„Telia“ ir „Ericsson“ pristatė 5G inovacijų programą „NorthStar“, skirtą naujų skaitmeninių sprendimų kūrimui ir pritaikymui pramonėje. Švedijoje jau startavusi programa daugiausia dėmesio skirs automobilių pramonės ir transporto sektoriams. Tikimasi, jog ši iniciatyva pagreitins perėjimą prie savavaldžio transporto ir padės rinkos dalyviams automatizuoti kitus žmogaus darbo reikalaujančius procesus.

„Kol mėgaujamės 5G per kelias akimirkas atsiunčiamais „Netflix“ serialais, transporto sektorius jau ilgą laiką suka galvą, kaip šį milžinišką tinklo potencialą panaudoti išmanesniam žmonių ir prekių judėjimui – kone kiekvieną mėnesį išgirstame apie naują savavaldžio sunkvežimio prototipą ar net bandymus siuntas pristatinėti dronais. Deja, didelė tokių ambicingų idėjų dalis galiausiai nugula į stalčius, kadangi joms įgyvendinti kūrėjai neturi reikiamų technologinių išteklių. „NorthStar“ ketina šias kliūtis eliminuoti, suteikdama transporto sektoriui subalansuotą 5G infrastruktūrą, padėsiančią vystyti saugius savavaldžių vilkikų koridorius ir pagreitinsiančią tokių inovacijų, kaip automatizuoti logistikos centrai, kūrimą“, – „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Išbandys prie 5G prijungtus sunkvežimius

Pasak Arūno Strolios, naujosios „Telia“ ir „Ericsson“ partnerystės centre – specialios paskirties 5G inovacijų tinklas, sujungiantis naują korinę mobiliojo ryšio įrangą su sparčiai plėtojamu viešuoju „Telia“ 5G tinklu. Klientams jis taip pat leidžia prie jo prijungti ir privačią tinklo infrastruktūrą, kas suteikia galimybę inovacijų tinklą pasiekti nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Be to, kartu su prieiga prie šių technologijų programos dalyviai gauna ir techninę pagalbą iš „Telia“ ir „Ericsson“ 5G specialistų.

Pirmuoju „NorthStar“ klientu tapo „RISE“ tyrimų organizacijos valdoma „AstaZero“ kompanija, kurios partneriai yra tokie automobilių ir sunkvežimių rinkos gigantai, kaip „Volvo Group“, „Volvo Cars“ bei „Scania“.

„AstaZero“ kuria pirmąją pasaulyje nepriklausomą autonominio transporto bandymų aplinką, todėl „NorthStar“ inovacijų tinklas įgalins ją pasiūlyti dar įvairesnes ir realesnes ateities transporto priemonių testavimo sąlygas. Uždaras 5G tinklas leis simuliuoti savavaldžių vilkikų darbą logistikos centruose krovimo pakrovimo ir iškrovimo metu, o su juo integruotas atviras 5G tinklas – išvažiavimą iš uždaros teritorijos į viešąjį eismą“, – pasakoja „Telia“ atstovas.

Panašūs sunkvežimių persijungimo tarp tinklų bandymai kritiškai svarbūs tokiems projektams, kaip 5G Šiaurės Europos transporto koridorius (5G NETC), kuriam iš ES biudžeto skirta 15,535 milijono eurų. Jo metu bus siekiama 5G ryšiu padengti magistralinius Šiaurės Europos kelius, kad savavaldės transporto priemonės galėtų savarankiškai kirsti valstybių sienas ir sklandžiai prisijungti prie vietinio ryšio. Tai jas įgalins autonomiškai gabenti krovinius per Šiaurės regioną, o vėliau per Lietuvą patekti į analogiškus kitų regionų koridorius bei tęsti kelionę.

„Telia“ tinklo vadovas atskleidžia, kad inovacijų tinklas bus nuolat atnaujinamas ir pildomas nauju funkcionalumu, kuris kol kas nebus prieinamas viešajame tinkle. Tarp šių inovacijų yra 5G tinklo padalijimas, leidžiantis kurti dedikuotas tinklo paslaugas prijungtoms prie interneto, savavaldėms ir nuotoliniu būdu valdomoms transporto priemonės, bei naujos joms reikalingi itin didelio tikslumo, didelio prieinamumo ir mažo vėlinimo pozicionavimo sprendimai.

Sandėlių automatizacija

Nors be vairuotojų krovinius vežiojantys vilkikai yra neišvengiama logistikos rinkos ateitis, nemažiau permainų turėtų sulaukti ir jų aptarnaujami sandėliai. Nepaisant zujančių krautuvų ir įvairios kitos technikos, žmonės, kaip ir anksčiau, juose vaidina patį svarbiausią vaidmenį. Darbuotojai vis dar turi rankiniu būdu skaičiuoti fizinio inventoriaus atsargas ir vykdyti jų suderinimus, kas nėra efektyvu ir kartais pasibaigia brangiai kainuojančiomis klaidomis.

Spręsdami šią problemą, Suomijos užsakomųjų logistikos paslaugų lyderis „Transval“ ir „Telia“ viename sandėlių įdiegė modernų darbo efektyvumą didinantį sprendimą, paremtą vaizdo atpažinimu. Patalpose įrengtos aukštos raiškos kameros 5G ryšiu buvo prijungtos prie „Telia“ duomenų centro, kuriame veikiantys dirbtinio intelekto (DI) algoritmai buvo apmokyti atpažinti atskiriems klientams skirtas prekių paletes ir sekti jų judėjimą.

DI modelis apskaičiuoja palečių skaičių tam tikroje lokacijoje, praneša, kiek liko laisvos vietos kiekvienoje rietuvėje ir seka kiekvienos paletės perkėlimą iš vienos vietos į kitą, taip realiu laiku suteikdamas tikslią informaciją apie inventoriaus kiekius. Tai leidžia užtikrinti, kad logistikos sandėlyje visada būtų pakankamas tam tikrų produktų ar medžiagų „buferis“ ir nesusidarytų trūkumas, kuris galėtų sutrikdyti klientų tiekimo ir gamybos linijas, lemdamas didelius nuostolius.

„Beveik nėra abejonių, kad sandėlių automatizacijos technologijos per keletą ateinančių metų ateis ir į Lietuvą. Prie greitesnio įgyvendinimo prisidės ir tai, kad „Telia“ 5G ryšys jau iki šios vasaros padengs 99 proc. šalies teritorijos, todėl aukštos raiškos kameroms reikalingas itin didelės spartos tinklas bus pasiekiamas net ir atokiose vietose įsikūrusiuose logistikos centruose“, – prognozuoja ekspertas.

Dirbtinio intelekto raida pastaraisiais metais įgavo neįtikėtiną pagreitį. Jei anksčiau jis buvo mistifikuotas ir pažįstamas tik iš filmų, tai dabar nuolat stebina naujais panaudojimo būdais, kurie yra prieinami kiekvienam. Vis labiau tobulėjantį DI papildžius neįtikėtinu interneto greičiu pasižyminčia 5G technologija, atsiskleidžia tikrasis potencialas.

Fizikos mokslų daktaras Evaldas Stankevičius sako, kad mokslininkams šiuos du technologinius proveržius sujungus į sinergiją, to naudą vis labiau pajaučia ir žmonės ir verslai. 

„Sugretinus šias dvi technologijas, jos atveria naujų kelių kompiuterinių algoritmų panaudojimui. DI sudarytas iš taisyklių ir komandų, kurios stiprina programų gebėjimą mokytis. Algoritmas apdoroja gautus duomenis, o vėliau juos naudoja tobulėjimui ir gali atlikti užduotis naudojantis sukauptomis žiniomis.

DI galimybės, pasitelkus plačiajuostį naujos kartos 5G ryšį, plečiasi. Technologija užtikrina sklandų ir greitą didelio kiekio duomenų perdavimą. Įgalinus duomenų srautą DI gali sukurti tikslesnius modelius ir prognozes“, – aiškina dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas. 

Verslo automatizacija

Naujos kartos 5G ryšį sugretinus su dirbtinio intelekto pajėgumais, atsiveria naujos procesų automatizavimo galimybės. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas jau naudojamas procesų analizei. Algoritmai mokosi apdoroti didžiuosius duomenis, kurie leidžia priimti į kuo geresnį rezultatą orientuotus sprendimus. Sumanus paslaugų automatizavimas sumažina žmogiškosios klaidos tikimybę, analizuoja turimus duomenis ir pasiūlo, kaip geriausia elgtis toliau.

Eksperto teigimu, šios dvi technologijos – 5G ir dirbtinis intelektas – turi potencialo būti plačiai naudojamos ir atliekant gamybines operacijas.

Naujos kartos ryšio ir kompiuterinio algoritmo derinimas specialistams padės prižiūrėti įrangą, stebėti gamybines mašinas ir identifikuos bei įspės juos apie galimas problemas. Netolimoje perspektyvoje – ir nuotolinis mechanizmų valdymas, kuomet techninis personalas galės valdyti įrenginius fiziškai nebūdami savo darbo vietoje. 

Autonominės transporto priemonės 

Eismo pralaidumas ir saugumas – tai dar viena sritis, kurioje 5G ir dirbtinio intelekto sinergija turi potencialo sukurti proveržį. Technologija padės specialistams užtikrinti sklandų šviesoforų veikimą, kuris palaikytų optimalų eismo srautą. Pavyzdžiui, apdorojant duomenis kontroliuoti šviesoforo perjungimo intervalus atsižvelgiant į transporto judėjimą konkrečioje atkarpoje. 

Taip pat ieškoma galimybių užtikrinti saugų autonominių transporto priemonių judėjimą. Judesio jutiklis, naujųjų technologijų pagalba, lengviau ir sparčiau apdoros gaunamus duomenis, įvertins kitų transporto priemonių judėjimą. Todėl kelionės autonominėmis transporto priemonėmis turėtų tapti ne tik saugesnės, bet ir patogesnės keleiviams. 

Tobulėjanti sveikatos priežiūra

Dabartiniam žmogui sveikatos rodiklių stebėjimas – jokia naujiena. Išmanūs laikrodžiai matuoja įvairius rodmenis, tačiau DI ir 5G technologijų raida nuteikia optimistiškai – jų pritaikomumas sveikatos sektoriuje tik plėsis. Remiantis algoritmais, galima analizuoti gyvybinius rodiklius, įpročius ir organizmo atsaką į vartojamus vaistus.

Visų šių elementų visuma ir turimų žinių pritaikymas leidžia sveikatos priežiūros specialistams suteikti dar tikslesnį gydymą arba atlikti prevencinius veiksmus, kurie padėtų užkirsti kelią negalavimams. 

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ klientai, naudojantys naujesnės kartos „Apple“ ir „Samsung“ telefonus, jau gali aktyvuoti 5G ryšį savo įrenginiuose. Klientai, turintys „iPhone 12“ ar naujesnių serijų modelius, o taip pat „Samsung S22“ serijos įrenginius, įsigiję pasirinktą 5G ryšio planą, turės galimybę naudotis naujos kartos technologija.

„Siekiame, kad mūsų klientai gautų ne tik geriausią paslaugų kokybę, bet ir galėtų naudotis pačiomis naujausiomis technologijomis. 5G ryšio palaikymas „iPhone“ ir „Samsung“ telefonuose dar plačiau atvers naujos kartos ryšio privalumus mūsų privatiems ir verslo klientams“, – teigia Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

Įsidiegę naujausią operacinės sistemos versiją, 5G ryšio funkciją galės aktyvuoti šių „iPhone“ ir „Samsung“ modelių turėtojai: „iPhone 12 Mini“, „iPhone 12“, „iPhone 12 Pro“, „iPhone 12 Pro Max“, „iPhone 13 Mini“, „iPhone 13“, „iPhone 13 Pro“, „iPhone 13 Pro Max“, „iPhone SE (3rd generation)“, „iPhone 14“, „iPhone 14 Pro“, „iPhone 14 Pro Max“, „iPhone 14 Plus“, „Samsung S22“, „Samsung S22+“ ir „Samsung S22 Ultra“.

Minėtus įrenginių modelius turintys klientai, atsisiuntę operacinės sistemos atnaujinimą ir įsigiję 5G ryšio planą, turės galimybę naudotis paslauga ten, kur yra šios technologijos padengimas. Informacija apie 5G ryšio padengimo teritoriją teikiama „Tele2“ salonuose arba telefonu „Tele2“ klientų aptarnavimo centre. Įsigyti planą galima bet kuriame operatoriaus salone arba kliento savitarnoje. Operatorius siūlo tris balso planų variantus, palaikančius 5G: su 25 GB, 50 GB arba neribotais mobiliaisiais duomenimis.

5G ryšio aktyvavimui „iPhone“ telefone reikės įsidiegti naujausią operacinės sistemos versiją (nuo „iOS 16.2“). Tai padaryti rekomenduojama prisijungus prie „Wi-Fi“ ryšio ir su pakankamai energijos įrenginio baterijoje. Atsidarykite nustatymus spustelėję „Settings“, čia paspauskite „General“ ir atsivėrusiame lange pasirinkite „Software Update“. Jūsų įrenginys automatiškai susijungs su „Apple“ serveriais, o jums liks tik vykdyti tolesnes instrukcijas. Įrašius atnaujinimus, telefonas automatiškai persikraus su jau įrašyta naujausia operacine sistema.

„Samsung“ telefonuose galite atnaujinti operacinę sistemą spustelėję „Settings“ (liet. „Nustatymai“) > „Software update“ (liet. „Programinės įrangos atnaujinimas“). Čia bakstelėkite „Download and install (liet. „Atsisiųsti ir įdiegti“) – jei nauja programinė įranga pasiekiama, galėsite pasirinkti „Install now“ (liet. „Įdiegti dabar“), „Schedule install“ (liet. „Planuoti diegimą“) arba „Later“ (liet. „Vėliau“).

Patikrinti, ar 5G ryšys aktyvuotas, galite įrenginyje įsijungę mobiliųjų duomenų nustatymus – „Settings“ > „Mobile Data“ > „Mobile Data Options“, spustelėkite „Voice & Data“ ir įsitikinkite, kad 5G ryšio pasirinkimas įjungtas. Čia turėsite galimybę rinktis „5G Auto“ režimą, kuris automatiškai persijungia į „LTE“, kai 5G greitis nesuteikia pastebimai geresnės patirties ir taip taupoma akumuliatoriaus energija. Galite aktyvuoti ir „5G On“ pasirinkimą, kuris visada naudoja 5G tinklą, kai jis yra prieinamas, tačiau tai gali sutrumpinti akumuliatoriaus veikimo laiką.

Prieš porą mėnesių Lietuvoje įvykus plataus masto 5G įjungimui, gyventojų išmaniuosiuose įrenginiuose atsivėrusios mobiliojo interneto galimybės dalį privertė suabejoti šviesolaidinio interneto reikalingumu. Nors 5G suteikiama sparta jau pasivijo prieš keletą metų siūlyto fiksuoto interneto lygį, ekspertai pabrėžia, kad penktos kartos mobilusis internetas šviesolaidžio tikrai „nenužudys“, kadangi jam vis dar nusileidžia keletu svarbių aspektų.

Lietuva buvo viena paskutinių šalių Europoje surengusi komercinius 5G dažnių aukcionus, tačiau pagal naujos kartos mobiliojo ryšio plėtrą šalyje jau lipame ant kulnų šios technologijos lyderiams Šiaurės šalyse. Visgi tam, kad 5G ryšys padengtų visą Lietuvos teritoriją, reikia įrengti tūkstančius bazinių stočių.

Tai yra ne tik milžiniškos investicijos, bet ir ilgas procesas. Ko reikia ir kiek kainuoja pastatyti 5G bazinę stotį Lietuvoje pasakoja „Telia“ tinklo ekspertas.   

Ar 5G veiks Labanore, Betygaloje ir 70 jūrmylių atstumu nuo Klaipėdos uosto vartų? O gal 5G bus ant kiekvieno Vilniaus apšvietimo stulpo? „Ant kiekvienos pušies antenos nepastatysime, – sako „Telia“ radijo prieigos tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas. – Bazinės stoties įrengimas yra ne tik brangus, bet labai lėtas bei atsakingas procesas.

Tam būtini ne tik įvairių tarnybų leidimai, koją neretai kiša ir niekuo nepagrįstais išsigalvojimais paremtas žmonių požiūris į antenos 5G ryšį.“

Pasak „Telia“ radijo tinklo vadovo, sprendimas statyti naują mobiliojo ryšio stotį priimamas, jei yra jaučiamas kokybės trūkumas konkrečioje vietovėje arba neužtenka talpos tankiai apgyvendintose teritorijose. Pasitaiko ir pačių klientų siūlymų bazinę stotį statyti jų žemėje, ant jų valdomo pastato.

„Esame suinteresuoti, kad naujos stoties naudą pajaustų kuo daugiau žmonių, todėl atskiro dėmesio sulaukia ir populiarios poilsiavietės, rekreacinės teritorijos, kiti traukos centrai“, – pasakoja R. Mikalauskas. 

Stoties iškilimas gali užtrukti ir 20 metų

Pasak „Telia“ radijo prieigos tinklo vadovo, bazinės stotys gali būti dviejų rūšių – statomos ant jau esamų pastatų arba vadinamosios „plyno lauko investicijos“, kai yra statomas paprastas bokštas, jo aukštis siekia nuo 30 iki 80 metrų. Bazinė stotis ant pastatų gali kainuoti apie 50 tūkst., o stoties bokštas ant žemės, priklausomai nuo aukščio, gali pareikalauti nuo 130 iki 250 tūkst. eurų investicijų.

R Mikalausko teigimu, aptikus ir išanalizavus naujos stoties poreikį, darbo imasi derybininkai, ieškantys konkrečios vietos, kurioje stotis iškils. 

„Atradus tinkamą vietą, pasirašome nuomos sutartis ir prasideda stoties projektavimas. Kai į didelį aukštį sukeliamos antenos, siųstuvai, visa konstrukcija turi būti pakankamai stipri ir pajėgi atlaikyti dideles apkrovas, todėl yra atliekami specialūs atsparumo testai. Daug laiko užtrunka ir darbas su skirtingomis institucijomis, kurios atsakingos už griežtų higienos normų ir saugumo reikalavimų priežiūrą.

Paruošus projektą ir suderinus jį su savininkais, pradedamas įrangos užsakymas, montavimas, paleidimas į eterį“, – apie bazinės stoties iškilimo etapus pasakoja „Telia“ atstovas.

Apie pusę metų – tiek, R. Mikalausko teigimu, užtrunka pastatyti bazinę stotį. Tiesa, tai idealus atvejis, kai proceso metu neiškyla jokių kliūčių. Pasitaiko atvejų, kai nerandant tinkamos vietos ar nepasiekiant susitarimo stotis gali būti statoma ir 10 ar net 20 metų.

„Susitarimas dėl stoties iškilimo yra vienas sudėtingiausių visame procese. Išsirinkus tinklo atžvilgiu geriausią vietą, nebūtinai pavyks ją čia ir pastatyti. Miestuose koją kiša pastatų trūkumas, sunkumai pasiekti susitarimą su pastato savininku. Nėra optimalu bazinę stotį statyti ant žemo pastato, jei aplink stovi aukšti namai“, – apie iššūkius pasakoja ekspertas.

R. Mikalauskas pastebi, kad gyventojai vis dar baiminasi didelio stočių dydžio ir galimo poveikio jų sveikatai. Pasak jo, nerimauti nereikėtų, nes visi gamintojai savo 5G ryšio įrangą išbando laikydamiesi tarptautinių standartų ir pateikia informaciją, kaip ją įdiegti, kad ji atitiktų visus saugos reikalavimus.

Savo ruožtu „Telia“ montuodama ryšio antenas užtikrina, kad elektromagnetinių laukų poveikis neviršytų Lietuvos ir tarptautinių institucijų nustatytų ribinių verčių ir nuolat vadovaujasi valdžios institucijų nustatytomis gairėmis.

„5G startui Lietuvoje ruošėmės ne vienerius metus ir į viso tinklo atnaujinimą investavome daugiau nei 100 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvoje veikia 1200 bazinių 5G stočių, tačiau šis skaičius tikrai nėra baigtinis. Intensyvi 5G bazinių stočių plėtra planuojama visus 2023 m., o iki ateinančios vasaros vidurio „Telia“ 5G ryšys padengs 99 proc. šalies teritorijos“, – pasakoja „Telia“ radijo prieigos tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.