Login to your account

Username *
Password *

    Nuotraukas, dokumentus ir kitus svarbius failus vis dažniau saugome skaitmeninėje erdvėje, tačiau ne visada pasirūpiname jų atsarginėmis kopijomis. Ekspertė įspėja apie dažną klaidą, dėl kurios sugedus įrenginiui ar praradus prieigą prie paskyros duomenys gali dingti visam laikui.

    Kur lietuviai saugo svarbiausius failus?

    „Samsung“ inicijuotos apklausos duomenimis, 31 proc. Lietuvos gyventojų svarbiausius asmeninius failus pirmiausia saugo telefone, kompiuteryje ar planšetėje. Dar 26 proc. derina asmeninius įrenginius su debesijos paslaugomis, 17,4 proc. daugiausia pasitiki debesija, o 16 proc. renkasi išorines laikmenas, tokias kaip SSD kaupikliai, standieji diskai ar atminties kortelės.

    Pasak „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, renkantis duomenų saugojimo būdą svarbu įvertinti ne tik patogumą, bet ir tai, kiek kontrolės norime turėti savo rankose.

    „Nė vienas saugojimo būdas nėra visiškai apsaugotas nuo rizikų. Debesija, asmeniniai įrenginiai ir išorinės laikmenos turi skirtingų privalumų, todėl svarbiausia suprasti, kokiais atvejais kuris sprendimas naudingiausias ir kaip juos derinti tarpusavyje“, – sako E. Tamelytė.

    Debesija ar išorinis diskas: kokios rizikos slypi už patogumo?

    Debesijos paslaugos leidžia pasiekti failus iš skirtingų įrenginių ir atkurti informaciją sugedus telefonui ar kompiuteriui. Tačiau šis patogumas turi ir trūkumų: norint pasiekti tik debesijoje saugomus failus, gali prireikti interneto ryšio, o duomenų saugumas priklauso ir nuo paskyros apsaugos.

    „Samsung“ apklausos duomenimis, per pastaruosius metus 15 proc. gyventojų nerimavo dėl savo failų privatumo ar saugumo, o kas dešimtas susidūrė su sunkumais norėdamas pasiekti informaciją be interneto.

    Dar viena rizika – automatinis sinchronizavimas, kuris ne visada atstoja atsarginę kopiją. Pavyzdžiui, telefone ištrintas failas gali būti automatiškai pašalintas ir iš debesijos. Nors kai kurios paslaugos kurį laiką leidžia jį atkurti, vien tuo pasikliauti nereikėtų.

    Be to, nemokama vieta debesijoje yra ribota. Apklausos duomenimis, per pastaruosius metus 16,4 proc. Lietuvos gyventojų teko mokėti už papildomą saugyklos talpą.

    E. Tamelytės teigimu, norint išvengti nuolatinių mokesčių už debesijos paslaugas ar turėti failus po ranka be interneto, gali praversti išorinės laikmenos.

    „Pavyzdžiui, „Samsung“ nešiojamieji SSD kaupikliai leidžia saugoti didelius nuotraukų ir vaizdo įrašų archyvus, perkelti darbo dokumentus tarp suderinamų įrenginių ar turėti papildomą svarbių failų kopiją. Tai ypač aktualu tiems, kurie kaupia daug duomenų ir nori juos saugoti atskirai nuo pagrindinio įrenginio“, – aiškina ekspertė.

    Vis dėlto ir fizinę laikmeną galima pamesti, sugadinti ar prarasti dėl vagystės. Todėl jautriems dokumentams saugoti verta rinktis šifravimo galimybę turinčią laikmeną ir pasirūpinti, kad failai būtų išsaugoti dar bent vienoje vietoje.

    Kaip neprarasti failų? Pakanka kelių įpročių

    Pasak E. Tamelytės, viena dažniausių duomenų saugojimo klaidų – pasikliauti vienintele svarbių failų kopija. Net ir pasirinkus patikimą saugojimo būdą, įrenginio gedimas, prarasta paskyra ar netyčia ištrintas dokumentas gali reikšti negrįžtamą duomenų praradimą.

    Todėl ekspertė rekomenduoja vadovautis 3–2–1 taisykle: turėti tris duomenų kopijas, saugomas bent dviejų tipų laikmenose, o vieną jų laikyti kitoje fizinėje vietoje. Pavyzdžiui, nuotraukas galima saugoti kompiuteryje, išoriniame SSD kaupiklyje ir debesijoje.

    Siekiant apsaugoti savo failus, ekspertė rekomenduoja laikytis kelių paprastų įpročių:

    • Patikrinkite, ar turite atsargines kopijas. Jei svarbūs dokumentai ir nuotraukos saugomi tik viename įrenginyje, pasirūpinkite papildoma jų kopija.
    • Atskirkite kasdienius failus nuo archyvo. Nuolat naudojamus dokumentus patogu laikyti debesijoje, o senesnes nuotraukas ir didelius vaizdo įrašus – papildomai išoriniame SSD.
    • Apsaugokite savo duomenis. Debesijos paskyroms naudokite unikalius slaptažodžius ir dviejų veiksnių autentifikavimą, o jautrius failus išorinėse laikmenose šifruokite.
    • Reguliariai atnaujinkite kopijas. Jei atsarginę kopiją kūrėte prieš metus, joje gali nebūti naujausių nuotraukų ar dokumentų.
    • Patikrinkite, ar failus galima atkurti. Retkarčiais pabandykite atverti kelis dokumentus iš atsarginės laikmenos ir įsitikinkite, kad kopijos veikia.

    DI vis dažniau formuoja vartotojų pasirinkimus, pateikdamas individualiai pritaikytas rekomendacijas. Tačiau už jų gali slypėti ne vartotojo interesai, o mokama reklama, kurią atpažinti tampa vis sunkiau.

    Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentės dr. Rimantės Hopenienės teigimu, ateityje du žmonės galės matyti tą pačią reklamą, tačiau gauti visiškai skirtingas žinutes apie tą patį produktą.

    „Personalizavimas šiandien jau neapsiriboja vien tinkamo vartotojo suradimu. Kur kas svarbiau tampa suprasti, kokią produkto vertę konkrečiu momentu verta akcentuoti būtent tam žmogui. Taigi ateities reklamoje svarbiausia bus ne adresatas, o argumentas“, – sako KTU docentė.

    Vis dėlto, pasak jos, visiškai individuali reklama kiekvienam vartotojui nebūtinai bus reikalinga. Kartais žmones vienija tas pats poreikis, todėl pakanka kelių prasmingų reklamos variantų. Be to, algoritmai gali neteisingai interpretuoti duomenis. Pavyzdžiui, jei žmogus ieško dovanos draugui, tai dar nereiškia, kad pats nori tokio produkto.

    „Aktuali žinutė gali būti naudinga, tačiau pernelyg gerai vartotoją pažįstanti reklama kartais sukelia ne susidomėjimą, o nepatogumo jausmą. Todėl personalizavimo ateitį lems ne tik technologinės galimybės, bet ir skaidrumas bei pasitikėjimas. Žmonės nori aktualių pasiūlymų, tačiau kartu nori suprasti, kaip ir kodėl jie buvo parinkti“, – pastebi R. Hopenienė.

    Personalizuota reklama – manipuliacijos rizika

    KTU docentė pasakoja, kad DI gali labai tiksliai atpažinti vartotojų elgesio dėsningumus: kada jie dažniau perka, į kokius pasiūlymus reaguoja ar kokių produktų ieško. Tačiau prognozuoti elgesį nėra tas pats, kas suprasti žmogaus motyvus, vertybes ar ilgalaikius tikslus.

    „Algoritmai iš tiesų gali daryti įtaką tam, ką svarstome pirkti. Jie nuolat atrenka informaciją, produktus ir pasiūlymus, kuriuos matome. Pavyzdžiui, jei pradedu domėtis bėgimu, netrukus galiu susidurti su gausybe sportinių batelių, laikrodžių ar treniruočių programėlių reklamų. Tai gali sustiprinti susidomėjimą ir išplėsti tai, ką laikau reikalingu pirkiniu“, – aiškina ji.

    Vis dėlto, pasak R. Hopenienės, svarbu nepainioti prognozės ir poveikio. Jeigu žmogus nusiperka produktą pamatęs reklamą, tai dar nereiškia, kad būtent ji sukūrė jo poreikį. Gali būti, kad reklama tiesiog pasiekė žmogų tuo metu, kai jis jau buvo pasirengęs pirkti.

    Kuo geriau algoritmai geba prognozuoti vartotojų elgesį ir personalizuoti pasiūlymus, tuo dažniau kyla klausimas, kur baigiasi pagalba apsispręsti ir prasideda manipuliacija. Tyrimai rodo, kad personalizavimas gali sukelti informacijos pertekliaus ar skubinimo pojūtį. Taigi individualiai pritaikytas pasiūlymas nebūtinai padeda žmogui priimti sprendimą.

    „Pasitikėjimui svarbu ir tai, ar vartotojas supranta, kuo grindžiama rekomendacija, ir išlaiko pasirinkimo kontrolę. Didžiausia DI reklamos rizika yra ne tai, kad ji taps pernelyg protinga, o tai, kad vartotojas nebesupras, kieno interesams ji atstovauja“, – pabrėžia ji.

    Ateities reklama leis išbandyti prieš perkant

    KTU docentė dalijasi, kad virtualus produktų išbandymas gali tapti viena praktiškiausių technologijų taikymo sričių rinkodaroje.

    Dažnai vartotojui sunkiausia ne rasti informaciją apie produktą, o įsivaizduoti, kaip jis atrodys ir veiks konkrečioje aplinkoje. Pavyzdžiui, galimybė pamatyti sofą savo svetainėje, šviestuvą virš valgomojo stalo ar akinių modelį ant savo veido gali suteikti daugiau vertės nei dar viena graži reklaminė nuotrauka.

    Ateityje, pasak R. Hopenienės, DI gali padėti tokias patirtis padaryti dar individualesnes. Sistema galės ne tik parodyti produktą, bet ir pasiūlyti alternatyvų, palyginti variantus ar paaiškinti, kodėl vienas sprendimas gali labiau tikti nei kitas.

    „Vis dėlto svarbu nepainioti vizualizacijos su tikru išbandymu. Drabužio atvaizdas ne visada parodo, kaip krenta audinys, o batų vaizdas dar neatsako į klausimą, ar jie bus patogūs po kelių valandų vaikščiojimo. Kuo įtikinamesnės tampa virtualios vizualizacijos, tuo svarbiau užtikrinti, kad jos nekurtų nepagrįstų lūkesčių“, – pabrėžia ji.

    KTU docentės teigimu, reklama vis dažniau ne tik pristatys produktą, bet ir leis vartotojui iš karto įvertinti, kiek jis atitinka jo poreikius. Taip trumpės kelias nuo susidomėjimo produktu iki sprendimo jį įsigyti.

    Naujas reklamos taikinys – DI asistentai

    R. Hopenienė pastebi, kad ateityje rinkodaros specialistams teks įtikinti ne tik vartotoją, bet ir jo DI asistentą. Vadinasi, jiems reikės galvoti apie abi auditorijas. Jei šiandien reklama dažniausiai siekia atkreipti žmogaus dėmesį, ateityje dalį pasiūlymų pirmiausia gali perskaityti ir įvertinti sistema, padedanti jam apsispręsti.

    „Tokiu atveju didelę reikšmę įgis aiškūs ir patikrinami duomenys apie kainą, funkcijas, garantiją, prieinamumą ar pristatymo sąlygas. Jei paprašyčiau DI asistento surasti skalbyklę mažam butui, jam reikėtų ne įkvepiančių pažadų, o tikslių parametrų, kuriuos būtų galima palyginti“, – aiškina KTU docentė.

    Vis dėlto, jos teigimu, tai nereiškia emocinės rinkodaros pabaigos. Žmonės ir toliau produktus rinksis ne tik pagal kainą ar technines specifikacijas. Vienais prekių ženklais jie pasitikės labiau nei kitais, o jų pasirinkimams įtakos turės ir asmeninės vertybės bei pomėgiai. Kitaip tariant, DI asistentas gali padėti atsirinkti tinkamiausius produktus, tačiau galutinis sprendimas greičiausiai liks žmogaus rankose.

    „Todėl rinkodaros specialistams gali tekti spręsti dvigubą uždavinį – sukurti prekių ženklą, kuriuo žmogus norėtų pasitikėti, ir pateikti informaciją taip, kad DI sistema galėtų ją tiksliai įvertinti. Mano nuomone, būtent ši dviejų auditorijų logika bus vienas įdomiausių artimiausių metų pokyčių rinkodaroje“, – sako R. Hopenienė.

    Reklama, kurios galime neatpažinti

    KTU docentės teigimu, ateityje pokalbio forma pateikiamą komercinį pasiūlymą atpažinti gali būti sudėtingiau nei tradicinę reklamą. DI įrankiai gebės vis sklandžiau bendrauti, prisitaikyti prie žmogaus klausimų ir pateikti įtikinamus paaiškinimus. Tačiau natūralus bendravimo tonas dar nereiškia, kad rekomendacija yra nepriklausoma. Vien iš pokalbio bus sunku spręsti, ar ji paremta objektyvia alternatyvų analize, ar komerciniais susitarimais.

    „Pavyzdžiui, jei paprašyčiau pasiūlyti viešbutį savaitgalio kelionei, norėčiau suprasti, pagal kokius kriterijus jis buvo pasirinktas. Ar sistema vertino visus rinkoje esančius variantus? Ar buvo atsižvelgta į mano nurodytą biudžetą ir poreikius? O gal tam tikri pasiūlymai buvo pateikti todėl, kad už juos sumokėta daugiau?“ – svarsto ji.

    Pasak R. Hopenienės, taip pat svarbu atskirti informavimą apie DI naudojimą nuo reklamos žymėjimo. Užrašas „sukurta naudojant DI“ neatskleidžia, ar rekomendacija yra reklaminio pobūdžio. Lygiai taip pat žmogaus parašytas tekstas gali būti visiškai komercinis.

    „Todėl, mano vertinimu, ateityje svarbiausia taps ne gebėjimas atpažinti reklaminį toną, o galimybė suprasti rekomendacijos kilmę. Pasitikėjimą kurs ne tai, kad sistema kalba kaip žmogus, o tai, kad ji aiškiai paaiškina, kaip ir kodėl pateikė konkretų pasiūlymą“, – pabrėžia ji.

    73 proc. vartotojų mažiau pasitiki DI reklama

    KTU docentė pastebi, kad ateityje vartotojų reakcija į DI sukurtą turinį nebus vienoda. Vieni vertins greitį ir patogumą, kiti labiau ieškos žmogaus autorystės ženklų. Jau atlikti tyrimai rodo, kad 73 proc. vartotojų mažiau pasitiki reklama, jei žino, kad ji sukurta naudojant DI.

    „Žmonėms reikia autentiškumo ir emocijų, todėl žmogaus sukurta reklama gali būti vertinama labiau. Vartotojai ieško ne tik informacijos, bet ir patirties, emocijų bei ryšio. Todėl kai kuriose kategorijose svarbi bus ne vien turinio kokybė, bet ir žinojimas, kad už jo stovi realus žmogus su savo patirtimi ir požiūriu“, – teigia ji.

    R. Hopenienės vertinimu, didėjant lengvai generuojamo turinio kiekiui, gali augti susidomėjimas aiškią autorystę turinčiu ir tikra patirtimi paremtu turiniu. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės automatiškai rinksis viską, kas sukurta be DI. Vertę kurs ne pats kūrimo būdas, o tai, ką vartotojas gaus iš turinio.

    „Pavyzdžiui, skaitant kelionių pasakojimą gali būti svarbu žinoti, kad autorius iš tiesų lankėsi aprašomose vietose. Tačiau ieškant produkto instrukcijos ar techninės informacijos labiau rūpės atsakymo tikslumas ir naudingumas nei tai, kas jį parašė“, – aiškina ji.

    Vis dėlto, pasak KTU docentės, žmogaus autorystė savaime negarantuoja autentiškumo. Naudojant DI sukurtas tekstas gali sąžiningai perteikti tikrą patirtį, o žmogaus parašyta rekomendacija gali būti paviršutiniška ar net klaidinanti. Todėl svarbu ne tik tai, kas sukūrė turinį, bet ir kokia patirtimi, požiūriu bei atsakomybe jis grindžiamas.

    Be to, DI sukurto turinio gausa gali paskatinti labiau vertinti ne tik autorystę, bet ir atsakomybę. Kai sunku suprasti, kas sukūrė turinį, žmonėms tampa svarbiau žinoti, kas už jį atsako. Todėl kai kuriose kategorijose vertę gali kurti ne užrašas „sukurta žmogaus“, o galimybė identifikuoti autorių ir pasitikėti jo kompetencija.

     

    Telefono dėklą dažniausiai renkamės pagal išvaizdą, kainą ir apsaugą, tačiau metalinės jo detalės gali trikdyti mobilųjį ryšį. Kaip patikrinti, ar dėklas silpnina signalą ir ką daryti, pataria „Bitė Lietuva“.

    „Mobilusis ryšys veikia radijo bangomis. Didžiausia kliūtis joms yra elektrą praleidžiančios medžiagos, pirmiausia metalas. Jis gali atspindėti radijo bangas arba dalį jų sugerti, todėl šalia telefono antenų esantys metaliniai elementai gali ryšį pabloginti“, – aiškina Andrius Archangelskis, skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

    Neigiamą poveikį mobiliajam ryšiui gali turėti iš aliuminio, plieno, vario ar cinko lydinių pagaminti, chromuotų ar veidrodinių paviršių telefonų dėklai. Net ir nedidelis elektrai laidžios medžiagos elementas gali susilpninti ryšio signalą. Norint tai patikrinti, reikėtų palyginti telefono ekrane matomų signalo stulpelių skaičių su dėklu ir be jo.

    „Dar tiksliau ryšio stiprumą rodo dBm vienetai. Kuo dBm rodmuo arčiau nulio, tuo ryšys stipresnis. Vienetus galima rasti telefono nustatymuose arba naudojant tam skirtas programėles, pavyzdžiui, „Net Signal“. Tikrinant svarbu nekeisti buvimo vietos ir telefoną laikyti vienodai“, – pataria „Bitės Profas“.

    Kaip dėklas paveiks ryšį, priklauso ir nuo telefono antenų vietos. Šiuolaikiniuose išmaniuosiuose yra kelios antenos ir jos dažniausiai nematomos. Antenų reikia mobiliajam ryšiui, „Wi-Fi“, „Bluetooth“ technologijoms. Oficialių gamintojų dėklai pritaikyti konkretiems telefono modeliams, todėl maža tikimybė, kad jie trikdys ryšį. Būta ir tokių atvejų, kai originalus telefono dėklas ne silpnino, o padėjo ryšį išsaugoti.

    „2010 m. pristatytų pirmosios partijos „iPhone 4“ telefonų apatiniame kairiame kampe buvo juoda izoliacinė juostelė, skyrusi dvi antenas. Ant juostelės uždėjus pirštą, antenos susijungdavo, dėl to kartais susilpnėdavo mobiliojo ryšio signalas, nutrūkdavo skambučiai. Tai pastebėjusi „Apple“ bendrovė šios partijos telefonams pasiūlė nemokamus guminius dėklus, kurie problemą išsprendė“, – atsiminė „Bitės Profas“.

     

    Restoranų veikla apima ne tik užsakymų priėmimą ir atsiskaitymus, bet ir rezervacijų, produktų likučių, darbuotojų bei pardavimų valdymą. Lietuvių sukurta „Greet“ sistema siūlo visas šias funkcijas sujungti vienoje vietoje.

    Lietuvių startuolis „Greet“, iki šiol restoranams ir kitiems paslaugų sektoriaus verslams siūlęs skaitmeninius QR kodų sprendimus, kuriuos jau naudoja daugiau nei 1000 klientų, žengia į naują etapą – pristato savo sukurtą kasos sistemą restoranams.

    Daugiau nei metus kurta sistema vienoje vietoje apjungia kasdieniam restorano darbui reikalingas funkcijas: nuo užsakymų priėmimo ir atsiskaitymų iki rezervacijų bei sandėlio valdymo. Sistema taip pat leidžia stebėti pardavimus realiuoju laiku, o dirbtinio intelekto sprendimai padeda automatizuoti dalį kasdienių užduočių.

    „Mums buvo svarbu ne tiesiog pasiūlyti dar vieną kasos aparatą, o išspręsti problemas, su kuriomis restoranai susiduria kasdien. Prieš pradėdami kurti sistemą atlikome dešimtis interviu su restoranų vadovais, aiškinomės, kas jiems kelia daugiausia iššūkių ir ko trūksta jau naudojamuose sprendimuose. Restoranų vadovai kaip pagrindines problemas išskirdavo sudėtingą kasdienės veiklos valdymą, daug rankinio darbo ir ribotas galimybes greitai įvertinti restorano rezultatus. Norėjome sukurti tokią kasos sistemą, kuri atlieptų realius restoranų poreikius ir padėtų jiems dirbti paprasčiau“, – sako „Greet“ vadovas ir vienas įkūrėjų Arnoldas Gritė.

    Rezervacijos ir sandėlio valdymas vienoje sistemoje

    Viena iš sistemos funkcijų – rezervacijų valdymas. Restoranai gali turėti savo poreikiams pritaikytą rezervacijų puslapį, vienoje vietoje matyti rezervacijas ir naudotis svečių apsilankymų istorija. Kadangi ši informacija pasiekiama toje pačioje sistemoje, darbuotojams nereikia nuolat persijungti tarp skirtingų įrankių.

    Daug dėmesio buvo skiriama ir sandėlio valdymui. Pasitelkus dirbtinį intelektą, sistema gali apdoroti tiekėjų sąskaitas, pagal jas atnaujinti produktų kainas ir apskaičiuoti patiekalų savikainą. Tai leidžia restoranų vadovams stebėti, kaip besikeičiančios tiekėjų kainos veikia patiekalų pelningumą.

    „Didžiausias iššūkis buvo sukurti sistemą, kuri apimtų restoranams reikalingas funkcijas, bet kartu išliktų paprasta. Norėjome, kad restorano vadovui nereikėtų specialių techninių žinių pradedant dirbti su sistema, prijungiant įrangą ar valdant kelis restoranus. Pavyzdžiui, pakeitus meniu, vadovui nereikėtų tų pačių pakeitimų atlikti kiekviename padalinyje atskirai”, – sako „Greet“ produkto vadovas ir vienas įkūrėjų Dovydas Bernotas.

    Pardavimų analitika realiuoju laiku

    Kasdienius sprendimus padeda priimti ir realaus laiko analitika. Ji leidžia stebėti pardavimus jiems vykstant, o ne tik pasibaigus darbo dienai ar mėnesiui. Pardavimų duomenis galima analizuoti pagal darbuotojus, staliukus ar gamybos zonas, taip geriau suprantant, kur procesai veikia efektyviai, o kur dar yra galimybių tobulėti.

    Kasa veikia net ir laikinai dingus interneto ryšiui, yra integruota su VMI i.EKA, taip pat gali būti naudojama kartu su kitais „Greet“ sprendimais – skaitmeniniu meniu „Greet Menu“, užsakymų sistema „Greet Orders“ ir atsiskaitymų sprendimu „Greet Pay“. Tai suteikia galimybę restoranų svečiams peržiūrėti meniu, pateikti užsakymus ar atsiskaityti QR kodu.

    „Greet“ kasos sistema neturi mėnesinių licencijos ir priežiūros mokesčių, o klientai neprivalo sudaryti ilgalaikių sutarčių. Restoranai moka tik už apdorotas mokėjimo kortelių operacijas.

    Nors oficialus „Greet“ kasos sistemos pristatymo renginys dar neįvyko, ja jau naudojasi kelios dešimtys restoranų Lietuvoje.

    „Labiausiai džiugina pirmųjų klientų atsiliepimai apie sistemos paprastumą ir patogumą. Būtent tokio rezultato ir siekėme kurdami „Greet“ kasos sistemą, – sako „Greet“ vadovas A. Gritė.

    Lapkričio 10 d. įmonė surengs nuotolinį renginį, kurio metu restorano vadovams pristatys naująjį produktą ir jo funkcijas.

    Apie „Greet“

    „Greet" – lietuvių startuolis, kuriantis skaitmeninius sprendimus HORECA sektoriaus verslams. Per ketverius veiklos metus „Greet“ sprendimai įdiegti daugiau nei 1000 vietų visoje Lietuvoje. Nors „Greet“ dažniausiai matomas maitinimo įstaigose, sprendimus sėkmingai naudoja ir kiti paslaugų sektoriai - viešbučiai, valymo įmonės, paramos fondai, bažnyčios, muziejai, grožio salonai.

    Katėms patinka šiltos vietos, todėl jos neretai įsitaiso ant maršrutizatorių. Tačiau uždengtas įrenginys gali perkaisti, o paslėptas spintelėje ar už televizoriaus – prasčiau skleisti „Wi-Fi“ signalą. Kaip tinkamai parinkti maršrutizatoriaus vietą, pataria ekspertas.

    „Nuo maršrutizatoriaus vietos namuose priklauso „Wi-Fi“ ryšio kokybė. Gerai apšiltintos namo sienos, taip pat baldai ir kitos fizinės kliūtys dažnai silpnina signalą, dėl to nereikėtų įrenginio slėpti spintelėje ar už televizoriaus. Taip pat svarbu, kad įrenginys tinkamai vėdintųsi. Jei ant jo įsitaiso katė, ji gali uždengti maršrutizatoriaus angas, o pats įrenginys dėl to – perkaisti“, – aiškina Martynas Vrubliauskas, „Bitės Profas“.

    Kaip katė gali sutrikdyti internetą

    Šilumą mėgstančioms katėms maršrutizatorius gali pasirodyti patraukli vieta prisiglausti, horizontalus modelis net gali būti paverstas guoliu. Ekspertas rekomenduoja neleisti katėms ant įrenginio įsitaisyti, kad šis neperkaistų.

    „Jei maršrutizatorius tampa toks karštas, kad nemalonu liesti, tai gali būti perkaitimo požymis. Tokiu atveju reikėtų įrenginį išjungti, leisti jam atvėsti ir patikrinti, ar neuždengtos ventiliacijos angos“, – aiškina M. Vrubliauskas.

    Taip pat žaisdama katė gali maršrutizatorių numesti ar ištraukti maitinimo laidą. Dėl to įrenginį geriausia laikyti augintiniui sunkiau pasiekiamoje vietoje, o laidus apsaugoti. Jei katė nuolat lipa ant maršrutizatoriaus, galima rinktis vertikalų modelį, ant kurio sunkiau įsitaisyti.

    Kur geriausia statyti maršrutizatorių?

    Viena dažniausių klaidų – maršrutizatorių paslėpti spintelėje ar už televizoriaus, nes kliūtys silpnina „Wi-Fi“ signalą. Ypač trukdo gelžbetoninės sienos, dideli metaliniai daiktai, veidrodžiai, akvariumai, mikrobangų krosnelės, kiti belaidžiai prietaisai. Maršrutizatorių geriausia laikyti atviroje, aukštesnėje vietoje, kuo arčiau patalpos centro.

    „Būsto viduryje pastatytas maršrutizatorius dažniausiai tolygiau paskirsto „Wi-Fi“ signalą. Vis tik naudojant 4G ar 5G internetą svarbu ir tai, kaip gerai įrenginys priima mobilųjį ryšį. Geresnė vieta maršrutizatoriui gali būti prie lango, kur mažiau kliūčių ryšiui su mobiliojo ryšio bokštu“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

    Taip pat svarbu patikrinti, ar iš pasirinktos vietos „Wi-Fi“ signalas pasiekia kitus kambarius. Jei tolimuose kambariuose „Wi-Fi“ ryšys silpnas, gali padėti „Mesh“ sistema, kuri išplečia „Wi-Fi“ tinklo aprėptį namuose.

    „Jei internetas lėtas net šalia maršrutizatoriaus, reikėtų gamintojo programėlėje arba administravimo skydelyje patikrinti įrenginio priimamo ryšio stiprumą. Jei tai nepadeda, verta pabandyti įrenginį perkrauti ir patikrinti, ar nėra programinės įrangos atnaujinimų“, – pataria „Bitės Profas“.

    Sekmadienį Lietuva pereina prie žiemos laiko – laikrodžiai atsukami valanda atgal. Telefonuose laikas turėtų pasikeisti automatiškai, jei įjungti datos ir laiko nustatymai. „Bitė Lietuva“ taip pat paaiškina, kodėl tikslumui svarbūs atominiai laikrodžiai.

    „Išmanieji įrenginiai laiką sinchronizuoja naudodami interneto protokolus – signalai perduodami per mobiliojo ryšio bokštus, duomenų centrus ir serverius. Šie duomenys galiausiai remiasi atominių laikrodžių sistema, kuri laikoma tiksliausia pasaulyje. O konkrečioje vietovėje, pereinant prie žiemos arba vasaros laiko, valanda parenkama pagal įrenginyje nustatytą laiko juostą“, – sako Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.

    Artėjant laikrodžių persukimui, pašnekovas primena, kad ne visi įrenginiai prie naujo laiko prisitaiko automatiškai. Kai kurių prietaisų rodmenis vis dar tenka pakeisti rankiniu būdu. Pavyzdžiui, automobilių ar orkaitės laikrodžius vis dar tenka persukti ranka.

    Tiksliausi – atominiai laikrodžiai

    Išmaniuosiuose įrenginiuose laiką automatiškai pakeičia operacinė sistema, o tikslumą padeda užtikrinti sinchronizavimas su laiko serveriais, kurių atskaitos taškas – atominiai laikrodžiai. Pasaulinį tinklą sudaro šimtai itin tikslių atominių laikrodžių, veikiančių skirtingose laboratorijose. Šie laikrodžiai matuoja atomų virpesius ir taip nustato laiką nanosekundžių – milijardinės sekundės dalies – tikslumu.

    Tokia tiksli įrenginių sinchronizacija reikalinga ne tik tam, kad telefone matytume tikslias valandas ar laiku gautume priminimą apie kalendoriuje pažymėtą susitikimą. Mobiliojo ryšio bendrovėms itin tikslus laikas būtinas ryšio bokštų sinchronizacijai.

    „Mobiliojo ryšio bokštai negali veikti kiekvienas pagal savo laikrodį. Visi jie turi siųsti ir priimti duomenis tiksliai suderintu laiku. Jei tarp bokštų laikrodžiai išsiderintų, mobiliojo ryšio signalai persidengtų, atsirastų trikdžių – dėl to ryšys lėtėtų ar taptų nestabilus. Itin tikslus laikas leidžia tūkstančiams ryšio bokštų veikti darniai ir užtikrinti, kad žmonėms skambučių ir interneto paslaugos veiktų sklandžiai“, – tikina M. Ropė.

    Dažniausiai mobiliojo ryšio tinklas tikslų laiką gauna iš GPS palydovų. Visgi šiandieninė geopolitinė situacija rodo, kad Baltijos regionui to negana dėl Rusijos nuolat keliamų GPS signalų trikdžių. Dėl to „Bitė“ šiemet įsigijo Šveicarijos bendrovės cezio atominį laikrodį, kuris bendrovei atsiėjo daugiau kaip 110 tūkst. eurų.

    „Atominis laikrodis pačių GPS trikdžių nestabdo, bet kai GPS nepasiekiamas arba informacija suklastota, jis padeda tinklui išlaikyti tikslų laiką. „Bitės“ įsigytas atominis laikrodis, net ir visiškai nutrūkus GPS signalui, apie 40-60 dienų gali išlaikyti tikslų laiką su ne didesne kaip 100 nanosekundžių paklaida. Mūsų klientams tai svarbu, nes atominis laikrodis padeda užtikrinti stabilų 4G ir 5G ryšį net sutrikus vienam iš įprastų laiko šaltinių“, – pabrėžia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.

    Ką daryti, jei laikas neatsinaujino

    Jei visgi matote, kad perėjus prie žiemos laiko, telefonas rodo netikslias valandas, patikrinkite ar pasirinkta funkcija „automatinis datos ir laiko nustatymas“. Taip pat patikrinkite, kokia įrenginyje pasirinkta laiko zona – Lietuva priskiriama Vilniaus laiko zonai. Perėjus prie žiemos laiko, rodoma UTC+2 laiko zona, prie vasaros – UTC+3.

    Jei nustatymai teisingi, tačiau valanda vis tiek neatnaujinta, verta įrenginį prijungti prie interneto ir paleisti iš naujo. „Apple“ taip pat rekomenduoja įsitikinti, ar įrenginyje įdiegta naujausia sistemos versija, kuri taip pat gali turėti įtakos laiko parametrams.

    Laiko sukiojimas, kaip būdas efektyviau išnaudoti dienos šviesą, pradėtas svarstyti dar XIX amžiaus pabaigoje. Pirmieji jį praktiškai pritaikė vokiečiai Pirmojo pasaulinio karo metu. Europos Sąjungoje vasaros laikas įvestas nuo 1980 metų, o Lietuvoje taikomas nuo 1981-ųjų.

     

    DI vis dažniau naudojamas Lietuvos darbuotojų kasdienybėje, tačiau jo galimybės išnaudojamos nepakankamai. „Samsung“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai jį dažniausiai pasitelkia informacijos paieškai, tekstams ir idėjoms kurti, o sudėtingesnes užduotis patiki retai. Ekspertų teigimu, trūksta gebėjimo geriau išnaudoti DI galimybes.

    Baltijos šalyse atliktos vartotojų nuomonės apklausos duomenimis, DI įrankius kasdien darbe naudoja 15,3 proc. Lietuvos respondentų, dar 25,8 proc. – kelis kartus per savaitę. Vis dėlto beveik ketvirtadalis (23,9 proc.) apklaustųjų teigia DI darbo reikmėms niekada nenaudoję.

    „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės teigimu, šie skaičiai rodo, kad DI integracija į kasdienius darbo procesus dar tik įsibėgėja. Nors technologija daugeliui jau pažįstama, ji vis dar dažniau pasitelkiama atskiroms užduotims atlikti, o ne sistemingai darbo procesams optimizuoti.

    DI patikime paprastesnes užduotis

    Tyrimas atskleidė, kad populiariausias DI panaudojimo būdas Lietuvoje – informacijos paieška. Šiam tikslui technologiją pasitelkia 52,1 proc. respondentų, 37,6 proc. ją naudoja tekstams rašyti ar redaguoti, o 35,2 proc. – naujoms idėjoms generuoti.

    Gerokai rečiau DI išnaudojamas sudėtingesnėms užduotims: duomenų analizei ar ataskaitoms rengti jį pasitelkia 19,8 proc. apklaustųjų, o darbo procesams automatizuoti – vos 14,4 proc.

    „Šiandien daugelis darbuotojų jau žino, kad DI gali per kelias sekundes parengti laiško juodraštį ar apibendrinti informaciją. Tačiau tai – tik nedidelė technologijos potencialo dalis. Didžiausias produktyvumo pokytis įvyksta tuomet, kai DI ne tik padeda greičiau atlikti vieną užduotį, bet ir leidžia iš esmės pakeisti pasikartojančių darbų eigą“, – aiškina E. Tamelytė.

    Anot jos, pavyzdžiui, užuot kaskart prašius DI apibendrinti atskirą dokumentą, galima sukurti nuoseklų procesą, kuriame informacija surenkama, susisteminama ir parengiama tolesnei analizei. Taip darbuotojui lieka daugiau laiko sprendimams, kuriems būtinas žmogiškasis vertinimas.

    Laiko sutaupome mažiau nei kaimynai

    Ribotas DI galimybių išnaudojimas atsispindi ir vertinant, kiek darbo laiko ši technologija padeda sutaupyti. Apklausos duomenimis, 13,1 proc. lietuvių naudodamiesi DI laiko apskritai nesutaupo, o dar 68,7 proc. per savaitę sutaupo ne daugiau kaip dvi valandas.

    Tuo metu bent tris valandas per savaitę sutaupo 18,2 proc. Lietuvos respondentų. Latvijoje šis rodiklis siekia 29,6 proc., Estijoje – 24,6 proc.

    Pasak E. Tamelytės, vertinant DI naudą svarbu atskirti greičiau atliekamas užduotis nuo realaus produktyvumo augimo. Vien tai, kad DI per minutę sugeneruoja tekstą, dar nereiškia, kad visas darbo procesas tapo efektyvesnis.

    „Jeigu darbuotojas sutaupo penkias minutes rengdamas laišką, tačiau tiek pat laiko praleidžia tikrindamas ir taisydamas DI pateiktą informaciją, apčiuopiamos naudos gali ir nelikti. Todėl svarbu vertinti ne vien technologijos veikimo greitį, bet ir galutinį rezultatą – kiek laiko, įvertinus visas užduoties dalis, iš tiesų pavyko sutaupyti“, – pastebi ekspertė.

    Jos teigimu, didesnę naudą galima pasiekti identifikavus reguliariai pasikartojančius darbus, kuriuose pasitelkus DI būtų galima sutaupyti ne pavienes minutes, o reikšmingą kiekį valandų per savaitę.

    Didžiausia DI nauda slypi kitur

    Nors dirbtinio intelekto nauda dažniausiai vertinama pagal tai, kiek laiko jis padeda sutaupyti, ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne mažiau svarbus ir kitas aspektas – kiek kasdienių sprendimų technologijos gali priimti už žmogų. Būtent šia kryptimi DI vis sparčiau žengia iš kompiuterių ekranų į išmaniuosius telefonus ir kitus išmaniuosius įrenginius.

    „Šiandien apie DI vis dar dažniausiai galvojame kaip apie įrankį, kuriam turime suformuluoti užduotį, kad gautume norimą rezultatą. Tačiau šį technologija vystoma kita kryptimi – link sprendimų, kurie geba atpažinti situaciją, prisitaikyti prie žmogaus poreikių ir veiksmus atlikti savarankiškai. Tikroji DI vertė atsiskleidžia tuomet, kai nebereikia nuolat galvoti, kaip technologiją panaudoti, nes ji natūraliai įsilieja į mūsų kasdienybę“, – sako E. Tamelytė.

    Tokio DI pritaikymo nereikia ieškoti toli – jis jau persikėlė ir į darbą, ir į kasdienį gyvenimą. „Galaxy AI“ išmaniuosiuose telefonuose gali padėti apibendrinti susitikimus, susisteminti užrašus ar išversti pokalbį, o namuose išmanieji šaldytuvai prisideda prie patogesnio maisto atsargų ir energijos sąnaudų valdymo.

    Pasak E. Tamelytės, šie pavyzdžiai iliustruoja svarbų pokytį – DI nauda nebūtinai turi būti matuojama vien sutaupytomis minutėmis. Ne mažiau reikšminga tai, kad technologija sumažina žmogui tenkančių smulkių sprendimų skaičių ir leidžia daugiau dėmesio skirti svarbesnėms veikloms.

    „Per dieną priimame daugybę nedidelių sprendimų, kurių atskirai net nepastebime, tačiau kartu jie reikalauja daug mūsų laiko ir dėmesio. Jeigu technologija gali perimti bent dalį šios naštos, jos kuriama vertė tampa gerokai platesnė nei paprastas laiko taupymas. Manau, būtent galimybė sumažinti kasdienę informacinę ir rutininių sprendimų naštą ateityje taps vienu svarbiausių kriterijų vertinant DI naudą“, – apibendrina ekspertė.

    Kaip gydytojai padėjo sukurti jiems skirtą DI asistentą

    Išbandžiusi „Gydytojo asistentą“, šeimos gydytoja pastebėjo, kad sistema užfiksavo pacientės atsisakymą atlikti aptartus tyrimus ir išsaugojo tiek pasiūlymus, tiek jos sprendimą.

    „Labai patiko, kaip įrankis įvertino, kad pacientė atsisako tyrimų, surašė viską, ką sakiau ir skliaustuose paneigė, labai patogu“, – rašė bandymuose dalyvavusi šeimos gydytoja.

    „Gydytojo asistentą“ vystome kaip platformą, kuri pasitelkia DI kasdienėms gydytojo užduotims palengvinti. Dokumentavimas, paciento istorijos paieška ir klinikinių kodų pasiūlymai – pirmosios sritys, kuriose šią idėją įgyvendiname ir tikriname su gydytojais.

    Viename ankstyvųjų bandymų nosies polipai transkripcijoje buvo užfiksuoti teisingai, tačiau sugeneruotoje anamnezėje jų nebeliko. Vadinasi, teisingai atpažinti pokalbį dar nepakanka, kad svarbūs faktai patektų į dokumentą. AAI Labs komandoje buvome nepakankamai įvertinę, kiek dokumento naudingumas priklauso nuo detalių, faktų eiliškumo, formuluočių ir informacijos vietos. Gydytojų bandymai pakeitė ir dokumentų generavimą, ir supratimą, kokio asistento reikia kasdieniam darbui.

    Kurdami asistentą remiamės nusistovėjusia klinikinio dokumento struktūra, informacijos prasme ir gydytojo profesine atsakomybe. Technologija turi padėti atlikti šį darbą, o kaip keisti darbo eigą, sprendžiame kartu su gydytojais.

    Dokumentas turi atitikti gydytojo darbą

    Viename teste kitų specialistų anksčiau paskirti vaistai sugeneruotame dokumente atrodė kaip šio vizito metu paskirtas gydymas. Taip pasikeitė įrašo prasmė: ankstesnis gydymas dokumente buvo pateiktas kaip naujas paskyrimas.

    E025 ambulatorinio apsilankymo aprašyme nusiskundimai, anamnezė, objektyvi būklė, tyrimai ir rekomendacijos turi savo vietą. Gydytojos prašė atskirti ankstesnį, šiuo metu taikomą ir naujai paskirtą gydymą. Jos siuntė užpildytų formų pavyzdžius ir aiškino, kuo skiriasi ūmios ligos konsultacija, tyrimų aptarimas ar profilaktinis patikrinimas. Pagal šią medžiagą rengėme skirtingiems vizitams pritaikytus šablonus.

    Paaiškėjo ir tai, kad rašymo stilius svarbesnis, nei numatėme. Gydytoja paprašė tyrimų skiltyje tiesiog išvardyti paskirtus tyrimus. Išplėstiniai sakiniai ir pasikartojimai rekomendacijose trukdė. Kiekvienas gydytojas turi savo įpročių, tačiau pateiktuose pavyzdžiuose kartojosi glaustas, faktinis tekstas. Todėl dokumentų generavimą pradėjome derinti prie šių pavyzdžių ir konkrečių skilčių reikalavimų.

    Medicininė kalba reikalavo atskiro darbo. Bandymuose sistema painiojo terminus, santrumpas ir vaistų pavadinimus. „Ritmiška“ ir „aritmiška“ skiriasi nedaug, tačiau aprašo skirtingą širdies ritmą. Dėl to transkripcijos apdorojimas apima medicininių terminų tikslinimą ir galimai netiksliai atpažintų medicininių frazių pateikimą gydytojui peržiūrėti. Jei neaišku, kuris terminas buvo pasakytas, sistema turi parodyti šią abejonę gydytojui, o ne nepastebimai pasirinkti vieną variantą.

    „Gražus ir nevarginantis apipavidalinimas ir kartais DI stebėtinai gerai pagauna mintį“, – rašė viena sistemą testavusi šeimos gydytoja. Tačiau tame pačiame atsiliepime ji nurodė netikslius žodžius ir klaidingą informacijos išdėstymą. Šis atsiliepimas parodė, kad patogi sąsaja ir teisingai užfiksuoti atskiri faktai dar nereiškia, jog visas dokumentas parengtas tinkamai.

    Paciento istorija reikalinga ir vizito metu

    Viena gydytoja norėtų asistentui užduoti klausimą „Kada paskutinį kartą buvo tirtas feritinas?“ ir gauti atsakymą neieškodama jo ankstesniuose įrašuose. Kitas prašymas buvo rasti konkretaus specialisto, pavyzdžiui, kardiologo, konsultaciją.

    Gydytojams svarbu matyti ankstesnes išvadas, tyrimus ir vartojamus vaistus šalia dabartinio vizito. Bandymuose išsakyti prašymai formavo paciento suvestinę ir joje veikiančią klausimų funkciją. Nauda priklauso ir nuo to, kokius paciento duomenis konkreti įstaiga gali pateikti asistentui.

    Gydytojos taip pat aprašė konsultacijas, kurios tęsiasi keliais etapais. Pacientas išsiunčiamas kraujo tyrimui ar rentgeno nuotraukai, gydytojas priima kitą žmogų, o vėliau grįžta papildyti pirmojo vizito. Įrankis, kuriame išsaugotas vizitas laikomas užbaigtu, tokios darbo eigos neatitinka: gydytojui reikia tęsti tą pačią konsultaciją, o ne pradėti naują dokumentą. Todėl sukūrėme galimybę išsaugotą vizitą pratęsti, pridėti naują įrašą ir peržiūrėti bendrą dokumentą, išlaikant ankstesnių etapų istoriją.

    Vizitą užbaigti padeda ir tinkamai parinkti kodai

    Gydytojų bandymuose kartojosi dar vienas prašymas: pagal dokumentuotą situaciją pasiūlyti TLK-10-AM diagnozės kodą. Rečiau naudojamo kodo paieška užima laiko, o vien sutampantis žodis dar nereiškia, kad rastas tinkamas variantas.

    Gydytojui reikia pasiūlymo, kurį būtų galima patikrinti pagal dokumentuotą situaciją. Todėl kandidatus atrenkame iš oficialių katalogų, pateikiame juos pagrindžiančius dokumento fragmentus ir paliekame gydytojui galutinį pasirinkimą. Gydytojas gali ieškoti ir kito kodo. Atskirai veikia PSDF paslaugų kodų ir ACHI procedūrų kodų paieška bei pasiūlymai. Jų poreikis priklauso nuo specialybės; šeimos gydytojų grįžtamajame ryšyje ACHI buvo mažiau aktualūs.

    Vertinant DI asistentą gydytojams, svarbu žiūrėti į visą darbo eigą, o ne vien į tai, kaip gerai atliekama atskira užduotis. Greitai parengta santrauka mažai padeda, jei gydytojui tenka iš naujo ieškoti paciento istorijos, taisyti faktų išdėstymą ar pradėti naują dokumentą grįžus po tyrimų. Todėl svarbiausias klausimas – ar asistentas padeda gydytojui atlikti darbą lengviau, greičiau ir tiksliau, išlaikant galimybę patikrinti informaciją ir priimti galutinį sprendimą.

     

    Telefoną, kitaip nei kompiuterį, retai išjungiame, tačiau retkarčiais jį perkrauti naudinga. Ypač tuomet, kai įrenginys pradeda lėtėti, teigia „Bitė Lietuva“.

    „Jei telefonas veikia įprastai, nėra taisyklės, kad jį būtina reguliariai perkrauti. Vis dėlto perkrovimas iš naujo paleidžia visą telefono sistemą – programėlės uždaromos, atlaisvinama operatyvioji atmintis, o pats įrenginys iš naujo prisijungia prie mobiliojo tinklo. Tai paprastas veiksmas, kuris tam tikrais atvejais gali pagerinti telefono veikimą“, – sako Audrius Vengalis, „Bitė Lietuva“ radijo tinklo planavimo ir optimizavimo vadovas.

    Sulėtėjus telefonui padės „Restart“ mygtukas

    Telefono meniu paprastai galima rinktis vieną iš dviejų veiksmų – telefoną perkrauti („Restart“) arba visiškai išjungti („Power off“). Pirmuoju atveju sistema išjungiama ir telefonas iškart automatiškai paleidžiamas iš naujo. Antruoju – telefonas lieka išjungtas tol, kol žmogus pats jį vėl įjungia. Abi funkcijos yra identiškos, tačiau „Restart“ mygtukas kartais būna tiesiog patogesnis – telefonas po kelių akimirkų įsijungia pats.

    „Kai kuriuose „Samsung“ telefonuose yra funkcija automatiškai perkrauti įrenginį, kai to reikia („Restart when needed“). Taip telefonas gali pats persikrauti, kai padidėja atminties naudojimas arba išmanusis ilgiau nebuvo perkrautas. Panašių funkcijų turi ir kitų gamintojų telefonai. Pavyzdžiui, dalyje „Xiaomi“, „Honor“ telefonų galima nustatyti, kad įrenginys tam tikru metu pats išsijungtų ir vėl įsijungtų“, – vardija skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertas.

    „iPhone“ telefonuose atskiro „Restart“ pasirinkimo nėra. „Apple“ rekomenduoja telefoną tiesiog išjungti ir vėl įjungti.

    Ryšiui pagerinti – skrydžio režimas

    Jeigu norima tik iš naujo prisijungti prie mobiliojo tinklo, pavyzdžiui, susidūrus su ryšio sutrikimais konkrečioje vietovėje, viso įrenginio perkrauti visai nebūtina. Tam gali pakakti trumpam įjungti skrydžio režimą.

    „Telefonas su tinklu bendrauja nuolat. Judant žmogui, jis persijungia nuo vieno ryšio bokšto prie kito, o kirtus valstybės sieną turi užsiregistruoti kitos šalies operatoriaus tinkle. Kai jungiame skrydžio režimą, telefoną nuo mobiliojo tinklo trumpam atjungiame, o jį išjungus įrenginys iš naujo ieško pasiekiamo tinklo ir prie jo prisijungia. Ši funkcija praverčia ir tankioje miesto vietovėje ar judant automobiliu. Trumpam aktyvavus skrydžio režimą, įrenginys iš naujo jungsis prie bokšto, kurio signalas yra stipriausias. Todėl, jei norime atnaujinti tik prisijungimą prie tinklo, dažnai nebūtina perkrauti viso telefono“, – pataria A. Vengalis.

    Rekomenduojama skrydžio režimą palaikyti įjungtą bent 10–15 sekundžių. Keliaujant užsienio šalyse ir susidūrus su ryšio nesklandumais pravartu pauzę padaryti ilgesnę – apie 30 sekundžių. Taip yra todėl, kad užsienyje telefonas prisijungia prie vietinio operatoriaus tinklo, tačiau mobiliojo interneto duomenys dažnai dar keliauja per namų operatoriaus tinklą, dėl to pailgėja duomenų kelias.

    „Norint naudotis visomis telefono ir mobiliojo tinklo galimybėmis, kartu verta prisiminti ir tai, kada paskutinį kartą keitėte SIM kortelę. Iki 2014 metų išduotos kortelės gali nepalaikyti 4G ar 5G ryšio. Jei SIM kortelė naujesnė, patikrinkite, kokį ryšį rodo telefono ekrane. Jei telefonas ir jūsų planas palaiko 4G ar 5G, tačiau ryšys neatsistato, trumpam įjunkite skrydžio režimą. Jei tai nepadeda, perkraukite telefoną“, – vardija A. Vengalis.

     

    Tobulėjant dirbtiniui intelektui, rinkos ir investuotojai linksta į fizinį dirbtinį intelektą. Jis pasižymi ne tik gebėjimu apdoroti ir generuoti informaciją, bet ir savarankiškai atlikti užduotis ir veikti pasaulyje. 

    Fizinį dirbtinį intelektą jau galima sutikti keliuose

    Dirbtinis intelektas šiandien žengia į naują raidos etapą. Pirmąją DI pažangos bangą paskatino didieji kalbos modeliai ir generatyvinis DI, bet tobulėjant technologijoms ir mažėjant jų kaštams, viena pirmųjų plačiai komercializuotų fizinio DI sričių tapo autonominis transportas.

    Viena pagrindinių šio proveržio priežasčių yra eismo saugumas. Net 94 proc. eismo įvykių lemia žmogiškosios klaidos, o autonominis vairavimas laikomas vienu palankiausių sprendimų mažinti avaringumą. Autonominiai automobiliai tapo savotišku fizinio DI „bandymų poligonu“, o milijardinės investicijos į automobilių sektorių finansavo technologijas, kurios vėliau tampa pagrindu kitoms fizinio DI sritims.

    Ryškiausias šių technologijų pritaikymo pavyzdys šiuo metu yra robotaksi, kurių paslaugos jau teikiamos JAV ir Kinijoje, o pirmieji šių sprendimų diegimo projektai pamažu pasiekia ir Europą. „Goldman Sachs“ vertinimu, robotaksi rinkos vertė nuo kelių milijardų JAV dolerių 2025 m. galėtų išaugti iki 415 mlrd. JAV dolerių 2035 metais.

    Ateityje autonominio vairavimo sprendimai gali plėstis ir į kitas transporto sritis, ypač krovinių gabenimą. Šis sektorius šiuo metu susiduria su augančiu profesionalių vairuotojų trūkumu. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) duomenimis, pasaulyje šiuo metu trūksta apie 3,6 mln. sunkvežimių vairuotojų, o per artimiausius penkerius metus dar 3,4 mln. dabartinių vairuotojų pasieks pensinį amžių.

    Mokslinė fantastika pamažu tampa realybe

    Jeigu autonominiai automobiliai yra pirmoji fizinio DI komercializacijos banga, tai didžiausi investuotojų lūkesčiai šiuo metu siejami su humanoidiniais robotais. Šios rinkos augimą skatina ne tik spartūs dirbtinio intelekto pasiekimai, bet ir demografiniai pokyčiai. Daugelyje pasaulio regionų mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius, visuomenė senėja, o verslas susiduria su vis didesniu darbuotojų trūkumu ir produktyvumo iššūkiais. Dėl to humanoidiniai robotai, kuriuos matydavome tik filmuose, pamažu tampa realiu sprendimu.

    Pirmieji humanoidų modeliai jau testuojami gamybos įmonėse ir logistikos centruose, o į šį sektorių pritraukiamos milijardinės investicijos bei strateginės partnerystės. Rinkos dalyviams svarbiausias klausimas šiandien jau nebėra, ar humanoidai taps perspektyvia technologija. Kur kas svarbiau, kaip greitai jie bus diegiami ir kurios bendrovės sugebės tapti šios rinkos lyderėmis.

    Kinija šiuo metu sparčiai stiprina savo pozicijas humanoidinių robotų rinkoje. „Morgan Stanley“ duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį pasaulyje buvo pristatyta apie 19 tūkst. humanoidų, o net 97 proc. jų pardavimų sugeneravo Kinijos gamintojai. Prognozuojama, kad vien Kinijoje šiemet bus pristatyta apie 50 tūkst. humanoidinių robotų, palyginti su maždaug 12 tūkstančių 2025 metais.

    Kada humanoidiniai robotai atsiras mūsų namuose?

    Vis dėlto masiniam humanoidų paplitimui dar reikia laiko. Pasaulinėje robotikos konferencijoje Pekine bendrovės „Unitree“ vadovas teigė, kad tikrasis robotikos „ChatGPT momentas“ įvyks tuomet, kai robotas nepažįstamoje aplinkoje galės savarankiškai atlikti didžiąją dalį kasdienių užduočių, vadovaudamasis tik balso ar tekstinėmis komandomis.

    Pagal optimistiškus vertinimus, toks proveržis galėtų įvykti per artimiausius dvejus ar trejus metus, tačiau konservatyvesni vertinimai kalba apie penkerių ar net dešimties metų laikotarpį. Kitaip tariant, nors humanoidai jau žengia į gamyklas ir logistikos centrus, jų plačiam pritaikymui namų ūkiuose vis dar reikalinga reikšminga technologinė pažanga.

    Nepaisant to, investuotojai aktyviai ieško būsimų šios rinkos laimėtojų. Daug dėmesio sulaukia „Tesla“ ir jos humanoidinis robotas „Optimus“, kurį Elonas Muskas yra pavadinęs potencialiai svarbiausiu bendrovės produktu istorijoje. Taip pat investuotojai atidžiai stebi sparčiai augančias bendroves, tokias kaip „Figure AI“, kurios robotai jau testuojami BMW gamyklose, ar „Apptronik“, bendradarbiaujančią su „Mercedes-Benz“.

    Tuo pat metu vis daugiau dėmesio sulaukia ne tik patys robotų gamintojai, bet ir juos aprūpinančios tiekimo grandinės. „McKinsey“ skaičiavimais, didžiausią humanoidų savikainos dalį sudaro pavaros, jutiklių ir aplinkos suvokimo sistemos, skaičiavimo platformos, konstrukciniai komponentai bei baterijos. Tai reiškia, kad fizinio DI plėtra gali atverti naujų galimybių ne tik robotus kuriantiems verslams, bet ir bendrovėms, tiekiančioms pagrindines jų technologines bei fizines sudedamąsias dalis.

    Ar yra šioje rinkoje potencialo investuotojams? Šiandien atrodo, kad taip. Nors dar sunku pasakyti, kas taps laimėtojais. Ar tai bus robotų ir fizinio DI sprendimų gamintojai, ar tiekimo grandinės įmonės, parodys tik laikas. Tačiau aišku viena: fizinis DI žengia už laboratorijų ribų ir gali tapti viena svarbiausių ateinančių dešimtmečių technologinių bei investicinių temų.

    © 2018 Your Company. All Rights Reserved. Designed By Tripples