Nors su propaganda ir dezinformacija viešojoje informacinėje erdvėje susiduriame kone kasdien, tikėtina, kad artėjant Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui ji suaktyvės dar labiau. Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas, sako, kad nors gebėti atpažinti melą ir manipuliaciją aktualu visada, tačiau šiomis dienomis gyventojams būtina išlaikyti dar didesnį budrumą. 

Gali padaugėti bandymų apgauti

Besiruošiant aukščiausių NATO vadovų vizitui Lietuvoje, didinamas dėmesys apsaugai visose srityse. Viena jų – kibernetinis saugumas. Pasak „Tele2“ saugumo eksperto, vykstant šiam renginiui išauga įvairių kibernetinių atakų tikimybė.

„Gyventojams dėl kibernetinių atakų per daug jaudintis nereikėtų – labiausiai budrios turėtų būti verslo įmonės ir valstybinės institucijos, o visuomenei svarbu papildomą dėmesį atkreipti į galimus propagandos, dezinformacijos atvejus. NATO viršūnių suvažiavime didelis dėmesys bus skiriamas mūsų regiono saugumui bei karui Ukrainoje, todėl gali padaugėti dezinformacijos ar propagandos būtent šiomis temomis“, – sako M. Užupis.

Propaganda ir dezinformacija

Propaganda apibrėžiama kaip tam tikrų idėjų ar informacijos sklaida, siekiant paveikti ar paskatinti tam tikrą požiūrį, poziciją. Dažniausiai priešiškos šalys siekia plėsti savo įtaką informacinėje erdvėje ir formuoti sau palankią viešąją nuomonę. 

Neretai propagandą lydi dezinformacija – melaginga ar klaidinanti informacija, kuri skleidžiama sąmoningai siekiant suklaidinti visuomenę. Tam pasitelkiamos rašytinės, vaizdo ir garso priemonės, iš konteksto išimama informacija. Ši informacija smarkiai paveikia turinio patikimumą.

Visų pirma, gyventojams patariama visą internete matomą informaciją vertinti kritiškai, atsižvelgti į informacijos šaltinių patikimumą, neprisidėti prie dezinformacijos ar propagandos sklaidos. Tai galioja ir informacijos ieškant patiems, ją aptikus atsitiktinai ar tapus kibernetinių sukčių „fišingo“ (angl. phishing) taikiniu – neatidarinėkite neaiškių nuorodų, gautų SMS žinutėmis, el. paštu, socialinių tinklų asmeninėmis žinutėmis ir kitur.

M. Užupis dalinasi pagrindiniais žingsniais, kurie padės nustatyti, ar nesusidūrėte su propaganda ar dezinformacija.

Įvertinkite informacijos kanalą. Įsitikinkite, kad interneto puslapis, kuriame perskaitėte informaciją, yra patikimas – kokia jo misija, kam jis priklauso, kokia jo gyvavimo istorija, kaip atrodo kita ten skelbiama informacija. Svarbu žinoti, kad kibernetiniai sukčiai gali nulaužti ir patikimus informacijos kanalus bei juose patalpinti tikrovės neatitinkančią informaciją, tad geriau visuomet būti budriems.

Įsigilinkite į turinį. Antraštės kartais gali klaidinti ar išpūsti nagrinėjamą temą, tad neskubėkite daryti nepamatuotų išvadų. Perskaitykite visą informaciją ir tik tuomet vertinkite jos patikimumą.

Patikrinkite autorių. Gali būti, kad įtartinos informacijos autorius ja dalinasi ne pirmą kartą. Patikrinkite, ar visame autoriaus kuriamame turinyje atsispindi panaši ideologija, kokia autoriaus reputacija, ką apie jį sako jums patikimi nuomonės lyderiai.

Patikrinkite šaltinius. Jei jums įtartiname turinyje nurodyti šaltiniai, kuriais rėmėsi autorius, patikrinkite ir juos. Įsitikinkite, kad pateikti šaltiniai iš tiesų paremia turinyje nupasakojamą istoriją.

Patikrinkite datą. Galbūt informacija, kurią pamatėte, jau pasenusi? Iš naujo pernaudojama sena informacija gali neatitikti dabartinės situacijos ir iškreipti tiesą.

Įvertinkite savo šališkumą. Kiekvienas žmogus turi savo įsitikinimus, vertybiškai suformuotą požiūrį ir nuomonę. Pasvarstykite, ar įtartinos informacijos neinterpretuojate šališkai ir ar sugebate atsiriboti nuo savo asmeniškumų.

Paklauskite ekspertų. Neįmanoma gerai išmanyti visų sričių – galbūt susidūrėte su įtartina informacija, kurios iki galo nesuprantate ar patys nerandate paaiškinimo? Paklauskite patarimo žmonių, kurie temą išmano geriau nei jūs – tai padės priimti tinkamą sprendimą.

Galbūt tai tik juokelis? Ne visą informaciją, randamą internete, reikėtų priimti rimtai. Kartais žmonės rimtas temas paverčia satyra ir išsigalvoja situacijas, norėdami iš jų pasijuokti. Gali būti, kad tai, ką norėtųsi pavadinti dezinformacija, tėra autoriaus humoras.