Login to your account

Username *
Password *

2011 metais vakarų Europoje išmaniųjų telefonų pardavimai pirmą kartą aplenkė funkcinių – mygtukinių – telefonų pardavimus. Nuo to laiko išmanieji tapo neatskiriama šiuolaikinio žmogaus kasdienybės dalimi. Tačiau dabar ekspertai pastebi keistą tendenciją – kai kurios bendrovės suaktyvino funkcinių telefonų gamybą, o užsienyje šių įrenginių pardavimai krenta lėčiau. Tad ar netrukus grįšime prie anksčiau naudotų įrenginių? Pasak Lauros Saulėnaitės-Laukienės „Tele2“ įrangos pardavimų vadovės, tokio pokyčio tikimybė – ypač maža, o be išmaniųjų telefonų lengva kasdienybė beveik nebeįmanoma.

Mygtukiniai telefonai sugrįžta?

„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje auga išmaniųjų telefonų pardavimai. „Tele2“ tinkle išmaniaisiais telefonais naudojasi 87 proc. klientų ir ši dalis nuolat didėja. Lyginant su 2023 m., išmaniųjų telefonų pardavimai šiemet augo 17 proc., o mygtukinių telefonų pardavimai krito 15 proc. Tai – visiškai natūralus pokytis, nes išmanieji telefonai mums tapo nepakeičiama priemone tiek darbui, tiek laisvalaikiui, o keičiantis ryšio technologijoms be jų apskritai būtume sunkiai pasiekiami“, – sako L. Saulėnaitė-Laukienė.

Anot ekspertės, funkcinių telefonų sugrįžimo Lietuvoje artimoje ateityje tikėtis neverta, tačiau neišmanių telefonų rinka pasaulyje išlieka mažai pakitusi. Tyrimų kompanijos „CCS Insight“ duomenys rodo, kad pernai funkcinių telefonų pardavimai išliko stabilūs, nors ekspertai tikėjosi ir tolesnio šio segmento traukimosi. Skaičiuojama, kad neišmanių telefonų pardavimai šiemet sieks apie 2 mln. įrenginių.

Kaip viena tokios tendencijos priežasčių įvardijama populiarėjanti skaitmeninė detoksikacija – žmonių nuovargis nuo ekranų, socialinių tinklų ir programėlių. Vis dėlto, L. Saulėnaitė-Laukienė įžvelgia ir kitas galimas priežastis.

„Jau kurį laiką galima stebėti augantį žmonių nostalgijos jausmą senoms technologijoms ir madoms. Atgimsta juostiniai fotoaparatai, muzikos klausomės iš vinilinių plokštelių ar kasečių, o 90-ųjų mados nesitraukia nuo podiumų. Dėl to žmonės, ypač jaunesnė karta, atsigręžia ir į senus mobiliuosius telefonus, kurie dabar atrodo beveik egzotiškai“, – sako „Tele2“ įrangos pardavimų vadovė.

Neišmanių telefonų bumą patvirtintina ir kai kurių gamintojų sprendimai. Pavyzdžiui, su „Nokia“ bendradarbiaujanti įmonė „Human Mobile Devices“ neseniai pristatė „Barbie“ prekės ženklu pažymėtą atlenkiamą mygtukinį telefoną, o pati „Nokia“ neseniai pristatė ir „3210“ modelio 25-ųjų metinių įrenginio versiją. Kai kuriuose iš jų įmontuotos pažangesnės kameros, suteikiama galimybė naudotis 4G ryšiu, o dalis net palaiko pagrindines programėles, pavyzdžiui, „WhatsApp“.

Be išmaniojo – niekaip

Vis dėlto, ekspertės teigimu, šiuolaikiniame pasaulyje patogiai gyventi visai nenaudojant išmaniojo telefono būtų sudėtinga. Išmanusis reikalingas ne tik kaip priemonė bendrauti susirašinėjimo platformomis, bet ir elektroninei bankininkystei, dokumentų pasirašymui ir kitoms svarbioms kasdienėms funkcijoms.

„Akivaizdu, kad žmonėms kasdien prisireikia ir interneto naršyklės, ir automobilio parkavimo programėlės, ir gero fotoaparato. Tad nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kitaip, iš tiesų funkcinis telefonas tik labiau apsunkintų kasdienybę, o ne ją palengvintų“, – svarsto L. Saulėnaitė-Laukienė.

Ekspertė priduria, kad išmanieji leidžia naudotis visais naujų ryšio technologijų privalumais, pavyzdžiui, populiarėjančia „VoLTE“ technologija. Ji balsą perduoda ne įprastu mobiliojo ryšio signalu, o per mobilius duomenis. Todėl balso perdavimo kokybė tampa nepalyginamai aiškesnė, sumažėja vėlavimas ir pagerėja bendra naudotojo patirtis balso skambučių metu. 

Anot „Tele2“ įrangos pardavimų vadovės, nors dabartiniai išmanieji telefonai naudotojams suteikia nepalyginamai daugiau naudų, seni mobilieji gali būti naudingi keliais atvejais.

„Neišmanų telefoną galite su savimi pasiimti kaip pakaitinį vykdami, pavyzdžiui, į muzikos festivalį, kur tikimybė prarasti ar sugadinti įrenginį yra didesnė. Toks telefonas gali būti patrauklesnis ir vyresnės kartos žmonėms, kurie buvo pripratę prie neišmanių telefonų naudojimo paprastumo. Taip pat neišmanų telefoną galima pasiūlyti vaikui kaip jo pirmąjį įrenginį – neretai šių telefonų baterijos veikia ilgiau, tad vaikas jo greit neiškraus“, – sako L. Saulėnaitė-Laukienė.

Daugelis nė nenutuokia dulkėtame namų kampe turintys visą brangiausių metalų lobyną. Senuose, mūsų jau nebenaudojamuose išmaniuosiuose galima rasti sidabro, aukso ir net platinos. Tačiau „Telia“ specialistai ragina šiuo atradimu pernelyg nesidžiaugti – laikydami atgyvenusius įrenginius stalčiuje mes ne investuojame, o prisidedame prie aplinkos taršos ir netgi keliame pavojų savo saugumui.

„Prieš kelis metus mūsų atlikta apklausa rodo, kad įsigydami naują išmanųjį apie pusė lietuvių senąjį pasideda tamsiame namų kampe ir nieko su juo nedaro. Nuo to labiausiai kenkia aplinka, kadangi nemaža dalis telefonuose esančių tauriųjų metalų ir kitų retų medžiagų gali būti perdirbama ir panaudojama naujų įrenginių gamybai.

Be to, kuo ilgiau senas išmanusis „marinuojamas“ stalčiuje, tuo didesnė tikimybė, kad jis galiausiai nuodingomis medžiagomis užterš dirvožemį ar net sukels gaisrą namuose, išsipūtus jo baterijai. Tad visais požiūriais protingiausias sprendimas – tokį įrenginį atiduoti perdirbimui ir pasinaudoti už tai priklausančiomis naudomis“, – teigia „Telia“ tvarumo vadovė Aurelija Žėkienė.

Nuo indžio iki tantalo

Pasakę, kad išmaniuosiuose telefonuose yra visa Mendelejevo lentelė, smarkiai neprašautume. Skaičiuojama, kad šiuose įrenginiuose galima rasti iki 80 proc. visų žinomų cheminių elementų. Tad nenuostabu, kad tarp jų galima išvysti ir visiškai nematytų pavadinimų.

Pavyzdžiui, liečiamo ekrano funkcionavimą užtikrina indžio švino oksidas, o praktiškai jokia telefono viduje esanti mikroschema neapsieina be triukšmų filtravimui ir maitinimo reguliavimui skirtų tantalo kondensatorių.

„Ne vienam patraukliai skamba faktas, kad senuose išmaniuosiuose taip pat yra gerai žinomų tauriųjų metalų, tokių kaip auksas ar platina. Tačiau dėl jų skubėti ardyti atgyvenusių įrenginių tikrai neverta – juose yra vos 0,034 g aukso, 0,34 g sidabro, 0,015 g paladžio ir mažiau nei viena tūkstantoji gramo platinos, kurių vertė bendrai sudėjus neviršytų kelių eurų.

Vis dėlto situacija reikšmingai pasikeičia įvertinus bendrą mastą – perdirbus milijoną mobiliųjų telefonų galima išgauti 15 tonų vario, beveik 350 kilogramų sidabro, 34 kilogramus aukso, 15 kilogramų paladžio“, – atskleidžia A. Žėkienė.

Kita vertus, ekspertė atkreipia dėmesį ir į mažiau patrauklią išmaniųjų „chemijos“ pusę – sunkiuosius metalus. Telefonus metant į bendrą atliekų konteinerį ir jiems atsidūrus sąvartynuose, juose esantis gyvsidabris, švinas ir kadmis gali užteršti dirvožemį. Patekusios į mūsų organizmą per maistinius augalus ar geriamąjį vandenį, šios medžiagos linkusios kauptis ir prisidėti prie nervų, kraujotakos, virškinimo, širdies bei kraujagyslių sistemų pažeidimo.

Perdirbimas darosi vis efektyvesnis

Bręstant išmaniųjų telefonų rinkai ir jų gamintojams kasmet siekiant vis ambicingesnių tvarumo tikslų, senų įrenginių perdirbimas tampa neatsiejamu nuo naujų įrenginių gamybos. Didieji rinkos žaidėjai pastaraisiais metais pradėjo naudoti vis daugiau medžiagų iš supirktų įrenginių, kas mažina neatsakingą Žemės išteklių vartojimą ir tam reikalingus energetinius resursus.

„Pernai rugsėjį pristatyta „iPhone 15“ serija tapo proveržiu atsakingoje išmaniųjų gamyboje. „Apple“ teigimu, apie penktadalis visų šiuose modeliuose esančių medžiagų yra perdirbtos, o imant svarbiausius elementus atskirai šis procentas yra dar didesnis.

Štai visas naujausiuose „iPhone“ esantis auksas, įskaitant įkrovimo jungties kontaktų paauksavimą ir kamerų kabelius, „gyvena antrą gyvenimą“. Tas pats galioja vibracijos motoriuke esančiam volframui, plokščių litavimui naudojamam švinui ir baterijoms reikalingam kobaltui“, – pokyčius rinkoje iliustruoja specialistė.

Realios gamintojų pastangos naudoti perdirbtas medžiagas neabejotinai didina senųjų įrenginių atidavimo patrauklumą vartotojams. Tačiau „Telia“ atstovė pabrėžia ir kur kas labiau apčiuopiamą naudą – atnešus seną išmanųjį į „Telia“ saloną, galima gauti iki 450 eurų nuolaidą naujam. Be to, dalis atgyvenusių įrenginių dar gali būti atnaujinti ir atsidurti naujų savininkų rankose, tačiau kuo ilgiau senasis įrenginys gulės stalčiuje, tuo mažesnė bus ir jo vertė, ir galimybės jį panaudoti antrąkart.

Lyg tiksinti bomba

Net jei atsikratyti senu išmaniuoju nevilioja finansinės naudos ir atsakomybė už mus supančios aplinkos išsaugojimą, mažų mažiausiai reikėtų įvertinti jo keliamas grėsmes mūsų saugumui. Nebenaudojamuose įrenginiuose esančios baterijos linkusios plėstis, išleisti nuodingas medžiagas ar net užsidegti.

„Kai išmanusis ilgą laiką nenaudojamas, dėl gilaus baterijos iškrovimo joje esantys elektrolitai pamažu pradeda irti. Šio proceso metu išsiskiria dujos, kurios „išpučia“ bateriją – tą netgi galima matyti pagal išlinkusią telefono nugarėlę ar pažeistą ekraną. Išsipūtęs įrenginio akumuliatorius yra daug pažeidžiamesnis, tad kyla rizika, jog išsilies jo viduje esantys chemikalai.

Jie gali pakenkti odai, o patekę į burną ar akis net priversti kreiptis į medikus. Taip pat, nors tokie atvejai pakankamai reti, išsiplėtusi baterija gali savaime ar po nedidelio mechaninio poveikio užsidegti, sukeldama didelį gaisrą“, – aiškina „Telia“ tvarumo vadovė.

Tad jeigu senąjį prietaisą iš tiesų dar planuojama naudoti ateityje, reikėtų nepamiršti jo kartas nuo karto įkrauti, o pamačius net mažiausius deformacijos požymius – pakeisti bateriją.

Vasario 27 dieną Barselonoje, „Mobile World Congress“ metu vykusiame renginyje, Londone įsikūrusi technologijų bendrovė „Nothing“ pristatė savo naujo išmaniojo telefono „Phone (2a)“ dizainą.

„Phone (2a)“ įkūnija pirmąją išmaniojo telefono vidaus dizaino koncepciją, kuri buvo sukurta praėjus keliems mėnesiams po bendrovės „Nothing“ įkūrimo 2020 m. Pagal ją, telefono komponentai yra integruojami į išorinį dizainą, o pagrindinės funkcijos pateikiamos naujai ir novatoriškai.

Už simbolinių „akių“, kurias imituoja NFC ritėje esančios kameros, yra intelekto centras, valdantistelefoną panašiai kaip smegenys. Kiti elementai išdėstyti naudojant apskritą tinklelio sistemą, iki pat telefono krašto, siekiant, kad telefono kampai būtų labiau suapvalinti, o jų spindulys didesnis. Įrenginiui tai suteikia vientisą ir švelnesnę išvaizdą.

„Phone (2a)“ telefonas turi pirmą industrijoje viengubą korpusą su 90° kampu, kuris „apvynioja“ kraštus ir sukuria naują dizaino dimensiją bei perspektyvą, kartu sklandžiai integruojant dvigubos kameros modulį. Tokia struktūra ne tik estetiška, bet ir suteikia įrenginiui daugiau tvirtumo. Jo kritimo bandymo rezultatai pastebimai pagerėjo.

Kad sukeltų dar daugiau susidomėjimo, „Nothing“ sukūrė asimetriškos pusiausvyros pojūtį, kai apatinė „Phone (2a)“ dalis sąmoningai suprojektuota taip, kad sutrikdytų viršutinės dalies tėkmę. Akumuliatoriaus dangtelio dizainą įkvėpė Massimo Vignelli sukurtas Niujorko metro žemėlapis.

Fotokameros iškilumas padeda stabilizuoti telefoną, kai šis guli ant lygaus paviršiaus, bei sumažinti pirštų kliūtis fotografuojant. 

Daugiau informacijos apie įrenginį bus suteikta „Fresh Eyes“ renginyje, kuris vyks kovo 5 d. 13 val. 30 min. Lietuvos laiku (5:00 PM IST / 11:30 AM GMT / 6:30 AM ET  / 12:30 PM CET), kviečiame prisijungti: nothing.tech/pages/event

Kiek kartų per dieną sutrinkate, nerasdami išmaniojo telefono? O gal net pradedate jausti didelį nerimą, kai telefono šalia nėra? Šis jausmas jau turi ir pavadinimą – nomofobija. Anot Mykolo Kriščiūno, „Jaunimo linijos“ psichologo ir Kauno padalinio vadovo, šiuolaikiniame pasaulyje telefonai jau tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi, todėl būtina rasti balansą, kaip naudotis savo išmaniuoju nepatiriant per didelio prieraišumo. Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, priduria, kad padėti gali keli specialūs įrankiai.

Baimę jaučia daugelis

Baimė būti be telefono, dažnai įvardijama kaip nomofobija (angl. „no mobile phone phobia“ – „nomophobia“), yra vis dažniau psichologijoje aptariamas reiškinys. Prieš kelis metus dešimtyje šalių atliktas tyrimas parodė, kad net penktadalis žmonių jaučia ypač stiprų nerimą, kai šalia savęs neturi mobiliojo įrenginio, o 71 proc. apklaustųjų sakė jaučiantys vidutinio lygio baimę. 

Tarp nomofobijai tyrime priskiriamų simptomų – nerimas, drebulys, kvėpavimo sutrikimas, prakaitavimas, sumišimas. Vis dėlto, ši fobija dar nėra priskiriama prie mokslo pripažintų emocinių sutrikimų ir kol kas yra daugiau tik tyrėjų diskusijų objektas. 

„Visuomenėje, kurioje telefonas yra nenutrūkstamas laisvalaikio ir darbo įrankis, prie jo priprasti gali būti itin lengva. Tai gali sukelti stiprų nejaukumą atsitraukus nuo prietaiso, jį pamiršus namuose ar esant aplinkoje, kuomet jo naudoti negalime“, – sako M. Kriščiūnas. 

Psichologo teigimu, šią baimę gali paskatinti tiek asmeniniai, tiek visuomeniniai faktoriai. Pavyzdžiui, žmonės gali jausti iš aplinkos kylantį lūkestį visuomet būti pasiekiami, viską visada žinoti, prie darbo ar kitų svarbių reikalų prisijungti iš bet kokios pasaulio vietos, kas tik atitolina galimybę pabūti be telefono, atsitraukti nuo technologijų.

„Dėl perteklinio telefono, kitų technologijų naudojimo gali suprastėti emocinė savijauta ar miegas, paveiktas socialinis bendravimas. Tuo pačiu svarbu suprasti, kad šiandienos visuomenėje gyventi be telefono yra ypač sudėtinga – jis gali padėti kurti ryšį ne tik su kitais žmonėmis, bet ir padėti atlikti įvairius darbus, tapti banko kortele, fiksuoti įvairias gyvenimo akimirkas, sužinoti reikšmingą informaciją“, – pastebi ekspertas.

Pasak M. Kriščiūno, dėl šios priežasties ypač svarbu atrasti sveiką balansą ir ryšį su savo telefonu ar kitomis technologinėmis priemonėmis. 

Pataria brėžti ribas

Norint su technologijomis kurti sveiką santykį, psichologas pataria brėžti ribas – ne visiškai atsisakyti buvimo su telefonu, bet keisti naudojimo pobūdį. Pavyzdžiui, vietoje kasdienės valandos socialiniuose tinkluose, tam kasdien skirti penkiomis minutėmis mažiau, iki tol, kol bus pasiektas individualiai patogus lygis. 

„Galbūt, jei mano darbui ar kasdienybei išmanus įrenginys yra būtinas, galiu pagalvoti apie konkrečias valandas, kada naudojuosi telefonu ar konkrečiomis programėlėmis, kurios man kelia sunkumą ar stresą – tokiu būdu pilnai neatitrūkstant nuo itin svarbių reikalų. Kartais žmonėms padeda ir vadinamoji skaitmeninė detoksikacija – visiškas atsitraukimas nuo technologijų kuriam laikui. Tiesa, tyrimai yra prieštaringi ir specialistai dažniau rekomenduoja rasti sau tinkantį balansą“, – sako M. Kriščiūnas.

Vis dėlto, gali būti naudingas laikas ir be išmaniojo – tyrimai rodo, kad pirmoji dienos valanda be telefono, bei valanda be telefono iki miego gali padėti atminčiai, dėmesio palaikymui ir aukštesniam energijos lygiui.

„Bendrai kalbant – baimės jautimas atsiskyrus nuo technologijų neprivalo būti didesnės problemos dalis, o labiau ženklas, kad esame sukūrę mums patiems stiprų ryšį su telefonu. Kartu tas ženklas gali atkreipti dėmesį į tai, kokius santykius esame pamiršę, apleidę – galbūt su žmonėmis, su savo kūnu ar kitais svarbiais gyvenimo aspektais“, – sako psichologas.

„Tele2“ Inovacijų ekspertas A. Lukošius dalijasi keliais būdais, kurie padės sumažinti prie ekranų praleidžiamą laiką ir rasti balansą.

Naudingos laiko stebėjimo programėlės. Pasitelkite programėles, kurios stebi ir teikia ataskaitas apie jūsų praleidžiamą laiką prie telefono ekrano ir padeda geriau įvertinti savo įpročius. Tokius įrankius neretai siūlo ir patys išmaniųjų gamintojai. Pavyzdžiui, „iPhone“ ir „Android“ įrenginiuose esantys „Screen Time“ nustatymai ne tik pateikia prie ekrano praleidžiamo laiko statistiką, bet ir leidžia nustatyti laiką, kai bus apribotas pasirinktų programėlių naudojimas. Verta išbandyti ir „netrukdymo“ funkcijas, kai pasirinktomis valandomis įrenginys nebesiunčia jokių pranešimų apie gautas žinutes ar laiškus.

Naršyklių plėtiniai. Jei norite sumažinti ir prie kompiuterio ekrano praleidžiamą laiką ar jį išnaudoti produktyviau, galite išbandyti kelis populiarius interneto naršyklių plėtinius. Tokie plėtiniai kaip „StayFocusd“ arba „Freedom“ gali apriboti laiką, praleidžiamą dėmesį blaškančiose svetainėse.

Tėvų kontrolės nustatymai. Tėvams gali praversti tiek „iPhone“, tiek „Android“ telefonuose įdiegti tėvų kontrolės nustatymai, leidžiantys ir vaikams padėti išmaniais įrenginiais naudotis subalansuotai. Šiuose nustatymuose galima apriboti tam tikrų programėlių naudojimo laiką užblokuojant prieigą. Be to, tokios programėlės kaip „FamilyLink“ suteikia galimybę apriboti turinį, kurį vaikai gali žiūrėti „YouTube“, įvesti „SafeSearch“, kad jie negalėtų lengvai pasiekti žalingo turinio, ir nustatyti komendanto valandą.

Jei jums suskilo išmaniojo telefono ekranas, geriausias sprendimas – jį nešti į taisyklą. Vis dėlto, vienas „Android“ išmaniųjų telefonų gamintojų paskelbė, kad nuo šiol ir Lietuvoje gyvenantys naudotojai galės patys savo įrenginius susiremontuoti namuose. Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, tai gali tapti alternatyva tiems, kurie negali pasinaudoti įprastomis įrenginių remonto paslaugomis.

Jau prieinama ir Lietuvoje

„Akivaizdu, kad sugedusius ar mechaniškai pažeistus išmaniuosius įrenginius geriausiai gali suremontuoti specialistai, puikiai išmanantys šį darbą. Tačiau jei, pavyzdžiui, gyvenate atokiau nuo didmiesčių, jūsų išmaniojo gedimas yra labai nesudėtingas ir nežymus arba tikrai išmanote visas įrenginių subtilybes, namuose kai kuriuos pataisymus galite atlikti patys. „Samsung“ praplėtė sąrašą įrenginių, kuriems naudotojai patys gali, pavyzdžiui, pakeisti ekraną ar kitas dažniausiai pažeidžiamas dalis“, – sako A. Lukošius.

Pirmą kartą „Samsung“ tokią savitarnos įrenginių remonto programą pradėjo vykdyti 2022 m. JAV, o gruodžio pabaigoje ją išplėtė į Pietų Korėją, Braziliją, Meksiką ir kai kurias Europos šalis, tarp jų – ir Lietuvą. 

Norėdami patys susiremontuoti įrenginius, „Samsung“ naudotojai galės interneto savitarnoje užsisakyti remonto įrankių rinkinį bei reikiamas dalis ir jas gauti tiesiai į namus. Savitarnos svetainėje naudotojai turi galimybę įsigyti originalių gamintojo dalių ir patys namuose pasikeisti ekraną, galinį stiklą, įkrovimo prievadus, garsiakalbį, SIM kortelių dėklą ir šoninį bei garsumo mygtukus, kitas dalis.

„Nepaisant to, ar šį darbą patikite profesionalams, ar imatės patys, išmaniųjų telefonų remontas prisideda prie elektronikos atliekų mažinimo – įrenginiai turi daugiau galimybių būti atnaujinami, o ne išmetami“, – pastebi A. Lukošius.

Praplėtė įrenginių sąrašą

Pristatydama paslaugą daugiau rinkų, „Samsung“ taip pat praplėtė ir savarankiškai galimų remontuoti išmaniųjų telefonų sąrašą. Nuo šiol savo įrenginius namuose susiremontuoti galės „Galaxy S20“,  „Galaxy S21“, „Galaxy S22“, „Galaxy S23“ serijų, „Galaxy S23 FE“, „Galaxy Z Flip5“, „Galaxy Z Fold5“, „Galaxy A05s“ išmaniųjų telefonų turėtojai.

Be to, bendrovė tą pačią paslaugą siūlo ir kai kuriems savo planšetiniams kompiuteriams, tarp jų – „Tab S9“ ir „Tab A9“ serijų prietaisai. Namuose susiremontuoti „Samsung“ siūlo ir dalį nešiojamųjų kompiuterių.

Vis dėlto, pasak A. Lukošiaus, geriausia savo išmaniųjų prietaisų remontą patikėti šios srities specialistams, nes jie yra geriausiai susipažinę su kiekvieno įrenginio specifika. Tokiu būdu nerizikuojama dar labiau pažeisti jau gedimą patyrusį prietaisą ir prarasti įrenginio garantiją.

Pavyzdžiui, Lietuvoje „Tele2" turi daugelio įrangos gamintojų autorizacijas ir gali taisyti iki 85 proc. savo parduodamų telefonų. Nuo 2015 m. veikiančiame autorizuotame įrenginių remonto centre „Smart Master“ kasdien prailginamas šimtų įrenginių gyvavimo laikas. Nevertingos detalės, kurių neįmanoma panaudoti dar kartą, atiduodamos perdirbti, o vertingos detalės išsiunčiamos gamintojams, kad būtų prikeltos antram gyvenimui.

Puslapis 1 iš 5