„Telia“ Skaitmeninės pažangos centro sukurtas specialus testas, vertinantis lietuvių skaitmeninį atsparumą parodė, kad tik 9 proc. šalies gyventojų gali pasigirti aukščiausiais kibernetinio saugumo įgūdžiais. Aukščiausią lygį pasiekę testo dalyviai padarė po vos porą klaidų. Ekspertų teigimu, tai rodo, kad lietuvių skaitmeninį imunitetą dar reikia stiprinti. 

Teste, remiantis realiais pavyzdžiais buvo tikrinamas gyventojų gebėjimas atpažinti tikrus sukčiavimo skaitmeninėje erdvėje būdus ir kitas grėsmes. Atsakius į klausimą pateikiamas teisingas atsakymas ir trumpas komentaras, aptariantis konkretų atvejį ir padedantis ugdyti žmonių kibernetinio saugumo įgūdžius. 

Iššūkių vis dar kyla 

„Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vadovas Andrius Šemeškevičius atskleidžia, kad daugiausia testo dalyviai klupo prie klausimo apie skambučius iš nežinomo užsienio šalies numerio.  

„Visuomenėje vis dar vyrauja įsitikinimas, kad atsiliepus į skambutį iš užsienio, už jį reikės sumokėti didesniu tarifu. Panašu, kad žmonės tai maišo su roamingo paslauga, kai išvykus į užsienį ir priėmus skambutį yra taikomas didesnis mokestis. Jei Lietuvoje atsiliepiate į skambutį iš užsienio, tai jums už jį mokėti nereikės. Svarbiausia, tik jokiu būdu tokiems numeriams iš užsienio neperskambinti“, – akcentuoja A. Šemeškevičius.   

Testo rezultatai rodo, kad gyventojams dar kyla iššūkių atskiriant patikimas interneto svetaines nuo nepatikimų, tinkamai įvertinant, kokia informacija galima dalintis socialiniuose tinkluose ir susikuriant saugius slaptažodžius. Anot eksperto, šiandien tai yra kritiniai įgūdžiai, kuriuos turėtų turėti kiekvienas internetu besinaudojantis asmuo. 

„Sukčiams vis randant naujų būdų kaip išvilioti žmonių asmens duomenis ar net pinigus, svarbiausia yra nuolat išlaikyti budrumą. Būtina yra patikrinti informaciją internete, ypač jei gaunama žinutė ar elektroninis laiškas iš, neva, valstybinių institucijų ar policijos. Jei informacijos nepavyksta rasti, visada galima paskambinti ir institucijų klientų aptarnavimo kontaktais. Jei žinutė ar elektroninis paštas sukelia, bent menkiausią įtarimą, geriau visada pasitikrinti ir likti saugiems“, – dalinasi „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vadovas.  

Visuomenės informavimas – vertingas  

Dažniausiai savo skaitmeninį atsparumą pasitikrinę gyventojai teisingai atsakė į testo klausimą apie tai, ar verta spausti tariamai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) gautoje žinutėje esančią internetinę nuorodą.  

„Tai, kad kalbėjimas apie grėsmes ir mokymas jas atpažinti išties turi teigiamą poveikį, patvirtina dažniausiai teisingai atsakytas testo klausimas apie nusikaltėlių VMI vardu siunčiamas žinutes. Prieš startuojant testui tokie sukčiavimo atvejai buvo pakankamai plačiai nušviesti žiniasklaidoje bei policijos socialiniuose tinkluose, todėl matome, kad tokia informacija yra išties naudinga žmonėms ir jie geba lengviau atpažinti sukčiavimo būdus“, – sako A. Šemeškevičius. 

Šiemet gegužę įsteigto „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro tikslas – auginti žmonių bei verslų atsparumą skaitmeninėms grėsmėms ir taip įgalinti visuomenę naudotis technologijomis siekiant pažangos. Centras kuria, sistemina ir teikia visuomenei informaciją bei žinias, kurios yra būtinos stiprinant skaitmeninį imunitetą ir norint pasinaudoti technologijų teikiamomis galimybėmis. 

Nuo liepos 1 d. mobiliojo ryšio operatoriai privalės persiųsti tik tokias vardines trumpąsias žinutes, kurios atitinka siuntėjų nurodytus identifikacinius požymius. Tai – viena iš priemonių, kurias pasiūlė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), siekdama pažaboti sukčiavimų elektroninėje erdvėje skaičių.

Internetui Lietuvoje jau daugiau nei 30 metų, o tarptautinė Saugesnio interneto diena šiemet paminėta 20 kartą. Internetas, tinklų aprėptis ir greitis siejami su spartesne pažanga, tačiau internetas turi ir tamsiąją pusę, su kuria galima susidurti bet kada. Pavyzdžiui, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) interneto karštoji linija sausį sulaukė daugiau nei 300 pranešimų. Palyginti su pernai sausiu, pranešimų skaičius išaugo apie tris kartus.

„Esame skaitmenoje – ten mokomės, dirbame, susipažįstame su draugais, leidžiame laisvalaikį. Netgi šio laikmečio žmonės pagal tai, kokį santykį turi su skaitmena, skirstomi į tris kategorijas: gimę skaitmenoje, imigravę į skaitmeną ir bėgantys nuo skaitmenos. Deja, į skaitmeną persikelia ir nusikaltimai“, – Saugesnio interneto dienai skirtoje konferencijoje sakė Jūratė Šovienė, Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė.

Pasak jos, Generalinės prokuratūros duomenys rodo, kad tokių nusikaltimų skaičius reikšmingai didėja.

„Patyčios, laužančios vaikų ir suaugusiųjų likimus, sukčiavimai, vaikų pornografija – tai yra tamsioji realybė“, – pabrėžė J. Šovienė.

RRT jau 15 metų yra „Saugesnio interneto“ projekto dalis. Jos koordinuojama interneto karštoji linija „Švarus internetas“ kasdien sulaukia įvairių pranešimų apie kibernetines patyčias, pornografiją, vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus, dezinformaciją, karo kurstymą ir kitą draudžiamą skleisti arba neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją.

Žalingas laikas prie ekranų

Šiemet finalinį Saugesnio interneto dienos renginį „Vaikas+ekranas+mokykla=?“ įkvėpė Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas apie vaikus ir ekranus. Projekto vadovė prof. dr. Roma Jusienė konferencijos metu, kuri buvo transliuojama ir internetu, teigė, kad perteklinis ekranų naudojimas ir įtraukus internetas turi neigiamą poveikį ne tik psichologinei, bet ir fizinei sveikatai.

„Svarbiausia, kad internetas iš vaiko atima tam tikrus dalykus: fizinį aktyvumą, nelieka laiko kitai veiklai, mažėja gyvas santykis su kitais žmonėmis, nukenčia miegas, suvalgoma daugiau nesveiko maisto ir vis daugiau kalbama apie tokį reiškinį kaip valgymas „su ekranais“, – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinkusiems dalyviams pasakojo prof. Roma Jusienė.

Jos kolegė psichologė dr. Lauryna Rakickienė savo pranešime pristatė galimus būdus, kaip dėl ekranų gali sutarti visos pusės. VU mokslininkės teigimu, dėl ekranų įtampas patiria visi tėvai, mokytojai ir vaikai. Dėl to mokykla turi ir gali inicijuoti diskusiją su tėvais ir vaikais, vedančią prie visiems priimtinų sutarimų dėl ekranų naudojimo ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.

Vaikams svarbus žmogiškasis ryšys

Tuo metu Eglė Tamulionytė, VšĮ „Vaikų linija“ kampanijos „Be patyčių” koordinatorė, dalijosi patirtimi, ką pasakoja patys vaikai kalbėdami su specialistais. Ji akcentavo, kad vaikams reikia ne suaugusiųjų techninių žinių, o žmogiškojo ryšio, kuris galėtų padėti išbūti internetiniame santykyje ir išgyventi jausmus, kurie užklumpa.

„Svarbu, kad vaikai sulauktų suaugusiųjų pagalbos tada, kai jos reikia. Kartais vaikams yra sunku pasisakyti, nes jie supranta, kad galbūt nesielgė taip, kaip tėvai prašė, dėl to dabar pateko į bėdą. Jie jaučia įtampą ir kaltę“, – atvirai sakė E. Tamulionytė, kurios nuomone, labai svarbu, kad mokykla būtų pasiruošusi vaikui suteikti pagalbą, nes didžioji dalis elektroninių patyčių yra susijusi su mokyklos aplinka, t.y. arčiausiai vaiko esančiais žmonėmis.

Po pranešimų vyko diskusija „Ką darysime toliau?“ Prie lektorių prisijungė ir diskusijoje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto licėjaus „Sokratus“ direktorius dr. Mindaugas Nefas ir Vilniaus Valdorfo mokyklos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas, Karalienės Mortos mokyklos tarptautinio bakalaureato klasės istorijos mokytojas Antanas Jonušas. Diskusiją moderavo Ryšių reguliavimo tarnybos Tarybos narė Kristina Mikoliūnienė.

Konferenciją organizavo nacionalinio Saugesnio interneto centro Lietuvoje veiklą kuruojantis 4 partnerių konsorciumas: Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Asociacija „Langas į ateitį“, VšĮ „Vaikų linija“.

Norinčių pasipelnyti kito žmogaus sąskaita internete netrūksta – sukčiai nuolat tobulina būdus, kaip išvilioti asmeninę informaciją, banko kortelių duomenis. Į kantriai ir profesionaliai spendžiamus nusikaltėlių spąstus patenka ne vien naivuoliai ar tie, kuriems trūksta techninio raštingumo. Antonas Živuško, „Western Union“ skaitmeninių perlaidų rizikos valdymo skyriaus komandos vadovas, pataria, kaip atpažinti sukčių pinkles ir ką daryti tapus jų taikiniu.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, per 2021 metus Lietuvoje visų rūšių sukčiavimų užregistruota 22,8 proc. daugiau negu 2020 metais. Į kantriai ir profesionaliai spendžiamus el. nusikaltėlių spąstus patenka ne vien naivuoliai ar tie, kuriems trūksta techninio raštingumo.

A. Živuško komandos darbas – stebėti tūkstančius piniginių transakcijų, kasdien atliekamų „Western Union“ platformoje, ir įvertinti visus galimus rizikos faktorius, tarp jų – atpažinti, kada perlaida keliauja į sukčių rankas. Jis pasakoja, kad apgavikai pastaraisiais metais pakeitė veiklos profilį: anksčiau aukų jie ieškodavo siųsdami tą patį laišką tūkstančiams žmonių ir toliau bendraudami su tais, kas užkibdavo ant kabliuko ir atsiųsdavo atsakymą. Dabar nusikaltėliai dažniau renkasi vieną žmogų, sužino apie jį visą prieinamą informaciją ir iš jo mėgina atimti viską – išgauti kortelių duomenis ir prisijungimus, išvilioti pinigus.

Specialistas pataria, kokie žingsniai padeda apsaugoti save ir savo duomenis.

Susisiekite tiesiogiai. Sukčiai geba sukurti beveik identiškai atrodančius bankų puslapius, todėl, sulaukę el. laiško su nuoroda, nepatingėkite ranka naršyklėje suvesto tinklalapio adresą. Pasak A. Živuško, apsisaugoti nuo pinklių galima tik kaskart įdėmiai įvertinant, kokią informaciją apie save prašo pateikti įvairūs tinklalapiai, ypač – kai jos reikalaujama daugiau negu įprasta.

Specialistas pasakoja, kad šiuolaikiniai sukčiai itin gerai išnaudoja pažinčių platformas: susikūrę netikras paskyras jie bando išvilioti konfidencialią informaciją. Pavyzdžiui, užmezga internetu pažintį, o pajutę, kad pasirinktą auką jau galima kviesti į pasimatymą, pasiūlo susitikti konkrečioje, iš anksto numatytoje vietoje – restorane ar bare, kurio tikroviškai atrodančiame tinklalapyje būtina atlikti rezervaciją ir už ją susimokėti. Taip apgautas asmuo pats nesuvokdamas atiduoda savo duomenis, kurie ir buvo tikrasis nusikaltėlių taikinys.

„Atlikite namų darbus: paieškokite informacijos ir įsitikinkite, kad jūsų duomenų prašanti parduotuvė ar restoranas tikrai egzistuoja, perskaitykite kitų klientų paliktus atsiliepimus, išsiaiškinkite, koks tikslus tos bendrovės adresas, paieškokite nuotraukų kituose tinklalapiuose“, – vardija pašnekovas.

Nesiųskite asmeninės informacijos. Niekas negali prašyti jūsų prisijungimo prie banko duomenų telefonu ar el. laiškais. Jeigu sulaukėte tokio skambučio, žinutės ar laiško, žinokite, kad jūsų duomenys jau yra nusikaltėlių rankose.

Specialisto nuomone, sunkiausios situacijos būna tokios, kai sukčiai, išsirinkę auką, nepalieka jos ramybėje. Jie skiria laiko savo aukai pažinti ir su ja susidraugauja – investuoja į emocijas, o sukurtą ryšį panaudoja prašydami pervesti pinigų. Dažniausiai jie manipuliuoja žmogiškosiomis silpnybėmis: vienišumu, godumu ir gėda.

„Jeigu atliekamas bent vienas pervedimas, sukčiai gauna signalą, kad žmogus turi pinigų ir yra suinteresuotas tęsti „pažintį“, todėl galima tikėtis tik dar daugiau bandymų išvilioti pinigus. Ant sukčių kabliuko papuolę asmenys reketuojami iš lėto  – iš pradžių prašoma 100 Eur, tada dar 50 Eur, tada jau 200 eurų. Staiga žmonės apsižiūri, kad atsisveikino su keliolika tūkstančių. Galima sakyti, kad tais atvejais, kai netekęs 40 eurų žmogus supranta, kad padarė klaidą, jis dar lengvai atsipirko“, – sako tarptautinių ir tarpvaliutinių pinigų perlaidų bei mokėjimų bendrovės „Western Union“ komandos Lietuvoje vadovas.

Nesidalinkite duomenimis. Niekada nesiųskite savo banko kortelių nuotraukų, ypač jeigu prašoma nufotografuoti kortelę iš abiejų pusių. Gavus tokius duomenis kaip banko kortelės savininko vardas, pavardė, kortelės numeris ir CVV kodas (skaičių kombinacija kitoje kortelės pusėje), galima atsiskaityti bet kurioje el. parduotuvėje arba, atlikus perlaidą, išsigryninti pinigus. Nusikaltėliai nėra labai išrankūs – jie gali pasinaudoti tiek debeto, tiek kredito kortelėmis, o iš pastarųjų įmanoma paimti ir tai, ko neturite – sukčiai gali išsigryninti pinigų į skolą, išnaudodami visą kredito limitą.

Stebėdamos nusikaltėlių veiklą, finansines paslaugas teikiančios įmonės kuria vis naujus įrankius, leidžiančius užtikrinti klientų duomenų apsaugą. Pavyzdžiui, bankai yra įdiegę dvigubo patikrinimo sistemas (Smart ID), tačiau nusikaltėliai sugalvoja, kaip jas apeiti. Anot A. Živuško, dažnai  pasitaikantis scenarijus – balsas ragelyje jus informuoja, kad buvo pavogti jūsų banko duomenys ir norint užblokuoti kortelę būtina suvesti savo Smart ID duomenis.

„Pavyzdžiui, mes, norėdami užkirsti kelią nusikaltėliams, analizuojame visas „Western Union“ sistemoje atliekamas perlaidas, vertiname, ar gali būti, kad klientas tikrai pageidauja visas savo santaupas perversti adresatui, kuriam anksčiau pinigų niekada nevedė, ar tai visgi jo vardą ir duomenis nelegaliai naudojantys nusikaltėliai. Vis dėlto saugoti savo duomenis privalo ir patys žmonės – jeigu asmuo neįdės pastangų, gali nutikti taip, kad vieną rytą atsibudęs jis ras tuščią banko sąskaitą“, – perspėja A. Živuško.

Nesiderėkite. Vienas populiarėjantis apgavysčių būdas – šantažas po intymaus pobūdžio pasimatymų internete. Kompromituojančių nuotraukų gavę nusikaltėliai  pradeda grasinti, kad pasidalins jomis su visais aukos  pažįstamais, jeigu nesulauks pinigų. „Reikia suprasti, kad vieną kartą pervedus pinigų sukčiai sugrįš su dar didesniais reikalavimais. Nemačiau nei vieno atvejo, kai pakako tik vieno pervedimo. Galiausiai žmogui pinigai išsenka, o nuotraukas sukčiai vis tiek paviešina. Jiems nerūpi jūsų reputacija“, – kalba ekspertas. Šioje situacijoje jis pataria visiškai nereaguoti, nes atrašydami tik suteikiate nusikaltėliams informacijos, kaip geriausia jumis manipuliuoti.

„Deja, pasirinkimai šiuo atveju būna labai grėsmingi: arba kurį (arba tam tikrą) laiką išgyvensite didelę gėdą, arba išgyvensite didelę gėdą jau netekę santaupų ar netgi patekę į gilią finansinę duobę. Todėl geriausia – nieko nedaryti“, – pataria A. Živuško.

Jeigu įkliuvote į apgavikų pinkles ir dabar jie reikalauja pinigų, nesileiskite į kalbas ir neatrašykite. Sukčiai taip pat vertina savo laiką ir jo nešvaisto, jeigu nesulaukia jūsų dėmesio.

Reaguokite greitai.  Jeigu sukčiams pinigus pervedėte patys, teisėsaugos pareigūnai nelabai galės padėti. Tačiau nereikia nuleisti rankų – būtina reaguoti kuo greičiau: skambinkite policijai, kreipkitės į savo ir, svarbiausia, gavėjo banką ar platformą, kuria naudojantis buvo perversti pinigai, su prašymu sustabdyti pinigų išėmimą.

„Kuo greičiau sureaguosite, tuo didesnė tikimybė, kad apgavikams nepavyks pasiimti pervestų pinigų. „Western Union“ perlaidas galima pasiekti per kelias minutes, tačiau sukčiai taip pat yra žmonės: gal jie tuo metu gėrė kavą ar įstrigo transporto spūstyje. Todėl kreipkitės kuo skubiau, kad galėtume stabdyti pervedimo procesą“, – pataria A. Živuško.

Svarbiausia, pasak pašnekovo, nesigėdyti ir nebijoti prisipažinti, kad jus apgavo. „Būtina keisti nuomonę, kad į apgavikų pinkles įsivelia tik naivuoliai. Su šiuolaikinėmis technologijomis ir nusikaltėlių turimais resursais apgauti galima kiekvieną. Svarbiausia, kad žmogus greitai reaguotų ir kreiptųsi pagalbos. Kiekviena minutė čia svarbi“, – pabrėžia A. Živuško.

Karantino metu itin suaktyvėjus telefoniniams sukčiams iš viso pasaulio, lietuviai susidūrė ir su dažnesnėmis „Wangiri“ skambučių atakomis. Atakuojant į lietuvių telefonus tik kelioms sekundėms skambinama iš nepažįstamo numerio užsienyje, tikintis, kad į juos bus atskambinta ir taip vartotojus bus galima nukreipti į brangiai apmokamas ryšio linijas. Norint apsisaugoti nuo netikėtai išaugusios mobiliojo ryšio sąskaitos, rekomenduojama į tokius skambučius neatsakinėti, neperskambinti, o numerius įtraukti į telefono juodąjį sąrašą.