Tiksint paskutinėms šios vasaros valandoms, kompiuterinių žaidimų kūrėjai jau dėlioja galutinius potėpius prieš artėjantį svarbiausių savo kūrinių debiutą. Tradiciškai rudenį prasidedantis naujų žaidimų pristatymų maratonas šiemet nepagailės kvapą gniaužiančių kelionių į kosmosą, nuo realybės sunkiai atskiriamų lenktynių ir tylių kovų iki paskutinio kraujo lašo. „Telia“ kviečia susipažinti su laukiamiausiais artėjančio sezono žaidimais.

„Šie metai ypatingi ne tik rekordiškai dideliu, beveik šimtą siekiančiu, numatytų premjerų kiekiu, bet ir išskirtiniu dėmesiu naujosios kartos konsolėms. Kadangi „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X/S“ jau spėjo „apšilti kojas“ kur kas didesnio žaidėjų skaičiaus svetainėse, rudenį kūrėjai pristatys „Starfield“, „Forza Motorsport“, „Spider-Man 2“ ir kitus žaidimus, kurie pagaliau išnaudos jų įspūdingą techninį potencialą. Tiesa, šis ruduo padovanos naujieną ir naujų aukščiausios klasės kūrinių išsiilgusiems mobiliųjų žaidimų entuziastams“, – teigia „Telia“ vaizdo žaidimų ekspertas Žilvinas Pūkas. 

Kilsime į žvaigždes su „Starfield“ („Xbox Series X/S“, PC)

Kol Elono Musko „SpaceX“ dar tik planuoja pirmąsias komercines keliones į kosmosą, jas jau rugsėjį prie televizorių ir kompiuterių ekranų pasiūlys nežemiškasis „Starfield“. Dar 2018 m. anonsuota pirmoji per ketvirtį amžiaus nauja „Bethesda“ studijos franšizė žada nukelti į tūkstančiui planetų apimtimi prilygstančias kosmoso ekspedicijas, kuriose žaidėjai galės tobulinti kosminius laivus, išvysti kiekvienai planetai būdingą nežemišką augaliją ir gyvūniją bei tarpgalaktinėse kovose išbandyti visą eilę ginklų. 

Pasak Ž. Pūko, protagonistai taip pat turės progą išgauti naudinguosius kiekvienos planetos išteklius ir tobulinti savo įgūdžius, skirstomus į fizinius, socialinius, kovinius, mokslo ir technologijų, o patį žaidimą patirti tiek iš pirmo, tiek iš trečiojo asmens perspektyvų. Deja, „Skyrim“ kosmose“ tituluojamas šedevras ne tik nebus prieinamas „PlayStation 5“, bet ir nepasieks ankstesnės kartos „Xbox One“ konsolių.

„Spider-Man 2“ žmogus-voras įgaus naujų galių („PlayStation 5“)

„Starfield“ netektį „PlayStation 5“ žaidėjams savotiškai kompensuos vien tik jiems prieinamas naujas žmogaus-voro žaidimų sagos atstovas – „Spider-Man 2“. Franšizės naujokas pratęs 2021 m. išleisto „Spider-Man: Miles Morales“ pradėtą darbą, Peterio Parkerio ir Mileso Moraleso žmogaus-voro personažams suteikdamas naujus voratinkliu paremtus prietaisus ir kovos įgūdžius. Šioje dalyje abu minėti veikėjai susivienys ir skries per dar nematytus Niujorko rajonus, vydamiesi Kraven the Hunter blogiuką. Žaidimą paįvairinti taip pat turėtų atsiradusi galimybė pakeisti tradicinį žmogaus-voro kostiumą į „Symbiote“.

„Forza Motorsport“ – truks tik svylančių padangų kvapo („Xbox Series X/S“, PC) 

Nors lenktynių simuliatoriai pastaraisiais metais pažengė tiek, jog rodos, tobulėti nebėra kur, „Forza Motorsport“ įrodys priešingai. Naujųjų „Xbox Series X“ ir „Series S“ konsolių galimybės žaidimui leis trasoje pritaikyti tikroviškuosius „Ray-tracing“ technologija paremtus šviesos spindulius ir šešėlius, atvaizduoti padangų susidėvėjimą bei visu greičiu išlėkus iš posūkio pasigrožėti nuo realių sunkiai atskiriamais debesimis.

„Visgi geriausia žinia, kad „Forza Motorsport“ jau išleidimo dieną pasiūlys išbandyti net 500 automobilių ir 800 jų patobulinimų. Žaidėjai galės sėsti tiek į legendinius, dar pirmuosius „Forza“ žaidimus menančius „Ferrari“ ar „Aston Martin“, tiek į ką tik debiutavusius „Cadillac V-Series“ ir „Chevrolet Corvette E-Ray“. Šiais lenktyniniais bolidais bus galima skrieti vienam žaidėjui skirtame karjeros režime, kuriame reikės kuo tiksliau įveikti kiekvieną posūkį ir išvengti kontakto su priešininkais, arba išbandant savo jėgas kelių žaidėjų režime su draugais“, – detalizuoja pašnekovas.

Žudikai sugrįš prie šaknų su „Assasin’s Creed Mirage“ („PlayStation 5“, „PlayStation 4“, „Xbox Series X/S“, „Xbox One“, PC)

Naujausiose „Assasin’s Creed“ dalyse atsiradę RPG žanro elementai prie širdies buvo toli gražu ne visiems franšizės fanams, todėl spalį išleidžiamas „Assasin’s Creed Mirage“ seriją sugrąžins į pramintą kelią. Žaidimo procesas susidės iš trijų klasikinių franšizės elementų – tylaus sėlinimo, parkūro ir priešininkų likvidavimo, o veiksmas vyks devintojo amžiaus Bagdade, 20 metų prieš 2020 m. debiutavusio „Assasin’s Creed Valhalla“. Pagrindinis veikėjas Basim savo arsenale turės mėtomų peilių, nuodingų strėlių ir net dūminių bombų, o žaidime atsiradęs naujas „Assasin Focus“ gebėjimas, kurio stulpelis pildysis vykdant tylius žudymus, leis slaptai eliminuoti net kelis priešus iš karto.

„Assasin’s Creed Mirage“ taip pat bus vienas iš pamažu mažėjančio naujų aukščiausios klasės žaidimų kraičio, kurie vis dar pasieks ankstesnės kartos konsoles – „PlayStation 4“ ir „Xbox One“, – prideda specialistas.

Gelbėsime pasaulį nuo ultranacionalistų su „Call of Duty: Modern Warfare 3“ („PlayStation 5“, „PlayStation 4“, „Xbox Series X/S“, „Xbox One“, PC)

Lapkričio 10 d. šaudyklių gerbėjų lauks ir neįprastai anksti išleistas pernykščio „Call of Duty: Modern Warfare 2“ tęsinys. Trečiojoje sagos dalyje žaidėjams teks stoti į kovą su ultranacionalistu Vladimiru Makarovu, siekiančiu plėsti savo įtaką pasaulyje. Be kino filmui prilygstančių scenų „Call of Duty: Modern Warfare 3“ pasiūlys naujas „Open Combat“ misijas, kurios žaidėjui suteikia net keletą užduočių įvykdymo kelių, galiausiai nulemiančių ir visos misijos baigtį. Tuo metu „Multiplayer“ režime virtualių kovotojų lauks kaip niekada platus žemėlapių pasirinkimas – net 16 jų atkeliaus iš originaliojo, dar 2009 m. išleisto „Call of Duty: Modern Warfare 2“.

Esporto bendruomenę drebins debiutuojantis „Counter-Strike 2“ (PC, „macOS“ ir „SteamOS“)

Anot Ž. Pūko, 2023 m. žaidimų metraščiuose bus mini ir dėl to, jog po daugiau, nei 10 metų, rugsėjo pabaigoje turėtų būti išleistas „Counter-Strike: Global Offensive“ įpėdinis. Naujausia esportininkų pamėgtos serijos dalis bus paremta nauju „Source 2“ varikliu, suteiksiančiu geresnę grafiką, tikroviškesnius kraujo išsiliejimo efektus, sprogimo dūmus ir apšvietimą. Naujuose ir atnaujintuose žemėlapiuose vykstančių kovų dalyviai nuo šiol galės paprasčiau pirkti ir parduoti ginklus, pasirinkti, su kuriais jų pradėti mačą, ir priešininkus nustebinti nauja išvaizda.

„Skelbiama ir apie naują rangų sistema bei pagal regionus suskirstytų lyderių lenteles, kurios labiau primins „Call of Duty“, „Apex Legends“ ir kitas panašias šaudykles. Įdomu tai, kad žaidėjų rangai ir regionų lyderiai atsinaujins kiekvieną sezoną, todėl geriausi kovotojai nebegalės miegoti ant laurų ir privalės nuolat atlaikyti konkurenciją iš kitų žaidėjų. Tokie pokyčiai priimti bandant motyvuoti pradedančiuosius siekti aukštesnių rezultatų ir padėti jauniesiems esportininkams pakilti į aukštesnį lygį, taip gaunant geresnes galimybes būti pastebėtiems talentų ieškančių esporto komandų“, – paaiškina žaidimų ekspertas. 

Dar įspūdingesnės kovos išmaniajame telefone su „Call of Duty: Warzone“ („Android“ ir „iOS“)

„Fortnite“ ir „Call of Duty: Mobile“ šaudyklėms dominuojant mobiliesiems įrenginiams skirtų žaidimų fronte, „Activision“ studija nusprendė išleisti dar vieną būsimą hitą – „Call of Duty: Warzone“. Priešingai, nei galėtų spėti franšizės fanams puikiai pažįstamas pavadinimas, žaidimas bus paremtas tuo pačiu principu, kaip ir minėti kūriniai, tačiau kovas išplės iki net 120 realių žaidėjų vienu metu talpinančių režimų. Be to, „Call of Duty“ gerbėjams atsiras galimybė sinchronizuoti draugų sąrašus ir „Battle Pass“ su kompiuteriams ir konsolėms skirtais „Call of Duty“ Modern Warfare II“ ir „Call of Duty: Warzone“.

Nors tiksli šio nemokamo žaidimo išleidimo data nėra žinoma, spėjama, jog jis mūsų išmaniuosius pasieks jau lapkritį.

Gali būti sunku patikėti, kad garsiosiomis „WWW“ pažymėtas žiniatinklis pirmą kartą visuomenei buvo atvertas tik prieš daugiau nei tris dešimtmečius. Prasidėjęs kaip technologija, prieinama tik mokslininkų bendruomenei, dabar internetas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis – naudojamas kaip žiniasklaidos priemonė, taip pat mokslui, laisvalaikiui ir kitose įvairiose srityse. Ekspertas pasakoja, nuo ko prasidėjo interneto istorija ir kas formuoja dabartinį jo vystymąsi.

„Šiandien visame pasaulyje minima pasaulinė žiniatinklio išradimo diena, dar vadinama internautų diena. Ši diena mini pradžią technologijos, kuri revoliucionavo tai, kaip žmonės saugo, kuria, dalijasi informacija. Internetas suteikė ir naujų bendravimo, darbo, mokymosi būdų. Tačiau iki to, kaip internetu naudojamės dabar, buvo nueitas ilgas pokyčių kelias“, – sako Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas. Jis dalijasi svarbiausiais faktais, kurie žymi reikšmingiausius interneto atsiradimo momentus.

Sukūrė mokslininkų bendruomenei

Timas Bernesas-Lee, anglų kompiuterių mokslininkas, dirbdamas mokslinių tyrimų centre CERN, pasaulinį žiniatinklį išrado dar 1989 metais. Kovo 12 d. jis pasiūlė informacijos valdymo sistemą, o maždaug tų pačių metų lapkričio mėn. jam pavyko įgyvendinti pirmąją sėkmingą pasaulinio žiniatinklio komunikaciją internetu. Tiesa, iš pradžių žiniatinklis buvo sukurtas tik siekiant atliepti pasaulio mokslininkų poreikį automatizuotam keitimuisi informacija.

1990 m. T. Bernesas-Lee kartu su britų mokslininku Robertu Cailliau parengė „hiperteksto projektą“, kuris buvo pavadintas „WorldWideWeb“. Šiame projekte buvo išdėstytos pagrindinės sąvokos ir apibrėžti svarbūs terminai, kuriais grindžiamas žiniatinklis, pavyzdžiui „naršyklės“ terminas. Pagrindinė „WWW“ idėja buvo sujungti besivystančias kompiuterių, duomenų tinklų ir hiperteksto technologijas į galingą ir lengvai naudojamą pasaulinę informacinę sistemą.

Tų pačių metų pabaigoje T. Bernersas-Lee sukūrė ir paleido pirmąjį žiniatinklio serverį bei naršyklę. Žiniatinklio serverio kodą jis sukūrė „NeXT“ kompiuteriu, o kad kompiuteris netyčia nebūtų išjungtas, ant jo buvo ranka raudonu rašalu užrašytas lapelis: „Šis kompiuteris yra serveris. NEIŠJUNKITE JO!“.

Pirmasis interneto puslapis

1991 m. rugpjūčio 23 d. išradėjas pirmą kartą atvėrė pasaulinį žiniatinklį visuomenei. CERN paskelbė, kad internetas bus nemokamas visiems. Pirmosios pasaulyje interneto svetainės ir žiniatinklio serverio adresas buvo info.cern.ch, tačiau jis veikė tik CERN kompiuteryje. 

Pirmojo tinklalapio adresas buvo http://info.cern.ch/hypertext/WWW/TheProject.htmlThis. Puslapyje buvo nuorodos į informaciją apie patį „WWW“ projektą, įskaitant hiperteksto aprašymą, techninę informaciją apie žiniatinklio serverio kūrimą ir nuorodos į kitus žiniatinklio serverius.

„WWW“ dizainas leido lengvai pasiekti esamą informaciją, o pirmajame tinklalapyje buvo pateikta nuoroda į CERN mokslininkams naudingą informaciją, pavyzdžiui, telefonų knygą ir centrinių kompiuterių naudojimo vadovus. Paieškos funkcija rėmėsi raktiniais žodžiais, nes pirmaisiais metais nebuvo paieškos sistemų. T. Bernerso-Lee sukurta interneto naršyklė, veikusi „NeXT“ kompiuteriuose, turėjo daugelį dabartinių interneto naršyklių funkcijų.

Žiniatinklis išplečia

Tik maža dalis vartotojų turėjo galimybę naudotis „NeXT“ kompiuterių platforma, kurioje veikė pirmoji naršyklė, tačiau netrukus buvo pradėta kurti paprastesnė naršyklė, kuri galėjo veikti bet kurioje sistemoje. 1991 m. rugpjūtį T. Bernesas-Lee paskelbė apie „WWW“ programinę įrangą interneto naujienų grupėse ir susidomėjimas projektu išplito visame pasaulyje.

Tų pačių metų gruodį vienoje fizikos laboratorijoje Kalifornijoje pradėjo veikti pirmasis „WWW“ serveris JAV. Tuo metu egzistavo tik dviejų rūšių naršyklės. Buvo aišku, kad nedidelė CERN komanda negalės atlikti viso darbo, reikalingo sistemai toliau plėtoti, todėl T. Bernersas-Lee internetu kreipėsi į kitus kūrėjus su prašymu prisijungti. 

Netrukus naršykles ėmė kurti ir kiti mokslininkai, o daugiausiai jos buvo skirtos „X-Window“ sistemai. 1993 m. pradžioje Ilinojaus universiteto Nacionalinis superkompiuterių programų centras (NCSA) išleido pirmąją „Mosaic“ naršyklės versiją. Ši programinė įranga veikė mokslinių tyrimų bendruomenėje populiarioje aplinkoje. Netrukus NCSA išleido naršyklės versijas, skirtas PC ir „Macintosh“ aplinkoms. Patikimos ir patogios naršyklės šiuose populiariuose kompiuteriuose turėjo tiesioginės įtakos WWW plitimui. 

1993 m. pabaigoje buvo žinoma daugiau kaip 500 interneto serverių, o „WWW“ sudarė 1 proc. interneto duomenų srauto, kas tais laikais atrodė labai daug (kitą duomenų srautą sudarė nuotolinė prieiga, el. paštas ir failų perdavimas). 1994-ieji laikomi žiniatinklio metais. Gegužės mėnesį CERN surengė pirmąją tarptautinę pasaulinio žiniatinklio konferenciją, kurioje dalyvavo 380 naudotojų ir kūrėjų. 1994 m. pabaigoje žiniatinklyje buvo 10 tūkst. serverių, iš kurių 2 tūkstd. buvo komerciniai, ir 10 mln. vartotojų. Technologija buvo nuolat plečiama, kad būtų patenkinti nauji poreikiai – saugumas, skaitmeninė prekyba ir kiti.

2004 m. karalienė Elžbieta II T. Bernersą-Lee už jo novatorišką darbą įšventino į riterius. Jis yra Oksfordo universiteto kompiuterių mokslo ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) profesorius.

Internetas dabar

Šiuolaikiniame pasaulyje internetas tapo būtinybe – be jo neįsivaizduojamas nei darbas, nei laisvalaikis, nei mokymasis ar informacijos paieška. Dėl augančio žmonių noro visuomet turėti prieigą prie žiniatinklio ir tobulėjančių mobiliųjų telefonų, netrukus atsirado poreikis ir internetui, kuriuo būtų galima naudotis telefone.

Pirmoji belaidžio interneto prieiga tapo prieinama 1991 m. kaip antrosios kartos (2G) mobiliojo ryšio technologijos dalis. Didesnės spartos interneto ryšys tapo prieinamas 2001 m. ir 2006 m., kai pasirodė trečiosios (3G) ir ketvirtosios (4G) kartos mobiliojo ryšio technologijos. 

Statistikos tinklalapio „Statista“ duomenimis, Europoje nuolat daugėja žmonių, kurie prie interneto jungiasi mobiliaisiais įrenginiais – nuo 60,53 proc. visų gyventojų 2018 m. iki daugiau kaip 74 proc. 2021 m. Bendrovės „Ericsson“ duomenimis, 2022 m. pabaigoje bendras pasaulinis mobiliųjų duomenų srautas, neįskaitant fiksuotosios belaidės prieigos generuojamo srauto, siekė 93 eksabaitų (1 mln. terabaitų) per mėnesį.

Dabar, kai pasaulyje vis labiau įsigali naujosios kartos 5G ryšys, mobilusis internetas žmonėms gali suteikti ne tik dar daugiau galimybių geresnei naršymo patirčiai, bet ir tolesnei pažangai. Pagrindinė 5G nauda – interneto sparta, tačiau 5G prisidės ir prie tvaresnės ateities. Prie interneto prijungti daiktai galės tarpusavyje dalintis informacija – tai leis pereiti prie išmaniojo energijos vartojimo, grįsto poreikiais realiuoju laiku. Dėl didelės spartos, mažos delsos ir didžiulio tinklo pralaidumo, 5G ryšys gali prisidėti prie tokių technologijų kaip siuntų pristatymas dronais, eismo valdymas debesijoje, akimirksniu atliekami tarptautiniai mokėjimai ir kitos.

Neseniai „Tele2“ pasiekė 5G ryšio greičio rekordą savo tinkle – net 4,45 Gbps, kuris buvo užfiksuotas 26 GHz radijo dažnių juostoje (mmWave). Ši juosta paranki greičiui bei talpai, o tai reiškia, kad bus ypač  naudinga tose vietose, kur internetu naudojasi daug žmonių. 5G interneto greičio rekordą „Tele2“ tinkle užfiksavo Lietuvos rekordų fiksavimo agentūra „Rekordų akademija“.

Žmonės visame pasaulyje kasmet suvartoja vis daugiau mobiliųjų duomenų. Nuolat naršome internete, bendraujame vaizdo skambučiais dirbdami nuotoliu, naudojamės įvairiomis programėlėmis – nebėra būtinybės jungtis prie „Wi-Fi“ ryšio, kad būtume pasiekiami visur ir visada. Statistika rodo, kad daugiausia duomenų išnaudojame vaizdo peržiūros programėlėms bei socialiniams tinklams.

Mobiliojo interneto vartotojų skaičius auga

Nuolat besikeičiančioje skaitmeninėje aplinkoje mobilusis internetas tapo visiška būtinybe. Statistikos tinklalapis „Statista“ skelbia, kad pastaraisiais metais Europoje nuolat daugėjo žmonių, kurie prie interneto jungiasi mobiliaisiais įrenginiais – nuo 60,53 proc. visų gyventojų 2018 m. iki daugiau kaip 74 proc. 2021 m. Bendrovės „Ericsson“ duomenimis, 2022 m. pabaigoje bendras pasaulinis mobiliųjų duomenų srautas, neįskaitant fiksuotosios belaidės prieigos generuojamo srauto, siekė 93 eksabaitų (1 mln. terabaitų) per mėnesį.

„Statista“ duomenimis, nuo 2021 m. Jungtinė Karalystė, Danija ir Norvegija užėmė pirmąsias vietas Europoje pagal mobiliojo interneto skvarbą – net apie 90 proc. šių šalių gyventojų naudojasi mobiliaisiais įrenginiais naršydami internete. Tikimasi, kad 2023 m. pabaigoje vidutinis vieno išmaniojo telefono sunaudojamas mobiliųjų duomenų skaičius pasaulyje viršys 20 GB.

„Mobiliuoju interneto naudojimą regione per praėjusius kelis metus supaprastino keli dalykai. Pirma, atsiradus palankesnei politikai nebeliko papildomų tarptinklinio ryšio mokesčių visoje ES. Antra, ryšio operatoriai daug investavo į mobiliojo ryšio tinklų tobulinimą“, – sako Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas.

Daugiausiai naudojasi programėlėmis

Anot eksperto, daugiausiai duomenų išnaudojama naudojantis mobiliosiomis programėlėmis. „Statista“ skelbia, kad mobiliųjų programėlių naudojimas Europoje ypač išaugo 2019-2020 metais, kai žmonėms teko daugiau laiko leisti namuose dėl pasaulinės pandemijos. Vis dėlto, pradėjęs kilti šių platformų populiarumas taip ir nenukrito, o ypač daug mobiliųjų duomenų suvartojama žiūrint vaizdo įrašus.

„To paties šaltinio duomenys rodo, kad 2023 m. sausio mėn. programėlių, kuriose galima peržiūrėti vaizdo įrašus, naudojimas kas mėnesį sudarė 71 proc. viso pasaulyje suvartojamo mobiliųjų duomenų kiekio. Tai yra tokios programėlės, kaip „YouTube“ ir „Netflix“, taip pat kitos platformos, kuriuose galima skelbti ir peržiūrėti vaizdo įrašus“, – sako A. Lukošius.

Tarp tokių platformų – socialinių tinklų programėlės, kurioms pernai vartotojai sunaudojo 9 proc. savo turimų duomenų. Svarbu paminėti, kad abi šios kategorijos gali persidengti, nes naudotojai gali žiūrėti vaizdo įrašus tiek vaizdo įrašų programėlėse, tiek socialinių tinklų programėlėse.

„Facebook“, „YouTube“, „WhatsApp“ ir „Instagram“ 2023 m. sausio mėn. duomenimis, buvo populiariausi socialiniai tinklai pasaulyje. Kiekvienoje iš šių platformų galima skelbti, dalytis ir žiūrėti vaizdo įrašų turinį mobiliajame įrenginyje. Prie jų prisideda ir viena sparčiausiai augančių platformų „TikTok“, taip pat pasižyminti dideliu duomenų suvartojimu. Tarp kitų daug duomenų naudojančių programėlių – „WeChat“, „Snapchat“, „Google Chrome“, „Spotify“, „Telegram“, „Twitter“ („X“) ir kitos.

„Akivaizdu, kad žmonėms nebėra svarbu, kur naudotis daug duomenų naudojančiomis programėlėmis – jie nori stebėti vaizdo įrašus ir naršyti neprisijungę prie namų tinklo ar viešo „Wi-Fi“. Žinoma, tam būtina įsitikinti, kad turimų duomenų visuomet pakaks visiems poreikiams patenkinti. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinkle siūloma paslauga „Duomenų prenumerata“ leidžia lengvai užsisakyti papildomų duomenų nekeičiant turimo plano“, – sako A. Lukošius.

Projektuojant ir statant gyvenamuosius namus paprastai didelis dėmesys skiriamas inžineriniams tinklams – elektros instaliacijos, vandentiekio, šildymo sprendimams. Tačiau namo projektavimo metu dažnai pamirštama pagalvoti apie interneto sistemas. „Telia“ ekspertai pataria: laiku suprojektuoti tinklo įvadai padės išvengti brangių apdailos darbų vėliau, o kabelių name reikės, net jei jūs kaip pagrindinį internetą naudosite mobilųjį ryšį. 

Apie interneto įvadą ir laidus verta pagalvoti prieš apdailą

Anot „Telia“ tinklo kokybės padalinio vadovo Antano Vindašiaus, nors dalis žmonių dar rinkdamiesi namui sklypą pasidomi, ar į statinį bus galima atvesti šviesolaidinį internetą, ar vietovėje yra patikimas mobiliojo interneto ryšys. Tačiau, eksperto teigimu, vien to nepakanka. Tam tikrus darbus svarbu atlikti namo projektavimo ir statybų etape.

„Visų pirma, dar projektuojant statinį svarbu nusimatyti vietą optinio kabelio įvadui. Apie tai pagalvojus iš anksto, o ne tuomet, kai jau įrenginėjamas namų interjeras, galima sutaupyti nemažai pinigų ir laiko. Kitu atveju gali tekti vietomis ardyti naujai įrengtą apdailą ir nusiteikti papildomiems remonto darbams. Iš anksto būtina nusimatyti ir vidinį laidinį tinklą. Tam nereikės didelių investicijų, o iš anksto suprojektuotos vietos maršrutizatoriui, Wi-Fi stotelei, interneto televizijai, apsaugos kameroms, įvairioms išmanių namų sistemoms, nuotolinio darbo vietoms leis išvengti rūpesčių dėl ryšio kokybės ateityje“, – sako A. Vindašius.

Kokybiškam 5G ryšiui taip pat reikės laidų

Vindašiaus teigimu, projektuojant namus iš anksto reikėtų pasirūpinti ne tik elektros, bet ir interneto laidais. Net jei galimybės įsirengti šviesolaidinį internetą vietovėje nėra, ir dėl to planuojama naudotis mobiliojo interneto sprendimais, apsieiti be UTP tipo interneto kabelio, norint užtikrinti kokybišką ryšį, greičiausiai nepavyks. Eksperto teigimu, šiuolaikiniai A+ ir A++ energinio naudingumo klasės namai leidžia užtikrinti didesnį namo ekonomiškumą ir tvarumą, tačiau tuo pačiu nėra labai draugiški mobiliajam ryšiui ir radijo bangoms, todėl laidinė infrastruktūra yra išties svarbi.

„Geriausia alternatyva šviesolaidiniam internetui šiandien yra 5G mobilusis ryšys. Patikimiausias būdas juo aprūpinami namus – fiksuota bevielio interneto prieiga. 5G imtuvas įrengiamas lauke, o interneto ryšys į namuose esančią Wi-Fi stotelę perduodamas UTP kabeliu. Tad, nebent būsimiesiems gyventojams yra patraukli šviežiai įrengto namo sienų gręžiojimo perspektyva, būtina iš anksto pasirūpinti interneto laidų išvedimu į lauką. Tuomet 5G ryšys namuose bus išties kokybiškas, o jo įrengimas itin paprastas“, – pažymi A. Vindašius.

Svarbu neapriboti savo galimybių ateityje

Įrenginėjant laidų infrastruktūrą interneto ryšiui A. Vindašius pataria rinktis 6 kategorijos UTP kabelius. Nors šiandien kol kas pakaktų ir žemesnių kategorijų kabelio, tačiau, norint neapriboti savo galimybių ateityje, verta rinktis naujesnius sprendimus. Šeštos kategorijos UTP kabelis gali palaikyti 2 Gb/s, 5 Gbps, 10 Gb/s ar net didesnę interneto spartą. 2 Gb/s greitaveikai „Telia“ jau dabar rekomenduoja naudoti 6E kategorijos kabelį. Interneto spartai didėjant jis taps standartu.

„Taip pat svarbu iš anksto apgalvoti vietą Wi-Fi stotelei. Jai geriausia rinktis kuo atviresnę ir kuo arčiau gyvenamųjų patalpų centro esančią vietą. Dažnai gyventojai siekia Wi-Fi stotelę kuo labiau paslėpti – pavyzdžiui, įrengia ją koridoriuje, drabužinėje, apstato baldais. Tačiau bet kokios fizinės kliūtys slopina ryšį. Kokybiškas interneto ryšys šiandien yra būtinybė, todėl Wi-Fi stotelei namuose reikėtų nepabijoti paskirti garbingos vietos – pavyzdžiui, atviro tipo svetainėje. Jei namas yra pakankamai didelis gali prireikti kelių Wi-Fi prieigos taškų“, – pažymi A. Vindašius.

„Telia“ eksperto teigimu, telekomunikacijų atžvilgiu idealus namas yra tas, kuris turi gerai apgalvotą ir šiandienos poreikiams pritaikytą laidinę bei bevielę infrastruktūrą. Ja pasirūpinus iš anksto, kils mažiau rūpesčių namą įsirengus, o tinkamiausi interneto sprendimai bus įdiegti ir veiks sklandžiai.

„Telia“ savo klientams pristato balso skambučių per Wi-Fi (Voice over WiFi) paslaugą. Ji suteiks galimybę skambinti tose vietose, kur mobiliojo ryšio signalas yra silpnas arba jo apskritai nėra. VoWiFi paslauga „Telia“ klientams papildomai nekainuos, o norint ja pasinaudoti, tereikės turėti šį funkcionalumą palaikantį išmanųjį įrenginį – paslauga startuoja su populiariais „Android“ operacinės sistemos modeliais, o artimiausiu metu ir su „Apple“ telefonais.

„VoWiFi pratęsia darbą, kurį prieš septynerius pradėjo mūsų tinkle įdiegta VoLTE technologija – įprastus balso skambučius dar labiau priartina prie „Messenger“, „Viber“, „WhatsApp“ ir kitų skaitmeninių bendravimo platformų. Naujoji paslauga leis skambinti į bet kurį telefono numerį pasaulyje, tiesiog prisijungus prie vieno iš mus tankiai supančių Wi-Fi tinklų. VoWiFi taip pat pagaliau padarys galą praleistiems ir nutrūkusiems skambučiams tokiose vietose, kurių nepasiekia mobiliojo ryšio bangos – rūsiuose ar už storų senamiesčio sienų“, – naująją technologiją pristato „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

Aktyvavus VoWiFi ir skambučių nustatymuose prioritetiniu pasirinkus WiFi ryšį, telefonas iš mobiliojo tinklo visada automatiškai jungsis prie bevielio fiksuoto ryšio ir taip užtikrins aukščiausią pokalbio kokybę. Tačiau vartotojai gali VoWiFi naudotis tik tada, jei mobiliojo ryšio signalas yra silpnas. Vietose, kur nebus kokybiško Wi-Fi, telefonas automatiškai naudos mobilųjį ryšį. Svarbu prisiminti, kad skambinant per VoWiFi, kaip ir skambinant mobiliuoju ryšiu, bus naudojamos mokėjimo plano minutės.

Tyli revoliucija

Pasak „Telia“ atstovo, VoWiFi prieš beveik dešimtmetį debiutavo JAV, o vėliau išpopuliarėjo kitose didžiosiose šalyse, kurių teritorijos operatoriai neturėjo galimybių pilnai padengti kokybišku mobiliuoju ryšiu. Kadangi VoWiFi įgalino vykdyti įprastus balso skambučius ir siųsti SMS žinutes per geriau išplėtotą fiksuoto interneto infrastruktūrą, didelei daliai atokiau nuo miestų gyvenančių vartotojų tai atvėrė galimybes naudotis šiomis gyvybiškai svarbiomis paslaugomis. 

Tiesa, VoWiFi prigijo ir didmiesčiuose, kadangi piko metu mobiliojo ryšio bazinės stotys ne visada gebėdavo atlaikyti milžinišką vartotojų užklausų skaičių.

„Lietuvoje „Telia“ 4G ir 5G dengia 99 proc. visos teritorijos, tad mūsų šalyje praktiškai nėra pilkų ryšio zonų. Tačiau nepaisant to, dėl įvairių gamtinių ir techninių kliūčių tam tikrose vietovėse mobilusis ryšys veikia tik pasilipus ant kalnelio ar ant namo stogo. Dėl to atokiuose rajonuose ar sodybose gyvenantys asmenys kartais skundžiasi nesulaukiantys skambučių, jie nutrūksta, nenueina SMS žinutės. Jei patalpoje veiks kokybiškas bevielis internetas, VoWiFi šias problemas leis palikti toli užmarštyje“, – pagrindinę naujovės naudą atskleidžia A. Šemeškevičius.

Daugiau kokybės ir mažiau žalos gamtai

Visgi pašnekovas akcentuoja, kad mobiliojo ryšio „duobių“ kompensavimas nėra vienintelis VoWiFi privalumas. Panašiai, kaip ir VoLTE, ji suteikia kur kas geresnę skambučių kokybę, kuri yra artima CD įrašo garsui. Tai leidžia daug geriau girdėti pašnekovo balsą, o jam – puikiai girdėti jus, net kalbant triukšmingame sandėlyje ar gamykloje.

„Kartu su išaugusia skambučių kokybe, vartotojai gali džiaugtis ir ilgiau tarnaujančia telefono baterija. VoWiFi balso perdavimui sunaudojama kur kas mažiau energijos, o įrenginiui dar ir nebereikia eikvoti baterijos resursų nuolatiniam kontaktavimui su mobiliojo ryšio bazine stotimi. Kitaip tariant, vienu šūviu nušauname du zuikius – išmanųjį reikia įkrauti rečiau, o bazinė stotis gali „lengviau kvėpuoti“ ir taip naudoti mažiau elektros, kurios gamybos metu išsiskiria aplinkai kenksmingas CO2“, – aiškina „Telia“ technologijų vadovas.

Kaip pasinaudoti VoWiFi?

VoWiFi nemokamai galės pasinaudoti visi „Telia“ privatūs ir verslo klientai, turintys mobiliojo ryšio mokėjimo planą su sutartimi. 

Kad galėtumėte pasinaudoti VoWiFi funkcionalumu, taip pat reikalingas jį palaikantis telefonas.  Šią paslaugą šiuo metu turi „Xiaomi“ ir „Xiaomi Redmi“ 12 bei 13 serijos telefonai, „OnePlus 10T“, „OnePlus 11“, „OnePlus Nord 3 5G“, „Nokia X30“, „Nokia G60“, „Nokia XR21“, „Nokia G22“, „Nokia G51“, „Nothing Phone 1“, „Asus ROG Phone 6“, „Samsung S21“, „Samsung S23“  serijų įrenginiai, „Samsung A03“, „Samsung A33“, „Samsung A53“ , „Samsung A23“ serijų įrenginiai, , „Pixel 6“, „Pixel 7“, „ASUS ROG 7“, „Sony PDX-237“ bei „CAT S75“ įrenginiai. Daugiau telefonų modelių palaikančių VoWiFi atsiras iki šių metų pabaigos.