Login to your account

Username *
Password *

Suaktyvėjusių  interneto sukčių radare – asmeninių ir darbo paskyrų prisijungimo duomenys. Jei slaptažodis kartojasi jungiantis į skirtingas paskyras arba yra lengvai nuspėjamas, vertėtų sunerimti. Tad kaip išvengti nemalonių pasekmių ir kas yra geras slaptažodis? Tarptautinę slaptažodžio dieną specialistas pataria išnaudoti produktyviai. 

„Apsaugoti asmeninius duomenis siekia kiekvienas, tačiau tam užkerta kelią neretai pasikartojantis mąstymas, jog pavyks išsisukti nuo grėsmės prarasti prieigą prie slaptažodžio.” – pastebi kibernetinio saugumo įmonės „iDenfy“ vadovas Domantas Čiuldė. Specialisto teigimu, kas trečias Lietuvos interneto vartotojas vengia sudėtingesnių prisijungimo kombinacijų dėl baimės juos pamiršti. Visgi, keletas patarimų gali kardinaliai sustiprinti slaptažodžio higieną ir padėti išvengti nemalonių pasekmių.

Kodėl rizikuojate kartodami slaptažodžius

Ar kada nors užsirašėte slaptažodį ant lapelio? Galbūt pasidalinote su savo draugu ar šeimos nariu? Vienas slaptažodis atstoja raktą į dešimtis kitų prisijungimų, vedančių į socialinius tinklus ar internetines banko paskyras. Norėdami išvengti duomenų vagystės, kaskart rinkitės skirtingus junginius. Pasak D. Čiuldės, tobulėjant technologijoms kiekvieno vartotojo pareiga yra apsaugoti asmeninę informaciją: „Kuo labiau būsite pasiruošę, tuo didesnė tikimybė, kad slaptažodis bus neįkandamas sukčiams”, – praneša ekspertas. 

Pamirškite asmeniškumus

Šiuolaikiniame pasaulyje asmeninė informacija virsta vieša. Sukčiai internete savo valandas praleidžia nagrinėdami vartotojų profilius socialiniuose tinkluose, kur dažnas dalijasi nuotraukomis, gimimo datomis, vietovėmis ar vardais. Slaptažodžio žanre taisyklės kitokios, tad gimimo datos skaitmenų ir atžalų ar augintinių vardų naudojimą slaptažodžiuose D. Čiuldė laiko rizikinga praktika. Ekspertas verčiau pataria rinktis keistus žodžius ir pridėti tinkamus daiktavardžius arba slaptažodžiui naudoti kitų kalbų mišinį. „Suteikdami slaptažodžiui asociaciją ir įsivaizduodami ją galvoje, taip jį paprasčiau atsiminsite.” – teigia D. Čiuldė. 

Slaptažodis privalo būti sudėtingas

Slaptažodžio stiprumas matuojamas efektyvumu prieš programišių atakas. Pastarieji įgudę atspėti kiekvieną įmanomą derinį knygoje. Paklaustas, kokia pagrindinė stipraus slaptažodžio taisyklė, D. Čiuldė įvardija, jog slaptažodį turi sudaryti mažiausiai 12 simbolių. Specialistas pataria naudoti simbolių mišinį. „Jei pridėsite įvairių skaičių, didžiųjų ir mažųjų raidžių, bus labai sunku tokį slaptažodį atspėti,” – komentuoja D. Čiuldė. Štai kodėl geras slaptažodis yra ilgio, sudėtingumo ir nenuspėjamumo derinys. 

Išlaikykite budrumą

Ekspertas atkreipia dėmesį, jog apsisaugoti internete vien tik stipraus slaptažodžio nepakanka. „Nepulkite vesti asmeninių duomenų, pirmiausia patikrinkite, ar internetinė svetainė yra saugi,” – perspėja D. Čiuldė, akcentuodamas kelis pagrindinius požymius, padedančius atpažinti legalią interneto svetainę. Jei svetainės adresas pasirodė neįprastas, joje nenurodoma privatumo politika, o tekstas kupinas gramatinių klaidų, anot specialisto, kurti ten paskyrą yra pavojinga. „Kylant abejonėms, prieš kurdami paskyrą ar įvesdami slaptažodį susisiekite su svetainės savininku.” – prideda D. Čiuldė. 

Pavojams lieka antraplanis vaidmuo 

Pasak D. Čiuldės, slaptažodis, tarsi auksinis bilietas, veda į rimtesnius nusikaltimus. Vos tik įsilaužėliai įgyja prieigą prie jūsų skaitmeninės tapatybės, jie sukelia pavojų asmeninėms paskyroms ir jūsų verslui. Specialisto teigimu, labai svarbu investuoti į kibernetinio saugumo mokymus. „Deja, daugelis organizacijų į pavojus internete žiūri nepakankamai rimtai, sąmoningai netinkamai tvarkydamos slaptažodžius. Svarbu domėtis ir padėti suvokti situacijos rimtumą tiek namuose, tiek darbe.” – aiškina specialistas. 

Daugiau informacijos apie iDenfy

iDenfy teikia nuotolines tapatybės patvirtino ir sukčiavimo prevencijos paslaugas finansų, dalijimosi ekonomikos, žaidimų, transporto bei kitoms industrijoms, užtikrinant aukščiausios kokybės standartą. 2019-aisiais įmonė tapo „Kauno miesto startuoliu“, 2020-aisiais laimėjo „Fintech metų startuolio“ apdovanojimą, o 2021 buvo apdovanoti  „Baltijos Asamblėjos” prizu. 

Nors įmonių savininkai, aukščiausio lygio (angl. C-suite) vadovai ir kiti aukštas pareigas užimantys profesionalai turi prieigą prie jautriausių verslo duomenų, jų slaptažodžiai tokie pat silpni, kaip ir įprastų interneto vartotojų. Kibernetinio saugumo bendrovės „NordPass“ tyrimas atskleidė, kad patiems svarbiausiems įmonės duomenims apsaugoti dažniausiai naudojamas slaptažodis „123456“  jis laikomas vienu nesaugiausių pasaulyje.

Ši apžvalga atlikta bendradarbiaujant su nepriklausomais kibernetinio saugumo tyrėjais, kurie išanalizavo daugiau nei 290 mln. duomenų pažeidimų visame pasaulyje. Nutekintus slaptažodžius ekspertai sugrupavo pagal jų savininkų pareigas ir atstovaujamą veiklos sritį. Tyrimo duomenimis, daugiausiai saugumo incidentų patiria technologijų, finansų, nekilnojamojo turto, sveikatos priežiūros ir turizmo sektoriai.

Naudoja vardus

Kurdami slaptažodžius aukšto lygio vadovai nepasižymi kūrybiškumu ir dažniausiai renkasi „123456“ – ši skaičių seka panaudota daugiau nei 1,1 mln. kartų. Antras pagal populiarumą vadovų pasirinkimas – žodis „password“ (liet. slaptažodis). Jis sąraše rastas daugiau nei 700 tūkst. kartų. Kiti populiarūs slaptažodžiai: „1q2w3e“, „12345“, „1111“ ir „qwerty“.

Tyrimas atskleidė, kad bandydami sugalvoti įsimintinus slaptažodžius vadovai taip pat naudoja vardus. Daugiausia kartų sąraše kartojasi „Tiffany“, „Charlie“, taip pat „Michael“ ir „Jordan“. Galima tik spėlioti, ar naudoti du pastaruosius vardus įkvėpė legendinis krepšininkas. Be to, daug vadovų savo slaptažodžius taip pat sieja su mitologiniais herojais ir gyvūnais, neretai rinkdamiesi žodžius „drakonas“ (angl. dragon) ir „beždžionė“ (angl. monkey).

Pilną slaptažodžių sąrašą galima rasti šioje nuorodoje.

Ekspertų perspėjimai negąsdina

Tai nėra pirmasis „NordPass“ tyrimas, atskleidžiantis slaptažodžių kūrimo tendencijas. Įmonė kasmet skelbia 200-ų populiariausių internete naudojamų slaptažodžių sąrašą. 2021-aisiais „NordPass“ pateikė „Fortune 500“ sąraše atsidūrusių įmonių nutekintų slaptažodžių apžvalgą. Šiemet imtasi analizuoti aukščiausio lygio vadovų slaptažodžius.

„Neįtikėtina, kad visi mąstome taip panašiai. Šis tyrimas patvirtina, kad tai, kas mums atrodo labai originalu, iš tiesų gali atsidurti blogiausiųjų sąrašuose. Visi – tiek kompiuterinius žaidimus mėgstantys paaugliai, tiek įmonių savininkai – yra kibernetinių nusikaltėlių taikiklyje. Tik verslo subjektai, kaip taisyklė, už savo neapdairumą moka didesnę kainą“, – sako „NordPass“ vadovas Jonas Karklys.

Kiekvienąkart apsilankius naujoje kavinėje ar viešbutyje su draugais visiems susivesti „Wi-Fi“ slaptažodį – erzinantis procesas. O kur dar atvejai, kai atvykus svečiams, turime ieškoti pamiršto kodo ar sudėtingą kombinaciją diktuoti kelis kartus. Laimei, šiandien yra kur kas paprastesnių būdų pasidalinti „Wi-Fi“ slaptažodžiu su draugu. Visus juos išsamiai pranešime žiniasklaidai pristato „Bitės Profai“.

„Pasidalinti „Wi-Fi“ slaptažodžiu galima greitai, lengvai ir nesukeliant grėsmės tinklo saugumui. Jums tereikia pasiimti savo išmanųjį telefoną, planšetinį ar nešiojamąjį kompiuterį, atsistoti šalia kito žmogaus ir atlikus kelis paprastus veiksmus suteikti jam prieigą prie „Wi-Fi“ tinklo“, – sako „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis.

„Apple“: patikrinkite kontaktų sąrašą

Dalintis „Wi-Fi“ slaptažodžiu tarp „Apple“ įrenginių: telefonų, planšetinių ir nešiojamųjų kompiuterių, yra labai paprasta. Pagrindinės sąlygos – jūs abu turite būti įsivedę vienas kito telefono numerius. O įrenginiuose „iPhone“ turi veikti bent „iOS 11“, „iPad“ – bent „iPadOS 13“, o „Mac“ – bent „macOS High Sierra“ arba naujesnės operacinės sistemos versijos.

„Iš pradžių įsitikinkite, kad nė viename iš įrenginių nėra įjungtas asmeninis interneto prieigos taškas (angl. Personal Hotspot). Taip pat abu įrenginius atrakinkite ir laikykite ne didesniu kaip 10 metrų atstumu vienas nuo kito. Tuomet juose aktyvuokite „Wi-Fi“ ir „Bluetooth“ ryšius“, – pasakoja „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Jūsų įrenginys turi būti prijungtas prie „Wi-Fi“, kurio slaptažodžiu dalinsitės. Kai draugas pasirinks šį tinklą iš sąrašo, ekrane iššoks pranešimas su klausimu, ar norite dalintis slaptažodžiu. Spustelėdami „Dalintis slaptažodžiu“ (angl. Share Password), patvirtinkite leidimą.

„Android“: išnaudokite QR kodą

Tam, kad galėtumėte pasidalinti „Wi-Fi“ slaptažodžiu su „Android“ telefonų ar planšetinių kompiuterių naudotojais, prireiks susigeneruoti QR kodą. Tik prieš tai dar įsitikinkite, kad abiejuose įrenginiuose naudojama „Android 10“ ar naujesnė operacinės sistemos versija.

„Pirmiausia savo įrenginiu prisijunkite prie „Wi-FI“, kurio slaptažodžiu dalinsitės. Tuomet keliaukite į nustatymus, pasirinkite „Tinklas ir internetas“ (angl. Network and Internet) ir „Wi-FI“. Spustelėkite šalia esančią krumpliaračio ikoną, po to – dalijimosi ikoną ir ekrane atsiras reikalingas QR kodas“, – aiškina A. Archangelskis.

Draugas turės nuskenuoti jūsų ekrane matomą QR kodą naudodamas kamerą arba nukeliavęs į nustatymus ir pasirinkęs „Tinklas ir internetas“ (angl. Network and Internet). Tuomet spustelėjęs „WI-Fi“ ir „Pridėti tinklą“ (angl. Add Network). Draugo įrenginio ekrane atsiras QR ikona, kurią pasirinkęs jis galės nuskenuoti QR kodą jūsų telefone ar planšetiniame kompiuteryje. Tą padarius įrenginys automatiškai prisijungs prie jūsų „Wi-FI“.

„Windows“: svarbiausia žinoti, kur ieškoti

Deja, nėra greito būdo bendrinti „Wi-Fi“ slaptažodį iš „Windows“ kompiuterio, kokį siūlo anksčiau minėti „Apple“ ir „Android“ įrenginiai. Jei neprisimenate slaptažodžio, geriausia, ką galite padaryti, tai nukeliauti į kompiuterio nustatymus, susirasti apsaugos kodą ir padiktuoti jį draugui.

„Microsoft“ anksčiau leido automatiškai bendrinti „Wi-FI“ informaciją naudojant „Wi-Fi Sense“ funkciją, tačiau dėl saugumo ši galimybė buvo pašalinta. Tad jei pamiršote savo „Wi-Fi“ tinklo slaptažodį, galite jį rasti, jei turite kitą „Windows“ kompiuterį, kuris jau prijungtas prie jūsų „Wi-Fi“ tinklo“, – primena „Bitės Profas“.

Iš pradžių kompiuteryje spustelėkite „Windows“ ženkliuką ir keliaukite į nustatymus arba pasitelkite klavišų kombinaciją Windows+I. Tuomet pasirinkite „Tinklas ir internetas“ (angl. Network and Internet), „Tinklas ir bendrinimo centras“ (angl. Network and Sharing Center) ir spustelėkite ant prie „Ryšiai“ (angl. Connections) esančio savo „Wi-Fi“ pavadinimo.

Atsivėrusiame lange pasirinkite „Belaidžio tinklo ypatybės“ (angl. Wireless properties), po to – „Saugumas“ (angl. Security) ir pažymėkite varnelę, kad būtų rodomas slaptažodis. Šiame žingsnyje jums dar gali reikėti papildomai įvesti kompiuterio apsaugos kodą. Štai ir viskas – ekrane matomą slaptažodį pasakykite draugui.

NordPass” atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad lietuviai dažniausiai slaptažodžius renkasi iš vos dešimties kategorijų. Nepaisant nuolatinių rekomendacijų iš kibernetinio saugumo ekspertų, Lietuvos gyventojai vis dar naudoja ypač lengvai atspėjamus slaptažodžius.  

Dešimt populiariausių slaptažodžių kategorijų Lietuvoje:

  1. Vardai (mantas, karolis, justas)*
  2. Skaičiai ir jų kombinacijos (123456, 123456789, 123123)
  3. Mieli ir pozityvūs žodžiai (mamyte, saulute, katyte)
  4. Nemalonūs, įžeidžiantys žodžiai ir keiksmažodžiai (lopas123, lopas, kakalas)
  5. QWERTY klaviatūros kombinacijos (qwerty, qazwsx, qwertyuiop)
  6. Įrenginio pavadinimai (samsung, kompas, siemens)
  7. Vietovardžiai ir patriotiški žodžiai (lietuva, kaunas, zalgiris)
  8. Gyvūnai (asilas, katinas, zuikis)
  9. „Labas” ir šio žodžio variacijos (labas, labas123, labass)
  10. Atsitiktiniai (asasas, nesakysiu, slaptazodis) 

*skliausteliuose pateikiami trys populiariausi tos kategorijos slaptažodžiai

Tyrimą atliko kompanija „NordPass” bendradarbiaudama kartu su nepriklausomais tyrėjais, nagrinėjančiais duomenų nutekėjimo atvejus. Šie duomenys buvo nutekinti įvairių kibernetinių atakų metu. Tyrėjai peržiūrėjo 200 populiariausių lietuviškų slaptažodžių ir suskirstė juos į dešimt kategorijų.  

„Tyrimas tik dar kartą įrodo, kad lietuviai vis dar nekreipia pakankamai dėmesio į kibernetinį saugumą ir savo slaptažodžius. Tačiau juk būtent jie yra raktas į vartotojo asmeninius duomenis”, – įspėja Marijus Briedis, „NordVPN“ technologijų padalinio vadovas.

Slaptažodžių problema — globali

Kiekvienais metais „NordPass” publikuoja ne tik skirtą Lietuvai, bet ir globalų tyrimą apie populiariausius slaptažodžius. Jis parodo, kad tas pačias klaidas daro ne tik lietuviai, bet ir žmonės visame pasaulyje.

„Viena iš šios problemos priežasčių yra ta, kad žmonės turi ypatingai daug internetinių paskyrų. „NordPass” atlikto tyrimo duomenimis matome, kad vidutis žmogus turi nuo 80 iki 100 paskyrų, taigi — iki šimto slaptažodžių joms apsaugoti. Nenaudojant slaptažodžių tvarkyklės, tokį didelį kiekį slaptažodžių atsiminti praktiškai neįmanoma. Būtent todėl žmonės ir renkasi lengvąjį kelią ir naudoja pasikartojančius  „mama”, „labas” ar savo vardą vietoje slaptažodžio”, – teigia Marijus Briedis, „NordVPN“ technologijų padalinio vadovas.

Kaip apsaugoti savo paskyras?

Marijus Briedis dalinasi svarbiausiais patarimais tiems, kurie nori užtikrinti savo saugumą internete:

  • Naudokite unikalius slaptažodžius kiekvienai paskyrai. Naudodami tą patį slaptažodį keliose paskyrose rizikuojate visų jų saugumu — jeigu programišius atspės jūsų slaptažodį, jis gali bandyti prisijungti ne prie vienos, bet prie visų paskyrų, kuriose slaptažodis yra tas pats.
     
  • Slaptažodžių kūrimui pasitelkite generatorių. Naudodami šį įrankį galite pasirinkti, kokio ilgio ir sudėtingumo slaptažodžio pageidaujate. Jūsų slaptažodžiai turėtų būti sudaryti iš mažiausiai 12 spaudos ženklų, tarp kurių turėtų būti skaičiai, simboliai, mažosios ir didžiosios raidės.
     
  • Naudokite dviejų faktorių autentifikaciją (2FA). Šis autentifikacijos būdas leidžia dviem įrenginiais patikrinti jūsų tapatybę prieš prisijungiant prie tam tikros paskyros internete.
     
  • Slaptažodžius laikykite slaptažodžių valdymo programėlėse. Be to, kad šios programėlės prisimena jūsų slaptažodžius, jos taip pat gali įspėti, jeigu jūsų duomenys buvo nutekinti kibernetinės atakos metu. Lietuvoje kuriama „NordPass“ programėlė siūlo būtent tokią funkciją.
     
  • Nulaužtų slaptažodžių duomenų bazės nuolat atnaujinamos, todėl reguliariai atnaujinkite savo slaptažodžius. Ekspertai rekomenduoja tia daryti kas devyniasdešimt dienų.


Tyrimo metodologija: Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su nepriklausomais analitikais, analizuojančiais duomenų nutekėjimo atvejus. Šie duomenys buvo nutekinti įvairių kibernetinių atakų metu.

Pasaulis skaitmenizuojasi ir vis daugiau kasdienių paslaugų persikelia į elektroninę erdvę. Per dieną vartotojai jungiasi nuo kelių iki keliasdešimties skirtingų paskyrų. Kibernetinio saugumo sistemos tobulėja, tačiau asmeninės paskyros saugumas priklauso ne tik nuo jos, bet ir nuo paties vartotojo sukurtos „spynos“ – paskyros slaptažodžio.

Mantas Užupis, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ IT ir saugumo vadovas, pastebi, kad nutekėjusi duomenų bazė su asmenine informacija kibernetinių sukčių yra vėl ir vėl pernaudojama. Tai reiškia, kad nusikaltėliai gautus duomenis ne tik mėgina „parduoti“, bet ir patys bando prisijungti prie kitų vartotojo paskyrų, naudodami turimus slaptažodžius.

Jūsų dėmesiui penkios M. Užupio rekomendacijos, kurios padės užtikrinti jūsų valdomų internetinių ir mobiliųjų paskyrų saugumą bei slaptažodžio stiprumą.

1. Pasitikrinkite, ar slaptažodis „nenutekėjo“

Norėdami įsitikinti, kad jūsų paskyros saugios, galite tai padaryti kibernetinio saugumo eksperto Troy Hunto sukurtoje svetainėje „Have I Been Pwned“: https://haveibeenpwned.com/Passwords. Taip pat čia galite pasitikrinti ir naujai sugalvoto slaptažodžio tinkamumą.

Panašų įrankį siūlo ir „Google“. Prisijungus su savo paskyra sistema patikrins, ar jūsų slaptažodis nebuvo paviešintas ir įvertins, kuriuose puslapiuose naudojate per lengvą slaptažodį, kurį reikėtų pakeisti nauju.

Nepaisant to, ar buvo nutekinti duomenys, ar tiesiog atėjo laikas atnaujinti slaptažodį, rekomenduojame nenaudoti tų pačių slaptažodžių kelioms skirtingoms paskyroms. Tokiu būdu sumažinsite riziką.

Ypač saugokite savo el. pašto slaptažodį. Prisijungus prie jo, įsilaužėliams bus labai lengva atjungti jus ir nuo kitų svarbių asmeninių paskyrų.

2. Aplenkite lengviausią kelią

Nors pasirinkti lengvai įsimenamus slaptažodžius yra paprasčiau, tačiau būtent tokius kibernetiniams nusikaltėliams atspėti – lengviausia. Todėl rekomenduojame nesirinkti per daug paprastų ar nuspėjamų kombinacijų.

Prieš kurdami ar keisdami slaptažodį pasitikrinkite, ar jo nėra silpniausių slaptažodžių sąraše. Jį kasmet sudaro „Nord Pass“, o blogiausiųjų dešimtuke rikiuojasi kombinacijos, kurias įveikti sukčiams prireiktų mažiau nei sekundės.

Praėjusiais metais populiariausi blogiausi slaptažodžiai buvo: „123456“; „123456789“; „picture1“; „password“; „12345678“; „111111“; „123123“; „12345“„ „1234567890“ ir „senha“ (išvertus iš portugalų kalbos – slaptažodis). Jeigu ir jūs savo paskyroms apsaugoti naudojate vieną iš šių slaptažodžių, būtinai jį pasikeiskite.

3. Ir sudėtingas „spynas“ reikia keisti

Kuriant naują ar keičiant seną slaptažodį vadovaukitės pateiktomis rekomendacijomis ir taisyklėmis. Jos dažniausiai nurodomos paskyros kūrimo lange, o dalis svetainių ar programėlių automatiškai siūlo atsitiktinai sugeneruotas raidžių ir skaičių kombinacijas.

Saugus toks slaptažodis, kurį sudaro 8-10 simbolių. Jis turėtų būti sukurtas iš skaičių, didžiųjų ir mažųjų raidžių bei specialiųjų ženklų.

Taip pat rekomenduojame formuluoti ne sudėtingus pavienius žodžius ar simbolių kombinacijas, o frazes ar sakinius iš trijų ar keturių skirtingų žodžių. Jos ne tik saugesnės, bet ir daug lengviau įsimenamos. Šias slaptažodžių frazes galite susieti su savo pomėgiais ar tiesiog su kuo nors, ką lengvai atsimenate.

Net jeigu manote, kad susikūrėte itin retus, „nenulaužiamus“ slaptažodžius, juos keisti reguliariai būtina. Dažniausiai naudojamų paskyrų slaptažodžius patartina pakeisti bent kartą per metus. Taip išvengsite rizikos prarasti svarbius asmeninius duomenis.

4. Geras slaptažodis – unikalus, bet neasmeniškas

Geras slaptažodis turi būti šiek tiek susijęs su jumis, taip jį atspėti bus sudėtingiau. Tačiau nepatariama naudoti per daug asmeninių savo duomenų, pavyzdžiui, vardo, pavardės, vaikų vardų ar gimimo metų. Dėl to, kad šias užuominas apie jus nesunkiai galima surasti jūsų socialiniuose tinkluose.

Taip pat labai svarbu keičiant prisijungimus prie paskyrų nenaudoti anksčiau naudoto arba tik „kosmetiškai“ atnaujinto dabartinio slaptažodžio. Pavyzdžiui, „slaptazodis“ pavirsta į „slaptazodis1“ ar „slaptazodis2“. Kenkėjiška programinė įranga per trumpą laiką gali išbandyti milijonus derinių, todėl tik šiek tiek atnaujintas slaptažodis nebus labai saugus.

Iš naujo įdarbinti seniau naudotus slaptažodžius – dar rizikingiau. Dalį jūsų informacijos neteisėtai pasisavinę žmonės visų pirma kaip tik ir bando laimę naudodami senuosius slaptažodžius. Todėl kiekvienas jūsų slaptažodis, ypač saugantis jautriausias paskyras, turi būti unikalus.

5. Rinkitės dvigubą atpažinimą

Didžiosios technologijų kompanijos, tokios kaip „Google“, „Facebook“ ar „Apple“ ir pačios labai daug investuoja į savo saugumo sistemas bei diegia vartotojų privatumą saugančius sprendimus.

Pats patikimiausias iš jų – dviejų žingsnių autentifikacija. Tai reiškia, kad prisijungus prie vienos iš savo paskyrų su nauju prietaisu, jūs iškart gausite el. laišką ar SMS pranešimą su prašymu patvirtinti savo tapatybę bei suvesti unikalų kodą. Tokios žinutės gali erzinti, tačiau jos iš tikrųjų leidžia itin operatyviai sureaguoti, jei slaptažodis būtų pasisavintas.

Puslapis 1 iš 3