chatGPT

Spalio 07, 2026

„ChatGPT“ finansiniai patarimai: kuo tikėti ir kuo ne?

Dirbtinis intelektas (DI) gali padeda tiek darbe, tiek buityje, o kai kuriais atvejais – ir sprendžiant kasdienius finansinius klausimus. Tokie įrankiai kaip „ChatGPT“ gali akimirksniu pasiūlyti biudžeto planavimo, taupymo ar investavimo patarimų, tačiau kyla klausimas – ar jais galima pasitikėti? Apie tai, kaip vertinti „ChatGPT“ patarimus ir ko nepamiršti priimant finansinius sprendimus, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.

Paprašius „ChatGPT“ patarimo dėl finansų planavimo, dirbtinis intelektas dažnai pradeda nuo universalių klausimų: ar žmogus turi finansinę pagalvę, ar susiduria su skolomis, ar planuoja didesnius pirkinius, ar nori taupyti ateičiai. Jei žmogus nurodo, kad susiduria su neatidėliotinais poreikiais – pavyzdžiui, augančiomis kasdienėmis išlaidomis, paskolų įsipareigojimais ar nenumatytomis sveikatos išlaidomis – DI dažnai siūlo mažiau taupyti ir susitelkti į kasdienį stabilumą.

Kita vertus, jei žmogus turi stabilias pajamas ir neskuba, „ChatGPT“ paprastai rekomenduoja daugiau taupyti, kaupti finansinę pagalvę ar net investuoti ilgalaikiams tikslams. Tačiau, pasak A. Mincienės, „ChatGPT“ patarimus būtina vertinti itin kritiškai.

„Dirbtinis intelektas vertina tik tuos duomenis, kuriuos jam pateikiate, o jie dažnai būna neišsamūs, todėl remtis vien jo patarimais planuojant finansus yra gana rizikinga. DI nemato jūsų pajamų struktūros, neturi prieigos prie kredito istorijos, nežino jūsų asmeninių tikslų ir negali įvertinti, kaip ekonominiai ar darbo rinkos pokyčiai paveiks būtent jus“, – teigia „Luminor“ ekspertė.

Anot jos, naudojantis „ChatGPT“ verta jį traktuoti kaip informacijos paieškos ar minčių struktūravimo įrankį. Taip pat ekspertė rekomenduoja prašyti dirbtinio intelekto remtis patikimais finansų šaltiniais ir pateikti nuorodas. Dar geresnė praktika – naudoti specializuotus DI sprendimus, pavyzdžiui, „Perplexity“, kurie orientuoti į patikrintos informacijos paiešką internete.

Atsako supaprastintai

„ChatGPT“ dažnai pateikia populiarias finansų planavimo taisykles – pavyzdžiui, „50:30:20“ biudžeto principą ar rekomendacijas turėti kelių mėnesių finansinę pagalvę. Nors tokie patarimai gali būti naudingi kaip atspirties taškas, jie ne visada tinka kiekvienam žmogui.

„Universalūs finansiniai modeliai neatsižvelgia į individualias aplinkybes – šeimos dydį, skirtingą pajamų stabilumą, skolų struktūrą ar rizikos toleranciją. Todėl jie turėtų būti laikomi gairėmis, o ne konkrečiu veiksmų planu“, – pabrėžia A. Mincienė.

Nepateikite asmeninių duomenų

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad „ChatGPT“ pateikiama informacija ne visada būna tiksli ar atnaujinta. Be to, egzistuoja ir vadinamasis patvirtinimo šališkumas (angl. confirmation bias) – dažniausiai „ChatGPT“ pateikia atsakymus, kurie sustiprina jau turimą jūsų nuomonę, o ne objektyviai įvertina situaciją.

„Bet kokia informacija, kuria pasidalijate su dirbtiniu intelektu, tampa jo mokymosi dalimi. Todėl jokiu būdu nereikėtų jam patikėti jautrių finansinių ar asmens duomenų, o gautus atsakymus tikrinti patikimuose šaltiniuose“, – sako ekspertė.

Galutinį sprendimą priimkite patys

Pasak A. Mincienės, „ChatGPT“ gali būti puikus pagalbininkas – padėti suprasti sąvokas, įvertinti galimus scenarijus ar pasiruošti pokalbiui su specialistu. Tačiau jo pateikiami patarimai neturėtų būti laikomi galutiniais.

„Dirbtinis intelektas gali padėti galvoti, bet neprisiima atsakomybės už jūsų sprendimus – ji tenka tik jums. Todėl finansinius sprendimus reikėtų priimti įvertinus savo tikslus, rizikas, o geriausia, pasitarus su profesionalais“, – apibendrina ekspertė.

Technologijos

Vis rečiau klausiame Google? Ekspertai paaiškino, kaip pakliūti į dirbtinio intelekto robotų atsakymus

Populiarėjantys dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotai jau keičia vartotojų paieškos įpročius. „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2028-ųjų, organinis srautas iš „Google“ ir kitų tradicinių paieškos sistemų gali smukti perpus, nes dalį atsakymų žmonės gaus tiesiogiai iš DI modelių. Tuo tarpu ChatGPT.com jau yra penkta lankomiausia svetainė pasaulyje, tad optimizacija pokalbių robotams (AI SEO, dar vadinama GEO – Generative Engines Optimization) greitai taps verslų kasdienybe.

„AI SEO – dar labai nauja sritis, o taisyklės joje vis dar rašomos. „Google“ stengiasi prisitaikyti ir jau naudoja DI apžvalgas (angl. AI Overviews), tačiau daugiau nei dvidešimt metų trukęs jos dominavimas ima svyruoti”, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas Lukas Keraitis.

Kaip atsiduriama DI paieškos rezultatuose?

Pirmas žingsnis – patikrinti, ar jūsų prekės ženklas apskritai figūruoja DI atsakymuose. Tai galima padaryti klausdami „ChatGPT“ ar „Perplexity“, pavyzdžiui, kur Vilniuje galima atsigerti skaniausios kavos. Svarbu klausimą užduoti anonimiškai – DI modeliai mokosi iš jūsų ankstesnių užklausų, tad rezultatai gali būti šališki, jei sistema „žino“, kad pats esate kavinės savininkas. Taip pat galima pasitelkti specializuotas analizės platformas.

Dirbtinio intelekto analitikas Rokas Stankevičius sako, kad norintiems pakliūti į DI atsakymus reikalinga ilgalaikė strategija: stiprus prekės ženklas, nuoseklūs paminėjimai autoritetinguose šaltiniuose, tvirtas semantinis ryšys su tema ir aktyvi viešųjų ryšių veikla.

„Kai „ChatGPT“ interneto režimas išjungtas, šis įrankis remiasi iki naujo modelio mokymo surinkta informacija, todėl nauji faktai į sistemą patenka lėtai. DI įrankiuose matomumas nebepriklauso vien nuo to, kaip gerai optimizuotas jūsų tinklalapis pagal raktažodžius. Labai svarbu, kiek kartų ir kokiuose kontekstuose apie jus kalbama įvairiuose patikimuose šaltiniuose internete. Daugiausia svorio čia turi socialiniai tinklai, populiarūs forumai, žiniasklaidos straipsniai ir „Vikipedija“”, – pabrėžia DI analitikas R. Stankevičius, pats vystantis AI SEO įrankį.

Ką galiu padaryti, kad mano informacija atsidurtų DI rezultatuose?

Aiškiai struktūruokite turinį. Pokalbių robotai mėgsta neutralų, reklama neperkrautą tekstą, kuris greitai atsako į klausimą. Pagrindinį klausimą dėkite į antraštę (H2), o atsakymą – į pirmą pastraipą (tradiciniame SEO atsakymai dažniausiai pateikiami teksto pabaigoje).

Reikia vengti perteklinio raktažodžių naudojimo ir orientuotis į informacijos naudingumą ir ekspertinį požiūrį. Jei turinys parašytas sudėtingai ir be aiškios struktūros, toks tekstas dažnai lieka nepastebėtas.

Naudokite DUK. Taip informacija tampa lengvai suprantama ir lengviau cituojama.

Nurodykite šaltinius ir statistiką. DI atsakymuose dažnai matysite nuorodas į originalius šaltinius. Todėl verta pasirūpinti, kad jūsų svetainėje būtų aiškiai nurodyti šaltiniai, citatos būtų trumpos ir informatyvios, o statistika – aiškiai išskirta.

Kaupkite paminėjimus autoritetinguose tinklalapiuose. Tai panašu į tradicinį SEO – turinys turi būti minimas kituose geros reputacijos šaltiniuose ir TOP sąrašuose, nes DI modeliai labiau šia informacija pasitiki.

Įsitraukite į vartotojų kuriamą turinį – ypač į socialinių tinklų bei forumų. Tokios platformos kaip „Reddit“ turi išskirtinę reikšmę, nes didelė dalis mokymo duomenų yra licencijuota iš „Reddit“ diskusijų. Aktyviai naudojami ir „Quora“, Stack Overflow, GitHub bei įvairūs specializuoti forumai. Svarbus ir socialinių tinklų turinys (pvz., „Twitter/X“), įtraukiami atsakymai iš tokių populiarių platformų kaip „Youtube“ ar „Instagram“.

Kurkite aiškią sąsają su savo tema. DI semantinė analizė sudėtinga, tad ryšys tarp prekės ženklo ir pagrindinių raktinių esamybių (produktai, ekspertai, vietovės) turi būti dažnas ir tiesmukas.

Stiprinkite pozicijas „Bing“. Daugelis DI paieškos platformų (tarp jų „ChatGPT“ su interneto režimu ir „Perplexity“) generuodamos atsakymus pirmiausia žvelgia į „Bing“ rezultatus. Jei jūsų puslapis čia nepatenka į pirmą dvidešimtuką, DI jus ras gerokai rečiau.

„Tradicinis SEO siekia iškelti svetainę į kuo aukštesnius „Google“ paieškos rezultatus, akcentuojasi į nuorodų kiekį ir kokybę, raktažodžių panaudojimą puslapyje, svetainės struktūrą. Tuo tarpu DI paieškoje svarbiau tampa prekių ženklo ar eksperto paminėjimai autoritetinguose šaltiniuose, citatų, statistikos ir aiškių ekspertinių vertinimų pateikimas, buvimas „Vikipedijoje“ ir kitose žinių bazėse, o taip pat aktyvumas teminiuose forumuose (pvz., „Reddit“)”, – pažymi R. Stankevičius.

„Tele2” inovacijų ekspertas L. Keraitis atkreipia dėmesį, kad DI paieškų rezultatai vis dar yra nevienareikšmiška tema – DI pateikia ne teisingiausius, labiausiai tikėtinus atsakymus.

„DI neturi žmogiškojo konteksto supratimo, todėl gali klysti (ir dažnai tai daro). Todėl atsakymus reikia tikrinti kituose šaltiniuose. Šiuo metu dar per anksti atsakyti, ar įprastą „Google“ paiešką pakeis DI paieška, nors ir „Google” jau pateikia abi. Vis dėlto bent daliai naudotojų DI paieška jau tapo kasdienybe, tad norintiems atsidurti ir šiuose rezultatuose, įprasto SEO nebeužtenka – teks mokytis ir AI SEO” – apibendrina ekspertas.

Technologijos

Trys mažiau žinomos ChatGPT programėlės funkcijos telefone – jas naudodami pasijusite DI asu

Ar skaitydami knygą padiskutuojate apie ją su dirbtiniu intelektu? O gal tariatės su DI dėliodami pagrindines prezentacijos kolegoms mintis? Galbūt ginčijatės su šia programėle apie visatos pradžią vaikštinėdami miške? Naudojantys ChatGPT aplikaciją telefone savo žinias gali praplėsti vos keliais piršto slinktelėjimais.

„ChatGTP“ atsirado vos prieš kelerius metus ir dabar yra penktas lankomiausias interneto puslapis pasaulyje. Šį patogų dirbtinio intelekto įrankį galima visada turėti po ranka – kaip programėlę telefone.

„Duoti užduotis raštu - nėra vienintelis būdas gauti atsakymus ar reikalingos informacijos. Naudojantis šia programa telefone galite nesunkiai teikti užklausas balsu arba įkeldami nuotrauką - tai padeda atrasti naujų būdų, kaip pagerinti savo žinias ir dar geriau išnaudoti šio įrankio galimybes“, – mintimis dalinasi „Tele2“ technologijų ekspertas Lukas Keraitis.

Norėdami naudotis programėle, pirmiausia turite ją parsisiųsti oficialią programėlę iš „Google Play“ ar „App Store“.

Analizuokite vaizdą

Įprasta DI įrankiui užduoti užduotis raštu, tačiau nereikia tuo apsiriboti - nereikia pamiršti, kad programėlė taip pat gali suprasti nuotraukas ir tekstą jose.

„Galiu programėlėje atsidaryti telefono kamerą, nukreipti ją į etiketę, padaryti nuotrauką ir paprašyti paaiškinti etiketės sutartinius žeklus. Galiu nufotografuoti etiketės tekstą ir paprašyti, kad jį išrašytų tekstu (nereikės nurašinėti pačiam). Skaitydamas knygą galiu nufotografuoti sudėtingesnį puslapį ir paprašyti – nesuprantu, paaiškink paprasčiau. Arba – man patinka ši mintis, apie ką dar turėčiau pasidomėti, norėdamas geriau suprasti šią temą?“ – savo naudojimo pavyzdžiais dalinasi Lukas.

Kadangi telefone turime nemažai išsaugotų nuotraukų ir paveikslėlių, juos taip pat galima įdarbinti. Socialiniame tinkle pamačius sunkiai suprantamą įrašą galima padaryti jo ekrano kopiją, įkelti į programėlę ir paprašyti paaiškinti, kas norėta pasakyti ar papasakoti per paprastus pavyzdžius Dažniausiai programėlė puikiai išskaudo terminus, supranta tiek įraše esantį tekstą, tiek vaizdą.

„Jeigu nesuprantu diagramos, kitos kartos žodyno ar net memo, pasinaudoju tokio vertimo paslauga. Tikrai stebina, kaip ChatGPT supranta ir gali paaiškinti humorą. Tad jei iš pirmo karto nepagavote, čia gera vieta pamėginti dar kartą“, – pataria Lukas.

Naudokite balso funkciją

Vienas pagrindinių tokių DI programėlių kaip ChatGPT naudojimo iššūkių – joms reikia suformuluoti kokybišką užklausą, kad gautum gerą atsakymą. Tai gerokai paprasčiau daryti paspaudus ant mikrofono ikonėlės ir diktuojant balsu.

„Gulėdamas vonioje galiu kelias minutes pasakoti programėlei savo prezentacijos idėją ir pabaigoje paprašyti ją patikrinti, pateikti konstruktyvios kritikos, kontraargumentų, svarbaus konteksto ar naujausių straipsnių ta tema. Balsu išpasakoti idėją dažnai yra paprasčiau, nei rašyti“, – naudojimo patirtimi dalinasi Lukas.

Balsu galima paprašyti paaiškinti tam tikrą terminą ar idėją, patikrinti žinias klausimais, padėti suformuluoti mintį. Patogu susakyti mintis ir tuomet paprašyti – padėk man išsigryninti mano mintis sistemingai apibendrink jas apibendrindamas.

Balsu patogu išnaudoti programėlės gebėjimą kurti grafikus ir lenteles. Žaidžiant kortų žaidimą galima padiktuoti: žaidžiame tokį ir tokį kortų žaidimą, esame du žaidėjai – Lukas ir Arnoldas. Po pirmojo raundo Lukas turi 64 taškus, o Arnoldas 51. Sudėk tai į lentelę. Po antrojo žaidimo raundo galima vėl padiktuoti, kiek taškų surinko kuris žaidėjas ir paprašyti programėlės atnaujinti lentelę – joje matysite atnaujintą rezultatą, kadangi paprastą matematiką programėlei atlikti nėra didelis iššūkis.

Beje, prieš siunčiant padiktuotą tekstą kaip užklausą, galima jį peržvelgti ir paredaguoti – kartais vieną ar kitą žodį programa išgirsta neteisingai.

Gyvo pokalbio funkcija

Programėlė turi ir kiek eksperimentinę funkciją, kuomet simuliuojamas gyvas pokalbis. Paspaudus ikoną dešinėje apačioje išvysite didelį mėlyną apskritimą (jei matote tris baltus rutulius, vertėtų atsinaujinti programėlę – turėsite kokybiškesnį virtualų pašnekovą). Su juo galima kalbėtis įvairiomis temomis.

„Kartais vaikščiodamas miške ar vairuodamas su ausinėmis įsijungiu šią funkciją ir pasitariu sau rūpimais reikalais ar temomis, kurios pastaruoju metu yra mano galvoje. Kaip suprasti tą superstygų teoriją? Kas yra mašininis mokymasis, kaip vyksta DI apmokymas? Kokie nauji telefonai pristatyti pastaruoju metu, kokios jų funkcijos? Ar galiu virinti gazuotą vandenį…? Nuolat turiu keistų klausimų, o tokiu būdu galiu greitai juos pasitikrinti“, – savo naudojimo patirtimi dalinasi Lukas.

Nors pradžioje gali būti nejauku, nereikėtų baimintis nutraukti virtualų pašnekovą, jo galima drąsiai prašyti patikslinti savo mintis, paaiškinti paprasčiau ir pan.

Užklausų pateikimas tekstu

Tai populiariausias būdas bendrauti su ChatGPT, kurį daugelis jau išbandė. Lukas rekomenduoja neužsiimti formaliais mandagumais, nesisveikinti su programėle ir ar užsiimti dėkojimu.“ – jausmų ji tikrai neturi.

„Tekstinės DI programėlės nėra kokybiškas faktinės informacijos šaltinis. Tokios programėlės neturi tiesos koncepto ir veikia tiesiog spėdamos tikėtiną žodžių ar sakinių seką. Su papildomomis priemonėmis DI kūrėjai bando suteikti programoms kuo daugiau tikslumo, bet jomis pasitikėti tikrai negalima. Tai gera vieta įkvėpimui, idėjų pasisėmimui, bet kiekvieną faktą reikia tikrinti. Daugeliui tai sunku suprasti, tačiau DI tik simuliuoja žmogišką intelektą, bet jo universalumo nėra pasiekęs”, – perspėja Lukas.

Įrenginiai

„ChatGPT“ darbdavio įvaizdžio neišgelbės: kaip padėti darbuotojams tapti stipriais organizacijos balsais?

Ekspertai sutinka: dirbtinis intelektas gali generuoti įrašus, bet nebūtinai vertę. Organizacijos, kurios pernelyg pasikliauja automatizuota komunikacija, rizikuoja prarasti svarbiausią sėkmingos darbdavio reputacijos elementą – autentiškus darbuotojų balsus. Kaip padėti darbuotojams tapti stipriais įmonės ambasadoriais ir kodėl autentiškumas šiandien svarbesnis nei bet kada anksčiau pasakoja darbdavio įvaizdžio ir komunikacijos specialistai.

„Praėjusiais metais Lietuvoje atlikome darbuotojų lūkesčių tyrimą ir išvados, tiesą sakant, labai aiškios – darbuotojų ambasadorystės programos ne tik stiprina darbdavio įvaizdį, bet ir padeda pritraukti kokybiškesnius talentus. Pasirodo, kone 42% kandidatų nurodo, jog esami ir buvę darbuotojai jiems yra patikimiausias informacijos šaltinis apie potencialų darbdavį“, – statistika dalijasi Asta Mikalajūnienė, „DID Moons“ partnerė ir strategė.

Ambasadorystė – ne sprintas, o maratonas

Ne veltui darbuotojų ambasadorystės programos vis dažniau tampa strategine darbdavių priemone. Visgi, ekspertai tikina, kad jų sėkmė priklauso nuo kelių esminių veiksnių: aiškios strategijos, autentiško turinio ir ilgalaikės įgyvendinimo vizijos.

„Tai nėra vienkartinė iniciatyva. Mes dirbame su įmonėmis mažiausiai 6–12 mėnesių, kad padėtume darbuotojams atrasti savo autentišką balsą. Pradžia visada ta pati – darbuotojai optimizuoja savo „LinkedIn“ profilius, išmoksta turinio kūrimo principų, bet svarbiausia – ugdo įprotį komunikuoti savarankiškai“, – sako „Linkedist“ projektų vadovė Raimonda Kriaučiūnaitė.

Pasak jos, sėkmingiausios ambasadorystės programos vykdomos mažose, nišinėse grupėse, kuriose darbuotojai jaučiasi saugiai dalindamiesi idėjomis. „Svarbu ne tik suteikti žinių, bet ir užtikrinti erdvę bendravimui, kurioje darbuotojai gali drąsiai užduoti klausimus ir eksperimentuoti su turiniu“, – teigia R. Kriaučiūnaitė.

Dirbtinis intelektas nepakeis autentiškumo

Sukūrus erdvę, kurioje darbuotojai jaučiasi drąsiai, kyla kitas klausimas – kaip užtikrinti, kad jų balsai išliktų autentiški, ypač kai kalbama apie itin pažangias dirbtinio intelekto galimybes. Pasak Deivido Budgino, „Employee2Consumer“ vadovo, nors dirbtinio intelekto įrankiai gali padėti struktūruoti mintis ar generuoti idėjų, svarbu aiškiai apsibrėžti jų naudojimo ribas, kad tokios programos kaip „ChatGPT“ ar „DeepSeek“ neužgožtų tikrų darbuotojų minčių.

„Turime aiškų susitarimą su ambasadoriais – nenaudojame AI turinio rašymui. Vietoj to, padedame darbuotojams atrasti savo balsą, identifikuoti stipriausias temas ir ugdyti gebėjimą kurti prasmingus įrašus“, – sako jis.

Tuo tarpu A. Mikalajūnienė pabrėžia, kad dirbtinis intelektas gali būti naudingas įrankis, jei tik naudojamas atsakingai. Anot jos, svarbiausia yra „nepamesti žinutės esmės ir savo tono“. O darant klaidą ir aklai kopijuojant tekstą ne tik dingsta visa darbuotojų ambasadorystės esmė, bet ir rizikuojama prarasti pasitikėjimą įmone, mat kandidatai ir klientai greitai pastebi, kada komunikacija yra tikra, o kada – per daug sterili.

Kaip rasti savo autentiškumą?

Su savo įmonės darbuotojais nutarus nesinaudoti dirbtiniu intelektu lieka viena – patiems kibti į darbus. R. Kriaučiūnaitė pastebi, kad didžiajai daliai darbuotojų iššūkiu tampa nežinojimas, kokiomis temomis socialiniuose tinkluose komunikuoti. Ji siūlo gana lengvą sprendimą:

„Atsiverskite savo kalendorių ir pažiūrėkite dvi savaites atgal bei dvi savaites į priekį. Kokius projektus įgyvendinote? Gal susidūrėte su kokiu nors sunkumu ar „bloku“? Gal planuojate dalyvauti kokioje nors konferencijoje? Pažiūrėkite, kokios temos kartojasi, kuo jūs patys gyvenate ir apie tai rašykite. Išvengsite pritemptų temų ir kursite turinį apie tai, ką tikrai išmanote“, – pataria R. Kriaučiūnaitė.

D. Budginas taip pat mano, kad žmonės turi klaidingą suvokimą, jog norint kalbėti apie savo darbą, reikia kažko grandiozinio. Jo teigimu – didžiausią įsitraukimą kuria ne sausi faktai, o asmeninės istorijos, refleksijos bei pamokos.

Sėkminga darbuotojų ambasadorystė reikalauja laiko, strategijos ir vidinės motyvacijos. Dirbtinis intelektas gali būti naudingas įrankis, bet autentiškumas ir darbuotojų asmeninės istorijos yra tai, kas daro turinį tikrai paveikų.

Technologijos

Rinkose „DeepSeek“ sukėlus šoką, paklausė, ką apie varžovą mano „ChatGPT“

Į technologijų rinką įšokęs Kinijos startuolis „DeepSeek“ su nauju dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotu prikaustė pasaulio susidomėjimą ir sukėlė šoką akcijų rinkose. Programėlę jau atsisiuntė 2,6 mln. vartotojų, o jos naudotojų skaičius visame pasaulyje išaugo iki 5-6 mln. Pasauliniu lyderiu tarp DI pokalbių robotų laikomas „ChatGPT“ naują varžovą vertina skeptiškai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Šiuo metu vis aktyviau naudojami pokalbių robotai pritaikomi daugelyje gyvenimo sričių – dirbtinio intelekto galimybes pasitelkia ne tik mokslininkai, duomenų analitikai, informacinių technologijų specialistai, bet ir kiekvienas, kuris ieško greitų atsakymų į įvairius klausimus. Nieko keisto, kad rinkoje pasirodžius naujam DI įrankiui „DeepSeek“ nemažai žmonių suskubo išbandyti jo galimybes“, – komentuoja Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Ryškiausios reakcijos į kinų „DeepSeek“ DI pokalbių roboto išsiveržimą technologijų sektoriuje sureagavo dirbtinio intelekto sprendimų pasaulinė lyderė – JAV. Baltieji rūmai paskelbė, kad Nacionalinio saugumo taryba analizuos galimas DI įrankio grėsmes, o JAV Atstovų rūmų nariai ragina griežčiau kontroliuoti Kinijos DI technologijų eksportą.

Taip pat naujas DI pokalbių robotas jau spėjo sulaukti ir kritikos – „DeepSeek“ yra peikiamas, kad cenzūruoja pateikiamą informaciją ir vengia atsakyti į politiškai jautrius klausimus.

Eksperimentas: „ChatGPT“ įvertino „DeepSeek“ skeptiškai

„Bitės“ ekspertai atliko eksperimentą ir paklausė „ChatGPT“, kaip jis vertina „DeepSeek“. Populiaraus DI įrankio paklausus, kas yra „DeepSeek“, šis iš pradžių negailėjo pagyrų ir pateikė tokį atsakymą, cituojant CNN naujienų kanalą:

„DeepSeek“ yra Kinijos startuolis, įkurtas 2023 m. pabaigoje, kuris sukūrė dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotą, panašų į „ChatGPT“. Šis DI modelis, pavadintas „DeepSeek-R1“, pasižymi efektyvumu ir galingumu, prilygstančiu tokiems konkurentams kaip „OpenAI“ „GPT-4“, „Meta“ „Llama“ ir „Google“ „Gemini“, tačiau jo kūrimo išlaidos buvo gerokai mažesnės – apie 5,6 mln. JAV dolerių“.

Taip pat įrankis pacitavo ir lietuvišką portalą, teigdamas, kad „DeepSeek“ programėlė greitai išpopuliarėjo ir tapo viena iš labiausiai atsisiunčiamų „Apple App Store“, aplenkdama net „ChatGPT“. Ši sėkmė sukėlė nerimą technologijų sektoriuje, ypač tarp JAV įmonių, kurios investavo šimtus milijardų dolerių į savo DI produktus“.

Kartu paminėta, kad „DeepSeek“ modelis yra atvirojo kodo, leidžiantis kitoms įmonėms jį išbandyti ir tobulinti. Tai gali turėti didelę įtaką DI technologijų plėtrai ir konkurencijai rinkoje“.

Vis tik paklausus, apie pagrindinius abiejų DI įrankių skirtumus, „ChatGPT“ pradėjo vardinti ne tik „DeepSeek“ privalumus, bet ir trūkumus: esą Kinijos rinkai kurtas DI pokalbių robotas gali būti ne toks universalus ir labiau optimizuotas užklausoms kinų kalba, jis nėra iki galo įvertintas, todėl nėra tikslumo ar kokybės garantijos.

Nepaisant to, „ChatGPT“ atsakymų pabaigoje paklausia, ar vartotojas norėtų išbandyti „DeepSeek“ ir palyginti jį su „ChatGTP“.

Patarė įvertinti duomenų saugumo aspektą

Skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ ekspertas užklausė „ChatGPT“, ar saugu naudoti Kinijos DI pokalbių robotą. Atsakymas pernelyg nenustebino: „DeepSeek“ naudojimas kelia rimtų saugumo ir privatumo klausimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad ši platforma laikosi Kinijos įstatymų. Viena pagrindinių problemų yra duomenų privatumas – „DeepSeek“ renka informaciją apie vartotojus, įskaitant jų įrenginius ir IP adresus, o visa ši informacija – išsaugoma serveriuose. Pagal Kinijos teisę, šios šalies valdžia gali bet kada pareikalauti prieigos prie bet kokių šalyje esančių įmonių duomenų. Todėl nėra garantijos, kad surinkti duomenys nebus panaudoti kitokiems tikslams“.

Taip pat „Chat GPT“ pamini, kad nėra žinoma, ar „DeepSeek“ nėra sukurtas skleisti iškreiptą naratyvą ir formuoti palankią nuomonę apie Kinijos politiką, ribojant vartotojų prieigą prie tam tikros informacijos.

„Kaip ir su visais panašiais DI įrankiais, patariama neskubėti pokalbių robotui atskleisti itin jautrios ar asmeninės informacijos. Kol neaišku, kaip veikia „DeepSeek“ ir ar platformos naudojimas kelia kokių nors rizikų, ypač dirbantiems su konfidencialiais duomenimis. Bent jau kol kas verčiau rinktis Vakarų šalyse sukurtus DI įrankius, kurie reguliuojami ES ir JAV privatumo standartų, užtikrinančių didesnę žmonių apsaugą bei skaidrumą“, – sako M. Rauba.

Viena pasaulinių DI lyderių – Kalifornijos „OpenAI“ – jau apkaltino „DeepSeek“ intelektinės nuosavybės vagyste. Teigiama, kad DeepSeek“ kūrėjai galimai panaudojo patentuotus JAV bendrovės DI modelius apmokant savo atvirojo kodo pokalbių robotą, praneša „Financial Times“.