Login to your account

Username *
Password *

Create an account

Fields marked with an asterisk (*) are required.
Name *
Username *
Password *
Verify password *
Email *
Verify email *
Captcha *
Reload Captcha

Iki koronaviruso dauguma tėvų buvo įpratę savo vaikams nustatyti taisykles, kaip ir kiek laiko jie turėtų naudotis išmaniaisiais įrenginiais, bet dėl nuotolinio mokymo tai kontroliuoti tapo daug sunkiau. Vis dažniau prabylant apie grįžimą prie pamokų internetinėje erdvėje, auga tikimybė, kad išmaniaisiais įrenginiais vaikai vėl naudosis aktyviau. „Samsung“ inicijuotos programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovė Eglė Tamelytė dalinasi 5 patarimais, kaip tinkamai elgtis mokantis nuotoliniu būdu.

„Praėjusiais metais Lietuvos moksleivius pakvietėme sukurti skaitmeninio etiketo taisykles. Kuriant jas net nežinojome, kokios aktualios šios taisyklės taps koronaviruso kontekste. Vaikams pradėjus mokytis nuotoliniu būdu, skaitmeninio etiketo svarba tik dar labiau išaugo, todėl kviečiame visus moksleivius susipažinti su jomis ir pritaikyti jas praktikoje, su mokytojais ir bendraklasiais bendraujant virtualioje erdvėje. Norintiems sužinoti daugiau, rekomenduoju apsilankyti www.skaitmeninisiq.lt puslapyje, kuriame galima rasti ne tik taisykles, bet ir daug kitų naudingų patarimų apie saugų naudojimąsi išmaniosiomis technologijomis ir naršymą internete“, – sako E. Tamelytė.

Mandagumas skambučių su vaizdu metu

Bendravimas virtualioje erdvėje, lygiai taip pat, kaip ir realiame gyvenime, turi būti mandagus ir pagarbus. Tiesioginiuose skambučiuose moksleiviai turėtų kalbėti po vieną ir tik tada, kai tai leidžia mokytojas. Būtina mandagiai pasisveikinti ir atsisveikinti. Bendraujant su įjungta kamera, reikia atkreipti dėmesį ir į aprangos kodą – jis turėtų būti panašus į tą, kurį paaugliai renkasi eidami į mokyklą, todėl ekrane nederėtų pasirodyti su sportine apranga ar pižama.

Tekstinės žinutės – be dviprasmybių

Bendraujant žinutėmis būtina išlaikyti neutralumą, nes susirašinėjant virtualioje erdvėje neaišku, kokios emocijos lydi tekstą. Reikėtų vengti dviprasmiškumo: sarkazmo, perkeltinių prasmių, rašymo didžiosiomis raidėmis, nes jos dažnai asocijuojamos su šaukimu. Svarbi ir gramatika bei skyryba – tekstas turi būti tvarkingas, su lietuviškomis raidėmis, be trumpinių ar slengo.

 Privatumo svarba

Privačią informaciją, tokią, kaip asmeninės nuotraukos, esama buvimo vieta ir panašiai, moksleivis turėtų pasilikti sau, ir virtualioje erdvėje ja nesidalinti net su pažįstamais žmonėmis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į privačius pokalbius, kuriuos dabartinių technologijų laikais paviešinti galima padarius ekrano nuotrauką. Mokinys, prieš siųsdamas žinutę, turėtų pagalvoti apie tai, kas būtų, jei šią informaciją sužinotų kiti.

 Jokių patyčių

Bendraujant nuotoliniu būdu moksleiviams reikėtų įvertinti ar jų žodžiai neįžeis draugų ar bendraklasių. Prieš siunčiant žinutę moksleivis turėtų peržvelgti jos turinį ir įsitikinti, ar jis nėra žeidžiantis, menkinantis kito žmogaus orumą, fizines ar būdo savybes. Jei vaikas pats virtualioje erdvėje sulaukia patyčių ar grasinimų, jis apie tai būtinai turėtų pranešti mokytojui ar tėvams.

 Kritiškas požiūris į informaciją internete

Vaikai, mokydamiesi nuotoliniu būdu, neišvengiamai naršo internete. Visgi, visą virtualioje erdvėje randamą informaciją reikėtų vertinti kritiškai, nes ji nebūtinai yra teisinga. Ja dalintis galima tik visiškai įsitikinus jos tikrumu, patikrinus keletą šaltinių. Beatodairiškai skleidžiant nepatikrintą informaciją, galima nenoromis prisidėti prie melagingų naujienų plitimo ir suklaidinti savo draugus.

Dėl COVID-19 pandemijos didžioji dalis moksleivių ir studentų Europoje pavasarį užvėrė mokyklų bei universitetų duris bei persikėlė mokytis į namus. Prasidėjus mokymuisi nuotoliniu būdu kilo karštos diskusijos apie nepakankamus mokinių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Šiemet paskelbti „Eurostat“ duomenys atskleidė, kad 80 proc. 16-24 metų jaunuolių Europos Sąjungoje (ES) turi bazinius ar aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius.

Tarp ES narių Kroatijoje yra daugiausia jaunuolių, turinčių bazinius ir aukštesnio lygio skaitmeninius gebėjimus – 97 proc. Antrą vietą dalinasi Estija, Lietuva ir Nyderlandai (po 93 proc.), o trečioje – Graikija su 92 proc.

Mažiausiai jaunuolių, turinčių gerus skaitmeninius įgūdžius, yra Rumunijoje (56 proc.), Bulgarijoje (58 proc.), Italijoje (65 proc.), Vengrijoje (68 proc.), Latvijoje ir Liuksemburge (po 75 proc.).

„Jaunimas ne tik Lietuvoje, bet visoje ES turi geresnius skaitmeninius įgūdžius nei kitos amžiaus grupės. Lietuvos jaunuoliai ne kartą įrodė, kad yra imlūs skaitmeninėms technologijoms ir inovacijoms. Tai matėme ir Europos Komisijos atstovybės organizuotuose hakatonuose, kur Lietuvos jaunuoliai, sutelkę išradingumą, kūrybiškumą ir žinias, ieškojo novatoriškų skaitmeninių sprendimų Lietuvai ir Europai. Be to, Lietuvos jaunuoliai ir patys kuria iniciatyvas, siekdami padėti kitiems tobulinti savo gebėjimus skaitmeninėje erdvėje“, – sako Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Jaunimas pirmauja, bet kaipgi vyresnio amžiaus žmonės?

A. Pranckevičiaus nuomone, matome tik dalį paveikslo, mat skaitmeniniai įgūdžiai nėra taip paplitę likusioje visuomenės dalyje, nors internetu ir naudojasi vis daugiau lietuvių.

„Kaip esame pažymėję EK parengtoje šių metų šalies ataskaitoje, bendrai visuomenėje bazinių ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių lygis tebėra žemesnis už ES vidurkį: 44 proc. 16-74 m. gyventojų nesinaudoja skaitmenine aplinka ir neturi bazinių skaitmeninių įgūdžių. Didelė skaitmeninė atskirtis tarp tų Lietuvos interneto naudotojų, kurie internetu naudojasi labai aktyviai – naudojasi mobiliaisiais telefonais teikiamomis naujomis paslaugomis, banko paslaugomis, mobiliuoju e. parašu, atsiskaitymo už automobilių stovėjimą paslaugomis – ir 15 proc. gyventojų, kurie internetu niekada nesinaudojo“, – dėmesį atkreipia jis.

Pasak asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės Loretos Križinauskienės, viena vertus, puikūs šalies jaunuolių skaitmeniniai įgūdžiai išryškina skaitmeninę atskirtį tarp skirtingo amžiaus šalies gyventojų. Kita vertus, jaunuolių žinias bei laiką galima pasitelkti mažinant minėtąją atskirtį.

„Šiuo metu mūsų vykdomo projekto „Prisijungusi Lietuva“ dalis yra e. skautai – tai 14-29 metų amžiaus savanoriai, padedantys pažinti išmaniąsias technologijas ir patariantys, kaip saugiai naudotis išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu. E. skautais tapę jaunuoliai turi galimybę pagilinti savo jau turimus skaitmeninius įgūdžius, bet svarbiausia – bendraujant padėti įvairaus amžiaus žmonėms, pasidalinti su jais savo žiniomis ir tokiu būdu mažinti jų skaitmeninę atskirtį“, – sako L. Križinauskienė, pastebinti, kad jau dabar e. skautai suteikė per penkis tūkstančius konsultacijų IT klausimais.

Jos teigimu, norintiems tapti e. skautu būtina užsiregistruoti svetainėje www.prisijungusi.lt, susipažinti su e. skautams skirta informacija, atlikti testą ir parsisiųsti e. skauto pasą, o su juo nukeliauti į artimiausią biblioteką ir susitarus su bibliotekininku pradėti e.skauto veiklą.

EK tikslai – ne tik gyventojų skaitmeninių įgūdžių ugdymas

Pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo, skaitmenizacija yra ir visos Europos prioritetas. Tai įrodo ir EK pirmininkės Ursulos von der Leyen metinis pranešimas apie ES padėtį – jame ji kviečia visus europiečius siekti, kad ateinantys dešimt metų būtų Europos skaitmeninis dešimtmetis. EK pirmininkė savo kalboje pabrėžė būtinybę turėti bendrą skaitmeninės Europos kūrimo planą, kuriame būtų aiškiai nustatyti 2030 m. tikslai. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad neturime pamiršti laikytis aiškių principų: prisijungimo teisės ir teisės į privatumą, žodžio laisvės, laisvo duomenų judėjimo ir kibernetinio saugumo.

Be skaitmeninių įgūdžių A. Pranckevičius išskiria dar tris prioritetines sritis, į kurias šiuo metu nukrypęs visas Europos dėmesys.

„Pirmoji jų – duomenys. Europos pramonėje net 80 proc. surenkamų duomenų nėra panaudojami. Duomenų ekonomika, pavyzdžiui, įgyvendinant bendras duomenų erdves skirtingose pramonės srityse, galėtų būti stipri inovacijų ir darbo vietų kūrimo jėga. Todėl EK planuose – Europos debesija „GaiaX“, – aiškina jis.

Antra sritis yra technologijos, konkrečiau – dirbtinis intelektas. Jo teigimu, dirbtinis intelektas gali būti naudingas visos srityse – žemės ūkyje, medicininėje diagnostikoje, eismo saugume – tačiau vystant šią technologiją svarbu užtikrinti ir jos saugumą. Todėl EK siūlo sukurti saugią Europos e. tapatybę.

Trečioji – infrastruktūra. Anot A. Pranckevičiaus, net 40 proc. kaimo vietovių Europoje vis dar neturi prieigos prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio, o jis ne tik suteikia nepaprastai daug galimybių, bet ir yra būtina sąlyga, norint atgaivinti kaimo vietoves, todėl būtina investuoti į ryšio plėtrą bei jo saugumą.

„Visgi Europos skaitmenizacija yra kur kas daugiau – tai mūsų kelias įgyvendinant dvejopą – ne tik skaitmeninę, bet ir ekologinę – pertvarką. Europa renkasi žaliąjį kursą ir iki 2050 m. siekia tapti klimatui neutralaus poveikio žemynu. O skaitmeniniai sprendimai – mūsų kompasas siekiant šių tikslų. Nes dabartis yra skaitmeninė, o ateitis, perfrazuojant australų aplinkosaugos aktyvistą Bob Brown, arba bus ir skaitmeninė, ir žalia, arba jos nebus visai“, – teigia EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Lietuvoje 84 proc. moksleivių mokyklose naudojasi internetu mokymo tikslais, o per pamokas dažniausiai ieško informacijos ir naudoja tekstų rengimo programą, rodo naujausias Europos Komisijos iniciatyva atliktas skaitmeninių technologijų naudojimo švietimo sistemoje tyrimas. Tačiau į pabaigą einant mokslo metams, kuriuos šiemet pakoregavo nuotolinis mokymasis, vis daugiau mokytojų užsimena apie tai, kad ne visi moksleiviai gali pasigirti visapusiškais skaitmeniniais įgūdžiais.

Pasak Kėdainių Atžalyno gimnazijos informatikos mokytojos Violetos Stanevičienės, nuotolinis mokymasis parodė, kuriose srityse moksleiviai yra skaitmeniniai virtuozai, o kuriose jų žinios yra silpnos. „Moksleiviai turi tikrai puikius informacijos ieškojimo ir bendravimo virtualiame pasaulyje įgūdžius, jie be vargo internete randa ir parsisiunčia programėles, aplikacijas. Tačiau kalbat apie tokias programas, kaip „Word“, „Excel“ ar „PowerPoint“, čia jaunoji karta susiduria su žinių ir įgūdžių trūkumu“, – sako mokytoja.

Europos Komisijos tyrimas parodė, kad moksleiviams taip pat trūksta programavimo ir sudėtingesnių skaitmeninių įgūdžių. 63 proc. Lietuvos moksleivių atsakė niekada ar beveik niekada nedalyvavę kodavimo ar programavimo veiklose mokykloje. Tiesa, Europos šalių vidurkis buvo didesnis ir siekė 76 proc.

„Informatikos pradmenų vaikai pradeda mokytis jau pradinėse klasėse, kol kas tai bandomasis projektas. Progimnazijose skaitmeninės technologijos integruojamos mokant visų dalykų. Informatika, kaip atskiras dalykas, taip pat išlieka ir šiose pamokose didžiausias dėmesys skiriamas praktiniam informacinių technologijų taikymui. Šiuo metu atnaujinant ugdymo turinį – bendrąsias ugdymo programas, siekiama daugiau orientuotis į skaitmeninio mąstymo ugdymą mokant programavimo, algoritmavimo pagrindų“, – sako Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Irena Raudienė.

Sunkumų sukelia pristatymų rengimas

V. Stanevičienė sako ir pati pastebėjusi, ir iš kolegų girdėjusi nusiskundimų, kad moksleiviams sunkiai sekasi rengti kokybiškus pristatymus. „Informacijos paieška sunkumų nekelia, jaunoji karta išgooglins bet ką. Bet tos informacijos susisteminti, analizuoti ir tvarkingai pateikti skaidrėse daugelis nelabai moka. Būna atvejų, kad nukopijuoja „paklodę“ teksto ir įkelia į skaidres net neparedagavę“, – dalijasi pavyzdžiais mokytoja.

Jai antrina ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius, Elektrėnų Ąžuolyno progimnazijoje dėstantis istoriją. Jis teigia, kad pasitaiko ir kuriozinių situacijų. „Pavyzdžiui, mokiniams užduodami namų darbai, kuriuos jie atlieka į sąsiuvinius, fotografuoja ir atsiunčia. Paprašius naudotis „Word“ programa, tą padaro, bet fotografuoja ekraną ir atsiunčia nuotrauką. Paaiškinimas būna, kad nemoka tekstinio dokumento išsaugoti ar prisegti prie laiško“, – pasakoja mokytojas.

Jo teigimu, moksleiviai galėtų geriau išmanyti ir interneto etiketą (angl. netiquette). „Laiškai dažnai siunčiami be antraštės, iš neaiškių el. pašto adresų, be jokio kreipinio ir turinio. O juk internetinė erdvė yra kaip gyvenimas ir jei sveikiniesi su mokytoju koridoriuje, tai reikia daryti ir rašant el. laišką“, – sako A. Jurgelevičius.

V. Stanevičienė įsitikinusi, kad nemažą įtaką skaitmeninio raštingumo spragoms daro tai, kad ne visi moksleiviai namuose naudojasi stacionariais ar nešiojamais kompiuteriais. Mokyklose kompiuterių užtenka, tačiau namuose nemažai moksleivių pamokas atlieka naudodamiesi planšetiniais kompiuteriais arba mobiliaisiais telefonais. Europos Komisijos tyrimo rezultatai rodo, kad mobiliuosius telefonus turi beveik 99 proc. Lietuvos aštuntokų ir tai yra pirmoji vieta Europoje.

„Skaitymui, nuotolinėms pamokoms, elektroninėms pratyboms šie įrenginiai tinka, bet pamėginkite išmaniajame telefone išmokti sukurti, pavyzdžiui, lentelę programoje „Excel“. Moksleiviams gali neužtekti kantrybės to išmokti“, – dėsto mokytoja.

Banali, bet veiksminga priemonė – kartojimas

Pasak V. Stanevičienės, nors mokyklose moksleiviai supažindinami su programomis informatikos pamokose, bet gautas žinias jie greitai pamiršta, nes jų nenaudoja kasdien. „Čia ne važiavimas dviračiu ar plaukimas, kai kartą išmokęs tai daryti nepamiršti visą gyvenimą. Su kompiuterinėmis programomis reikia dirbti nuolat. Būna, kad devintokams duodu ankstesnių metų kartojimo užduotį, o jie žiūri į ją kaip į visiškai naują dalyką. Todėl kartais pamokų metu tenka aiškinti ir, pavyzdžiui, pristatymų rengimo pagrindus, kartu su mokiniais ieškome informacijos, ją analizuojame, sisteminame, dėliojame į skaidres“, – pasakoja ponia Violeta.

Ji sako nuolat ieškanti papildomos mokomosios informacijos internete, kuri galėtų praversti mokiniams gilinant skaitmeninio raštingumo žinias. Prasidėjus nuotoliniam mokymui specialistė ėmė naudoti projekto „Prisijungusi Lietuva“ parengtą savarankiškam mokymuisi skirtą medžiagą. Gimnazistams ji vedė pamokas apie pristatymų rengimą, saugų elgesį internete bei socialiniuose tinkluose, viešąsias elektronines paslaugas, kuriose moksleiviai turėjo atlikti šioje medžiagoje pateikiamas užduotis.

„Daugeliui moksleivių ši papildoma mokymosi priemonė pravertė atliekant atsiskaitomuosius testus. Pastebėjau, kad stropiau atlikinėję užduotis pamokose testą atliko geriau, nes informacija pateikiama koncentruotai, o pamokai rengtą pristatymą jie galėjo peržiūrėti prieš testą ir prisiminti bei atšviežinti žinias“, – tvirtina V. Stanevičienė.

„Prisijungusi Lietuva“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė teigia, kad nors projekto organizuojami nemokami skaitmeninio raštingumo mokymai bibliotekose bei nuotoliniu būdu daugiau populiarūs tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių, tačiau naudodamiesi savarankiško mokymosi programomis adresu www.prisijungusi.lt gilinti žinias gali ir moksleiviai. Kaip parodė karantinas, projekto siūlomų programų, išteklių turinys yra puikia tinkamas ir mokytojams.

„Iš tiesų mūsų pateikiama informacija gali būti naudinga kiekvienam, nesvarbu kiek jums metų – 18-iolika ar 80-dešimt, siekiantiems sustiprinti savo skaitmeninius įgūdžius ir labiausiai tuos, kurie reikalingi kasdien. Todėl ir savarankiško mokymosi temos, vaizdo įrašai, praktinės užduotys yra konkrečios ir praktiškos: asmens duomenų apsauga ir saugus asmeninės informacijos dalijimasis internete, pristatymų rengimas, informacijos dėstymas skaidrėse, skaitmeninių nuotraukų tvarkymas, elektroninė registracija pas medikus, el. paslaugos ir kitos. Iš viso paruošta per 50 savarankiško mokymosi temų, tad pasirinkti yra iš ko“, – sako J. Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

„Prisijungusi Lietuva“ mokymai nuo birželio 1 d. grįžta į bibliotekas. Taip pat toliau tęsiami nuotoliniai mokymai pažengusiems internetu, virtualiose klasėse, kuriose jau žinių įgijo daugiau kaip 3000 gyventojų. Visi, norintys mokytis savarankiškai ar projekto medžiagą panaudoti mokant kitus, tai padaryti gali visiškai nemokamai ir prisidėti prie bendro tikslo – stiprios skaitmeninės bendruomenės kūrimo Lietuvoje.

Apie 80 proc. apklaustųjų vyresnių nei 56 metų Lietuvos gyventojų drovisi prašyti pagalbos iškilus bet kokiems klausimams dėl naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais ir internetu. Ekspertų spėjimu, būtent dėl šios priežasties tokio amžiaus žmonės dažnai tampa sukčių taikiniu. Suteikti žinių ir griauti mitus, susijusius su virtualia erdve, siekia vasario 10–15 d. viešosiose bibliotekose vykstanti akcija „Saugesnio interneto savaitė-2020“.

Kasmetė akcija skirta pasaulinei Saugesnio interneto dienai, kurią Lietuva drauge su dar 150 šalių minės rytoj, vasario 11 d. Tądien akcijos partneris projektas „Prisijungusi Lietuva“ daug dėmesio skirs temai apie internetinius sukčius. Projekto inicijuotoje diskusijoje situacijų pavyzdžiais ir patarimais, kaip apsisaugoti nuo įvairių sukčiavimo būdų virtualioje erdvėje, dalinsis Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius, Lietuvos banko ir komercinių bankų specialistai. Tiesioginę diskusijos transliaciją bus galima stebėti vasario 11 d. 11 val. per www.prisijungusi.lt.

„Sukčiai naudojasi socialine inžinerija siekdami įvairių tikslų: išgauti asmens duomenis, apvogti sąskaitas, pavogti tapatybę, įvykdyti neteisėtus mokėjimus arba įtikinti jus įvykdyti bet kokią kitą neteisėtą veiklą, kuri prieštarautų jūsų asmeniniams interesams, pavyzdžiui, pervesti pinigus arba pasidalinti asmeniniais duomenimis. Sukčiai dirba taip, kad auka toli gražu ne iš karto supranta patekusi į pinkles“, – pastebi M. Zalatorius. 

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, palyginus 2018 ir 2019 metus, pasitikėjimas elektroninio bendravimo su viešosiomis institucijomis saugumu Lietuvoje išaugo. Praėjusiais metais elektroninio bendravimo saugumu pasitikėjo 64 proc. 16–74 m. apklaustųjų, kai užpernai taip jautėsi 57 proc. to paties amžiaus apklaustųjų. Šis visuomenės pasitikėjimas iš dalies atveria erdvę elektroniniams sukčiams, imituojantiems tam tikrų institucijų darbuotojus.

Elektroniniai sukčiai nuolat kuria būdus išvilioti gyventojų pinigus: netikras interneto svetaines, melagingas SMS žinutes bei elektroninius laiškus, kurie imituoja tikrų finansų įstaigų ar institucijų pranešimus. LBA prezidentas atkreipia dėmesį į tai, kad visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją svarbu įvertinti kritiškai.

„Provokacijų, kuriomis siekiama išvilioti asmeninius interneto banko prisijungimo duomenis bei pinigus, mobiliuoju telefonu bei elektroniniu paštu galima sulaukti bet kur ir bet kada. Nepamiršti šito yra svarbiausia, bet ne vienintelė atsargumo priemonė“, – akcentuoja M. Zalatorius.

Pašnekovas siūlo kiekvienam, sulaukusiam įtartino skambučio, žinutės, el. laiško ar užklausos elektroninėje erdvėje užduoti sau tris esminius klausimus: su kuo aš bendrauju, ar mane bandoma paveikti emociškai, ar pasiūlymas ne per geras, kad būtų tiesa?

2019 m. rugsėjį atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa rodo, kad vyresni nei 56 metų apklaustųjų drovisi prašyti pagalbos iškilus bet kokiems klausimams dėl naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais ir internetu. Dėl šios priežasties tokio amžiaus žmonės dažnai tampa sukčių taikiniu – kilusias problemas jie bando spręsti savarankiškai, tačiau tam ne visada pakanka žinių. Remiantis apklausa, taip pat matyti, kad ketvirtadalis šios amžiaus grupės respondentų technologijomis nesinaudoja, tad pirmą kartą susidūrę su elektroniniais sukčiais tokie žmonės nežino, kaip tinkamai elgtis. 

Šiai amžiaus grupei ypatingai svarbu sužinoti ir įgyti praktinių įgūdžių, kaip saugiai naudotis internetu ir atpažinti galimas grėsmes. Tai padaryti gyventojai yra kviečiami į visas šalies bibliotekas, kuriose vyksta skaitmeninio raštingumo mokymai ir pažengusiems, ir pradedantiesiems. Projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatorių duomenimis, šiuose mokymuose nuo 2019 m. gegužės jau dalyvavo daugiau kaip 38 tūkst. žmonių, kurių daugiau kaip pusė yra vyresni nei 50 m.

Akcijos „Saugesnio interneto savaitė-2020“ programoje laukia ir daugiau aktualių saugumui internete skirtų temų ir renginių tiek jaunimui, tiek senjorams. Išsamiau – interneto svetainėje www.prisijungusi.lt.

Pasaulinės statistikos duomenimis, mobiliųjų įrenginių vartotojai vidutiniškai socialiniuose tinkluose kasdien praleidžia beveik 3 valandas. Šiandien internete viešiname kone kiekvieną savo gyvenimo akimirką, investuojame savo jėgas ir laiką į turinį socialiniuose tinkluose, o kai kurie iš to sugeba ir užsidirbti. Tačiau, ar visuomet įvertiname mūsų pačių viešai pateiktos informacijos įtaką savo reputacijai?

Pusė paauglių nesirūpina savo reputacija internete

Daugiau nei pusė tūkstančio 14–18 m. jaunuolių vasarą dalyvavo kompanijos „Samsung“ atliktoje apklausoje. Beveik 50 proc. moksleivių patvirtino tinkamai neįvertinantys savo pačių internete viešinamo turinio.

Socialiniuose tinkluose moksleiviai viešai dalinasi savo darytomis nuotraukomis, vaizdo įrašais, laisvai reiškia nuomonę ir nevaržomai komentuoja po kitų įrašais. Tačiau dažnai pamiršta, kad tai, kas patenka į elektroninę erdvę, lieka joje amžinai.

„Tai jog beveik pusė jaunuolių tiesiog pasikliauja savo intuicija ir neįvertina, kad viešinamas turinys daro tiesioginę įtaką jų reputacijai, tikrai stebina. Šiandien, kai visi praktiškai gyvename socialiniuose tinkluose ir kiti gali matyti visą viešai paskelbtą informaciją, matome, kad šioje vietoje dar reikia šviesti jaunimą“, – sako „Samsung“ skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos moksleiviams „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovė Eglė Tamelytė.

Tyrimas taip pat rodo, kad paaugliai tinkamai nesirūpina ne vien savo, bet ir kitų reputacija. Nors 63 proc. apklausoje dalyvavusių moksleivių sako, kad bendraudami internete vadovaujasi taisykle nesielk su kitu taip, kaip nenorėtum, kad elgtųsi su tavimi, vis tiek net 64 proc. jų nedaro nieko, kai mato, kad kito asmens pasidalintas turinys yra užgaulus, nepagarbus ar kitaip trikdantis.

Visuomet galvokite apie pasekmes

Tad kaip reikėtų elgtis socialiniuose tinkluose, kad nesugriautume savo reputacijos? Bent jau kelis kartus apsvarstykite, ar tikrai verta dalintis būtent ta nuotrauka ar vaizdo įrašų, publikuoti savo nuomonę ar komentuoti po kito asmens įrašu. Visuomet pagalvokite, ar tam tikra informacija nepakenks nei jūsų, nei kito žmogaus reputacijai.

Beveik 200 tūkst. sekėjų „Instagram“ paskyroje turinti drabužių kūrėja Sinoma Nainė sako, kad prieš kažką paskelbiant viešai ar rašant komentarą, ji pagalvoja, kokias pasekmes tai gali atnešti.

„Man labai svarbu tai, kad žmonės mane matytų tokią, kokia aš esu, tačiau visada prieš ką nors publikuodama, rašydama ar keldama įrašus į „Instagram story“ galvoju apie savo reputaciją. Aš pati vadovaujuosi taisykle, kad visada prieš kažką paskelbiant ar rašant komentarą reikia numatyti 5 arba 10 žingsnių į priekį“, – pataria S. Nainė.

Pagrindinis kriterijus, kuriuo bendraudama su savo sekėjais vadovaujasi žinoma moteris – nuoširdumas ir atvirumas. „Bendraujant socialinėje erdvėje reikia visada išlikti savimi, bet niekada neleiskite lipti sau ant galvos. Turėti savo nuomonę taip pat yra labai gerai, bet ji visuomet turi būti argumentuota“, – sako S. Nainė.

Ko nepatartina daryti socialiniuose tinkluose?

Reikėtų nepamiršti ir to, kad socialinius tinklus linkę peržiūrėti galbūt būsimi darbdaviai, kuriems tam tikri juokeliai ar nuotraukos gali nepatikti. Viskas, ką paviešinate gali pakenkti jūsų įvaizdžiui. Nėra paslaptis, kad siautulingų vakarėlių vaizdai socialinio tinklo paskyroje gali sugadinti jūsų reputaciją. 

„Patarimų, ką galima, o ko nepatartina skelbti socialiniuose tinkluose, moksleiviai gali rasti programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ interneto svetainėje. Jaunuoliams svarbu ne tik tobulinti bendravimą virtualioje erdvėje, tačiau ir sužinoti, kaip apsaugoti savo duomenis ar nepažeisti autoriaus teisių. Socialiniuose tinkluose reikia elgtis taip pat atsakingai, kaip ir realiame pasaulyje“, – kalba E. Tamelytė.

Taip pat bet ką publikuojant viešai reikėtų atsižvelgti į savo rašybą ir gramatiką, visuomet įvertinti informaciją ir patikrinti, ar ji nėra klaidinga. Juo labiau, reikėtų nepamiršti ir to, kad negalite kelti kitų žmonių nuotraukų be jų sutikimo – tai gali užtraukti teisinę atsakomybę. Nepamirškite pagalvoti ir prieš ką nors komentuodami – kitų nuomonės smerkimas ar pašaipos taip pat gadina jūsų gerą įvaizdį.