Login to your account

Username *
Password *

Create an account

Fields marked with an asterisk (*) are required.
Name *
Username *
Password *
Verify password *
Email *
Verify email *
Captcha *
Reload Captcha

Faktai apie technologijas, palaikančias skaitmeninę ekonomiką Featured

By Tadas Ukrinas Rugsėjis 21, 2019 12

Inovacijos verslo pasaulyje auga eksponentiškai. Šiuolaikinės technologijos ir naujos technologinės tendencijos fundamentaliai keičia tai, kaip verslas veikia ir kaip veikia visa pasaulinė ekonomika. Norint prisitaikyti, progresuoti ir tapti technologiškai pažangiais, mes turime būti visuomet informuoti apie technologines naujoves, revoliucinius technologinius sprendimus ir suprasti, kaip naujos rinkoje atsirandančios technologinės galimybės galėtų prisidėti prie mūsų verslo sėkmės, mūsų karjeros, visuomenės ir viso to, kas mus kasdien supa.

Turint tai omenyje, sudarėme jums daugybės įdomių faktų sąrašą, kuris turėtų padėti jums daugiau sužinoti apie šiuolaikines technologijas, kurios iš esmės keičia tiek verslą, tiek ir visą pasaulį. Dabar turime ne tik realią, tačiau ir skaitmeninę ekonomiką – ir pastaroji kiekvienais metais tampa vis didesnė ir svarbesnė. Todėl metas atskleisti ne vieną naudingą detalę, kurios dėka galėsite suprasti, ko mes galime tikėtis iš netolimos ateities ir kaip visą tai mes galėtumėte pasitelkti savo kasdienybei ir savo verslui.

Dirbtinis intelektas

  • 2020 m. numatoma, kad žmogus daugiau laiko praleis bendraudamas su botais (robotais) nei su tikrais žmonėmis.
  • Vieno atlikto tyrimo metu, dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis algoritmas, sukurtas „Carnegie Mellon“, sugebėjo keturias valandas 80 proc. tikslumu numatyti širdies smūgius (infarktą).
  • Dirbtinis intelektas gali numatyti, kur kils epidemija. AIME sukūrė platformą, kuri net 87 proc. tikslumu numato dengės karštligės protrūkius iki jų likus trims mėnesiams. Dabar jie tikisi lygiai taip pat nusitaikyti ir į kitus virusus, tokius kaip Ebola ar Zika.
  • 5 000 valandų žiūrėjus TV, „Google“ dirbtinis intelektas „DeepMind“ gebėjo 34 proc. tiksliau skaityti iš lūpų nei šios srities profesionalas.
  • 600 valandų žiūrėjus TV, MIT dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis algoritmas gebėjo numatyti žmogaus elgesį po to, kai du žmonės vienas su kitu susitikdavo. Tai šis dirbtinis intelektas darė 60,5 proc. tiksliau nei žmogus.
  • 2019 m. apytiksliai 75 proc. vartotojų, kurie naudoja verslo aplikacijas, turi dirbtinio intelekto pagrindu veikiančius asmeninius asistentus, kurie gali pagerinti vartotojų įgūdžius ir jų kompetenciją.
  • 2030 m. didžiausia kompanija internete bus mokymusi paremta kompanija, kurioje veiks išmanieji botai instruktoriai, galintys suasmeninti pamokas kiekvienam mokiniui/studentui individualiai.

PROBLEMA: Per pastaruosius du dešimtmečius, 9,6 proc. laukinių gamtos plotų buvo prarasti, o tai sudaro 3,3 mln. kvadratinių kilometrų

SPRENDIMAS: Lotyno Amerikos šalių vyriausybės atsigręžia į dirbtinį intelektą, kurio pagalba siekia lengviau ir efektyviau apsaugoti savo miškus.

IoT

  • IoT automobilių saugumo technologija iki šiol labai efektyviai padeda sumažinti autoįvykių tikimybę, tokiu būdu draudimo kompanijoms sutaupant daugybę pinigų. Skaičiuojama, kad per ateinančius penketą metų JAV draudikai dėka tokių technologijų sutaupys apytiksliai 45 milijardus USD (ir tai tik JAV – tereikia įsivaizduoti, kiek tokie šiuolaikiniai sprendimai sutaupys draudimo kompanijoms pasauliniu mastu).
  • Autonomiškai važiuojančios transporto priemonės turėtų išsaugoti milijonus gyvybių visame pasaulyje, atsižvelgiant į tai, kad autoįvykiuose 1,25 mln. žmonių miršta ir 50 mln. yra sužeidžiami kiekvienais metais, o beveik 95 proc. iš jų yra sukeliami žmonių klaidos (neteisingų kelyje priimamų sprendimų).
  • Autonomiškai važiuojantys vilkikai yra tikras atradimas, kuris padeda verslui sutaupyti labai daug lėšų. Dėl šios priežasties yra tikimasi, kad jie sulauks labai didelio populiarumo ir gerokai greičiau plis nei autonomiškai važiuojantys lengvieji automobiliai.
  • Barselona naudoja IoT tam, kad galėtų optimizuoti miesto sistemas ir pagerinti gyventojams teikiamas paslaugas. Iki šiol internetinės technologijos padėjo kiekvienais metais sutaupyti 95 mln. USD – sumažinus sunaudojamo vandens ir elektros kaštus. Taip pat padidėjo ir parkavimo paslaugų pajamos, kurios kasmet siekia 50 mln. USD, kartu sukuriant ir 47 000 naujų darbo vietų.
  • 2019 m. 40% šalių vyriausybių pasitelkia IoT kuriant infrastruktūrą, tokią kaip keliai, gatvių apšvietimas, eismo signalai ir kt.
  • Prognozuojama, kad 2023 m. naudojimo paremtas automobilių draudimas, kuriam tokią galimybę suteiks IoT, išaugs apytiksliai 1200 proc. Toks draudimas naudoja realiu laiku gaunamą informaciją apie vairuotojo vairavimą, tiksliau įvertinant egzistuojančią tikrąją riziką.
  • IoT per ateinantį dešimtmetį gali būti verta 19 trilijonų USD – dėka sutaupytų lėšų, verslo generuojamo pelno ir naudos viešajam sektoriui.

PROBLEMA: Per paskutinius daugiau nei 400 000 metų (dėl klimato kaitos) CO2 Žemės atmosferoje svyravo tarp 180 ppm ir 300 ppm. Tačiau CO2 lygis neįtikėtinai išaugo ir dabar viršija net 400 ppm – pirmą kartą žmonijos istorijoje.

SPRENDIMAS: Skaičiuojama, kad 2030 m. naujos skaitmeninės technologijos galės 20 proc. visame pasaulyje sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį.

Papildytoji ir virtuali realybė

  • 2020 m. 100 mln. vartotojų apsipirkinės papildytoje realybėje.
  • 2021 m. daugiau nei 1 milijardas žmonių visame pasaulyje reguliariai naudosis AR/VR platformomis (papildytoji realybė/virtuali realybė) tam, kad galėtų naudotis mobiliosiomis programėlėmis, pasiekti turinį ir kitus duomenis.
  • Vos per du mėnesius papildytosios realybės vaizdo žaidimas „Pokémon Go“ buvo atsisiųstas 500 mln. kartų visame pasaulyje. Po 90 dienų mobilioji programėlė buvo gavusi 600 mln. pajamų.
  • Automobilių gamintoja „Renaul“ naudoja virtualią realybę ir imituojančios simuliacijos technologijas tam, kad jų dizainerių komanda, partneriai ir tiekėjai galėtu patirti, sąveikauti ir testuoti naujus automobilių dizainus be jokių fizinių prototipų.

Internetas

  • Du milijardai asmenų ir 200 milijonų mažų įmonių besivystančios ekonomikos šalyse susiduria su sunkumais gaunant elementarias finansines paslaugas ar kreditą. Platesnis mobiliosios bankininkystės pasitelkimas besivystančiose šalyse 2025 m. galėtų sukurti 95 mln. naujų darbo vietų ir padidinti BVP net 3,7 trilijonais USD.
  • 5G duomenų sparta yra 1000 kartų greitesnė nei buvusi iki tol. Tokia revoliucinė naujovė suteiks dar daugiau galimybių IoT ir virtualios realybės srityse. Ką jau kalbėti apie duomenų perdavimą.
  • 2020 m. apytiksliai 70 proc. internetinių apsipirkimų Kinijoje bus atliekami mobiliaisiais telefonais. Tai yra gerokai didesnis skaičius nei kitose pasaulio šalyse. Prognozuojama, kad JAV šis procentas sieks 46. Tuo tarpu JK – 40 proc., Japonijoje – 40 proc., o Indijoje – 30 proc.

Robotai ir dronai

  • „Amazon“ naudoja 30 000 „Kiva“ robotų savo per visą pasaulį išsidėsčiusiuose sandėliuose. Jų naudojami robotai sumažina įvairioms užduotims tenkančias išlaidas apytiksliai 20 proc. Savo paskirstymo centruose, kuriuose dar neveikia šie robotai, juos pasitelkus „Amazon“ galėtų sutaupyti dar 2,5 milijardo USD.
  • Europos Sąjunga siūlo naujus įstatymus, dėl kurių robotai turėtų turėti „išjungimo mygtukus“, skirtus nenumatytiems atvejams. Jie taip pat turėtų būti užrogramuoti niekuomet nenuskriausti žmogaus (remiantis Isaac Asimov „robotų teise“).
  • Tik 13 proc. JAV ir Kanados darbo vietų gamybos sektoriuje buvo prarastos dėl tarptautinės prekybos. Tuo tarpu net 85 proc. darbo vietų sumažėjo dėl robotų, kurie pakeitė žmones.
  • Net 88 proc. JAV vartotojų teigia, kad nemokamas pristatymas skatina juos apsipirkti internetinėse parduotuvėse, o 79 proc. pasirinktų bepiločius orlaivius (dronus) kaip sprendimą jų užsakytų prekių pristatymui į namus, jei tai reikštų, kad prekes jie gautų per vieną valandą.
  • Nuo 2017 m. Dubajuje ėmė veikti skraidantys taksi dronai. Keleiviai liečiamajame ekrane gali pasirinkti kelionės galutinį tašką ir gali keliauti iki 30 min. – didžiausias galimas greitis yra apytiksliai 100 km/val.

Platformos ir „blockchain“

  • 2035 m. dalinimasis automobiliais galėtų net 90 proc. sumažinti eksploatuojamų automobilių skaičių. Tai reiškia, kad tuo metu keliuose būtų eksploatuojama tik 17 proc. automobilių – atsižvelgiant į dabartinį jų skaičių.
  • Tūkstantmečio kartos žmonės dvigubai noriau dalinasi savo automobiliu nei X kartos žmonės – ir 5 kartus noriau nei „kūdikių bumo“ kartos žmonės.
  • Didžioji dauguma – 82 proc. – kompanijų vadovų mano, kad virtualios platformos bus priemonė, kuri skaitmeninėje ekonomikoje sujungs organizacijas. TOP 15 viešųjų platformų jau dabar yra vertos 2,6 trilijono USD.
  • 2020 m. daugiau nei 80 proc. G500 bus skaitmeninių paslaugų teikėjai, savo paslaugas teikiantis per „Industry Collaborative Cloud“ (ICC) platformas.
  • Pasaulio didieji bankai jau žengė pirmuosius žingsnius link „blockchain“ technologija paremtų sprendimų. Tai technologija, kurią pasauliui pristatė visiems šiandien puikiai pažįstama „Bitcoin“ kriptovaliuta.
  • 2027 m. „blockchain“ galėtų laikyti daugiau nei 10 proc. pasaulinio BVP.
  • Afrika labai sparčiai vystosi ir tobulina savo bankinę sistemą. Ji labai efektyviai pasitelkia mobiliąsias ir internetu paremtas šiuolaikines technologijas. Be to, ji didelį dėmesį skiria galimybėms, kurias gali pasiūlyti „blockchain“ technologija.

PROBLEMA: Kovai su korupcija ir mokesčių vengimu grynųjų ekonomikoje (tik 2,6 proc. piliečių moka mokesčius) Indijos vyriausybė nuvertino 80 proc. savo valiutos vos per tris valandas.

SPRENDIMAS: Indija gali eliminuoti kreditinių ir debetinių kortelių bei bankomatų būtinybę per trejus metus persiorientuodama į biometrinius mokėjimus. Beveik 1,1 milijardai gyventojų iki šiol jau užregistravo savo biometrinius duomenis.

Kiti didelių duomenų kiekiai ir analitika

  • Duomenų kompiuterijos technologijos yra nuo 1 000 iki 1 mln. kartų greitesnės nei ankstesnės labiausiai pažengusios kompiuterinės technologijos. Dabar didelių duomenų kiekių (angl. „Big Data“) analitika gali būti įgyvendinama ne per keletą valandų ar dienų, o akimirksniu, t.y. veikti realiu laiku.
  • 80,7 proc. kompanijų vadovų teigia, kad jų „Big Data“ investicijos buvo sėkmingos. Tuo tarpu 1,6 proc. nurodė, kad tai buvo nesėkmė. Tačiau nepaisant labai didelės sėkmės, kompanijų vadovai vis dar įžvelgia įvairius kultūrinius barjerus ir sunkesnį vertės pamatavimą.

PROBLEMA: Skaičiuojama, kad apytiksliai 45,8 mln. žmonių susiduria su įvairiomis vergystės formomis – net 167 pasaulio šalyse.

SPRENDIMAS: Pažengusi analitika ir didelių duomenų kiekių technologijos padeda daug efektyviau kovoti su žmonių prekybos tinklais ir suplanuoti greitą bei efektyvų atsaką, kuomet yra nustatoma aukų vieta.

Debesija

  • Nuo 2018 m. 90 proc. žmonijos turi prieigą prie neriboto ir nemokamo duomenų talpinimo debesyje.
  • Nuo 2018 m. daugiau nei 50 proc. verslo, susijusio su IT sektoriumi, veiklą vykdo be fizinės vietos (dažniausiai debesijos technologijos pagalba).
  • 2020 m. TOP5 debesijos IaaS/PaaS teikėjai valdys 75 proc. rinkos (o tai reiškia, kad nuo 2016 m., tai bus 50 proc. augimas).

Visi šie duomenys rodo, kad šiuolaikinė skaitmeninė ekonomika yra gerokai pažangesnė ir ji nesustabdomai plečiasi bei auga. Kadangi vis daugiau verslo subjektų tampa tiesiogiai priklauso nuo skaitmeninių sprendimų, jų būtinumas ir svarba nuolatos didėja. Todėl netolimoje ateityje skaitmenizacija bus visiškai natūralus dalykas, kurio žmonės nebebus linkę vertinti kaip naujovių ar išskirtinių sprendimų. Tai taps tiesiog neatsiejama žmonių gyvenimo ir verslo dalimi.

Rate this item
(0 votes)
Last modified on Antradienis, 17 Rugsėjis 2019 11:17