Šiandien maratone dalyvauti nori vis daugiau ir daugiau žmonių, tačiau retas žino kaip pasiruošti tinkamai. Todėl Lukas Tarasevičius pabrėžia, kad maratonui pasiruošimas prasideda gerokai ankščiau nei yra manoma. Jis taip pat sako, kad maratone svarbu ne kiek fizinis krūvis, o gebėjimas laiku pristabdyti ir priimti tinkamus sprendimus.
Ruošiantis pirmajam maratonui svarbiausias darbas prasideda gerokai anksčiau nei starto dieną, o tuomet, kai tenka susikurti rutiną ir išmokti laikytis plano net tomis dienomis, kai motyvacijos mažiau. Pasak L. Tarasevičiaus, būtent šiame etape paaiškėja, kad maratonas nėra vienkartinis iššūkis ar spontaniškas sprendimas, o ilgesnis procesas, kuriame svarbiausia ne talentas, o nuoseklumas. Todėl pirmasis maratonas, anot jo, neturėtų būti pradžia – iki jo turėtų atvesti visas kelias: trumpesnės distancijos, palaipsniui augantis krūvis ir gebėjimas vis geriau pažinti savo kūno reakcijas. „Pirmajam maratonui svarbiausia ne talentas, o disciplina ir gebėjimas išlikti procese. Progresą sukuria ne vienas geras bėgimas, o tai, kad savaitė po savaitės laikaisi plano ir nepasiduodi“, – sako sportininkas.
Būtent todėl ruoštis 42 kilometrų distancijai verta pradėti ne nuo pačios distancijos, o nuo pagrindo kūrimo – reguliarių, trumpesnių bėgimų, mažų tikslų ir realistinio požiūrio į progresą. Profesionalus bėgikas pabrėžia, kad daugeliui žmonių didžiausią pokytį sukuria ne staigus šuolis, o keli mėnesiai nuoseklaus darbo, per kuriuos kūnas pamažu prisitaiko prie didesnio krūvio, o pats bėgimas tampa ne tik lengvesnis, bet ir labiau nuspėjamas. Pasak jo, būtent tada mažėja noras viską pasiekti iš karto, o vietoje jo atsiranda svarbiausias dalykas ruošiantis pirmajam maratonui – pasitikėjimas procesu.
Nors ruošiantis pirmajam maratonui dažnai atrodo, kad svarbiausia – nepritrūkti motyvacijos, praktikoje daug dažnesnė problema būna visai kita. Pasak L. Tarasevičiaus, viena dažniausių klaidų yra noras progresą paspartinti per greitai – staiga didinamas treniruočių krūvis, pasirenkamas per aukštas tempas arba kūnui paliekama per mažai laiko atsistatyti. Tokiais atvejais bėgimas gana greitai nustoja teikti naudą, o vietoje stabilaus progreso atsiranda nuovargis, įtampa ir didesnė traumų rizika.
„Didžiausia klaida yra noras progresą paspartinti. Per daug, per greitai, per intensyviai. Bėgime labai svarbu suprasti, kad kūnui reikia laiko prisitaikyti prie krūvio, o progresas ateina ne per kelias savaites, o per nuoseklų darbą. Maratonas neturėtų būti pradžia, iki jo turi vesti visas procesas“, – sako L. Tarasevičius.
Sportininkas pabrėžia, kad pirmieji ženklai, jog treniruočių planas tampa per agresyvus, dažnai pasirodo anksčiau nei fizinis skausmas. Prastėjantis miegas, blogesnė nuotaika, dirglumas, nuolatinis nuovargis ar mažėjanti motyvacija treniruotis gali reikšti, kad organizmas nespėja atsistatyti. Tokiais atvejais svarbu ne ignoruoti signalus, o laiku koreguoti krūvį – kartais didesnę pažangą sukuria ne dar viena sunki treniruotė, o papildoma poilsio diena.
Pasak L. Tarasevičiaus, ruošiantis pirmajam maratonui verta atsisakyti noro lygintis su kitais ir koncentruotis į savo ritmą. Tai ypač svarbu šiandien, kai socialiniuose tinkluose lengva susidaryti įspūdį, kad progresas turi būti greitas ir nuolat matomas. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje būtent gebėjimas išlaikyti balansą tarp treniruočių, poilsio ir kasdienio gyvenimo dažniausiai lemia, ar pavyks nuosekliai pasiruošti startui, ar procesas nutrūks dar jam nepriartėjus prie tikslo.
Ruošiantis pirmajam maratonui vis svarbesnį vaidmenį atlieka ir technologijos, kurios padeda ne tik fiksuoti treniruotes, bet ir geriau suprasti, kaip organizmas į jas reaguoja. Pasak L. Tarasevičiaus, išmanieji įrenginiai šiandien gali tapti naudingu pagalbininku tiek planuojant krūvį, tiek vertinant atsistatymą po intensyvesnių bėgimų. Tai ypač aktualu pradedantiesiems, kurie dar tik mokosi atpažinti, kada galima didinti apimtis, o kada organizmui reikia daugiau poilsio.
„Technologijos šiandien gali veikti kaip savotiškas analitikas – jos padeda stebėti ne tik patį bėgimą, bet ir tai, kaip kūnas į jį reaguoja. Svarbiausia, kad duomenys padėtų priimti sprendimus, bet jų nepriimtų už tave“, – pasakoja L. Tarasevičius.
Tokie įrenginiai kaip „Huawei Watch GT Runner 2“ leidžia stebėti ne tik tempą ar įveiktą atstumą, bet ir tokius rodiklius kaip širdies ritmas, miego kokybė, atsistatymas po krūvio ar treniruočių intensyvumas. Šie duomenys gali padėti anksčiau pastebėti, kada organizmas dar nėra pilnai pasirengęs kitai intensyvesnei treniruotei, o kada krūvį jau galima didinti. Pasak L. Tarasevičiaus, ruošiantis ilgesnėms distancijoms ypač svarbus ir GPS tikslumas, nes jis leidžia patikimiau vertinti tempą, distanciją ir išlaikyti stabilesnį ritmą visos treniruotės metu.
Technologijų vaidmuo šiandien neapsiriboja vien sporto funkcijomis – vis dažniau jos tampa ir patogiu kasdienio ritmo palydovu. Nuo šiol „Huawei Watch GT Runner 2“, kaip ir kituose naujausiuose „Huawei“ išmaniuosiuose laikrodžiuose, Europoje prieinami ir bekontakčiai „Curve Pay“ mokėjimai, leidžiantys už pirkinius atsiskaityti tiesiai nuo riešo. Ši funkcija jau veikia daugiau nei 30 Europos rinkų, įskaitant visas Europos Sąjungos šalis, Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Islandiją ir Lichtenšteiną, taip dar labiau išplečiant laikrodžio pritaikomumą ne tik treniruotėse, bet ir kasdienėse situacijose.
Anot profesionalaus bėgiko, technologijos naudingiausios tuomet, kai jos padeda ne vaikytis skaičių, o priimti labiau pagrįstus sprendimus kasdienėje treniruočių rutinoje. Ruošiantis pirmajam maratonui svarbu ne tik turėti aiškų tikslą, bet ir pasirinkti priemones, kurios padeda išlaikyti nuoseklumą, laiku koreguoti krūvį ir geriau suprasti savo kūno siunčiamus signalus.
Robertas Primagovas, „Telia“ produktų pardavimo vadovas teigia, kad DI pasirinkimą lemią įmonės noras apsaugoti duomenis ir jų saugumas. Todėl dažniausiai mūms pažįstami dirbtinio intelekto modeliai nėra tinkami įmonėms.
Pasak R. Primagovo, DI įrankių pasirinkimas organizacijose pirmiausia yra pasitikėjimo klausimas. Skirtingi generatyvinio DI sprendimai gali skirtis funkcionalumu ar pritaikymu konkrečioms užduotims, tačiau organizacijoms svarbiausia, kaip jie tvarko ir saugo vartotojų duomenis.
„Esminis klausimas nėra vien tai, kuris DI įrankis patogesnis. Ne mažiau svarbu, kaip tvarkomi vartotojų duomenys ir ar galima būti tikram, kad pateikta informacija liks saugioje aplinkoje“, – sako R. Primagovas.
Jo teigimu, dalis viešai prieinamų DI platformų, ypač nemokamų jų versijų, gali naudoti vartotojų pateiktą informaciją modelių tobulinimui ar kitoms paslaugų teikėjo reikmėms. Tokia praktika gali kelti papildomų rizikų organizacijoms, jei darbuotojai į šias sistemas įkelia konfidencialius dokumentus, kodą ar kitą jautrią informaciją.
„Pastaraisiais metais pasaulyje ne kartą fiksuoti atvejai, kai įmonių duomenys pateko į viešas DI sistemas vien dėl to, kad darbuotojai jose analizavo ar apdorojo vidinius dokumentus. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė darbuotojų, naudojančių generatyvinį dirbtinį intelektą darbe, yra bent kartą į tokius įrankius įvedę konfidencialią įmonės informaciją, o apie du trečdaliai tai daro per asmenines, įmonės neprižiūrimas paskyras“, – atkreipia dėmesį jis.
Roberto Primagovo teigimu, vienas svarbiausių skirtumų tarp asmeniniams vartotojams skirtų DI platformų ir organizacijoms pritaikytų sprendimų yra duomenų valdymas. Organizacijoms skirti DI įrankiai įprastai užtikrina, kad vartotojų pateikta informacija nebūtų naudojama viešųjų kalbos modelių mokymui ir liktų organizacijos kontroliuojamoje aplinkoje.
Be to, tokie sprendimai dažnai integruojami su jau naudojamomis darbo sistemomis. Pavyzdžiui, dalis dirbtinio intelekto įrankių, tokių kaip „Copilot“, veikia tiesiog organizacijos darbo aplinkoje ir gali naudoti tik tuos dokumentus ar duomenis, prie kurių vartotojas jau turi prieigos teises. Tokiu būdu nereikia papildomai kopijuoti ar perkelti informacijos į išorines platformas.
„Įsivaizduokite, jūs į namus įsileidžiate valytoją ir duodate jai raktą nuo viso būsto. O organizacijos patvirtinto DI įrankio atveju galite duoti ne tik raktą nuo namų, bet ir atskirai reguliuoti, į kuriuos kambarius galima užeiti, kurių spintelių negalima atidaryti. Tai leidžia išlaikyti esamą prieigos valdymo sistemą ir užtikrina, kad organizacija galėtų kontroliuoti, kokie duomenys yra pasiekiami konkrečiam darbuotojui ar sistemai“, – aiškina R. Primagovas.
Ekspertas taip pat pabrėžia, kad rizikos, susijusios su DI naudojimu, dažnai yra susijusios su žmogiškuoju faktoriumi. Net jei organizacijos neapibrėžia aiškių informacijos panaudojimo taisyklių, darbuotojai vis tiek gali naudoti įvairius DI įrankius savo darbui palengvinti.
Todėl, pasak jo, organizacijoms svarbu ne tik nustatyti naudojimo gaires, bet ir pasiūlyti darbuotojams saugius, organizacijos patvirtintus ir valdomus DI sprendimus. Taip galima sumažinti riziką, kad jautri informacija bus perduota į išorines sistemas.
„Dirbtinis intelektas organizacijose jau tapo svarbia darbo priemone, todėl sprendimas, kokius DI įrankius naudoti, turėtų būti vertinamas ne tik technologiniu, bet ir saugumo, valdymo bei organizacinės atsakomybės požiūriu“, – apibendrina „Telia“ produktų pardavimų vadovas Robertas Primagovas.
Šiandien galima teigti, kad technologijomis naudojasi kas antras vaikas ir vis dažniau ši tema pereina nuo patarimų apie ribojimus iki saugaus elgesio skaiteminėje erdvėje taisykles. Tačiau reikia nepamiršti, kad ir dauguma tėvų naudojasi technologijomis ir prie jų praleidžia nemažai laiko. Todėl yra vis daugiau ir dažniau kalbama apie tai ne kiek vaikai praleidžia laiko prie išmaniųjų įrenginių ekranų, o kiek šį įprotį jie perima iš tėvų.
Turinio kūrėjas ir dviejų vaikų tėtis Simas Anužis, dar žinomas pseudonimu „Svabeuse Dariti“, sako, kad sąmoningas technologijų naudojimas šeimoje prasideda nuo nuolatinio įsitraukimo ir žinojimo, ką vaikai veikia naudodamiesi ekranais.
„Gana dažnai pastebime, kad vaikai tiesiog „sulenda“ į planšetę ir tarsi atsijungia nuo aplinkos – nebegirdi, kas vyksta aplink. Tokiais atvejais, kai veikla yra tikrai įtraukianti, iškart stengiamės suprasti, kuo jie užsiima. Jei mums kyla klausimų, įsigiliname ir kartu su vaiku nusprendžiame, ar konkreti programėlė ar žaidimas jam duoda daugiau naudos, ar vis dėlto daugiau žalos“, – pasakoja jis.
Nors mažųjų saugumą užtikrinantys technologiniai sprendimai, tokie kaip „Samsung Kids“ režimas ar tėvų kontrolės programėlės, vis dar populiarūs ir padeda nustatyti būtinus ekrano laiko ar mobiliųjų aplikacijų naudojimo apribojimus, vis daugiau šeimų renkasi ir dar vieną priemonę – kalbėtis ir ugdyti vaikų sąmoningumą.
„Manau, kad tai yra esminis dalykas. Šiuo metu jaučiamės tikrai užtikrintai valdydami vaikų veiklą skaitmeninėje erdvėje be jokių tėvų kontrolės programėlių, kurios automatiškai blokuotų turinį. Tai veikia todėl, kad sąmoningai skiriame laiko suprasti, ką vaikas iš tiesų veikia planšetėje ar telefone – ne tik stebime, bet ir domimės, kalbamės“, – sako S. Anužis.
Anot „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, ši tendencija atspindi platesnį pokytį.
„Vaikų santykis su technologijomis šiandien formuojasi per patirtį ir pavyzdžius. Vien ribojimai neveikia – svarbiausia padėti vaikui suprasti, ką ir kodėl jis daro skaitmeninėje erdvėje, ir suteikti įrankius, kurie skatina edukacinį, kūrybišką technologijų naudojimą“, – teigia ji.
Ne paslaptis, kad vaikai mokosi ne tik klausydamiesi, ką jiems sako suaugusieji – tėvai ar mokytojai – bet ir nuolat stebėdami bei kopijuodami jų elgesį. Todėl kasdieniai įpročiai gali padėti formuoti norimą vaikų santykį su technologijomis.
„Geriausias pavyzdys yra tada, kai vaikai mato, ką veiki ekrane. Be to, jei pramogauji ar žaidi žaidimus, po kurio laiko mūsų šeimoje vaikai mums turi pilną teisę pasakyti, kad jau užsisėdėjome ir laikas trauktis nuo ekrano. Tačiau jei technologijos naudojamos darbui arba sąžiningam tobulėjimui ir mokymuisi – ribojimų nėra“, – teigia turinio kūrėjas.
Tačiau S. Anužis pripažįsta, kad kurti sektiną pavyzdį nėra paprasta – ypač tuomet, kai technologijos sudaro tokią didelę jo profesinės veiklos dalį.
„Didžiąją laiko dalį ekraną naudoju darbui. Tiesa, anksčiau turėjau ir blogų įpročių – daugiau laiko skirdavau beprasmiam naršymui (angl. „doom scrolling“) ir supratau, kad tai neigiamai veikia mano gyvenimo kokybę. Esu visiškai sustabdęs naršymą prieš miegą ir tik pabudus. Taigi nuolat stengiuosi koreguoti savo paties įpročius ir rodyti tinkamą pavyzdį vaikams“, – sako jis.
Jis priduria, kad svarbiausia neapgaudinėti savęs ir nesakyti vaikams, kad dirbi, kai iš tiesų tiesiog naršai be tikslo.
„Nėra blogai ir tiesiog naršyti, tačiau linkiu visiems būti sąžiningiems prieš save“, – nuoširdžiai pataria S. Anužis.
Tuo metu E. Tamelytė akcentuoja, kad tinkamai išnaudojamos technologijos gali tapti ne kliūtimi, o priemone formuoti sveikesnius įpročius.
„Šiuolaikiniai įrenginiai, pavyzdžiui, didžiulio Lietuvos vartotojų susidomėjimo sulaukę naujosios „Samsung Galaxy A“ serijos telefonai, galintys tapti pirmuoju vaiko išmaniuoju, suteikia galimybę ne tik vartoti turinį, bet ir jį kurti – mokytis, fotografuoti ar įgyvendinti kūrybinius projektus. Integruotos dirbtinio intelekto funkcijos net ir paprasčiausiose telefonų programėlėse gali padėti atskleisti vaikų kūrybiškumą ir lavinti įvairius įgūdžius“, – dalijasi ji.
Remdamasis savo patirtimi, S. Anužis teigia, kad dažnai tėvams būna sudėtingiausia ne nustatyti taisykles, o jų laikytis. Jo teigimu, čia padeda aiški struktūra ir pastovumas.
„Svarbiausia – rutina ir įprotis, nors pradžioje tai tikrai nėra lengva. Darbo dienomis ekrano laiką ribojame iki maždaug vienos valandos po mokyklos ar darželio, o savaitgaliais leidžiame šiek tiek daugiau. Taip pat taikome atlygio sistemą: pavyzdžiui, už lauko darbus, tokius kaip lapų grėbimas, vaikai gali gauti finansinį atlygį arba papildomo ekrano laiko. Ilgainiui tai tampa natūralia kasdienybės dalimi“, – dalijasi jis.
Anužių šeima laikosi vienos aiškios ir nekintančios taisyklės – technologijos vaikams niekada nesuteikiamos vien tam, kad juos užimtų ar nuramintų. Tokiais atvejais tėvai sąmoningai renkasi sudėtingesnį kelią, pirmenybę teikdami ilgalaikei vaikų gerovei.
Galiausiai tiek ekspertai, tiek tėvai sutaria – esminis klausimas nėra tai, kiek laiko vaikai turėtų praleisti prie ekranų, o kokį vaidmenį technologijos atlieka vaikų kasdienybėje.
„Technologijos niekur nedings – priešingai, jų tik daugės. Todėl svarbiausia, ką galime padaryti šiandien – mokyti vaikus jas naudoti sąmoningai, atsakingai ir prasmingai“, – pabrėžia E. Tamelytė.
Lietuvos mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto modelį upių būklei stebėti. Šios technologijos dėka bus galima lengviau nustatyti vandens būklę, stebėti ekosistemą ir jų poveikį bei stebėti pokyčius vykstant kraštovaizdžio transformacijoms.
Panašūs tyrimai dažniausiai vykdomi kalnuotose vietovėse, kur dėl didelių nuolydžių ir intensyvios tėkmės hidromorfologiniai procesai yra gerokai dinamiškesni. Tačiau didžioji Lietuvos upių dalis yra lyguminės – monotoninės ir mažo nuolydžio, todėl net smulkūs pokyčiai jose sunkiau identifikuojami.
Pasak KTU IF profesorės Dalios Čalnerytės, modelio tikslas – įvertinti tėkmės greitį nesiremiant supaprastintomis prielaidomis. „Daugelis matematinių modelių nevertina lokalių parametrų, tokių kaip dugno struktūra, akmenys ar augmenijos tankumas – būtent šie veiksniai lemia pasipriešinimą vandens tėkmei“, – pasakoja KTU profesorė.
Mokslininkų sukurtas modelis įvertina lokalias upės savybes ir apskaičiuoja numanomą tėkmės vidurkį. Tokiu būdu DI modelis susieja vaizdų seką su upės tėkmės greičiu, ypač aplinkose, pasižyminčiose lygumų vandens telkiniams būdingomis charakteristikomis.
LEI Hidrologijos laboratorijos vadovas dr. Vytautas Akstinas teigia, kad kuriant modelį buvo integruotos kelios mokslo sritys, kurios tarpusavyje papildė viena kitą.
Hidromorfologinis upių vertinimas suteikė aiškią problemos apibrėžtį ir padėjo įvardyti praktinį poreikį, skaitmeninis modeliavimas leido tiksliai atkurti fizikos procesus realiomis sąlygomis, kompiuterinė rega buvo pasitelkta vaizdų sekų analizei, o dirbtinio intelekto metodai atliko esminį vaidmenį mokant modelį veikti tiksliai ir patikimai.
„Kiekvienas gamtoje vykstantis procesas turi savo fizikinę prigimtį, todėl visų šių sričių visuma padeda mums geriau suprasti aplinkoje vykstančius procesus“, – sakė dr. V. Akstinas.
Tradiciniai metodai upių tėkmės greitį modeliuoja remdamiesi tik dviem vaizdo kadrais, todėl informacijos tikslumas yra ribotas, o tiesioginiai matavimų gavimas gali užtrukti ilgiau.
KTU mokslininkai šiam tikslui pritaikė dronus, kurie leidžia pagreitinti duomenų rinkimo ir analizavimo procesą. Tuo pačiu tai palengvina gaunamuose rezultatuose panaikinti vėjo, atsitiktinių nešmenų, atspindžių ir kitų aplinkos veiksnių įtaką.
Anot prof. D. Čalnerytės, gauti duomenys papildomi fizikos principais grįsto baigtinių elementų modelio rezultatais, kurie įvertina lokalias upės savybes ir apskaičiuoja vidutinį tėkmės greitį. Ši informacija naudojama DI modeliui apmokyti, kad jis gebėtų susieti vaizdų seką su realiomis tėkmės greičio reikšmėmis.
„Pagal tiesioginius matavimus sukurtas modelis įvertina lokalias upės savybes ir leidžia išplėsti duomenų rinkinį. Jis suteikia galimybę susieti vaizdo pokyčius su tėkmės greičiu bet kuriame analizuojamo upės ruožo taške“, – pasakoja KTU profesorė.
Mokslininkų ir partnerių sukurtas metodas padeda operatyviai reaguoti į staigius hidrodinaminius upės pokyčius ekstremalių oro reiškinių metu.
„Modelis leidžia dažniau ir greičiau vertinti upės ruožo būklę per potvynius, sausras ar kitas ekstremalias situacijas. Turint daugiau duomenų galima laiku imtis apsaugos priemonių ir sumažinti galimą žalą“, – akcentuoja KTU profesorė.
Tyrėjai pažymi, kad metodas gali būti taikomas ir vertinant žmogaus veiklos poveikį ekosistemoms – pavyzdžiui, šalia užtvankų, hidroelektrinių, tiltų ar ištiesintų upių ruožuose. „Upės yra kritinis įvairių organizmų buveinių elementas. Mūsų metodika padeda identifikuoti žmogaus poveikį pažeistose vietovėse“, – prideda laboratorijos vadovas.
„Projekte sprendėme įdomų informatikos srities uždavinį – skaitinio modeliavimo ir DI metodų integraciją ir ši idėja gali būti pritaikoma kitose srityse“, – sako KTU prof. D. Čalnerytė.
Mokslininkė pažymi, kad ateities tyrimai galėtų būti susiję su skaičiavimo efektyvumu ir modelių architektūros modifikacija. Pasak dr. V. Akstino, technologija galėtų būti panaudojama ne tik kiekybiniame vandens telkinių vertinime, bet ir kokybiniame.
„Galimi tyrimai, skirti vandens užterštumui, drumstumui ar kitiems fiziko-cheminiams parametrams analizuoti. Viskas priklauso nuo naudojamų sensorių ir surinktų duomenų apdorojimo, todėl ši technologija turi didelį potencialą įvairioms skirtingoms taikymo sritims“, – pasakoja LEI atstovas.
Ketvirtus metus iš eilės „Samsung„ ir Kauno „Žalgiris“ pristato riboto leidimo išmaniojo telefono „GalaxyS26 Ultra Žalgiris Limited Edition“ rinkinį.
Naujausią riboto leidimo rinkinį sudaro „Galaxy S26 Ultra 512 GB Enterprise Edition“ išmanusis telefonas su trejų metų garantija, specialaus leidimo „ARAMID“ apsauginis dėklas bei 12 mėnesių „Žalgiris Insider“ narystė. Pastaroji suteikia galimybę sirgaliams aktyviau įsitraukti į komandos gyvenimą – pirmiesiems matyti išskirtinį turinį, sekti naujienas, įsitraukti į klubo bendruomenės veiklą ir pasinaudoti papildomais pasiūlymais.
Vienas svarbiausių „Galaxy S26 Ultra“ technologinių akcentų – integruotas privatumo ekranas („Privacy Display“), žymintis augantį dėmesį vartotojų duomenų apsaugai kasdienėse situacijose. Ši funkcija padeda apsaugoti asmeninius duomenis, pranešimus ar finansinę informaciją nuo pašalinių žvilgsnių, kartu užtikrinant didesnį saugumo jausmą naudojantis įrenginiu viešose erdvėse – keliaujant viešuoju transportu ar dalyvaujant masiniuose renginiuose.
Ne mažesnis dėmesys kuriant šį modelį buvo skirtas ir kamerai – patobulintas vaizdo stabilizavimas leidžia užfiksuoti aukštos kokybės kadrus, esant intensyviam judėjimui, o platesnė kameros diafragma leidžia išgauti ryškius ir detalius kadrus, net ir prastame apšvietime.
Be to, su „Galaxy S26“ serija pristatyta iki šiol pažangiausia ir natūraliausiai veikianti „Galaxy AI“ patirtis. Tai telefonai, kurie dirbtinio intelekto sprendimų dėka ne tik reaguoja į mūsų poreikius, bet ir veikia proaktyviai – padeda, pasiūlo ir atlieka tam tikrus veiksmus vietoje telefono savininko.
Kauno „Žalgirio“ partnerysčių vadovo Donato Norkevičiaus teigimu, partnerystė su „Samsung“ jau yra tapusi nuoseklia klubo strategijos dalimi.
„Šiuolaikinis krepšinio gerbėjas tikisi daugiau nei rungtynių patirties – jam svarbus nuolatinis ryšys, turinys ir galimybė jaustis komandos dalimi. „Samsung“ jau eilę metų padeda mums būti arčiau sirgalių ne tik rungtynių metu, bet ir jų kasdienybėje, pristatydama moderniausius išmaniųjų technologijų sprendimus“, – sako D. Norkevičius.
„Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė dalijasi, kad technologijų rinkoje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik pats produktas, bet ir jo kuriama patirtis bei emocinis ryšys su vartotoju.
„Kiekvienais metais kartu su Kauno „Žalgiriu“ siekiame pasiūlyti produktą, kuris būtų ne tik funkcionalus, bet ir artimas krepšinio sirgaliams. Šis riboto leidimo rinkinys apjungia pažangiausias technologijas, išskirtinę klubo atributiką bei naudas, leidžiančias fanams pasijausti komandos dalimi“, – teigia atstovė.
Naujasis „Galaxy S26 Ultra Žalgiris Limited Edition“ jau prieinamas internete shop.zalgiris.lt bei fizinėse „Samsung“ parduotuvėse.
Tobulėjantys išmanieji telefonai laikui bėgent pakeičia diktafonus, skaičiuotuvus, liniuotes ar kopijavimo aparatus. Vienintelis nepakitęs dalykas mobiliuosiuose telefonuose - jo pavadinimas. Visą laiką jis ir buvo vadinamas telefonu, nors dabar būtų tiksliau jį vadinti kompiuteriu kišenėje.
„Prieš daugiau kaip 30 metų pasirodęs pirmasis išmanusis telefonas ilgainiui pakeitė ne tik kitus prietaisus, bet ir žmonių įpročius. Šiandien jis yra pagrindinis asmeninis įrenginys, atliekantis skirtingas užduotis – nuo darbo įrankių iki pramogų ar kasdienių užduočių. Daugeliu atvejų žmonės net nebesusimąsto, kad naudojasi funkcijomis, kurias anksčiau atlikdavo keli skirtingi įrenginiai“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.
Pasak jo, tarp tokių vis rečiau naudojamų įrenginių – kopijavimo aparatas, kurį sukūrė amerikietis Česteris Karlsonas, dar 1942 metais patentavęs fotokopijavimo technologiją.
„Šiuo metu kopijavimo aparatai vis dar stovi įmonių biuruose ir greičiausiai liūdi gaudami vis mažiau darbo. Juk išmaniuoju telefonu pasidaryti norimo dokumento kopiją ir turėti ją skaitmeniniu būdu galima žymiai greičiau. Tam ir vėl praverčia išmanusis, kurio kamera nuotrauką verčia PDF, kurį galima pasirašyti mobiliu parašu. Skenuoti dokumentus galima ne tik su programėlėmis, bet ir su dirbtinio intelekto įrankiais, pavyzdžiui, „ChatGPT“, – sako M. Rauba.
Kitas savo laiku nepakeičiamu laikytas išradimas, kuris ilgainiui neatlaikė išmaniųjų telefonų pranašumo yra diktofonas.
„Kiekvienas, kuriam bent kartą yra prireikę diktofono, puikiai supranta jo vertę – ypač kai reikia tiksliai atkurti pokalbį ar greitai įsirašyti mintis balsu. Vis dėlto šiandien retas rankoje laiko atskirą įrenginį, nes šią funkciją seniausiai perėmė išmanieji telefonai. Be to, papildomos programėlės leidžia dar daugiau – iš karto transkribuoti garso įrašą ir pateikti jį tekstu. Tai nepaprastai palengvina kai kurių profesijų, pavyzdžiui, žurnalistų darbą ir yra nepamainomas pagalbininkas žmonėms, turintiems negalią“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų direktorius.
Išmanieji telefonai baigia išstumti ne tik elektroninius skaičiuotuvus, bet ir liniuotes ir net statybose ar buityje naudojamus gulsčiukus. Šiandien išmaniųjų naudotojai gali matuoti bet kurį paviršių tiesiog su išmaniuoju įrenginiu kišenėje, o paveikslą ar lentyną pakabinti idealiai pasinaudojus gulsčiuku telefone.
„Žinoma, moksleiviai vis dar turi naudoti įprastas liniuotes pamokų metu, bet išmaniųjų telefonų galimybės rodo, kaip greitai pasikeitė pasaulis ir mūsų įpročiai. Pavyzdžiui, profesionalaus lygio fotografavimui ir filmavimui jau kuris laikas visiškai pakanka telefono. Šiais laikais telefonais netgi filmuojami ištisi filmai“, – pastebi M. Rauba.
Pirmasis pilnai telefonu nufilmuotas filmas buvo 2008 metais pasirodęs Pietų Afrikos filmas „SMS Sugar Man“. Visas filmas nufilmuotas išmaniuoju telefonu „Sony Ericsson W900i“. Kiek juokinga, kad tokio išmaniųjų telefono gamintojo jau nebėra.
Anot jo, šiuo metu išmanusis telefonas gali pakeisti net įprastą televizoriaus pultelį – tiesa, jei namuose turite išmanųjį televizorių.
„Dažna problema namuose – „O kur TV pultelis?“. Daugelis televizorių gamintojų šiandien turi aplikacijas, kurios leidžia televizorių valdyti nuotoliu. Kartais viena programėle galima valdyti net kelis įrenginius, tad su išmaniuoju telefonu galima diriguoti visiems kambaryje esantiems įrenginiams“, – sako technologijų ekspertas.
„Telia“ ir „Brookfield“ sudarė ilgalaikę partnerystę, kurios tikslas stiprinti skaitmeninę nepriklausomybę Europoje ir Švedijoje ir skatinti saugų dirbtinio intelekto naudojimą. Parnerystė remiasi jau anksčiau paskelbtais „Brookfield“ tikslais investuoti iki 9,2 mlrd. eurų į dirbtinio intelekto infrastruktūrą Švedijoje.
Pagrindinis šios investicijos tikslas – užtikrinti, kad strateginiai valstybės ir verslo duomenys nenutekėtų už šalies ribų. Planuojamus statyti naujuosius DI centrus, vadinamąsias „DI gamyklas“, į vientisą ekosistemą sujungs „Telia“ nacionalinis šviesolaidinis tinklas, o visą jo valdymą į savo rankas perims specializuotas „Telia Cygate“ padalinys.
„Tai reiškia gerokai daugiau saugumo. Viskas, nuo fizinės infrastruktūros iki duomenų apdorojimo, bus valdoma vietinių IT specialistų, iš kurių kiekvienas praeis papildomas patikras dėl patikimumo. Sistema veiks pagal Švedijos teisę, todėl jautrūs duomenys liks šalies viduje. Tai leis strategiškai svarbiems sektoriams, pavyzdžiui, ligoninėms, bankams, valstybinėms institucijoms, drąsiai naudoti dirbtinį intelektą, žinant, kad jų informacija negalės pasinaudoti nedraugiškai nusiteikusios valstybės, jų hakeriai ar verslai“, – sako Vygintas Domarkas, „Telia“ skaitmeninės transformacijos ir technologijų vadovas.
„Telia“ turės išskirtinę teisę siūlyti rinkai ir parduoti šio projekto DI debesijos paslaugas verslo ir viešojo sektoriaus klientams Švedijoje. Tai iš esmės sustiprins Švedijos ir visos Europos skaitmeninį savarankiškumą.
Poreikį turėti nuosavą infrastruktūrą rodo ir verslo nuotaikos. „Accenture“ duomenys atskleidžia, kad net 61 proc. organizacijų keičia savo strategiją. Reaguodamos į geopolitines įtampas, bendrovės pirmenybę teikia suverenioms DI technologijoms, kurios leidžia įmonėms įgauti daugiau savarankišmumo skaitmeninėje erdvėje.
Anot „Telia“ skaitmeninės transformacijos ir technologijų vadovo, prie to prisideda ir suvokimas, kad duomenys šiandien yra vienas svarbiausių strateginių išteklių.
„Duomenys šiandien yra mūsų energija, labai svarbi žaliava. Įmonės vis dažniau vertina ne tik technologijų kainą ar greitį, bet ir tai, kur saugomi jų duomenys, kas juos valdo ir kokiai jurisdikcijai jie priklauso. Dėl to nepriklausomi DI sprendimai iškart geriau padeda verslui valdyti atsparumo rizikas ir viską, kas su tuo susiję. Kai verslas jaučia geopolitines įtampas, grįžta prie saugumo kaip svarbiausio veiksnio“, – teigia V. Domarkas
Tuo metu Lietuvoje „Telia“ taip pat stiprina savo infrastruktūrą ir prisideda prie didesnės Lietuvos skaitmeninės nepriklausomybės. Vilniaus pašonėje, Raisteniškėse, įmonė pradeda naują duomenų centro projektą, į kurį investuoja 26 mln. eurų. 2027 metų antroje pusėje veiklą pradėsiantis centras suteiks verslui galimybę svarbiausius duomenis saugoti čia pat, Lietuvoje.
„Gyvename laikotarpiu, kai fizinės valstybės sienos nebesuteikia tokio saugumo kaip anksčiau. Kibernetinė erdvė tapo ta vieta, kurioje šiuo metu susiduria daugiausia geopolitinių interesų. O kai strateginiai šalies ir verslo duomenys niekur neiškeliauja ir yra valdomi mūsų pačių, nedraugiškos jėgos praranda svertus mus šantažuoti ar daryti spaudimą“, – pabrėžia V. Domarkas.
Atėjus pavasariui daugelis tvarkosi namus, aplinką, bet dažnai pamiršta išsivalyti ir ten, kur daugiausiai praleidžia laiko - kompiuterį ir telefoną. „Telia“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė teigia, kad skaitmeninė švara ne tik įtakoja įrenginio greitį, bet tampa tvarumo klausimu.
Tyrimai rodo, kad skaitmeninėje erdvėje sukauptos informacijos kiekis kasmet sparčiai auga. Tarptautinė technologijų rinkos tyrimų bendrovė IDC 2026 m.skaičiuoja, kad pasaulinis „datasphere“ (visų sukuriamų, kopijuojamų ir saugomų duomenų kiekis) auga maždaug 20–25 proc. per metus.
Technologijų specialistai taip pat pastebi, kad atmintį išeikvoję telefonai pradeda strigti ir veikia gerokai lėčiau. Pavyzdžiui, „Google“ ir „Apple“ atkreipia dėmesį, kad sklandžiam įrenginio darbui bei atnaujinimams būtina palikti bent dalį laisvos vietos.
Pasak „Telia“ tvarumo vadovės Aurelijos Žėkienės, daugelis žmonių linkę saugoti gerokai daugiau informacijos, nei iš tiesų reikia. „Laikui bėgant mūsų telefonuose susikaupia daugybė nenaudojamų failų. Beveik nepastebėdami tampame skaitmeniniais „kaupikais“. Telefonuose dūlantys nereikalingi kadrai ar senos programėlės ne tik suvalgo įrenginio greitį, sukuria saugumo rizikų, bet ir be jokios prasmės eikvoja elektrą duomenų centruose. Tai tiesiog skaitmeninis šiukšlynas, kurio verta kuo greičiau atsikratyti“, – sako ji.
Žmonių skaitmeniniai įpročiai palieka labai apčiuopiamą pėdsaką gamtai. Skaičiuojama, kad vienas debesyse saugomas gigabaitas failų kainuoja 0,025 kg CO2e per metus. Tad ištrynus 1GB duomenų, galima sutaupytitiek energijos, kiek jos reikėtų penkis kartus įkrauti telefoną.
„Gal kai kam atrodo, kad failai lengvai plūduriuoja kažkur neapčiuopiamame debesyje, tačiau realybė kur kas žemiškesnė. Visi šie duomenys nusėda serveriuose ant žemės. Jų veikimui ir aušinimui nuolat naudojama elektra bei vanduo, todėl žmonių skaitmeniniai įpročiai palieka labai realų pėdsaką gamtai. Saugoti svarbią informaciją tikrai reikia, tačiau verta pasistengti, kad tas debesis nevirstų tiesiog skaitmeniniu sąvartynu“, – sako ji.
Būtent todėl „Telia“ kviečia pavasarinę švarą perkelti ir į virtualią erdvę. Bendrovė inicijuoja mėnesį truksiančią akciją „e.psivalom“, kurios tikslas – apsivalyti nuo skaitmeninių atliekų, atkreipti visuomenės dėmesį į atsakingus technologijų naudojimo įpročius ir tiesiog peržiūrėti savo įrenginiuose sukauptą informaciją.
Tvarką verta pradėti nuo nuotraukų galerijos, nes būtent joje dažniausiai kaupiasi didžiausias kiekis nereikalingų failų. Daugelis telefonų saugo dešimtis beveik identiškų kadrų, ekrano kopijas ar trumpalaikę informaciją, pavyzdžiui, ekrano nuotraukas iš internetinių parduotuvių. Ištrynus tokius vaizdus įrenginyje greitai atsiranda daugiau vietos, o iš tikrųjų svarbias nuotraukas galima rasti lengviau.
Ne mažiau svarbu peržiūrėti ir debesijos saugyklas bei el. pašto dėžutes. Jose dažnai lieka seni vaizdo įrašai ar nebeaktualūs darbo failai.
„Daugelis turi įprotį įrašinėti vaizdo susitikimus tiesiog dėl šventos ramybės. Nors išsaugant failą atrodo, kad jo dar tikrai prireiks, praktika rodo ką kita – prie šių įrašų beveik niekas nebegrįžta. Taip atsiranda milžiniški, niekam nereikalingi vaizdo failai, kurie metai iš metų be reikalo užima vietą“, – sako A. Žėkienė.
Anot tvarumo vadovės, norint išlaikyti skaitmeninę tvarką ilgesnį laiką, verta peržiūrėti ir telefono nustatymus. „Švara telefone išliks ilgiau, jei neleisime jame vėl prisikaupti nereikalingos informacijos. Paprasčiausias būdas tai padaryti – išjungti automatinį nuotraukų ir vaizdo įrašų išsaugojimą pokalbių programėlėse. Šie keli paprasti paspaudimai nustatymuose padės išvengti situacijos, kai įrenginio atmintis vėl netikėtai užsipildo“, – pataria A. Žėkienė.
Naujo telefono nusipirkimas ir senojo pakeitimas nauju atrodo džiugus įvykis, tačiau visą džiaugsmą anksčiau temdydavo duomenų perkėlimas. Laikui einant ir tobulėjant technologijoms šiandien visus duomenis galima perkelti be vargo labai greitai. „Telia“ įrangos priedų kategorijos vadovė Asta Aukštaitė atsako į klausimą ar užtenka vienos kavos pertraukėlės šiam procesui.
Pasak jos, nauji telefonai paprastai turi integruotas duomenų perkėlimo funkcijas, kurios leidžia sujungti seną ir naują įrenginį laidu arba belaidžiu ryšiu. Tokiu būdu į naują telefoną automatiškai perkeliami svarbiausi duomenys – kontaktai, nuotraukos, vaizdo įrašai, žinutės, kalendoriai, programėlės ir dalis nustatymų.
Net keičiant skirtingų gamintojų telefonus, procesas išlieka gana panašus. Dažniausiai užtenka įjungti naują įrenginį, pasirinkti duomenų perkėlimo funkciją ir sujungti telefonus. Tuomet vartotojas gali pasirinkti, kokį turinį nori perkelti, o sistema didžiąją dalį darbo atlieka automatiškai.
„Žmonės dažnai nustemba pamatę, kad į naują telefoną persikelia ne tik nuotraukos ar kontaktai, bet ir daug kasdien naudojamų programėlių bei net jų išdėstymas. Tai leidžia nauju įrenginiu pradėti naudotis beveik taip pat kaip senuoju“, – sako A. Aukštaitė.
Eksperimento metu paaiškėjo, kad perkėlimo trukmė labiausiai priklauso nuo telefone sukauptų duomenų kiekio. Jei nuotraukų ir vaizdo įrašų daug, procesas gali užtrukti ilgiau, tačiau svarbiausi duomenys dažniausiai persikelia gana greitai.
Jei pereinate iš „iPhone“ į „Samsung“, dažniausiai tereikia atsisiųsti programėlę „Smart Switch“. Tuomet sujungiate telefonus laidu arba belaidžiu būdu, pasirenkate duomenis ir perkėlimas prasideda automatiškai. Pereinant iš „Samsung“ į „iPhone“, procesas taip pat išlieka intuityvus – naujasis įrenginys pasiūlo naudoti „Move to iOS“ sprendimą ir žingsnis po žingsnio padeda perkelti svarbiausius duomenis.
„Net perkeliant didelį kiekį nuotraukų ir vaizdo įrašų (apie 11 GB) bei šimtus kontaktų ir kalendoriaus įrašų, pagrindiniai duomenys persikėlė per kelias minutes. Prisijungimas prie paskyrų užtruko dar šiek tiek, tad iš viso procesas truko apie 20 minučių“, – teigia A. Aukštaitė.
Nors didžioji dalis duomenų ir programėlių persikelia savarankiškai, A. Aukštaitė atkreipia dėmesį į vieną svarbią išimtį – saugumo ir bankininkystės įrankius.
„Dėl griežtų saugumo reikalavimų tokios programėlės kaip „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ automatiškai nepersikels su aktyviomis paskyromis. Jas naujame įrenginyje reikės aktyvuoti iš naujo. Todėl niekada neištrinkite senojo telefono duomenų tol, kol neįsitikinsite, kad naujajame sėkmingai veikia visos banko programėlės ir atpažinimo sistemos“, – įspėja A. Aukštaitė.
Taip pat šiek tiek laiko prireiks iš naujo atsisiųsti anksčiau naudotas programėles, prie jų prisijungti ir prisiminti slaptažodžius. Tačiau tai įprastai užtrunka neilgai ir yra paskutinis žingsnis, kuris leis pilnai persikraustyti į naują telefoną.
Eksperimentas taip pat atskleidė, kad telefono keitimas yra puiki proga vadinamajai skaitmeninei higienai. Ištrynus nenaudojamas programėles, pasikartojančias ar neryškias nuotraukas bei senus atsisiųstus failus, ne tik sutrumpės pats duomenų perkėlimo laikas, bet ir naujajame įrenginyje turėsite daugiau laisvos vietos.
„Svarbiausia prieš keičiant telefoną pasirūpinti atsargine duomenų kopija. Kai duomenys saugomi debesyje, perkėlimas į naują įrenginį tampa dar paprastesnis ir saugesnis“, – pabrėžia A. Aukštaitė.
Pasak „Telia“ atstovės, telefonų gamintojai pastaraisiais metais daug dėmesio skiria būtent šiam procesui – kad vartotojams nereikėtų nerimauti dėl sudėtingo duomenų perkėlimo. Todėl šiandien daugeliu atvejų nauju telefonu galima pradėti naudotis gerokai greičiau nei anksčiau – kartais net per tiek laiko, kiek užtrunka ramiai išgerti puodelį kavos.
„Google.org“ skiria Europai 30 mln. dolerių su tikslu tobulinti dirbtinio intelekto naudojimosi įgūdžius. Iniciatyva bus įgyvendinta bendradarbiaujant su viešuoju sektoriumi, universitetais ir darbdaviais. Mokymai pasieks ir Lietuvą.
Šiandien Rygoje vykusiame „Future of Work Forum“ renginyje „Google“ paskelbė apie „AI Works for Europe“ – tęstinę iniciatyvą, kuria siekiama bendradarbiauti su viešuoju sektoriumi, darbdaviais ir universitetais, kad Europos darbuotojai ir studentai įgytų pagrindinių DI įgūdžių, reikalingų sėkmingai veikti naujoje ekonomikoje, kurioje vis svarbesnį vaidmenį atlieka dirbtinis intelektas.
„Google“ paskelbė skirianti papildomus 30 mln. JAV dolerių „Google.org“ Europos DI galimybių fondui (European AI Opportunity Fund) ir naujiems ištekliams, kurie padės dviem pagrindinėms grupėms įgyti bazinių DI įgūdžių: Europos studentams, netrukus baigsiantiems studijas ir žengsiantiems į darbo rinką, bei esamiems darbuotojams, kurie jau gali pritaikyti DI savo veikloje.
Nuo 2015 metų „Google“ daugiau nei 21 milijonui europiečių, įskaitant ir lietuvius, suteikė skaitmeninių arba DI įgūdžių mokymus, o pastaruoju metu savo pastangas vis labiau sutelkia būtent į DI kompetencijas.
Per pastaruosius metus dalis naujojo „Google.org“ skirto 30 mln. JAV dolerių finansavimo buvo panaudota nevyriausybinėms organizacijoms INCO ir Chance, kurios sukūrė programą „NewFutures:AI“. Ji padės paskutinių kursų studentams įgyti praktinių DI įgūdžių ir gauti karjeros konsultacijų.
Nuo šiandien INCO ir Chance siekia bendradarbiauti bent su penkiasdešimčia Europos aukštųjų mokyklų, įskaitant ir Lietuvos mokslo įstaigas. Dėl „Google.org“ finansavimo ši programa universitetams bus nemokama. „Google“ siekia apmokyti bent 26 500 studentų Centrinėje ir Rytų Europoje bei Baltijos šalyse.
Naujos DI mokymo programos bus skirtos studentams, siekiantiems karjeros srityse, kurios, kaip parodė „Google.org“ finansuotas INCO tyrimas, artimiausiu metu vis dažniau prireiks DI kompetencijų. Tai informacinių ir ryšių technologijų, administravimo, logistikos, rinkodaros ir finansų sritys.
INCO tyrimas sujungė išsamius EBPO ir Europos Komisijos pateiktus užimtumo duomenis, interviu su daugiau nei 1500 Europos darbdavių ir jaunų darbo ieškančių žmonių bei DI analizė, apimanti 31 milijoną pradedančiųjų (entry-level) lygio darbo skelbimų ES ir Jungtinėje Karalystėje.
Tyrimas parodė, kad beveik 25 proc. pradedančiųjų pozicijų jau reikalauja DI įgūdžių, o 74 proc. smulkiųjų ir vidutinių įmonių darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami tinkamai kvalifikuotų kandidatų. Lietuvoje buvo išanalizuota 220 tūkst. darbo skelbimų ir nustatyta, kad 24 proc. jų jau aiškiai nurodo DI įgūdžių poreikį. Didžiausia paklausa matoma tam tikrose srityse: beveik pusė (41 proc.) skaitmeninės rinkodaros ir turinio kūrimo pozicijų jau reikalauja pradinio lygio DI kompetencijų, taip pat pastebėta, jog DI reikalavimų skaičius nuo 2023 metų patrigubėjo apskaitos ir finansų srities darbo skelbimuose.
„Google“ taip pat praneša apie „Google AI Professional Certificate“ – profesinį sertifikatą, kuris padės Lietuvos darbuotojams išmokti naudotis DI įrankiais, kuriuos darbdaviai vertina labiausiai.
Suprasdama, kad vien sukurti tokius išteklius nepakanka, „Google“ taip pat remia patikimas vietos organizacijas, kad būtų užtikrinta platesnė ir lygesnė prieiga prie mokymų. Lietuvoje „Google.org“ remia nevyriausybinę organizaciją „Talents for Tech“, kuri bendradarbiaus su kitomis vietos nevyriausybinėmis organizacijomis, profesinėmis sąjungomis, ICT asociacijomis ir kitomis organizacijomis, kad pasiūlytų hibridinius mokymus ir papildomą dalyvių palaikymą.
Ši iniciatyva yra dalis visos Europos mastu vykdomos programos, pagal kurią, remiant „Google.org“, daugiau nei 50 tūkst. darbuotojų gaus paramą DI įgūdžiams įgyti.