Vaikai šiandien auga pasaulyje, kuriame išmanusis telefonas dažnai tampa pirmuoju savarankiškumo simboliu. Kartu su šia laisve atsiranda ir pavojų – nuo prieinamo žalingo turinio iki žinučių iš nepažįstamų žmonių, apsimetančių vaikų bendraamžiais. Tad technologijų bendrovės kuria vis daugiau įrankių, padedančių tėvams stebėti ir valdyti vaikų veiklą skaitmeninėje erdvėje.

Viena tokių naujovių – „Apple“ pristatyta funkcija, skirta apsaugoti vaikus nuo nepageidaujamo bendravimo: tėvai galės patvirtinti arba atmesti kontaktus, kurie bando užmegzti kontaktą su jų vaiku.

Skaitmeninė vaikystė – ne tik smagi, bet ir rizikinga

Remiantis 2024 m. Europoje atlikto „Statista“ tyrimo duomenimis, net 43 proc. 10–17 metų vaikų bent kartą buvo gavę žinutę iš nepažįstamo numerio. Ne visi tokie atvejai yra atsitiktiniai – daugėja situacijų, kai suaugę asmenys apsimeta vaikų bendraamžiais tam, kad įgytų jų pasitikėjimą ir lengviau gautų asmeninę informaciją.

Pasak telekomunikacijų bendrovės „Telia“ kibernetinio saugumo vadovo Dariaus Povilaičio, vaikų saugumo tema internete išlieka viena jautriausių, nes grėsmės sparčiai evoliucionuoja.

„Problema – ne vien technologijų prieinamumas. Daug priklauso nuo tėvų – kiek jie nori ir gali skirti laiko vaikų skaitmeniniam saugumui. Nemažai kas nežino, kokios apsaugos priemonės yra pasiekiamos, todėl jų tiesiog nenaudoja. Technologijos tobulėja, bet klausimas – ar mokame jomis tinkamai naudotis“, – teigia D. Povilaitis.

Su kuo bendrauti vaikams – spręs tėvai

Didėjant skaitmeninio saugumo iššūkiams, technologijų bendrovės ieško sprendimų, kaip suteikti tėvams daugiau įrankių aktyviai dalyvauti vaikų virtualiame gyvenime. Vienas naujausių sprendimų – atnaujinta „Apple“ tėvų kontrolės funkcija. Nuo šiol vaikai, naudojantys „iPhone“ išmaniuosius telefonus, galės pradėti susirašinėti su naujais numeriais tik gavę tėvų patvirtinimą.

Kai vaikas bandys parašyti žinutę naujam kontaktui, „Messages“ programėlėje tėvai gaus prašymą, kurį galės patvirtinti arba atmesti. Tokiu būdu sistema leis tėvams anksčiau pastebėti galimas grėsmes ir apsaugoti vaiką nuo nepageidaujamo ar pavojingo kontakto. Be to, patobulinta ir „Communication Safety“ funkcijų sritis – dabar taikoma ne tik žinutėms, bet ir „FaceTime“ skambučiams bei nuotraukų albumuose esančiam turiniui. Tai reiškia, kad telefone aktyvavus nustatymus, vaikai bus įspėjami apie galimai netinkamą turinį.

Povilaičio teigimu, funkcija bus aktuali tėvams, auginantiems mažesnius vaikus, kurie dar tik mokosi suprasti, kas yra saugus kontaktas. „Tai tikrai naudingas sprendimas, padėsiantis išvengti pačių įvairiausių grėsmių, kurios slypi internetinėje erdvėje – nuo patyčių ar šantažo iki rimtesnių pavojų“, – teigia ekspertas.
Tačiau, anot jo, labai svarbu, kaip ši funkcija vaikams bus pristatyta. Paprastas draudimas ar pranešimų atmetimas gali būti suprastas kaip pasitikėjimo stoka, o tai gali paskatinti vaikus ieškoti būdų apeiti sistemą.

„Tik derinant išmanius saugumo sprendimus su švietimu ir kasdieniais pokalbiais apie interneto rizikas bei atsakingą elgesį, galime sukurti vaikams tikrai saugią skaitmeninę aplinką. Labai rekomenduoju tokiems pokalbiams pasirinkti realias situacijas, apie kurias, tikėtina, vaikai bus girdėję“, – sako D. Povilaitis.

Tėvų sąmoningumas – svarbiausia apsaugos priemonė

Kibernetinio saugumo ekspertas pabrėžia, kad net ir pažangiausios technologijos negali garantuoti visiško saugumo – sukčiai nuolat ieško naujų būdų, kaip pasiekti pažeidžiamiausias visuomenės grupes, tarp kurių – vaikai bei vyresnio amžiaus žmonės.

„Visgi, kuo daugiau tokių barjerų kaip įvairios apsaugos funkcijos, tuo sunkiau piktavaliams įgyvendinti savo ketinimus. Jei bent vienas duris jiems užkirsime ir apsunkinsime jų darbą – tai jau gali apsaugoti kažką nuo nemalonios ar pavojingos patirties“, – sako D. Povilaitis.

Pašnekovo teigimu, prie skaitmeninio saugumo stiprinimo reikšmingai prisideda ir telekomunikacijų bendrovės. Pavyzdžiui, jos diegia pažangias saugumo priemones – ugniasienes, kurios filtruoja įtartinus numerius bei atpažįsta skambučius, apsimetančius vietiniais, nors iš tikrųjų yra gaunami iš užsienio. Sprendimai jau stabdo daug atakų, bet juos reikia toliau tobulinti, nes sukčiai tampa vis išradingesni.

Tačiau, pasak eksperto, pažangios apsaugos technologijos gali pasitarnauti tik tada, kai patys tėvai sąmoningai įsitraukia, domisi ir jomis naudojasi.

„Siekiant stiprinti vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje, domėtis apsaugos technologijomis turėtų būti tėvų pareiga. Bet kokia nauja saugumo funkcija kartu gali būti pretekstas pokalbiui su vaiku, pavyzdžiui, kaip dažnai jam parašo svetimi kontaktai per žaidimų platformas ar socialinius tinklus, išsiaiškinant, ar vaikas jiems atsako. Vaikų skaitmeninis raštingumas didėja proporcingai su laiku, kurį mes, suaugę investuojame į jų tobulėjimą“, – apibendrina D. Povilaitis. 

Nors dauguma mūsų rūpinasi išmaniojo telefono, kompiuterio ar planšetės saugumu, retas susimąsto, kad ir televizorius gali tapti kibernetinių grėsmių taikiniu. Vis dėlto šiuolaikinių technologijų pasaulyje vis daugiau ekspertų pabrėžia: televizoriaus saugumas šiandien yra ne mažiau svarbus nei bet kurio kito išmanaus įrenginio.

Televizorius – langas į privačią erdvę

Šiuolaikiniai išmanieji televizoriai beveik visada būna prijungti prie interneto – jie leidžia žiūrėti vaizdo turinį, jungtis prie asmeninių paskyrų, siųsti duomenis, o kai kurie modeliai turi net integruotas kameras ar mikrofonus. Visa tai sukuria naują, dažnai neįvertinamą kibernetinių grėsmių lauką.

Tarptautinės kibernetinio saugumo technologijų bendrovė „Bitdefender“ tyrimai rodo, kad namų tinklo įrenginiai kasdien patiria vidutiniškai 10 kibernetinių atakų. Didžiausias pažeidžiamumų skaičius nustatytas išmaniuosiuose televizoriuose – 34 proc.

„Naudotojai dažnai pamiršta, kad jų televizoriuje taip pat saugoma jautri informacija – nuo prisijungimų prie „Netflix“, „YouTube“ ar socialinių tinklų iki išmaniųjų namų valdymo duomenų. Todėl šio įrenginio apsauga turėtų būti tokia pat savaime suprantama, kaip ir telefono ar kompiuterio“, – sako „Samsung“ produktų treneris Andrius Mateika.

Žingsniai, kurie padės išvengti rizikų

Norint apsaugoti išmanųjį televizorių nuo kibernetinių grėsmių, pakanka laikytis kelių paprastų, bet svarbių taisyklių. Pirmiausia – reguliariai atnaujinkite programinę įrangą. Gamintojų pateikiami atnaujinimai ne tik pagerina įrenginio veikimą, bet ir ištaiso naujai aptiktas saugumo spragas.

Taip pat labai svarbu naudoti saugų namų „Wi-Fi“ tinklą – užtikrinkite, kad jis būtų apsaugotas stipriu slaptažodžiu ir neleiskite prie jo jungtis nepažįstamiems įrenginiams. Jei televizoriuje yra integruota kamera ar mikrofonas, rekomenduojama juos išjungti, kai jie nenaudojami – tai ypač svarbu tiems, kurie vertina privatumą.

Dar vienas esminis žingsnis – naudoti tik oficialias programėles ir vengti turinio iš nepatikimų šaltinių. Per trečiųjų šalių aplikacijas įrenginys gali būti užkrėstas kenkėjiškomis programomis, kurios renka asmeninius duomenis ar atveria prieigą išoriniams naudotojams.

Galiausiai, verta rinktis gamintojus, kurie rūpinasi įrenginio saugumu ne tik jo kūrimo metu, bet ir viso naudojimo laikotarpiu. Patikimi televizorių modeliai turi integruotas saugumo sistemas, kurios realiuoju laiku stebi galimus pažeidimus, saugo naudotojo duomenis ir padeda išvengti neleistinos prieigos. Tokios priemonės tampa būtinos šiandien, kai televizorius – tai nebe tik vaizdo įrenginys, bet visapusiška išmaniųjų namų ekosistemos dalis.

Papildoma apsauga su „Samsung Knox“

Ieškantiems aukštesnio saugumo lygio verta atkreipti dėmesį į televizorius su integruota saugos platforma. Vienas iš tokių sprendimų – „Samsung Knox“: daugiapakopė apsaugos sistema, įdiegta naujausiuose „Samsung OLED“ ir „Neo QLED“ televizoriuose. Svarbu tai, kad ši apsaugos sistema yra nuolat atnaujinama net 7 metus. Kartu naudotojai gauna ir „One UI“ aplinkos atnaujinimus, kurie prisideda prie ilgesnio įrenginio tarnavimo laiko ir užtikrina nuosekliai aukštą saugumo lygį.

Ši technologija užtikrina ne tik pasyvią, bet ir aktyvią apsaugą – realiojo laiko sistema stebi operacinės aplinkos vientisumą, aptinka bandymus pažeisti ar modifikuoti programinę įrangą ir blokuoja grėsmes dar joms neprasidėjus. Be to, naudotojai gali patys nustatyti, kurios funkcijos ar programėlės bus pasiekiamos, o kurios – ribojamos, taip išlaikant visišką kontrolę.

Šią savaitę prasideda didžiausios ir vienos sudėtingiausių pasaulyje tarptautinės kibernetinės gynybos pratybos „Locked Shields 2025“ (liet. „Suremti skydai 2025“), kuriose Lietuva dalyvauja sudarydama jungtinę komandą kartu su Estijos, Ukrainos ir Juodkalnijos atstovais.

Kasmetinės pratybos suteikia unikalią galimybę dalyviams realiomis sąlygomis treniruotis atremiant kompleksines kibernetines atakas, stiprinti šalių tarpusavio sąveikumą, keistis žiniomis bei tobulinti kritinės infrastruktūros apsaugos įgūdžius. Pratybų metu simuliuojami įvairūs incidentai, galintys paveikti tokias sritis kaip telekomunikacijos, energetika, palydovinis ryšys ir kitos nacionalinio saugumo požiūriu svarbios sritys. Tuo pat metu vyksta ir strateginio lygmens sprendimų priėmimo pratybų elementas, kurio metu tikrinamos nacionalinės ir tarptautinės procedūros, siekiant reaguoti į krizes tarptautinėje arenoje.

„Per penkiolika metų šis renginys tapo aktualesnis nei bet kada anksčiau. Šiemet pratybose dalyvauja ekspertai iš net 40 valstybių ir tai reikšmingai sustiprina šalių, vyriausybių ir piliečių saugumą. Tik treniruodamiesi kartu galėsime sukurti bendrus kibernetinės gynybos veiksmus ir atsako priemones, taip pat užtikrinti savalaikį komandinį informacijos apie grėsmes apsikeitimą, kuris yra kertinis kovojant su grėsmėmis kibernetinėje erdvėje. Tai puiki galimybė ekspertams praktiškai tobulinti gebėjimus ginant kritinę infrastruktūrą nuo šiuolaikinių kibernetinių grėsmių“, – sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

Pratybos „Locked Shields 2025“ vyksta remiantis hipotetine situacija tarp dviejų fikcinių salų valstybių Atlanto vandenyne, kurios yra buvę regioninėmis varžovėmis. Šių metų scenarijus tęsia ankstesnių pratybų siužetines linijas ir apima naujus iššūkius bei kibernetinius incidentus, atspindinčius dabartines geopolitines grėsmes.

Lietuvos komandoje šiemet dalyvauja apie 150 specialistų iš Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdybos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Karo technikos vadovybės centro, Lietuvos šaulių sąjungos, taip pat verslo ir akademinės bendruomenės atstovai. Už Lietuvos komandos suformavimą ir koordinavimą yra atsakingas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos.

Tarptautines pratybas organizuoja NATO Kibernetinės gynybos kompetencijų centras, kuris yra pagrindinis NATO ir bendraminčių šalių kompetencijų centras kibernetinės gynybos srityje. „Locked Shields“ pratybos kasmet leidžia testuoti gebėjimą apsaugoti svarbiausią valstybės infrastruktūrą krizės metu, pasitelkiant naujausias žinias ir bendradarbiavimą. Lietuva šiose pratybose dalyvauja nuo 2010-ųjų, anksčiau jos vadintos „Baltic Cyber Shield“.

KAM – A. Čemerkos nuotr.

Pranešimą paskelbė: Asta Galdikaitė, LR Krašto apsaugos ministerija

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2025-05-06 14:19
Politika Krašto apsauga, saugumas ITT
Kontaktinis asmuo
Visuomenės informavimo skyrius
LR Krašto apsaugos ministerija
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
logo
Prisegti failai

Pastarosiomis savaitėmis visame pasaulyje žaibiškai plintanti pramoga pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI) susikurti savo virtualų herojų ar lėlę (angl. AI doll) nėra toks jau nekaltas žaidimas. Kad sukurtų norimą rezultatą, DI technologijos prašo pasidalinti savo nuotraukomis, taip pat nurodyti asmeninių duomenų. Kur jūsų duomenys nukeliauja toliau ir kas juos naudoja? Tai keli iš klausimų, apie kuriuos siūlo pagalvoti IT saugumo ekspertai.

Pataria saugoti šią informaciją

Į dirbtinio intelekto įrankį įkeliate norimą savo nuotrauką, nurodote, kaip norite būti pavaizduotas, kas jums patinka kasdieniame gyvenime ir voila – už kelių sekundžių matote, kaip atrodo į dėžutę supakuota jūsų lėlė antrininkė. Smagu ir linksma, bet ar sutiktumėte dirbtiniam intelektui atiduoti valdyti savo „Instagram“ ar „Facebook“ paskyrų duomenis? Rezultatas, kaip ir naudojant dirbtinį intelektą pramogoms, toks pats – savanoriškai dalinamės asmenine informacija. Kieno serveriuose ši informacija galiausiai nugula? Ar internetinė erdvė kada nors ją pašalins? Anot duomenų apsaugos įrankius kuriančios įmonės „Surfshark“ informacinių technologijų saugumo vadovo Tomo Stamulio, atsakymas yra „Ne“ arba „Negalime to žinoti“.

„Tačiau tikrai įmanoma, kad informacija, pagal kurią esame lengvai identifikuojami, ateityje bus panaudota prieš mus. Duomenys gali būti nutekinami ir naudojami priešiškai, pavyzdžiui, sukčiaujant ar siekiant prisijungti prie žmogaus asmeninių paskyrų“, – įspėja T. Stamulis.

„Surfshark“ ekspertas primena, kokios informacijos apie save negalima atskleisti dirbtinio intelekto šaltiniams, įskaitant žaidimus ir pramogas. Tai asmens kodas, pilnas vardas ir pavardė, telefono numeris. Prie jautrių ir nedalintinų duomenų priskiriama ir informacija apie vaikus, nepilnamečius giminaičius ar draugus, banko ar finansinių paslaugų teikėjo pavadinimai. Taip pat patariama nesidalinti klinikiniais ar medicininiais duomenimis, atskleidžiant informaciją apie sveikatos sutrikimus, ligas, mat, nutekinimo atveju, tai gali padaryti ekonominės žalos, pavyzdžiui, siekiant įsidarbinti. Galiausiai su mažai patikimais šaltiniais nepatariama dalintis asmeninėmis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, kadangi vaizdinė informacija gali būti panaudota klastojant žmogaus pirštų antspaudus ir kitus biometrinius duomenis.

3 žaidimo taisyklės

Paklaustas, ar vertėtų neįsitraukti į greitai plintančias, madingas DI pramogas, „Surfshark“ ekspertas teigia, kad svarbiausia yra žinoti, kaip apsaugoti save dirbtinio intelekto ir interneto erdvėse ir pateikia 3 esmines taisykles, kurių verta laikytis.

„Pirma, įsitikinkite, kad jūsų paskyra, su kuria dalyvaujate DI žaidimuose, yra stipri ir saugi. Tai reiškia, jog tiek kompiuteryje, tiek telefone turite įdiegtą VPN apsaugą naršymui, paskyra yra apsaugota stipriu slaptažodžiu ir su įjungta 2 faktorių autentifikacija“, – atkreipia dėmesį T. Stamulis.

Antra, jungdamiesi prie dirbtinio intelekto žaidimų, pateikite kiek įmanoma mažiau tikrų duomenų apie save ir gyvenamąją vietą. Galiausiai, jei naudojatės DI pramogų programėlėmis, atminkite, kad yra įmanoma, jog jūsų duomenys bus nutekinti. Dėl šios priežasties patartina naudotis tokiais DI įrankiais, kurie nerenka jūsų naršymo istorijos, geriausiai prie DI įrankių jungtis nematomu (incognito) režimu ir ne su pagrindinio savo el. pašto paskyra, o jei yra galimybė, naudotis neprisijungus.

Kaip skaityti privatumo politiką?

Kibernetinio saugumo ekspertai įsitikinę, kad dešimties puslapių ilgio privatumo politikas skaito tikrai retas. O visgi, norint naudotis dirbtiniu intelektu saugiai, derėtų susirasti ir peržvelgti bent jau esminius punktus. Kokie jie?

Ieškokite sąrašo, paaiškinančio, kokie jūsų asmens duomenys bus renkami, pavyzdžiui, vardas, el. paštas, kompiuterio IP adresas.
Įsitikinkite, ar nerenkami jautrūs asmeniniai duomenys, tokie kaip jūsų lokacija, biometriniai duomenys, informacija apie finansus ar sveikatą.
Privatumo politika turi nurodyti, kokiu tikslu naudos jūsų duomenis. Pavyzdžiui, teikti ir tobulinti paslaugas, bendrinti su trečiosiomis šalimis, rinkodaros ar kitais konkrečiais tikslais. Žvelkite įtariai, jei privatumo politikoje įrašytos neaiškios frazės, tokios kaip „naudojama verslo tikslais“ arba „paslaugoms gerinti“.
Peržiūrėkite, su kuo bus dalinamasi jūsų duomenimis. Patikimi šaltiniai gana konkrečiai nurodo trečiąsias šalis ar jų kategorijas, kurioms perduodami duomenys. Abejotino patikimumo šaltiniai apsiriboja abstrakčiomis frazėmis – „informacija dalijamasi su „patikimais partneriais“.
Patikrinkite, ar duomenimis bus dalinamasi tarptautiniu mastu, ypač su šalimis, garsėjančiomis žema asmens duomenų apsauga.
Žinokite, kaip ilgai programėlė ar svetainė saugos jūsų duomenis. Venkite naudotis paslaugomis, įvardijančiomis, kad „duomenis saugos neribotą laiką, nebent ištrinsite anketą“.