujovių ar išskirtinių sprendimų. Tai taps tiesiog neatsiejama žmonių gyvenimo ir verslo dalimi.

Dvidešimtasis amžius buvo skirtas mokslui, kuomet plačiai visame pasaulyje nuskambėję mokslininkai, tokie kaip Albert Einstein, Marie Curie, Max Plank, Edwin Schrödinger, Neil Bohr ir kiti suteikė žmonijai tai, apie ką jie iki tol nė nebuvo galėję pagalvoti.

Tačiau vos po 100 metų, perkopus į XXI a., atrodo, kad viskas tapo skirta vien tik technologijoms, kuomet patys žinomiausi ir dažniausiai linksniuojami vardai yra Steve Jobs, Elon Musk, Mark Zuckerberg, Bill Gates, Jack Ma ir kiti.
Šiandien mes gyvename verslo ir moderniųjų technologijų amžiuje. Spartus verslo augimas generuoja naujas darbo vietas ir sukuria naujas galimybes, kurių pagalba galima gerokai labiau pagerinti mūsų gyvenimą ir patį paslaugų teikiamą ar produktų kokybę. Be to, visa tai labai tiesiogiai prisideda prie šalių ekonomikos augimo.

Tiesą sakant, per pastaruosius kelerius metus ne vienos šalies vyriausybė pradėjo įgyvendinti programas, kurios remia verslą ir skatina spartesnę technologinę pažangą. Ir nors tokios iniciatyvos yra labai sveikintinos ir džiuginančios, įstatymų leidėjai ir verslo savininkai taip pat turėtų atsižvelgti į technologijas, kurios turės didžiausios įtakos netolimoje ateityje.

Todėl pateikiame jums 5 technologijas, kurios šiuo metu įgauna pagreitį ir tampa vis svarbesnės šiuolaikiniam verslui bei jo augumui, skatinant spartesnį šalių ekonominį vystymąsi ir visapusišką tobulėjimą.
IoT (angl. „Internet of Things“)

Tai, kas prieš keletą dešimtmečių, buvo priskiriama mokslinei fantastikai, šiandien yra tapę realybe dėka IoT.
Išmanieji šaldytuvai, kurie žino, kada jums pasibaigė pienas, todėl užsako naują iš artimiausios maisto prekių parduotuvės; išmanieji griliai, kurie leidžia jums žinoti, kad maistas yra tinkamai iškeptas; išmanieji namai, kurie įjungia šviesas, kondicionierių, televizorių ir kitus jums reikalingus prietaisus iš karto prieš jums žengiant pro savo namų durų slenkstį grįžus iš darbo.

Egzistuoja šimtai būdų, kaip IoT technologiniai sprendimai palengvina mūsų gyvenimą, ir taip pat – tūkstančiai būdų, kaip jie dar labiau galėtų pagerinti mūsų gyvenimo kokybę ir padėti mums atlikti daugybę kitų užduočių. Be to, IoT technologijų pagrindu paremti startuoliai šiandien sulaukia vis didesnio finansavimo. Todėl skaičiuojama, kad IoT sektorius per ateinančius 5 metus bus vertas apytiksliai 4,8 trilijonų USD.

Dėvimieji prietaisai

Nuo nešiojamųjų, iki laikomų mūsų kišenėse – dabar dėvimieji išmanieji įrenginiai yra gerokai pranašesni ir populiaresni. Didžiulė technologinė pažanga lėmė, kad šiomis dienomis dėvimieji prietaisai užima labai svarbią vietą kasdieniame žmonių gyvenime.
Per pastaruosius kelerius metus buvo daugybė įvykių, kuomet dėvimieji prietaisai išgelbėjo žmonių gyvybes (ypač tais atvejais, kai jie pranešdavo žmonėms apie jų pasikeitusi širdies ritmą). Tačiau sveikatos būklės stebėjimas nėra vienintelis šiuolaikinių dėvimųjų prietaisų privalumas. Tokie šiuolaikiniai technologiniai įrenginiai taip pat yra plačiai naudojami ir daugybėje kitų sričių.

Nereikėtų pamiršti ir VR tipo įrangos, išmaniųjų akinių ir kt. Be to, atsižvelgiant į šiuolaikinį neuromokslą – dėvimųjų įrenginių pritaikomumas yra tiesiog beribis. Šiandieninėje rinkoje yra ne vienas neutorotechnologijos pagrindu veikiantis išmanusis dėvimasis įrenginys, kurio pagalba žmonės gali sumažinti savo jaučiamą stresą, pagerinti atmintį, pagerinti miego kokybę, kontroliuoti fizinius objektus ir kt. Ir tai yra tik pradžia, todėl tereikia įsivaizduoti, ką šiuolaikinių technologijų pasaulis mums galės pasiūlyti per ateinančius penketą ar dešimtį metų.
Dirbtinis intelektas (DI)

2001 m. Steven Spielberg mokslinės fantastikos filme „A.I. Artificial Intelligence“ parodė mums, kas galėtų būti netolimoje ateityje, kuomet bus naudojamas dirbtinis intelektas ir robotai. Nors pradėjus 18 metų mes dar nesame pasiekę tokio lygio, koks buvo rodomas kino filme, tačiau DI, kaip šiuolaikinė technologija, per tiek metų neabejotinai patyrė labai didelių ir reikšmingų pokyčių.

Dirbtinis intelektas jau dabar labai tiesiogiai veikia mūsų gyvenimus, paverčiant juos lengvesniais – nepaisant to ar kalbame apie autonomiškai važiuojančius „Tesla“ automobilius, ar apie „Apple“ Siri, „Amazon“, „Google“ ir kitų kompanijų technologinius sprendimus, paremtus DI.
Be to, DI šiandien yra labai plačiai pasitelkiamas siekiant nustatyti sukčiavimo atvejus, suasmeninti apsipirkimo patirtį, pagerinti vartotojų aptarnavimą elektroninės komercijos sektoriuje ir kt.

DI sektorius labai sparčiai plečiasi – ir daugiausiai dėl šimtų skirtingų startuolių, kurie kasmet siekia sukurti vis tobulesnius ir pranašesnius DI pagrindu veikiančius technologinius sprendimus, palengvinančius mūsų kasdienybę. Ką jau kalbėti apie daugybę DI paremtų startuolių, kurie per pastaruosius kelerius metus buvo įsigyti pasaulinio lygio technologijų milžinių.
Virtuali ir papildytoji realybė (VR/AR)

AR ir VR technologijų rinkoje jau yra kurį laiką, tačiau per pastaruosius kelerius metus šios technologijos labai reikšmingai pakeitė žmonių požiūrį į realų ir virtualų pasaulį.
VR žaidimai ir filmai jau dabar visiškai keičia pramogų rinką. Tuo tarpu AR yra plačiai naudojami namų interjero srityje, meno rinkoje (pvz., muziejuose) ir kt. Be to, mes jau spėjome pamatyti, kaip „Google Lens“ gali mums pagelbėti mūsų kasdienybėje. Ką jau kalbėti ir apie „Apple“ „ARKit“, kuris AR patirtį paverčia dar efektyvesne, suteikiant galimybe visu tuo naudotis kiekviename įrenginyje, veikiančiame su iOS 11.

Su iOS 11, kūrėjai jau pradėjo tirti labai didelį „ARKit“ potencialą. Todėl yra akivaizdu, kad per ateinančius kelerius metus kūrėjai ir toliau nesustabdomai kurs naujus AR pagrindu veikiančius technologinius sprendimus bei mobiliąsias programėles, kartu visiškai pakeičiant naudojimosi išmaniaisiais telefonais patirtį.

Bepiločiai orlaiviai

„Tesla Motors“ šiuo metu yra būtent ta kompanija, kuri gali sukelti didžiulę revoliuciją transporto priemonių rinkoje, pasiūlant gerokai efektyviau veikiančius elektromobilius. Tačiau kita transporto priemonė, kuri taip pat sukels didelę revoliuciją šiuolaikinių technologijų ir transporto rinkos srityse, yra bepiločiai orlaiviai arba dar kitaip vadinami dronai.

Šiandien dronai yra labai dažnai naudojami įvairių prekių pristatymui visame pasaulyje. Be to, jų panaudojimas tuo tikrai neapsiriboja. Jie taip pat yra pasitelkiami kovai ore, paieškos ir išlaisvinimo operacijų metu, žemės ūkyje, filmavimo ir fotografavimo srityse bei kt. Anksčiau visa tai reikalavo sraigtasparnių, didelių lėktuvų ir gerokai didesnių žmogaus pastangų. Be to, per pastaruosius kelis metus taip pat matėme ir didžiulį skraidančių automobilių tobulėjimą (pvz., EHANG 184) – visa tai taipogi yra paremta šiuolaikine dronų technologija.
Analitikai prognozuoja, kad po kelerių metų pasaulinė dronų rinka išaus iki 27,1 milijardų USD. Žinoma, dronai yra pasitelkiami ne tik komerciniais tikslais. Vartotojai juos labai plačiai naudoja ir įvairioms pramogoms. Kadangi jie sąlyginai nebrangūs ir labai lengvai prieinami kiekvienam šiuolaikiniam vartotojui, jų populiarumas auga su kiekvienais metais.

Kodėl verslininkai turėtų žengti koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis

Kadangi šiandien gyvename moderniųjų technologijų amžiuje, kuriame „blockchain“ technologija, dirbtinis intelektas, neuromokslai, robotika, AR ir VR yra tapę savaime suprantamais dalykais, verslas taip pat privalo prie viso to prisitaikyti ir stengtis žengti koja kojon su šiuolaikinėmis technologinėmis naujovėmis.
Verslui pasitelkti šiuolaikines technologijas yra gerokai svarbiau nei kai kurie galėtų įsivaizduoti. Jei šiuolaikinis verslas numos ranka į tai, kas yra technologiškai pažangu, jis labai greitai susidurs su dideliais praradimais ir galiausiai supras, kad nebepajėgia pasivyti labai sparčiai besiplečiančių įmonių, kurios laiku suprato ir tinkamai įvertino šiuolaikinių technologijų vertę.

Tinkamai pritaikius technologijas, įgyjamas konkurencinis pranašumas

Neseniai atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 68 proc. už rinkodarą atsakingų asmenų pripažino, jog vartotojų patirties gerinimas tampa jų konkurencingumo pagrindu. Ir tai tikrai nėra stebėtina. Tinkamai suprantant tikslinę auditoriją, galima daug efektyviau išsaugoti didelį konkurencinį pranašumą. Klientai nori suasmenintos patirties, kuri paverčia apsipirkimą kur kas paprastesniu ir patogesniu. Būtent todėl didžiosios pasaulinio lygio kompanijos nuolatos ir sistemingai investuoja į didelių duomenų kiekių technologijas, analitikos platformas, dirbtinį intelektą, „blockchain“ ir kitas technologijas, kurių pagalba jie gali užtikrinti kur kas geresnę savo klientų patirtį.

Technologijos padeda įgyti konkurencinį pranašumą prieš didesnes kompanijas

Iš vienos pusės žvelgiant, kai didelė kompanija nusprendžia pasitelkti tam tikrą šiuolaikinę technologiją, jie turi pakankamai lėšų ir išteklių, kad ja pasinaudotų labai plačiu mastu. Šiuo požiūriu smulkus verslas vargu ar gali turėti pranašumą. Tačiau, laimei, yra tam tikras veiksnys, kurio pagalba ir smulkusis verslas gali šiuolaikinių technologijų pagalba įgyti didesnį pranašumą prieš didesnes kompanijas.

Smulkaus verslo savininkas įprastai turi pereiti kur kas mažiau žingsnių technologijos testavimui ir jos pasitelkimui. Taip yra todėl, kad jie būna daug lankstesni ir turi mažiau „administracinių“ užduočių, su kuriomis turėtų derinti naujausias pasitelktas technologijas. Tokiu atveju jie gali labai greitai įšokti į sparčiu greičiu lekiantį technologijų traukinį ir sukurti dar išmanesnius bei technologiškai pažangesnius sprendimus. Tiesą sakant, būtent tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl tokios kompanijos kaip „Google“ ar „Facebook“ jau ilgą laiką siekia įsigyti mažesnius startuolius. Tai leidžia jiems kuo anksčiau gauti prieigą prie jų naujausių technologijų ir žmonių, kurie tai sukūrė.

Didžiulės kompanijos taip pat turi patirti didesnius kaštus ir joms reikia daugiau laiko „prisijaukinti“ naujas technologijas. Pavyzdžiui, jei didelė kompanija nori pasitelkti naują vaizdo konferencijoms skirtą kompiuterinę programą, kurios pagalba galėtų pagerinti savo projektų valdymo procesus, jiems gali reikėti ištirti produktą, savo departamentui pateikti prašymą produkto patvirtinimui, pasirūpinti teisiniais klausimais, kad produkto vartojimas nepažeistų jokių nuostatų, turėti IT departamentą, kuris peržiūrėtų programą, samdyti mokytoją, kuris apmokytų darbuotojus naudotis nauja programa ir kt.
Tuo tarpu, smulkiajam verslui daugumos išvardytų ir daugybės dar nepaminėtų veiksmų visiškai nereikia. Smulkusis verslas įprastai akimirksniu pritaiko pasirinktą naują technologiją, kurios pagalba pagerina savo galimybes komunikuoti su komanda ir klientais. Tuomet jie gali nieko nelaukę pradėti galvoti apie kitus naujus technologinius sprendimus. Ir net jei būna tam tikra formali procedūra, kuria reikia vadovautis, dažniausiai visą tai padaryti taip pat būna kur kas lengviau.
Neprisitaikymas prie technologinės pažangos gali sumažinti augimo galimybes

Žinoma, verslo savininkai, kurie kuria savo nuosavą verslą, ne tik „kovoja“ prieš didžiąsias kompanijas. Daugeliu atvejų, smulkusis verslas privalo konkuruoti vieni su kitais (t.y. tarpusavyje – su panašiomis į save bendrovėmis), siekiant užimti vis tvirtesnes pozicijas rinkoje ir perimti vis didesnę rinkos dalį. Jei įmonė nepajėgia pasitelkti naujausių šiuolaikinių technologijų, galima pralaimėti konkurencinę kovą prieš kitas kompanijas, kurioms vistą tai padaryti pavyksta. Tiesą sakant, 20 proc. visų kada nors egzistavusių startuolių, galėtų būti priskiriami tiems, kurie buvo nukonkuruoti.

Dar prieš kelis šimtmečius kelionės po vandeniu, skrydžiai lėktuvu ar tuo labiau į kosmosą buvo laikomi ne kuo kitu, o fantastika. Prancūzų autorių Žiulį Verną galime vadinti ne tik rašytoju, bet ir pranašu, nes technologijos, aprašomos jo knygose, anksčiau laikytos tik kūrybiškais pramanais. Tačiau mokslininkai į priekį juda labai greitai ir kasdien pristato vertų dėmesio naujovių ir idėjų. Kurios iš jų labiausiai pakeitė žmonių gyvenimus, nors dar mūsų senelių vaikystėje būtų atrodžiusios absurdiškai?

Daiktų internetas, vis labiau keičiantis žmogaus kasdienybę, keliasi ir gyvūnijos pasaulį. Įvairūs sprendimai, naudojantys tarpusavyje susietus įrenginius, jau dabar padeda šeimininkams geriau perprasti savo augintinius, o mokslininkams – išsaugoti nykstančias faunos rūšis.

Šiandien daugelis savo dienos nebeįsivaizduoja be išmaniojo telefono, kompiuterio ir kitų sparčiai tobulėjančių technologijų. Viena tokių – išmanieji laikrodžiai. Turbūt neturintiems šio prietaiso, kyla klausimas, kam jis reikalingas? Tiesa tokia, kad šie įrenginiai ne tik seka fizinį žmogaus aktyvumą, bet ir atlieka vis daugiau telefono funkcijų. Štai, penkios priežastys, kodėl jums reikalinga mažoji išmaniojo telefono versija ant riešo.

Puslapis 1 iš 2