Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Vasario 10, 2026
Ar galėjote pagalvoti, kad jūsų nuotraukos blogose rankose kainuos daugiau nei auksas? Nauja kibernetinių nusikaltėlių kenkėjiška programa, pasislėpusi po šimtais nekaltų programėlių, aktyviai taikosi į „Android“ vartotojų asmeninius duomenis. Ši grėsmė jau gali pasiekti ir Lietuvą, įspėja Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.
Inovatyvūs atakų metodai
Kibernetinio saugumo įmonė „McAfee Mobile Research Team“ neseniai nustatė daugiau nei 280 programų, kurios naudojamos kaip platformos, skirtos išplatinti „SpyAgent“ kenkėjišką programą. „McAfee“ atskleidžia, kad programėlės apima įvairias kategorijas, tokias kaip valstybinės įstaigos, elektroninė bankininkystė ir komunalinės paslaugos, taip pritraukdamos plačią vartotojų auditoriją.
„Nuo pramogų iki darbo įrankių – kibernetiniai sukčiai neaplenkia nė vienos srities. Jie meistriškai slepia kenkėjiškas programas nekaltose aplikacijose, tokiomis kaip filmų žiūrėjimo ar netgi žaidimų programėlės. Tai leidžia jiems lengvai apeiti jūsų budrumą ir nepastebimai vykdyti savo kenkėjišką veiklą. Pavyzdžiui, atsidarius tokią programėlę gali ilgiau suktis „užsikrovimo langas“ ar atsirasti tuščias ekranas, kuris maskuos žalingus veiksmus. Įprastai žmogus pagalvotų, kad tai laikinas įrenginio strigimas, o iš tikrųjų – tuo metu nutekinami jūsų duomenys“, – sako M. Užupis.
„SpyAgent“ yra naujos kartos kenkėjiška programa, kuri slapta renką visą jūsų informaciją: kontaktus, SMS žinutes ir nuotraukas. Vėliau siunčia ją į nuotolinį serverį, kur jautri informacija gali būti panaudota įvairiems piktavališkiems kėslams.
Nusikaltėliai daugiausia domisi nuotraukomis, nes jose ieško slaptažodžių, kuriuos žmonės naudoja savo kriptovaliutų piniginėms. Tai ypač aktualu šiandien, kai kriptovaliutos tampa vis populiaresnės.
Kaip apsisaugoti?
„Atkreipkite dėmesį į bet kokius įkyrius ženklus programėlėje, pavyzdžiui, didelį kiekį erzinančių reklamų ar iššokančių langų. Norėdami apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių, visada būkite atidūs įtartinoms nuorodoms el. laiškuose ir SMS žinutėse. Įdiekite programas iš patikimų šaltinių, tokių kaip „Google Play„ ar „App Store“. Reguliariai atnaujinkite savo įrenginio operacinę sistemą ir visas įdiegtas programas. Svarbiausia, kad ir iš kur siųstumėtės programėles – būkite akyli, nes 100 proc. apsaugos nuo kibernetinių pavojų negarantuoja niekas, – sako M. Užupis.
Kibernetinio saugumo eksperto teigimu, prieš suteikdami programoms bet kokius leidimus, atidžiai perskaitykite, prie kokių duomenų programėlė prašo prieigos. Venkite viešų „Wi-Fi“ tinklų jautriai informacijai ir naudokite stiprius, unikalius slaptažodžius visoms savo paskyroms.
Nors „Google“ atstovai skelbia, kad nerado jokių įrodymų apie „SpyAgent“ kenkėjišką programą „Play Store“, JAV veikianti debesijos paslaugų saugumo įmonė „Zscaler“ dar anksčiau šiemet yra paskelbusi apie daugiau nei 90 kenkėjiškų programėlių oficialioje „Android“ programėlių platformoje.
„Google“ naudojantiems „Android“ įrenginius pataria apsisaugoti su „Google Play Protect“ funkcija. Prieš atsisiunčiant programas iš „Google Play“ parduotuvės, ši programa jas nuskaito ir įsitikina, jog naujai siunčiamos aplikacijos nėra kenksmingos.
„Google Play Protect“ jau yra automatiškai integruota „Android“ operacinėje sistemoje, tačiau „Google“ rekomenduoja naudotojams patikrinti, ar ji nebuvo išjungta. Norėdami tai padaryti, atidarykite „Google Play“ programą, paspauskite ant savo profilio piktogramos, pasirinkite „Nustatymai“, tada įsitikinkite, kad yra įjungta parinktis „Skenuoti programas su „Play Protect“.
Dave'as Kleidermacheris, „Android“ saugumo ir privatumo inžinerijos viceprezidentas, sako, kad dabartinė „Google Play Protect“ versija kasdien nuskaito daugiau nei 200 milijardų „Android“ programėlių. Tai reiškia, kad daugiau nei 3 milijardai žmonių visame pasaulyje, naudojančių „Android“ įrenginius, yra atsparesni kibernetiniams pavojams.
Daugiau informacijos:
Asta Buitkutė
„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene
M +370 668 00 467
@ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Nuotoliniai sukčiai išradingi ir sugalvoja vis naujų būdų pasipelnyti, todėl „Bitė“ pristato gerokai patobulintą „Interneto apsaugos“ versiją. Nuo šiol vartotojams saugiai naršyti padės papildyta „Interneto apsauga+“, kuri pakeis senąją paslaugą. Naujasis sprendimas įspės apie virusus, užkrėstas svetaines, tėvai galės kontroliuoti, koks turinys pasiekiamas jų vaikams, apsauga leis patikrinti, ar telefonas „nekasa“ kriptovaliutos ir apsaugos nuo kitų grėsmių internete.
„Nuotolinio sukčiavimo apimtys auga: vos prieš kelias savaites sukčiai masiškai siuntė laiškus ar trumpąsias žinutes apsimesdami Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) – norint susigrąžinti mokesčius skatino atiduoti savo banko prisijungimo duomenis. Įrankiai kaip „Interneto apsauga+“ gali įspėti apie sukčiavimą, virusus, pavojingas svetaines, asmeninių duomenų nutekinimą“, – pasakoja Darius Daukša, „Bitės“ produktų komercijos vystymo komandos vadovas.
Grėsmę kelia ir tai, kad žmogui nieko neįtariant, jo telefonas gali užsiimti kriptovaliutų „kasyba“. Pavyzdžiui, atsisiuntus failą iš netinkamos svetainės ar paspaudus ant kenkėjiškos nuorodos, telefone gali atsirasti kriptovaliutas kasantis „įskiepis“. Kibernetiniai nusikaltėliai gali piktnaudžiauti ir jau turimomis programėlėmis, jei tik pavyksta į jas „įsilaužti“ ir įdiegti jose kriptografinį kodą.
Naujas „Bitės“ įrankis apsaugo nuo kriptovaliutų kasybos programų ir įskiepių, apie kuriuos telefono savininkas galbūt nieko nežino. Apsauga taip pat padeda išvengti virusų bei nepageidaujamo turinio, o „AdBlock“ neleidžia reklamdaviams pasiekti asmeninių duomenų ir naršymo istorijos. Dar viena naujiena – patogi savitarna bei galimybė gauti išsamias ataskaitas apie telefone užfiksuotas kenkėjiškas veiklas. D. Daukša sako, kad greitu metu atsiras ir galimybė blokuoti nepageidaujamas aplikacijas.
Nuo šiol savo saugumą valdyti galėsite patys
„Saugiam naršymui užtikrinti jokios papildomos įrangos nereikia, – sako D. Daukša. – Apsilankius įtartinoje interneto svetainėje, klientui bus pranešta apie potencialią grėsmę ir jis galės rinktis – tęsti kelionę ar ne. Visos kitos grėsmės bus blokuojamos be pranešimo, kaip ir turinys, kuriam taikomi nustatyti filtrai.“
Klientai gali patys „susidėlioti“ saugumo parametrus savitarnoje. Savitarnoje taip pat galima matyti bendrą statistiką, detalią incidentų išklotinę, užsisakyti ataskaitas apie kenkėjiškas veiklas, stebėti, ar nebuvo nutekinti asmens duomenys. Sistema „prižiūrės“ kliento el. paštą ir stebės, ar jis nebuvo nutekintas su prisijungimo duomenimis ir slaptažodžiais tam tikruose tinklapiuose. Naujoji apsauga, pastebėjusi grėsmes, informuos klientą ir rekomenduos visose paskyrose pasikeisti prisijungimo duomenis.
Savitarnoje galima valdyti turinio filtrus, apsaugoti savo šeimos narius nuo nepageidaujamų interneto svetainių. Pavyzdžiui, apriboti prieigą prie suaugusiems skirto turinio, prie domenų, susijusių su narkotikais, rasizmu, smurtu ir terorizmu.
Tėvai taip pat gali nustatyti, kaip ilgai ir kokiu metu jų vaikams bus pasiekiami domenai, susiję su pramogomis – muzika, žaidimais, filmukais, socialiniais tinklais ir pokalbių svetainėmis.
Pasirinkus reklamos filtrą, galima smarkiai sumažinti matomos reklamos kiekį ir apriboti domenus, iš kurių reklama dažniausiai atkeliauja. Ši funkcija taip pat užtikrina, kad internete paliekami pėdsakai nebūtų sekami svetainių ar el. pašto sekimo sistemų.
Visam laikui keičia senąją versiją
Naujoji apsauga visam laikui keičia senąją, kurios nebeliks nuo liepos 1-osios. „Interneto apsauga+“ yra aktyvuojama automatiškai su bet kokiu nauju planu ar plano keitimu.
Naujiems „Bitės“ klientams „Interneto apsauga+“ jau yra prieinama, o senosios „Interneto apsaugos“ vartotojai įgis naująją versiją ir galės visą mėnesį nemokamai išbandyti jos privalumus.
D. Daukša pabrėžia, kad nuo sukčių apsisaugoti padeda ne tik technologiniai sprendimai, bet ir atsakinga elgsena internete, o visuomenės sąmoningumui didinti „Bitė“ kartu su Lietuvos policija sukūrė nemokamą ir visiems prieinamą plaformą www.bite.lt/neapsigauk. Ji padės lengviau atpažinti, apsisaugoti ir suprasti, kaip elgtis susidūrus su nuotoliniais sukčiais.
„Nuotolinio sukčiavimo apimtys auga: vos prieš kelias savaites sukčiai masiškai siuntė laiškus ar trumpąsias žinutes apsimesdami Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) – norint susigrąžinti mokesčius skatino atiduoti savo banko prisijungimo duomenis. Įrankiai kaip „Interneto apsauga+“ gali įspėti apie sukčiavimą, virusus, pavojingas svetaines, asmeninių duomenų nutekinimą“, – pasakoja Darius Daukša, „Bitės“ produktų komercijos vystymo komandos vadovas.
Grėsmę kelia ir tai, kad žmogui nieko neįtariant, jo telefonas gali užsiimti kriptovaliutų „kasyba“. Pavyzdžiui, atsisiuntus failą iš netinkamos svetainės ar paspaudus ant kenkėjiškos nuorodos, telefone gali atsirasti kriptovaliutas kasantis „įskiepis“. Kibernetiniai nusikaltėliai gali piktnaudžiauti ir jau turimomis programėlėmis, jei tik pavyksta į jas „įsilaužti“ ir įdiegti jose kriptografinį kodą.
Naujas „Bitės“ įrankis apsaugo nuo kriptovaliutų kasybos programų ir įskiepių, apie kuriuos telefono savininkas galbūt nieko nežino. Apsauga taip pat padeda išvengti virusų bei nepageidaujamo turinio, o „AdBlock“ neleidžia reklamdaviams pasiekti asmeninių duomenų ir naršymo istorijos. Dar viena naujiena – patogi savitarna bei galimybė gauti išsamias ataskaitas apie telefone užfiksuotas kenkėjiškas veiklas. D. Daukša sako, kad greitu metu atsiras ir galimybė blokuoti nepageidaujamas aplikacijas.
Nuo šiol savo saugumą valdyti galėsite patys
„Saugiam naršymui užtikrinti jokios papildomos įrangos nereikia, – sako D. Daukša. – Apsilankius įtartinoje interneto svetainėje, klientui bus pranešta apie potencialią grėsmę ir jis galės rinktis – tęsti kelionę ar ne. Visos kitos grėsmės bus blokuojamos be pranešimo, kaip ir turinys, kuriam taikomi nustatyti filtrai.“
Klientai gali patys „susidėlioti“ saugumo parametrus savitarnoje. Savitarnoje taip pat galima matyti bendrą statistiką, detalią incidentų išklotinę, užsisakyti ataskaitas apie kenkėjiškas veiklas, stebėti, ar nebuvo nutekinti asmens duomenys. Sistema „prižiūrės“ kliento el. paštą ir stebės, ar jis nebuvo nutekintas su prisijungimo duomenimis ir slaptažodžiais tam tikruose tinklapiuose. Naujoji apsauga, pastebėjusi grėsmes, informuos klientą ir rekomenduos visose paskyrose pasikeisti prisijungimo duomenis.
Savitarnoje galima valdyti turinio filtrus, apsaugoti savo šeimos narius nuo nepageidaujamų interneto svetainių. Pavyzdžiui, apriboti prieigą prie suaugusiems skirto turinio, prie domenų, susijusių su narkotikais, rasizmu, smurtu ir terorizmu.
Tėvai taip pat gali nustatyti, kaip ilgai ir kokiu metu jų vaikams bus pasiekiami domenai, susiję su pramogomis – muzika, žaidimais, filmukais, socialiniais tinklais ir pokalbių svetainėmis.
Pasirinkus reklamos filtrą, galima smarkiai sumažinti matomos reklamos kiekį ir apriboti domenus, iš kurių reklama dažniausiai atkeliauja. Ši funkcija taip pat užtikrina, kad internete paliekami pėdsakai nebūtų sekami svetainių ar el. pašto sekimo sistemų.
Visam laikui keičia senąją versiją
Naujoji apsauga visam laikui keičia senąją, kurios nebeliks nuo liepos 1-osios. „Interneto apsauga+“ yra aktyvuojama automatiškai su bet kokiu nauju planu ar plano keitimu.
Naujiems „Bitės“ klientams „Interneto apsauga+“ jau yra prieinama, o senosios „Interneto apsaugos“ vartotojai įgis naująją versiją ir galės visą mėnesį nemokamai išbandyti jos privalumus.
D. Daukša pabrėžia, kad nuo sukčių apsisaugoti padeda ne tik technologiniai sprendimai, bet ir atsakinga elgsena internete, o visuomenės sąmoningumui didinti „Bitė“ kartu su Lietuvos policija sukūrė nemokamą ir visiems prieinamą plaformą www.bite.lt/neapsigauk. Ji padės lengviau atpažinti, apsisaugoti ir suprasti, kaip elgtis susidūrus su nuotoliniais sukčiais.
Koronaviruso pandemija išmokė kruopščiai plauti rankas, tačiau vis dar pamirštame kiek nešvarumų kaupiasi ant mūsų išmaniųjų telefonų ir jų priedų. Virusai ir bakterijos net ir ne pandemijos laiku kolonizuoja išmaniųjų įrenginių paviršius, o kai kurie virusai ant nedezinfekuojamo telefono ekrano gali išgyventi net iki keturių savaičių. Koronaviruso atvejų skaičiams augant, prekybos centro internete „Varlė.lt“ elektronikos ekspertas Igoris Tkačenko primena kokių priemonių negalima naudoti telefonų dezinfekcijai ir kaip efektyviai valyti išmaniuosius.
Klozeto dangtis būna švaresnis nei telefono paviršius
Skaičiuojama, kad statistinis žmogus savo išmanųjį kasdien paliečia bent 3000 kartų. Į šį skaičių įskaičiuotas ne tik naršymas, bet ir paprasčiausi prisilietimai telefoną tiesiog sukinėjant ant stalo ar vartant tarp pirštų. Be to, telefonai reguliariai liečiasi prie mūsų veido, dažnai net burnos, o ką jau kalbėti apie jo priedus, pavyzdžiui, ausines, kurios iš kišenės keliauja tiesiai į ausį. Naudojimosi įrenginiu metu tiek ant jo pačio, tiek dėkle kaupiasi nešvarumai, prakaito ar makiažo likučiai ir tai tampa palankia nepageidaujamus mikroorganizmus pritraukiančia terpe.
„Elementari dezinfekcija ne tik reikalinga, bet ir būtina, kasdien naudojantis savo išmaniaisiais įrenginiais. Jie juk kartu keliauja visą dieną, nuolatos liečia įvairius paviršius, bet mes jų tikrai neplauname su muilu kaip tai darome rankoms. Skirti penkias minutes per savaitę savo išmaniųjų dezinfekcijai tikrai nėra sudėtinga, tik reikia atsiminti keletą taisyklių, kurios padės tai padaryti efektyviai ir išvengti grubių klaidų“ , – dalinasi ekspertas.
Efektyviausiai telefono dezinfekcijai – vos du skysčiai
Geriausiai tiks izopropilo alkoholio pagrindu pagamintos priemonės, pageidautina, kad jo koncentracija neviršytų 70 proc. Pačia geriausia jūsų pagalbininke turėtų tapti paprasta mikropluošto šluostė. Tiesiog suvilgykite ją skysčiu ir švelniai valykite telefono korpusą, būdami atsargesni aplink jungtis. Jeigu naudojate kokį nors apsauginį dėklą, išimkite telefoną iš jo ir kruopščiai nuvalykite abiejų paviršius. Izopropilo alkoholis, užteptas ant švarios mikropluošto šluostės, gali būti naudojamas ir jutiklinių ekranų dezinfekcijai, bet jokiu būdu negalima stipriai ekranų spausti.
Dar viena „Varlės.lt“ elektronikos eksperto Igorio Tkačenko rekomenduojama alternatyva – muilas. Muilo tirpalas – tai aktyvi cheminė medžiaga, kuri tiesiogine prasme ištirpina viruso lipidinę (riebalinę) membraną. Be membranos, virusas suskyla į atskiras daleles, kurios niekam daugiau nekelia grėsmės.
Prireikus, užlašinkite vieną ar du lašus skysto muilo su neutraliu pH ant mikropluošto šluostės ir švelniai įtrinti išmaniojo telefono paviršių. Nenaudokite tirpiklių, aštrių dalelių turinčių ar abrazyvinių valiklių. Svarbu stebėti, kad drėgmė nepatektų į korpuso vidų, stenkitės netepti muilu įrenginio lizdų. Taip pat nereikėtų uoliai ir stipriai trinti, užtenka, kad ant telefono paviršiaus susiformuotų plona muilo plėvelė, kurią nesunkiai pašalinsite sudrėkinta mikropluošto servetėle.
Ausines reikia ne tik dezinfekuoti, bet ir valyti
Ausinės yra vienos iš arčiausiai prie kūno būnančių elektronikos prietaisų, todėl svarbu rūpintis ne tik jų dezinfekcija ir bendra švara. Visgi, jose kaupiasi ausų siera, prakaito likučiai, galvos oda. Priklausomai nuo jūsų ausinio modelio, pirmiausia valymą reikėtų pradėti nuo ausinių pagalvėlių išėmimo ir elementaraus higieninio nuvalymo drėgna mikrošluoste. Jei nešvarumai nepasišalina lengvai galite naudoti tokį patį muilo tirpalą arba izopropolio skystį kaip ir telefono dezinfekcijai.
Valant ausines svarbu ypač delikačiai elgtis idant išvengtumėte pagrindinės garso kolonėlės pažeidimų, todėl valyti ją skystomis priemonėmis nerekomenduojama. Tačiau norint efektyviai pašalinti įvairių dalelių likučius, tai padaryti galima naudojant lipnią juostelę švelniai priglaudus ir staigiai atitraukus nuo tinklelio, dengiančio kolonėlę. Tokį elementą pakartokite kelis kartus su švariu lipnios juostelės gabalėliu.
„Labai svarbu valant ausines naudoti tokį mikropluoštą, kuris nepalieka pūkelių ar mažų medžiagos gabalėlių valydamas, nes rizikuojate tik dar labiau užteršti ausines ir suprastinti garso kokybę. Jokiu būdu ausinių nevalykite su vata ar vatos krapštukais,“ – įspėja Igoris Tkačenko.
Nepamirškite ir išmaniojo laikrodžio
Išmanieji laikrodžiai yra vieni iš skysčiams atspariausių elektronikos prekių, nes konstruojami taip, kad į juos negalėtų patekti nei prakaitas, nei rankų kremai, nei vanduo. Tačiau paviršius, lygiai taip kaip ir telefonas, išlieka puikia erdve mikrobams kauptis.
Daugumą išmaniųjų laikrodžių drąsiai galima valyti muilo ir vandens tirpalu, o guminėms apyrankėms švarinti nebijokite panaudoti ir šiek tiek agresyvesnį maistinės sodos ir vandens mišinį-pastą, kuris padės nuvalyti ne tik nešvarumus, puikia dezinfekuos, bet pašalins ir nešiojimo metu atsiradusias dėmeles. Nailono apyrankėms valyti galima naudoti ir lašelį indų ploviklio su vandeniu, nes jos ypač linkusios įgerti kvapus ir skysčius į vidų, todėl taip geriausiai jas dezinfekuosite. Odinėms ir tauriųjų metalų apyrankėms reikėtų naudoti specialias priežiūros priemones skirtas būtent toms medžiagoms, kad nepažeistumėte pačios medžiagos.
Privačios mobiliojo ryšio saugos įmonės „Zimperium“ užsakymu parengta atskaita rodo, kad daugiau nei penktadalis mobiliųjų įrenginių visame pasaulyje yra susidūrę su kenkėjiškomis programomis.
Mobilieji telefonai atlieka vis daugiau funkcijų, todėl šie prietaisai tapo itin patrauklia priemone kibernetiniams sukčiams. Į įrenginį patekusi kenkėjiška programinė įranga gali veikti nepastebimai, todėl svarbu žinoti pagrindinius požymius, kurie leidžia ją atpažinti bei laiku imtis saugumo priemonių.
„Šlamšto pranešimuose, kuriuos gauname į savo telefonus trumposiomis žinutėmis arba el. paštu, dažnai būna nuorodų į virusus, kurie yra kenkėjiškos programinės įrangos rūšis. Vartotojams svarbu žinoti apie tai, kaip šie virusai veikia telefonuose ir kokie veiksmai gali padėti nuo jų apsisaugoti“, – teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.
Kaip užkrečiamas telefonas?
Paprastai telefono virusas veikia panašiai, kaip ir kompiuterio: paspaudus ant nepatikimų nuorodų, kenkėjiškas kodas patenka į įrenginį ir jį užkrečia, o toliau plinta automatiškai siųsdamas žinutes ar el. laiškus kitiems kontaktams. Virusas gali apriboti telefono veikimą, perduoti asmeninę informaciją ir leisti įsilaužėliui jus sekti fiksuojant ekrano ir klaviatūros įvestis bei stebėti jūsų geografinę padėtį.
2021 m. Australijoje vos per aštuonias savaites buvo gauta 16 tūkst. pranešimų apie virusą „Flutbot“, kuris „Android“ ir „iPhone“ vartotojams siuntė tekstinius pranešimus su nuorodomis į kenkėjiškas programas. Paspaudus jas, į telefoną atsiunčiamas virusas, kuris sukčiams suteikia prieigą prie vartotojo asmeninės informacijos.
Atkreipkite dėmesį į požymius
Ne visada lengva nustatyti, ar jūsų telefone veikia virusas, tačiau keli svarbiausi požymiai gali pranešti apie pavojų įrenginyje. Pirmiausia, apie kenkėjišką programą signalizuoja prastas telefono veikimas – ilgiau nei įprastai trunkantis programėlių atidarymas arba atsitiktiniai trikdžiai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar nepadidėjo akumuliatoriaus energijos eikvojimas ir mobiliųjų duomenų vartojimas. Saugumo priemonių reikėtų imtis ir tuomet, jei pastebėjote įrenginyje iššokančius neįprastus langus arba telefono temperatūros padidėjimą.
Įtarus, kad jūsų įrenginys užkrėstas virusu, vertėtų atlikti keletą veiksmų, padėsiančių padidinti telefono saugumą. Pirmiausia, svarbu pašalinti kenkėjišką programą – tam pasitarnaus patikima antivirusinė programa. Taip pat reikėtų išvalyti telefono saugyklą ir talpyklą („Android“ įrenginiuose) arba naršymo istoriją ir svetainių duomenis („Apple“ įrenginiuose). Rekomenduojama ištrinti ir visas įtartinas arba nenaudojamas trečiųjų šalių programėles. Jei nežinote, kuri programėlė galėtų būti viruso šaltinis, galite sukurti atsarginę duomenų kopiją ir telefone atlikti gamyklinių parametrų atstatymą, kuris užtikrins, kad kenkėjiška programinė įranga būtų pašalinta.
Kaip pasirūpinti telefono higiena?
Telefoną derėtų apsaugoti dar prieš susiduriant su virusais ar kitais saugumo pavojais, o tai padaryti padės keli paprasti mobiliojo higienos patarimai. Svarbu nespausti ant įtarimą keliančių iššokančių langų ar nuorodų tekstinėse žinutėse, socialinių tinklų pranešimuose ar el. laiškuose.
Programėles rekomenduojama diegti tik iš autorizuotų aplikacijų parduotuvių, tokių kaip „Google Play“ arba „Apple“ „App Store“. Prieš diegdami programėlę, patikrinkite joms suteikiamus leidimus, kad žinotumėte, kokius duomenis ji galės pasiekti. Siekdami pasirūpinti savo įrenginio ir joje esančios informacijos saugumu, reguliariai kurkite atsargines duomenų kopijas ir nuolat atnaujinkite telefono programinę įrangą.
Beveik penktadalis lietuvių per pastaruosius metus pastebėjo, jog jų telefonai ėmė veikti neįprastai, rodo išmaniųjų technologijų kompanijos „Huawei“ iniciatyva atliktas Baltijos šalių tyrimas. Dažniausiai vartotojų įrenginiai pastebimai sulėtėja, be priežasties išsijungia ar eikvoja pernelyg daug energijos kai kurioms programėlėms. Ekspertai įspėja, kad tokie požymiai gali būti susiję ne su telefono nusidėvėjimu, kaip įprastai manoma, bet su įrenginį galimai užkrėtusiais virusais. Kaip nuo pastarųjų apsisaugoti ir ką daryti, jei įtariate, jog telefonas gali būti apkrėstas?
Dažniausias „simptomas“ – įrenginio sulėtėjimas
Beveik 20 proc. lietuvių per pastaruosius metus susidūrė su įtartinai veikiančiu įrenginiu, parodė šiemet „Huawei“ iniciatyva tyrimų bendrovės „Rait“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Dažniausiai pasitaikantis sutrikimas yra pastebimai ir be priežasties sulėtėjęs įrenginys – tą pastebi net 6 respondentai iš 10. Ekspertai įspėja, kad toks telefono veikimas gali reikšti, jog išmanusis apkrėstas kenkėjiškomis programomis.
„Įprastai manoma, kad lėtesnis įrenginio veikimas išimtinai susijęs tik su telefono nusidėvėjimu ar duomenimis „užkimšta“ vidine atmintimi. Vis tik pasaulio ekspertai sutaria, kad toks sutrikimas neretai reiškia įrenginyje esant užkratą. Kenkėjiškos programos dažniausiai be vartotojo leidimo telefono resursus naudoja neteisėtiems foniniams (angl. background) veiksmams atlikti – duomenų vagystei, ryšio kontrolei ar įrenginio funkcijų perėmimui. Būtent todėl atrodo, jog išmanusis sulėtėjęs be jokios priežasties, nors iš tikrųjų jo energija tiesiog naudojama mums nežinant“, – įspėja A. Granickas.
Dėl tos pačios priežasties vartotojai susiduria ir su kitokiais sutrikimais. Štai, pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantys respondentai taip pat dažnai pastebi, jog įrenginys be priežasties išsijungia, sulėtėja jo interneto ryšys (47 proc.), ypač daug telefonų resursų išnaudojama kai kurių programėlių veiklai (28 proc.), prašoma prieigos prie banko sąskaitos ar kitų duomenų (25 proc.).
Kitose Baltijos šalyse tendencija panaši – Latvijos ir Estijos gyventojai dažniausiai susiduria su tokiais pat sutrikimais. Vis tik čia neįprastas įrenginių veikimas pastebimas kiek rečiau nei Lietuvoje.
Įrenginius užkrečiame patys
Įprastai telefonuose kenkėjiškos programos gali atsirasti per apgaulės programėles (angl. rogue apps). Pastarosios atrodo lygiai taip pat, kaip mums įprastos, atlieka kūrėjų žadėtą funkciją. Bet iš tiesų jos sąmoningai sukurtos taip, jog apkrėstų įrenginius, neteisėtai naudotų nieko neįtariančių vartotojų informaciją ar kitaip kenktų telefonų savininkams.
Vartotojų įrenginiuose šios programėlės atsiranda ne slapta, bet dėl žmonių neatidumo – jos atsisiunčiamos iš nepatikimų puslapių, o į jų prašomą prieigą nesigilinama, tad suteikiamas priėjimas prie asmeninių duomenų ar svarbiausių telefono funkcijų.
„Tokių programėlių praktiškai neįmanoma atsisiųsti iš oficialių parduotuvių – jų kūrėjai atsakingai atsirenka produktus, kad vartotojus pasiektų tik saugiausi. Pavyzdžiui, „AppGallery“ parduotuvėje, pirmiausiai, nustatome ir patikriname kūrėjų tapatybę, tuomet – ar programėlės nėra apgaulingos, kokių duomenų prieigos jos reikalauja, o galiausiai turime vietinius specialistus, kurie rankiniu būdu išbando parduotuvėje esančius produktus. Net ir jau vartotojų naudojamas programėles vis pakartotinai testuojame, atliekame vartotojų naudojimo patirties vertinimą, kad būtume tikri, kad šiuose produktuose niekas nepakito ir vartotojai jais toliau gali sėkmingai naudotis“, – sako A. Granickas.
Tad tokios programėlės į įrenginius dažniausiai patenka kitais būdais – per įtartinus atsisiuntimo adresus, kuriuos gauname, pavyzdžiui, el. laiškuose, SMS žinutėse ar randame nepatikimuose internetiniuose puslapiuose, reklaminiuose skydeliuose internete. Neramina tendencija, jog lietuviai bent kartą per pastaruosius metus yra atsisiuntę programėlių iš šių vietų.
„Huawei“ tyrimas atskleidė, kad beveik pusė respondentų yra atsisiuntę programėles iš interneto puslapių, 15 proc. – iš nuorodų el. laiškuose ar reklaminiuose skydeliuose, o dešimtadalis – iš nuorodų SMS žinutėse. Nerimą kelia ir tai, jog beveik pusė (40 proc.) respondentų neatsiminė bei negalėjo pasakyti, ar yra siuntęsi programėles iš tokių vietų. Tai reiškia, jog dalis vartotojų net neįtaria, jog jų įrenginiai apkrėsti ir gali netikėtai prarasti svarbius duomenis“, – įspėja A. Granickas.
Visose Baltijos šalyse dažniausiai programėlių atsisiuntimo vietos neatsimena mažesnių miestelių ir kaimo vietovių gyventojai bei įrenginiais mažiaus besinaudojantys vartotojai. Vis tik įvairius sutrikimus bent retkarčiais pastebi ir nepatikimais atsisiuntimo šaltiniais naudojasi visi respondentai, nepriklausomai nuo pajamų dydžio, amžiaus ar padėties visuomenėje. Tai rodo, jog tarp vartotojų dar stinga raštingumo kibernetinio saugumo srityje.
Kaip apsisaugoti?
Ekspertai pirmiausia pataria vengti įtartinų programėlių atsisiuntimo adresų, kuriuos randame el. laiškuose, SMS žinutėse ar nepatikimuose portaluose. Dažniausiai tokiose vietose esančios programėlės yra apgaulingos ir kenkėjiškos. Rekomenduojama produktus rinktis iš oficialių parduotuvių ar kūrėjų puslapių.
„Jei išsirinkote programėlę, kurios norite, patikrinkite, ar ji yra jūsų išmaniojo parduotuvėje, pavyzdžiui, „Huawei“ telefonuose esančioje „AppGallery“. Jei čia jos nerandate, peržvelkite oficialų kūrėjo puslapį – juose dažniausiai suteikiamos atsisiuntimo nuorodos. Jei programėlės atsisiųsti ir čia negalima, ieškokite kitų patikimų atsisiuntimo šaltinių arba verčiau pasirinkite pastarosios atitikmenį oficialioje parduotuvėje“, – pataria A. Granickas.
Apgaulės programėlės pavojingos ir todėl, kad prašo prieigos prie svarbių telefono funkcijų, kurias vėliau neteisėtai naudoja. Tad neatidūs vartotojai sutikdami su prieigos leidimais, programišiams suteikia tiesioginį kelią prie asmeninių duomenų.
„Prieš įsirašydami bet kokią išmaniąją programėlę, atidžiai patikrinkite, kokios prieigos ir prie kurių telefono funkcijų prašoma. Laikykitės esminės taisyklės – prieigos prašymas turi atitikti programėlės tiesiogines funkcijas. Pavyzdžiui, jei siunčiatės žemėlapių programėlę, jai gali prireikti prieigos prie jūsų vietos nustatymo, kad GPS nuorodos būtų tikslios. Bet jai tikrai nereikės jūsų mikrofono ar kameros valdymo galimybės, nes su tokia prieiga susijusių funkcijų joje tiesiog nėra. Jei tokios prieigos prašoma, tai turėtų kelti įtarimų“, – pataria A.Granickas.
Jei esate tikri, kad apgaulės programėles atpažinti galite, bet įtariate, kad netyčia jau esate įsidiegę vieną tokių, atkreipkite dėmesį, ar nepasireiškia anksčiau minėti įrenginio sutrikimai – nedidėja telefono išnaudojamos energijos kiekis, ar nesulėtėjusios gamintojo įrašytos programos. Jei telefono veikimas kelia įtarimų, nerizikuokite ir kaip įmanoma greičiau pašalinkite įtartinas programėles.
„Apgaulės programėlės dažniausiai veikia taip, kad neturėtumėte jos įjungti, kad ji atliktų savo neteisėtą funkciją. Todėl paprastas jos išjungimas ir nenaudojimas nuo duomenų vagystės jūsų neapsaugos. Programėlę reikės ištrinti – geriausia tai padaryti naudojant saugųjį telefono režimą (angl. Safe Mode)“, – pasakoja „Huawei“ ekspertas.
Puslapis 1 iš 2
