
Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Išradėjas Nikola Tesla kadaise sakė, kad bevielė technologija leis visam pasauliui dirbti ir bendrauti taip, tarsi jis būtų vienos didelės smegenys. Po daugiau nei 80 metų mokslininko vizija išsipildė. Pasak Ramūno Mikalausko, „Telia“ radijo tinklo vadovo, per šimtmetį radijo bangomis grįstos technologijos evoliucionavo nuo sprendimo, skirto išimtinai tik aukštuomenės atstovams, iki kasdienių akimirkų srauto, kuriuo dabar dalinasi milijardai.
„Belaidė radijo technologija iš esmės priartino paprastą žmogų prie didžių asmenybių: karalių ar premjerų, kurių balsą iki tol buvo galima išgirsti tik gyvai ypatingomis progomis. Šiandien bevielis ryšys padeda ne tik girdėti vieną kalbėtoją, tačiau leidžia visiems internetu bendrauti bene akimirksniu. Tokia galimybė tarsi sumažina fizinius atstumus tarp skirtingų žmonių ar net tautų“, – sako R. Mikalauskas.
Per daugiau kaip pusantro šimto metų informacijos siuntimas gerokai pagreitėjo. Pavyzdžiui, 1858 metais 98 žodžių telegrama iš Jungtinės Karalystės prezidentui Jungtinėse Amerikos Valstijose transatlantiniu kabeliu keliavo apie 17 valandų. O šiandien kelių valandų ilgio filmo atsisiuntimas gali užtrukti vos kelias sekundes.
Pasak „Telia“ radijo tinklo vadovo, praeito amžiaus pabaigoje įvairios inovacijos perėmė bevielio ryšio pavadinimą, nes terminas radijas buvo per daug ribotas. Dvidešimt pirmame amžiuje belaidės ryšio bangos yra daugumos technologijų pagrindas, kurio dėka veikia „Bluetooth“, „Wi-Fi“, mobilusis internetas, „NFC“ ir daiktų interneto (angl. IoT) sprendimai.
Kodėl bevielė, o ne oro technologija?
Iki XIX amžiaus pabaigos žinutes tolimais atstumais perduodavo telegrafas – laidais siunčiami signalai adresatus pasiekdavo greičiau nei popieriniai laiškai. Radijo bangos tapo šios technologijos priešprieša, nes jos sklinda oru, o ne laidais. Pasak R. Mikalausko, būtent dėl šio skirtumo ir prigijo pavadinimas „belaidis ryšys“. Kitaip tariant, radijo technologija buvo suprantama kaip atsiejimas nuo laidų – tai, kas anksčiau atrodė būtina. Todėl terminas „oro technologija“ neįsitvirtino: žmonėms daug labiau suprantama buvo mintis, kad ryšys veikia be fizinės jungties.
Dvidešimto amžiaus pradžioje žmonės pradėjo naudoti radijo bangas masinei komunikacijai. Tai buvo tikra revoliucija, pakeitusi ne tik informacijos sklaidą, bet ir žmonių buitį. Radijo imtuvas tapo centriniu namų akcentu, aplink kurį vakarais rinkdavosi šeimos. Iš pradžių daugumai buvo neįprasta ir net šiek tiek magiška girdėti balsą iš medinės dėžutės be paties žmogaus.
Lietuvoje radijo era prasidėjo 1926 m. birželio 12 d. Tądien iš Kauno radiofono stoties eterį pasiekė pranešėjo Petro Babicko žodžiai: „Alio, alio! Kalba Kaunas, Lietuva!“. Pirmoji transliacija neapsiribojo pasisveikinimu: programą sudarė Susisiekimo ministro kalba, „Eltos“ žinių apžvalga ir Valstybės operos solistų koncertas. Tai iškart parodė plačias radijo, kaip informacinio ir kultūrinio kanalo, galimybes.
„Palyginkime 1926-uosius su šiandiena. Tada Lietuva vėlavo su radijo naujovėmis, o žmonės tebuvo klausytojai – kur vienas kalbėjo, o tūkstančiai klausėsi. Šiandien mes visi esame 5G lyderiai, o ryšys veikia į abi puses. Svarbiausias pokytis yra tas, kad kiekvienas galime būti ne tik vartotoju, bet patys bendrauti, dalintis informacija, kurti verslą“, – pastebi radijo tinklo vadovas.
Šiuo metu „Telia“ turi didžiausią 5G ryšio aprėptį Lietuvoje – net 99 prpc. šalies gyventojų gali naudotis šiuo internetu. Tai yra svarbu ne tik verslui, bet ir kiekvienam iš mūsų.
Žvilgsnis į ateitį: kas laukia po 5G?
Anot R. Mikalausko, 5G ryšys jau seniai peržengė tik laisvalaikio ribas ir tapo kritine nacionaline infrastruktūra. Nuo jo priklauso galimybės kurti inovatyvius skaitmeninius verslus, stabili valstybinių paslaugų, energetikos bei transporto sistemų veikla. Būtent todėl patikimas ir greitas tinklas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos ekonominiu augimu ir nacionaliniu atsparumu.
Nors 5G technologija vis dar aktyviai diegiama ir pritaikoma, technologijų pasaulis jau dabar žvelgia į dar tolimesnę ateitį – 6G ryšį. Prognozuojama, kad šeštosios kartos ryšys pasiūlys ne tik dar didesnę spartą, bet ir beveik nejuntamą vėlinimą (angl. latency), kuris atvers duris iki šiol tik mokslinės fantastikos filmuose matytoms galimybėms.
„Ekspertai teigia, kad 6G leis mums patirti holografinius skambučius, kai pašnekovą matysime trimačiame vaizde, bei naudotis visiškai įtraukiančia virtualia (VR) ir papildyta (AR) realybe. Taip pat kalbama apie „liečiamąjį internetą“ (angl. Tactile Internet), kuris leistų per atstumą jausti prisilietimus ar vibracijas – tai būtų proveržis nuotolinėje medicinoje ar sudėtingų mechanizmų valdyme“, – sako „Telia“ radijo tinklo vadovas.
Tai reikštų, kad N. Teslos vizija apie pasaulį kaip „vienas dideles smegenis“ taptų apčiuopiama realybe, kurioje skaitmeninis ir fizinis pasauliai susilietų. Tai nebe fantastikos sritis, o natūralus kitas bevielių technologijų raidos etapas.
Dvidešimtasis amžius buvo skirtas mokslui, kuomet plačiai visame pasaulyje nuskambėję mokslininkai, tokie kaip Albert Einstein, Marie Curie, Max Plank, Edwin Schrödinger, Neil Bohr ir kiti suteikė žmonijai tai, apie ką jie iki tol nė nebuvo galėję pagalvoti.
Tačiau vos po 100 metų, perkopus į XXI a., atrodo, kad viskas tapo skirta vien tik technologijoms, kuomet patys žinomiausi ir dažniausiai linksniuojami vardai yra Steve Jobs, Elon Musk, Mark Zuckerberg, Bill Gates, Jack Ma ir kiti.
Šiandien mes gyvename verslo ir moderniųjų technologijų amžiuje. Spartus verslo augimas generuoja naujas darbo vietas ir sukuria naujas galimybes, kurių pagalba galima gerokai labiau pagerinti mūsų gyvenimą ir patį paslaugų teikiamą ar produktų kokybę. Be to, visa tai labai tiesiogiai prisideda prie šalių ekonomikos augimo.
Tiesą sakant, per pastaruosius kelerius metus ne vienos šalies vyriausybė pradėjo įgyvendinti programas, kurios remia verslą ir skatina spartesnę technologinę pažangą. Ir nors tokios iniciatyvos yra labai sveikintinos ir džiuginančios, įstatymų leidėjai ir verslo savininkai taip pat turėtų atsižvelgti į technologijas, kurios turės didžiausios įtakos netolimoje ateityje.
Todėl pateikiame jums 5 technologijas, kurios šiuo metu įgauna pagreitį ir tampa vis svarbesnės šiuolaikiniam verslui bei jo augumui, skatinant spartesnį šalių ekonominį vystymąsi ir visapusišką tobulėjimą.
IoT (angl. „Internet of Things“)
Tai, kas prieš keletą dešimtmečių, buvo priskiriama mokslinei fantastikai, šiandien yra tapę realybe dėka IoT.
Išmanieji šaldytuvai, kurie žino, kada jums pasibaigė pienas, todėl užsako naują iš artimiausios maisto prekių parduotuvės; išmanieji griliai, kurie leidžia jums žinoti, kad maistas yra tinkamai iškeptas; išmanieji namai, kurie įjungia šviesas, kondicionierių, televizorių ir kitus jums reikalingus prietaisus iš karto prieš jums žengiant pro savo namų durų slenkstį grįžus iš darbo.
Egzistuoja šimtai būdų, kaip IoT technologiniai sprendimai palengvina mūsų gyvenimą, ir taip pat – tūkstančiai būdų, kaip jie dar labiau galėtų pagerinti mūsų gyvenimo kokybę ir padėti mums atlikti daugybę kitų užduočių. Be to, IoT technologijų pagrindu paremti startuoliai šiandien sulaukia vis didesnio finansavimo. Todėl skaičiuojama, kad IoT sektorius per ateinančius 5 metus bus vertas apytiksliai 4,8 trilijonų USD.
Dėvimieji prietaisai
Nuo nešiojamųjų, iki laikomų mūsų kišenėse – dabar dėvimieji išmanieji įrenginiai yra gerokai pranašesni ir populiaresni. Didžiulė technologinė pažanga lėmė, kad šiomis dienomis dėvimieji prietaisai užima labai svarbią vietą kasdieniame žmonių gyvenime.
Per pastaruosius kelerius metus buvo daugybė įvykių, kuomet dėvimieji prietaisai išgelbėjo žmonių gyvybes (ypač tais atvejais, kai jie pranešdavo žmonėms apie jų pasikeitusi širdies ritmą). Tačiau sveikatos būklės stebėjimas nėra vienintelis šiuolaikinių dėvimųjų prietaisų privalumas. Tokie šiuolaikiniai technologiniai įrenginiai taip pat yra plačiai naudojami ir daugybėje kitų sričių.
Nereikėtų pamiršti ir VR tipo įrangos, išmaniųjų akinių ir kt. Be to, atsižvelgiant į šiuolaikinį neuromokslą – dėvimųjų įrenginių pritaikomumas yra tiesiog beribis. Šiandieninėje rinkoje yra ne vienas neutorotechnologijos pagrindu veikiantis išmanusis dėvimasis įrenginys, kurio pagalba žmonės gali sumažinti savo jaučiamą stresą, pagerinti atmintį, pagerinti miego kokybę, kontroliuoti fizinius objektus ir kt. Ir tai yra tik pradžia, todėl tereikia įsivaizduoti, ką šiuolaikinių technologijų pasaulis mums galės pasiūlyti per ateinančius penketą ar dešimtį metų.
Dirbtinis intelektas (DI)
2001 m. Steven Spielberg mokslinės fantastikos filme „A.I. Artificial Intelligence“ parodė mums, kas galėtų būti netolimoje ateityje, kuomet bus naudojamas dirbtinis intelektas ir robotai. Nors pradėjus 18 metų mes dar nesame pasiekę tokio lygio, koks buvo rodomas kino filme, tačiau DI, kaip šiuolaikinė technologija, per tiek metų neabejotinai patyrė labai didelių ir reikšmingų pokyčių.
Dirbtinis intelektas jau dabar labai tiesiogiai veikia mūsų gyvenimus, paverčiant juos lengvesniais – nepaisant to ar kalbame apie autonomiškai važiuojančius „Tesla“ automobilius, ar apie „Apple“ Siri, „Amazon“, „Google“ ir kitų kompanijų technologinius sprendimus, paremtus DI.
Be to, DI šiandien yra labai plačiai pasitelkiamas siekiant nustatyti sukčiavimo atvejus, suasmeninti apsipirkimo patirtį, pagerinti vartotojų aptarnavimą elektroninės komercijos sektoriuje ir kt.
DI sektorius labai sparčiai plečiasi – ir daugiausiai dėl šimtų skirtingų startuolių, kurie kasmet siekia sukurti vis tobulesnius ir pranašesnius DI pagrindu veikiančius technologinius sprendimus, palengvinančius mūsų kasdienybę. Ką jau kalbėti apie daugybę DI paremtų startuolių, kurie per pastaruosius kelerius metus buvo įsigyti pasaulinio lygio technologijų milžinių.
Virtuali ir papildytoji realybė (VR/AR)
AR ir VR technologijų rinkoje jau yra kurį laiką, tačiau per pastaruosius kelerius metus šios technologijos labai reikšmingai pakeitė žmonių požiūrį į realų ir virtualų pasaulį.
VR žaidimai ir filmai jau dabar visiškai keičia pramogų rinką. Tuo tarpu AR yra plačiai naudojami namų interjero srityje, meno rinkoje (pvz., muziejuose) ir kt. Be to, mes jau spėjome pamatyti, kaip „Google Lens“ gali mums pagelbėti mūsų kasdienybėje. Ką jau kalbėti ir apie „Apple“ „ARKit“, kuris AR patirtį paverčia dar efektyvesne, suteikiant galimybe visu tuo naudotis kiekviename įrenginyje, veikiančiame su iOS 11.
Su iOS 11, kūrėjai jau pradėjo tirti labai didelį „ARKit“ potencialą. Todėl yra akivaizdu, kad per ateinančius kelerius metus kūrėjai ir toliau nesustabdomai kurs naujus AR pagrindu veikiančius technologinius sprendimus bei mobiliąsias programėles, kartu visiškai pakeičiant naudojimosi išmaniaisiais telefonais patirtį.
Bepiločiai orlaiviai
„Tesla Motors“ šiuo metu yra būtent ta kompanija, kuri gali sukelti didžiulę revoliuciją transporto priemonių rinkoje, pasiūlant gerokai efektyviau veikiančius elektromobilius. Tačiau kita transporto priemonė, kuri taip pat sukels didelę revoliuciją šiuolaikinių technologijų ir transporto rinkos srityse, yra bepiločiai orlaiviai arba dar kitaip vadinami dronai.
Šiandien dronai yra labai dažnai naudojami įvairių prekių pristatymui visame pasaulyje. Be to, jų panaudojimas tuo tikrai neapsiriboja. Jie taip pat yra pasitelkiami kovai ore, paieškos ir išlaisvinimo operacijų metu, žemės ūkyje, filmavimo ir fotografavimo srityse bei kt. Anksčiau visa tai reikalavo sraigtasparnių, didelių lėktuvų ir gerokai didesnių žmogaus pastangų. Be to, per pastaruosius kelis metus taip pat matėme ir didžiulį skraidančių automobilių tobulėjimą (pvz., EHANG 184) – visa tai taipogi yra paremta šiuolaikine dronų technologija.
Analitikai prognozuoja, kad po kelerių metų pasaulinė dronų rinka išaus iki 27,1 milijardų USD. Žinoma, dronai yra pasitelkiami ne tik komerciniais tikslais. Vartotojai juos labai plačiai naudoja ir įvairioms pramogoms. Kadangi jie sąlyginai nebrangūs ir labai lengvai prieinami kiekvienam šiuolaikiniam vartotojui, jų populiarumas auga su kiekvienais metais.
Kodėl verslininkai turėtų žengti koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis
Kadangi šiandien gyvename moderniųjų technologijų amžiuje, kuriame „blockchain“ technologija, dirbtinis intelektas, neuromokslai, robotika, AR ir VR yra tapę savaime suprantamais dalykais, verslas taip pat privalo prie viso to prisitaikyti ir stengtis žengti koja kojon su šiuolaikinėmis technologinėmis naujovėmis.
Verslui pasitelkti šiuolaikines technologijas yra gerokai svarbiau nei kai kurie galėtų įsivaizduoti. Jei šiuolaikinis verslas numos ranka į tai, kas yra technologiškai pažangu, jis labai greitai susidurs su dideliais praradimais ir galiausiai supras, kad nebepajėgia pasivyti labai sparčiai besiplečiančių įmonių, kurios laiku suprato ir tinkamai įvertino šiuolaikinių technologijų vertę.
Tinkamai pritaikius technologijas, įgyjamas konkurencinis pranašumas
Neseniai atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 68 proc. už rinkodarą atsakingų asmenų pripažino, jog vartotojų patirties gerinimas tampa jų konkurencingumo pagrindu. Ir tai tikrai nėra stebėtina. Tinkamai suprantant tikslinę auditoriją, galima daug efektyviau išsaugoti didelį konkurencinį pranašumą. Klientai nori suasmenintos patirties, kuri paverčia apsipirkimą kur kas paprastesniu ir patogesniu. Būtent todėl didžiosios pasaulinio lygio kompanijos nuolatos ir sistemingai investuoja į didelių duomenų kiekių technologijas, analitikos platformas, dirbtinį intelektą, „blockchain“ ir kitas technologijas, kurių pagalba jie gali užtikrinti kur kas geresnę savo klientų patirtį.
Technologijos padeda įgyti konkurencinį pranašumą prieš didesnes kompanijas
Iš vienos pusės žvelgiant, kai didelė kompanija nusprendžia pasitelkti tam tikrą šiuolaikinę technologiją, jie turi pakankamai lėšų ir išteklių, kad ja pasinaudotų labai plačiu mastu. Šiuo požiūriu smulkus verslas vargu ar gali turėti pranašumą. Tačiau, laimei, yra tam tikras veiksnys, kurio pagalba ir smulkusis verslas gali šiuolaikinių technologijų pagalba įgyti didesnį pranašumą prieš didesnes kompanijas.
Smulkaus verslo savininkas įprastai turi pereiti kur kas mažiau žingsnių technologijos testavimui ir jos pasitelkimui. Taip yra todėl, kad jie būna daug lankstesni ir turi mažiau „administracinių“ užduočių, su kuriomis turėtų derinti naujausias pasitelktas technologijas. Tokiu atveju jie gali labai greitai įšokti į sparčiu greičiu lekiantį technologijų traukinį ir sukurti dar išmanesnius bei technologiškai pažangesnius sprendimus. Tiesą sakant, būtent tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl tokios kompanijos kaip „Google“ ar „Facebook“ jau ilgą laiką siekia įsigyti mažesnius startuolius. Tai leidžia jiems kuo anksčiau gauti prieigą prie jų naujausių technologijų ir žmonių, kurie tai sukūrė.
Didžiulės kompanijos taip pat turi patirti didesnius kaštus ir joms reikia daugiau laiko „prisijaukinti“ naujas technologijas. Pavyzdžiui, jei didelė kompanija nori pasitelkti naują vaizdo konferencijoms skirtą kompiuterinę programą, kurios pagalba galėtų pagerinti savo projektų valdymo procesus, jiems gali reikėti ištirti produktą, savo departamentui pateikti prašymą produkto patvirtinimui, pasirūpinti teisiniais klausimais, kad produkto vartojimas nepažeistų jokių nuostatų, turėti IT departamentą, kuris peržiūrėtų programą, samdyti mokytoją, kuris apmokytų darbuotojus naudotis nauja programa ir kt.
Tuo tarpu, smulkiajam verslui daugumos išvardytų ir daugybės dar nepaminėtų veiksmų visiškai nereikia. Smulkusis verslas įprastai akimirksniu pritaiko pasirinktą naują technologiją, kurios pagalba pagerina savo galimybes komunikuoti su komanda ir klientais. Tuomet jie gali nieko nelaukę pradėti galvoti apie kitus naujus technologinius sprendimus. Ir net jei būna tam tikra formali procedūra, kuria reikia vadovautis, dažniausiai visą tai padaryti taip pat būna kur kas lengviau.
Neprisitaikymas prie technologinės pažangos gali sumažinti augimo galimybes
Žinoma, verslo savininkai, kurie kuria savo nuosavą verslą, ne tik „kovoja“ prieš didžiąsias kompanijas. Daugeliu atvejų, smulkusis verslas privalo konkuruoti vieni su kitais (t.y. tarpusavyje – su panašiomis į save bendrovėmis), siekiant užimti vis tvirtesnes pozicijas rinkoje ir perimti vis didesnę rinkos dalį. Jei įmonė nepajėgia pasitelkti naujausių šiuolaikinių technologijų, galima pralaimėti konkurencinę kovą prieš kitas kompanijas, kurioms vistą tai padaryti pavyksta. Tiesą sakant, 20 proc. visų kada nors egzistavusių startuolių, galėtų būti priskiriami tiems, kurie buvo nukonkuruoti.