Nuo darbo susitikimų nuotoliu iki filmų žiūrėjimo ar kasdienio naršymo telefone – spartus ir greitas internetas šiandien yra būtinybė. Vis dėlto net ir aktyviai naudodamiesi technologijomis žmonės dažnai remiasi klaidingais įsitikinimais apie interneto ryšį, jo greitį ar saugumą. Kurie mitai turi pagrindo, o kuriuos verta pamiršti visiems laikams, rašoma „Bitės“ pranešime žiniasklaidai.

Vienas dažniausių mitų – kuo daugiau „Wi-Fi“ ryšio padalų telefone, tuo greitesnis internetas.

„Ryšio stiprumo indikatorius, kurį matome kaip „Wi-Fi“ padalų skalę, parodo tik ryšio stiprumą tarp įrenginio ir maršrutizatoriaus. Tačiau jei pats maršrutizatorius negauna gero mobilaus ryšio signalo, internetas gali būti lėtas net ir ekrane matant visas „Wi-Fi“ ryšio padalas“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Pasak jo, norint patikrinti interneto ryšio greitį, tam pravers įvairios greičio matavimo svetainės, kaip „Matuok.lt“, „Speedtest“ ir kitos. Rekomenduojama matuojant interneto greitį prijungti kompiuterį prie maršrutizatoriaus laidu. Jei interneto greitis su laidu yra geras, o per „Wi-Fi“ – gerokai mažesnis, vadinasi, geram interneto ryšiui gali trukdyti namų sienos, kaimynų tinklai ar prie tinklo prisijungusių išmaniųjų įrenginių kiekis.

„Mažai kas žino, kad dauguma maršrutizatorių signalą skleidžia stipriau į šonus nei į viršų ar apačią, todėl kelių aukštų namuose ryšys dažnai būna silpnesnis. Be to, daugiabučiuose papildomų trikdžių sukelia ir kaimynų „Wi-Fi“ tinklai – ypač 2,4 GHz dažnių juostoje, kur signalai sklinda toliau ir lengviau „susipjauna“ tarpusavyje.

Tokiais atvejais gali padėti „Mesh“ tipo „Wi-Fi“ sprendimai, kai namuose įrengiami keli maršrutizatoriai, arba maršrutizatoriaus nustatymų pakeitimai, parenkant mažiau apkrautą ryšio kanalą“, – paaiškina M. Rauba.

Svarbus aspektas – ir prie maršrutizatoriaus prisijungusių įrenginių skaičius. Kuo jų daugiau ir kuo aktyviau jie naudoja internetą, tuo didesnė apkrova tenka tinklui.

Atsakė, kas „ryja“ internetą

Nemažai diskusijų kelia ir interneto duomenų naudojimas. Dažnai manoma, kad žaidimai telefone sunaudoja itin daug interneto, tačiau realybė kitokia.

„Dauguma mobiliųjų žaidimų perduoda palyginti nedidelius, dažniausiai tekstinio tipo duomenų kiekius. Kur kas daugiau interneto sunaudoja vaizdo įrašai, nes perduodama didelės apimties vaizdo ir garso informacija, kuri užima daugiau vietos nei tekstas“, – atkreipia dėmesį „Bitės“ technologijų direktorius.

Tai rodo ir „Bitės“ bei „Labas“ klientų naršymo įpročiai – daugiausiai duomenų sunaudojama „Go3“ televizijai. Antroje vietoje pagal duomenų kiekį yra „Meta“ sprendimai, tokie kaip „Facebook“, „Instagram“, „Messenger“, „WhatsApp“ ir kt. Trečioje – „YouTube“.

„Vien pernai persiųstų duomenų kiekis didėjo daugiau nei 25 proc. Pagrindinė tokio spartaus augimo priežastis – naujos kartos 5G ryšio plėtra Lietuvoje“, – sako M. Rauba.

Technologijų specialistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad išmanieji telefonai gali naudoti mobiliuosius duomenis net ir įjungus „Wi-Fi“, jei belaidis ryšys namuose tampa per silpnas. Norint išvengti tokio netikėto duomenų sunaudojimo, verta pasitikrinti telefono nustatymus ir įsitikinti, ar nėra įjungta tokia funkcija.

Dar vienas mitas, kad stiprus „Wi-Fi“ slaptažodis negali būti nulaužtas. M. Rauba „nuramina“, kad net ir sudėtingas „Wi-Fi“ slaptažodis nėra absoliuti garantija.

„Vis tik reikia suprasti, kad net ir stiprus „Wi-Fi“ slaptažodis nebūtinai yra visiškai neįveikiamas. Jei naudojate maršrutizatorių daugiabutyje ar kitose vietose, kur daug žmonių gali prie jo prisijungti, rekomenduojama reguliariai atnaujinti slaptažodį. Beje, kuo naujesnis maršrutizatorius, tuo geriau šifruojamas jo slaptažodis, tad rekomenduojama šį įrenginį atnaujinti bent kas 5 metus“, – teigia vienas iš skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.

Nuo Klaipėdos uosto kranų, mitingų prie Seimo iki Vingio parko koncertų – Lietuvoje daugėja vietų, kur vienu metu susirenka dešimtys tūkstančių žmonių ir veikia daugybė įrenginių. Arūnas Strolia, „Telia“ tinklo vadovas, sako, kad tokiose situacijose ryšys tampa kritine infrastruktūra, o milžiniškiems duomenų srautams gali nepakakti „Wi-Fi“ ir įprastų mobiliojo ryšio sprendimų. Masinių renginių ryšiu ateityje taps nauja privataus 5G atmaina.

Dedikuota „juosta“ kritinėms operacijoms

Privatus 5G ryšys (angl. Standalone, 5G SA). Tai visiškai nuo viešojo mobilaus ryšio atskirtas tinklas, kai įmonė savo teritorijoje turi sau priskirtas bazines stotis bei dedikuotą autonomišką valdymą. Tokia infrastruktūra priklauso tik konkrečiai organizacijai, todėl ryšio kokybė nepriklauso nuo aplinkinių vartotojų srauto ar tinklo apkrovų. Tai ne tik užtikrina aukščiausią saugumo lygį, bet ir garantuotą duomenų perdavimo spartą kritiškai svarbioms operacijoms.

„Įprastas „Wi-Fi“ tinka biuro darbui, bet pramoninėje aplinkoje gali kilti iššūkių. Pavyzdžiui, po milžinišką sandėlį judantis autonominis krautuvas, naudodamas „Wi-Fi“, yra priverstas „peršokti“ nuo vienos ryšio stotelės prie kitos. Šio proceso metu atsirandantys trumpi pertrūkiai gali sukelti sistemos klaidas. Mobilusis ryšys iš principo sukurtas taip, kad šiuos iššūkius išspręstų“, – aiškina A. Strolia.

Pasak jo, 5G SA ryšys užtikrina nenutrūkstamą signalo perdavimą net judant 200 km/h greičiu, todėl bet koks robotizuotas įrenginys ar judantis vartotojas veikia be menkiausių stabtelėjimų. Be to, 5G SA technologijai, skirtingai nei „Wi-Fi“, naudojamas licencijuotas dažnis. Todėl dažnio nereikia dalintis su kitomis įmonėmis ar vartotojais, o dažnio triukšmą stebi Ryšių reguliavimo tarnyba.

​Nuo jūrų uostų iki masinių koncertų

Vos kelios bazinės 5G SA ryšio stotys gali visiškai padengti plačią teritoriją, nes viena antena lauke signalą gali skleisti daugiau nei kilometro spinduliu. Vidinių patalpų ryšį galima stiprinti tam skirtomis vidinėmis antenomis. Ypač mažas vėlinimas taip pat atveria duris nuotoliniam kranų ir transporto valdymui, kur kiekviena sekundės dalis yra lemiama saugumui. Šis ryšys taip pat įgalina tikslų vartotojų vietos ar judėjimo nustatymą.

A. Strolios teigimu, šios savybės itin svarbios gamyklose, logistikos, uostų veikloje. Būtent Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste 2025 m. pabaigoje „Telia“ savo lėšomis įdiegė pirmąjį 5G SA tinklą Lietuvoje. Klaipėdos uosto direkcija ir krovos kompanijos testuoja tinklo galimybes realiomis uosto veiklos sąlygomis.

Naujosios technologijos pranašumai atsiskleidžia ir masinių susibūrimų vietose: stadionuose, arenose, suburiančiuose dešimtis tūkstančių žmonių. Pavyzdžiui, planuojama, kad Nacionaliniame stadione tilps 19 tūkst. žiūrovų, o dviejuose Jessicos Shy koncertuose Vingio parke šiemet tikimasi sulaukti po 40 tūkst. žmonių.

„Renginių metu viešieji dažniai būna maksimaliai apkrauti, todėl atsiskaitymo terminalai ar organizatorių ryšio priemonės gali strigti. Privatus 5G ryšys šiuo atveju užtikrina sklandų bilietų skaitytuvų, vedėjų įrangos bei mokėjimo sistemų darbą. Panašūs principai taikomi ir oro uostuose, kur autonominės mašinos privalo veikti be jokių trikdžių“, – sako A. Strolia.

Pasaulinės tendencijos

Pasak A. Strolios, 5G SA ypač išsiskiria lankstumu – privatus tinklas gali būti sklandžiai integruotas su viešuoju, jei atsiranda poreikis. Tai reiškia, kad įmonės teritorijoje veikiantis privatus ryšys užtikrina saugumą ir patikimumą, o išvykus už jos ribų tas pats įrenginys gali be trikdžių pereiti prie viešojo tinklo, išlaikant nenutrūkstamą ryšį.

Pasak „Telia“ tinklo vadovo, ši technologija labiausiai pasitarnautų organizacijoms, kurios veikia didesniame nei 10 tūkst. kvadratinių metrų plote, o teritorijoje juda objektai, pavyzdžiui, dronai ar krautuvai. Taip pat ši technologija pravers, kai procesų valdymui realiuoju laiku reikalingas minimalus vėlinimas, patikimumas bei duomenų saugumas.

„Šiuolaikinės ligoninės, jūrų ir oro uostai, arenos, logistikos gigantai visame pasaulyje diegia šią technologiją, nes mažesnis įrangos kiekis, paprastesnė priežiūra ir aukštas atsparumas trikdžiams leidžia optimizuoti sąnaudas. Lietuva su šiuo technologiniu šuoliu tampa viena iš regiono lyderių, rodančių, kaip privatus 5G ryšys išstumia tradicinius sprendimus ten, kur klaidoms vietos nėra“, – pabrėžia Arūnas Strolia.

Rugsėjis į miestus grąžina studentus, kurie ir vėl bursis bibliotekose ir kavinėse, jungdamiesi prie viešų „Wi-Fi“ tinklų. Nors toks prisijungimas atrodo patogus būdas taupyti mobiliuosius duomenis, jis gali brangiai kainuoti – nuo pavogtų slaptažodžių iki nutekėjusios asmeninės informacijos. „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis įspėja: vieši tinklai tebėra vienas mėgstamiausių programišių įrankių, todėl jungiantis prie jų būtina pasirūpinti duomenų saugumu.

„Lietuvoje įprasta, kad kone kiekviena kavinė ar restoranas klientams siūlo nemokamą belaidį internetą, tačiau retas susimąsto apie tokio ryšio patikimumą. Vieši „Wi-Fi“ tinklai, ypač neapsaugoti slaptažodžiais, yra vieni pažeidžiamiausių – prie jų prisijungę vartotojai tampa lengvu taikiniu kibernetinėms atakoms. Programišiai gali nepastebimai pasiekti įrenginius ir net įdiegti kenkėjišką programinę įrangą“, – sako D. Povilaitis.

Nepaisant rizikų, viešieji belaidžio interneto tinklai tebėra plačiai naudojami kasdien. „Zimperium“ mobiliojo ryšio saugumo ataskaita rodo, kad net trečdalis vartotojų – apie 33 proc. – reguliariai jungiasi prie neapsaugotų „Wi-Fi“ tinklų, taip ženkliai didindami savo duomenų pažeidžiamumą.

Programišiui pakanka vieno neatsargaus vartotojo prisijungimo prie viešo „Wi-Fi“, kad būtų atverta prieiga prie įrenginio. Tokiu būdu kibernetinis nusikaltėlis gali vykdyti „Man-in-the-Middle“ atakas – įsiterpti į duomenų srautą, įskaitant prisijungimus prie elektroninės bankininkystės ar kitos jautrios informacijos.

Norint saugiai naudotis viešais „Wi-Fi“ tinklais, būtina imtis papildomų apsaugos priemonių. Kibernetinio saugumo bendrovės „Fortinet“ ataskaita išskiria virtualaus privataus tinklo (VPN) naudojimą kaip vieną veiksmingiausių sprendimų. VPN užtikrina šifruotą duomenų perdavimo kanalą, todėl net bandant informaciją perimti, ji lieka neįskaitoma.

Taip pat rekomenduojama išjungti automatinį prisijungimą prie viešų „Wi-Fi“, nuolat atnaujinti įrenginių programinę įrangą, o dirbant su jautria informacija rinktis mobilųjį ryšį. Šios priemonės, kartu su VPN, leidžia ženkliai sumažinti kibernetinių atakų tikimybę ir užtikrinti duomenų saugumą.

Pavojų yra ir daugiau

D. Povilaitis atkreipia dėmesį, kad grėsmės gali slypėti ne tik viešuose „Wi-Fi“ tinkluose, bet ir įkraunant įrenginius nepažįstamose vietose. USB jungtis perduoda ne tik energiją, bet ir duomenis, todėl prisijungimas prie viešo ar nežinomo įkrovimo lizdo prilygsta atrakinto telefono atidavimui į svetimas rankas. Programišiai gali naudoti vadinamąsias „juice jacking“ atakas – per modifikuotą lizdą įdiegti kenkėjišką programinę įrangą arba perimti jautrią informaciją.

Siekiant sumažinti riziką, rekomenduojama naudoti duomenų blokatorių – adapterį, kuris leidžia įkrauti įrenginį, bet blokuoja duomenų perdavimą. Jei tokios galimybės nėra, pravartu telefono nustatymuose pasirinkti režimą „tik įkrovimas“ (angl. charge only) užkertantį kelią duomenų perėmimui.

Lietuvai ruošiantis krizinėms situacijoms ir Baltijos jūroje pasikartojant sabotažo atvejams, kyla klausimas, ar nors vienai dienai Lietuva visiškai liktų be interneto? Ekonomikai gyvybiškai svarbaus interneto visoje Lietuvoje „išjungti“ nepavyks net ir paveikus daugiau kaip vieną ryšių infrastruktūros tašką. „Bitės“ ekspertai ramina, kad ekstremalioms situacijoms esame pasiruošę geriau nei manoma, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Gamtos stichijos, energetiniai šokai ar kibernetiniai išpuoliai daro poveikį ryšių infrastruktūrai bei sklandžiam paslaugų veikimui. Vis tik ryšio tiekėjai mūsų šalyje investuoja į tinklo stabilumą, paslaugų užtikrinimą bei rizikų valdymą tam, kad nuo kritinių situacijų būtume maksimaliai apsaugoti. Nemažiau svarbu ir tai, kad ištikus bet kokiai krizei, jų padariniai būtų kuo mažesni, bet svarbiausia – neliktume be ryšio“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Visiškai atkirsti – nerealu

Situacijos, kai priešiškai nusiteikusios jėgos fiziškai atkerta pasienio regionuose esančius ryšio bokštus – sunkiai tikėtinos. Vis tik net ir tokiam scenarijui įvykus, pasienio gyventojai visiškai neliktų be ryšio.

„Ryšio bokštų tinklas veikia korio principu, kur kiekvieną „akelę“ aptarnauja konkretus ryšio bokštas. Vienam ryšio bokštui nustojus veikti, dalį jo padengiamos teritorijos gali perimti kitas, artimiausiai esantis ryšio bokštas. Dalis mūsų ryšio bokštų taip pat sujungti ir bevielio ryšio radijo relinėmis linijomis, kurios gali veikti net iki 20 km atstumu. Kiti bokštai sujungti požeminiais optiniais kabeliais. Tad fiziškai paveikti visą tinklą net per ilgesnį laiką – sudėtinga“, – paaiškina M. Rauba.

Daugiau kaip penkiolika metų telekomunikacijų ir IT srityje dirbančio eksperto teigimu, net ir turėdama ne šimtus, bet daugiau kaip pusantro tūkstančio bokštų visoje Lietuvoje, bendrovė nuolatos stato bokštus naujose vietose. Taip metodiškai didinamas net ir šiuo metu turimas išties įspūdingas „Bitės“ ryšio padengimas, tankinant esamus tinklus.

Vien pernai „Bitė“ turėjo gerokai daugiau kaip 1600 ryšio bokštų, iš kurių – 820 naujos kartos 5G ryšio bokštų. Šiemet taip pat suplanuota plati naujų ryšio bokštų statybos ir atnaujinimo programa. Ypač didelį dėmesį bendrovė skiria ne tik ryšio kokybei, bet ir plačiam jo padengimui: šiuo metu geras „Bitės“ ryšio padengimas siekia net 99 proc. Lietuvos teritorijos.

„Priešiškoms jėgoms visiškai „išjungti“ ryšio bokštus nėra taip paprasta. Tarkime, galima fiziškai atkirsti į ryšio bokštą nutiestus elektros tinklus. Vis tik visi iki vieno „Bitės“ ryšio bokštai turi integruotas baterijas, kurios užtikrina sklandų ryšio veikimą nuo kelių valandų iki keleto parų net ir visiškai nutrūkus elektros tiekimui. Žinoma, fiziškai sunaikinus visą bokštą toje vietoje padengimas susilpnėtų, tačiau veiktų viena ar kita ryšio technologija iš kito, artimiausio bokšto“, – tinklo veikimo bei atsparumo principus aiškina vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės vadovų M. Rauba.

Atkurtų interneto tinklą

Kitas scenarijus, kuriam ruošiasi skaitmeninių paslaugų tiekėjai – paskirstytosios paslaugų trikdymo (angl. DDoS) bei kitos kibernetinės atakos, galinčios paveikti interneto prieigą.

„Kibernetiniai nusikaltimai kelia vis didesnę grėsmę, tad ryšio tiekėjai imasi saugumo sprendimų, užkertančių tokių atakų galimybę tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Didelių DDoS atakų Lietuvoje jau esame turėję, jų metu su nesklandumais susiduria visi ryšio tiekėjai. Pavyzdžiui, jei ataka paveikia tarptautinį interneto ryšį, neveikia tokios populiarios svetainės, kaip „Facebook“, „Google“ ir kitos“, – sako „Bitės“ ekspertas.

Užtikrinti paslaugų vientisumą gali ir duomenų centrų plėtra – jų Lietuvoje ir Latvijoje „Bitė“ turi net šešis: vieną paveikus, kiti automatiškai perimtų jo veiklą. Na, o paveikti visus duomenų centrus net ir per ilgesnį laiką būtų labai sudėtinga dėl geografinių, skirtingų saugumo sprendimų.

Pasak „Bitės“ technologijų direktoriaus, pesimistiškiausias scenarijus būtų, jei priešiškai nusiteikusios jėgos nukirstų kabelius visiems Lietuvoje veikiantiems operatoriams vienu metu. Bet ir tokiu atveju išeitis yra – visiems bendradarbiaujant būtų galima atkurti Lietuvoje veikiančias interneto svetaines, taip pat atkurti ryšį pasinaudojant palydoviniu internetu.

Nesame izoliuoti

„Svarbu suprasti, kad Lietuva nėra izoliuota valstybė – turime apie 10 skirtingų fizinių išėjimų į pasaulį: stambius povandeninius kabelius per Baltijos jūrą į Šiaurės šalis, požeminius kabelius skirtingose vietose į Lenkiją ir Latviją“, – pasakoja M. Rauba.

Kitas svarbus momentas – dirbama ir prie GPS blokavimo prevencijos, kad būtų neįmanoma lokaliai trikdyti radijo įrangos darbo. Pasak pašnekovo, naujos kartos duomenų perdavimo tinklas leidžia užtikrinti nenutrūkstamą 5G ryšio veikimą ir be GPS imtuvo.

„Siekiame, kad visi naujos kartos ryšio bokštai būtų aprūpinti ir naujos kartos duomenų perdavimo tinklu. Tai reiškia, kad jei priešiškos jėgos užblokuotų GPS signalą viename regione, dėl ko kurį laiką prasčiau veiktų ryšys, pagrindiniai ryšio bokštai galėtų tarpusavyje pasidalinti iš palydovų gaunama tarnybine informacija bei užtikrinti stabilų ryšį ir paveiktame regione“, – sako „Bitės“ technologijų direktorius.

Plečiant 5G tinklą Lietuvoje, skirtingų operatorių dėmesys kaimo vietovėms nevienodas, rodo naujausia Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ataskaita. Metų pabaigoje paskelbti RRT skaičiavimai demonstruoja, kad didmiesčių apylinkėse 5G ryšys sparčiai gerėja, tačiau regionai iki šiol susiduria su ženkliomis aprėpties spragomis. Tai leidžia teigti, kad kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai pirmenybę teikia pelningesnėms didžiųjų miestų rinkoms, didindami skaitmeninę atokesnių rajonų atskirtį.

„Galime pasidžiaugti, jog nuo 2023 m. penktos kartos tinklas Lietuvoje reikšmingai išsiplėtė tiek aprėptimi, tiek sparta. Nors „Telia“ ir toliau išlieka vienvalde 5G lydere, „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“ taip pat didino savo pajėgumus. Deja, pastarųjų bendrovių klientams 5G daugeliu atvejų vis dar yra didmiesčių privilegija. Stipraus ir stabilaus 5G ryšio nebuvimas riboja regionų gyventojų galimybes pasinaudoti pažangiais skaitmeniniais sprendimais ir trukdo kurtis kaimo vietovėse investuoti norinčiam verslui“, – sako „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas

RRT nustatė, kad šiuo metu 5G ryšys jau dengia 94,6 proc. šalies teritorijos ir yra prieinamas net 99,7 proc. Lietuvos namų ūkių. Tiesa, tokią aprėptį šiandien gali pasiūlyti tik „Telia“. „Bitė Lietuva“ 5G gali naudotis 71,9 proc., o „Tele2“ – 64,8 proc. namų ūkių.

Skirtingą įdirbį 5G srityje taip pat liudija valdomos 5G infrastruktūros mastai. 2024 m. lapkričio 8 d. duomenimis, „Bitė“ bei „Tele2“ RRT buvo užregistravusios atitinkamai 696 ir 396 5G bazines stotis, o „Telia“ – 1577 arba beveik pusantro karto daugiau, nei konkurentai kartu sudėjus. Ne ką mažiau iškalbingas ir aktyvių 5G celių skaičiaus skirtumas – „Bitė“ beveik dvigubai lenkia „Tele2“, turėdama 2084 aktyvias 5G celes, kai „Tele2“ jų turi 1073, tačiau šioje srityje užtikrintai pirmauja „Telia“ su 6016 aktyvių celių.

„Nepaisant didelių infrastruktūros skirtumų, visiems operatoriams jau pakanka pajėgumų 5G ryšiu padengti didžiuosius Lietuvos miestus. Tačiau kirtus miesto ribą, vis dar matosi daug nebaigtų konkurentų namų darbų. Kitaip nei „Telia“, „Bitės“ ir „Tele2“ vartotojai, gyvenantys Zarasų, Utenos, Varėnos bei Šalčininkų savivaldybėse, jau antrus metus laukia, kol savo telefonų ekranuose galės išvysti 5G ženklelį. Minėtiems operatoriams galėtų pasiskųsti ir vos pusvalandžiu nuo Kauno nutolusi Jonava, ar iki šiol poilsiautojams 5G tik retomis progomis pasiūlyti galinti Neringa“, – ataskaitos rezultatus komentuoja R. Mikalauskas.

Pateikdama naujausią ataskaitą, RRT taip pat akcentavo interneto kokybės atotrūkį tarp miestų ir kaimų. Remiantis tarnybos duomenimis, pasiekti patenkinamą 30 Mb/s mobiliojo interneto spartą gali tik kiek daugiau nei pusė kaimiškų vietovių gyventojų, o didmiesčiams įprastas 100 Mb/s greitis yra tik vos ketvirtadalio minėtos grupės asmenų „privilegija“. Su tuo būtų galima veiksmingai kovoti, regionuose aktyviai plėtojant 5G infrastruktūrą.

„Telia“ atstovo teigimu, nėra taip, kad „Bitė“ ir „Tele2“ kaip nors vėluotų šalyje vystyti 5G ar atsiliktų nuo savo pačių iškeltų tikslų. Regionų ignoravimą greičiausiai lemia jų pasirinkta 5G tinklo plėtros strategija, kai didžiausi šios ryšio technologijos pajėgumai pirmiausia sukoncentruojami greičiausią investicijų grąžą garantuojančiuose didmiesčiuose. Tuo metu į regionus su 5G ketinama žengti tik po kurio laiko, atpigus infrastruktūrai ir tose vietovėse susidarius kritinei 5G vartotojų masei.

Nors tokia taktika turi finansinę logiką, ji diskriminuoja atokiau nuo miestų gyvenančius asmenis. Šiems žmonėms mobilusis ryšys dažnai net svarbesnis, nei miestiečiams, nes jis padeda gauti telemedicinos paslaugas, organizuoti nuotolinius susitikimus su banko atstovais ar tiesiog leidžia dirbti nuotoliniu būdu, kovojant su dalyje kaimų paplitusia bedarbyste. Be to, spartus internetas šiandien svarbus bet kokiam regione įsikurti norinčiam verslui. Nutolusiose vietovėse ne visada yra techninių galimybių pasiūlyti šviesolaidinį internetą, tad 5G galėtų tapti kokybiška jo alternatyva, o jo nebuvimas – kliūtimi investuoti.

Kalbėdamas apie ateities perspektyvas, R. Mikalauskas pabrėžė, jog net ir stipriu 5G ryšiu padengusi visą Lietuvą, „Telia“ neketina sustoti. Bendrovė rimtai žiūri į RRT pastebėjimus dėl būtinybės mažinti interneto kokybės atskirtį tarp miestų ir kaimų. To ketinama siekti toliau didinant esamos 5G infrastruktūros pajėgumus ir nuolat modernizuojant 4G bazines stotis, kad jos garantuotų optimalią spartą tiems, kieno įrenginiai dar nepalaiko 5G.