Login to your account

Username *
Password *

Iki šiol manyta, kad planšetiniai kompiuteriai savo aukso amžių jau išgyveno 2014 metais. Tuo metu rinkoje buvo daug pažangiausių planšečių, tais metais buvo pasiektas ir absoliutus šių įrenginių pardavimų pikas. Kita vertus, planšetiniai kompiuteriai nuo to laiko kiek prarado savo populiarumą, bet 2020 metai pažymėjo spartų šių įrenginių atgimimą. Vien praėjusių metų ketvirto ketvirčio duomenimis, planšetinių kompiuterių pardavimai augo beveik 20 proc. Tai signalizuoja, kad prasideda naujas planšečių aukso amžius, o labiausiai jis susijęs su pandemine situacija, vis labiau populiarėjančiu hibridiniu darbu ir vis dar aktualiu nuotoliniu mokymusi.

„Planšetiniai kompiuteriai visuomet buvo labai mobilūs įrenginiai – didelio ekrano, lengvi, patogaus dydžio ir tokie, su kuriais galima dirbti praktiškai iš bet kur. Natūralu, kad prasidėjus pandemijai būtent toks įrenginys tapo patogiu pagalbininku – lengva naudotis tiek darbe, tiek namuose, mokiniai ir studentai patogiau galėjo tęsti mokslus iš namų ir t. t. Kita vertus, šiandien planšetiniai kompiuteriai į savo populiarumo aukštumas grįžta ne vien dėl to – šiuolaikinės planšetės pasipildė naujomis funkcijomis bei galimybėmis, kurios šiems įrenginiams dar labiau padeda išsiskirti rinkoje“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.

Multifunkcionalumas – hibridinio darbo raktažodis

Kaip teigia U. Eidžiūnaitė, visame pasaulyje sparčiai populiarėjant hibridiniam darbui, atsiranda poreikis naujoms ar iki šiol mažai išnaudotoms įrenginių funkcijoms.

„Anksčiau, didelei daliai žmonių dirbant biuruose ar turint stacionarias darbo vietas, darbuotojai net nesusimąstydavo apie darbą kitokiomis sąlygomis. Tuo metu šiandien, kai darbas iš skirtingų vietų tapo kasdienybe, o nuotoliniai susitikimai bei skambučiai – dažnu reiškiniu, atsiranda vis didesnis poreikis įrenginiui, kuris palengvintų darbą ar mokslus. Planšetiniai kompiuteriai šiandien ir yra būtent tokie įrenginiai, nes jų daugelį metų tobulintos bei atnaujintos funkcijos šiandien tapo itin naudingos. Pavyzdžiui, galimybė prie šiuolaikinių planšečių prijungti išmanųjį telefoną ar nešiojamąjį kompiuterį ir taip organizuoti susitikimus per nuotolį. Taip pat planšete galima lengvai pratęsti kompiuteriu pradėtus darbus, ypač, jei netikėtai teko pakeisti savo darbo vietą, o tokius iššūkius dar labiau palengvina papildomos planšečių magnetinės klaviatūros, todėl nebereikia rašyti teksto pirštais ekrane“, – sako ji.

Dar vienas planšetinių kompiuterių išskirtinumas, kaip pastebi ekspertė, yra galimybė piešti ar rašyti ant ekrano specialiu rašikliu. Šiandien šis išskirtinumas tampa vis aktualesnis, nes planšečių gyvavimo pradžioje tokia funkcija buvo daugiau žaidybinė, o šiais laikais, kai planšečių ekrane mūsų piešiamas vaizdas atsiranda beveik tuo pat metu lyg pieštume ranka ant popieriaus, tai tampa svarbia ir patogia funkcija tiek dirbant, tiek mokantis. Tai, ką rašome ar piešiame, šiandieninių planšečių ekranuose gali atsirasti net per 2 milisekundes, todėl šito beveik nejaučiame.

Patogus įrankis pertraukoms ar poilsiui

„Puikiam darbo ir poilsio balansui būtinos pertraukos ir kuo jos leidžia labiau prasiblaškyti – tuo geriau. Planšetiniai kompiuteriai labai tinkami tokioms pertraukoms dėl kelių dalykų. Pirma, jie lengvi ir patogūs, todėl juos galima bet kur nesunkiai nusinešti, o antra – ryškus bei pažangus šiuolaikinių planšečių ekranas leidžia žiūrėti, pavyzdžiui, mėgstamą serialą komfortiškai ir pakankamai dideliame ekrane. Šiandien naujų planšetinių kompiuterių ekrano ir korpuso santykis sudaro net 86 proc. Taip pat pats ekranas pasižymi net 120 Hz atnaujinimo dažniu, kas reiškia, kad tokiu įrenginiu galima komfortiškai žaisti ir kompiuterinius žaidimus, ir žiūrėti aukštesnės kokybės filmus kur kas maloniau“, – teigia U. Eidžiūnaitė.

Didesnis dėmesys ekranų skleidžiamai mėlynai šviesai

Pasak U. Eidžiūnaitės, vienas svarbiausių aspektų, kam įžengus į hibridinio darbo bei nuotolinio mokslo erą turėtume skirti vis daugiau dėmesio – mėlyna ekranų skleidžiama šviesa.

„Mėlyna šviesa, kurią skleidžia mūsų įrenginių ekranai, vis dar nėra pakankamai dėmesio sulaukiantis dalykas. Kita vertus, šia tema diskusijų daugėja, nes mėlyna ekranų šviesa neretai sukelia nemigą, kai kuriems vartotojams – akių nuovargį ar net galvos skausmą. Ši problema tampa vis aštresnė ir todėl, kad, ypač dirbdami iš namų, mes tiek darbo valandas, tiek ir laisvalaikį dažnai praleidžiame prie to paties įrenginio. Pertraukų tarp naudojimosi įrenginiais darymas – vienas galimų sprendimo būdų, tačiau bent jau laisvalaikio praleidimui verta pasirinkti įrenginius, kurie skleidžia mažiau mėlynos šviesos. Įrenginių gamintojai taip pat nuolat ieško sprendimų, kaip sumažinti jų ekranų skleidžiamos mėlynos šviesos poveikį, todėl tokie įrenginiai mus labiau apsaugo nuo tokio neigiamo poveikio. Pavyzdžiui, vienas iš naujųjų planšetinių kompiuterių „Huawei MatePad 11“ netgi pelnė dvigubą „TÜV Rheinland“ sertifikatą, reiškiantį, kad mėlynos šviesos kiekis, skleidžiamas įrenginio ekrano, yra gerokai žemesnis. Todėl tokiu įrenginiu galime naudotis ilgiau, mūsų akys ne taip pavargs, o nemigos tikimybė taip pat sumažėja“, – nurodo ekspertė.

Norėdami gauti reguliarias „Huawei Consumer BG“ naujienas, sekite mus:

Facebook: https://www.facebook.com/huaweimobile/

Twitter: https://twitter.com/HuaweiMobile

Instagram: https://www.instagram.com/huaweimobile/

YouTube: https://www.youtube.com/user/HuaweiDeviceCo

LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/10617746/

Sparčiai augančiam IT sektoriui tenka verstis per galvą, kaip didėjant skaitmenizuotų paslaugų poreikiui užtikrinti augančią naujų darbuotojų paklausą. Sklandus atrankos procesas, naujoko įvedimas į organizaciją ir nuolatinis darbuotojų nuotaikų matavimas turėtų būti tie kertiniai dalykai, kurie padėtų organizacijoms ne tik išlaikyti didelį tempą, bet ir auginti stiprią įmonės komandą.

Kaip pritraukti ir išlaikyti profesionalus? Kodėl būtina skatinti darbuotojus drauge auginti verslą? Kodėl yra svarbu matuoti mikroklimatą organizacijoje ir kaip reikėtų teisingai tai daryti? Įžvalgomis dalijasi JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, ISM profesorė dr. Raimonda Alonderienė.

Pasitikėjimo rodiklis – rekomenduoti naujokai

Direktorė pabrėžia, kad kiekvieną kandidatą stengiasi kruopščiai atsirinkti, tačiau patirtis parodė, kad paieškas gerokai sutrumpina ir efektyviai padeda įmonėje jau daugelį metų veikianti rekomendacijų programa.

„Darbuotojai rekomenduoja naujus kolegas bei stengiasi į organizaciją atvesti tokius komandos narius, su kuriais patys norėtų drauge darbuotis vienoje komandoje. Būtent esami organizacijos nariai ne tik puikiai žino darbo pobūdį, bet ir kaip atsirinkti tokį komandos narį, kuris puikiai įsilietų į bendruomenę ir kurtų išliekamąją vertę ne tik organizacijai, bet ir klientui“, – įsitikinusi vadovė.

R. Alonderienės teigimu, nuo 2015 metų net penktadalis naujų įmonės darbuotojų prisijungė per asmenines kolegų rekomendacijas. Už rekomenduotą ir atrinktą kandidatą „Devbridge“ įmonėje laukia dosnus finansinis paskatinimas, siekiantis kelis tūkstančius eurų.

„Finansinė motyvavimo priemonė skiriama ir tam, kuris rekomendavo, ir naujai prisijungusiam kolegai. Mums ypač svarbu, kad visi komandos nariai stengtųsi pritraukti tokius naujokus, su kuriais patys norėtų ne tik dirbti, bet ir mums drauge padėtų auginti stiprią organizaciją. Nuo šių metų pradžios darbuotojai jau yra pateikę daugiau nei šimtą potencialių kandidatūrų“, – atskleidžia R. Alonderienė.

Naujoko suradimas ir įvedimas – visos organizacijos reikalas

„Devbridge“ kasmet įdarbina daugiau nei šimtą naujų darbuotojų, šį mėnesį prie įmonės prisijungs jau 600-tasis darbuotojas. Nors IT srityje vienas iš svarbiausių organizacijos augimo veiksnių yra į pirmąjį planą iškelti techniniai kandidatų gebėjimai ir procesų išmanymas, vis dėlto R. Alonderienė pabrėžia, kiek esi tinkamas darbui, organizacijai ir komandai lemia ne vien tik ištobulintos kompetencijos, solidi darbo patirtis ar motyvacija, bet ir darbdavio bei kandidato sutampančios vertybės.

„Ar tiksi organizacijai, pritapsi prie kolektyvo, lemia ir kiek sutampa abiejų pusių vertybės, lūkesčiai bei darbo kultūra. Rasti idealų kolektyvą ar darbdavį visada yra sudėtinga, tačiau verta įsivertinti, kokie dalykai jums itin svarbūs, ką galite toleruoti, o ko – ne. Visus šiuos dalykus padeda įvertinti esami įmonės darbuotojai, vadovai, kurie ne tik aktyviai įsitraukia į atrankos procesus, bet ir jaučia didelę atsakomybę parekomenduoti gerą kandidatą, o vėliau jį įdarbinus, prisidėti prie jo adaptacijos proceso. Tačiau ypač svarbu kandidatui sąmoningai pažinti savo vertybes ir lūkesčius, o darbuotojui, kuris parekomendavo – skaidriai išaiškinti darbo kultūrą, vertybes ir pagrindinius komandinio darbo aspektus. Ir darbdavys, ir kandidatas po viso atrankos proceso turi būti tikri, kad vieni kitiems tinka ir kartu galės daug pasiekti“, – teigia vadovė.

Pasak įmonės atstovės, vienas iš esminių darbuotojo įvedimo kokybės veiksnių yra vadovo individualus darbas su naujuoju komandos nariu. Kiekvienas karjeros pokytis reikalauja papildomo jo dėmesio, globos ir laiko investicijų. Būtina ieškoti ir mentoriaus organizacijos viduje, kuris sunkiose situacijose ar klausimuose padėtų greitai surasti visus atsakymus bei įtrauktų į neformalias komandos veiklas.

Krizes aplenkti padės pulso pasimatavimas

Anot direktorės, organizacijos kultūros pagrindas ir pamatinės vertybės buvo suformuotos nuo veiklos pradžios, kai komandą sudarė vos keli žmonės, jos nepakito iki šių dienų. Todėl ypač svarbu, kad darbuotojai ne tik puoselėtų tai, bet ir jaustųsi to dalimi, todėl kiekvieną ketvirtį organizacijoje yra matuojamas eNPS rodiklis (angl. Employee Net Promoter Score), kuris atskleidžia, kiek stiprus yra darbuotojų noras nuoširdžiai rekomenduoti kitiems savo kompaniją.

„Vertybių, įmonės tikslų suvokimas padeda suprasti ir savo darbo reikšmę, savo indėlį į įmonės sėkmę bei svarbą, todėl kiekvieną ketvirtį siunčiame darbuotojams apklausas. Tačiau mūsų tikslas ne gerinti rodiklius ir viešai džiaugtis gerėjančiais skaičiais, tačiau suprasti kiekvieną darbuotoją, kuris argumentuoja savo nuomonę ir išsako tai, kas galbūt mums ir nėra malonu. Jaučiame, kad toks formatas labai priimtinas mūsų kolegoms, nes sulaukiame daug atvirų ir išsamių komentarų. Mūsų tikslas pastebėti negeras tendencijas ir kuo skubiau ieškoti sprendimų. Dažnai pasitaiko atvejų, kai įmonės sąmoningai siunčia tokias apklausas po įspūdingų organizacijos renginių ar išmokėtų premijų, tačiau mes stengiamės pasirinkti kuo neutralesnį metą, kad galėtume objektyviai įsivertinti tiek naujai prisijungusių, tiek ir ilgamečių darbuotojų nuotaikas“, – pataria R. Alonderienė.

Tačiau vadovė atkreipia dėmesį, kad tai tik vienas iš įrankių matuoti mikroklimatą organizacijoje. Derėtų nepamiršti bei praktikuoti ir reguliarius darbuotojų susitikimus su tiesioginiu vadovu. Daug dėmesio reikėtų skirti ne tik atviram pokalbiui apie kasdienius darbus, bet ir nuolatiniam kiekvieno darbuotojo emocinės būsenos aptarimui.

Apie įmonę:

„Devbridge“ – JAV programavimo paslaugų įmonė, kurios centrinė būstinė yra Čikagoje. Komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausio lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos rinkoms. Pagrindinis kompanijos tikslas – kurti pažangiausią programinę įrangą ir taip suteikti neįkainojamus įrankius, kurie padėtų sėkmingai augti įvairiausioms kompanijoms, industrijoms ir verslo organizacijoms. Tarptautinę įmonės komandą sudaro daugiau nei 590 darbuotojų, įsikūrusių Čikagos, Toronto, Londono, Varšuvos, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos padaliniuose. Įmonės klientai – „Fortune 1000“ sąrašo įmonės, pasaulinės finansų, paslaugų ir gamybos sektorių kompanijos.

Inovacijos verslo pasaulyje auga eksponentiškai. Šiuolaikinės technologijos ir naujos technologinės tendencijos fundamentaliai keičia tai, kaip verslas veikia ir kaip veikia visa pasaulinė ekonomika. Norint prisitaikyti, progresuoti ir tapti technologiškai pažangiais, mes turime būti visuomet informuoti apie technologines naujoves, revoliucinius technologinius sprendimus ir suprasti, kaip naujos rinkoje atsirandančios technologinės galimybės galėtų prisidėti prie mūsų verslo sėkmės, mūsų karjeros, visuomenės ir viso to, kas mus kasdien supa.

Turint tai omenyje, sudarėme jums daugybės įdomių faktų sąrašą, kuris turėtų padėti jums daugiau sužinoti apie šiuolaikines technologijas, kurios iš esmės keičia tiek verslą, tiek ir visą pasaulį. Dabar turime ne tik realią, tačiau ir skaitmeninę ekonomiką – ir pastaroji kiekvienais metais tampa vis didesnė ir svarbesnė. Todėl metas atskleisti ne vieną naudingą detalę, kurios dėka galėsite suprasti, ko mes galime tikėtis iš netolimos ateities ir kaip visą tai mes galėtumėte pasitelkti savo kasdienybei ir savo verslui.

Dirbtinis intelektas

  • 2020 m. numatoma, kad žmogus daugiau laiko praleis bendraudamas su botais (robotais) nei su tikrais žmonėmis.
  • Vieno atlikto tyrimo metu, dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis algoritmas, sukurtas „Carnegie Mellon“, sugebėjo keturias valandas 80 proc. tikslumu numatyti širdies smūgius (infarktą).
  • Dirbtinis intelektas gali numatyti, kur kils epidemija. AIME sukūrė platformą, kuri net 87 proc. tikslumu numato dengės karštligės protrūkius iki jų likus trims mėnesiams. Dabar jie tikisi lygiai taip pat nusitaikyti ir į kitus virusus, tokius kaip Ebola ar Zika.
  • 5 000 valandų žiūrėjus TV, „Google“ dirbtinis intelektas „DeepMind“ gebėjo 34 proc. tiksliau skaityti iš lūpų nei šios srities profesionalas.
  • 600 valandų žiūrėjus TV, MIT dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis algoritmas gebėjo numatyti žmogaus elgesį po to, kai du žmonės vienas su kitu susitikdavo. Tai šis dirbtinis intelektas darė 60,5 proc. tiksliau nei žmogus.
  • 2019 m. apytiksliai 75 proc. vartotojų, kurie naudoja verslo aplikacijas, turi dirbtinio intelekto pagrindu veikiančius asmeninius asistentus, kurie gali pagerinti vartotojų įgūdžius ir jų kompetenciją.
  • 2030 m. didžiausia kompanija internete bus mokymusi paremta kompanija, kurioje veiks išmanieji botai instruktoriai, galintys suasmeninti pamokas kiekvienam mokiniui/studentui individualiai.

PROBLEMA: Per pastaruosius du dešimtmečius, 9,6 proc. laukinių gamtos plotų buvo prarasti, o tai sudaro 3,3 mln. kvadratinių kilometrų

SPRENDIMAS: Lotyno Amerikos šalių vyriausybės atsigręžia į dirbtinį intelektą, kurio pagalba siekia lengviau ir efektyviau apsaugoti savo miškus.

IoT

  • IoT automobilių saugumo technologija iki šiol labai efektyviai padeda sumažinti autoįvykių tikimybę, tokiu būdu draudimo kompanijoms sutaupant daugybę pinigų. Skaičiuojama, kad per ateinančius penketą metų JAV draudikai dėka tokių technologijų sutaupys apytiksliai 45 milijardus USD (ir tai tik JAV – tereikia įsivaizduoti, kiek tokie šiuolaikiniai sprendimai sutaupys draudimo kompanijoms pasauliniu mastu).
  • Autonomiškai važiuojančios transporto priemonės turėtų išsaugoti milijonus gyvybių visame pasaulyje, atsižvelgiant į tai, kad autoįvykiuose 1,25 mln. žmonių miršta ir 50 mln. yra sužeidžiami kiekvienais metais, o beveik 95 proc. iš jų yra sukeliami žmonių klaidos (neteisingų kelyje priimamų sprendimų).
  • Autonomiškai važiuojantys vilkikai yra tikras atradimas, kuris padeda verslui sutaupyti labai daug lėšų. Dėl šios priežasties yra tikimasi, kad jie sulauks labai didelio populiarumo ir gerokai greičiau plis nei autonomiškai važiuojantys lengvieji automobiliai.
  • Barselona naudoja IoT tam, kad galėtų optimizuoti miesto sistemas ir pagerinti gyventojams teikiamas paslaugas. Iki šiol internetinės technologijos padėjo kiekvienais metais sutaupyti 95 mln. USD – sumažinus sunaudojamo vandens ir elektros kaštus. Taip pat padidėjo ir parkavimo paslaugų pajamos, kurios kasmet siekia 50 mln. USD, kartu sukuriant ir 47 000 naujų darbo vietų.
  • 2019 m. 40% šalių vyriausybių pasitelkia IoT kuriant infrastruktūrą, tokią kaip keliai, gatvių apšvietimas, eismo signalai ir kt.
  • Prognozuojama, kad 2023 m. naudojimo paremtas automobilių draudimas, kuriam tokią galimybę suteiks IoT, išaugs apytiksliai 1200 proc. Toks draudimas naudoja realiu laiku gaunamą informaciją apie vairuotojo vairavimą, tiksliau įvertinant egzistuojančią tikrąją riziką.
  • IoT per ateinantį dešimtmetį gali būti verta 19 trilijonų USD – dėka sutaupytų lėšų, verslo generuojamo pelno ir naudos viešajam sektoriui.

PROBLEMA: Per paskutinius daugiau nei 400 000 metų (dėl klimato kaitos) CO2 Žemės atmosferoje svyravo tarp 180 ppm ir 300 ppm. Tačiau CO2 lygis neįtikėtinai išaugo ir dabar viršija net 400 ppm – pirmą kartą žmonijos istorijoje.

SPRENDIMAS: Skaičiuojama, kad 2030 m. naujos skaitmeninės technologijos galės 20 proc. visame pasaulyje sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį.

Papildytoji ir virtuali realybė

  • 2020 m. 100 mln. vartotojų apsipirkinės papildytoje realybėje.
  • 2021 m. daugiau nei 1 milijardas žmonių visame pasaulyje reguliariai naudosis AR/VR platformomis (papildytoji realybė/virtuali realybė) tam, kad galėtų naudotis mobiliosiomis programėlėmis, pasiekti turinį ir kitus duomenis.
  • Vos per du mėnesius papildytosios realybės vaizdo žaidimas „Pokémon Go“ buvo atsisiųstas 500 mln. kartų visame pasaulyje. Po 90 dienų mobilioji programėlė buvo gavusi 600 mln. pajamų.
  • Automobilių gamintoja „Renaul“ naudoja virtualią realybę ir imituojančios simuliacijos technologijas tam, kad jų dizainerių komanda, partneriai ir tiekėjai galėtu patirti, sąveikauti ir testuoti naujus automobilių dizainus be jokių fizinių prototipų.

Internetas

  • Du milijardai asmenų ir 200 milijonų mažų įmonių besivystančios ekonomikos šalyse susiduria su sunkumais gaunant elementarias finansines paslaugas ar kreditą. Platesnis mobiliosios bankininkystės pasitelkimas besivystančiose šalyse 2025 m. galėtų sukurti 95 mln. naujų darbo vietų ir padidinti BVP net 3,7 trilijonais USD.
  • 5G duomenų sparta yra 1000 kartų greitesnė nei buvusi iki tol. Tokia revoliucinė naujovė suteiks dar daugiau galimybių IoT ir virtualios realybės srityse. Ką jau kalbėti apie duomenų perdavimą.
  • 2020 m. apytiksliai 70 proc. internetinių apsipirkimų Kinijoje bus atliekami mobiliaisiais telefonais. Tai yra gerokai didesnis skaičius nei kitose pasaulio šalyse. Prognozuojama, kad JAV šis procentas sieks 46. Tuo tarpu JK – 40 proc., Japonijoje – 40 proc., o Indijoje – 30 proc.

Robotai ir dronai

  • „Amazon“ naudoja 30 000 „Kiva“ robotų savo per visą pasaulį išsidėsčiusiuose sandėliuose. Jų naudojami robotai sumažina įvairioms užduotims tenkančias išlaidas apytiksliai 20 proc. Savo paskirstymo centruose, kuriuose dar neveikia šie robotai, juos pasitelkus „Amazon“ galėtų sutaupyti dar 2,5 milijardo USD.
  • Europos Sąjunga siūlo naujus įstatymus, dėl kurių robotai turėtų turėti „išjungimo mygtukus“, skirtus nenumatytiems atvejams. Jie taip pat turėtų būti užrogramuoti niekuomet nenuskriausti žmogaus (remiantis Isaac Asimov „robotų teise“).
  • Tik 13 proc. JAV ir Kanados darbo vietų gamybos sektoriuje buvo prarastos dėl tarptautinės prekybos. Tuo tarpu net 85 proc. darbo vietų sumažėjo dėl robotų, kurie pakeitė žmones.
  • Net 88 proc. JAV vartotojų teigia, kad nemokamas pristatymas skatina juos apsipirkti internetinėse parduotuvėse, o 79 proc. pasirinktų bepiločius orlaivius (dronus) kaip sprendimą jų užsakytų prekių pristatymui į namus, jei tai reikštų, kad prekes jie gautų per vieną valandą.
  • Nuo 2017 m. Dubajuje ėmė veikti skraidantys taksi dronai. Keleiviai liečiamajame ekrane gali pasirinkti kelionės galutinį tašką ir gali keliauti iki 30 min. – didžiausias galimas greitis yra apytiksliai 100 km/val.

Platformos ir „blockchain“

  • 2035 m. dalinimasis automobiliais galėtų net 90 proc. sumažinti eksploatuojamų automobilių skaičių. Tai reiškia, kad tuo metu keliuose būtų eksploatuojama tik 17 proc. automobilių – atsižvelgiant į dabartinį jų skaičių.
  • Tūkstantmečio kartos žmonės dvigubai noriau dalinasi savo automobiliu nei X kartos žmonės – ir 5 kartus noriau nei „kūdikių bumo“ kartos žmonės.
  • Didžioji dauguma – 82 proc. – kompanijų vadovų mano, kad virtualios platformos bus priemonė, kuri skaitmeninėje ekonomikoje sujungs organizacijas. TOP 15 viešųjų platformų jau dabar yra vertos 2,6 trilijono USD.
  • 2020 m. daugiau nei 80 proc. G500 bus skaitmeninių paslaugų teikėjai, savo paslaugas teikiantis per „Industry Collaborative Cloud“ (ICC) platformas.
  • Pasaulio didieji bankai jau žengė pirmuosius žingsnius link „blockchain“ technologija paremtų sprendimų. Tai technologija, kurią pasauliui pristatė visiems šiandien puikiai pažįstama „Bitcoin“ kriptovaliuta.
  • 2027 m. „blockchain“ galėtų laikyti daugiau nei 10 proc. pasaulinio BVP.
  • Afrika labai sparčiai vystosi ir tobulina savo bankinę sistemą. Ji labai efektyviai pasitelkia mobiliąsias ir internetu paremtas šiuolaikines technologijas. Be to, ji didelį dėmesį skiria galimybėms, kurias gali pasiūlyti „blockchain“ technologija.

PROBLEMA: Kovai su korupcija ir mokesčių vengimu grynųjų ekonomikoje (tik 2,6 proc. piliečių moka mokesčius) Indijos vyriausybė nuvertino 80 proc. savo valiutos vos per tris valandas.

SPRENDIMAS: Indija gali eliminuoti kreditinių ir debetinių kortelių bei bankomatų būtinybę per trejus metus persiorientuodama į biometrinius mokėjimus. Beveik 1,1 milijardai gyventojų iki šiol jau užregistravo savo biometrinius duomenis.

Kiti didelių duomenų kiekiai ir analitika

  • Duomenų kompiuterijos technologijos yra nuo 1 000 iki 1 mln. kartų greitesnės nei ankstesnės labiausiai pažengusios kompiuterinės technologijos. Dabar didelių duomenų kiekių (angl. „Big Data“) analitika gali būti įgyvendinama ne per keletą valandų ar dienų, o akimirksniu, t.y. veikti realiu laiku.
  • 80,7 proc. kompanijų vadovų teigia, kad jų „Big Data“ investicijos buvo sėkmingos. Tuo tarpu 1,6 proc. nurodė, kad tai buvo nesėkmė. Tačiau nepaisant labai didelės sėkmės, kompanijų vadovai vis dar įžvelgia įvairius kultūrinius barjerus ir sunkesnį vertės pamatavimą.

PROBLEMA: Skaičiuojama, kad apytiksliai 45,8 mln. žmonių susiduria su įvairiomis vergystės formomis – net 167 pasaulio šalyse.

SPRENDIMAS: Pažengusi analitika ir didelių duomenų kiekių technologijos padeda daug efektyviau kovoti su žmonių prekybos tinklais ir suplanuoti greitą bei efektyvų atsaką, kuomet yra nustatoma aukų vieta.

Debesija

  • Nuo 2018 m. 90 proc. žmonijos turi prieigą prie neriboto ir nemokamo duomenų talpinimo debesyje.
  • Nuo 2018 m. daugiau nei 50 proc. verslo, susijusio su IT sektoriumi, veiklą vykdo be fizinės vietos (dažniausiai debesijos technologijos pagalba).
  • 2020 m. TOP5 debesijos IaaS/PaaS teikėjai valdys 75 proc. rinkos (o tai reiškia, kad nuo 2016 m., tai bus 50 proc. augimas).

Visi šie duomenys rodo, kad šiuolaikinė skaitmeninė ekonomika yra gerokai pažangesnė ir ji nesustabdomai plečiasi bei auga. Kadangi vis daugiau verslo subjektų tampa tiesiogiai priklauso nuo skaitmeninių sprendimų, jų būtinumas ir svarba nuolatos didėja. Todėl netolimoje ateityje skaitmenizacija bus visiškai natūralus dalykas, kurio žmonės nebebus linkę vertinti kaip naujovių ar išskirtinių sprendimų. Tai taps tiesiog neatsiejama žmonių gyvenimo ir verslo dalimi.

Puslapis 5 iš 5