Login to your account

Username *
Password *

Naršymui internete skiriame daugybę laiko, tačiau ar dažnai susimąstome, kokie galimi pavojai ten tyko? Viena iš rizikų internetinėje erdvėje – tapatybės duomenų vagystės, kurios gali sukelti nemažai problemų. Nutekinti jūsų asmens duomenys gali būti panaudojami netikroms internetinėms paskyroms kurti, siekiant kurstyti neapykantą jūsų vardu ar skleisti melagingas naujienas (angl. fake news).

39 proc. lietuvių, susidūrusių su netikromis naujienomis internete, nedaro jokių veiksmų

Technologijų bendrovė „Samsung“ išmaniųjų telefonų serijos „Galaxy A“ kampanijos metu kartu su tyrimų bendrove „Norstat“ 2022 m. balandį atliko apklausą, kurios metu paaiškėjo, jog 28 proc. lietuvių yra susidūrę su socialinėje erdvėje apie juos paskleista melaginga informacija, tačiau net 39 proc. respondentų, susidūrusių su netikromis naujienomis internete, nedaro jokių veiksmų, kad tokia informacija būtų pašalinta.

Melagingų naujienų platinimui internetiniai sukčiai naudoja netikras paskyras, kurias sukuria pavogdami duomenis iš kitų naudotojų profilių. Dažniausiai yra pasinaudojama jūsų asmenine informacija ir nuotraukomis tam, kad būtų sukuriamos netikros „Twitter“, „Facebook“, „Instagram“ ir „LinkedIn“ paskyros. Tuomet asmens nuotrauka ir vardu prisidengę nesąžiningi asmenys kuria įrašus, dalyvauja diskusijose, dalijasi straipsniais, kurie kursto neapykantą ir klaidina kitus vartotojus. Paskelbta melaginga informacija lengvai pasiekia daugybę kitų vartotojų, kurie ja aktyviai dalinasi, persiunčia ar perrašinėja. Įdomu tai, kad minėtos apklausos duomenimis, daugiau nei dešimtadalis lietuvių yra platinę netikrą informaciją to nežinodami, o 45 proc. mano, kad galimai yra dalinęsi melagingomis naujienomis.

Netikrą paskyrą išduoda ir prastos kokybės nuotrauka, ir įtartinas turinys

Netikros paskyros iš pirmo žvilgsnio gali būti sunkiai atskiriamos nuo tikrų profilių. Sukčiai dažnai dangstosi žymių žmonių nuotraukomis ir pavogta informacija, kad sukurtų kuo įtikinamesnę paskyrą ir taip galėtų netikrą informaciją skleisti didesniam vartotojų ratui.

Jei interneto platybėse aptikote įtartiną profilį, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus:

  • Paprastai netikros paskyros profilio nuotrauka yra prastos kokybės arba akivaizdžiai pasisavinta – šiuo atveju reikėtų atlikti nuotraukos paiešką „Google“ platformoje ir taip patikrinti, kokiuose kituose socialiniuose tinkluose ši nuotrauka yra patalpinta ir ar kartu su ja pateikta informacija sutampa.

  • Vartotojo vardas turėtų būti aiškus, be skaičių ar simbolių. Verta įtartino profilio vartotojo vardą patikrinti ir kituose socialiniuose tinkluose.

  • Jei paskyros aprašyme yra nuorodos į įtartinus internetinius puslapius ar pateikiami pasiūlymai greitai ir lengvai užsidirbti – tai vienas iš ženklų, kad paskyros naudotojas yra apsimetėlis.

  • Paskyros turinys taip pat gali padėti atpažinti melagingą profilį – jei paskyros naudotojas publikuoja aršias politines žinutes, kursto neapykantą ir dalijasi klaidinga informacija – už šios paskyros gali slėptis nesąžiningi asmenys.

Ribotas priėjimas prie jūsų duomenų – mažesnė tikimybė įkliūti į sukčių nagus

Norint išvengti galimų asmens duomenų vagysčių, būtina įvertinti, ar visa asmeninė informacija, kurią pateikiate internete, privalo būti vieša. Pirmiausia, apribokite, kas mato jūsų nuotraukas ir įrašus socialiniuose tinkluose – sukčiai gali gauti daug informacijos iš jūsų viešų „Facebook“ įrašų ir nuotraukų. Kai ką nors naujo, tačiau pakankamai asmeniško, paskelbiate „Facebook“, įsitikinkite, kad tai gali matyti tik jūsų draugai ar šeimos nariai.

Taip pat, jei nesate viešas žmogus ir nesiekiate tokiu būti, rekomenduojama socialiniame tinkle „Instagram“ turimą paskyrą nustatyti privačia – tokiu būdu galite užtikrinti, kad jūsų nuotraukas ar vaizdo įrašus matys tik tie asmenys, kuriuos jūs pažįstate.

Kitas reikalingas veiksmas – reguliarus asmeninės informacijos tikrinimas internete. Reguliariai sekite įrašus su savo vardu ir pavarde „Google“ platformoje, kad patikrintumėte, ar kas nors sukūrė netikrą paskyrą jūsų vardu. Jei rasite netikrą profilį, nedelsiant kreipkitės į puslapio administratorių ir atsakingas institucijas, pavyzdžiui, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kad tokia paskyra būtų ištrinta.

2022 m. vasario 15 d. Europos duomenų apsaugos valdybos (EDAV) vienijamos 22 nacionalinės asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos iš visos Europos ekonominės erdvės (EEE), įskaitant pačią EDAV, pradeda koordinuotus tikrinimus dėl viešojo sektoriaus naudojimosi debesijos paslaugomis.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat dalyvauja šioje iniciatyvoje ir Lietuvoje dėl asmens duomenų apsaugos naudojantis debesijos paslaugomis patikrins Lietuvos statistikos departamentą. Ši institucija pasirinkta tikrinimui atsižvelgiant į tai, kad valdo svarbiausius valstybės duomenis apdorojančią Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą. Lietuvos statistikos departamentui bus išsiųstas visoms valstybėms parengtas bendras klausimynas, vėliau bus atliktas patikrinimas vietoje.

Šie tikrinimai suplanuoti atsižvelgiant į 2020 m. spalio mėn. EDAV priimtą sprendimą parengti Koordinuotą vykdymo užtikrinimo sistemą (angl. Coordinated Enforcement Framework (CEF)). Tai vienas iš pagrindinių EDAV veiksmų pagal 2021–2023 m. strategiją, taip pat kaip ir sukurta Ekspertų grupė (angl. Support Pool of Experts (SPE)). Šiomis dviem iniciatyvomis siekiama supaprastinti vykdymo užtikrinimo veiksmus ir bendradarbiavimą tarp priežiūros institucijų.

Remiantis Eurostato duomenimis, pastaruosius 6 metus organizacijų naudojimosi debesijos paslaugomis mastas padvigubėjo. COVID-19 pandemija paskatino organizacijų perėjimą prie skaitmeninių formatų. Debesijos technologijomis pradėjo naudotis ir daugybė viešojo sektoriaus organizacijų. Naudojantis šiomis paslaugomis tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu neretai gali būti susiduriama su sunkumu gauti informacinių ir ryšių technologijų produktus ir paslaugas, kurie atitiktų ES asmens duomenų apsaugos taisykles. Vadovaudamosi suderintomis gairėmis ir atlikdamos koordinuotus veiksmus asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos siekia skatinti geriausią praktiką ir užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą.

Atlikdamos koordinuotus tikrinimus EEE priežiūros institucijos kreipsis į 80 viešojo sektoriaus institucijų, įskaitant ES institucijas, veikiančias įvairiausiuose sektoriuose (pavyzdžiui, sveikatos, finansų, mokesčių, viešųjų pirkimų, IT paslaugų teikėjų). Dalyvaujančios priežiūros institucijos, besirengdamos koordinuotiems tikrinimams sutarė, kad  CEF bus įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu vienu ar keliais būdais, pavyzdžiui, renkama informacija, pildomi klausimynai, atliekami tikrinimai ir pan. Tiksliau tariant, priežiūros institucijos analizuos sunkumus, su kuriais susiduria institucijos siekdamos užtikrinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento laikymąsi, naudojantis debesijos paslaugomis, įskaitant procesus ir saugumo priemones įsigyjant debesijos paslaugos, duomenų perdavimą tarptautiniu mastu bei duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo santykius reglamentuojančias nuostatas.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tikrinimo medžiagą Lietuvos statistikos departamente planuoja surinkti iki balandžio vidurio. Tikrinimų rezultatai bus analizuojami koordinuotai ir priežiūros institucijos spręs dėl galimų tolesnių veiksmų nacionaliniu lygmeniu. Planuojama visų tikrinamų subjektų rezultatus apibendrinti, kad būtų sudaryta galimybė nuodugniau suvokti temą ir vykdyti tikslinę kontrolę ES lygmeniu. EDAV paskelbs šių tikrinimų ataskaitą iki 2022 m. pabaigos.

Kiekvieną sekundę milijonai žmonių naršo internete darbo, asmeniniais, pramogų ar kitais tikslais. Tačiau retas iš jų susimąsto, kiek asmeninės informacijos, naršydamas ar apsipirkinėdamas internete, atskleidžia kitiems. Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje jau ne kartą buvo pavogti asmeniniai duomenys, nuo to nukentėjo daug žmonių. Tai tik įrodo, kad asmeninius duomenis turime akylai saugoti. Pasitikrinkime, ar tikrai darome viską, kad mūsų asmeniniai duomenys būtų saugūs?

Kodėl reikia saugoti savo asmens duomenis?

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Infrastruktūros skyriaus vedėjo Justino Rastenio, asmens duomenų apsauga yra nusakoma įstatymiškai. Lietuvoje galioja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), o įstatymų galiojimu, įteisinimu turi pasirūpinti tam tikros paslaugos tiekėjas.

Jis taip pat pabrėžia, kad kiekvienas portalas ar paslaugos tiekėjas turi jų laikytis ir savo sistemą apsaugoti nuo duomenų paviešinimo arba pavogimo.

Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovas Paulius Nomgaudas atkreipia dėmesį, kad asmeninius žmonių duomenis turi saugoti kiekviena institucija. Universitetas taip pat yra duomenų valdytojas, saugantis darbuotojų bei studentų duomenis.

„Svarbu pabrėžti, kad patys žmonės taip pat turi saugoti savo asmeninius duomenis. Bet kai juos kažkam pateikia, automatiškai įpareigoja instituciją ar kitą žmogų juos saugoti. Pavyzdžiui, elektroninėje parduotuvėje suvedę savo asmens duomenis, įpareigojate parduotuvę juos saugoti“, – sako P. Nomgaudas.

J. Rastenio teigimu, asmens duomenis reikia saugoti tam, jog jie nebūtų pavagiami, jais negalėtų naudotis tretieji asmenys ir įvykdyti nusikalstamos veiklos.

Kokie duomenys negali būti viešinami?

Asmens duomenimis laikomi visi duomenys apie žmogų – plaukų spalva, batų dydis, religija, vardas, pavardė, gimimo data. Ypač – informacija, susijusi su medicina. Ji yra itin jautri.

„Dabar itin populiaru įdėjus skelbimą, kad parduodi butą, nufotografuoti kiemą su jame esančiais automobiliais. Tai pamatę automobilių savininkai rašo pareiškimus, kad yra paviešinti jų asmens duomenys. Net ir viešoje aikštelėje stovintis automobilis nėra viešas dalykas, jis yra privatus“, – pabrėžia J. Rastenis.

Banko sąskaitos numeris, asmens kodas, paso numeris, socialinio draudimo numeris – taip pat jautrūs duomenys, kurie neturi būti viešinami.

Kaip apsaugoti asmeninius savo duomenis?

Pirmiausia VILNIUS TECH Infrastruktūros skyriaus vedėjas rekomenduoja kurti socialinių tinklų paskyras su savo asmeniniais paštais, o gal net geriau, pavyzdžiui, antrais asmeniniais paštais. Tokiu atveju, įvykus asmens duomenų vagystei, ji negalėtų plisti toliau.

„Daugelis žmonių, naudodami savo darbo el. pašto adresą registruojasi įvairiose sistemose, naudoja tuos pačius slaptažodžius. Labai svarbu atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą. Šiandien nėra labai populiaru, bet net neabejoju, kad ateityje išpopuliarės – turėti dar vieną el. paštą socialiniams tinklas ar mažai populiarioms elektroninėms parduotuvėms“, – pasakoja J. Rastenis.

Antra – P. Nomgaudas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu yra teikiama paslauga – galima susikurti el. pašto dėžutę dešimčiai minučių.

„Jeigu jūsų primygtinai reikalauja prisijungti, bet žinote, kad tai pirmas ir paskutinis kartas, galite pasinaudoti šia paslauga. Gausite sugeneruotą el. pašto adresą, dėžutė laikina, po kurio laiko išsitrina automatiškai“, – teigia Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovas.

Trečia – Norint apsaugoti savo asmeninius duomenis apsipirkinėjant internete ar atliekant įvairius bankinius pavedimus, reikia tikrinti tuos puslapius. Jeigu nepavyksta rasti daugiau jokios informacijos apie tam tikrą puslapį, geriau tą dieną jame nieko nepirkti, palaukti kelias dienas, paieškoti daugiau informacijos.

„Bankinius pavedimus užsienio portaluose rekomenduojama atlikti naudojantis saugiomis platformomis, pavyzdžiui, „PayPal“. Atsargiai atlikti pavedimus, kuriuose reikalaujama tik suvesti kreditinės duomenis. Bankai turi apsaugą – kad galima įsijungti ir internetinės prekybos apsaugą, kiekviena kartą apsiperkant reikės prisijungti prie banko. Taip pat – atsiskaitinėti naudojantis kreditine kortele, o ne diabetine“, – pasakoja. J. Rastenis.

Kaip sugalvoti tinkamą slaptažodį?

Saugus slaptažodis nebūtinai turi būti sudėtingas, bet turi būti ilgas. Jis turėtų susidaryti mažiausiai iš dvylikos simbolių. Jeigu nutinka taip, kad slaptažodis vis dėl to per trumpas, paprasta rekomendacija – jį pakartoti du kartus ir tuomet simbolių bus užtektinai. Dauguma internetinių svetainių reikalauja, kad slaptažodis susidėtų iš specialių simbolių – didžiųjų ir mažųjų raidžių ir skaičių.

„Kurdami slaptažodžius galite naudoti tam tikras frazes, kurios tarpusavyje nėra susijusios. Pavyzdžiui, arklys šį vakarą turi išgerti vaistus. Aš dažnai naudoju šią frazę – koks gražus oras lauke, tik ją suvedu truputį kitaip: k0ks gr@=us 0ras lauk3. Ilgas tekstas, devyniolikos simbolių, jį nulaužti užtruktų du milijardus metų“, – teigia J. Rastenis.

Tačiau patariama nenaudoti savo ar mamos mergautinių pavardžių, vaikų vardų, gimimo datų, adresų, telefono numerių, nes tai yra pirmieji slaptažodžiai, kuriuos bus bandoma jus nulaužti. Svarbu nepamiršti, kad slaptažodį reikia nuolatos keisti. Rekomenduojama – kas pusę metų.

Jei kompiuteriu dalinatės su namiškiais, kolegomis, galbūt ne visada norite atskleisti savo naršymo istoriją, kuri išsamiai parodo ką ir kada veikėte internete. Gera žinia ta, kad paieškų duomenis galime kontroliuoti, paslėpti. Apie tai, kaip tą padaryti, pranešime žiniasklaidai išsamiai pasakoja „Bitės Profai“.

„Negana to, kad įrenginiuose saugome daugybę svarbios informacijos: nuotraukų, kontaktų ir kt. dokumentų, nemažai apie mus galima sužinoti ir peržvelgus naršymo istoriją. Laimei, yra būdų apsaugoti savo privatumą ir užtikrinti, kad kitas žmogus nesužinotų, ką veikėme internete“, – sako „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis.

Sukurkite „spyną“

Jei prieš leisdami kompiuteriu ar telefonu pasinaudoti pašaliniams, atsijungiate nuo „Google“ paskyros, savaime suprantama, kad nė vienas iš jų negalės peržiūrėti jūsų naršymo istorijos. Kitu atveju, norėdami apsaugoti savo veiklą internete nuo smalsių akių, pasitelkite papildomą saugumo priemonę – specialiai tam skirtą apsaugos raktą.

„Google“ leidžia sukurti slaptažodį, specialiai skirtą apsaugoti naršymo istoriją. Tai reiškia, kad tada, kai kažkas prisės prie kompiuterio, kuriame naudojama jūsų „Google“ paskyra, paieškos istoriją jis galės peržiūrėti tik įvedęs kodą“, – sako „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Slaptažodį uždėsite prisijungę prie „Google“ paskyros, paspaudę „Duomenys ir suasmeninimas“, po to – „Žiniatinklio ir programų veikla“, „Tvarkyti veiklą“ ir „Tvarkyti mano veiklos patvirtinimą“. Pasirinkus „Reikia patvirtinti papildomai“, „Google“ ateityje paprašys patvirtinti tapatybę prieš peržiūrint naršymo istoriją. Tad taip apsaugosite ją nuo smalsių akių.

Išbandykite automatinį ištrynimą

Kitas būdas paslėpti savo naršymo istoriją – aktyvuoti automatinio ištrynimo funkciją. Tam prisijunkite prie „Google“ paskyros, pasirinkite „Duomenys ir suasmeninimas“, „Žiniatinklio ir programų veikla“ ir „Automatinis ištrynimas“.

„Čia galėsite pasirinkti, kokio senumo duomenis „Google“ turėtų automatiškai ištrinti: senesnius nei 3, 18 ar 36 mėnesių. Taip nebereikės rūpintis, kad kažkas pamatys, po kokius internetinius puslapius klaidžioje prieš metus. Prireikus galite pasirinkti „Valdyti veiklą“ ir naudodami specialų filtrą iš istorijos rankiniu būdu pašalinti mėnesio, savaitės ar net dienos senumo įrašus“, – pasakoja A. Archangelskis.

Jei jums prireikė trumpai pasinaudoti draugo ar kolegos telefonu, išbandykite naują „Google“ galimybę, leidžiančią ištrinti 15 min. senumo naršymo duomenis. Tiesa, šiuo metu ji veikia tik „Android“ ir „iOS“ įrenginiuose, o kompiuteriuose atsiras vėliau. Ją įjungsite atvėrę „Google“ programėlę, spustelėję profilio nuotrauką ir „Ištrinti paskutines 15 min“.

Naršykite privačiuoju režimu

Užsitikrinti privatumą internete leidžia ir „Inkognito“ režimas, apsaugantis naršyklės naudotoją nuo jo veiksmų internete stebėjimo.

„Veiksmai, kuriuos atliksite privataus naršymo lange nebus išsaugoti, tad taip galėsite apsaugoti savo asmeninius duomenis atliekant autorizaciją svetainėse. Kai tik uždarysite langą su privačiais skirtukais, visa ši informacija tiesiog išnyks. Norėdami pradėti naršyti „Inkognito“ režimu, atverkite naršyklę, spustelėkite ekrano viršuje esančius tris taškelius (ar brūkšnelius) ir pasirinkite „Naujas privatus langas“ (angl. New Incognito window)“, – teigia A. Archangelskis.

Ekspertas pabrėžia, kad naršydami privačiuoju režimu būkite atidūs ir neprisijunkite prie savo „Google“ paskyros – kitu atveju jūsų naršymo istorija bus išsaugota paskyroje. Verta paminėti, kad privataus naršymo galimybę siūlo ir kitos paieškos sistemos „DuckDuckGo“, „Microsoft Bing“ ir „Brave“.

 

Pandemijos metu augo kenkėjiškų programėlių skaičius: „Google“ pernai iš savo programėlių parduotuvės ištrynė beveik milijoną – net 962 tūkst. produktų. Tai yra net 20 proc. daugiau nei užpernai, rodo „Google“ duomenys. Kenkėjiškos programėlės gali sulėtinti telefono veikimą, lemti greitai išsikraunančią bateriją ar net visai sugadinti išmanųjį įrenginį. Kaip apsisaugoti, pranešime žiniasklaidai pataria „Bitės Profai“.

„Kenkėjiškos programėlės gali kelti grėsmę ir jūsų duomenų saugumui: nutekinti banko kortelės ir asmeninius duomenis, nuotraukas bei slapta siuntinėti SMS žinutes padidinto tarifo numeriais. Svarbiausia, kad programėlės veikia nepastebimai, tad net neįtarsite, kad tapote auka. Norint išvengti tokių nemalonumų, prieš siunčiantis programėlę, būtina atlikti namų darbus“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

  1. Patikrinkite programėlės adresą

Pirmasis pavojaus signalas, nurodantis, kad programėlė gali būti nepatikima, yra keistas jos atsisiuntimo adresas.

„Tiesiausias kelias į kenkėjiškas programėles – per įtartinuose interneto puslapiuose, nežinomų siuntėjų laiškuose ar SMS žinutėse patalpintas nuorodas. Jei radote patinkančią programėlę, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo saugi, tačiau jos nėra oficialiose parduotuvėse – „Google Play“ arba „App Store“ – nesisiųskite jos“, – pataria „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

  1. Perskaitykite atsilepimus

Antras žingsnis prieš atsisiunčiant naują programėlę –  įvertinti vartotojų komentarus.

„Vartotojų atsiliepimai – vienas svarbiausių indikatorių, kad programėlė gali būti kenksminga. Jei daug žmonių skundžiasi, kad nuolat iššoka įkyrios reklamos ar produktas stringa, geriausia ieškoti kitos. O kai po programėle mažai komentarų ar jie netaisyklingi bei neinformatyvūs, paieškokite informacijos „Google“. Ten tikrai turėtumėte rasti atsakymą, ar susidūrėte su apgaulinga programėle“, – tikina M. Vrubliauskas.

  1. Įvertinkite kūrėjų patikimumą

Ekspertas pasakoja, kad įvertinti programėlės kūrėjų patikimumą leidžia patys telefonai. „Android“ telefonuose esantis įrankis „Google Play Protect“ tikrina programėles iškart po to, kai jas įdiegiate. Radęs grėsmių, atsiunčia pranešimą, kad pašalintumėte programą ar net tą padaro automatiškai. Tokiu atveju gausite pranešimą, kad programa pašalinta.

„Samsung“ telefonuose šią užduotį papildomai gali atlikti ir gamintojo įdiegta apsauga, kurią aktyvuosite atvėrę nustatymus, spustelėję „Akum. ir įrenginio priežiūra“ ir „Įrenginio apsauga“. O „Xiaomi“ įrenginiuose programėlės automatiškai patikrinamos po kiekvieno naujo įdiegimo, taip apsaugant jūsų įrenginį nuo grėsmių.

  1. Nesuteikite nepasvertų leidimų

Išvengti nemalonumų padės ir kritinis įvertinimas, ar leidimai, kurių reikalauja diegiama programėlė, yra būtini sklandžiam jos darbui užtikrinti.

„Atverdami naują programėlę, būsite paprašyti suteikti leidimus naudoti telefone esančią informaciją. Šis žingsnis būtinas tam, kad ji galėtų vykdyti savo tiesiogines funkcijas. Rekomenduoju visuomet kritiškai įvertinti, ar programėlei einamuoju momentu reikalingas prašomas leidimas ir suteikti jį tik vienam kartui. Na, nebent visiškai pasitikite programėle, pavyzdžiui, interneto banko „Swedbank“ programėle“, – tikina „Bitės Profas“.

Ekspertas priduria, kad niekuomet nepatvirtintumėte staiga telefono ekrane iššokusių leidimų pranešimų, kai programėlė nėra paleista. Tai – signalas, kad susidūrėte su programomis, galinčiomis sugadinti ar sunaikinti telefone esančius duomenis – Trojos arkliais.

  1. Pavojaus signalas – sutrikusios funkcijos
  2. Vrubliausko teigimu, gali būti, kad net ir laikantis visų šių patarimų, vis tiek parsisiųsite kenkėjišką programėlę. Tą suprasite iš sutrikusio telefono veikimo.

„Įsidiegus kenkėjišką programėlę, jūsų telefonas turėtų pradėti veikti kur kas lėčiau nei įprastai. Taip pat Trojos arklių užduočių vykdymas gali labai greitai išeikvoti baterijos energiją bei sutrikdyti gamintojo programėlių vykdymą. Tad pastebėję šiuos ar kitus staigius pokyčius, skubiai pašalinkite įtarimų keliančias programėles“, – perspėja „Bitės Profas“.

  1. Vrubliauskas nurodo, kad užkrėstų programėlių sąraše šiandien galima rasti „Auxiliary Message“, „Fast Magic SMS“, „Free CamScanner“, „Travel Wallpapers“ ir primygtinai rekomenduoja jų nesisiųsti.
Puslapis 1 iš 3