Ukrainos kovotojams kasdien pranešant apie svarbias pergales fronte, mūšiai vyksta ir už šalies ribų – į skaitmeninę kovą dėl tiesos įtraukiami ir Baltijos valstybių gyventojai. Nuo pat karo pradžios ekspertai fiksuoja regiono žiniasklaidoje padidėjusį melagingų naujienų srautą ir pasakoja, kokiais argumentais bandoma „nukalti“ rusų pergalę kare.

Pro-europietiškų pažiūrų Baltijos šalių visuomenės ilgą laiką buvo vienu pagrindinių taikinių Kremliaus propagandai.

Rusų vykdomų informacinių operacijų metu buvo siekiama sugriauti regiono valstybių visuomenių pasitikėjimą šalies valdžios institucijomis ir NATO, kurstyti etninę ir socialinę įtampą, o prasidėjus karui Ukrainoje – ir pelnyti užsienio piliečių palaikymą.

Ekspertų grupės iš „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ (PAI) atliktas Baltijos valstybėse veikiančių naujienų portalų, kuriuose informacija pateikiama rusų kalba, tyrimas atskleidė, kokias istorijas rusai pasitelkia siekdami pagrįsti brutalios karinės jėgos panaudojimą Ukrainoje bei už tai dar sulaukti „pagyrimo iš užsienio“.

„Pradėdami karą Ukrainoje, Kremliaus režimo agentai tuo pačiu metu pradėjo ir aktyvią informacinę kampaniją Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje, kuria bandoma į agresoriaus pusę patraukti rusakalbius šių šalių piliečius. Siekiant sukurti Rusijos kaip teisingos ir geranoriškos valstybės vaizdinį, pasitelkiami bent septynių skirtingų teminių grupių naratyvai“, – pasakoja Lukas Andriukaitis, dezinformacijos ekspertas ir vienas iš tyrimą atlikusios organizacijos įkūrėjų.

Pavyzdžiui, ukrainiečiai kaltinami vadovaujantis nacistinėmis idėjomis, vykdant žiaurius karo nusikaltimus, NATO ir Vakarų valstybės – karo provokavimu, rusofobija bei visuomenių amoralumu teikiant paramą ginklais, „kurie naudojami nekaltiems rusams žudyti“.

Be to, Kremliaus stiprybę bandoma įtvirtinti sužadinant rusakalbių skaitytojų baimes dėl karo persikėlimo į Europą, tariamo karo pabėgėlių laikymo svarbesniais už juos priimančių valstybių piliečius, regiono institucijų paskelbtų sankcijų Rusijai neveiksnumo ir kt.

Skaito juos labiausiai dominančią informaciją

L. Andriukaitis pažymi, kad pastaraisiais metais viso Europos regiono visuomenių susidomėjimas Kremliaus vykdomomis propagandos kampanijomis augo. Nepaisant to, nemaža dalis lietuvių ir kitų tyrimo šalių gyventojų vis dar kliaujasi internete perskaitytomis žinutėmis bei, dalindamiesi straipsniais su kitais vartotojais, atlieka „purviną“ rusų darbą.

Siekdami įvertinti, kiek dėmesio socialiniuose tinkluose sulaukia pro-rusiškos melagienos, tyrimo metu ekspertai stebėjo ir vartotojų įsitraukimą.

„Daugelyje susirašinėjimo platformų, tokių kaip „Facebook“, „Twitter“ ir „Telegram“, skaitytojai gali reaguoti į jiems patinkančius pranešimus, taip skatindami jų iškėlimą į viršų. Fiksuodami, kiek patiktukų bei peržiūrų sulaukė kiekviena naujiena, pastebėjome, kad ne visos temos vienodai svarbios rusakalbiams Baltijos šalių vartotojams“, – pastebi L. Andriukaitis.

Didžiausią skaičių skaitytojų reakcijų – daugiau nei 100 tūkst. – pritraukė tie tekstai, kuriuose buvo kalbama apie rusų ir rusakalbių mažumų padėtį Ukrainą kare remiančiose regiono valstybėse.

Pasak dezinformacijos eksperto, tai vienas geriausių šiandieninių pavyzdžių, kad žmonės internete didžiausią dėmesį skiria juos asmeniškai paliečiančiai informacijai – nesvarbu, ar ji tiksliai atspindi realybę, ar turi propagandinę potekstę.

„Kuo aktualesnė ir daugiau emocijų skaitytojui kelia perskaityta informacija, tuo mažesnė tikimybė, kad jam kils abejonių dėl naujienos ir ja pasidalinusio šaltinio patikimumo. Tokiu būdu į vartotojų informacinį burbulą pradeda patekti tik tai, kas neprieštarauja jų požiūriui ir sustiprina asmeninius įsitikinimus. Objektyvus faktų suvokimas tampa sunkiai įsivaizduojamu reiškiniu“.

Mažesnį rusakalbių Baltijos šalių vartotojų įsitraukimą pelnė pasakojimai apie ukrainiečių piktnaudžiavimą Vakarų valstybių suteikiama karine parama, dėl to silpnėjančią pačių šalių karinę galią, Rusijos atsparumą sankcijoms ir korumpuotus, nekompetentingus Ukrainos lyderius.

Visos tyrimo metu analizuotos naujienos sulaukė daugiau nei 350 tūkst. reakcijų „Telegram“ platformoje.

Stengiasi kuo ilgiau išlaikyti vartotojų susidomėjimą

Ne vienerius metus Rusijos informacines operacijas Baltijos šalyse demaskuojantys ekspertai teigia, kad su laiku ištobulinti Kremliaus dezinformacijos sklaidos metodai mažai keičiasi. Nors tai iš dalies palengvina melagingų žinučių atpažinimą socialinėje erdvėje, procesas dėl to netampa paprastesniu.

L. Andriukaitis aiškina, kad Kremliaus dezinformacijos „mašina“ gana greitai prisitaiko prie esamų įvykių ir aktyviai ieško efektyvių naratyvų, kurie galėtų sudominti ir paveikti informacijos vartotojus. Rusijos karas Ukrainoje – ne išimtis.

„Per pustrečio mėnesio trukusį tyrimą pavyko įžvelgti ryškius pokyčius tame, kaip keičiantis karo Ukrainoje eigai, keičiasi dezinformacinėse žinutėse atpažįstami naratyvai. Pavyzdžiui, liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje Lietuvoje netilus diskusijoms dėl Kaliningrado tranzito, tyrimo metu analizuotuose naujienų portaluose taip pat vyravo su ekonominėmis sankcijomis ir jų poveikiu Rusijai bei Europai susiję straipsniai“, – teigia L. Andriukaitis.

Dezinformacijos eksperto teigimu, trijų savaičių laikotarpiu šią vasarą rusakalbiams Baltijos šalių skaitytojams skirtose internetinėse žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbti 18–22 straipsniai šia tema per savaitę; vėliau fiksuotas publikacijų skaičiaus sumažėjimas.

Tyrimo metu surinkta medžiaga tik patvirtino dezinformacijos ekspertams gerai žinomą tiesą, pažymi L. Andriukaitis: „Vieniems naratyvams prarandant aktualumą ir visuomenės susidomėjimą, į jų vietą iškart stoja kitos propagandos tiesos“.

Kaip pavyzdį tyrimą atlikę ekspertai pateikia jau minėtą ekonominių sankcijų naratyvų grupę ir aptaria tyrime plačiausiai dominavusius straipsnius apie Rusijos ir Ukrainos karo įvykius.

Pastaroji naratyvų grupė savo publikacijų piką pasiekė birželio 13 d. – liepos 17 d., kuomet per savaitę buvo paskelbti 23–25 straipsniai, vėliau patyrė publikacijų skaičiaus nuosmukį ir užleido pozicijas ankstesnei naratyvų grupei.

Plačiau su straipsnyje pristatytu tyrimu (anglų k.) galite susipažinti paspaudę nuorodą.

Internete naršome beveik kasdien – apsiperkame elektroninėse parduotuvėse, bendraujame ir ieškome informacijos. Nors virtualioje erdvėje egzistuoja daugiau nei 1,6 mlrd. įvairiausios paskirties svetainių, ne visos iš jų yra saugios ir patikimos, todėl vartotojams būtina žinoti, kaip jas atskirti. Ekspertas dalijasi keliais patarimais, kurie padės nepapulti kibernetiniams sukčiams į rankas.

Pasirūpinkite saugiu naršymu

Šiuolaikinės technologijų galimybės itin didelės, tad žinant kelias gudrybes galima geriau apsisaugoti nuo sukčių apgavysčių internete. Žinoma, kad naršymo patirtis būtų itin sklandi ir saugi, tam tikrais apsaugos veiksmais turime pasirūpinti patys“, – pasakoja Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.

Specialistas pataria reguliariai atnaujinti naudojamą interneto naršyklę, nes naujausioje jos versijoje yra įdiegiama apsauga nuo netikrų svetainių bei virusų. Taip pat būtina dažnai keisti slaptažodžius ir niekam jų neatskleisti. M. Užupis atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojams svarbu patiems identifikuoti netikras internetines svetaines, kuriomis sukčiai siekia pasisavinti duomenis, prisijungimus ar net pinigus. Nors šiuolaikinės naršyklės geba informuoti apie apgaulingas svetaines, būtina ir patiems įvertinti svetainių saugumo lygį – tam yra keli efektyvūs patarimai.

Kas išduoda netikrą svetainę?

Klaidingas URL adresas.Vienas iš pagrindinių netikros svetainės požymių – neteisingai parašytas URL adresas. Sukčiai gali šiek tiek pakeisti URL pavadinimą (pavyzdžiui, „facebeek.com“, kai tuo tarpu tikrosios svetainės adresas yra „facebook.com“)arba įrašyti kitą domeno plėtinį (pavyzdžiui, „facebook.org“, vietoje tikrojo „facebook.com“). Tokio poelgio motyvas paprastas – svetainės lankytojai dažnai neatkreipia pakankamai dėmesio į svetainės adresą ir drąsiai atlieka veiksmus ar pateikia savo duomenis joje.

Nėra užrakintos spynelės simbolio.Jei URL adreso juostos viršutinėje kairėje pusėje matote raudonos spalvos trikampį su šauktuku ir šalia esantį užrašą „Not secure“ (liet. „Nesaugus“), tai ženklas, kad naršote nesaugioje svetainėje. Tinkamai apsaugotas internetinis puslapis yra žymimas užrakintos spynelės simboliu. Jis reiškia, kad svetainė yra apsaugota TLS/SSL sertifikatu, kuriuo yra šifruojami naudotojo duomenys. Paspaudę ant šio simbolio, rasite visą detalią informaciją apie svetainės saugumą (kada svetainė buvo sukurta, kokiame serveryje ji yra patalpinta ir pan.).

Trūksta duomenų apie svetainės savininką.Saugioje internetinėje svetainėje visuomet galite rasti išsamią informaciją apie jos savininką – paprastai tokie duomenys yra pateikiami kontaktų skiltyje. Jei nerandate svetainės savininko kontaktų (įmonės adreso, darbo laiko, telefono numerio ar el. pašto), tai gali būti ženklas, kad naršote svetainėje su saugumo spragomis.

Nerandate informacijos apie svetainėje taikomą privatumo politiką Asmens duomenų privatumo politika reikalauja, kad svetainės savininkai lankytojams pateiktų išsamią informaciją apie asmens duomenų apskaitą – kaip šie duomenys yra renkami, naudojami ir apsaugomi. Daugumoje svetainių yra privatumo politikos skiltis arba nuoroda į dokumentą, kuriame pateikiama išsami informacija apie asmens duomenų tvarkymą. Jei tokios informacijos nerandate – tai įspėjimas, kad galimai lankotės nesaugioje svetainėje.

Nėra svetainės apsaugos ženklų ar autorystės nuorodos. Įprastai saugių internetinių puslapių apačioje yra pateikiami įvairūs apsaugos ženklai arba nurodoma, kam priklauso svetainės autorystės teisės. Norint įsitikinti, ar svetainė, kurioje lankotės, atitinka saugumo reikalavimus, būtina atkreipti dėmesį į šį aspektą. Jei nerandate nei autorystės teisių, nei apsaugos ženklų, kurie svetainės kūrėjams gaunami tik atitikus visus saugumo reikalavimus ir gavus saugumo sertifikatus, tikimybė, kad lankotės nesaugiame internetiniame puslapyje, yra gana reali.

Lietuvos vienaragiui „Nord Security“ priklausanti bendrovė „NordPass“ skelbia vienijanti jėgas su „Startup Lithuania“ ir prisidedanti prie šalies startuolių ekosistemos vystymo. Visi Lietuvoje įsikūrę startuoliai galės tris mėnesius nemokamai naudotis įmonės slaptažodžių tvarkyklės verslo naryste bei bus konsultuojami kibernetinio saugumo klausimais.

„NordPass“ ir „Startup Lithuania“ partnerystė, apie kurią įmonės pranešė antradienį, suteiks naudų visiems Lietuvoje kuriantiems startuoliams, nepriklausomai nuo jų dydžio ar veiklos rūšies. Gavę verslo narystę, kuri leis saugoti įmonės slaptažodžius, banko kortelių duomenis, dalintis jais su darbuotojais, įmonės taip pat galės nemokamai konsultuotis su jiems paskirtu kibernetinio saugumo specialistu.

„NordPass“ vadovas Jonas Karklys tikina, kad šia iniciatyva norima padėti Lietuvos startuoliams dirbti saugiau ir dar produktyviau, nebeskiriant laiko lengvai automatizuojamoms veikloms, pavyzdžiui, keisti įmonės slaptažodžius ar valdyti darbuotojų prieigas prie paskyrų.

„Mes patys kuriame startuolį, todėl žinome, kiek daug žmogiškųjų ir finansinių resursų reikia tam, kad įmonė augtų, kad jos produktas ar teikiamos paslaugos būtų įdomūs klientams. Išlaidų pradedančiam verslui tikrai netrūksta, todėl ir kibernetinio saugumo įrankiais, kurie yra prevencinės priemonės, nesiskubinama pasirūpinti. Lietuvoje yra daug ambicingų startuolių, todėl mums nesinori, kad jų entuziazmas baigtųsi, patyrus pirmąją kibernetinę ataką”, – sako „NordPass“ vadovas.

Įmonės užsakymu šiais metais atliktos šalies darbdavių ir darbuotojų apklausos duomenimis, kibernetiniai išpuoliai įmonėms Lietuvoje atsieina vidutiniškai 8 tūkst. eurų. Pasak J. Karklio, pradedantiems verslams ir ši suma nemenka, tačiau būna dar sudėtingesnių atvejų. Kartais įmonių finansinė padėtis ir reputacija nukenčia taip stipriai, kad joms nelieka nieko kito, kaip tik visai sustabdyti veiklą.

Roberta Rudokienė, „Startup Lithuania“ vadovė tikina, kad startuolių ekosistemos dalyvių tarpusavio palaikymas yra svarbi sąlyga pradedančioms įmonėms augti. Glaudus bendradarbiavimas, dalijimasis išmoktomis patirtimi ar net turimais resursais kuria stipresnę ekosistemą, o tai naudinga tiek pačioms įmonėms, tiek investuotojams, tiek valdžios atstovams.

Organizacijos duomenimis, per 2021 m. Lietuvos startuoliai bendrai sugebėjo pritraukti rekordinę investicijų sumą – 420 mln. Eur.

Nemokamą slaptažodžių tvarkyklės verslo narystę startuoliai gali atsiimti, kreipęsi Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.elektroninio laiško adresu ir pavadinimo laukelyje parašę „Startup Lithuania Promotion“.

Kompiuteriuose kaupiame ne tik svarbią informaciją, bet ir asmeninius duomenis, kuriems gali kilti grėsmė, susidūrus su virusu. Merilendo universiteto duomenimis, kas 39 sekundes internete įvykdoma nauja kibernetinė ataka, todėl verta atkreipti dėmesį į esmines saugumo taisykles ir žinoti, kokie signalai rodo, kad į jūsų kompiuterį kėsinasi virusas.

Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas sako, kad kompiuteryje gali slėptis virusai, apie kuriuos net nenutuokiate. Specialistas pataria reguliariai tikrinti savo kompiuterį ir imtis svarbiausių saugumo reikalavimų, kurie padės išvengti galimų atakų.

Virusą išduodantys signalai

Nesibaigiantys iššokantys langai. Jei jūsų kompiuteryje dažnai pasirodo raudonos spalvos langai – didelė tikimybė, kad jame yra virusas. Iššokantys langai skatina apsilankyti kitose svetainėse, kurios automatiškai į jūsų kompiuterį atsiunčia kenkėjišką programą. Šių langų ir laiškų atidarymas gali slapta įdiegti virusines programas, kurios kėsinsis į jūsų slaptažodžius ir kitą asmeninę informaciją.

Itin greitai išsikraunantis akumuliatorius. Kompiuteryje esantis virusas naudoja kompiuterio baterija ir didina kompiuterio aktyvumą. Dėl šios priežasties mažėja akumuliatoriaus veikimo laikas. Jei pastebėjote, kad jūsų kompiuteris neįprastai greitai išsikrauna – viena iš priežasčių gali būti jūsų kompiuteryje įdiegtas virusas.

Pagrindinės naršyklės pokyčiai. Jei jūsų pagrindinės naršyklės puslapis automatiškai persijungia į kitą svetainę, pastebėjote naršyklės puslapio pakitimus ar nematytas programas darbalaukyje – tai signalas, kad į jūsų kompiuterį kėsinasi virusas.

Išsiunčiami kenkėjiški laiškai. Apie virusą signalizuoja ir tai, jeigu jūsų el. pašto dėžutėje yra laiškų, kurių jūs nesiuntėte, socialinių tinklų paskyrose yra įrašų, kurių nesukūrėte. Jeigu negalite prisijungti prie savo el. pašto ar socialinių tinklų, tikėtina, kad tai gali būti viruso darbas.

Kaip užkirsti virusams kelią?

Atsisiuntimai – tik iš patikimų svetainių. Dažnai virusai slypi įtartinose svetainėse ir ten siūlomame turinyje, tad jį parsisiųsdami, galite rizikuoti savo duomenų saugumu. Taip pat „nulauždami“ programas – parsisiųsdami jas nelegaliai, galite kartu gauti ir kenkėjiškas programas. Todėl pravartu įsitikinti, kad turinys, kurį siunčiatės, yra iš patikimo tiekėjo. Verta patikrinti ir kitų vartotojų paliktus atsiliepimus.

Atnaujinkite kompiuterinę sistemą. Reguliariai atlikite kompiuterio sistemos atnaujinimus, kad būtų ištaisytos visos anksčiau aptiktos saugumo klaidos ir sutrikimai.

Įdiekite antivirusinę ir iššokančių langų blokavimo programą. Iššokančių langų blokavimo programa gali padėti blokuoti nepageidaujamus skelbimus. Taip pat nereikėtų spausti atsitiktinių ar įtartinų langų, jei jie pasirodo jūsų ekrane. Antivirusinė programinė įranga aktyviai tikrina, ar kompiuteryje nėra virusų, bandančių įsiskverbti į el. paštą, sistemos aplankus ar operacinę sistemą. Naudojant šią programą, nereikės sukti galvos dėl galimų virusų pavojaus.

Pasirūpinkite saugiais slaptažodžiais. Saugių slaptažodžių naudojimas yra vienas esminių būdų užkirsti kelią duomenų saugos pažeidimams ar įsilaužimams į tinklą. Būtina įsitikinti, kad jūsų naudojamų paskyrų slaptažodžiai yra stiprūs ir unikalūs. Į juos turi būti įtrauktos didžiosios ir mažosios raidės, skaičiai bei simboliai.