Rugsėjis į miestus grąžina studentus, kurie ir vėl bursis bibliotekose ir kavinėse, jungdamiesi prie viešų „Wi-Fi“ tinklų. Nors toks prisijungimas atrodo patogus būdas taupyti mobiliuosius duomenis, jis gali brangiai kainuoti – nuo pavogtų slaptažodžių iki nutekėjusios asmeninės informacijos. „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis įspėja: vieši tinklai tebėra vienas mėgstamiausių programišių įrankių, todėl jungiantis prie jų būtina pasirūpinti duomenų saugumu.

„Lietuvoje įprasta, kad kone kiekviena kavinė ar restoranas klientams siūlo nemokamą belaidį internetą, tačiau retas susimąsto apie tokio ryšio patikimumą. Vieši „Wi-Fi“ tinklai, ypač neapsaugoti slaptažodžiais, yra vieni pažeidžiamiausių – prie jų prisijungę vartotojai tampa lengvu taikiniu kibernetinėms atakoms. Programišiai gali nepastebimai pasiekti įrenginius ir net įdiegti kenkėjišką programinę įrangą“, – sako D. Povilaitis.

Nepaisant rizikų, viešieji belaidžio interneto tinklai tebėra plačiai naudojami kasdien. „Zimperium“ mobiliojo ryšio saugumo ataskaita rodo, kad net trečdalis vartotojų – apie 33 proc. – reguliariai jungiasi prie neapsaugotų „Wi-Fi“ tinklų, taip ženkliai didindami savo duomenų pažeidžiamumą.

Programišiui pakanka vieno neatsargaus vartotojo prisijungimo prie viešo „Wi-Fi“, kad būtų atverta prieiga prie įrenginio. Tokiu būdu kibernetinis nusikaltėlis gali vykdyti „Man-in-the-Middle“ atakas – įsiterpti į duomenų srautą, įskaitant prisijungimus prie elektroninės bankininkystės ar kitos jautrios informacijos.

Norint saugiai naudotis viešais „Wi-Fi“ tinklais, būtina imtis papildomų apsaugos priemonių. Kibernetinio saugumo bendrovės „Fortinet“ ataskaita išskiria virtualaus privataus tinklo (VPN) naudojimą kaip vieną veiksmingiausių sprendimų. VPN užtikrina šifruotą duomenų perdavimo kanalą, todėl net bandant informaciją perimti, ji lieka neįskaitoma.

Taip pat rekomenduojama išjungti automatinį prisijungimą prie viešų „Wi-Fi“, nuolat atnaujinti įrenginių programinę įrangą, o dirbant su jautria informacija rinktis mobilųjį ryšį. Šios priemonės, kartu su VPN, leidžia ženkliai sumažinti kibernetinių atakų tikimybę ir užtikrinti duomenų saugumą.

Pavojų yra ir daugiau

D. Povilaitis atkreipia dėmesį, kad grėsmės gali slypėti ne tik viešuose „Wi-Fi“ tinkluose, bet ir įkraunant įrenginius nepažįstamose vietose. USB jungtis perduoda ne tik energiją, bet ir duomenis, todėl prisijungimas prie viešo ar nežinomo įkrovimo lizdo prilygsta atrakinto telefono atidavimui į svetimas rankas. Programišiai gali naudoti vadinamąsias „juice jacking“ atakas – per modifikuotą lizdą įdiegti kenkėjišką programinę įrangą arba perimti jautrią informaciją.

Siekiant sumažinti riziką, rekomenduojama naudoti duomenų blokatorių – adapterį, kuris leidžia įkrauti įrenginį, bet blokuoja duomenų perdavimą. Jei tokios galimybės nėra, pravartu telefono nustatymuose pasirinkti režimą „tik įkrovimas“ (angl. charge only) užkertantį kelią duomenų perėmimui.

Rugpjūčio 25 d. technologijų bendrovė „Samsung“ pristatė naują planšetinį kompiuterį – „Galaxy Tab S10 Lite“, sukurtą specialiai studentams ir visiems, kurie vertina produktyvumą bei kūrybiškumą. Įrenginys išsiskiria erdviu 10,9 colio ekranu, ilgai veikiančia baterija ir komplektacijoje esančiu „S Pen“ rašikliu. Dėl daugybės DI funkcijų „Galaxy Tab S10 Lite“ tampa patikimu studijų ar darbo palydovu.

Planšetinis kompiuteris išsiskiria išmaniaisiais sprendimais, kurie padeda dirbti ir mokytis dar efektyviau. Pavyzdžiui, „Handwriting Help“ funkcija ranka rašytą tekstą akimirksniu paverčia skaitmeniniu, o „Solve Math“ funkcionalumas pateikia atsakymus ranka rašytoms matematinėms lygtims. Be to, „Galaxy Tab S10 Lite“ suteikia nemokamą prieigą prie profesionalių įrankių, tokių kaip „LumaFusion“ ar „Notion“, kurie atveria dar daugiau kūrybinių galimybių.

Ryškus ir akis tausojantis ekranas

Dideliame „Galaxy Tab S10 Lite“ 10,9 colio ekrane transliuoti mėgstamus serialus ir naršyti internete dabar dar patogiau. Dėl didelio 600 nitų ryškumo ir „Vision Booster“ technologijos, spalvos ekrane yra sodrios ir ryškios net esant ryškiam saulės apšvietimui. Be to, šis ekranas išskiria mažiau mėlynos šviesos, todėl sumažina akių nuovargį ir leidžia patogiai naudotis planšetiniu kompiuteriu ilgas valandas.

Tam, kad visos užduotys veiktų sklandžiai, „Galaxy Tab S10 Lite“ yra integruotas galingesnis procesorius ir daugiu operatyviosios atminties. Tai leidžia be vargo naršyti internete su daugybe atidarytų skirtukų, dirbti su keliomis programėlėmis vienu metu ir be trikdžių vykdyti kūrybinius projektus. O galinga 8000 mAh baterija su itin greito įkrovimo funkcija užtikrina, kad įrenginys neišsikraus pačiu netinkamiausiu metu, net jei mokysitės ar dirbsite iki vėlumos.

Kūrybinė patirtis su „S Pen“

Komplektacijoje esantis „S Pen“ rašiklis yra itin tikslus, tad galėsite greitai ir lengvai užsirašinėti idėjas ar piešti eskizus. Jums nebereikės ieškoti popieriaus lapelio – tiesiog ištraukite rašiklį ir vizualizuokite savo mintis bet kur ir bet kada.

„Galaxy Tab S10 Lite“ leidžia tiesiogiai dirbti su importuotais PDF failais. Juose, neperjungiant programėlių, galima pabraukti svarbiausius teiginius ir pasižymėti pastabas. Su „Split View“ funkcija ekrane galėsite atidaryti kelis langus vienu metu – pavyzdžiui, vienoje pusėje skaityti paskaitos medžiagą, o kitoje piešti schemas ar žymėti pastabas. Ši funkcija ypač pravers studentams, norintiems produktyviai pasiruošti egzaminams.

Kasdienybę palengvinantis DI

„Galaxy AI“ funkcijos ne tik pavers kasdienį mokymąsi ir darbą dar efektyvesniu, bet ir suteiks papildomos mokymosi informacijos. Pavyzdžiui, „Handwriting Help“ funkcija akimirksniu nuskaitys jūsų ranka rašytus užrašus ir pavers juos tvarkingu spausdintu tekstu. O jei kils sunkumų sprendžiant matematinę lygtį, „Solve Math“ funkcija pateiks atsakymą ir paaiškins sprendimo eigą. Su„Paieška apibraukiant“ galėsite išversti tekstą iš užsienio kalbos, surasti objektus ir gauti daugiau informacijos tiesiog apibraukus norimą objektą.

„Galaxy Tab S10 Lite“ bus galima įsigyti nuo rugsėjo 5 d. Būsimieji pirkėjai galės rinktis iš pilkos, sidabrinės ir koralinės raudonos spalvų variantų. Lietuvoje bus siūlomos 6GB+128GB ir 8GB+256GB konfigūracijos su galimybe vidinę talpyklą išplėsti iki 2TB talpos „microSD“ kortele.

Pranešimą paskelbė: Meda Valackaitė, UAB "Publicum"

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2025-08-27 09:38
Švietimas ir mokslas ITT

Telefonas, kuris prieš porą metų veikė sklandžiai ir akimirksniu reaguodavo į kiekvieną prisilietimą, staiga pradeda strigti – tai yra patyrę daugelis. Tuomet kyla klausimas – gal gamintojai specialiai lėtina senesnius modelius, kad pirktume naujus? Ši tema kelia aistras jau seniai. Iš tiesų yra buvę atvejų, kai įmonės specialiai lėtino savo senuosius įrenginius, bet šiais laikais tokią problemą dažniausiai sukelia kiti dalykai, rašoma telefonų taisyklos „Can’t Stop“ pranešime žiniasklaidai.

Skandalai, supurtę rinką

Didžiausias triukšmas dėl šios problemos kilo 2017 m., kai „Apple“ pagaliau prisipažino: atnaujinus „iOS“, kai kuriuose „iPhone“ modeliuose buvo specialiai sumažintas procesoriaus greitis. Oficialus paaiškinimas – taip buvo daroma siekiant pailginti įrenginių baterijos tarnavimo laiką net ir turint senstelėjusią bateriją.

Vis dėlto telefonų taisyklos „Can’t Stop“ plėtros vadovas Erikas Murinas sako, kad milijonai vartotojų įtarė, jog taip jie buvo pastūmėti pirkti naują telefoną: „Skandalas baigėsi tuo, kad „Apple“ buvo priversta sumokėti kelių šimtų milijonų baudas keliose valstybėse ir nukentėjusiems klientams baterijas pakeisti nemokamai. Jeigu „Apple“ tai būtų dariusi tik dėl savo klientų gerovės, kažin ar viskas būtų taip pasibaigę.“

Ne ką mažesnis dėmesys teko Italijos konkurencijos institucijai, kuri 2018 m. milijonine bauda nubaudė tiek „Apple“, tiek „Samsung“ už tai, kad, atnaujinus jų programinę įrangą, senesni telefonai ėmė veikti lėčiau – taip buvo siekiama paskatinti įsigyti naują įrenginį. Teigiama, kad taip buvo daroma su „Galaxy Note 4“ bei „iPhone 6“ serijos modeliais. Kiti „Android“ gamintojai taip pat yra sulaukę panašių priekaištų, tačiau įrodymų apie sistemingą lėtinimą nėra.

Ar tai reiškia, kad visus telefonus gamintojai specialiai lėtina?

Tyrimai rodo, kad dauguma telefonų išlieka gana greiti net ir po kelerių metų naudojimo: 2021 m. buvo ištirta 3,5 mln. „iPhone“ telefonų – testų rezultatai parodė, kad šių telefonų greitis išlieka stabilus. Panašius rezultatus rodo ir kiti šiek tiek mažesni tyrimai.

E. Murinas teigia, kad daug kas telefoną nusprendžia atsinaujinti dėl psichologinių priežasčių: „Gamintojai rizikas jau suprato ir savo įrenginių specialiai nebelėtina. Kartais lėtėjimo įspūdį sukuria naujos programos, kurios prasčiau veikia senesniuose telefonuose. Kai kuriais atvejais atnaujinus programinę įrangą telefonas veikia sunkiau, tačiau taip atsitinka ne specialiai – paprastai vėliau atnaujinus dar kartą viskas susitvarko. Dažnai telefonai keičiami dėl suprastėjusio per laiką baterijos veikimo. Baterijas šiais laikais pakeisti yra itin paprasta ir pigu, bet daugelis vis tiek renkasi tiesiog pirkti naują telefoną.“

Telefonai tarnaus vis ilgiau

Nuo šių metų birželio 20 d. pagaminti telefonai turės būti dar ilgaamžiškesni, nes Europos Sąjungoje (ES) telefonams pradėti taikyti nauji reikalavimai: jie turi atlaikyti 45 kritimus be jokios apsaugos, privalo būti apsaugoti nuo vandens ir dulkių, o baterijos turi atlaikyti 800 įkrovimo ciklų išlaikant bent 80 proc. talpą. Taip pat įrenginiai privalo gauti operacinės sistemos naujinimus ne trumpiau kaip 5 metus nuo telefono ar planšetės išleidimo. Bent jau „Android“ telefonų naudotojai iki šiol telefonus keisdavo dažniau dėl to, kad net ir brangiausi „Android“ prietaisai būdavo atnaujinami vos 2–3 metus, tad dabar šios problemos nebeliks.

Svarbu ir tai, kad, net pasibaigus garantiniam laikotarpiui, žmonės ir įmonės galės įsigyti telefonų atsarginių detalių mažiausiai 7 metus po to, kai produktas ES bus nebepardavinėjamas. „Dėl šių pokyčių, vartotojai galės tiesiog atsinaujinti programinę įrangą, pasikeisti bateriją ir toliau naudotis telefonu dar daug metų. Daugeliui būtino poreikio įsigyti naują įrenginį nėra, jeigu gerai veikia senasis. Tai rodo ir telefonų pirkimo statistika – vidutinis vartotojas šį prietaisą atnaujina vis rečiau“, – komentuoja E. Murinas.

Specialistas pastebi, kad 2022 m. pasaulyje susidarė apie 62 mln. tonų elektronikos atliekų, o milijardai išmestų telefonų sudaro didelę jų dalį. Tikimasi, kad 2017–2018 m. gamintojams skirtos baudos už tyčinį telefonų lėtinimą ir naujosios ES telefonų ilgaamžiškumo taisyklės ne tik pagerins ilgalaikę vartotojų patirtį, bet ir sumažins elektroninių atliekų kiekį pasaulyje.

Prieš porą dešimtmečių mobiliojo telefono įkroviklis dažnai gulėdavo stalčiuje – jo prireikdavo gal kartą per savaitę. Šiandien daugelis žmonių išmaniuosius telefonus įkrauna kasdien, o intensyvesni naudotojai – net kelis kartus per dieną. Nors telefonų gamintojai kuria vis didesnės talpos baterijas, jas vis tiek krauname dažniau nei anksčiau. Kodėl telefonai taip greitai išsikrauna, priklauso ne tik nuo išaugusių telefonų galimybių, bet ir sparčiai pasikeitusių naudojimo įpročių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Senieji mobilieji telefonai buvo skirti tik dviem funkcijoms – skambinti ir siųsti trumpąsias žinutes. Šios užduotys reikalaudavo mažai energijos, tad baterija veikdavo ištisą savaitę. Šiuolaikiniai išmanieji telefonai prilygsta kompiuteriams, kurie vienu metu vykdo dešimtis procesų. Aktyviai naudojami mobilieji duomenys, sinchronizuojamos el. pašto dėžutės, bendraujama socialiniuose tinkluose, atnaujinami debesyje laikomi dokumentai ir vyksta aibė kitų veiksmų“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius.

Jo teigimu, net kai aktyviai nenaudojame telefono, jis ir toliau dirba: foniniu režimu veikia programėlės, nuolat siunčiami pranešimai, sinchronizuojami duomenys. Kai kuriuos procesus – pavyzdžiui, buvimo vietos stebėjimą ar debesijos paslaugas – žmonės retai išjungia, nors jie nuolat naudoja energiją.

„Vien per pastaruosius kelerius metus išmanieji telefonai tapo kur kas galingesni ir imlesni energijai – tiek dėl pažangių procesorių, tiek dėl didelių, aukštos raiškos ekranų. Nors baterijų technologijos irgi tobulėja, jų pažanga nėra tokia greita, kaip pačių telefonų. Juo labiau, kad žmonės nori itin plonų telefonų, tad gamintojai negali komplektuoti itin masyvių ir ilgiau veikiančių baterijų“, – sako vienas „Bitės“ vadovų M. Rauba.

Ryšys taip pat reikalauja energijos

Telefono baterijos veikimo laikui įtakos turi ir pažangios mobiliojo ryšio technologijos. Naujos kartos 5G ryšys leidžia naršyti ir siųsti duomenis gerokai greičiau, kas suteikia žmonėms daugiau patogumo bei efektyvumo, tačiau toks našumas reikalauja ir daugiau energijos.

„Lietuvoje per metus per 5G technologiją persiunčiamų duomenų kiekis išaugo dvigubai. Vien „Bitės“ klientai 5G tinkle išnaršo daugiau kaip 750 tūkst. gigabaitų kasdien. Nors turime mažiausiai privačių klientų, pagal jų sunaudojamų mobiliųjų duomenų kiekį esame stiprioje antroje vietoje, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos duomenys. Tas neblogai iliustruoja, kokie išmanūs yra mūsų klientai“, – pažymi technologijų direktorius M. Rauba.

Pasak jo, „Bitė“ aktyviai plečia naujos kartos 5G tinklą visoje Lietuvoje, kad geras ryšys veiktų visoje šalyje, taip pat ir regionuose bei pasienio vietovėse.
„Nuo metų pradžios įrengėme naujų ar atnaujinome esamų apie du šimtus 5G ryšio bokštų. Ypatingą dėmesį vasarą skyrėme Pagėgių savivaldybės vietovėms, kad žmonės patirtų kuo mažiau ryšio trukdžių iš kaimyninio Karaliaučiaus“, – sako M. Rauba.

Prie ekrano praleidžiame ilgiau

Tai, kad telefonas išsikrauna greičiau, priklauso ir nuo naudojimo įpročių – išmaniuosius naudojame kur kas ilgiau, nei anksčiau. Šiuo metu žmonės vidutiniškai prie telefono ekrano kasdien praleidžia beveik 7 valandas, skelbia SEO kompanija „Backlinko“. Tai beveik valanda ilgiau nei prieš dešimtmetį.

„Buvo laikai, kai žmonės laisvą laiką leisdavo prie televizoriaus ar kompiuterio, dabar net ir žiūrėdami mėgstamą laidą ar žinias šalia turime telefoną. Vienu metu ir bendraujame, ir ieškome informacijos, tad ekrano laikas išauga nepastebimai. Kartu greičiau eikvojama ir telefono baterija“, – sako vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.

Jei telefonas pradeda greičiau išsikrauti, priežastis gali slypėti ir natūraliame nusidėvėjime. Nors dažnai baterijos gali atlaikyti porą tūkstančių krovimo ciklų, po 2–3 metų jų talpa ir veikimo efektyvumas sumažėja.

Tikriausiai ne kartą naršant internete esate susidūrę su prašymu patvirtinti, kad nesate robotas – atpažįstant šviesoforus nuotraukose, perrašant iškraipytą tekstą, ar tiesiog pažymint varnelę prie patvirtinimo. Nors tai yra interneto vartotojams įprastas veiksmas, kibernetinio saugumo ekspertai įspėja – nekaltas mygtuko paspaudimas nieko neįtariančiam vartotojui tai kartais gali pridaryti rimtų nemalonumų. Kaip nuo to apsisaugoti?

Ar kada pagalvojote, kodėl įvairiuose interneto tinklalapiuose dažnai prašoma patvirtinti, kad nesate robotas? Iš tiesų, būtent robotai šiuo metu sudaro daugiau nei pusę viso interneto srauto. Nors kai kurie iš jų, pavyzdžiui, „Google“ robotai, turi teisėtą paskirtį, beveik du penktadaliai yra laikomi kenkėjiškais. Jie naudojami įvairiems tikslams – nuo provokuojančių žinučių skelbimo socialiniuose tinkluose iki paslaugų trikdymo (DDoS) atakų ir internetinių paskyrų užgrobimo, naudojant anksčiau nutekintus slaptažodžius.

Siekiant apsisaugoti nuo tokių robotų, pasitelkiama CAPTCHA (angl. Completely Automated Public Turing test to tell Computers and Humans Apart) – automatinis patikrinimas, ar vartotojas yra žmogus. Ilgą laiką tokia patikra buvo veiksminga, tačiau saugumo ekspertai stebi naują tendenciją – kibernetiniai nusikaltėliai rado, kaip tai panaudoti savo tikslams.

„CAPTCHA buvo sukurta tam, kad stabdytų botus. Tačiau dabar automatizuotą patikrinimą naudoti pradėjo ir kenkėjai. Neapdairiai patvirtinus CAPTCHA galite netyčia nutekinti jautrius duomenis nusikaltėliams, suteikti jiems prieigą prie savo kompiuterio, ir t.t., “, – teigia „NOD Baltic“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Vaitasius.

Kaip tai veikia?

Sukčiai dažnai naudoja apgaulingus tinklalapius, į kuriuos pritraukia vartotojus per socialinius tinklus, nuorodas el. pašte ar SMS žinutėse. Šiuose puslapiuose vartotojai mato CAPTCHA užduotį, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip įprasta patikra. Tačiau iš tikrųjų tai gali būti socialinės inžinerijos metodas, kai paspaudus ant suklastotų patikros nuotraukų gali kilti įvairių grėsmių.

„Ši technika pastaruoju metu stipriai išplito, todėl patartina būti itin atidiems. Už netikrų patikrų gali slėptis įvairiausi kenkėjai, kurie gali ne tik pridaryti žalos jūsų kompiuteriui, bet ir sukelti nemažų finansinių nuostolių“, – įspėja L. Vaitasius.

Jis išskiria dažniausiai su automatiniu patikrinimu, ar vartotojas yra žmogus, susijusias grėsmes:

• „Infostealer“ programų atsisiuntimas ir įdiegimas. Tokios programos vagia prisijungimo duomenis, naršyklės slapukus, bankinę informaciją. Ekspertų duomenimis, 2024 m. mažiausiai 23 milijonai žmonių tapo „infostealer“ aukomis – dauguma jų naudojo „Windows“, pavogta daugiau nei 2 milijardai prisijungimo duomenų.
• Išpirkos reikalaujančios programos aktyvavimas, kai vartotojo failai būna užrakinami ir prašoma susimokėti už prieigą prie jų;
• Nuotolinės prieigos trojanai, suteikiantys nusikaltėliams visišką priėjimą prie kompiuterio;
• Kriptovaliutų kasimo programų įdiegimas. Jos apkrauna įrenginio procesorių ir elektros išteklius;
• Kenkėjiška veikla, susijusi su valstybės remiamais grėsmingais veikėjais, pavyzdžiui, šnipinėjimas ar infrastruktūros sabotažas.

„Vartotojai gali nė nepastebėti, kad jų kompiuteris ar telefonas jau užkrėstas. Duomenys gali būti renkami mėnesių mėnesius, kol galiausiai pavagiami bankiniai prisijungimai, pasisavinamos socialinių tinklų paskyros ar reikalaujama išpirkos už prieigą prie failų“, – aiškina kibernetinio saugumo ekspertas.

Anot L. Vaitasiaus, suklastoti automatiniai patikrinimai, ar vartotojas yra žmogus – viena iš gudriausių šių dienų socialinės inžinerijos atakų, nes išnaudoja vartotojų pasitikėjimą įprastomis interneto procedūromis.

„Ši technika manipuliuoja tuo, kas mums pažįstama. Kai visose svetainėse sprendžiame CAPTCHA testus be jokio papildomo klausimo, tampa labai lengva priversti mus atlikti veiksmus, kurie atrodo nekalti, bet iš tiesų yra pavojingi. Juk įprastai tokias patikrinimo užduotis atliekame negalvodami, skubėdami greičiau patekti į norimą tinklalapį“, – sako L. Vaitasius.

Kaip atpažinti netikrą CAPTCHA ir kaip apsisaugoti?

„NOD Baltic“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas aiškina, kad kartais atpažinti suklastotą automatinį patikrinimą gali padėti tai, kad jis pasirodo neįprastoje vietoje, pavyzdžiui, atsitiktiniame reklaminiame lange. Taip pat nereikėtų pasitikėti, jei CAPTCHA pateikiama neaiškios paskirties svetainėje, arba jei jos išvaizda skiriasi nuo įprastų sistemų (pvz., „Google reCAPTCHA“).

Tiesa, kartais automatinio patvirtinimo langelis gali atrodyti tikroviškai, tačiau įtarimų gali sukelti užduoties reikalavimai – pavyzdžiui, prašymas paspausti „Windows“ klavišą + R, o tada –CTRL + V, kad įklijuotumėte kenkėjišką komandą, kuri buvo slapta nukopijuota.

1. Vaitasius pataria niekada netvirtinti CAPTCHA puslapiuose, dėl kurių saugumo nesate tikri, bei išskiria kitus būdus, kaip apsisaugoti nuo kenkėjų:

• Būkite budrūs, jei CAPTCHA prašo neįprastų veiksmų;
• Atsargiai vertinkite bet kokį CAPTCHA langą, kuris atsiranda netikėtai;
• Nuolat atnaujinkite savo operacinę sistemą ir naršyklę – tai sumažina riziką, kad kenkėjai išnaudos senas spragas;
• Naudokite patikimą antivirusinę programinę įrangą ir reguliariai ją atnaujinkite – tai padės sustabdyti kenkėjišką veiklą;
• Naudokite reklamos blokatorių – tai gali apsaugoti nuo potencialiai pavojingų skelbimų.

„Svarbiausia – neprarasti budrumo. Jei kyla bent menkiausia abejonė – geriau sustoti ir patikrinti, kur esate patekę“, – pabrėžia IT ekspertas.

Ką daryti patekus į netikro automatinio patikrinimo spąstus?

Jei vis dėlto patikėjote netikra CAPTCHA ir įvykdėte kenkėjų komandas, tai dar ne pasaulio pabaiga, tačiau veikti reikia greitai. Pirmiausia kibernetinio saugumo ekspertas L. Vaitasius pataria savo galimai pažeistame įrenginyje paleisti pavojingos programinės įrangos paiešką ir, ją aptikus, pašalinti.

Jis taip pat rekomenduoja atjungti įrenginį nuo interneto ir, pasidarius svarbių failų kopijas, atlikti gamyklinį įrenginio atkūrimą.

„Nepamirškite pakeisti visų slaptažodžių ir, kur įmanoma, įjungti dviejų žingsnių autentifikavimą. Tokiu atveju, net jei slaptažodis ir nutekėjo, jūsų paskyros išliks apsaugotos“, – aiškina IT žinovas ir ragina internete išlikti budriems.

Naudojantis „Gmail“ el. pašto dėžute kartais atrodo, kad registracijos metu suteiktų 15 gigabaitų (GB) užteks ilgam. Vis tik vos per kelerius metus tūkstančiai el. laiškų, didelių priedų, automatiškai kaupiamų nuotraukų atsarginių kopijų itin sparčiai užpildo suteiktą saugyklą. Ekspertas įspėja – pasiekus duomenų ribą nebegalėsite nei siųsti, nei gauti naujų el. laiškų, tačiau tai galima lengvai sutvarkyti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Dažnai žmonės pamiršta, kad „Gmail“ suteikta 15 GB talpa yra skirta ne tik el. pašto dėžutei, bet ir kitoms „Google“ paslaugoms – saugyklai „Google Drive“ bei „Google Photos“. Tad suteiktus GB galima itin greitai išnaudoti keliant dokumentus ir nuotraukas, net jei aktyviai nesinaudojate el. paštu“, – pasakoja Andrius Archangelskis, „Bitės Profas“.

Susidūrus su saugyklos vietos trūkumu, tenka arba mokėti už „Google One“ saugyklą, arba gaišti laiką trinant senus el. laiškus rankiniu būdu. Vis tik yra vienas paprastas ir nemokamas sprendimas.

„Kai „Gmail“ el. pašto dėžutė užsipildo, galima visus senus el. laiškus lengvai perkelti į naują „Gmail“ paskyrą. Techniškai tai nėra itin sudėtingas procesas, o žmogus gali turėti neribotą kiekį „Gmail“ paskyrų. Tik vienas naudojame kaip pagrindines, o kitas – kaip archyvus. Tokiu būdu atlaisvinama el. pašto dėžutės saugykla, o jūsų svarbi informacija yra išsaugota ir lengvai pasiekiama“, – pataria A. Archangelskis.

Pasak jo, saugoti duomenis ne kompiuteryje ar išorinėje laikmenoje, o virtualiuose duomenų saugyklose yra ne tik patogu, bet ir saugu. Ypač jei el. pašto dėžutė yra apsaugota papildomais saugumo sprendimais.

„Įprastai naudojantys „Gmail“ el. paštą renkasi jiems svarbius duomenis saugoti „Google Drive“ saugykloje. Tačiau jei nuotoliniai sukčiai gauna prieigą prie el. pašto, jie gali pasiekti ir jūsų nuotraukas bei dokumentus. Pasirinkus „Bitės“ paslaugų planus „Saugiau“ galima nurodyti iki 5 el. pašto adresų ar telefono numerių, kurie bus stebimi, ar nepateko į nutekintų duomenų sąrašus. Įvykus incidentui mūsų klientai gauna pranešimą ir rekomendacijas, kaip apsaugoti savo el. pašto dėžutes“, – pabrėžia A. Archangelskis. 

Patarė, kaip perkelti senus el. laiškus 

Prieš imantis senų el. laiškų perkėlimo, rekomenduojama atsisiųsti visų laiškų atsarginę kopiją ir ją išsaugoti kompiuteryje. Tai galima padaryti naudojant „Google Takeout“ įrankį. Duomenų atsisiuntimas gali užtrukti porą valandų.

„Tuomet originalioje „Gmail“ paskyroje aktyvuojama POP funkcija, o naujoje paskyroje – peržiūros iš kitos paskyros galimybė. Įvedus senos paskyros duomenis ir pasirenkant, kad laiškai būtų archyvuojami, o ne rodomi pagrindinėje gautųjų laiškų pašto dėžutėje, jie palaipsniui perkeliami į naują paskyrą“, – paaiškina „Bitės Profas“. 

Kaip tai padaryti pažingsniui: 

1. Prisijunkite prie savo pagrindinės „Gmail“ paskyros, kurią norite atlaisvinti, ir atsidarykite nustatymus.
2. Pasirinkite skiltį viršuje „Persiuntimas ir POP/IMAP“ (angl. Forwarding POP/IMAP), o atsidariusiame meniu – „Suaktyvinti POP visiems laiškams“ (angl. Enable POP for all mail).
3. Eilutėje „Kai laiškai pasiekiami naudojant POP“ (angl. When messages are accessed with POP) pasirinkite „ištrinti „Gmail“ kopiją“ (angl. delete Gmail‘s copy). Tai leis automatiškai ištrinti visus senus el. laiškus, vos tik jie bus perkelti į kitą el. pašto dėžutę.
4. Susikurkite naują „Gmail“ paskyrą, kuri bus naudojama kaip archyvas seniems el. laiškams.
5. Tuomet naujos paskyros nustatymuose atsidarykite „Paskyros ir importavimas“ (angl. Accounts and Import) ir eilutėje „Patikrinkite paštą iš kitų paskyrų“ (angl. Check mail from other accounts) pasirinkite „Pridėti el. pašto paskyrą“ (angl. Add a mail account).
6. Iššokusiame lange nurodykite savo pagrindinę „Gmail“ paskyrą.
7. Ten pat pasirinkite „Importuoti el. laiškus iš kitos paskyros (POP3)“ (angl. Import emails from my other account (POP3).
8. Įveskite savo pagrindinės „Gmail“ paskyros slaptažodį. Jei programa paprašytų, gali tekti susikurti papildomą „Google“ programėlės slaptažodį.
9. Pasirinkite „995“ eilutėje „Prievadas“ (angl. Port).
10. Pažymėkite visus tris langelius: „Nuskaitant laiškus visada naudoti saugų ryšį (SSL)“ (angl. Always use a secure connection (SSL) when retrieving mail), „Žymėti gaunamus pranešimus“ (angl. Label incoming messages), „Archyvuoti gaunamus pranešimus (praleisti gautuosius)“ (angl. Archive incoming messages (Skip the Inbox)).
11. Taip pat pakeiskite POP serverio adresą iš „mail.gmail.com“ į „pop.gmail.com“. Ir tuomet paspauskite „Pridėti paskyrą“ (angl. Add Account).

Svarbiausia – nepamiršti archyvų 

Jei el. pašto dėžutėje buvo sukauptų itin daug el. laiškų ir duomenų, automatinis jų perkėlimas gali užtrukti ir keletą dienų.

„Kai seni el. laiškai perkeliami į archyvui naudojamą el. pašto dėžutę, originalioje el. pašto dėžutėje jie atsiduria šiukšlinėje. Ištuštinus ją rankiniu būdu atlaisvinama ir „Gmail“ saugykla. Svarbiausia, baigus duomenų perkėlimą, pašalinti susiejimą tarp abiejų „Gmail“ paskyrų, kad nauji el. laiškai nebekeliautų į archyvą“, – pataria vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ ekspertų.

Pasak jo, verta nepamiršti ir archyvavimui susikurtų naujų „Gmail“ paskyrų. Prie jų reikia prisijungti bent kartą kas dvejus metus, antraip jos gali būti panaikintos kaip nenaudojamos.

„Jei duomenų saugyklos reikia verslo poreikiams, vis dėlto geriau naudoti tam pritaikytus sprendimus. Pavyzdžiui, „Bitės Cloud“ paslauga leidžia ne tik naudotis debesijos paslaugomis, bet ir daryti atsargines duomenų kopijas, pasirinkti papildomus saugumo sprendimus bei išbandyti dirbtinio intelekto įrankius“, – sako A. Archangelskis.

Rugpjūčio 15 d. technologijų bendrovė „Samsung“ Lietuvoje pristatė „Galaxy S25 Edge“ – ploniausią flagmaną „Galaxy S“ serijos istorijoje. Šis vos 5,8 mm storio ir 163 g sveriantis įrenginys sujungia eleganciją su aukščiausios klasės funkcionalumu. Patvariame titano korpuse telpa net 200 MP kamera, galingiausias „Snapdragon 8 Elite for Galaxy“ procesorius ir visas „Galaxy AI“ dirbtinio intelekto funkcijų rinkinys.

„Galaxy S25 Edge“ yra daugiau nei plonas telefonas – tai sudėtingų inžinerinių sprendimų visuma. „Samsung“ komandai teko iš naujo apgalvoti beveik kiekvieną išmaniojo komponentą, kad į 5,8 mm korpusą tilptų tai, ką įprastai randame dvigubai storesniuose įrenginiuose. Šis modelis sukuria naują plonų flagmanų kategoriją ir leidžia jau dabar pažvelgti į mobiliųjų technologijų ateitį“, – sako Andrius Mateika, „Samsung Electronics Baltics“ produktų treneris.

Patvarumo ir estetikos derinys

„Galaxy S25 Edge“ išlaiko atpažįstamą „Galaxy S“ serijos dizainą, įkūnydamas jį dar plonesniame ir elegantiškesniame pavidale. Išskirtinai plonas siluetas ir suapvalinti kampai užtikrina patogesnį įrenginio laikymą delne, o itin mažas svoris leidžia ilgai naršyti, filmuoti ar žiūrėti vaizdo įrašus be jokio nuovargio.

Nepaisant savo plonumo, „Galaxy S25 Edge“ yra itin patvarus. Tvirtas titano rėmas ne tik suteikia kokybės pojūtį, bet ir apsaugo telefoną nuo kasdienio naudojimo iššūkių. Ekraną dengiantis „Corning Gorilla Glass Ceramic 2“ stiklas suteikia papildomą apsaugą nuo smūgių ir kritimo, išlaikydamas vaizdo ryškumą.

Grakščiame korpuse slypinti neribota galia

Naujasis modelis taip pat išsiskiria ir savo ištverme. Kaip ir kituose „Galaxy S25“ flagmanuose, jame įdiegtas galingiausias „Snapdragon 8 Elite for Galaxy“ procesorius, kuris pasižymi dideliu DI užduočių vykdymo pajėgumu ir užtikrina sklandų veikimą.

Norint sutalpinti tokį galingą lustą į ploną „Galaxy S25 Edge“ korpusą, inžinieriai išsprendė perkaitimo iššūkį. Šiam modeliui buvo sukurta nauja, plonesnė, bet platesnė aušinimo garų kamera, kuri efektyviai paskirsto šilumą po visą korpuso paviršių. Tai užtikrina stabilų „Galaxy S25 Edge“ veikimą filmuojant ilgesnius 4K vaizdo įrašus ar žaidžiant grafiškai sudėtingus žaidimus.

Kompaktiškiausia 200 MP kamera

Plonas ir lengvas „Galaxy S25 Edge“ korpusas leidžia fiksuoti įsimintinas akimirkas bet kur ir bet kada. 200 MP pagrindinė išmaniojo kamera išlaiko „Galaxy S“ serijai būdingą profesionalią patirtį ir 40 proc. ryškesnius vaizdus.

Antroji 12 MP itin plataus kampo kamera su automatiniu fokusavimu išsiskiria plačiu panaudojimo spektru. Ji puikiai tinka kraštovaizdžiams, grupės nuotraukoms, architektūros kadrams ir makrofotografijai, leidžiančiai atskleisti smulkiausias detales.

Galiausiai, patobulinti įamžintas nuotraukas išmaniajame padeda iš „Galaxy S25“ serijos persikėlę naudotojų pamėgti „Galaxy AI“ redagavimo įrankiai. Pavyzdžiui, „Audio Eraser“ funkcija iš vaizdo įrašų pašalina nepageidaujamus garsus, tokius kaip vėjo ūžimas ar eismo triukšmas, o „Drawing Assist“ padeda generuoti originalius piešinius ir iliustracijas.

Sumanus ir plonas DI pagalbininkas

„Galaxy S25 Edge“ dirbtinio intelekto funkcijos veikia visose telefono srityse ir mokosi iš vartotojo įpročių. Glaudus „Samsung“ bendradarbiavimas su „Google“ leidžia naudotis pažangiausiomis „Gemini“ asistento funkcijomis. Naudojant „Galaxy S S25 Edge“ kamerą ir ekrano dalijimosi funkciją, su „Gemini Live“ galite realiuoju laiku kalbėtis apie ekrane ar aplinkoje matomą turinį.

DI funkcionalumas apsaugotas „Samsung Knox Vault“ technologija, todėl kiekviena programėlė turi savo šifruotą saugyklą įrenginio atmintyje, neleisdama kitoms aplikacijoms slapčia pasisavinti duomenų.

Lietuvos pirkėjai galiės rinktis iš trijų išmaniojo spalvų: titano sidabrinės, titano juodos ir titano mėlynos.

Nuolatinis nuovargis, galvos skausmai, odos bėrimai ar nuotaikų svyravimai – tai tik keli simptomai, išduodantys hormonų disbalansą. Nors ši problema dažniau paliečia moteris, ji gali paveikti ir vyrus – ir neretai ilgą laiką lieka nepastebėta. Nors ją gali lemti fiziologiniai pokyčiai, stresas ar miego trūkumas, ar tikrai žinome, kokie kasdieniai įpročiai nepastebimai išbalansuoja hormonų veiklą? Ir ką galime padaryti, kad ją atstatytume?

Kai maistas tampa hormonų disbalanso priežastimi

Maistas, kurį kasdien dedame į savo lėkštę, daro tiesioginę įtaką hormonų veiklai: kai kurie produktai gali padėti palaikyti sveiką jų pusiausvyrą, tuo tarpu kiti – priešingai, trikdyti endokrininės sistemos funkcijas ir sukelti ilgalaikių sutrikimų.

Pavyzdžiui, raudona mėsa, ypač perdirbta, gali skatinti estrogenų perteklių organizme. Sveikesnė alternatyva – riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša ar tunas, turtinga omega-3 riebalų rūgštimis ir padedanti mažinti uždegiminius procesus.

Perdirbti produktai – sausainiai, dešrelės, saldumynai ar greitai paruošiami patiekalai – dažnai pasižymi dideliu cukraus, druskos bei įvairių priedų kiekiu, pavyzdžiui, konservantais, skonio stiprikliais ar dirbtiniais saldikliais. Tokie produktai ne tik trikdo gliukozės reguliavimą organizme, bet ir apkrauna antinksčius – liaukas, atsakingas už streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas, gamybą ir reguliavimą. Ilgainiui tai gali lemti hormonų disbalansą ir sukelti staigius energijos svyravimus.

Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į sojos produktus, tokius kaip tofu ar sojų pienas – juose esantys augaliniai estrogenai gali imituoti natūralių hormonų veikimą. Nors saikingas vartojimas daugumai žmonių yra saugus, dideli kiekiai trikdo ovuliacijos ciklą ir daro įtaką vaisingumui. Tuo tarpu per didelis pieno produktų vartojimas gali skatinti uždegiminius procesus bei pabloginti į aknę linkusios odos būklę.

Išmaniosios technologijos – pagalbininkės siekiant pusiausvyros

Sveikatai palankūs įpročiai reikalauja pastovumo, todėl vis daugiau žmonių pasitelkia išmaniąsias technologijas, kurios padeda šiuos pokyčius paversti kasdienybe. Vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant hormonų pusiausvyros – dėmesys mitybai, streso valdymui ir fiziniam aktyvumui. Kaip teigia „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė, technologijos gali būti puikus sąjungininkas, kai siekiame labiau įsiklausyti į savo kūną ir reaguoti į jo siunčiamus signalus.

„Kai siekiame hormonų balanso, labai svarbu, kad turėtume įrankius, padedančius pastebėti kūno siunčiamus signalus ir reaguoti į juos laiku. Išmanieji laikrodžiai, pavyzdžiui, tokie kaip „Huawei Watch Fit 4 Pro“, turi galimybę fiksuoti, ką ir kada valgome, stebėti suvartotų ir sudegintų kalorijų balansą. Jie taip pat padeda įvertinti streso lygį realiuoju laiku ir, esant poreikiui, siūlo kvėpavimo pratimus. Tokiu būdu vartotojai gali ne tik stebėti savo emocinę būklę, bet ir išmokti ją valdyti“, – pasakoja U. Eidžiūnaitė.

Pasak ekspertės, šis išmanusis laikrodis taip pat motyvuoja judėti – ne tik siūlo įvairias treniruotes, bet ir vizualiai parodo, kaip taisyklingai atlikti tam tikrus pratimus. Vartotojai gali nusistatyti asmeninius sporto tikslus, pasirinkti mėgstamus sporto režimus ir už pasiektus tikslus gauti virtualius medalius, kurie skatina nuosekliai siekti tikslų ir išlaikyti reguliarų fizinį aktyvumą.

Koks sportas naudingas mūsų organizmui?

Sportuojant organizme išsiskiria hormonai tokie kaip endorfinai ir serotoninas, kurie gerina nuotaiką ir mažina streso lygį. Be to, fizinis aktyvumas padeda organizmui efektyviau reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, stiprina raumenis ir gerina medžiagų apykaitą. Visa tai prisideda prie stabilesnės hormonų veiklos.

Skirtingos fizinio aktyvumo formos turi skirtingą poveikį hormonų sistemai. Jėgos pratimai – pavyzdžiui, pritūpimai, atsispaudimai ar svorių kilnojimas – skatina raumenų augimą, palaiko pastovų energijos lygį ir didina jautrumą insulinui. Aerobinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, bėgimas ar važiavimas dviračiu, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina uždegiminius procesus bei padeda išlaikyti stabilų gliukozės lygį. Joga ypač naudinga streso valdymui – tam tikri pratimai stimuliuoja endokrininę sistemą ir padeda subalansuoti kortizolio bei estrogeno kiekį.

Kodėl matote būtent tokį darbo pasiūlymą „LinkedIn“? Kodėl jūsų mėgstama internetinė parduotuvė jau žino, kokių batų jums reikia dar prieš jums apie tai pagalvojant? Už šių sprendimų slypi nematomos formulės ir algoritmai, paremti matematika – dirbtinio intelekto (DI) pagrindu. Būtent tokią, nepaprastą matematiką padeda geriau suprasti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) mokslininkai.

Matematika – DI pagrindas

„Matematika yra pagrindas, kuriuo paremtas bet koks dirbtinio intelekto sprendimas. Jei nežinai, kaip veikia modelis – nesi jo šeimininkas“, – sako VU MIF mokslininkas doc. Haroldas Giedra. Jis primena, kad dauguma DI sprendimų veikia tarsi „juodosios dėžės“ – į jas įmetami duomenys, o išeina rezultatai, kurių veikimo principų dažnai nesupranta net patys naudotojai.

Norint būti ne pasyviu vartotoju, o kūrėju, būtina žinoti, kas slypi viduje. Tiems, kurie ateityje siekia žengti koja kojon su ateities technologijomis, svarbu suprasti DI algoritmų veikimą, kad galėtų prisidėti prie jų kūrimo. Tokiems žmonėms verta rinktis matematikos arba informacinių technologijų (IT) bakalauro ar magistrantūros studijas VU.

Ne mistika, o griežta logika 

„Dar Aristotelio sukurti silogizmai yra matematinės logikos pradžia. Jie leido formalizuoti samprotavimus – tai buvo pirmas žingsnis link to, ką dabar vadiname dirbtiniu intelektu“, – pasakoja doc. H. Giedra. 

Dalis žmonių DI suvokia kaip mąstantį, kuriantį ar net pranašaujantį. Tačiau iš tiesų tai – matematinė sistema, sukurta žmonių, paremta tikimybių teorija, algebros principais, logika ir besimokanti iš daugybės vienetų duomenų.

 „Matematika – tai moderni raštingumo forma. Tie, kurie nemoka skaityti duomenų, tampa jų aukomis“, – matematikos svarbą DI kontekste pabrėžia VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Olga Kurasova.

Kokios profesijos bus perspektyviausios? 

XXI a., kai daugybę kasdienių dalykų atliekame internete, skaitmeninis raštingumas itin svarbus. Mokslininkai įsitikinę – mokantys ne tik naudotis, bet ir kurti technologijas ateityje bus itin paklausūs specialistai.

VU MIF jau šiandien ugdo ateities profesionalus: DI kūrėjus, duomenų analitikus, kibernetinio saugumo ekspertus. Fakulteto studentai mokosi ne tik programuoti, bet ir suprasti, kaip duomenys tampa sprendimais – kokiais matematiniais principais grindžiamas kiekvienas skaitmeninis modelis. 

Kaip tikina VU ekspertai, matematika nėra statiška – ji nuolat prisitaiko prie naujų poreikių ir tampa esmine jėga technologijų bei inovacijų srityje.

DI turi savo ribas

Skaitmeninis protas jau šiandien padeda diagnozuoti ligas, versti tekstus į kitas kalbas, valdyti transportą, prognozuoti rinkų svyravimus. Dažnam kyla klausimas, ar jis gali būti kūrybingas ir net pakeisti kai kurių profesijų atstovus.

Anot prof. O. Kurasovos, DI gali atlikti rutinines užduotis ir leisti įvairių sričių specialistams užsiimti kitomis veiklomis ir taip siekti aukštesnių tikslų, efektyvumo. Mokytojai, kurie geba paaiškinti ir įkvėpti, visada išliks nepakeičiami. Galutinį sprendimą dėl rimtesnės diagnozės ar gydymo eigos ir toliau priims gydytojai, tačiau DI gali jiems padėti – automatizuoti procesus, analizuoti sudėtingus duomenis, pastebėti smulkiausius dėsningumus.

Daugeliui jau teko girdėti ir apie DI kuriamas dainas ar dailės kūrinius. Vis dėlto, kaip pabrėžia profesorė, gebėjimas kurti yra viena iš svarbiausių žmogaus intelekto savybių.

„Bendrasis dirbtinis intelektas turėtų turėti tokį gebėjimą kurti. Tačiau dabartiniai DI modeliai mokosi iš esamų duomenų. Tad kyla klausimas, ar, pavyzdžiui, generatyvinio dirbtinio intelekto sukurtas paveikslas gali būti laikomas originaliu, jei jam sukurti buvo naudojami dailininkų nutapyti paveikslai“, – aiškina mokslininkė.

Ne tik galimybės, bet ir pavojai 

VU ekspertai vieningai sutaria – tam, kad DI būtų naudingas, jis turi būti atsakingai valdomas.

„Istorija ne kartą parodė, kad sukurtos inovatyvios technologijos būna panaudojamos blogiems tikslams. Dirbtinio intelekto įrankiai „blogiukų“ rankose gali padaryti neigiamų dalykų. Jau dabar jie yra naudojami dezinformacijai, propagandai ir netikram turiniui generuoti“, – apie galimas DI grėsmes pasakoja prof. O. Kurasova.

Tačiau tinkamose rinkose mašininis intelektas gali padėti daryti reikšmingus dalykus. Šiuo metu DI modeliai naudojami net kuriant vaistus, o dvi 2024 m. Nobelio premijos buvo skirtos už tyrimus, susijusius su DI vystymu.

Prie DI plėtros prisideda ir Lietuvos mokslininkai: jie kuria ir tobulina DI modelius, taikomus medicinoje, pramonėje, robotizacijos, kibernetinio saugumo ir daugelyje kitų sričių, o prie tyrimų prisideda ir verslo įmonės.