Login to your account

Username *
Password *

Anot statistikos portalo „Statista“, 2022 m. įrenginiuose kaupiamų duomenų apimtys visame pasaulyje siekia apie 180 mlrd. terabaitų. Kadangi išmaniuosius dažnai naudojame savo informacijai saugoti ir apdoroti, duomenų privatumas tampa itin svarbia užduotimi kiekvienam vartotojui. Keli nesudėtingi veiksmai jūsų telefone gali padėti apriboti prieigą prie jūsų sukauptų duomenų.

Asmeniniai duomenys gali būti renkami ne tik tada, kai naudojatės socialiniais tinklais, bet ir kai apsiperkate internete arba kažko konkrečiai ieškote. Duomenų rinkimas gali būti naudingas jums, pavyzdžiui, leidžia lengviau atrasti norimus produktus. Tačiau dėl suteiktos prieigos, programėlės gali rinkti informaciją ir ją ilgam laikui išsaugoti ar net parduoti trečiosioms šalims. Dėl šios priežasties verta atsakingai peržiūrėti aplikacijoms duotus leidimus“, – teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.

Buvimo vietos bendrinimas. Tikrai ne visoms naudojamoms programėlėms jūsų buvimo vieta yra būtina, pavyzdžiui, nuotraukų redagavimo ar žaidimams skirtoms aplikacijoms šis leidimas nereikalingas. Galite rankiniu būdu išjungti kiekvienai programėlei suteiktą prieigą prie jūsų buvimo vietos, taip trečiųjų šalių aplikacijos negalės matyti, rinkti ar naudoti šių duomenų. „Apple“ telefone spustelėkite „Settings“ > „Privacy & Security“ > „Location Services“ ir bakstelėję norimą programėlę pasirinkite, ar norite suteikti jai prieigą. „Android“ telefone spustelėkite „Settings“ > „Location“ > „App location permissions“.

Jautrūs duomenys. Panašiai galite apriboti prieigą ir prie kitų suteikiamų duomenų programėlėms – kameros, mikrofono, kalendoriaus ir kt. Taip vos keliais paspaudimais nebeleisite stebėti šios informacijos toms aplikacijoms, kurioms tai nėra būtina. „Apple“ telefone spustelėkite „Settings“ > „Privacy & Security“, čia slinkite į apačią, pasirinkite norimą skiltį (kamera, kalendorius, mikrofonas ar kt.) ir patikrinkite, kurioms aplikacijoms ši prieiga suteikta. Čia lengvai galite ir atšaukti leidimus. „Android“ telefonuose spustelėkite „Settings“ > „Privacy“ > „Permission manager“ ir valdykite norimai programėlei suteiktas prieigas.

Programėlių veiklos sekimas. Aplikacijos su jūsų sutikimu gali rinkti daug informacijos apie tai, ką jose veikiate, kur jas naudojate ar kiek laiko jose praleidžiate. Tačiau telefono nustatymuose vos keliais spustelėjimais galite išjungti šį stebėjimą ir taip pasirūpinti savo duomenų privatumu. „Apple“ išmaniuosiuose eikite į „Settings“ > „Privacy & Security“ > „Tracking“. Čia galite sustabdyti veiklos sekimą visoms programėlėms arba tik kelioms iš jų. „Android“ telefone spustelėkite „Settings“ > „Privacy“ > „Advanced“ > „Ads“ > „Delete advertising ID“.

Reguliarūs atnaujinimai. Bene svarbiausia taisyklė, norint apsaugoti telefone sukauptą informaciją nuo kibernetinių įsilaužėlių ir jų vykdomo duomenų pasisavinimo – laiku atliekami įrangos atnaujinimai. Jie ne tik užtikrina naujausius patobulinimus, bet ir ištaiso senesnėje versijoje aptiktas saugumo spragas. „Apple“ telefone atnaujinimus atliksite spustelėję „Settings“ > „General“ > „Software Update“. Čia galite pasirinkti, kad atnaujinimai būtų atliekami automatiškai arba rankiniu būdu galite įsirašyti naujausią programinę įrangą. „Android“ telefonuose spustelėkite „Settings“ > „About phone“ > „System Update“.

Dviejų veiksnių autentifikavimas. Šis nustatymas suteikia papildomą saugumo lygmenį telefone. Kartu su slaptažodžiu turite pateikti dar vieną vienkartinį kodą, kad galėtumėte prisijungti iš nepažįstamo įrenginio. Nustačius dviejų veiksnių autentifikavimą, net jei kas nors turi jūsų slaptažodį, jis neturėtų galėti prisijungti prie jūsų paskyros. Jei norite jį aktyvuoti šį nustatymą, spustelėkite „Settings“ ir bakstelėkite ant savo „Apple ID“ vardo. Pasirinkite „Password & Security“, tada bakstelėkite „Turn on two-factor authentication“. „Android“ išmaniuosiuose spustelėkite „Settings“ ir eikite į „Google“ paskyrą. Ekrano viršuje pasirinkite „Security“ ir skiltyje „Signing to Google“ bakstelėkite „2-step verification“. Galiausiai, spustelėkite „Get Started“ ir vykdykite ekrane pateiktus nustatymus bei pasirinkite autentifikavimo programėlę.

Sudėtingi slaptažodžiai, sistemų atnaujinimai ir kiti apsaugos internete būdai pamažu tampa reguliaria kiekvieno vartotojo rutina. Tačiau vien to nepakanka – be papildomų saugumo produktų vartotojui gali būti sudėtinga pasirūpinti pakankama visų įrenginių apsauga. Saugumo ekspertas išskiria pagrindinius kibernetinio saugumo produktus ir atskleidžia kiekvieno įrankio privalumus bei trūkumus.

Kibernetiniai įsilaužėliai nuolat bando surasti ir pasinaudoti bet kokiais technologijų trūkumais, tad siekiant užtikrinti visišką apsaugą internete, reikėtų pasitikėti ne vienu, o keliais apsaugos produktais. Taip pat vertėtų atsakingai rinktis iš visų galimų variantų – kiekvienam vartotojui tinkamiausi saugumo įrankiai priklauso nuo to, ką veikiate internete“, – teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.

Paskyrų saugumui. Neretai vartotojai naudoja tuos pačius slaptažodžius net kelioms paskyroms, tad kibernetinės atakos atveju, įsilaužėliai gauna prieigą prie daugybės asmeninių duomenų. Tačiau įsiminti kelis sudėtingus slaptažodžius skirtingoms paskyroms gali būti ganėtinai sunku, tad slaptažodžių tvarkyklės tampa vis populiaresnės tarp vartotojų. Jos ne tik geba generuoti sudėtingus slaptažodžius iš atsitiktinių ženklų, bet ir leidžia juos pasiekti vienoje vietoje.

Aplikacijose laikomi slaptažodžiai yra užšifruojami, o prisijungimui prie jų naudojamas pagrindinis slaptažodis, PIN kodas arba telefono biometriniai duomenys. Programėlės taip pat gali įspėti, jeigu jūsų duomenys buvo nutekinti, taip turėsite galimybę greitai sureaguoti. Nors šis įrankis yra labai patogus naudoti, slaptažodžių laikymas vienoje vietoje gali kelti ir iššūkių – ekspertas tikina, kad internete yra gausu slaptažodžių tvarkyklių, kuriose duomenys nėra šifruojami. Tai reiškia, kad slaptažodžius galite matyti ne tik jūs. Specialistas patikina, kad svarbu būti atsargiems ir atsakingai rinktis patikimą slaptažodžių tvarkyklę.

Saugiam prisijungimui prie „Wi-Fi“ tinklo. VPN programinė įranga vartotojams itin naudinga, kai jungiamasi prie viešo ir nemokamo „Wi-Fi“ tinklo, kuris paprastai nėra gerai apsaugotas. Prisijungus prie tokio tinklo, įsilaužėliai gali ne tik pasisavinti jūsų duomenis, bet ir sekti jūsų veiklą internete. VPN sukuria šifruotą ryšį tarp įrenginio ir likusio interneto. Tai reiškia, kad įrenginio IP adresas ir jūsų tapatybė yra „paslepiama“ nuo interneto tiekėjo ar užkrėsto „Wi-Fi“ ryšio, šifruojant duomenis bei nukreipiant juos per saugius tinklus į serverius kitose valstybėse. Visas duomenų srautas yra vykdomas per VPN paslaugos serverius. Tai reiškia, kad paslaugos tiekėjas gali matyti ir rinkti visus vartotojo atliekamus veiksmus bei informaciją. Dėl šios priežasties, svarbu pasirinkti itin gerą ir patikimą VPN tiekėją. 

Nelegalių svetainių blokavimui. Visi interneto tiekėjai privalo pagal nustatytas tvarkas blokuoti prieigą prie tam tikrų puslapių, kurie gali būti susiję su nelegalia ar nusikalstama veikla. Tokį kibernetinio saugumo produktą gali pasiūlyti ir mobiliojo ryšio operatoriai. Šis įrankis paremtas DNS (angl. „Domain name service“) technologija – vedant kažkokio puslapio pavadinimą į naršyklę, jis išverčia jį į IP adresą. Aptikus neleistiną svetainę, DNS serveris praneša, kad toks puslapis neegzistuoja. Pavyzdžiui, gavote SMS žinutę apie tai, kad turite susitvarkyti savo banko sąskaitos duomenis paspaudę ant nuorodos, būtent šis saugumo įrankis blokuos nelegalią ar kenksmingą svetainę. Šis saugumo produktas gali būti naudojamas skirtingais lygiais – blokuoti tiekėjo sudarytus svetainių sąrašus arba suteikia galimybę sudaryti juos patiems, siekiant užtikrinti vaikų apsaugą internete.  

Apsaugai nuo virusų. Ekspertas įvardija antivirusinę, kaip bazinės apsaugos priemonę turimiems įrenginiams. Šis įrankis ne tik aptinka virusus, bandančius įsiskverbti į el. paštą, sistemos aplankus ar operacinę sistemą, bet ir blokuoja tam tikrus internetinius puslapius. Kai kurios apmokestintos antivirusinės taip pat suteikia ribotas VPN paslaugas, tėvų kontrolės priemones, slaptažodžių tvarkykles ar kitas papildomas funkcijas. Tačiau vartotojų itin pamėgtos nemokamos antivirusinės siūlo tik ribotą funkcionalumą ir įkyrias reklamas. Specialistas įspėja, kad ši technologija yra gana pasenusi – standartinės antivirusinės turi apsaugas tik nuo jau žinomų pavojų, tad susidūrus su nauju virusu, įrankis dažnu atveju jau nebegalės padėti.

Spalį jau dešimtus metus iš eilės minime Kibernetinio saugumo mėnesį. Praėjus dešimtmečiui galima pasidžiaugti reikšmingais rezultatais  – Lietuva užima šeštąją vietą pasaulyje pagal 2021 m. Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos sudaryto tarptautinio kibernetinio saugumo indeksą.

Vis dėlto, nebesirūpinti saugumu kibernetinėje erdvėje negalima: praėjusiais metais išaugo neteisėtai pasisavintų duomenų paklausa, o informacinėje erdvėje buvo jaučiama išskirtinė įtampa, rašoma Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) naujausioje apžvalgoje.

„Mes net nesusimąstome, kiek duomenų laikome savo mobiliuosiuose telefonuose. Dėl to bet koks aplaidus žingsnis gali padaryti ne tik asmeninės žalos, bet ir pakenkti darbovietei ar mokymosi įstaigai, todėl būtina periodiškai patikrinti savo paskyrų saugumo nustatymus ir juos atnaujinti“, – sako Vaidas Bielinis, „Samsung Electronics Baltics“ atstovybės Lietuvoje pardavimų verslui skyriaus vadovas. 

Prisijungti prie viešo „Wi-Fi“ tinklo rekomenduojama papildoma apsauga

Esant viešoje vietoje, kur yra nemokamas belaidis interneto ryšys, pavyzdžiui, kavinėje ar miesto bibliotekoje, norisi prie jo prisijungti, kad nebūtų eikvojami asmeniniai mobilūs duomenys. Toks paprastas veiksmas kitiems tinklo vartotojams gali suteikti galimybę matyti jūsų naudojamo įrenginio ekraną. Negana to, taip atveriamas kelias priešiškiems asmenims užgrobti jūsų sesiją ir apsimesti jumis.

Šios problemos galima išvengti atlikus vieną paprastą veiksmą – įjungus saugaus „Wi-Fi“ režimą.

„Mūsų telefonuose tai galima padaryti tiesiog saugumo nustatymuose, kitu atveju gali būti reikalingos VPN (Virtualaus privataus tinklo) paslaugos. Pasitelkiamos saugumo priemonės užšifruoja jūsų „Wi-Fi“ interneto srautą ir taip padeda išvengti įrenginio sekimo“, – apie saugaus „Wi-Fi“ veikimo principą pasakoja V. Bielinis.

Dėmesys duomenų kaupimo saugumui

Telefonui tapus pagrindine tiek laisvalaikio, tiek darbo priemone, natūralu, kad ten kaupiama daug jautrios informacijos, pavyzdžiui kontaktų ar sveikatos duomenų. Kai kurie žmonės nuotraukų galerijoje laiko net asmens dokumento ar banko kortelės kadrus. Jeigu tokie duomenys nutekėtų, galima sulaukti šantažo, taip pat rizikuojama prarasti santaupas.

Kad taip nenutiktų, V. Bielinis pataria jautrią informaciją laikyti apsaugotuose aplankuose: „Saugiame aplanke gali atsidurti nuotraukos, kurių nenorite rodyti kitiems, telefono kontaktai ar netgi kalendoriaus įvykiai. Juos galėsite pasiekti tik patys, įvedę PIN kodą, slaptažodį ar nustatę biometrinį atpažinimo būdą.“

Tiems, kurie didžiąją dalį duomenų laiko debesų saugyklose, taip pat reikėtų pasirūpinti papildomu saugumu. Pirmiausia reikėtų užtikrinti paskyrų saugumą: pasirinkti dvigubą autentifikavimą, sukurti sudėtingus slaptažodžius, kuriuose būtų didžiosios ir mažosios raidės, skaičiai ar simboliai. Taip pat verta apgalvoti ir antivirusinių sistemų, kuriomis apsaugomi visi naudojami įrenginiai, naudojimą.

Daug reiškiančios smulkmenos

Nuolat atidėliojamas telefono programinės įrangos atnaujinimas gali tapti silpnąją jūsų duomenų saugumo vieta. Tinkamo laiko atnaujinti telefoną, atrodo, niekada nebus, tačiau telefonų gamintojai ne veltui ruošia naujoves – programišiai nuolat bando surasti programinės įrangos spragų, o gamintojai skuba šiuos pažeidžiamumus šalinti.

„Svarbu įdiegti net ir mažiausius sistemos atnaujinimus, o geriausia tai telefonui leisti atlikti automatiškai. Tai leidžia išmaniaisiais telefonais neaukojant saugumo naudotis ilgiau“, – pastebi V. Bielinis.

Ekspertas rekomenduoja neužsimerkti ir pasirenkant programėlių leidimus. Mechaniškai patvirtinti leidimai gali suteikti prieigą prie žinučių, kontaktų ar buvimo vietos iš pažiūros niekuo neišsiskiriančioms programoms. 

„Įtarimą turėtų kelti tos programos, kurių funkcija nesusijusi su suteiktais leidimais. Pavyzdžiui, kai nekaltai atrodantis nuotraukų redagavimo įrankis kažkodėl pageidauja skaityti jūsų SMS žinutes ir žinoti jūsų buvimo vietą“, – įspėja „Samsung Electronics Baltics“ atstovas. 

Internetinių sukčių veikla ir jų bandymai įvairiais būdais iš žmonių išvilioti pinigus ar prisijungimo prie jų elektroninių paskyrų duomenis didėja jau kelerius metus iš eilės. 2022 metų pirmą pusmetį Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) fiksavo 488 tokius atvejus ir tai sudarė 26 proc. visų fiksuotų kibernetinių incidentų.

„Daugelis mūsų savo gyvenimo neįsivaizduoja be išmaniųjų įrenginių ir jų pagalba pasiekiamų įvairių paslaugų bei pramogų. Tačiau tai darydami neturėtume prarasti budrumo. Internetinio sukčiavimo apimtys Europos Sąjungoje auga ir pernai jų skaičius, lyginant su 2019 m., išaugo tris kartus,“ – sako Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) spalį yra paskelbusi kibernetinio saugumo mėnesiu ir jau dešimtą kartą ragina visus daugiau dėmesio skirti kibernetiniam saugumui. Šiais metais ypatingas dėmesys bus skiriamas apsisaugojimui nuo internetinio sukčiavimo ir duomenų viliojimo (angl. phishing) atakų.

„Ar pasakytumėte gatvėje sutiktam nepažįstam žmogui savo asmens kodą, banko sąskaitos numerį ar prisijungimo el. pašto slaptažodį? Tikriausiai, kad ne, bet skaitmeninėje erdvėje kažkodėl dauguma žmonių praranda budrumą ir nepagalvoję pateikia visus savo duomenis svetainėse, kurių nuorodas gavo iš neaiškių siuntėjų el. laišku ar SMS žinute“, – sako NKSC Kibernetinio saugumo valdymo departamento direktorius Jonas Skardinskas.

Patys sukčiavimo principai nesikeičia ir remiasi žmogiškųjų silpnybių arba emocijų išnaudojimu. Pavyzdžiui, šių metų pavasarį, prasidėjus karui Ukrainoje, sukčiai bandydavo apsimesti paramą ukrainiečiams renkančiomis organizacijomis ir taip neteisėtai pasisavinti žmonių aukojamus pinigus.

Sukčių atakos sukonstruotos taip, kad ant jų kabliuko užkibusi auka kuo mažiau galvotų ir kuo greičiau atliktų pageidaujamus veiksmus. To siekdami, sukčiai stengiasi sukurti kuo tiksliau žymių bendrovių stilių atkartojančius pranešimus. Jų turinys siūlo arba lengvai užsidirbti papildomų pinigų („laimėjote loterijoje“, „gaukite išmoką“, pan.) arba gąsdinti, grasinti („užblokuota sąskaita“, pan.).

Kaip ir kasmet, NKSC fiksuoja ir atvejų, kai sukčiai siunčia laiškus su suklastotomis sąskaitomis arba apsimeta vadovais ir jo vardu atsiuntę el. laišką liepia kuo greičiau pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą.

Kaip atpažinti internetinį sukčių:

  • Turinys. Patikrinkite, ar tekste nėra akivaizdžių gramatikos, skyrybos ar stiliaus klaidų. Sukčiai dažnai naudojasi automatinėmis vertimo programomis, todėl jų tekstuose būna daug klaidų.
  • Spaudimas. Sukčiai siekia savo auką priversti veiksmus atlikti kuo greičiau, kad ji nespėtų pagalvoti ar pasitarti su draugais ar artimaisiais.
  • Kreipinys. Ieškodami aukos, sukčiai išsiunčia tūkstančius vienodų el. laiškų, todėl naudoja universalų arba beasmenį kreipinį („gerb. Kliente“, „Sveiki“, „Laba diena“) ir niekada nesikreipia vardu.
  • Gobšumas. Nėra lengvų pinigų ir laimėjimų, ypač, skaitmeninėje erdvėje, todėl visi pasiūlymai greitai užsidirbti pinigų turėtų būti vertinami ypač atsargiai. Ypač, kritiškai turėtų būti vertinami iš nežinomų adresatų gauti pranešimai, kad „laimėjote loterijoje“, „gaukite išmoką“, pan.
  • Nuorodos. Bankai ir ryšio paslaugų teikėjai SMS žinutėse nesiunčia aktyvių nuorodų. Jeigu yra poreikis pasitikrinti savo paskyros duomenis, junkitės per oficialią paslaugos teikėjo svetainę.
  • Duomenys. Saugokite ir nesidalinkite su kitais savo prisijungimo prie paskyrų slaptažodžiais, prisijungimo kodais.

Daugiau Europos kibernetinio saugumo mėnesį: https://cybersecuritymonth.eu/ 

Ukrainos kovotojams kasdien pranešant apie svarbias pergales fronte, mūšiai vyksta ir už šalies ribų – į skaitmeninę kovą dėl tiesos įtraukiami ir Baltijos valstybių gyventojai. Nuo pat karo pradžios ekspertai fiksuoja regiono žiniasklaidoje padidėjusį melagingų naujienų srautą ir pasakoja, kokiais argumentais bandoma „nukalti“ rusų pergalę kare.

Pro-europietiškų pažiūrų Baltijos šalių visuomenės ilgą laiką buvo vienu pagrindinių taikinių Kremliaus propagandai.

Rusų vykdomų informacinių operacijų metu buvo siekiama sugriauti regiono valstybių visuomenių pasitikėjimą šalies valdžios institucijomis ir NATO, kurstyti etninę ir socialinę įtampą, o prasidėjus karui Ukrainoje – ir pelnyti užsienio piliečių palaikymą.

Ekspertų grupės iš „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ (PAI) atliktas Baltijos valstybėse veikiančių naujienų portalų, kuriuose informacija pateikiama rusų kalba, tyrimas atskleidė, kokias istorijas rusai pasitelkia siekdami pagrįsti brutalios karinės jėgos panaudojimą Ukrainoje bei už tai dar sulaukti „pagyrimo iš užsienio“.

„Pradėdami karą Ukrainoje, Kremliaus režimo agentai tuo pačiu metu pradėjo ir aktyvią informacinę kampaniją Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje, kuria bandoma į agresoriaus pusę patraukti rusakalbius šių šalių piliečius. Siekiant sukurti Rusijos kaip teisingos ir geranoriškos valstybės vaizdinį, pasitelkiami bent septynių skirtingų teminių grupių naratyvai“, – pasakoja Lukas Andriukaitis, dezinformacijos ekspertas ir vienas iš tyrimą atlikusios organizacijos įkūrėjų.

Pavyzdžiui, ukrainiečiai kaltinami vadovaujantis nacistinėmis idėjomis, vykdant žiaurius karo nusikaltimus, NATO ir Vakarų valstybės – karo provokavimu, rusofobija bei visuomenių amoralumu teikiant paramą ginklais, „kurie naudojami nekaltiems rusams žudyti“.

Be to, Kremliaus stiprybę bandoma įtvirtinti sužadinant rusakalbių skaitytojų baimes dėl karo persikėlimo į Europą, tariamo karo pabėgėlių laikymo svarbesniais už juos priimančių valstybių piliečius, regiono institucijų paskelbtų sankcijų Rusijai neveiksnumo ir kt.

Skaito juos labiausiai dominančią informaciją

L. Andriukaitis pažymi, kad pastaraisiais metais viso Europos regiono visuomenių susidomėjimas Kremliaus vykdomomis propagandos kampanijomis augo. Nepaisant to, nemaža dalis lietuvių ir kitų tyrimo šalių gyventojų vis dar kliaujasi internete perskaitytomis žinutėmis bei, dalindamiesi straipsniais su kitais vartotojais, atlieka „purviną“ rusų darbą.

Siekdami įvertinti, kiek dėmesio socialiniuose tinkluose sulaukia pro-rusiškos melagienos, tyrimo metu ekspertai stebėjo ir vartotojų įsitraukimą.

„Daugelyje susirašinėjimo platformų, tokių kaip „Facebook“, „Twitter“ ir „Telegram“, skaitytojai gali reaguoti į jiems patinkančius pranešimus, taip skatindami jų iškėlimą į viršų. Fiksuodami, kiek patiktukų bei peržiūrų sulaukė kiekviena naujiena, pastebėjome, kad ne visos temos vienodai svarbios rusakalbiams Baltijos šalių vartotojams“, – pastebi L. Andriukaitis.

Didžiausią skaičių skaitytojų reakcijų – daugiau nei 100 tūkst. – pritraukė tie tekstai, kuriuose buvo kalbama apie rusų ir rusakalbių mažumų padėtį Ukrainą kare remiančiose regiono valstybėse.

Pasak dezinformacijos eksperto, tai vienas geriausių šiandieninių pavyzdžių, kad žmonės internete didžiausią dėmesį skiria juos asmeniškai paliečiančiai informacijai – nesvarbu, ar ji tiksliai atspindi realybę, ar turi propagandinę potekstę.

„Kuo aktualesnė ir daugiau emocijų skaitytojui kelia perskaityta informacija, tuo mažesnė tikimybė, kad jam kils abejonių dėl naujienos ir ja pasidalinusio šaltinio patikimumo. Tokiu būdu į vartotojų informacinį burbulą pradeda patekti tik tai, kas neprieštarauja jų požiūriui ir sustiprina asmeninius įsitikinimus. Objektyvus faktų suvokimas tampa sunkiai įsivaizduojamu reiškiniu“.

Mažesnį rusakalbių Baltijos šalių vartotojų įsitraukimą pelnė pasakojimai apie ukrainiečių piktnaudžiavimą Vakarų valstybių suteikiama karine parama, dėl to silpnėjančią pačių šalių karinę galią, Rusijos atsparumą sankcijoms ir korumpuotus, nekompetentingus Ukrainos lyderius.

Visos tyrimo metu analizuotos naujienos sulaukė daugiau nei 350 tūkst. reakcijų „Telegram“ platformoje.

Stengiasi kuo ilgiau išlaikyti vartotojų susidomėjimą

Ne vienerius metus Rusijos informacines operacijas Baltijos šalyse demaskuojantys ekspertai teigia, kad su laiku ištobulinti Kremliaus dezinformacijos sklaidos metodai mažai keičiasi. Nors tai iš dalies palengvina melagingų žinučių atpažinimą socialinėje erdvėje, procesas dėl to netampa paprastesniu.

L. Andriukaitis aiškina, kad Kremliaus dezinformacijos „mašina“ gana greitai prisitaiko prie esamų įvykių ir aktyviai ieško efektyvių naratyvų, kurie galėtų sudominti ir paveikti informacijos vartotojus. Rusijos karas Ukrainoje – ne išimtis.

„Per pustrečio mėnesio trukusį tyrimą pavyko įžvelgti ryškius pokyčius tame, kaip keičiantis karo Ukrainoje eigai, keičiasi dezinformacinėse žinutėse atpažįstami naratyvai. Pavyzdžiui, liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje Lietuvoje netilus diskusijoms dėl Kaliningrado tranzito, tyrimo metu analizuotuose naujienų portaluose taip pat vyravo su ekonominėmis sankcijomis ir jų poveikiu Rusijai bei Europai susiję straipsniai“, – teigia L. Andriukaitis.

Dezinformacijos eksperto teigimu, trijų savaičių laikotarpiu šią vasarą rusakalbiams Baltijos šalių skaitytojams skirtose internetinėse žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbti 18–22 straipsniai šia tema per savaitę; vėliau fiksuotas publikacijų skaičiaus sumažėjimas.

Tyrimo metu surinkta medžiaga tik patvirtino dezinformacijos ekspertams gerai žinomą tiesą, pažymi L. Andriukaitis: „Vieniems naratyvams prarandant aktualumą ir visuomenės susidomėjimą, į jų vietą iškart stoja kitos propagandos tiesos“.

Kaip pavyzdį tyrimą atlikę ekspertai pateikia jau minėtą ekonominių sankcijų naratyvų grupę ir aptaria tyrime plačiausiai dominavusius straipsnius apie Rusijos ir Ukrainos karo įvykius.

Pastaroji naratyvų grupė savo publikacijų piką pasiekė birželio 13 d. – liepos 17 d., kuomet per savaitę buvo paskelbti 23–25 straipsniai, vėliau patyrė publikacijų skaičiaus nuosmukį ir užleido pozicijas ankstesnei naratyvų grupei.

Plačiau su straipsnyje pristatytu tyrimu (anglų k.) galite susipažinti paspaudę nuorodą.