Milita Songailaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto absolventė, doktorantė ir mokslo darbuotoja teigia, kad žmogui nepadės jokie modeliai ir dirbtinis intelektas, jeigu jis pats nenori suvokti, kad skaito klaidinačią informaciją.
Pokalbyje su mokslininke – apie DI vaidmenį bandant aptikti dezinformaciją, veiklą įdomiuose startuoliuose ir prisiminimus iš studijų, kuriose jai labiausiai patiko lankstumas ir laisvumas.
Išnagrinėjo 100 tūkst. žinučių rusiškuose „Telegram“ kanaluose
Studijuodama VDU doktorantūroje, M. Songailaitė taiko matematinius modelius ir dirbtinį intelektą ieškodama dezinformacijos dideliuose duomenų kiekiuose. Vienas paskutinių jos kartu su kolegomis atliktų darbų išnagrinėjo daugiau nei 100 tūkst. žinučių devyniuose rusiškuose „Telegram“ kanaluose.
„Rezultatai parodė, kad dezinformacija buvo skleidžiama visuose analizuotuose kanaluose, ypač apie reiso MH17 lėktuvo numušimą, Vakarų paramą ir naratyvus apie okupuotus Ukrainos regionus. Taip pat identifikavome efektyviausius metodus dezinformacijos nustatymui ir parodėme, kad žinių grafai, arba struktūruoti informacijos tinklai, turi didelį potencialą analizuojant didžiulius informacijos kiekius“, – pasakoja VDU doktorantė.
Dezinformacija ir jos aptikimas yra vis aktualesnis ir opesnis klausimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) apklausė daugiau nei 40 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio, kurie buvo paprašyti identifikuoti netikrą ir tikrą turinį. Nepaisant daugelio dalyvių išreikšto pasitikėjimo savo gebėjimais atskirti dezinformaciją, tą padaryti jiems pavyko tik 60 proc. atvejų.
M. Songailaitė papildo, kad DI gali būti labai efektyvus identifikuojant apgaulingą informaciją – dažniausiai išpopuliarėja tokie teiginiai, kuriuos patvirtinti arba paneigti nėra sunku. Tačiau, be abejo, visiems tenka susidurti su nuomonėmis arba informacija, kurios teisingumas priklauso nuo interpretacijos.
„Kartais net specialistas negali pasakyti, ar tam tikra informacija yra dezinformacija, ar ne. Tuo atveju ir joks modelis neišmoks to. Pavyzdžiui, kas teisus Izraelio ir Palestinos konflikte. Abi pusės turi gerų argumentų ir trūkumų“, – pastebi pašnekovė.
Į dirbtinį intelektą švietime žiūri pesimistiškai
Aptardama DI vaidmenį švietime, M. Songailaitė sako, kad tai gali būti labai naudingas įrankis, kurį ji pati naudoja, kai reikia kažką naujo išmokti arba sužinoti apie naują technologiją. Tačiau universitete jai dažniau tenka pastebėti kitokio, mažiau teisingo naudojimo.
„Dažniausiai studentai pasiima tuos įrankius ne tam, kad kažką naujo išmoktų, o kad greičiau padarytų ir galbūt pasukčiautų. Dėl to aš į dirbtinį intelektą žiūriu labiau pesimistiškai. Tačiau, mano nuomone, studentas, gebantis naudoti DI teisingai, tikrai turėtų aplenkti tą, kuris negeba, o ypač tą, kuris naudoja tuos įrankius sukčiavimui. Manau, ateityje padidės atotrūkis tarp tų, kurie mokydamiesi taiko DI teisingai, ir tų, kurie sukčiauja“, – samprotauja VDU doktorantė, papildydama, kad, jos nuomone, ateityje dirbtinis intelektas turės neigiamą poveikį švietimui, todėl reikėtų riboti DI įrankių naudojimą.
Milita Songailaitė taip pat įkūrė du startuolius, kuriuose informatikos ir matematikos žinias pritaikė įdomiems praktiniams sprendimams. Prieš šešerius metus įkurta „Abstract Music“ – tai gilaus mokymosi principais paremta muzikos rekomendacijų sistema, kuri rekomenduoja atlikėjus pagal konkrečias žmogaus asmenines savybes. Naujesnė jos įmonė, „Tinic Solutions“, skirta ne mažiau naudingai misijai.
„Pamatėme, kad Lietuvoje nėra restoranų, kavinių ir barų duomenų bazės, kurioje būtų surašyti visi patiekalai, sėdėjimo vietos, rezervacijos ir visa kita reikalinga informacija. Tad sumanėme ją surinkti ir sukurti rekomendacinį variklį. Turėtų atsirasti ir nemokama programėlė“, – šiuo metu vykdomus darbus aptaria dirbtinio intelekto ekspertė.
Studijose patiko išskirtinis lankstumas ir žmonių laisvumas
Vytauto Didžiojo universitete Milita Songailaitė baigė matematikos bakalauro ir gretutines informatikos studijas, vėliau ten pat įgijo ir taikomosios matematikos magistro laipsnį. Tačiau ji atskleidžia, kad prieš baigiant mokyklą įdomesnės buvo kitos sritys.
„Iki pat dvyliktos klasės nesitikėjau, kad pasirinksiu matematiką. Daug kas man tada patiko, labai domino fizika, programavimas, taip pat medicina, biologija, inžinerija. Bet kai pradėjau tas sritis giliau analizuoti, pamačiau, kad visur jose yra ir matematikos. Paskui 11 klasėje teko daryti biologijos tyrimą su profesoriumi, kuris pagal išsilavinimą matematikas. Tada ir supratau, kad man reikia ją studijuoti, nes matematika yra visur. Man patiko laisvė, kad galiu su matematika dirbti kokioje tik noriu srityje“, – savo pasirinkimą paaiškina M. Songailaitė.
Pašnekovė prisimena, kad studijuojant VDU jai patiko labai daug dėstytojų – visi turėjo savo unikalius stilius ir efektyviai dėstė savo dalykus. Tarp labiausiai patikusių paskaitų absolventė išskiria statistiką, kadangi ši sritis labai artima jos dabartinėms veikloms, be to, dėstytojas įtraukiančiai aiškino ne tik kaip šis mokslas veikia, bet ir kodėl.
Dalindamasi įspūdžiais apie universitetą, M. Songailaitė pažymi, jog jai patinka VDU išskirtinė savybė – studijų lankstumas ir palaikomi artes liberales principai, kurių dėka kiekvienas studentas gali laisvai rinktis ne tik savo specialybės, bet ir kitų sričių dalykus, mokytis užsienio kalbų, dalyvauti įvairiuose studentų klubuose ir kitose veiklose.
„Labiausiai patiko lankstumas ir faktas, kad pats gali susidėlioti savo tvarkaraštį kiekvienam semestrui. O šiaip patinka ir pats žmonių laisvumas universitete. Jaučiasi, kai pasikalbi su žmonėmis iš kitų universitetų ir su VDU žmonėmis, kad savo mąstymu jie yra laisvesni. Tai didelis pliusas“, – pabrėžia doktorantė, prisiminusi, jog bakalauro studijų metu jai labai patiko mokytis arabų kalbos, o šiuo metu labai praverčia dalyvavimas Europos tarptautinėse konferencijose, ypač aljanso „Transform4Europe“, kuriam priklauso VDU ir dar 10 žemyno universitetų, dėka.
Dvyliktokams linki nebijoti išsikelti tikslų
Šiuo metu M. Songailaitė užsiima įvairiomis veiklomis: ne tik studijuoja doktorantūroje, bet ir dirba prie įvairių projektų universitete bei privačioje įmonėje kaip techninė vadovė. Daugelį veiklų vienija tas pats tikslas – kurti dirbtinio intelekto sprendimus verslui ir akademiniam sektoriui. Laisvu laiku pašnekovė taip pat stengiasi dalyvauti su darbo tematika susijusiuose renginiuose. Šiuo metu ji ypač domisi gynybos temomis, dalyvauja tam skirtose konferencijose ir darbo grupėse.
VDU alumnė nepamiršta ir atsipalaiduoti, nors laiko tam labai daug nėra. „Turiu labai aktyvų šunį Džiną, kuris mane kasdien tempia į lauką. Bėgioju, važinėju dviračiu, mokausi dresūros. Tai labai geras smegenų išsikrovimas. O kai tikrai reikia pailsėti, mėgstu čiuožinėti snieglente. Man snieglentė yra tokia laisvė, turbūt vienas iš nedaugelio sportų, kur gali tyrinėti visą kalną, labai laisvai jautiesi“, – pasakoja M. Songailaitė.
Dvyliktokams, šiandien sprendžiantiems, kokią kryptį pasirinkti, ji linki nebijoti išsikelti sau konkrečių tikslų.
„Labiausiai palinkėčiau neiššvaistyti studijų metų, nes tai metai, kai neturime labai daug įsipareigojimų, bet jau esame pakankamai suaugę, kad galėtume ieškoti, kur save išreikšti, patobulinti. Tai labai linkiu studijų metais išsikelti sau kuo daugiau tikslų ir jų atkakliai siekti. Tie tikslai neprivalo būti mokymasis vien dešimtukais ar laiku atsiskaityti visus dalykus, jie gali būti ir įdomesni – susipažinti su daugiau žmonių, sudalyvauti projektuose, renginiuose, aplankyti kuo daugiau šalių. Nesvarbu, koks tikslas. Ką teko pastebėti, dažniausiai sėkmingi žmonės yra tie, kurie turi išsikėlę tikslus ir jų siekia“, – linkėjimais dalinasi VDU mokslo darbuotoja.
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) suteikė patikimo pranešėjo statusą dar dviem organizacijoms, kurios prisideda prie neteisėto ar kenksmingo internetinio turinio šalinimo. Šis žingsnis padės mažinti rizikas skaitmeninėje erdvėje, su kuriomis susiduria Lietuvos institucijos ir vartotojai.
Nuo 2024 m. vasario visose Europos Sąjungos šalyse įsigaliojęs Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) reguliuoja skaitmeninių platformų veiklą, siekdamas užtikrinti saugesnę aplinką internete, didesnį platformų veiklos skaidrumą bei atsakomybę. Šis teisės aktas įpareigoja didžiąsias interneto platformas, tokias kaip Facebook, Instagram, TikTok, X, LinkedIn, Amazon Store, YouTube ir kt. – prisiimti didesnę atsakomybę už jų teikiamas paslaugas ir skleidžiamą turinį.
SPA numato suteikti patikimų pranešėjų statusą tam tikriems ekspertinę kompetenciją skirtingose srityse turintiems subjektams, kurie gali aptikti tam tikros rūšies neteisėtą turinį internete ir apie jį pranešti interneto platformoms. Patikimų pranešėjų statusas įpareigoja interneto platformas nagrinėti šių ekspertų pateikiamus pranešimus prioriteto tvarka – tai reiškia, kad jų pateikti pranešimai turi būti nagrinėjami greičiau nei kitų paslaugų gavėjų pranešimai.
„RRT siekia užtikrinti nuoseklią skaitmeninės erdvės priežiūrą, sprendžiant tokius aktualius klausimus, kaip nepilnamečių apsauga nuo žalingo poveikio internete, vartotojų teisių apsauga elektroninėje rinkoje bei rinkimų laisvės apsaugą sprendžiant dezinformacijos problemas, ir atlieka patikimų pranešėjų vertinimą”, - teigia Vygantas Vaitkus, RRT Tarybos narys.
Kovo 13 d. patikimo pranešėjo statusas 3 m. laikotarpiui suteiktas VšĮ „Debunk EU“ ir UAB „Piracymeter“.
„Debunk EU“ yra nepriklausomas technologijų analitinis centras, kurios pagrindinė užduotis – tirti dezinformaciją viešojoje erdvėje ir vykdyti edukacines medijų raštingumo kampanijas. Patikimo pranešėjo statusas padės greičiau spręsti klaidinančios informacijos, dezinformacijos ar priešiškos propagandos atvejus.
„Piracymeter“ naudoja pažangias technologijas, kad aptiktų ir pašalintų neteisėto intelektinės nuosavybės naudojimo bei plagijavimo elektroninėje erdvėje atvejus daugiau nei 100 pasaulio šalių.
„Šioms įmonėms suteiktas patikimų pranešėjų statusas padės greičiau spręsti klaidinančios informacijos, dezinformacijos ar priešiškos propagandos atvejų plitimą ir užkardymą interneto platformose, taip pat bus efektyviau kovojama su nelegaliu turiniu, jo priegloba ir sklaida, o tai reikšmingai prisidės prie autorių teisių gynimo,“ – konstatuoja V. Vaitkus.
2024 m. gruodį RRT suteikė patikimo pranešėjo statusą asociacijai „CropLife Lietuva“, nustatant kompetencijos sritį teikti pranešimus interneto platformoms apie elektroninėje erdvėje platinamus nelegalius, falsifikuotus, uždraustus ir neregistruotus augalų apsaugos produktus.
Daugiausiai dezinformacijos apraiškų Lietuvos gyventojai pastebi socialiniuose tinkluose, rodo tyrimų bendrovės „Spinter“ vykdyta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa, atlikta Vyriausybės kanceliarijos užsakymu. Dauguma respondentų taip pat mano, kad socialinių tinklų valdytojai į dezinformaciją nereaguoja tinkamai – jų veiksmai užkardant ir paneigiant dezinformaciją nėra pakankami.
Apklausa praėjusių metų pabaigoje atlikta siekiant geriau suprasti šalies gyventojų susidūrimo su dezinformacija patirtis, gilesnio dezinformacijos paplitimo ir poveikio pažinimo, Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC) nuo 2023 m. pradžios pradėjus koordinuoti šalies institucijų veiklą informacinių grėsmių prevencijos ir užkardymo srityje.
„Tiek nacionalinės priemonės, kuriant konsoliduotą šalies institucijų ekspertinį dezinformacijos analizės modelį ir generuojant atsako veiksmus, tiek kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija steigiamo mokymų centro, suteiksiančio galimybę EBPO ir šalių partnerių tarnautojams mokytis tarpusavyje ir stiprinti gebėjimus atpažįstant neteisėtas užsienio įtakas, mažinant jų žalingą poveikį, užkertant joms kelią bei kovojant su dezinformacija, padės Lietuvai ir užsienio partneriams geriau pasirengti tokių šalių agresorių kaip Rusija keliamoms grėsmėms“, – pažymi LR Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
Vienas iš NKVC prioritetinių darbų 2024 m. – įtvirtinti ir tobulinti vieningą duomenų formato metodologija ir pažangiais technologiniais sprendimais paremtą Informacinių incidentų stebėsenos ir analizės modelį. Jis apjungs 10-ies institucijų valdomus duomenis ir įžvalgas apie informacines grėsmes Lietuvai bei padės padidinti informacinių grėsmių prevencijos ir užkardymo efektyvumą. Šis visuomenės nuomonės tyrimas yra vienas vertingų įrankių, leidžiančių sistemiškiau vertinti dezinformacijos žalą nacionaliniam saugumui, kartu su kitais visuomenės nuomonės tyrimais jis leidžia susidaryti dezinformacijos vartojimo ir paveikumo žemėlapį.
Remiantis tyrimo duomenimis, 65 proc. respondentų niekada nesinaudoja dezinformaciją skleidžiančiais Rusijos ir Baltarusijos kanalais, tik 8 proc. tyrime dalyvavusiųjų teigė kasdien ar bent kartą per savaitę naudojantys šiuos kanalus.
63 proc. apklaustųjų atsakė daugiausia melagienų pastebintys socialiniuose tinkluose. Tokia pat dalis mano, kad socialiniai tinklai (jų valdytojai) tinkamai nereaguoja į dezinformaciją, t. y. vykdo jos paneigimą bei užkardymą visiškai netinkamai (25 proc.) arba greičiau netinkamai (38 proc.).
Lietuvos gyventojai labai aiškiai indikavo socialinius tinklus kaip dažniausiai dezinformacijos išnaudojamą kanalą. Ir nors jų platformos pačios nėra dezinformacijos autoriais ar informacinių incidentų operacijų vykdytojais, tai neužkerta kelio dezinformacijos sklaidai.
Tyrimo rezultatai rodo, jog piliečiai dezinformaciją pastebi gana dažnai. Net 44 proc. apklaustųjų pažymėjo kartą per savaitę ir dažniau pastebintys pranešimus ar žinutes žiniasklaidoje arba socialiniuose tinkluose, kurie, jų manymu, yra dezinformacija. Tyrime dalyvavusieji pažymėjo, kad dažniausiai dezinformaciją pastebi žinutėse apie karą Ukrainoje (15 proc.), COVID-19 ir skiepus (8 proc.) bei Izraelio ir „Hamas“ karą (5 proc.).
Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos gyventojai gana gerai vertina savo įgūdžius atpažinti dezinformaciją – 44 proc. apklaustųjų teigė labai gerai arba gerai gebantys atpažinti tikslingai skleidžiamas melagingas žinias, o 29 proc. savo gebėjimą atpažinti dezinformaciją vertina vidutiniškai.
Vykdant tyrimą apklausta 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų, apklausa vykdyta visos šalies mastu.
Metų pradžioje prasidėjusi masiškiausia dezinformacinė ataka su vieninteliu tikslu – vilioti pinigus iš patiklių gyventojų – toliau plinta Baltijos šalyse ir Lenkijoje, rodo „Debunk.org“ tyrimas. Savo veiklai sukčiai pasitelkia vis platesnį žinomų visuomenės veidų ratą – nuo pramogų pasaulio žvaigždžių, iki sportininkų ir Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentų bei premjerų.
„Tai, kad į dezinformacijos ir diskreditavimo kampaniją įtraukiami pirmieji valstybių asmenys, tampa ir nacionalinio saugumo bei tarptautinio valstybių reputacijos klausimais, – sako „Debunk“ vadovas Viktoras Daukšas. – Socialinių tinklų platformos neturi jokių saugiklių, kurie neleistų nusikaltėliams apsimetinėti dideliais prekės ženklais, tokiais kaip „Ignitis“, „Orlen Lietuva", ar išnaudoti valstybės vadovų nuotraukas ar video. Turint omenyje kitąmet artėjančius trejus rinkimus, tai yra didelė grėsmė, kuria gali pasinaudoti Lietuvai nedraugiški veikėjai.“
„Debunk“ fiksuoja, kad socialiniuose tinkluose vykdomoje sukčių atakoje neteisėtai buvo pasinaudota LR prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės, Latvijos prezidento Edgar Rinkēvičs, Estijos prezidento Alaras Karis ir premjerės Kaja Kallas, taip pat Lenkijos vadovų ir buvusio Europos Tarybos prezidento Donaldo Tusko atvaizdais.
Pasak eksperto, sukčiai tampa vis išradingesni, manipuliuojama ne tik nuotraukomis, bet ir vaizdo įrašais – pavyzdžiui, naudojant dirbtiniu intelektu paremtą „deepfake“ video technologiją, sukčiai „įdėjo“ fiktyvios investavimo schemos reklamą į Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio lūpas. Lietuvoje sukčiai jau panaudojo daugiau kaip 20 šalies vadovų, politikų, žurnalistų ir įtakingų visuomenės veidų – nuo futbolininko Deivido Šembero ar dainininko Vido Bareikio iki nuomonės formuotojos Viktorijos Siegel ar „Ignitis grupės“ vadovo Dariaus Maikštėno.
Atakos mastai išaugo
Lapkričio mėnesio duomenimis, sukčių veiksmų apimtys dar labiau išaugo. Jie jau panaudojo mažiausiai 124 profilius ir 119 netikrų svetainių adresų. Per šias paskyras parodytos net 1144 netikros „Facebook“ reklamos, o jų pasiekta auditorija - beveik 10 milijonų vartotojų. „Debunk“ neabejoja, kad ši dezinformacinė kampanija prisidėjo prie liūdnos Lietuvos bankų asociacijos paskelbtos statistikos, kad trečiąjį šių metų ketvirtį iš lietuvių sukčiai pavogė du milijonus eurų.
„Naudodamiesi netikrais žiniasklaidų priemonių ir visuomenės veikėjų profiliais sukčiai skelbia ir intensyviai reklamuoja netikras naujienas. Nieko neįtariantys vartotojai nukreipiami į svetainę, kuri atrodo kaip tikra, o straipsnyje aprašomas neva lengvas būdas užsidirbti pinigų investuojant. Suvilioti vartotojai galiausiai nukreipiami į svetainę, kurioje sukčiai prašo pervesti pinigus“, – apie sukčių taikomą pinigų viliojimo schemą pasakoja V. Daukšas.
Didžioji dalis netikrų profilių bando apsimesti Lietuvos žiniasklaidos kanalais LRT, LNK, „Delfi“ „InfoTV“, ar „Ignitis“ bei „Orlen Lietuva“ įmonėmis. Kitose šalyse naudojami tų šalių populiarūs portalai.
Sukčiavimo atakų nepavyksta nutraukti nepaisant to, kad į „Facebook“ savininkę „Meta“ kreipėsi LR Vyriausybės atstovai. Ekspertai pastebi, kad nepaisant „Meta“ deklaruojamų pastangų kovoti su sukčiavimo schemomis, dezinformacija ir „botais“, matome, Facebook“ savininkų dėmesys problemai spręsti nėra pakankamas, o sukčių paskyros blokuojamos vangiai.
Kaip apsisaugoti nuo sukčių?
„Debunk“ vadovas aiškina, kad norėdami apsisaugoti nuo dezinformacijos ir sukčių atakų, gyventojai turėtų kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose skaitomą turinį ir nuolat tikrinti, ar tai nėra klastotė. Susidūrus su klastote „Debunk“ visuomet rekomenduoja kreiptis į e. policiją.
Siekiant atskirti tikrą svetainę nuo fiktyvios, rekomenduojama atkreipti į dėmesį į interneto svetainės adresą, kuris dažniausiai skiriasi nuo tikrojo (pvz., egzistuojančios žiniasklaidos priemonės). Nors svetainės pavadinimas ir panašus, dažnai būna pridurta nereikalingų simbolių ir žodžių. Netikros svetainės taip pat kopijuoja atpažįstamų portalų dizainus, tačiau jose pasitaiko aibė klaidų ir neatitikimų.
Susidūrus su „deepfake“ technologija, dera prisiminti, kad dirbtinis intelektas šiandien jau gali imituoti ne tik žmogaus veidą, bet ir vaizdo įrašą, o taip pat – įdėti į lūpas tuos žodžius ir tas mintis, kurių kalbėtojas niekada nesakė. Pagrindinis patarimas norintiems neapsigauti – tikrinti informaciją kituose šaltiniuose.
Socialinių tinklų vartotojams taip pat patariama analizuoti skandalingas naujienas skleidžiančių autorių profilius. Paprastai jie būna šviežiai sukurti, neturi sekėjų, įrašų istorijos – ir tai jau yra rimtas signalas, kad profilis yra netikras ir sukurtas sukčiavimo ar dezinformacijos skleidimo tikslais. Pastebėjus tokius profilius, gyventojai taip pat gali apie juos pranešti Debunk.org.
Apie Debunk.org
Debunk.org yra nepriklausomas tyrimų centras ir nevyriausybinė organizacija, analizuojanti dezinformaciją bei vykdanti medijų raštingumo kampanijas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Balkanų regione.
Nors su propaganda ir dezinformacija viešojoje informacinėje erdvėje susiduriame kone kasdien, tikėtina, kad artėjant Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui ji suaktyvės dar labiau. Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas, sako, kad nors gebėti atpažinti melą ir manipuliaciją aktualu visada, tačiau šiomis dienomis gyventojams būtina išlaikyti dar didesnį budrumą.
Gali padaugėti bandymų apgauti
Besiruošiant aukščiausių NATO vadovų vizitui Lietuvoje, didinamas dėmesys apsaugai visose srityse. Viena jų – kibernetinis saugumas. Pasak „Tele2“ saugumo eksperto, vykstant šiam renginiui išauga įvairių kibernetinių atakų tikimybė.
„Gyventojams dėl kibernetinių atakų per daug jaudintis nereikėtų – labiausiai budrios turėtų būti verslo įmonės ir valstybinės institucijos, o visuomenei svarbu papildomą dėmesį atkreipti į galimus propagandos, dezinformacijos atvejus. NATO viršūnių suvažiavime didelis dėmesys bus skiriamas mūsų regiono saugumui bei karui Ukrainoje, todėl gali padaugėti dezinformacijos ar propagandos būtent šiomis temomis“, – sako M. Užupis.
Propaganda ir dezinformacija
Propaganda apibrėžiama kaip tam tikrų idėjų ar informacijos sklaida, siekiant paveikti ar paskatinti tam tikrą požiūrį, poziciją. Dažniausiai priešiškos šalys siekia plėsti savo įtaką informacinėje erdvėje ir formuoti sau palankią viešąją nuomonę.
Neretai propagandą lydi dezinformacija – melaginga ar klaidinanti informacija, kuri skleidžiama sąmoningai siekiant suklaidinti visuomenę. Tam pasitelkiamos rašytinės, vaizdo ir garso priemonės, iš konteksto išimama informacija. Ši informacija smarkiai paveikia turinio patikimumą.
Visų pirma, gyventojams patariama visą internete matomą informaciją vertinti kritiškai, atsižvelgti į informacijos šaltinių patikimumą, neprisidėti prie dezinformacijos ar propagandos sklaidos. Tai galioja ir informacijos ieškant patiems, ją aptikus atsitiktinai ar tapus kibernetinių sukčių „fišingo“ (angl. phishing) taikiniu – neatidarinėkite neaiškių nuorodų, gautų SMS žinutėmis, el. paštu, socialinių tinklų asmeninėmis žinutėmis ir kitur.
M. Užupis dalinasi pagrindiniais žingsniais, kurie padės nustatyti, ar nesusidūrėte su propaganda ar dezinformacija.
Įvertinkite informacijos kanalą. Įsitikinkite, kad interneto puslapis, kuriame perskaitėte informaciją, yra patikimas – kokia jo misija, kam jis priklauso, kokia jo gyvavimo istorija, kaip atrodo kita ten skelbiama informacija. Svarbu žinoti, kad kibernetiniai sukčiai gali nulaužti ir patikimus informacijos kanalus bei juose patalpinti tikrovės neatitinkančią informaciją, tad geriau visuomet būti budriems.
Įsigilinkite į turinį. Antraštės kartais gali klaidinti ar išpūsti nagrinėjamą temą, tad neskubėkite daryti nepamatuotų išvadų. Perskaitykite visą informaciją ir tik tuomet vertinkite jos patikimumą.
Patikrinkite autorių. Gali būti, kad įtartinos informacijos autorius ja dalinasi ne pirmą kartą. Patikrinkite, ar visame autoriaus kuriamame turinyje atsispindi panaši ideologija, kokia autoriaus reputacija, ką apie jį sako jums patikimi nuomonės lyderiai.
Patikrinkite šaltinius. Jei jums įtartiname turinyje nurodyti šaltiniai, kuriais rėmėsi autorius, patikrinkite ir juos. Įsitikinkite, kad pateikti šaltiniai iš tiesų paremia turinyje nupasakojamą istoriją.
Patikrinkite datą. Galbūt informacija, kurią pamatėte, jau pasenusi? Iš naujo pernaudojama sena informacija gali neatitikti dabartinės situacijos ir iškreipti tiesą.
Įvertinkite savo šališkumą. Kiekvienas žmogus turi savo įsitikinimus, vertybiškai suformuotą požiūrį ir nuomonę. Pasvarstykite, ar įtartinos informacijos neinterpretuojate šališkai ir ar sugebate atsiriboti nuo savo asmeniškumų.
Paklauskite ekspertų. Neįmanoma gerai išmanyti visų sričių – galbūt susidūrėte su įtartina informacija, kurios iki galo nesuprantate ar patys nerandate paaiškinimo? Paklauskite patarimo žmonių, kurie temą išmano geriau nei jūs – tai padės priimti tinkamą sprendimą.
Galbūt tai tik juokelis? Ne visą informaciją, randamą internete, reikėtų priimti rimtai. Kartais žmonės rimtas temas paverčia satyra ir išsigalvoja situacijas, norėdami iš jų pasijuokti. Gali būti, kad tai, ką norėtųsi pavadinti dezinformacija, tėra autoriaus humoras.
Popular News
Tags
Populiaru dabar
