Renkantis elektroninės atpažinties priemonę, saugumą kaip reikšmingiausią kriterijų nurodė 78 proc. apklaustųjų, atskleidžia naujausia tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Tyrimo duomenimis, net 7 iš 10 lietuvių, jungdamiesi prie internetinių parduotuvių, institucijų/valstybinių sistemų savitarnos portalų, turėdami galimybę pasirinktų saugias tapatybės patvirtinimo priemones. Tai rodo akivaizdų gyventojų poreikį paslaugomis naudotis renkantis saugius sprendimus. Tačiau dalis verslų šio poreikio atliepti neskuba ir taip praranda galimybę pritraukti naujų vartotojų bazę, įsitikinęs elektroninės atpažinties ekspertas, „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas.

Antrąją ir trečiąją vietas, renkantis elektroninę atpažinties priemonę, užima patogumas ir paprastumas.

Technologijoms tobulėjant, saugumo aspektas tampa vis svarbesnis ir vartotojai vis geriau supranta, kad jų saugumas priklauso ir nuo jų pačių pasirinkimų. Todėl verslas turi ieškoti patikimų sprendimų, kurie skaitmeninėje erdvėje vartotojams leistų jaustis užtikrintai – tradiciniai slaptažodžiai to negarantuoja, įsitikinęs ekspertas.

Ir tik apie penktadalis (20 proc.) lietuvių prie elektroninių paslaugų, turėdami pasirinkimo laisvę, jungtųsi naudodami slaptažodžius, o net 69 proc. rinktųsi „Smart-ID“, „Mobile-ID“ ar kitą išmaniąją priemonę, skelbia tyrimas.

„Kibernetinių incidentų atvejai rodo, jog slaptažodžių naudojimas yra viena iš dažniausių sėkmingų atakų priežasčių. Matyti, jog didžioji dalis Lietuvos gyventojų saugumo esmę supranta ir saugumo nori. Tačiau dalis šalies verslų vis dar nėra prisitaikę prie šiandieninių vartotojų poreikių – neturi įsidiegę saugių tapatybės patvirtinimo priemonių ir klientus autentifikuoja pasitelkdami slaptažodžius. Dažnai  vartotojai, net ir norėdami, prisijungimui prie paslaugų neturi pasirinkimo naudoti saugesnių priemonių. Toks verslo vangumas negali būti pateisinamas tuo, jog sistema veikia be trukdžių. Kibernetinės rizikos nuolat didėja, tad verslui neatlikus žingsnių saugesnės atpažinties link, vartotojas pasirinks tą tiekėją, kuris rūpinasi savo ir vartotojo saugumu“, – teigia „SK ID Solutions“ verslo vadovas.

Iš apklausos matyti, jog tarp vartotojų populiariausia elektroninės atpažinties priemonė yra „Smart-ID“ – prioritetą jai teikia 62 proc. apklaustųjų (iš viso šalyje yra daugiau nei 1,54 mln. „Smart-ID“ vartotojų), 19 proc. apklaustųjų teigia naudojantys „Mobile-ID“ („Mobile-ID“ Lietuvoje naudoja 499 tūkst. gyventojų), tapatybės kortelę – 17 proc., o USB kriptografinę laikmeną – tik 2 proc. respondentų.

 Žmonės noriai rinktųsi

Anot elektroninės atpažinties eksperto, per pastaruosius penkerius metus lietuvių įpročiai keitėsi.

„Žmonės „prisijaukino“ išmaniąsias ir saugias atpažinties priemones. Paprastas, bet saugus dviejų PIN naudojimas užtikrina ne tik geriausią vartotojo patirtį, drauge nekompromituojant saugumo, o tai skaitmeninėje erdvėje itin svarbu. Vartotojai jau yra pažengę, išsakę savo poreikius bei rinkoje jau yra ne tik tam skirti įrankiai, bet juos naudoja didžioji potencialių klientų dalis, tad verslui tereikia juos atliepti“, – teigia V. Kamarevcevas.

Naujausias tyrimas rodo, jog didžioji dalis naudojančiųjų „Smart-ID“, „Mobile-ID“ priemones žino, kam yra naudojami jų PIN1 bei PIN2 kodai. Šių kodų paskirtis – tapatybės patvirtinimas jungiantis prie elektroninių paslaugų (PIN1) ir elektroninis pasirašymas bei transakcijų patvirtinimas (PIN2). Tyrimo rezultatai leidžia matyti, jog teisingai PIN1 paskirtį įvardijo 83 proc., o PIN2 – 78 proc. tyrimo dalyvių ir tik maža dalis vartotojų apskritai nežinojo, kam jie skirti.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą apie elektronines atpažinties priemones „SK ID Solutions“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų sausį.

Skaitmeniniu parašu pagrįstas SIM kortelės sprendimas mobilusis parašas nuo šiol vadinsis „Mobile-ID“.  Šiuo tapatybės internete patvirtinimo ar jungimosi prie e. sistemų būdu, kaip ir iki šiol, galės naudotis Lietuvos ir Estijos gyventojai. Pasikeitus mobiliojo parašo pavadinimui į „Mobile-ID“, šią paslaugą naudojantiems asmenims jokių papildomų veiksmų atlikti nereikės, t. y. jie ir toliau galės naudotis visomis turimomis paslaugomis.

Mobiliojo parašo pavadinimas į „Mobile-ID“ keičiamas siekiant parodyti, kad tai – daugiau nei parašas. Ši išmani priemonė leidžia ne tik greitai ir patogiai pasirašyti dokumentus, bet ir naudotis visomis kitomis elektroninėmis paslaugomis. Pavyzdžiui, prisijungti prie e. sistemų, užsisakyti e. paslaugas, patvirtinti operacijas ir dar daugybę kitų funkcijų.

„Gyventojų, besinaudojančių „Mobile-ID“, skaičius nuolat auga – šiuo metu Lietuvoje šia priemone naudojasi daugiau nei 430 tūkst. gyventojų. Tačiau skirtingos apklausos rodo, jog mobiliojo parašo, nuo šiol besivadinsiančio „Mobile-ID“, paslaugomis daugelis naudojasi to net nesuprasdami. Pernai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atlikta apklausa parodė mūsų atliktiems tyrimams prieštaraujančius duomenis – tik 14 proc. žmonių, naudojusių kvalifikuotą elektroninį parašą, teigė, kad pasirašo su SIM kortele. Toks duomenų neatitikimas tarp apklausos ir mūsų turimų faktinių skaičių tik parodo, jog dažnai tiesiog neskiriame, kuo pasirašome. Mažai yra kam žinoma, kad tapati paslauga yra teikiama ir Estijoje bei kad lietuviai turėdami „Mobile-ID“ gali prisijungti prie paslaugų Estijoje ir atvirkščiai. Būtent dėl šios priežasties, keičiant mobiliojo parašo pavadinimą į „Mobile-ID“, taip sutapatinant su paslaugos pavadinimu Estijoje, norime pirmiausia atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad „Mobile-ID“ – daugiau nei parašas bei kad juo galima naudotis ne tik Lietuvoje. Tai – naudotojams puikiai pažįstamas ir saugus būdas ne tik elektroniniu pasirašyti dokumentus, bet ir patvirtinti savo tapatybę internete, jungtis prie e. sistemų.“, – teigia Viktoras Kamarevcevas, „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje.

„Mobile-ID“ užtikrina ne tik tai, kad įvairiomis elektroninėmis paslaugomis būtų galima naudotis patogiai, bet ir tai, kad jos būtų suteikiamos saugiai. Šis išmanusis identifikavimo būdas atitinka aukščiausius standartus, taikomus asmens tapatybės nustatymui. „Mobile-ID“ teikiami elektroniniai parašai prilygsta pasirašymui ranka ir atitinka „eIDAS“ reglamentą.

Arnoldo Svirskio, mobiliojo ryšio operatoriaus „Telia“ produkto vadovo, teigimu, „Mobile-ID“ dar labiau praplečia galimybes visiems, nes tapatybės patvirtinimo funkcija yra prieinama visada.

„Mobile-ID“ e. pasirašymo ir e. atpažinties raktai yra įdiegti itin saugioje SIM kortelėje, veikiančioje tiek paprastame, tiek išmaniajame telefone, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jai nereikia interneto ryšio. Todėl sugedus ar išsikrovus įrenginiui, pakanka kortelę perkelti į bet kokį kitą telefoną“, – sako A. Svirskis. Anot jo, „Mobile-ID“ taip pat lengvai prieinamas ir Europos Sąjungos piliečiams ar užsienio šalių rezidentams. Norėdami naudotis šia paslauga jie turi pateikti leidimą gyventi Lietuvoje, kuriame nurodytas lietuviškas asmens kodas.

Aida Lumbytė, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ produkto vadovė, teigia, kad „Mobile-ID“ teikiamais privalumais jau naudojasi daugelis.

„Kodėl vis daugiau žmonių nusprendžia pradėti naudotis šiomis paslaugomis? Išskirtume tris pagrindines priežastis – patogu, saugu ir mobilu. Patogu, nes jungiantis prie el. bankininkystės nebereikia bankų kodų kortelių ar generatorių, tam reikia tik telefono, kurį visada turime šalia. Saugu, nes „Mobile-ID“ yra apsaugotas specialiu sPIN kodu, kurį žino tik šia paslauga besinaudojantis asmuo, telefonas papildomai yra apsaugotas ir paprastu PIN kodu. Net ir pametus telefoną, viskas, ką reikėtų padaryti, tai – užblokuoti SIM kortelę. Mobilu, nes „Mobile-ID“ galima naudotis bet kur ir bet kada. Jis visada yra lengvai prieinamas jūsų telefone“, – tvirtino A. Lumbytė.

Eligijaus Rakicko, skaitmeninių paslaugų teikėjos „Bitė Lietuva“ produktų vadovo teigimu, „Mobile-ID“ pranašumai prieš senuosius identifikavimo būdus – akivaizdūs. Šis tapatybės patvirtinimo internete įrankis telefone yra patogus, saugus ir, svarbiausia, tinkamas naudoti beveik visoms elektroninėms paslaugoms, kur reikia save identifikuoti ar pasirašyti dokumentą elektroniniu būdu.

„Naudojantis „Mobile-ID“, plečiamos išmaniojo įrenginio galimybės. Įsigijus šią paslaugą, keliais paspaudimais galima pervesti pinigus, sumokėti komunalines paslaugas, pasirašyti sutartis. Taip pat, deklaruoti pajamas, sumokėti mokesčius ar susigrąžinti mokesčių permokas, pateikti paraišką vairuotojo pažymėjimui gauti, užregistruoti vaiką į darželį, užsisakyti pažymas iš valstybės institucijų ir dar daugybę kitų svarbių dalykų“, – pastebi E. Rakickas.

Norint pradėti naudotis „Mobile-ID“, reikia kreiptis į savo mobiliojo ryšio operatorių. Teikiant paraišką „Mobile-ID“ gauti, savo tapatybę reikia patvirtinti pasu arba asmens tapatybės kortele.

Daugiau informacijos apie „Mobile-ID“ rasite www.mobile-id.lt.

Siunčiu informaciją žiniasklaidai apie tai, jog 1,5 milijono naudotojų ribą Lietuvoje pasiekusi „Smart-ID“ programėlė pristato naujoves – iki metų pabaigos nepilnamečiai galės susikurti „Smart-ID“ paskyrą savarankiškai, naudodami biometrinius duomenis. Tai leis saugiau ir paprasčiau valdyti savo pinigus, jungtis prie el. bankininkystės, naudotis kitomis el. paslaugomis bei mokytis finansinio raštingumo.

Anot „SK ID Solutions“ verslo vadovo Lietuvoje Viktoro Kamarevcevo, tai – ne vienintelė naujiena. Šiemet penkių metų gimtadienį švenčianti programėlė bus vystoma ir toliau bei iki metų pabaigos pradžiugins išmaniųjų laikrodžių naudotojus.

Jau šiais metais nepilnamečiai galės susikurti „Smart-ID“ paskyrą savarankiškai, naudodami biometrinius duomenis. Anot šią paslaugą teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ verslo vadovo Lietuvoje Viktoro Kamarevcevo, galimybė užregistruoti „Smart-ID“ paskyrą naudojant tik išmanųjį įrenginį ir asmens dokumentą padės jaunuoliams saugiau valdyti savo pinigus, mokytis finansinio raštingumo bei naudotis internetine bankininkyste.

„Pastebėjome, kad didelė dalis nepilnamečių, kurie jau naudojasi banko paslaugomis, neturi m. parašo ar nesinaudoja tapatybės kortelių skaitytuvu. Todėl plėsime biometrinių duomenų panaudojimo galimybes pilnametystės dar nesulaukusiems asmenims. Norint užregistruoti paskyrą šiuo būdu reikės tik telefono su veikiančia kamera bei galiojančio paso ar asmens tapatybės kortelės su elektroniniu lustu“, – sako V. Kamarevcevas.

Tiesa, nepilnamečiai – ne vieninteliai, kurie galės susikurti naują paskyrą naudojant biometrinius duomenis. „Iki šiol biometrinis duomenų atpažinimas buvo skirtas tik tiems, kurie jau turėjo „Smart-ID“ paskyrą, o vėliau nusipirko naują telefoną ir norėjo prisiregistruoti iš naujo įrenginio. Jau esame paruošę sprendimą tiems paslaugų teikėjams, kurie norėtų savo klientams, besiregistruojantiems pirmą kartą, suteikti galimybę tai padaryti naudojant biometrinius duomenis. Tokiu atveju gyventojams tereiks nuskanuoti savo tapatybės dokumentą, nusifotografuoti patiems ir susikurti PIN1 bei PIN2“, – aiškina V. Kamarevcevas.

Anot jo, toliau vystyti tapatybės patvirtinimo įrankį ir palengvinti jo naudojimą skatina noras būti dar arčiau vartotojų ir tai, kad vis daugiau elektroninių paslaugų teikėjų siekia saugiai autentifikuoti savo klientus.

„Programėlę pristatėme 2017-aisiais. Pirmąjį mėnesį ja naudojosi 44 tūkst. Lietuvos gyventojų, metų pabaigoje – jau 190 tūkst. Tačiau toliau augome, 2020 metais integravome biometrinį autentifikavimą ir 2021 metų pradžioje unikalių vartotojų skaičius šalyje perkopė 1 milijoną.

Šiandien daugiau nei 1,5 milijono lietuvių kasdien naudojasi saugiu tapatybės patvirtinimo įrankiu, o visame Baltijos regione unikalių vartotojų skaičius pasiekė 3,2 milijono ribą“, – progresą pažymi V. Kamarevcevas. Dar pirmaisiais veiklos metais programėlė buvo apdovanota Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) įsteigtu „Metų paslaugos“ prizu.

Su „Smart-ID“ Lietuvos gyventojai kas mėnesį atlieka apie 32 milijonus operacijų – prisijungia prie įvairių elektroninių paslaugų, tvirtina mokėjimus, pasirašo dokumentus kvalifikuotu parašu ir kt.

Tiesa, per penkerius metus ne tik augo programėle besinaudojančių gyventojų skaičius. 2019 m. „Smart-ID“ suteiktas aukščiausias saugumo lygis (QES). Ji buvo įtraukta į Europos Komisijos paskelbtą kvalifikuotų parašų kūrimo įrenginių QSCD (angl. Qualified Signature Creation Device) sąrašą, o su „Smart-ID“ pasirašyti elektroniniai parašai pripažinti prilygstantys ranka pasirašytiems parašams ir galioja visoje Europos Sąjungoje.

Pasirašyti dokumentus – laikrodžiu

V. Kamarevcevas atskleidžia, kad iki metų pabaigos bendrovė pristatys dar daugiau naujovių. Viena jų – „Smart-ID“ integracija išmaniuosiuose laikrodžiuose.

 „Skirtingais duomenimis, kasmet Lietuvoje vis daugiau žmonių naudojasi išmaniaisiais laikrodžiais, auga ir atsiskaitymų jais skaičiai. Atsižvelgdami į poreikį rinkoje, netrukus gyventojams pristatysime dar vieną inovaciją, kuris leis savo išmaniajame laikrodyje ne tik stebėti savo sveikatą, aktyvumą, kalbėtis su artimaisiais ar susimokėti už pirkinius kasoje, bet ir prisijungti prie įvairiausių el. paslaugų, pasirašyti dokumentus, patvirtinti el. mokėjimus ir kita“, ­– sako V. Kamarevcevas.

Šiemet 5-ąjį gimtadienį švenčiančią programėlę „Smart-ID“ 2017 metais pristatė estų bendrovė „SK ID Solutions“. Dabar tai – populiariausias tapatybės patvirtinimo įrankis internete tarp Baltijos šalių gyventojų.

Asmens tapatybės nustatymo sprendimo internete „Smart-ID“ naudotojų per metus Lietuvoje padaugėjo 3 kartus – jų skaičius šiandien perkopė 1 mln. Pernai birželio pabaigoje šia kompanijos „SK ID Solutions“ sukurta programėle naudojosi beveik 330 tūkst. Lietuvos gyventojų. 

„Smart-ID“ yra sparčiausiai naudotojų skaičių auginantis unikalus asmens tapatybės nustatymo sprendimas Baltijos šalyse, kuris naudojamas prisijungti prie el. komercijos, finansų, mokslo, telekomunikacijų, energetikos, viešojo sektoriaus bei kitų el. paslaugų. Latvijoje programėle naudojasi 814 tūkst. gyventojų, Estijoje – 443 tūkst. Visose trijose Baltijos šalyse per mėnesį atliekama daugiau kaip 36 mln. transakcijų prisijungiant prie el. paslaugų, patvirtinant pavedimus ar pasirašant dokumentus el. parašu.

„Lietuvos statistikos departamento 2018 m. duomenimis, net 79,7 proc.16–74 metų amžiaus šalies gyventojų naudojasi internetu, o 60,6 proc. jų – apie 1,27 mln. – internetinės bankininkystės paslaugomis. Vadinasi, jau beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų prie savo interneto banko paskyrų jungiasi naudodami programėlę „Smart-ID“. Beje, šiuo asmens tapatybės el. erdvėje nustatymo įrankiu gali naudotis ne tik bankai, bet ir bet kuris el. paslaugos teikėjas, – teigia Viktoras Kamarevcevas, bendrovės „SK ID Solutions“ vadovas Lietuvoje. – Taip pat sparčiai auga ir kompanijos kitų sprendimų naudotojų skaičius. Pavyzdžiui, mobiliojo parašo, kuris teikiamas su šalies mobiliojo ryšio operatoriais, naudotojų Lietuvoje ir Estijoje yra daugiau kaip po 200 tūkst.“ 

LBA nacionalinis projektas „Smart-ID gidas“ 

Programėlės skaičiaus augimą paspartino ir tai, kad nuo gegužės pabaigos šalyje veikiantys bankai bei Lietuvos bankų asociacija (LBA) vykdo nacionalinį projektą „Smart-ID gidas“: specialistų apmokyta konsultantų komanda, keliaudama per šalį, gyventojams pristatė programėlės „Smart-ID“ galimybes. Praėjusiais vasaros savaitgaliais gidai miestų šventėse susitiko ir pakonsultavo beveik 20 tūkst. žmonių. Daugeliui iki šiol nesinaudojusių programėle padrąsinimas tapo proga parsisiųsti ir asmeniškai išmėginti įrankį.

Apibendrinę dažniausiai klientų užduotus klausimus, LBA ekspertai pastebi, kad gyventojams labai rūpi programėles saugumas, patogumas, funkcijos. Daugelį ypač nudžiugindavo tai, kad ji – nemokama.

„Ypač smagu matyti, kad bankų klientai domisi ne tik „Smart-ID“ kaip sistemos patikimumu, bet ir teiraujasi, kaip saugiai ja naudotis. Juolab kad šiandien saugumo iššūkiai dažniau susiję būtent su žmogiškuoju veiksniu, – sakė Mantas Zalatorius, LBA prezidentas. – Tad skatinčiau visus ir toliau domėtis ne tik asmeninių finansų, bet ir saugumo elektroninėje erdvėje klausimais. Išprusimas – geriausias būdas apsisaugoti nuo klaidų ir sėkmingai kurtis savo ir šeimos gerovę.“

Paprasta ir saugi 

Naudotis nemokamu, inovatyviu ir saugiu „Smart-ID“ paprasta: vartotojui tereikia atsiųsti programėlę į savo išmanųjį įrenginį iš „Google Play“ ar „App Store“ ir patvirtinti savo tapatybę vienu iš šių būdų: m. parašu, tapatybės kortele (el. parašu), per el. bankininkystę arba apsilankius banko aptarnavimo skyriuje.

Praėjusį lapkritį „Smart-ID“ buvo pripažinta kvalifikuotu el. parašu (angl. Qualified Electronic Signature, QES), kuris prilygsta ranka rašytam parašui ir pripažįstamas visoje Europos Sąjungoje.

Bendrovė „SK ID Solutions“ yra ES valstybių narių patikimuose sąrašuose, specializuojasi tarptautiniuose e-tapatybės sprendimuose. „SK ID Solutions“ Baltijos šalyse aptarnauja daugiau kaip 600 finansų, sveikatos priežiūros, švietimo ir įvairių kitų privačių ir viešojo sektoriaus organizacijų el. paslaugų. Daugiau informacijos: smart-id.com ir sk.ee.

Per šiuos metus skaitmeninio identifikacijos sprendimo „Smart-ID“ naudotojų Lietuvoje padaugėjo tris kartus – dabar juo naudojasi daugiau kaip 600 tūkst. šalies gyventojų. Baltijos šalyse Estijos IT bendrovės „SK ID Solutions“ sukurtu įrankiu iš viso naudojasi 1,5 mln. žmonių. Dabar jau 4-ių didžiausių Lietuvos bankų klientai gali naudotis „Smart-ID“: „Luminor“ ir Šiaulių bankas šį identifikacijos sprendimą įdiegė per pastarąjį mėnesį.