Nyderlandų informacinių technologijų bendrovės „Macaw“ Kompetencijų centrui Lietuvoje vadovaus Justė Stasinienė. Viena sėkmingiausių Nyderlandų bendrovių Lietuvoje veikia nuo 2017-ųjų metų.

J.Stasinienė gimė ir užaugo Vilniuje, baigė prestižinį Vilniaus licėjų, vėliau studijavo Mykolo Romerio universitete. Prieš ateidama į „Macaw“, J. Stasinienė penkerius metus dirbo „Barclays“ padalinyje Lietuvoje, vadovavo aptarnavimo personalo komandai, vėliau trejus metus dirbo JAV bendrovėje „Bazaarvoice“ ir vadovavo 30 žmonių komandai.

„Macaw“ padalinyje Lietuvoje J. Stasinienė bus atsakinga už Nyderlandų įmonės tiklsų įgyvendinimą Lietuvoje – nuoseklų komandos augimą, specialistų ugdymą, partnerystės Lietuvoje bei darbą su „Macaw“ kompetencijų centrais Nyderlanduose ir Vokietijoje.

Kaip teigia „Macaw“ kompetencijos centrų vadovas Andrew Hayesas, Justė bus didelis pastiprinimas Lietuvos padaliniui.

„Labai džiaugiamės, kad Justė prisijungė prie mūsų komandos. Nuo pat pirmo pokalbio su Juste matėme jos profesionalumą ir užsidegimą. Jau ne kartą esame sakę, kad didžiausias mūsų įmonės turtas yra darbuotojai ir jų patirtis. Justė puikiai atitiko visus mūsų keltus kriterijus ir bus didelė pagalba vykdant plėtrą čia, Lietuvoje, – sako A. Hayesas.

Dar vasario mėnesį buvo skelbta, kad „Macaw“ sulaukė naujo investuotojo – juo tapo privataus kapitalo bendrovė „Avedon Capital Partners“. Be to, kovo mėnesį „Macaw“ įsigijo Vokietijos bendrovę „Netzkern“. Anot įmonės atstovų, šis strateginis žingsnis leido olandų bendrovei tapti didžiausia su „Sitecore“ technologijomis dirbančia įmone Vokietijoje.

Naujasis investuotojas ir naujos bendrovės prisijungimas olandų bendrovei padės įgyvendinti ambicingus plėtros planus tapti lyderiaujančia bendrove Europoje, kuri savo klientams padės dirbti ir įgyvendinti projektus naudojant „Microsoft“ ir „Sitecore“ technologijas.

Naujoji „Macaw“ Kompetencijų centro vadovė sako, kad „Macaw“ padalinys Lietuvoje ir toliau sieks plėsti komandą ir diegti darbo kultūrą, pripažintą kaip vieną geriausių Nyderlanduose.

„Mūsų tikslai ir toliau lieka ambicingi. Per ateinančius kelerius metus norime išplėsti komandą iki 200 specialistų. Kitas labai svarbus tikslas – ir toliau išlaikyti aukštą darbo kultūrą, kuri leistų mums ir Lietuvoje būti geriausiais darbdaviais. Esame auksiniai „Microsoft“ partneriai, mūsų specialistai gali dirbti su naujausiomis technologijomis ir tai išskiria mus iš kitų Lietuvoje veikiančių bendrovių“, – sako J. Stasinienė.

Nyderlandų bendrovė „Macaw“ jau dvidešimt penkerius metus sėkmingai dirba internetinės rinkodaros ir informacinių technologijų srityse, savo klientams siūlo duomenų analitikos, elektroninės prekybos, debesijos ir kitus integruotus skaitmeninius ir rinkodaros sprendimus verslui. „Macaw“ yra „Microsoft“ ir „Sitecore“ partnerė. Nyderlandų bendrovė dirba su tokiomis žinomomis įmonėmis, kaip „Heineken“, „Eneco“ ir „Henkel“. Iš viso bendrovėje dirba 350 specialistų Nyderlanduose, Lietuvoje ir Vokietijoje. Planuojama, kad iki 2025-ųjų metų įmonės darbuotojų skaičius išaugs iki 1000. Bendrovė „Macaw“ Lietuvoje šiais metais planuoja augti daugiau nei dvigubai – nuo 40 iki maždaug 90 žmonių.

Rugsėjo 13 dieną profesinę šventę minintys programuotojai ir toliau išlieka vieni geidžiamiausių darbo rinkoje. Nors darbdavių dėmesio IT specialistams nestinga, tačiau sėkmingą karjeros kelią nulemia ne profesijos prestižas ar solidus darbo užmokestis, o kruopščiai apgalvoti pasirinkimai ir kompetencijos, dažnai nulemiančios, ar tapsi laimingas dirbdamas savo kasdienį darbą.

Veiklos dešimtmetį Lietuvoje švenčianti JAV programavimo paslaugų įmonė „Devbridge“ dalijasi patarimais, ko galėtume pasimokyti iš patyrusių programuotojų. Įžvalgomis apie tai, kokiais esminiais principais vadovautis, norint susikurti sėkmingą karjerą dalijasi „Devbridge“ žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, ISM profesorė dr. Raimonda Alonderienė.

Ieško tik prasmingo darbo

Anot R. Alonderienės, pasijusti „ne savo rogėse“ gali bet kokio amžiaus ir bet kokios profesijos darbuotojas. Todėl vienas iš pirmųjų ir svarbiausių dalykų – apgalvotas organizacijos pasirinkimas, kurioje būtų galima įprasminti sukauptą profesinę patirtį ir realizuoti karjeros galimybes.

„Šiuo metu pastebime tendenciją, kad prie mūsų prisijungiantys programuotojai nori įgyti unikalios patirties, dirbti prie sudėtingų projektų ar galimybės lavinti naujus įgūdžius. Karjeros sėkmė dažnai prasideda nuo įmonės pasirinkimo, todėl patyrę programuotojai itin atsakingai renkasi darbdavį – išsiaiškina prie kokių projektų, su kokiomis technologijomis dirba kolegos. Susitinka su esamais darbuotojais, o per darbo pokalbius užduoda labai konkrečius klausimus. Jiems yra svarbi organizacijos kultūra, vertybinis pagrindas, veikimo principai, struktūros ir procesai. Vieniems gali būti patraukli ką tik įsteigta organizacija, kurioje mažai aiškumo, nėra nusistovėjusių procesų, daug rizikos ir galimybių. Kitus vilioja brandžios darbo praktikos, aiškūs procesai: kokių galima tikėtis karjeros galimybių, kaip ir kada keliamas atlyginimas ir pan. Nauja darbo pozicija, kuria pasibaigia karjera, tampa vis labiau nepriimtinas sprendimas geriausiems talentams ilgalaikėje perspektyvoje, net jeigu atlygis pasiekus šią poziciją, lenkia rinką“, – sako vadovė.

Glaudžiai bendradarbiauja komandoje

R. Alonderienės teigimu, sėkmingą karjerą galima apibūdinti ir taip – kai jautiesi gerai „savo rogėse“, kai esi patenkintas tuo, ką darai ir kur esi. „Savo rogėse“ reiškia keletą dalykų – toje organizacijoje, profesijoje ir komandoje, kurioje jautiesi gerai ir turi galimybę kilti karjeros laiptais.

„Mūsų veikla pagrįsta glaudžiu komandiniu principu, todėl labai svarbu, kad darbuotojai ne tik bendradarbiautų, bet ir augintų vienas kito kompetencijas. Darbas apima žmogaus augimą ir visapusiškos gerovės užtikrinimą. Mūsų komandose daugiausia žmonės išmoksta dirbdami vieni šalia kitų ir mokydamiesi vienas iš kito. Klientai tikisi gauti modernią programinę įrangą, paremtą naujausiomis technologijomis. Tad labai svarbu, jog kiekvienam dirbančiam prie projektų, jie rūpėtų. Kai visi suinteresuoti, kad projektas ir jų įdėtas darbas į tą projektą būtų sėkmingas, atsiranda labai geras rezultatas – juo džiaugiasi ne tik komanda bei klientas, bet ir milijonai galutinių vartotojų. Todėl ne tik programuotojams svarbu rasti tokią įmonę, kurioje būtų galima augti ir tobulinti savo kompetencijas. Jeigu darbuotoją sups motyvuoti ir stiprūs kolegos, tobulėjimas bus natūralus procesas. Ilgainiui susiformuos noras ne tik mokytis iš kitų, bet ir pačiam tapti vadovu, mentoriumi ar kitaip prisidėti prie kitų darbuotojų auginimo“, – įsitikinusi direktorė.

Nuosekliai tobulina įgūdžius ir išsikelia ambicingus tikslus

Pasak R. Alonderienės, kiekvienas IT projektas yra unikalus, tad darbuotojai tobulėja gilindamiesi į technines ir į kliento verslo subtilybes. Programuojant reikia ieškoti tinkamiausio ir teisingiausio sprendimo, todėl būtina nuolat lavinti kritinį bei loginį mąstymą, nuosekliai auginti kompetencijas, nuolat atnaujinti technines žinias.

„Įmonės tikslų suvokimas padeda suprasti ir savo darbo reikšmę, savo indėlį į įmonės sėkmę bei svarbą. Noras tobulėti yra vienas iš svarbiausių asmeninių savybių, kadangi dirbant projektinėje srityje, projektai keičiasi ir tenka prisitaikyti prie naujų reikalavimų bei technologijų. Mūsų komandos dirba projektiniu režimu, kurdamos unikalius IT sprendimus klientams. Dėl augimo strategijos ir darbo pobūdžio, darbuotojai turi puikias galimybes augti tiek kompetencijų, tiek pozicijų prasme. Tačiau geri ir patyrę IT specialistai puikiai žino, kad niekas iš karto neatsiranda – žinios ir įgūdžiai įgyjami palaipsniui. Darbo galimybės taip pat priklauso nuo to, kiek asmeninių pastangų įdėsi, siekdamas iškeltų savo, komandos ir organizacijos tikslų “, – sako vadovė.

Prioritetą teikia ilgalaikiams įmonės tikslams

R. Alonderienės teigimu, ar tiksi organizacijai, pritapsi prie kolektyvo, lemia ir kiek sutampa abiejų pusių lūkesčiai, vertybės bei darbo kultūra. JAV programavimo paslaugų įmonė „Devbridge“ kasmet įdarbina daugiau nei šimtą naujų darbuotojų. Šį mėnesį prie įmonės prisijungė jau 600 – tasis kolega. Vis dėlto vieną iš svarbiausių aspektų, kuris nulemia įmonės augimą, pašnekovė įvardija – investicijas į darbuotojų auginimą.

„Rasti idealų kolektyvą ar darbdavį visada yra sudėtinga, tačiau žmogus bus patenkintas darbe tada, kai bus patenkinti jo lūkesčiai. Nuo pat įmonės pradžios jos įkūrėjai labai aiškiai įvardijo, kad norime dirbti su pačiais didžiausiais rinkos žaidėjais. Būtent tai ir leidžia visiems augti ir kaip organizacijai, ir kaip komandos nariui. Per pastaruosius trejus metus vien tik į vadovų mokymus investavome daugiau nei 100 tūkst. Eur. Jau kelerius metus įmonėje veikia ir speciali „Sourcery for Leaders“ programa, kuri padeda ugdyti lyderystės kompetencijas. Kasmet įmonėje užauginame nuo 10–15 naujų vadovų, kurie susitvarko su naujais iššūkiais ir yra pasirengę drauge siekti išsikeltų įmonės tikslų. Įdomūs projektai, kompetencijas auginanti aplinka ir vertybėmis grįsta darbo kultūra padeda kasmet sau kelti vis didesnius tikslus, būtent šiais esminiais principais ir vadovaujasi mūsų kolegos programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos rinkoms“, – apibendrina žmonių ir organizacijos vystymo vadovė.

Apie įmonę:

„Devbridge“ – JAV programavimo paslaugų įmonė, kurios centrinė būstinė yra Čikagoje. Komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausio lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos rinkoms. Pagrindinis kompanijos tikslas – kurti pažangiausią programinę įrangą ir taip suteikti neįkainojamus įrankius, kurie padėtų sėkmingai augti įvairiausioms kompanijoms, industrijoms ir verslo organizacijoms. Tarptautinę įmonės komandą sudaro daugiau nei 600 darbuotojų, įsikūrusių Čikagos, Toronto, Londono, Varšuvos, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos padaliniuose. Įmonės klientai – „Fortune 1000“ sąrašo įmonės, pasaulinės finansų, paslaugų ir gamybos sektorių kompanijos.

Dirbtinis intelektas (DI) šiuo metu neabejotinai yra vienas karščiausių diskusijų objektų technologijų industrijoje. Žiniasklaidoje vis dažniau kalbama, kaip kompiuterinių sistemų gebėjimas mokytis panaudojamas parenkant turinį socialiniuose tinkluose, rodant mums aktualiausias reklamas internete ar elektroninėje parduotuvėje pasiūlant labiausiai reikalingas prekes. DI vis plačiau taikomas ne tik virtualioje erdvėje, bet ir mus supančioje buityje. Visgi šiuo atveju kyla klausimas, ar tikrai ši tendencija nesukels papildomų rūpesčių, užuot suteikusi rimtą pagalbą, kaip tikisi šių sprendimų autoriai.

Tūkstančiai idėjų ir milijardai įrenginių

„Nors naujų išmaniųjų telefonų, planšečių ir kitų panašių įrenginių pasirodymas visuomenėje susilaukia nemažo atgarsio, retai pastebime, jog ir kone kiekvienas prietaisas mūsų buityje per eilę metų įgavo tam tikrų išmanių savybių. To mastą labai gerai iliustruoja analitikų prognozės, jog jau 2025 metais pasaulyje bus daugiau, nei 70 milijardų daiktų internetui (IoT) priskiriamų įrenginių“, – įspūdingus rinkos augimo skaičius atskleidžia ​​„Huawei Technologies“ vadovas Šiaurės Europos šalyse Kenneth Fredriksen.

Pasak eksperto, IoT technologija įgalina šiuos įrenginius keistis duomenimis tarpusavyje ir su debesijos serveriais bei leidžia jiems išnaudoti dirbtinio intelekto galimybes. Pavyzdžiui, išmanus kavos aparatas gali įsiminti, kuriuo laiku keliatės, ir kiekvieną rytą būtent tada automatiškai išvirti kavos. Tokia informacija taip pat naudingai gali būti panaudota prieš pat jums pabundant automatiškai pakeliant užuolaidas, nustatant ryte klausomą muziką ar aukštesnę temperatūrą būste. Tuo metu vakare, jums grįžus iš darbo, dėka išmanių buities prietaisų, svetainėje jau gali degti atpalaiduojantis apšvietimas, televizoriuje būti atvaizduojama būtent jums parinkta filmų programa, o orkaitėje – garuoti pašildytas maistas.

Kenneth Fredriksen akcentuoja, jog dirbtinis intelektas gali prisidėti ne tik prie mūsų buities patogumo, bet ir prie kasdienio išteklių taupymo. Tai iliustruoja pavyzdys, kai išmanioji apyrankė ar laikrodis, aptikusi, jog jį dėvintis asmuo užmigo, automatiškai pasiunčia komandą išjungti šviesą miegamajame – taip tausojama elektra. Paminėti galima ir išmaniąsias skalbykles, kurios, padedamos DI, nustato drabužių audinį ir svorį bei pagal tai parenka optimaliausią skalbiklio kiekį ir vandens temperatūrą. Taip pat jau kurį laiką kalbama apie kuriamus DI paremtus šaldytuvus, galinčius stebėti produktų kiekį ir jiems besibaigiant – automatiškai užsakyti jų papildymą.

DI pritaikymo buityje iššūkiai

Kita vertus, ​​„Huawei Technologies“ vadovas Šiaurės Europos šalyse pripažįsta, jog dabartinė situacija IoT įrenginių rinkoje nėra ideali ir vartotojams gali sukelti tam tikrą galvos skausmą. Anot jo, kol kas didžiausia problema – vieningos išmaniųjų buities prietaisų valdymo platformos nebuvimas. Kone kiekvienas IoT rinkos dalyvis turi sukūręs po atskirą programėlę savo produktų valdymui. Tai reiškia, jog vartotojams tenka sunki užduotis nepasimesti tarp daugybės IoT aplikacijų, perprasti visų jų valdymo ypatybes ir kartais spręsti tokias nemalonias situacijas, kai, pavyzdžiui, norinti elementariai išsivirti kavos, jos virimo aparatas reikalauja atnaujinti programinę įrangą

Visgi tam tikri šios problemos sprendimai sparčiai kuriami jau dabar. Pasak Kenneth Fredriksen, „Huawei“ vystoma daiktų interneto platforma, kuri yra integruota naujojoje kompanijos „HarmonyOS“ operacinėje sistemoje, leis visus išmaniuosius namų prietaisus patogiai ir paprastai valdyti vienoje aplikacijoje be jokių kitų specialių programėlių. Kitaip tariant, nuo išmaniosios orkaitės įjungimo iki išmanaus apšvietimo atspalvio pakeitimo kambaryje vartotoją skirs vos keletas paspaudimų, o programinė šių įrenginių dalis galės būti atnaujinama automatiškai. „Be to, visų IoT prietaisų prijungimas prie šios platformos užtikrins, kad visa jų surenkama jautri vartotojo informacija būtų tvarkoma vienodai atsakingai – pagal aukščiausius Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimus, taikant duomenų izoliaciją, dvigubą šifravimą ir kitas pažangias priemones.“ – atskleidžia Kenneth Fredriksen.

Nepaisant tam tikrų dabartinių kliūčių, kylančių naudojantis DI paremtais IoT gaminiais, ​​„Huawei Technologies“ vadovas Šiaurės Europos šalyse jų pritaikymo perspektyvas buityje vertina teigiamai: „Esu įsitikinęs, kad dirbtinio intelekto galimybes išnaudojančių prietaisų teikiama nauda nusvers laikinus jų naudojimo nepatogumus. Beveik nėra abejonių, jog netolimoje ateityje bus sukurti bendri šių įrenginių valdymo ir jų renkamų duomenų tvarkymo standartai. Tam tereikia, jog dėl jų susitartų visi pramonės atstovai bei reguliuojančios institucijos, kas turėtų neišvengiamai įvykti augant IoT produkcijos populiarumui.

„Flo Health“, populiariausios pasaulyje moterų sveikatos programėlės „Flo“ kūrėja, rugsėjo 10 d. oficialiai atidaro biurą Vilniuje bei planuoja plėtrą. Neseniai daugiau nei 42 mln. Eur papildomų investicijų sulaukusi bendrovė Lietuvoje veikia jau kurį laiką. Šiuo metu čia yra įdarbinusi 35 darbuotojus, o iki metų pabaigos planuojama šį skaičių padidinti iki 60. „Flo Health“ biuras įsikūrė pačioje Vilniaus širdyje, Gedimino prospekte.

Šiuo metu pagrindinis įmonės biuras yra Londone, taip pat yra įsteigti padaliniai JAV, Nyderlanduose, Baltarusijoje. Lietuvoje įmonė savo veiklą pradėjo praėjusį rudenį ir dabar oficialiai atveria savo darbo erdvės duris. Čia įsikurs tiek esami, tiek būsimi „Scala“ bei „Python“ programuotojai, infrastruktūros ir kokybės užtikrinimo inžinieriai, kitų sričių specialistai.

Kaip atskleidžia vienas „Flo Health“ įkūrėjų bei generalinis direktorius Dmitrijus Gurskij, biuro Vilniuje atvėrimas kartu žymi ir naujo bendrovės veiklos etapo pradžią. Visai neseniai įmonės plėtojama programėlė „Flo“ pritraukė daugiau nei 42 mln. Eur (50 mln. JAV dolerių) investicijų, kurios bus panaudotos tolimesniam produkto vystymui bei aukštos kompetencijos inžinerijos, produktų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, duomenų mokslo ir medicinos sričių specialistų pritraukimui.

„Visada maniau, kad įmonės stiprybė slypi jų darbuotojų kompetencijų visumoje. Didžiuojuosi mūsų buriama komanda, prie kurios stiprinimo ženkliai prisidės ir gautos investicijos. Juk „Flo“ – tai ne tik aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys įspūdingą patirtį savo srityje. Tai kolektyvas, kurį vienija kilni misija – padėti kuo daugiau pasaulio moterų būti sveikoms ir laimingoms“, – sako „Flo Health“ bendraįkūrėjas D. Gurskij.

Pagrindinis „Flo“ tikslas yra padėti moterims ne tik sekti savo menstruacinį ciklą, fiksuoti laiką siekiant pastoti ar stebėti nėštumą, bet ir geriau suprasti savo kūno signalus, pasirūpinti juo ir laiku sužinoti, jei kurį nors iš simptomų verta aptarti su gydytoju. „Flo“ programėlė kuriama bendradarbiaujant su daugiau nei 100 medicinos ir sveikatos ekspertų ir yra labiausiai JAV akušerių-ginekologų rekomenduojama ciklo ir ovuliacijos stebėjimo programėlė.

Šiuo metu „Flo Health“ iš viso vertinama daugiau kaip 676 mln. Eur (800 mln. JAV dolerių). Didžiausių investicijų bendrovė pastarajame etape sulaukė iš dviejų Europos rizikos kapitalo fondų: britų „Target Global“, kurios investicijų portfelį sudaro startuoliai „Lyft, Bird“, „Delivery Hero“, ir Švedijos fondo „VNV Global“, anksčiau investavusio į telemedicinos tiekėją „Babylon Health“ bei automobilių dalijimosi bendroves „Blablacar“ ir „Gett“.

Anot vieno iš investuotojų, „VNV Global“ generalinio direktoriaus Pero Briliotho, produktai, kuriuos kuria „Flo“, bei jų kuriama vertė vartotojams yra unikalūs visos pramonės mastu. „Su giliomis medicininėmis ekspertizėmis, technologiniais sprendimais, stipria profesionalų komanda bei plačia vartotojų baze „Flo“ neabejotinai ir toliau išliks šios srities lydere. Todėl labai džiaugiamės, kad galėsime prisidėti prie naujo bendrovės raidos etapo“, – sako P. Briliothas.

Šiuo metu programėlė turi 200 mln. vartotojų visame pasaulyje. Tai reiškia, kad kas dešimta moteris nuo 15 iki 49 metų savo ciklą stebi „Flo“ programėlėje. Skaičiuojama, kad nuo „Flo“ paleidimo 2015 m. naudojantis programėle pastojo 27,7 mln. moterų. Lietuvoje yra apie 539 tūkst. vaisingo amžiaus moterų, o šią programėlę yra įsidiegę jau 230 tūkst. vartotojų.

Daugiau informacijos apie „Flo Health“ ir laisvas darbo vietas rasite svetainėje: https://flo.health/careers.

„Samsung“ savo klientams Baltijos šalyse pristatė „Google Pay“ sprendimą, skirtą bekontakčiams atsiskaitymams naudojantis naujaisiais „Galaxy Watch4“ ir „Galaxy Watch4 Classic“ išmaniaisiais laikrodžiais.

„Kiekviena naujų „Samsung“ įrenginių premjera vartotojams atneša vis daugiau naujovių ir patogumo. Šį kartą nauji išmanieji „Samsung“ laikrodžiai, kuriuos pristatėme rugpjūtį, yra turtingi ne tik naujomis sveikatos stebėsenos funkcijomis, bet ir galimybe juos naudoti kaip alternatyvą bekontaktėms banko kortelėms, kas tapo dar aktualiau pandemijos metu“, – sako „Samsung Electronic Baltics“ vadovas Lietuvoje Simonas Skupas.

Jau dabar Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai savo turimas „Mastercard“ ir „Visa“ korteles gali susieti su „Google Pay“ skaitmenine pinigine ir naudojantis išmaniaisiais laikrodžiais „Galaxy Watch4“ arba „Galaxy Watch4 Classic“ atsiskaityti fizinėse parduotuvėse.

Kol kas išmaniųjų atsiskaitymų telefonu paslaugą „Google Pay“ Lietuvoje palaiko šeši šalyje veikiantys finansų rinkos dalyviai: „Swedbank“, „Revolut“, „Monese“, „Transferwise“, „Cirve OS Ltd“, „N26“.

„Google Pay“ yra mokėjimo paslauga, leidžianti prisijungti prie savo namų banko ir atlikti mokėjimus mobiliasiais įrenginiais, nenaudojant fizinės banko kortelės. Norint naudoti sprendimą, „Google Pay“ programa turi būti ir vartotojo išmaniajame telefone, ir išmaniajame laikrodyje. Atsiskaityti išmaniuoju laikrodžiu galima prekybos vietose tose pasaulio šalyse, kuriose aptarnaujamos vartotojų turimos mokėjimo kortelės. Kaip ir naudojant virtualią kortelę telefone, vartotojams pakaks tiesiog priliesti savo išmanųjį laikrodį laikrodį prie bekontakčio kortelių skaitytuvo.

Lietuvoje naujausius laikrodžius „Galaxy Watch4“ ir „Galaxy Watch4 Classic“ galima įsigyti Lietuvos mobiliųjų operatorių, elektronikos prekių, firminėse „Samsung“ parduotuvėse bei internete adresu samsung.lt. Abiejuose išmaniuosiuose laikrodžiuose veikia nauja „Wear OS“ operacinė sistema, kurią „Samsung“ kūrė bendromis jėgomis su „Google“, bei intuityviausia kompanijos „One UI Watch“ vartotojo sąsaja. „Galaxy Watch4“ serija siūlo patobulintą veikimą, sklandžią sąveiką su kitais įrenginiais. Prie komfortiškesnės vartotojo patirties prisideda ir jau minėtas „Google Pay“ sprendimas.