„Tilde“ kalbos technologijų bendrovė pirmą kartą, pernai metais pristatytą vertimo įrankį, pritaikė realiam naudojimui. Rementis „TildeOpen“ buvo sukurtas ir į „Tilde“ vertimo platformą integruotas vertimo įrakis. Jis palaiko 34 kalbas, kurie viena iš jų - lietuvių. 

„Tai pirmasis praktinis „TildeOpen“ panaudojimo pavyzdys, parodantis, kad šio kalbos modelio pagrindu gali būti kuriami ne tik viešai prieinami sprendimai, bet ir individualizuoti dirbtinio intelekto įrankiai verslui bei valstybinėms organizacijoms, kurie nekels saugumo rizikų, nes neturės iškeliauti iš organizacijos vidaus“, – sako Renata Špukienė, „Tilde IT“ vadovė.

Modelis gali konkuruoti su pasauliniais sprendimais

„Pernai pristatėme „TildeOpen“ kaip technologinį pagrindą – atvirą didįjį kalbos modelį, skirtą Europos kalboms. Šiandien esame kitame etape: modelį specialiai pritaikėme vertimo užduotims ir integravome į realiai naudojamą platformą. Tai reiškia, kad Europos kalbų dirbtinis intelektas iš laboratorijos pereina į kasdienę praktiką“, – sako R. Špukienė

Pasak jos, šiame etape buvo atliktas vadinamasis „instruction tuning“ – modelis papildomai apmokytas taip, kad tiksliai vykdytų vertimo užduotis, geriau suprastų kontekstą, terminologiją ir skirtingų sričių kalbos niuansus.

„Praktiškai tai reiškia aukštesnę vertimo kokybę, tikslesnę terminologiją, sklandesnius sakinius ir mažiau poreikio redaguoti tekstą po vertimo. Mums buvo svarbu parodyti, kad Europoje sukurtas modelis gali konkuruoti su pasauliniais sprendimais ne tik teoriškai, bet ir realiuose panaudojimo scenarijuose“, – teigia R. Špukienė.

Pasak jos, nors „TildeOpen“ turi daugiau nei 30 mlrd. parametrų ir yra gerokai mažesnis už kai kuriuos pasaulinius modelius, kokybės rodikliais jis gali konkuruoti net su keliasdešimt kartų didesniais sprendimais. Išsamūs lyginamieji bandymai skelbiami atviroje platformoje „Hugging Face“.

Pagrindas individualizuotiems sprendimams verslui

Technologiniu požiūriu, integruotas vertėjas – tik viena iš „TildeOpen“ pritaikymo krypčių. Pasak Giedriaus Karausko, „Tilde IT“ Technologijų skyriaus vadovo, modelio pagrindu verslui ir viešajam sektoriui kuriami individualizuoti sprendimai, pritaikyti konkrečiai terminologijai ir veiklos procesams.

„Integruotas vertimo sprendimas parodo modelio galimybes, tačiau tikrasis potencialas atsiskleidžia tada, kai organizacija gali modelį pritaikyti savo poreikiams – ar tai būtų vidinis dokumentų vertimas, ar vidinis DI asistentas, ar daugiakalbis klientų aptarnavimas, ar specifinės srities terminologijos valdymas. „TildeOpen“ leidžia sukurti sprendimą, kuris supranta konkretaus sektoriaus kalbą“, – komentuoja G. Karauskas.

Jis pabrėžia ir saugumo aspektą: skirtingai nei daugelis pasaulinių dirbtinio intelekto paslaugų, „TildeOpen“ gali būti diegiamas vietiniuose organizacijų serveriuose arba Europos debesijos infrastruktūroje.
„Tai reiškia visišką duomenų kontrolę. Organizacijos, dirbančios su jautria informacija – finansų, sveikatos, viešojo administravimo ar nacionalinio saugumo srityse – gali naudoti vertimo ar kitus DI sprendimus neprarasdamos duomenų suvereniteto. Visa informacija lieka jų infrastruktūroje“, – sako G. Karauskas.

Pasak jo, toks modelio pritaikymas atveria galimybes ne tik vertimui, bet ir platesniam naudojimui – nuo vidinių DI asistentų iki automatizuoto dokumentų apdorojimo ar daugiakalbės komunikacijos valdymo.

Europos kalbų stiprinimas dirbtinio intelekto eroje

„TildeOpen“ buvo sukurtas laimėjus Europos Komisijos konkursą „Large AI Grand Challenge“, suteikusį prieigą prie vieno galingiausių Europos superkompiuterių LUMI Suomijoje. Modelis apmokytas su šimtais milijardų žodžių iš Europos kalbų, o jo architektūra specialiai pritaikyta daugiakalbiams Europos poreikiams.

Modelis ir toliau išlieka prieinamas atvirojo kodo forma, o „Tilde“ mašininio vertimo platformoje siūlomas kaip paruoštas naudoti sprendimas kasdieniams darbams.
„Mūsų tikslas – kad aukštos kokybės kalbos technologijos Europoje būtų ne tik kuriamos, bet ir realiai naudojamos. Šis žingsnis rodo, kad galime turėti savo, europietišką, saugų ir konkurencingą dirbtinį intelektą, kuris veikia mūsų kalbomis ir pagal mūsų taisykles“, – pabrėžia R. Špukienė.

Išbandyti „TildeOpen“ pagrindu veikiantį vertėją galima viešai prieinamoje platformoje:
https://tilde.ai/lt/machine-translation/

Vasario 25 d. San Franciske „Samsung“ pristatė naująjį mobilujį telefoną „Galaxy S26“ su integruotu privatumo ekranu. Šio įrenginio funkcija leidžia apsaugoti asmeninę informaciją nuo pašaliniu akių kartu išlaikant gerą vaizdo kokybę. 

Pasak „Samsung“ mobiliųjų įrenginių vadovo Lietuvoje Mindaugo Jančio, „Galaxy S26“ išmanieji telefonai sumažina veiksmų ir pastangų skaičių, reikalingą norimam rezultatui pasiekti. Kaip trečiosios kartos dirbtinio intelekto (DI) telefonai: „Galaxy S26 Ultra“, „Galaxy S26+“, „Galaxy S26“ sudėtingas užduotis atlieka fone, leisdami vartotojams susitelkti į rezultatą, o ne į technologijos veikimo principus.

„Su „Galaxy S26“ serija pristatome iki šiol pažangiausią ir natūraliausiai veikiančią „Galaxy AI“ patirtį. Tai telefonai, kurie ne tik reaguoja į mūsų poreikius, bet ir veikia proaktyviai – padeda, pasiūlo ir atlieka veiksmus vartotojo naudai. Šios serijos išmanieji leis pajusti, kaip nepastebimai, saugiai ir patikimai gali dirbti technologijos“, – sako M. Jančys.

Naujoji išmaniųjų serija sukurta sujungiant pažangiausias Pietų Korėjos technologijų bendrovės galimybes į vieną visumą.

„Ši serija apjungia išskirtinį našumą, intuityvią kamerų sistemą ir pažangius „Galaxy AI“ dirbtinio intelekto funkcionalumus į vieną darnią ekosistemą. Toks pažangių technologinių sprendimų derinys užtikrina, kad inovatyviausios funkcijos būtų lengvai pasiekiamos bet kuriuo metu, išlaikant aukščiausius saugumo bei privatumo standartus“, – teigia „Samsung“ mobiliųjų įrenginių vadovas.

Integruota apsauga nuo pašalinių žvilgsnių

Tęsdama dešimtmečius trunkančias inovacijas ekranų technologijų srityje, bendrovė „Galaxy S26 Ultra“ modelyje pristato integruotą „Privacy Display“ ekraną. Tai reikšmingas proveržis ekranų technologijoje, iš esmės keičiantis požiūrį į tai, kaip telefone gali būti saugoma asmeninė informacija.

„Sprendimas sukurtas kasdienėms situacijoms – kelionėms viešuoju transportu, darbui kavinėse ar bendrose erdvėse – kai ekranas dažnai tampa matomas aplinkiniams. „Privacy Display“ technologijoje aparatinė ir programinė įranga veikia kaip vientisa sistema, užtikrinanti privatumą nepakenkiant vaizdo kokybei“, – teigia M. Jančys.

Valdydamas šviesos sklaidą pikselių lygmeniu, ekranas išlaiko ryškų, aiškų ir komfortišką vaizdą vartotojui, tačiau riboja matomumą aplinkiniams. Skirtingai nei tradicinės privatumo plėvelės, integruotas sprendimas išjungus funkciją leidžia mėgautis pilna vaizdo kokybe iš visų kampų, o ją aktyvavus – apriboja turinio matomumą žiūrint iš šono didesniu nei 45 laipsnių kampu, nepriklausomai nuo to, ar telefonas laikomas vertikaliai, ar horizontaliai.

„Vartotojai gali patys pasirinkti, kada ši funkcija aktyvuojama – pavyzdžiui, suvedant PIN kodą ar slaptažodį, atidarant pasirinktas programėles. Taip pat galima reguliuoti privatumo lygį pagal situaciją. „Partial Screen Privacy“ režimas išmaniai riboja pranešimų langų matomumą, o „Maximum Privacy Protection“ dar labiau sumažina turinio įskaitomumą iš šono. Visa tai veikia beveik nepastebimai – be reikšmingos įtakos baterijos veikimo laikui ar naudojimosi patogumui“, – pasakoja M. Jančys.

Galingas ir sklandus veikimas visą dieną

Naujoji serija sukurta taip, kad telefonai patikimai veiktų nuo pat ryto iki vėlaus vakaro. Naujausia techninė įranga ir individualizuotas procesorius leidžia įrenginiui greitai reaguoti ir sklandžiai veikti net atliekant kelias užduotis vienu metu bei nuolat naudoti dirbtinio intelekto funkcijas be jokių trikdžių.

„Galaxy S26 Ultra“ modelyje įdiegtas naujos kartos „Snapdragon 8 Elite Gen 5 for Galaxy“ procesorius užtikrina dar spartesnį veikimą, geresnę grafiką ir efektyvesnį DI darbą.

CPU našumas padidintas iki 19 proc., todėl įrenginys greičiau reaguoja ir išmaniai apdoroja sudėtingas užduotis. NPU našumas pagerintas 39 proc., leidžiant nuolat aktyvioms „Galaxy AI“ funkcijoms veikti itin sklandžiai. O GPU našumas išaugo 24 proc., užtikrinant sodresnę vizualinę patirtį ir sklandesnius žaidimus.

Be to, patobulinta „Vapor Chamber“ aušinimo sistema 21 proc. efektyviau išsklaido šilumą. Tuo metu greitojo įkrovimo funkcija leidžia įkrauti bateriją iki 75 proc. neįtikėtinai greitai – maždaug per pusvalandį.

Procesoriuje integruotos patentuotos „Samsung“ technologijos, tokios kaip „ProScaler“, pagerina vaizdo mastelio keitimą, o mobilusis „Digital Natural Image engine“ (mDNIe) užtikrina keturis kartus tikslesnį spalvų atkūrimą nei ankstesnėje kartoje.

Pažangiausia „Galaxy“ kamerų sistema

Naujoji „Samsung“ telefonų karta siūlo iki šiol geriausią „Galaxy“ kamerų sistemą, integruojančią fotografavimo, redagavimo ir dalijimosi nuotraukomis funkcijas į vieną sklandžią patirtį.

„Galaxy S26 Ultra“ modelyje platesnės kameros diafragmos į jutiklį praleidžia daugiau šviesos, todėl nuotraukos išlieka ryškios ir detalios net fotografuojant prastesniame apšvietime ar priartinus vaizdą. Patobulinta „Nightography Video“ funkcija leidžia filmuoti aiškesnius ir gyvybingesnius vaizdo įrašus tamsoje, o atnaujinta „SuperSteady“ sistema su horizontalaus fiksavimo galimybe padeda išlaikyti stabilų kadrą net judant ar filmuojant ypač dinamiškas scenas.

Patobulinimai apima ir priekinę asmenukių kamerą, užtikrinančią natūralesnius odos tonus mišriame apšvietime. „Galaxy S26 Ultra“ – pirmasis „Galaxy“ įrenginys, palaikantis APV profesionalų vaizdo standartą ir kodeką, skirtą aukštos kokybės turinio kūrimui su efektyviu glaudinimu (failų dydžio optimizavimu).

Atnaujintas „Photo Assist“ funkcijų paketas leidžia vartotojams žodžiais nurodyti norimus pakeitimus – pavyzdžiui, nuotraukoje paversti dieną naktimi arba atkurti trūkstamas objekto dalis. Tuo tarpu „Creative Studio“ suteikia galimybę iš eskizo, nuotraukos ar teksto užklausos greitai sukurti lipdukus, kvietimus ar personalizuotus fonus – ir visa tai galima atlikti vienoje patogioje kūrybos platformoje.

Proaktyvus „Galaxy AI“

Bendrovės atstovų teigimu, ši išmaniųjų telefonų serija sukurta taip, kad dažniausiai naudojamos funkcijos būtų paprastos ir intuityvios. Sistema veikia proaktyviai, atsižvelgdama į situaciją, pateikia tinkamą informaciją reikiamu metu ir automatiškai atlieka tam tikrus veiksmus, taupydama vartotojo laiką.

„Now Nudge“ funkcija pateikia savalaikes rekomendacijas – pavyzdžiui, pasiūlo nuotraukas iš galerijos, kai jų, susirašinėjimo metu, paprašo draugas, arba patikrina, ar kalendoriuje nėra susidubliavusių planų, gavus žinutę apie susitikimą.

„Now Brief“ funkcionalumas tapo dar labiau personalizuotas – siūlo grojaraščius treniruotėms ar priminimus apie svarbius įvykius, o „Gemini“ gali automatizuoti kelių žingsnių užduotis, pavyzdžiui, taksi užsakymą.

Paieška taip pat tapo dar paprastesnė: „Finder“ remiantis kontekstu interpretuoja užklausas, o „Circle to Search“ leidžia vienu metu atpažinti kelis objektus.

Naujosios išmaniųjų serijos įrenginiuose integruoti keli asistentai – „Bixby“, „Gemini“ ir „Perplexity“, kurie leidžia valdyti įrenginį balsu ar vienu mygtuko paspaudimu.

Pasak M. Jančio, tobulėjant „Galaxy AI“ galimybėms, vis didesnį vaidmenį įgyja ir vartotojų privatumo apsauga.

„Naujosios serijos įrenginiuose tam pasitelkiamos DI pagrindu veikiančios saugumo funkcijos, „Private Album“, postkvantinė kriptografija, o visas šias funkcijas apjungia „Samsung Knox“ platforma. Be to, septynerių metų atnaujinimai padeda užtikrinti ilgalaikį duomenų saugumą ir didesnę kontrolę vartotojų rankose“, – teigia jis.

Naujosios serijos išmanieji telefonai bus prieinami nuo kovo 11 dienos. Naujosios „Galaxy S26“ kartos įrenginiai pasižymi vieningu, stilingu dizainu ir spalvų pasirinkimu: klasikinėmis balta ir juoda spalvomis, kobalto violetine, ir dangaus mėlyna. Išskirtinai internetu bus galima įsigyti rausvai auksinės ir šešėlio sidabrinės spalvų modelius.

„Google“ ir „GSI1“ pristatė naują funkciją leidžiančią nuskenuoti ant vaistų pakuotės esantį 2D kodą ir gauti visą informaciją apie vaistus. Nuskaitytas kodas vartotojui suteiktų visą reikiamą informaciją apie vaistus. 

Vaistų pakuotėms ženklinti naudojamas 2D kodas tampa prieinamas vartotojams

Specialus „GS1 DataMatrix“ kvadratinis kodas jau daugelį metų spausdinamas ant vaistų pakuočių tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Iki šiol tokie kodai buvo naudojami vaistų tiekimo grandinėje – vaistinėse, ligoninėse ir didmenos sandėliuose – vaistų identifikavimui ir jų atsekamumui, o galutiniams vartotojams nebuvo tinkamas naudoti.

Naujas technologinis sprendimas nuo šiol suteikia galimybę ant vaistų pakuotės esantį kodą nuskaityti tiesiog išmaniuoju telefonu. Ši nuskaitymo funkcija jau veikia daugelyje naujesnių „Android“ įrenginių per telefono kamerą, pasitelkiant „Google Lens“. Galimybė kodą nuskenuoti tiesiogiai „iOS“ įrenginių kamera numatoma ateityje. Kol kas „iOS“ operacinės sistemos naudotojai gali pasinaudoti šia funkcija per specializuotą „Google“ programėlę.

Nuskaičius kodą, telefone atidaromas patikimas informacijos apie konkretų vaistą šaltinis, kuriame pateikiama vaistų gamintojo ar kito patikimo duomenų teikėjo parengta informacija. Taip pacientai, jų artimieji ir sveikatos priežiūros specialistai gali greitai pasiekti informaciją apie vaistus internete, įskaitant ir skaitmenines vaisto vartojimo instrukcijas.

Svarbus žingsnis patikimos vaistų informacijos link

Šis technologinis sprendimas žymi reikšmingą pokytį, kaip vaistų informacija gali būti pateikiama skaitmeninėje sveikatos sektoriaus aplinkoje.

Pasak „GS1“ standartų organizacijos prezidento ir generalinio direktoriaus Renaud de Barbuat, šis „Google“ ir „GS1“ bendradarbiavimas yra svarbus žingsnis, leidžiantis patikimą vaistų informaciją, esančią ant pakuotės ar jos viduje, perkelti į skaitmeninę erdvę ir taip padaryti ją lengviau pasiekiamą.

„Suteikdami galimybę oficialius vaistų duomenis pasiekti telefonu, didiname sveikatos sektoriaus skaidrumą ir padedame pacientams bei sveikatos priežiūros specialistams priimti tinkamiausius sprendimus“, – teigia jis.

Greta pacientų saugos gerinimo ir galimybės lengviau pasiekti informaciją apie vaistus, ši iniciatyva prisideda ir prie tvarumo tikslų. Skaitmeninė prieiga prie elektroninių vaistų instrukcijų ilgainiui gali sumažinti spausdintų lapelių vaistų pakuotėse poreikį, popieriaus naudojimą ir poveikį aplinkai.

Itin svarbus vaistų gamintojų vaidmuo

Nors vaistų pakuočių kodų nuskaitymo galimybė jau veikia, tai, kokią informaciją vartotojai matys, priklausys nuo vaistų gamintojų pasirengimo. Tam, kad nuskaičius kodą būtų pateikiami aktualūs duomenys, gamintojai turi susieti savo produktų kodus su patikimais jų duomenimis internete.

Šiuo metu „GS1“ bendradarbiauja su keliais tarptautiniais partneriais, įgyvendinant šią galimybę praktikoje, ir kviečia vaistų bei medicinos prietaisų gamintojus teikti reikalingą produktų informaciją skaitmeniniu formatu, kad ji būtų pasiekiama pacientams visame pasaulyje.

„Samsung“ pranešė apie svarbiu atnaujinimus. Telefonuose bus integruoti du dirbtinio intelekto asistentai, kurie veiks tame pačiame įrenginyje. Šie atnaujinimai vartotojams leis lengviau ir greičiau atlikti kasdienes užduotis. 

Naujausi bendrovės duomenys rodo svarbius pokyčius žmonių įpročiuose, nes dirbtinis intelektas (DI) vis labiau tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Beveik 8 iš 10 vartotojų visame pasaulyje dabar naudojasi daugiau nei dviem asistentais, kuriuos jie pasirenka pagal tai, kokias užduotis reikia atlikti. „Samsung“ reaguoja į šį pokytį ir padeda vartotojams sklandžiai suderinti visas reikiamas paslaugas.

Naujas asistentas „Perplexity“ – jau pačiame telefone

Šiuo metu dauguma skirtingų DI įrankių veikia tik kaip atskiros platformos ir sunkiai sąveikauja tarpusavyje, todėl vartotojai turi atsisiųsti daug skirtingų programėlių ir nuolat naviguoti tarp jų. Pačiame įrenginyje veikianti „Galaxy AI“ integruoja skirtingus išmaniuosius pagalbininkus į įrenginio sistemą ir taip padeda sukurti sklandžią bei vientisą ekosistemą.

Būtent dėl to nuo šiol nebereikia nuolat pereiti tarp skirtingų langų, nes pati sistema supranta, kas vyksta ekrane. Tokia integracija leidžia sklandžiai naudoti išorinius dirbtinio intelekto sprendimus, tokius kaip „Gemini“ ar „Perplexity“. Pastarasis DI įrankis yra pokalbių paieškos asistentas, kuris greitai suranda informaciją internete, ją apibendrina ir pateikia konkrečiais šaltiniais paremtus atsakymus.

„Perplexity“ bus pasiekiamas naujuose „Samsung“ flagmanuose, o jo pagalbą bus galima iškviesti balsu ištarus frazę „Hey Plex“ arba nuspaudus šoninį mygtuką. Šis įrankis padės sklandžiau atlikti įvairias užduotis: asistentas bus integruotas į kalendoriaus, laikrodžio, užrašų bei priminimų programėles ir galeriją, kurioje veikia nuotraukų pagalbos funkcija. DI įrankis taip pat veiks kai kuriose trečiųjų šalių programėlėse.

Lietuviams šis pokytis bus itin naudingas

2025 m. gruodžio – 2026 m. sausio mėnesiais „Samsung“ užsakymu atlikta Baltijos šalių vartotojų elgsenos apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai naudojasi DI įrankių pagalba telefonuose dažniau nei latviai ar estai (64 proc., 61 proc. ir 42 proc. atitinkamai). Beveik kas trečias lietuvis (31 proc.) mano, kad išmanūs pagalbininkai yra ypač vertingi ir naudingi kasdieniame gyvenime.

Todėl „Samsung Electronics Baltics“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė akcentuoja vientisos išmanios ekosistemos svarbą: „Mes kuriame atvirą ir įtraukią dirbtinio intelekto ekosistemą, kuria bus dar lengviau naudotis ir patogiai atlikti sudėtingas užduotis. „Galaxy AI“ yra tarsi įrenginio funkcijų dirigentas, kuris sujungia skirtingų platformų paslaugas į vieną natūraliai veikiančią ekosistemą.“

Nuo 2021 m. visoje Europos Sąjungoje, pagal įstatymą, namai ar jų detalės turi būti A++ energinės klasės. Tačiau ne visada tokie pastatai pasižymi puikiu ryšiu. Ekspertai pabrėžia, kad tokią problemą galima labai lengvai išspręsti. 

„Geras mobilusis ryšys nėra vien tik ryšio tiekėjo atsakomybė ar tinklo konkrečioje vietovėje stiprumo klausimas. Tai priklauso ir nuo pačių pastatų – itin sandarios konstrukcijos ir šilumą sulaikančios medžiagos tampa barjeru radijo bangoms, todėl pastatų viduje ar po žeme esančiose erdvėse ryšys gali susilpnėti. Kuo konstrukcijos sandaresnės, tuo daugiau dėmesio reikia skirti sprendimams, leidžiantiems ryšio signalui pasiekti patalpas“, – sako Arūnas Mickevičius, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.

Pasak jo, net ir moderniuose naujos statybos namuose ryšys gali susilpnėti tam tikrose erdvėse. Pavyzdžiui, lifte nutrūksta pokalbis, o požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje neveikia mobilusis internetas.

„Dažnai ryšio kokybę pastatų viduje lemia ne tinklo trūkumai, o fizikos dėsniai. Radijo bangos sunkiai prasiskverbia per naujas statybos konstrukcijas, „nemėgsta“ betono, metalo ir grunto, tad tokiose vietose, kaip rūsiai, liftai ar požeminės automobilių aikštelės, signalas natūraliai susilpnėja. Kuo daugiau kliūčių tarp telefono ir ryšio bokšto, tuo ryšys silpnesnis. Tai – universalus reiškinys, su kuriuo susiduria žmonės visame pasaulyje“, – paaiškina Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Anot jo, liftuose signalą labiausiai riboja metalinės konstrukcijos, o požeminėse automobilių aikštelėse – storos gelžbetonio konstrukcijos ir žemės sluoksnis virš patalpų. Tokiose erdvėse nutrūkęs ryšys gali sukelti ne tik nepatogumų, bet ir nesaugumo jausmą.

Vis dėlto techniniai sprendimai egzistuoja. Pasak eksperto, verslo centruose ar didesniuose objektuose vis dažniau įrengiamos vidinės anteninės sistemos, kurios signalą paskirsto pastato viduje.

„Pastatuose, liftuose ar požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse galime įrengti vidines antenas ir prie jų prijungti tokią pačią įrangą kaip ryšio bokštuose. Taip užtikrinamas stabilus 4G ryšys. Tačiau 5G technologijai jau reikalingi naujos kartos sprendimai – pastato viduje montuojami aktyvūs elementai, panašūs į „Wi-Fi“ prieigos taškus, kurie užtikrina greitą ir patikimą ryšį net ir po žeme“, – aiškina M. Rauba.

Tokie sprendimai dažniausiai diegiami bendradarbiaujant su pastato vystytojais, nes reikalinga papildoma infrastruktūra. Sprendimų yra ir gyvenamiesiems A++ energinės klasės pastatams.

„Įprastai mobilusis ryšys veikia kelių dažnių kombinacijoje, o kiekvienas jų pastato viduje sklinda skirtingai. Tad jei su skambučių kokybe nekyla problemų, A++ energinės klasės gyvenamuosiuose pastatuose interneto greitis gali būti mažesnis. Tokiais atvejais dažnai privalu namuose įsirengti 5G namų interneto maršrutizatorius su išorine antena. O jei skambučiams nepakanka 4G ryšio signalo stiprumo, galima skambinti su „VoWi-Fi“ skambučių technologija, kuri naudoja namų „Wi-Fi“ tinklą“, – pataria M. Rauba.

Kauno technologijos universitetas įsigijo kvantinį kompiuteri „SpinQ Gemini Lab“ su kuriuo dirbti galės Kibernetinio saugumo kompetencijos centri studentai ir mokslininkai. Įvykis reikšmingas, kadangi naudojantis kompiuteriu bus galima atlikti pažangesnius mokslinius tyrimus ir rengti studentus gebančius dirbti su kvantinėmis sistemomis. 

Toks kvantinis kompiuteris – vienas pirmųjų Baltijos šalyse, tad universitetas prisidės ne tik prie Lietuvos, bet ir regiono technologinės pažangos, leis sustiprinti pozicijas aukštųjų technologijų ir inovacijų srityje.

Įsigytas „SpinQ Gemini Lab“ – tai kvantinių skaičiavimų eksperimentinė platforma su 1–3 kubitų NMR kvantiniu kompiuteriu ir integruotu 24 kubitų klasikiniu simuliatoriumi, turinti integruotą valdymo kompiuterį. Jos išskirtinumas – galimybė dirbti ne vien teoriškai, o praktiškai: atlikti darbus nuo kubitų valdymo iki algoritmų vykdymo.

Suteiks naujas galimybes

Pasak KTU KSKC centro vadovo prof. Šarūno Grigaliūno, kibernetinis saugumas juda į erą, kur vien klasikinių metodų nebeužtenka – vis svarbesnės tampa pokvantinės kriptografijos (PQC) ir kvantinio ryšio (QKD) integracijos.

„Šiandien privalome kalbėti apie atsparumo tyrimus ir saugumo inžineriją. „SpinQ Gemini Lab“ leidžia testuoti ir mokyti šiuos principus praktikoje, o ne vien teoriškai, ir kurti realius prototipus su išoriniais įrenginiais. Vienas mūsų tikslų – turėti kibernetinį atsparumą GNSS/GPS trikdžiams (angl. jamming) ir kitiems priešiškiems poveikiams ryšio grandinėje, ypač mobiliose sistemose.“

Tyrimų plane numatyta testuoti ryšio pralaidumą ir stabilumą, matuoti našumą bei aptikimo rodiklius, kai atsiranda signalų slopinimas, perkeltas į programinės įrangos (SDR) ryšį ir vertinti, kaip sistema automatiškai persijungia į saugesnį režimą“, – teigia prof. Š. Grigaliūnas.

Jis pabrėžia, kad šio kvantinio kompiuterio teikiamos galimybės bus panaudojamos tobulinant KTU magistrantūros ir Informatikos mokslo krypties doktorantūros studijų programas: studentai ir doktorantai įgis kubitų valdymo, algoritmų simuliavimo, triukšmo analizės ir praktinių prototipų kūrimo žinių ir gebėjimų.

Nuo simuliacijų prie realių pritaikymų

KTU veikiantis KSKC, kuriame veiks kompiuteris, įkurtas ir tobulinamas tam, kad universitetas turėtų savo kontroliuojamą, saugią ir galingą technologinę bazę kibernetinio saugumo tyrimams, incidentų analitikai, eksperimentams ir studijų procesui.

„Kibernetinio saugumo kompetencijųcentras nėra vien tik technologinė įranga. Tai ekosistema, kurioje nuo pat pradžių numatyta pilna stebėsena, auditas ir integracija su saugos įrankiais, o debesijos sluoksnyje diegiamos virtualių serverių, tinklų, blokinės ir objektinės saugyklos paslaugos“, – sako Š. Grigaliūnas.

KTU profesoriaus teigimu, centro skaičiavimo platformos pagrindą sudaro universitete veikiantys aukšto našumo skaičiavimo (angl. High-Performance Computing, HPC) sprendimai ir debesija. Mazgai sujungiami didelio našumo 200 Gbps tinklu, kuris užtikrina mažą vėlinimą ir didelį pralaidumą lygiagrečiam apdorojimui. Šios ir kitos specifikacijos leidžia paversti tyrimus realiais prototipais bei pritaikymais.

„Centre esame atlikę svarbius žingsnius kvantinių technologijų kryptyje. Čia turime 32 kubitų virtualių kvantinių simuliacijų pajėgumą, naudojant CUDA‑Q ir susijusias bibliotekas. HPC yra „variklis“, kuris leidžia greitai atlikti skaičiavimus, treniruoti modelius, apdoroti duomenis ir vykdyti simuliacijas, t. y. modeliuoti kvantines grandines ir triukšmo poveikį, dar prieš jas paleidžiant tikrame kvantiniame kompiuteryje“, – tikina Š. Grigaliūnas.

Pasak jo, kitas logiškas žingsnis tobulinant KTU KSKC buvo pereiti nuo simuliacijų prie realių kubitų valdymo ir matavimo.

„Būtent tada galima pamatyti, koks iš tikrųjų atsiranda „triukšmas“, stabilumas, valdymo paklaidos, dekohorencija. Dėl to įsigijome „SpinQ Gemini Lab – kompaktišką kvantinių skaičiavimų eksperimentinę platformą. Ji suteiks studentams ir tyrėjams realią patirtį – tai ypač svarbu ruošiant specialistus, kurie vėliau dirbs su didesnėmis kvantinėmis sistemomis“, – pasakoja prof. Š. Grigaliūnas.

Papildoma vertė ir viešajam sektoriui bei verslui

KTU Kibernetinio saugumo kompetencijų centre šiuo metu teikiamos moksliniais tyrimais ir ekspertinėmis kompetencijomis grįstos paslaugos ne tik akademinei bendruomenei, bet ir viešajam sektoriui bei verslui. Tad įsigytas kvantinis kompiuteris suteiks galimybes išbandyti naujas technologijas, algoritmus, programinius kodus ar verslo sprendimus nerizikuojant realiomis sistemomis ar duomenimis.

„Centro „AI Sandbox“ paslauga skirta techniniams dirbtinio intelekto (DI) modelių auditams, kurių metu vertinamas modelių atsparumas šališkumui, manipuliacijoms ir kibernetinėms atakoms, taip pat atliekami infrastruktūros saugumo vertinimai“, – teigia Š. Grigaliūnas.

Centras taip pat užtikrina didelių duomenų rinkinių saugų perkėlimą į tyrimų aplinkas, pasitelkiant didelio pralaidumo tinklus. Teikiamos skaitmeninės kriminalistikos paslaugos apima ekspertinius vertinimus elektroninių nusikaltimų srityje, pažangius elektroninių įrodymų rinkimo ir analizės metodus bei praktinius mokymus, paremtus realiais atvejais.

„Be to, organizacijoms teikiamos konsultacijos, orientuotos į DI saugumo strategijų formavimą, incidentų analizę, informacinių technologijų rizikų vertinimą ir prevencinių priemonių planavimą“, – pažymi KTU profesorius.

Pasirinkta strateginė kryptis

KTU jau daugybę metų laikomas geriausiu IT srities studentus ruošiančiu universitetu. Kvantiniai kompiuteriai – IT ateitis, tad kibernetinio atsparumo stiprinimas ir inovacijų kūrimas tiesiogiai dera su KTU vykdomu misijomis grįstu mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimu.

„Kryptis, kuria link judame, dera su misijomis grįstu požiūriu:kuriame realiai pritaikomus sprendimus, didinančius kibernetinį atsparumą ir mažinančius duomenų pažeidimų rizikas, taip pat vystome inovatyvius kibernetinio saugumo sprendimus, o kartu – kompetencijų bazę šaliai“, – sako prof. Š. Grigaliūnas.

Prie „SpinQ Gemini Lab“ įsigijimo reikšmingai prisidėjo „Šaulys Foundation“, suteikęs paramą laboratorinei įrangai ir tyrimams, tarp jų – saugaus dronų ryšio tyrimams pasitelkiant kvantines technologijas, o likusią dalį investavo KTU.

„Tokia partnerystė mums labai svarbi – ji leidžia universitetui greičiau pasiekti technologijas, kurios dar vakar buvo nepasiekiamos, o šiandien tampa realiu įrankiu ir mokslui, ir studijoms“, – tikina KTU profesorius Š. Grigaliūnas.

Šiandien botų tinklai Lietuvoje pradeda vis dažniau taikytis į Lietuvos gyventojus. „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis pabrėžia, kad botai būtent raportuoja įrašus, kad jie būtų pašalinti, taip sumažinant ir pašalinant pilietiškų žmonių turinį. 

„Manipuliacija viešojoje erdvėje beveik niekada neprasideda nuo racionalios diskusijos ar politinių lozungų. Atakuojamas ne mūsų protas, o emocijos – algoritmai ir botų fermos kryptingai dirba tam, kad iššauktų baimę, pyktį ar neteisybės jausmą. Priešiškiems veikėjams nereikia, kad mes patikėtume jų tiesa – jiems visiškai užtenka, kad žmonės imtų nepasitikėti vieni kitais“, – pabrėžia D. Povilaitis.

Operacijai pataupė

Vertindamas pastarųjų dienų įvykius, kai dėl koordinuotų atakų vieno žinomo turinio kūrėjo turinys gausiai blokuojamas, D. Povilaitis pabrėžia, kad už šių procesų slypi konkretūs techniniai sprendimai ir platformų algoritmų spragos.

„Botų grupės koordinuotai raportuoja socialinio tinklo administracijai, kad žmogus neva užsiima apsimetėliška veikla. Kai tave atraportuoja didžiulis kiekis tariamų vartotojų, o botai slepiasi po skirtingais adresais, automatiniai algoritmai tokį aktyvumą užfiksuoja ir sureaguoja dar prieš įsijungiant gyvam moderatoriui – paskyra užblokuojama, o raportuoti įrašai neberodomi auditorijai“, – paaiškina ekspertas.

Pasak jo, viešojoje erdvėje matomos pasikartojančios komentarų klaidos leidžia manyti, kad šįkart atakų organizatoriai ieškojo pigiausio sprendimo.

„Surašyti tūkstantį skirtingų komentarų nėra paprasta, todėl neturint pažangių įrankių dažnai kartojama ta pati tekstų aibė. Šiandien matome, kaip dešimt skirtingų profilių parašo identišką komentarą – žmonės tai fiksuoja ir dalijasi. Akivaizdūs ir kiti požymiai: šabloniška kalba, lietuviškai komentuojantys profiliai su vietnamietiškomis pavardėmis ar stereotipiškai į lietuvius nepanašiomis nuotraukomis. Tai leidžia daryti prielaidą, kad galėjo būti pasirinktos pigesnės botų paslaugos, pavyzdžiui, iš tokių šalių kaip Vietnamas“, – šypteli D. Povilaitis.

Kiekvienas įrenginys turi turėti unikalią skaitmeninę tapatybę (angl. fingerprint), todėl botų fermos IP adresus dažnai ima iš botnetų – namų maršrutizatorių, į kuriuos pavyko įsilaužti, ar svetimų kompiuterių tinklų. Tačiau, anot eksperto, pasirinkus ekonomiškesnį variantą, nukenčia kokybė, o veiklos pėdsakai tampa lengviau pastebimi.

„Nors trumpuoju laikotarpiu operacija galėjo pasirodyti sėkminga, kilęs didžiulis visuomenės ažiotažas rodo, kad ilguoju laikotarpiu tokį informacinį karą jo užsakovai greičiausiai pralaimi“, – sako D. Povilaitis.

Botams nepatinka Ukrainos rėmėjai

Analitikas ir dezinformacijos ekspertas Lukas Andriukaitis pastebi, kad Lietuva dažnai tampa erdve, kurioje priešiškos valstybės tikrina, kaip tam tikros taktikos veikia prieš Vakarų visuomenes. Kadangi Lietuva yra aktyvi Ukrainos rėmėja bei NATO ir ES narė, į šalį nukreiptos operacijos pasižymi itin aukštu koordinavimu.

„Lietuva yra tarsi informacinių operacijų bandymų poligonas. Botų aktyvumas pastebimai suintensyvėja, kai visuomenėje kyla susidomėjimas tam tikrais įvykiais, pavyzdžiui, rinkimais ar geopolitinėmis krizėmis. Šiuo metu ryškiausi naratyvai sukasi aplink Lietuvos paramą Ukrainai – bandoma įteigti, kad dėl to kenčia paprasti piliečiai. Taip pat nuolat menkinamas pasitikėjimas Vakarų institucijomis, teigiant, kad NATO ar ES nepajėgs apsaugoti Lietuvos“, – aiškina L. Andriukaitis.

Botai vis dažniau renkasi nišines, bet visuomenę skaldančias temas, tokias kaip diskusijos dėl Kapčiamiesčio poligono. Nors DI leidžia sugeneruoti vis tiksliau skambančias žinutes, koordinuotas ir staigus informacijos plitimas iš įtartinų paskyrų išduoda dirbtinai valdomas kampanijas.

Svarbiausia – atpažinti dezinformaciją

Ekspertai sutaria, kad svarbiausias žingsnis būtų stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai, o tai galima pasiekti nuosekliu ir nuolatiniu visuomenės švietimu apie informacinių atakų požymius, kritinio mąstymo ugdymu ir medijų raštingumo skatinimu.

„Gerai informuota ir kritiškai mąstanti visuomenė yra geriausia apsauga nuo botų ir dezinformacijos poveikio ilgalaikėje perspektyvoje. Tai turėtų būti valstybės ir nevyriausybinio sektoriaus kooperacija ilguoju laikotarpiu, įtraukiant švietimo sistemą, žiniasklaidą bei skatinant piliečių aktyvumą informacijos srityje. Trumpai tariant, esminis dalykas – medijų raštingumas“, – apibendrina L. Andriukaitis.

Ne visi botai – piktavaliai

Nors šiandieniame kontekste žodis „botas“ dažniausiai kelia neigiamas asociacijas, D. Povilaitis atkreipia dėmesį, kad patys savaime jie yra tik įrankis. Žodis „botas“ tėra žodžio „robotas“ santrumpa, o technologijų pasaulyje gausu ir vadinamųjų „gerųjų botų“.

„Botai būna ir gerieji, ir blogieji. Pavyzdžiui, visos paieškos sistemos, pavyzdžiui, „Google“, „Bing“ ir kitos, remiasi botų funkcionalumu. Jie vaikšto po svetaines, surenka informaciją, ją indeksuoja ir pateikia jums kaip paieškos rezultatą. Taip pat robotai dirba prekyboje vertybiniais popieriais ar kriptovaliutomis, kur reikalinga žaibiška reakcija į pokyčius. Praktiškai visas mūsų gyvenimas dabar susijęs su jais – net ir jūsų namuose esantis siurblys-robotas tiesiog klauso jam duodamų komandų“, – primena D. Povilaitis.

Lietuvoje tyrimų duomenimis trečdalis gyventojų mobilujį telefoną atnaujina tik tada, kai jis nustoja veikti. Jonas Puodžius, „Telia“ telefonų kategorijos vadovas, aiškina su kokiomis problemomis susiduriama laiku neatnaujinus mobiliojo telefono. 

Specialistai rekomenduoja telefoną atnaujinti kas 2–3 metus, kad įrenginys visą naudojimo laiką būtų saugus ir veiktų sklandžiai. Visgi realybė rodo, kad dauguma žmonių savo įrenginius laiko žymiai ilgiau. Remiantis 2025 m. „Android Authority“ tyrimu, apie 49,3 proc. vartotojų telefoną naudoja bent 3 metus ar ilgiau, o beveik trečdalis laukia, kol įrenginys visiškai nebegali vykdyti pagrindinių funkcijų, ir tik tada ieško naujo.

„Telefonas šiandien daugeliui yra pagrindinis darbo įrankis – juo tvarkome banko reikalus, dirbame, bendraujame, su juo pramogaujame ir planuojame savo laiką. Kai įrenginys nebeatlieka savo funkcijų arba tampa nesaugus, jis nebepadeda, o pradeda trukdyti. Laiku atnaujintas telefonas ne tik sutaupo nervų ir laiko, bet ir leidžia mėgautis technologinėmis naujovėmis. Svarbu atkreipti dėmesį į pirmus signalus, kad įrenginys nebeatitinka jūsų poreikių“, – sako J. Puodžius.

Ekspertas įvardija pagrindinius ženklus, kurie parodo, jog jūsų išmanusis jau paseno ir jį vertėtų pakeisti nauju.

Veikia lėtai

Telefono galia priklauso nuo procesoriaus, tačiau laikui bėgant jis nebesusitvarko su augančiais duomenų srautais. Atidžiai stebėkite savo telefono reakcijos laiką: ar greitai įsijungia kamera? Ar sklandžiai veikia nuotraukų redagavimas? Jei kiekvienas veiksmas priverčia jus laukti bent kelias sekundes, per dieną šios sekundės virsta prarastomis minutėmis ir bando jūsų kantrybę.

Baterija neišlaiko iki vakaro

Baterijos nusidėvėjimas yra natūralus cheminis procesas. Šiuolaikinių ličio jonų baterijų vidutinė gyvavimo trukmė siekia apie 800–1000 įkrovimo ciklų, tačiau realiai jau po 2–3 metų naudojimo vartotojas dažnai pajunta, kad baterija silpsta. Tuomet telefoną tenka krauti dažniau, o šaltesnėje aplinkoje jis gali net staiga išsijungti. Jei be išorinės baterijos iš namų išeiti nebegalite, tai aiškus ženklas, kad laikas pagalvoti apie naują įrenginį.

Nebeužtenka atminties

Jei telefone nuolat trūksta vietos net svarbiausioms programėlėms, įrenginys nebegali tinkamai veikti ir diegti naujų funkcijų. Programėlės kasmet išnaudoja vis daugiau vietos, todėl didesnė ir optimizuota atmintis šiandien yra nebe prabanga, o būtina sąlyga sklandžiam telefono darbui. Tai ypač aktualu tiems, kurie aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, redaguoja vaizdo įrašus ar nuotraukas.

Dūžiai matomi plika akimi

Sueižėjęs ekranas, deformuotas korpusas ar drėgmės pažeidimai ne tik apsunkina naudojimąsi telefonu, bet ir kelia riziką jūsų saugumui. Nors daugelį gedimų gali sutvarkyti meistrai, į situaciją visada reikėtų žiūrėti pragmatiškai. Verta atsiminti taisyklę – remontas neturėtų kainuoti daugiau, nei yra vertas pats įrenginys. Jei ekrano keitimo kaina artėja prie pusės naujo telefono vertės, investuoti į seną modelį ekonomiškai nebeapsimoka. Be to, mechaniniai pažeidimai dažnai slepia gilesnes problemas, kurios gali išryškėti praėjus vos keliems mėnesiams po remonto.

Operacinė sistema nebeatnaujinama

Gamintojai operacinės sistemos atnaujinimus siūlo tik ribotą laiką. Nauji atnaujinimai ne tik prideda funkcijų, bet ir užtaiso saugumo spragas, apsaugodami jūsų duomenis. Jei telefonas nebegali atsinaujinti, jis tampa pažeidžiamas. Tokie gamintojai kaip „Google Pixel“ ar „Samsung“ naujausiuose modeliuose atnaujinimus žada net iki 7 metų, dažniausiai kas 2–3 mėnesius išleisdami saugos atnaujinimus ir kasmet – naują operacinės sistemos versiją, tad juos bus galima naudoti ilgiau ir saugiau.

Įrenginys kaista

Senesni telefonai dažnai kaista ne tik žaidžiant žaidimus, bet ir naršant internete ar tiesiog tada, kai telefonas kraunasi. Tai nutinka dėl to, kad susidėvėjusi baterija ir apkrautas procesorius dirba ties savo galimybių riba. Kaitimas ne tik kenkia kitiems vidiniams komponentams, bet ir gali būti pavojingas – ekstremaliais atvejais baterija gali pradėti plėstis ar net užsidegti.

Anksčiau reikėdavo praleisti daug laiko naudojantis sudėtingomis redagavimo programomis norint sujungti nuotrauką į vieną, paslėpti nereikalingas detales ar „sugrąžinti“ nurėžto pyragėlio dalį. Tačiau šiandien, tobulėjant technologijoms šios funkcijos greitai tampa kasdieninės mobiliųjų telefonų fotografijos dalis. 

Anot Eglės Tamelytės, „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje, jau artimiausiu metu šias iš pirmo žvilgsnio sudėtingas kūrybines užduotis vartotojai galės atlikti tiesiog savo telefone – pakaks įvardyti, kokio rezultato tikimasi.

„Tai žymi naują, reikšmingą gerai žinomos „Galaxy“ išmaniųjų telefonų serijos kameros evoliucijos etapą. Netrukus pristatysime vientisą patirtį, apimančią visą kūrybinį procesą – nuo fotografavimo iki redagavimo ir dalijimosi. Šios patirties pagrindas – ryškiausia iki šiol „Galaxy“ kamerų sistema, atverianti dar daugiau galimybių tiek kasdieniams vartotojams, tiek turinio kūrėjams“, – sako E. Tamelytė.

Visos užduotys – vienoje vietoje

Išmaniojo telefono kamera jau seniai nebėra tik vaizdo fiksavimo įrankis. Naujausios „Galaxy“ kameros galimybės pažangius kūrybinius įrankius sujungia į vieną intuityvią ekosistemą, kurioje fotografavimas, redagavimas ir turinio dalijimasis tampa vientisu, nuosekliu procesu.

Pasak E. Tamelytės, tai reiškia, kad vartotojams nebereikės perjunginėti skirtingų programėlių ar gilintis į sudėtingų redagavimo įrankių subtilybes. Kūryba taps greitesnė, paprastesnė ir prieinamesnė platesniam žmonių ratui – nepriklausomai nuo jų patirties lygio.

„Matome, kad žmonės nori kurti ir eksperimentuoti, tačiau dažnai juos stabdo techniniai barjerai – sudėtingos redagavimo programos ar paprasčiausias laiko trūkumas. Naujoji „Galaxy“ kameros patirtis iš esmės keičia šią situaciją: nuo šiol pakaks kelių žodžių, kad idėja būtų įgyvendinta čia ir dabar“, – teigia „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje.

Naujas požiūris į kūrybą

Per pastaruosius kelerius metus išmaniųjų telefonų kameros nuosekliai plėtė fotografijos ribas ir iš esmės pakeitė vartotojų lūkesčius. Šiandien net ir be profesionalios įrangos galima kurti kinematografiškus vaizdo įrašus, įamžinti žvaigždėtą nakties dangų ar užfiksuoti ryškius, detalius kadrus sudėtingomis apšvietimo sąlygomis.

Kitas Pietų Korėjos technologijų bendrovės žingsnis – dar didesnis kūrybinio proceso supaprastinimas. E. Tamelytės teigimu, nuotraukų redagavimas netrukus taps intuityvus ir paremtas natūralia komunikacija: užtenks keliais žodžiais įvardyti, ką vartotojas siekia pakeisti ar patobulinti. Kelių tipų įvestį apdorojanti sistema atpažins vartotojo sumanymą ir leis jį įgyvendinti vos per kelias akimirkas.

„Tai ne tik technologinis atnaujinimas – tai iš esmės naujas požiūris į kūrybą telefone. Siekiame, kad kiekvienas vartotojas jaustųsi užtikrintai kurdamas – nesvarbu, ar tai spontaniškai užfiksuota akimirka, ar ilgas ir apgalvotas vizualinis projektas“, – pabrėžia E. Tamelytė.

Be to, technologijų rinkoje vis dažniau kalbama apie dirbtinio intelekto vaidmenį kasdienėse užduotyse ir fotografija tampa viena iš sričių, kur šie pokyčiai juntami labiausiai. Vientisa, nuo pradžios iki pabaigos DI galimybėmis praturtinta kameros patirtis leidžia ne tik greičiau pasiekti rezultatą, bet ir padeda išlaisvinti vartotojų kūrybinį potencialą.

Jau kitą savaitę bus pristatyta nauja, iki šiol paprasčiausia ir patogiausia „Galaxy“ kameros patirtis, kuri iš naujo apibrėš tai, ko vartotojai gali tikėtis iš savo išmaniojo telefono kameros.

Žiemą elektromobiliai susiduria su tam tikrais ypatumais. Dažniausiai tai būna lėtesnis krovimas ir mažesnis nuvažiuotas atstumas. Ekspertai pataria kaip tinkamai pasiruošti, norint įkrauti elektromobilį žiemą. 

Elektromobilio baterija efektyviausiai kraunasi, kai jos temperatūra siekia apie 20 - 30 laipsnių šilumos. Esant minusinei temperatūrai, baterija atvėsta, todėl automobilio valdymo sistema riboja įkrovimo galią, kol ji sušyla. Dalis energijos tokiu atveju skiriama baterijos šildymui, o maksimali įkrovimo galia pasiekiama tik po tam tikro laiko arba nepasiekiama. Tai – ne įkrovimo stotelės sutrikimas, o standartinis baterijos apsaugos mechanizmas.

„Elektrum Drive“ įkrovimo tinklą valdančios bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vadovė Eglė Afanasjeva sako, kad viena dažniausių klaidų žiemą yra kai atvykstama į greito įkrovimo stotelę su šalta baterija.

„Jeigu automobilis stovėjo lauke ar nešildomame garaže, buvo važiuota tik trumpą atstumą ir iškart atvykstama krautis, baterija paprasčiausiai nebūna pasiekusi optimalios temperatūros. Net ir 150 ar 300 kW galios stotelėje įkrovimas gali prasidėti tik 50-100 kW galia. Tai natūrali apsauga, skirta baterijos ilgaamžiškumui užtikrinti“, - teigia ekspertė.

Anot jos, tinkamas pasiruošimas gali ženkliai sutrumpinti įkrovimo laiką. Vienas efektyviausių sprendimų – naudoti automobilio navigaciją ir įkrovimo stotelę pasirinkti kaip kelionės tikslą. Daugelyje naujesnių elektromobilių veikia baterijos paruošimo funkcija: pasirinkus stotelę navigacijoje, automobilis pradeda šildyti bateriją dar važiuojant, todėl atvykus ji jau būna tinkamos temperatūros ir gali priimti didesnę įkrovimo galią.

Taip pat rekomenduojama į greito įkrovimo stotelę atvykti su mažesniu baterijos lygiu apie 10-25 proc. Didžiausia įkrovimo galia paprastai pasiekiama būtent šiame intervale. Atvykus su 50-60 proc. įkrovimu, galia natūraliai mažėja, todėl įkrovimas trunka ilgiau.

Taip pat patariama prieš planuojamą įkrovimą važiuoti bent 20 - 30 minučių, ypač užmiestyje. Ilgesnė kelionė padeda baterijai natūraliai sušilti. Be to, planuojant ilgesnes keliones verta rinktis trumpesnius, bet dažnesnius sustojimus, nes greitas įkrovimas efektyviausias iki maždaug 60 - 70 proc. baterijos lygio, vėliau įkrovimo galia mažėja.

Pasak E. Afanasjevos, tinkami vairuotojų įpročiai naudingi ne tik jiems patiems, bet ir visiems įkrovimo tinklo naudotojams. „Tinkamai pasiruošus įkrovimui trumpėja sustojimo laikas, mažėja laukimo eilės prie stotelių, daugiau vairuotojų gali pasinaudoti infrastruktūra. Augant elektromobilių skaičiui, svarbu ne tik plėsti tinklą, bet ir šviesti vairuotojus, kaip juo naudotis efektyviai“, - sako ji.

Ekspertė primena, kad žiemą įkrovimo greitį dažniausiai riboja ne stotelės, o automobilio baterijos temperatūra. Todėl planavimas ir keli paprasti veiksmai gali padėti maksimaliai išnaudoti greito įkrovimo infrastruktūros galimybes net ir šalčiausiomis dienomis.

Apie bendrovę:

„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ Grupės įmonė, teikianti energetikos sprendimus buitiniams ir verslo klientams Lietuvoje. 66 proc. grupės pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 12 tūkst. įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko daugiau kaip 242 tūkst. namų ūkių. Bendrovė yra įrengusi 11 saulės parkų (159 MW), o šiuo metu vystomų naujų saulės ir vėjo parkų bendra galia viršija 500 MW. „Elektrum Lietuva“ plėtoja ir viešą elektromobilių įkrovimo tinklą „Elektrum Drive“ – šiuo metu Lietuvoje veikia 414 įkrovimo prieigų, o visose Baltijos šalyse jų skaičiuojama per 1100.