Login to your account

Username *
Password *

Nors apie 5G pastaruoju metu ir kalbama nemažai, sklando ir nemažai nepagrįstų sąmokslo teorijų, kurias skuba paneigti net valstybių vadovai, vis tik praktinio naujos technologijos diegimo dar reikės palaukti.  

„Gal jau ir turime automobilį, bet kelio vis dar nėra – technologijos nors ir pasiekiamos, bet praktiškai 5G – neįmanomas, nes jam reikalingi dažniai naudojami aplinkinių valstybių karinių objektų“, – teigia Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Didesnio technologinio proveržio tikimasi nebent kitąmet, nors greičiau už eilinį vartotoją 5G galimybes išnaudoti gali verslas.

Europa bando sekti JAV ir Pietų Korėjos pavyzdžiu 

Kad 5G efekto daugelio Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, gyventojai iki šiol nepastebėjo nėra keista, nes visoje Europoje skaičiuojama vos keli tūkstančiai bazinių 5G ryšio stočių, kai, pavyzdžiui, vien Pietų Korėjoje, kuri šioje srityje yra pasaulinė lyderė, jų stovi apie 100 tūkstančių.

Europoje ryšio plėtrą stabdo faktas, jog operatoriams tenka derinti 5G pritaikymą skirtingose valstybėse ir derintis prie kiekvienoje jų taikomos tvarkos. Lietuvoje papildomą iššūkį kelia ir tai, kad naujai technologijai reikalingas radijo dažnių juostas iki šiol naudoja Rusija ir Baltarusija. 5G tinklams diegti reikalingi radijo dažniai (3,5 GHz) Lietuvoje aukcionu bus parduodami tik šių metų pabaigoje.

„Lietuva kalbant apie tinklus visuomet buvo viena pasaulinių lyderių ir tikėtina, jog šią poziciją vertinant 5G integraciją išlaikysime. Vis tik gana mažas gyventojų tankis bei sąlyginai mažas sunkiosios pramonės įmonių skaičius leidžia spėti, kad tam prireiks dar bent keleto metų. Egzistuojančią dažnio problemą tikimasi aukciono dėka išspręsti 2020-ųjų pabaigoje ir 2021-aisiais jau suteikti pirmiesiems vartotojams galimybes prisijungti prie 5G tinklo. Nepaisant to, dėl reikalingų prietaisų stygiaus prireiks laiko, kol juo ims naudotis daugiau nei keli procentai žmonių“, – teigia G. Butėnas.

Europa kol kas atsilieka ir nuo JAV, mat su panašiomis dažnių problemomis susiduria daugelio Europos šalių operatoriai. JAV egzistuoja viena institucija, reguliuojanti reikalingus dažnius per visas valstijas – Europoje tokios nėra, nors Europos Sąjunga deda vis didesnes pastangas padėti šalims rasti sprendimus, nes technologiškai mūsų žemyną gerokai lenkia Azijos šalys ir JAV.

Šiandien koją kiša dažnis, rytoj – prietaisų stygius

Ekspertas aiškina, kad kol kas šalyse, kuriose 5G pritaikytas komerciniam naudojimui, didžiausią pokytį jis atneša kasdieniams vartotojams, kuriems svarbi aukštesnė ryšio sparta ir greitesnis prietaisų kontaktas su ryšio stotimis. Tuo tarpu techninių revoliucijų, žadėtų su 5G ryšio atsiradimu, kol kas dar tenka palaukti.

„5G pritaikomumas priklauso nuo to, kiek vartotojų iš tiesų turi įrenginius juo naudotis. Techninės galimybės 5G veikimui jau egzistuoja, bet net jei paslauga taptų prieinama šiandien, ja galėtų pasinaudoti nedaugelis. 2010-aisiais į Lietuvą atėjo 4G ryšys, tačiau po trejų metų jį naudoti vis dar galėjo mažiau kaip 10 proc. visų telefonų ir tik šiam ryšiui sukūrus galimybę atlikti garsinį skambutį vartotojai ėmė norėti 4G. Visgi net ir šiandien tik apie 65 proc. telefonų jį palaiko. Todėl kai 5G bus imtas taikyti Lietuvoje, standartinis vartotojas pernakt jo paslaugomis naudotis nepradės, nes gali paprasčiausiai neturėti tam reikiamo įrenginio“, – sako „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Tiesa, rinka vietoje nestovi – savo 5G modelius jau anonsavo tokie gamintojai kaip „Samsung“, „Huawei“, „OnePlus“, taip pat manoma, kad šią technologiją palaikys ir šių metų rugsėjį išleidžiamas „iPhone“. Kita vertus, vartotojų noras ir galimybės įsigyti šiuos modelius vis dar gana ribotos.

Dažniausiai apie 5G ryšį naujienos pasirodo kalbant apie fantastiškus išradimus, kuriuos jis padės paversti kasdienybe, pavyzdžiui, save vairuojančius automobilius. „Bitė Lietuva“ ekspertas perspėja, kad šiuo atveju, kaip ir dažniausiai, fantazija gerokai prasilenkia su praktiniais sprendimais.

„Norint pamatyti tikrą technologinio proveržio mąstą, turime išvysti jį pilnai pritaikytą. Lietuvoje paruošus tinklus 5G ryšiui vis vien prireiks bent keleto metų aktyvaus gyventojų skatinimo ir aiškios komunikacijos, ką jiems duos 5G ryšį palaikantis telefonas, kol dauguma gyventojų ims šia galimybe naudotis. Kita vertus, tik 2022-2023 m. turėtų būti išleista nauja 5G ryšio programinė versija – jai išėjus galima tikėtis platformų ir įrenginių, kurie 5G panaudos kažkam revoliucingo. Tad kritinės klientų masės ir esminių pokyčių reiktų tikėtis tik 2024-2025 metais“, – sako G. Butėnas. 

Galimybės: nuo mažesnių spūsčių iki sveikatos

Viena sričių, kur tikimasi, jog 5G technologijos Lietuvoje gali sukelti lūžį – žemės ūkis. Šioje svarbioje ūkio šakoje vis dažniau pasitelkiami dronai, kurie gali atlikti tiek stebėjimo, tiek, pavyzdžiui, įvairių chemikalų, trąšų purškimo funkcijas. Greitesnis ryšys leistų Lietuvoje pritaikyti dronų sistemas, kurios beveik be jokio žmogaus įsikišimo stebėtų laukus ir iškart perduotų informaciją į debesyje esantį procesorių, kuriame informacija apdorojama ir pateikiama dronui atgal. Taip įmanoma tiksliau nustatyti kuriai laukų daliai kokios priežiūros reikia ir taip sutaupyti žemdirbių laiko bei pinigų, o gyventojams suteikti sveikesnį produktą. Šiandien cheminėmis medžiagomis purškiami ir tie augalai, kuriems tas visai nėra būtina.

„Akivaizdu, jog vartotojai vis labiau įpranta prie debesijos sprendimų ir vis noriau patiki savo duomenis debesyje esančioms duomenų bazėms. 5G ryšys bene labiausiai pasijaus su tuo susijusiose srityse: mažesnis užvėlinimo laikas signalui keliaujant iš įrenginio iki ryšio stoties ir atgal leis vis daugiau procesoriaus atsakomybės perkelti nuo įrenginio prie debesies. Taip turimas telefonas ar planšetė naudingi bus vien tik kaip ekranai ir, pavyzdžiui, žaidimus mėgstantiems vartotojams svarbesniu taps geras ryšys, o ne galingas kompiuteris. Šiandien tas pats vyksta su televizija – ją gali žiūrėti savo telefone tiesiog turėdamas interneto ryšį“, – teigia G. Butėnas.

Kita sričių, kurioje 5G integracijos tikimasi greičiau – sveikatos apsauga.

„5G geba greitai perduoti itin didelius duomenų kiekius, todėl leis tikrinti ir stebėti žmogaus biometrinę informaciją. Tuomet debesyje įvairūs savijautos parametrai nuo fizinio aktyvumo iki širdies ritmo išanalizuojami ir pastebėjus sutrikimą žmogus bet kurioje pasaulio vietoje perspėjamas, kad, pavyzdžiui, turėtų apsilankyti pas gydytoją“, – pasakoja G. Butėnas.

Nors su save vairuojančiais automobiliais 5G ryšys nėra neatskiriamai susijęs, judėjimą eisme jis gali pakeisti gana radikaliai, nes leis automobilių sistemoms greičiau reaguoti į aplinkoje esančius automobilius, žmones ir įvairias kliūtis. Kritinei masei automobilių mieste turint prisijungimą prie greito ryšio galima realiu laiku netgi nuspėti dar tik susidarančias spūstis, o atsidūrus pavojingose situacijose padėti vairuotojui jų išvengti.

„Kaip ir su telefonais, taip ir su automobiliais rimti pokyčiai įvyks tik tuomet, kai patys žmonės ims plačiau naudoti 5G technologiją palaikančius prietaisus. Todėl ir tikėtina, jog greičiau technologiją Lietuvoje ir pasaulyje pirmiausia įsisavins verslas ar žemės ūkio pramonė, kurie noriau investuoja į šiuolaikines technologijas“, – sako „Bitė Lietuva“ atstovas.

Lietuvos vyriausybė tikisi, kad naujos kartos telekomunikacijos bus įdiegtos visuose didžiuosiuose šalies miestuose ir transporto mazguose jau iki 2025 m. pabaigos. „Ericsson“ teigimu, palyginus su dabartine 4G technologija, 5G leidžia ženkliai padidinti realiuoju laiku perduodamų duomenų kiekį. Tai, savo ruožtu, pakeis daugelį mūsų gyvenimo aspektų. Pateikiame penkis revoliucingus pokyčius, kuriuos dėl 5G plėtros pajaus tiek lietuviai, tiek kitų šalių gyventojai.

Revoliucija #1: greitesnis internetas ir efektyvesnis tinklas

Prasidėjus mobiliųjų telefonų erai, 1G ir 2G ryšys sudarė sąlygas žmonėms tik skambinti ir siųsti SMS. Trečiosios kartos telekomunikacijų tinklas leido naršyti internete, o dabartinė, 4G, technologija jau ir žiūrėti vaizdo įrašus telefone, kartu padidindama duomenų perdavimo greitį ir įkvėpdama gyvybės dabartiniams išmaniesiems telefonams.

4G leidžia vidutiniškai 10-15 Mb per sekundę greitį su apytiksliai 20 milisekundžių tinklo vėlavimu. Kasdieniams vartotojams iki šiol tokie tinklo pajėgumai buvo pakankami. Tačiau augant didelės raiškos vaizdo įrašų, tiesioginių transliacijų, itin realistiškų internetinių žaidimų poreikiui, taip pat sparčiai didėjant duomenų mainams tarp privačių ir viešojo sektoriaus organizacijų, 4G tinklas greitai artėja prie savo galimybių ribos.

„Tuo tarpu 5G technologijos suteikiama galimybė per tinklą persiųsti žymiai didesnį duomenų kiekį leis sutrumpinti didelių failų atsisiuntimo laiką iki 20 kartų. Be to, kadangi 5G leidžia prijungti prie toje pačioje geografinėje vietovėje esančio tinklo daugiau įrenginių ir nereikalauja kabelio jungties itin didelės spartos internetui, vieno gigabito kaina operatoriams sumažės iki 10 kartų“, – sako Thomas Johansenas, „Ericsson“ atstovas vyriausybiniams ryšiams Šiaurės ir Centrinėje Europoje.

Revoliucija #2: prieiga prie aukščiausio lygio medicinos pagalbos platesniam žmonių ratui

Kelionė pas gydytoją, ypač į antrinio ir tretinio lygio konsultacijas, daugeliui žmonių kaimo vietovėse arba judėjimo negalią turintiems miestų gyventojams dažnai yra sudėtinga ir kelianti daug streso. Be to, kai kuriuose regionuose žmonėms gali būti nesudaryta galimybė gauti aukščiausio lygio medicinos specialisto konsultacijos.

Bet tokia padėtis gali pradėti keistis dėl telemedicinos, kuriai postūmį suteikė ir COVID-19 pandemija. Lietuvoje jau yra keli telemedicinos projektai, tačiau tam, kad ši sritis suteiktų kuo daugiau pagalbos sergantiems, tiek gydytojai, tiek pacientai privalo turėti galimybę saugiai keistis dideliais duomenų kiekiais realiuoju laiku.

Kalbame ne tik apie aukštos kokybės vaizdo skambučius, kurių metu gydytojas gali vizualiai įvertinti pacientą. Kartu atsiranda galimybė analizuoti į gydytoją besikreipusio žmogaus širdies ritmą, kūno temperatūrą bei kitus sveikatos rodiklius realiuoju laiku, taip leidžiant greitai sureaguoti į bet kokį sveikatos pablogėjimą. Medicinos procesų skaitmeninimas taip pat padės medicinos organizacijoms beveik akimirksniu apsikeisti duomenimis. Šiuo metu tai yra neįmanoma, nes kai kurie tyrimai, tarp jų Magnetinio rezonanso tomografo ir Pozitronų emisijos tomografijos, reikalauja ypač didelių failų, kurių duomenų dydis gali siekti ir 1 Gb.

„5G tinklas gydytojams leis gauti išsamesnę įvairių rodiklių analizę ir stebėti savo pacientų būklę einamuoju metu. Pacientams 5G įgalinta telemedicina, sveikatos valdymo sistemos ir išmaniosios klinikos suteiks kokybišką medicinos pagalbą laiku be papildomo fizinio ar emocinio streso, susijusio su kelionėmis į sveikatos įstaigą“, – teigia T. Johansenas.

Revoliucija #3: gausesnis ūkininkų derlius su mažiau vandens ir energijos

Kiekvienas, kuris mielai leidžia vasaros dienas sode arba mėgsta auginti augalus namuose, puikiai žino, kad net tokių paprastų augalų kaip pomidoras auginimas teorijoje skamba lengviau nei praktikoje.

Sėkmingas daržovių, vaisių, pasėlių ar bet kurio kito žemės ūkio produkto derlius yra sunkaus darbo, nuolatinio fizinio augalų stebėjimo ir dalelės sėkmės rezultatas. Pastaroji tampa ypač svarbi, kai ūkininkai susiduria su sausromis, potvyniais, augalų ligomis, vabzdžiais ir kitomis negandomis.

Tačiau auginimo, užaugintų produktų saugojimo ir logistikos procesų supaprastinimas naudojant išmaniąsias stebėjimo ir drėkinimo sistemas ūkininkams gali padėti smarkiai sumažinti vandens ir energijos suvartojimą, taip pat laiku reaguoti į bet kurią riziką, kuri gali kelti pavojų visam derliui.

„Europoje trečdalis vandens sunaudojama žemės ūkyje. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, žemdirbystė išskiria daugiau nei pusę tokių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaip metanas ir azoto oksidas. Šių dujų išmetimai gali būti sumažinti įdiegiant technologinį alternatyvių drėkinimo procesų sprendimą. Pasitelkiant šį sprendimą naudojami Daiktų interneto jutikliai su prailgintu akumuliatoriaus veikimo laiku, leidžiantys nuolat ir nepertraukiamai stebėti orų sąlygas ir pasėlių būklę, taip pat automatizuoti vandens tiekimą ten, kur jo reikia. Tam, kad visi jutikliai ir įranga veiktų sklandžiai, taip pat būtų atliekama duomenų analizė, reikalinga aplinka, leidžianti nuolatos ir greitai perduoti didžiulį duomenų kiekį, kuris tampa prieinamas įdiegus 5G “, – sako „Ericsson” atstovas.

Revoliucija #4: spartesnis gamybos tempas ir greitesnis techninių nesklandumų pašalinimas

Dėl proceso sudėtingumo bet kuri gamykla reikalauja didžiulio kiekio išteklių ir sąnaudų. Štai kodėl naujos kartos telekomunikacijų tinklas yra ypač svarbus pramonėje – 5G dėka veikiančios Daiktų interneto sistemos leidžia dar labiau automatizuoti procesus, taip pat optimizuoti medžiagų ir energijos suvartojimą realiu laiku.

Remiantis „Ericsson“ tyrimu, atliktu metalines geležtes gaminančioje „MTU Aero Engines“ įmonėje Vokietijoje, 5G dėka veikiančios gamybos sistemos gali vienai gamyklai sutaupyti maždaug 27 mln. eurų per metus. Tokį sutaupymą lemia mažesnis, dažnai net 25 proc., reikalingo pergaminti metalo kiekis. Dėl 5G tinklo spartos visi jutikliai ir kiti gamybos linijos elementai gali keistis duomenimis vos su 1 milisekundės vėlavimu, tokiu būdu beveik akimirksniu prisitaikydami prie gaminamos produkcijos.

„5G ryšio įgalintos gamyklos taip pat gali sutrumpinti laiką, skirtą įvairioms atsiradusioms problemoms spręsti, pasitelkdamos papildytą realybę. Maždaug 50 proc. viso trikdžių šalinimui reikalingo laiko praleidžiama ieškant informacijos dokumentuose, instrukcijose ir schemose. Gedimams spręsti naudojant papildytą realybę, vidutinis jų aptikimo laikas gali būti sutrumpintas 15 proc. “, – sako Thomas Johansenas.

Revoliucija #5: Daugiau šifruotų ir mažiau neapsaugotų duomenų

5G yra saugiausias visų laikų mobiliojo tinklo ryšys, kurį plėtojant dėmesys saugumui buvo skiriamas nuo pat pradžios. Tai ypač svarbu, nes 5G tinklas bus strateginės svarbos infrastruktūros dalis, greitinanti skaitmenizaciją, automatizavimą ir prisijungimą prie mašinų, robotų ir įvairių transporto sprendimų.

Ir nors dėmesys saugumui buvo skiriamas nuo pat tinko plėtojimo pradžios, tai nėra vienintelė 5G saugumo priežastis. 5G leidžia visiems tinklo dalyviams užšifruoti daugiau duomenų, todėl mažesnis neapsaugotų duomenų, kuriuos galima nelegaliai perimti, kiekis tampa prieinamas trečiosioms šalims.

Apie 5G ryšio technologiją pastarosiomis dienomis išgirstame vis dažniau: tiek iš išmaniųjų telefonų pardavėjų, tiek ir iš mobiliojo ryšio operatorių bei pramonės atstovų. Visuomenėje netrūksta informacijos apie tai, kaip penktos kartos tinklas garantuos didžiulę interneto spartą ir pakeis ne vieną mūsų gyvenimo sritį, tačiau tuo pačiu – ir abejonių ar ši technologija nepakenks mūsų sveikatai. Tad kas gi iš tikrųjų yra tas 5G ir kaip geriau suprasti šią technologiją?

Tai tėra 4G evoliucija

Įvairios 5G ryšio tinklo galimybių demonstracijos ir netikėti panaudojimo scenarijai dažnai verčia galvoti, jog penktos kartos mobilusis ryšys yra visiškai nauja, nuo nulio sukurta technologija. Vis dėlto realybėje tai veikiau mus bemaž dešimtmetį supančio 4G evoliucija ir jau kurį laiką egzistuojančių ryšio techninių sprendimų mišinys.

Geriausias to pavyzdys – „MIMO“ technologija, leidžianti įrenginiui priimti ir perduoti informaciją iš kelių ryšio siųstuvų vienu metu. Jeigu turite naujesnį išmanųjį telefoną, tikėtina, jog jis prie 4G tinklo jungiasi naudodamas būtent ją. Be to, daugelio lietuvių namuose rastume ir „MIMO“ palaikantį Wi-Fi maršrutizatorių. Diegiant 5G taip pat bus pasitelkta ši technologija, o tokie sprendimai leis vienoje antenoje sutalpinti daugiau mažesnių siųstuvų. Beje, tai ne tik padidins interneto greitį, bet ir sumažins mobiliųjų duomenų kainą vartotojams, kadangi operatoriams prireiks mažiau įrangos, norint perduoti tą patį informacijos kiekį.

Šviesolaidis yra kitas pavyzdys, kad 5G yra sukurtas naudojant mus supančias technologijas. Šviesolaidinio interneto tinklas Lietuvoje buvo pradėtas diegti dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Iš pradžių jis buvo laikomas didele retenybe ir prabanga, tačiau jau keletą metų optinis kabelis įvestas kone į kiekvieną namą didmiestyje. Būtent tokio tipo laidai tieks internetą ir 5G ryšio antenoms. Vienintelis skirtumas – jie bus našesni ir signalą gebės perduoti sparčiau.

Nekelia pavojaus sveikatai

Šiuo metu vykstant debatams dėl 5G plėtros, dažnai pasitelkiamas elektromagnetinės spinduliuotės pavojaus sveikatai argumentas. Panašios diskusijos vyko ir prieš keletą dešimtmečių, kai buvo pradėtas vystyti pirmasis mobiliojo ryšio tinklas, ir pasikartodavo prieš kiekvienos naujos jo kartos diegimą, todėl mokslininkai šią sritį tyrinėja jau eilę metų.

Reaguodama į visuomenės baimę, abejones išsklaidyti nusprendė JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA), apžvelgusi aktualius per paskutiniuosius 11 metų atliktus mokslinius tyrimus. Ji nustatė, jog išmaniojo telefono radijo bangų spinduliuotė nekelia reikšmingo pavojaus sveikatai, jei šio prietaiso naudojimo laikas atitinka arba yra mažesnis už šiuo metu galiojančias normas.

Kitas svarbus faktas – per pastaruosius 30 metų nebuvo jokios nepaaiškinamų susirgimų epidemijos, kurią būtų galima sieti su vis didėjančiu išmaniųjų telefonų, veikiančių bet kokiu mobiliojo ryšio dažniu, naudojimu. Kadangi 5G ryšys yra jau daugelį metų veikiančios ketvirtos kartos tinklo evoliucija, o ne visiškai nauja technologija, saugu teigti, jog net ir jam išpopuliarėjus visuomenės sveikatai nekils didesnis pavojus nei dabar.

Vartotojo duomenys yra ne mažiau saugūs

5G vystymosi pradžioje pasigirdo svarstymų, jog telekomunikacijų įrangos gamintojai, siekdami maksimaliai padidinti ryšio spartą, galimai aplaidžiai pažiūrės į tinkle cirkuliuojančių duomenų saugumą, todėl iškils grėsmė vartotojų privatumui. Į šį pavojų rimtai pažvelgė Europos Sąjunga, išleidusi specialias 5G tinklų teisinio reguliavimo normas, apibrėžiančias reikalavimus duomenų apsaugai – griežtesnius, nei buvo taikomi 4G tinklui.

Šių reikalavimų laikosi ir „Huawei“ – bendrovė neturi prieigos prie jokių 5G ryšiu siunčiamų duomenų, kadangi visa informacija tinkle užšifruota. 5G galima įsivaizduoti kaip pažeidžiamų vietų neturinčią tvirtovę – duomenys šifruojami visose tinklo grandyse, kas apsaugo tokią jautrią vartotojų informaciją, kaip tapatybė ir buvimo vieta. Tai yra vienas dalykų, kurių neatlieka 4G infrastruktūra. Be to, 5G duomenų šifravimas yra kur kas sudėtingesnis nei dabartinės tinklo kartos. Juos iššifruoti kvantiniam kompiuteriui prireiktų milijonų metų.

Kad minėto teisinio reguliavimo laikytųsi ir kiti 5G tiekėjai, Vokietijos Informacinės saugos biuras skatina Europos Sąjungą pasirinkti jau egzistuojantį ir rinkoje pripažįstamą „NESAS-CSA“ unifikuotu ES valstybių 5G tinklo saugumo sertifikatu. Tai padėtų geriau užtikrinti ES teisinio reguliavimo normų įgyvendinimą ir sumažintų tinklo diegimo procedūrų kainą.

5G – draugiškas aplinkai

Energijos vartojimo efektyvumas – vienas didžiausių telekomunikacijų sektoriaus rūpesčių. Vien tik 2018 m. dešimt didžiausių mobiliojo tinklo operatorių pasaulyje išleido daugiau nei 14 mlrd. JAV dolerių elektrai, o prasidėjus 5G bumui, telekomunikacijų bendrovių poreikis energijos vartojimui auga, kadangi to reikia didesniems pajėgumams ir greitesniam ryšiui užtikrinti.

Todėl 5G tinklą diegiančios įmonės ieško tvarių sprendimų, pasižyminčių aukšto lygio integracija ir tuo pačiu eliminuojančių būtinų patalpų ir oro kondicionavimo poreikį. Toks yra „Huawei Green PG Power“ sprendimas, leidžiantis panaudojant vos 1 vatą elektros energijos perduoti daugiau nei 5 tūkstančius gigabaitų duomenų. Tai – nuo 10 iki 20 kartų efektyviau nei 4G technologija.

Negana to, minėtas sprendimas integruoja dirbtinio intelekto bei daiktų interneto technologijas į energijos sistemą bei padidina bendrą 5G tinklų energijos efektyvumą 20 proc. Tai leidžia garantuoti, kad 5G tinklas suvartoja tiek pat energijos kaip ir 4G, užtikrindamas ženkliai didesnį našumą.

Vokietijoje įsikūręs nepriklausomas kibernetinio saugumo paslaugų teikėjas „ENRW“ atliko telekomunikacijų bendrovės „Huawei“ pagrindinės 5G tinklo įrangos vieningos paskirstymo sąsajos (angl. unified distributed gateway – UDG) techninį vertinimą. Nuodugni įrangos kodo analizė parodė, jog „Huawei“ pavyko užtikrinti deramą UDG programinės įrangos kūrimo procesą, o kompanijos gaminama 5G pagrindinė įranga (angl. core network) yra saugi ir patikima.

UDG penktos kartos tinkle veikia kaip sąsaja tarp vartotojo ir įvairių pagrindinės 5G įrangos dalių. Tradiciniame tinkle UDG taip pat gali funkcionuoti kaip paketinių duomenų perdavimo tarpininkas.

UDG komponentų įrangos kodo vertinimas buvo atliktas „Huawei“ Kibernetinio saugumo skaidrumo centre Briuselyje, Belgijoje. Nepriklausomo kibernetinio saugumo paslaugų teikėjo „ENRW“ analizė tyrė ne tik įrangos kodo kokybę, bet ir vertino jo kūrimo procesus bei atvirojo kodo komponentų gyvavimo ciklo valdymą.

Analizė parodė, kad įrangos kodo sudėtingumas atitinka nustatytas ribas, kodo pasikartojimai randami tik tose vietose, kur jų gali būti, kode vengiama visų nesaugių funkcijų. Taip pat nurodoma, kad kodo kompiliavimui naudojamos saugios pasirinktys, o jo dokumentacija, tvarkymo ir atnaujinimo procesai yra pagrįsti ir atitinka visus šiuolaikinius standartus.

5G tinklo pagrindinės įrangos techninis vertinimas ir bendradarbiavimas su „ENRW“ – tai dar vienas „Huawei“ žingsnis siekiant ištirti savo produktų saugumo galimybes ir tarpti dar atviresne bei skaidresne bendrove. Per pastaruosius 30 metų „Huawei“ siūlomi sprendimai prigijo daugiau nei 170 šalių ir regionų bei užsitikrino gerą reputaciją tarp industrijos dalyvių.

„Huawei“ ir toliau investuos į kibernetinio saugumo tyrimus, plėtrą ir inovacijas, taip stiprindama savo atsparumą įvairioms grėsmėms. Telekomunikacijų bendrovė taip pat stiprins ryšius su mobiliojo ryšio operatoriais, partneriais ir vyriausybėmis, tam, kad sukurtų patikimą ir saugią aplinką 5G tinklo vystymui.

Siekdami paminėti šešiasdešimtąsias pirmojo sėkmingo įkopimo į Everesto kalną iš šiaurinio šlaito pusės metines, Kinijos telekomunikacijų bendrovė „Huawei“ ir stambiausias mobiliojo ryšio operatorius pasaulyje „China Mobile“ susivienijo ambicingam projektui ir įrengė 5G ryšio bazinę  ryšio stotį 6500 metrų aukštyje. Čia atvestas optinis tinklo kabelis suteiks galimybę į Everestą kopiantiems asmenims naudotis sparčiu interneto ryšiu.

Veikia trijose Everesto stovyklose

„China Mobile“ 5G ryšio infrastruktūrą buvo pasirinkta diegti trijuose daugiausiai lankytojų sulaukiančiuose taškuose – Everesto bazinėje (5300 metrų), tarpinėje (5800 metrų) ir aukščiausioje, 6500 metrų aukštyje įkurtose stovyklose. Visose tinklo stotyse panaudoti pažangūs „Huawei“ sprendimai.

„Mūsų naudojamos ryšio antenos yra labai kompaktiškos, todėl nebuvo sudėtinga jas transportuoti ir instaliuoti. Be to, jų konstrukcija užtikrina atsparumą žemai aplinkos temperatūrai vyraujančiai Everesto kalne, kuri yra itin nepalanki elektronikai“, – tinklo sprendimus detalizuoja „Huawei Technologies“ vadovas Baltijos šalyse Ricky Chen.

Visos penkios įrengtos bazinės stotys taip pat palaiko du pagrindinius 5G režimus. Pirmasis užtikrina didesnę interneto spartą, o antrasis – stabilesnį ryšį. Kiekvienas jų parenkamas automatiškai, priklausomai nuo vartotojo poreikių ir situacijos.

Geresniam teritorijos padengimui ir tinklo talpai naudojama „Huawei Massive MIMO“ technologija, leidžianti ryšį skleisti trijų dimensijų spinduliais, todėl puikiai tinka statiems Everesto šlaitams. Visi šie sprendimai padeda fiksuoti 1,66 Gb/s siekiantį duomenų atsisiuntimo ir 215 Mb/s duomenų įkėlimo greitį. Ryšio patikimumą užtikrina tinklo specialistai, budintys 5300 metrų ir didesniuose aukščiuose, bei atliekantys infrastruktūros priežiūros, optimizacijos ir neplanuotų sutrikimų šalinimo darbus.

Patirtį pritaikys kitose kalnuotose vietovėse

Imtis šios ambicingos misijos paskatino ateityje planuojamos mokslininkų ekspedicijos, šiemet atliksiančios Everesto permatavimą, ryšio su išoriniu pasauliu poreikis. Šiemet minima 45 metų sukaktis, kai pirmą kartą oficialiai išmatuotas kalno aukštis, todėl specialistai sieks iš naujo išmatuoti Everesto aukštį ir nustatyti galimus pokyčius, galėjusius įvykti per beveik pusę amžiaus.

Įdiegta 5G infrastruktūra taip pat suteikia galimybę stebėti aukštos raiškos tiesiogines vaizdo transliacijas tiesiai iš Everesto. Tikimasi, kad jos bus naudingos ne tik mokslininkams ar įvairiems specialistams, bet ir alpinistams bei keliautojams.

„Nesiruošiame apsiriboti šiuo projektu. Patirtis, įgyta diegiant 5G tinklą Evereste, galės būti panaudota vystant penktos kartos mobiliojo ryšio infrastruktūrą ir kitose kalnuotose vietovėse. Tai leis užtikrinti greitą ir patikimą ryšį ten įsikūrusiems gyventojams ir verslams, kenčiantiems dėl kalnuotuose regionuose tradiciškai tiekiamo nestabilaus ir didele sparta nepasižyminčio interneto“, –  teigia Ricky Chen.