Naršymą interneto platybėse palengvina svetainių siūlomi slapukai ir jūsų naršyklės privatumo nustatymai. Tačiau kuo daugiau laiko praleidžiame internete, tuo daugiau informacijos apie save jame paliekame. Dėl to naršyklių kūrėjai daug dėmesio skiria privatumo sprendimams ir leidžia rinktis kuo, kaip ir kiek norite dalintis. Tereikia reguliariai peržiūrėti savo naršymo istoriją, susikaupusius slapukus bei atnaujinti privatumo nustatymus, kad naršytumėte ne tik saugiau, bet ir patogiau.

Jūsų dėmesiui, Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi naršyklių privatumo nustatymais, kuriuos vertėtų pakeisti.

1. „Google Chrome“. Nors tai yra populiariausia naršyklė pasaulyje, kurią naudoja per du trečdalius interneto vartotojų, automatiniai jos nustatymai toli gražu neužtikrina maksimalaus privatumo. Laimė, „Chrome“ yra labai lanksti – tai viena jos populiarumo priežasčių, tad visai nesudėtingai sustiprinsite saugumo parametrus.

Nukeliaukite į „Chrome Web Store“. Iš čia galima parsisiųsti daugybę įvairių plėtinių, palengvinančių naršymą ir gyvenimą. Didesniam privatumui užtikrinti bus reikalingi keturi iš jų. „Cookie AutoDelete“ padeda atsikratyti jus persekiojančiųjų slapukų. „uBlock Origin“ leidžia užblokuoti nepageidaujamą turinį. „Privacy Badger“ fiksuoja, kai kažkas renka duomenis iš jūsų paskyrų, praneša apie tai ir sustabdo tokį duomenų nutekėjimą. Galų gale, „HTTPS Everywhere“ užkoduoja jūsų gaunamą ir išsiunčiamą informaciją, todėl pasidaro daug sunkiau stebėti jūsų veiklą. Visi šie nemokami plėtiniai leis naršyti gerokai privačiau bei kontroliuoti kas ir kiek mato, ką jūs veikiate internete.

2. „Safari“ – antra populiariausia naršyklė pasaulyje, naudojama maždaug dešimtadalio vartotojų. Savaime suprantama, „Apple“ įrenginių savininkų. „Apple“ pastaraisiais metais labai daug dėmesio skiria saugumui ir privatumui, tad daugybė tokių sprendimų yra integruotų į pačią naršyklę, tereikia žinoti, kurias funkcijas aktyvuoti.

„Safari 14“ versijoje, pasirodžiusioje kartu su „macOS Big Sur“, atsirado galimybė stebėti, kas ir kokius jūsų duomenis renka. Atsidarykite naršyklę ir spustelėkite „Preferences“ > „Privacy“. Pasirodžiusioje lentelėje pamatysite užrašą „Prevent cross-site tracking“. Įsitikinkite, kad jis pažymėtas varnele, o jeigu ne – padarykite tai.

Tuo pačiu galite ištrinti slapukus, kurių spėjote prikaupti. Tame pačiame lange spustelėkite „Manage Website Data“. Čia pamatysite, kurie puslapiai stebi jūsų veiklą. Slapukus ir seklius galite ištrinti po vieną, spustelėdami prie kiekvieno iš jų esantį mygtuką „Remove“, arba galite viską ištrinti vienu ypu – tam skirtas sąrašo apačioje esantis mygtukas „Remove All“. Beje, slapukus galite tiesiog užblokuoti. Tereikia „Preferences“ > „Privacy lange“ varnele pažymėti punktą „Block all cookies“.

3. „Mozilla Firefox“ kažkada buvo, ko gero, populiariausia naršyklė pasaulyje, ir nors šias pozicijas prarado, ji tebeturi milijonus ištikimų gerbėjų. Šia naršykle kasdien naudojasi apie 8 proc. visų interneto vartotojų. Viena iš priežasčių, kodėl „Mozilla Firefox“ tebeturi tiek simpatizuojančių, yra jos saugumas.

Jau vien baziniai naršyklės nustatymai veikia labai efektyviai, o savo privatumą galite dar labiau sustiprinti. Atsidarykite naršyklės meniu, spustelėkite ant trijų linijų viršutiniame dešiniajame ekrano kampe ir pasirinkite „Preferences“. Atsivėrusiame lange spauskite „Privacy & Security“. Čia galėsite pasirinkti vieną iš trijų saugumo režimų: „Standart“, „Strict“ ir „Custom“.

Pirmasis – bazinis. Jis blokuoja seklius ir slapukus, jeigu naršote privačiame lange. Antrasis – gerokai griežtesnis. Jis seklius blokuoja visur ir visada. Galiausiai „Custom“ – labiau skirtas norintiems personalizuoti savo privatumo nustatymus – sistema paklaus, ką ir kokiomis sąlygomis norite blokuoti. Kai pasirinksite norimą privatumo režimą, spustelėkite mygtuką „Reload All Tabs“, kad nustatymai pradėtų veikti.

4. „Microsoft Edge“. „Internet Explorer“ per savo ilgą gyvavimo istoriją spėjo tapti tikra internetinio folkloro žvaigžde. O tiksliau – pokštų objektu. Visgi šią naršyklę pakeitusi „Microsoft Edge“ ne tik ištaisė beveik visas savo pirmtakės klaidas, bet ir pamažu pritraukia vis daugiau naujų vartotojų. Ja kasdien naudojasi apie 8 proc. žmonių. Kaip ir „Mozilla Firefox“, „Microsoft Edge“ leidžia jums pasirinkti vieną iš kelių privatumo režimų, geriausiai atitinkančių jūsų poreikius.

Paspauskite trijų taškelių ikoną, esančią dešiniajame viršutiniame naršyklės kampe, ir pasirinkite „Settings“. Atsivėrusiame meniu spauskite „Privacy and Services“. Jums bus pasiūlyti trys pasirinkimai: „Basic“, „Balanced“ ir „Strict“. „Microsoft Edge“ savaime parenka „Balanced“ režimą, kuris blokuoja seklius iš visų puslapių, kuriuose jūs lankotės retai. Atitinkamai „Basic“ šiuos nustatymus dar labiau sušvelnins, o „Strict“ – sugriežtins. Tik turėkite omenyje, kad, pasirinkus pastarąjį, kai kurių puslapių atvėrimas gali šiek tiek sutrikti.

5. Privačios naršyklės „Brave“ ir TOR. Jeigu tiesiog nenorite kvaršinti galvos dėl nustatymų, verta pagalvoti apie alternatyvą, kurios pavadinimas yra „Brave“. Tai „Chrome“ pagrindu sukurta greita ir patikima naršyklė, todėl čia galėsite persikelti visą „Chrome“ naršymo istoriją. „Brave“ savaime blokuoja visas reklamas, seklius, slapukus ir pan., o „iOS“ vartotojams netgi suteikia prieigą prie savo VPN paslaugos. Automatinius nustatymus taip pat visada galima pakoreguoti, atlaisvinant arba sustiprinant apribojimus.

Naršyklės meniu spustelėkite „Preferences“. Atsivėrusiame nustatymų lange „Settings“ pasirinkite „Shields“ ir pamatysite visus dabar veikiančius privatumo nustatymus. Spustelėkite „Advanced“ ir galėsite juos dar labiau detalizuoti. Jeigu norite dar daugiau kontrolės, pasirinkite „Additional Settings“ > „Privacy and Security“. Šiame puslapyje rasite papildomų nustatymų.

Ieškantiems dar daugiau privatumo ir net anonimiškumo, verta išbandyti TOR. Tai naršyklė, veikianti maršruto parinktuvo principu. Siunčiami duomenys tarsi svogūnas – suskirstomi į daugybę sluoksnių ir iš pradžių keliauja į tūkstančių programoje dalyvaujančių savanorių kompiuterius, o tik tada į serverį, kurį norima pasiekti. Kitaip tariant, TOR veikia kaip nemokamas „Proxy“ tinklas ir sukuria ypatingai aukštą anonimiškumo lygį – atsekti kompiuterio, kuris naudojasi tokia naršykle, IP adresą yra praktiškai neįmanoma.

Jei per pirmąjį karantiną moksleivius dar lepino šiltas pavasario oras, kuriuo norėjosi džiaugtis lauke, tai šaltuoju metų sezonu tiek pamokoms skirtą laiką, tiek laisvalaikį paaugliai dažnai leidžia skaitmeninėje erdvėje. Programų „Renkuosi mokyti!“ ir „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovės tikina, kad nors padidėjusio laiko prie ekranų šiuo metu išvengti neįmanoma, tačiau vaikams būtina išmokti išmaniaisiais įrenginiais naudotis efektyviai, o laisvalaikį leisti kūrybiškai.

Šiandien bevielis „Wi-Fi“ ryšys reikalingas kaip oras – be jo neapsieiname nei namuose,  nei darbe ar oro uostuose. Nors „Wi-Fi“ drąsiai galime vadinti savo kasdieniu palydovu, vargu ar žinome apie jį daugiau nei tai, kad jis leidžia naršyti internete. Kas iš tiesų yra „Wi-Fi“ ir kaip jis veikia? Pateikiame įdomių faktų, kurių greičiausiai dar negirdėjote.

Galbūt senesnis nei jūs

Nors „Wi-Fi“ kavinės atsirado ne taip ir seniai, pats bevielis ryšys sukurtas jau prieš 30 metų. Tikrasis jo pavadinimas – IEEE 802.11, kuris reiškia belaidžio vietinio tinklo ryšio standartą.

IEEE raidės identifikuoja Elektros ir elektronikos inžinierių institutą (angl. – Institute of Electrical and Electronics Engineers), o skaičiai 802.11 nurodo tinklo informacijos siuntimo protokolus. Beveik dešimtmetį bevielis ryšys taip ir buvo vadinamas, kol galiausiai nuspręsta, kad reikia paprastesnio pavadinimo. Taip gimė lengvai įsimenamas „Wi-Fi“ terminas.

„Wi-Fi“ buvo nuolat tobulinamas ir išleidžiami naujesni, geresnį ryšį suteikiantys tinklo standartai. Šiais metais „WiFi“ aljansas (Wi-Fi Alliance) pristatė naujausią, dar spartesnį „Wi-Fi 6“ standartą. Nors jis dar nėra prieinamas visiems įrenginiams,  pavyzdžių jau yra. Technologijų kompanija „Samsung“ norėdama savo vartotojams suteikti saugesnį ir spartesnį ryšį, savo naujausiuose „Galaxy“ serijos įrenginiuose jau palaiko naujausios kartos „Wi-Fi“ tinklą.

Kuo jis skiriasi nuo įprasto? „Wi-Fi 6“ užtikrina greitesnį interneto ryšį, leidžia apie 4 kartus greičiau prisijungti prie tinklo nei senesnės kartos ryšio naudotojams, esantiems toje pačioje vietoje ir 20 proc. greičiau siunčia duomenis.

Raktas į jūsų asmeninius duomenis

Manote, kad vienintelis raktas, kaip įsilaužti į jūsų paskyrą, yra jūsų slaptažodžiai? Deja, bet „Wi-Fi“ ryšys taip pat gali tapti lengva priemone pasiekti jūsų asmeninę informaciją. Pažengę kibernetiniai sukčiai susikuria viešą, laisvai prieinamą tinklą ir laukia užkibsiančių aukų. Jums prisijungus prie tokio tinklo, nusikaltėliai moka patekti į jūsų įrenginį ir pasinaudoti visa jiems reikalinga informacija.

Dėl to, technologijų saugumo ekspertai pataria vengti viešo, slaptažodžiais neapsaugoto „Wi-Fi“, o prie jo prisijungus jokiu būdu neatlikti bankinių pavedimų ar nesiųsti darbinės, konfidencialios informacijos.

Kartais galima nepastebėti, kaip jūsų įrenginys pats aptiko ir prisijungė prie nesaugaus tinklo. Tad, pavyzdžiui, „Samsung“ savo vartotojams sukūrė išmanų „Wi-Fi“, kuris pats praneša apie galimai riziką keliančius tinklus ir iškart perjungia į asmeninį mobilųjį ryšį.

Didžiausiais trikdžiais galime būti patys

Greičiausiai kiekvienas iš mūsų esame vaikščioję po kambarį su telefonu rankose bandę „pagauti“ silpnai veikiantį „Wi-Fi“. Tačiau ar priėjimas prie lango ar arčiau interneto modemo išties veiksmingas? „WiFi“ yra technologija, kuri radijo bangomis perduoda informaciją iš vieno elektroninio prietaiso į kitą.

Signalo stiprumas gali sumažėti dėl aplinkoje esančių bangų trikdžių, kurie atsiranda signalams pradedant klaidžioti su kitomis radijo bangomis, esančiomis panašiu dažniu. Žinant, kad pasaulyje yra daugiau nei  20 milijardų „WiFi“ įrenginių, tai visiškai nenuostabu.

Tačiau ar galėtumėte įsivaizduoti, kad didžiausiu bevielio ryšio trikdžiu galite būti pats jūs? Vienas iš efektyviausių bet kokių signalų blokatorių yra vanduo. Kaip žinome, žmogaus kūną sudaro 75 proc. vandens. Tad jeigu sėdite tarp savo kompiuterio ekrano ir interneto modemo, ryšys gali šiek tiek sulėtėti būtent dėl jūsų.

Dauguma Lietuvos gyventojų taip pasinėrė į mobiliąsias technologijas, kad jau ir patys pripažįsta esantys nuo jų priklausomi. Paprašyti įvardinti asmeninius priklausomybės šaltinius, beveik trečdalis mini internetą (29 proc.), kas ketvirtas – išmaniuosius telefonus (24 proc). Priklausomybių sąraše atsirado ir socialiniai tinklai, kompiuteriniai žaidimai, kurie kartu nukonkuravo tik 13 proc. apklausos atsakymų surinkusį televizorių, neretai tituluojamą laiko rijiku.

Apklausą inicijavusios draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė atkreipia dėmesį, kad stiprus mobilumo bei poreikio būti nuolat pasiekiamam įsitvirtinimas tampa ir naujų rizikų šaltiniu.

Tampa ir fizine grėsme

„Akivaizdu, kad mobiliųjų technologijų priklausomybės apimtys pasiekė didelį mastą. Daugiausiai, net 29 proc. žmonių patys pripažįsta esantys priklausomi nuo interneto, o 24 proc. – nuo išmaniojo telefono, ir šios priklausomybės tarpusavyje koreliuoja. Kol apie tokių priklausomybių grėsmes psichinei ar emocinei sveikatai bei tarpusavio santykiams kalba psichologai, kaip draudikai matome, kad tai tampa ir realiu fizinių traumų, nelaimingų atsitikimų šaltiniu. Tai apima situacijas ne tik vairuojant, bet ir vaikščiojant ar užsiimant kita veikla“, – sako J. Krikščiūnė.

Pasak jos, į išmaniuosius įrenginius pasinėrę žmonės tampa labai nedėmesingi aplinkai, susižaloja patys, atsitrenkia ir į aplinkinius, nes dalina savo dėmesį tarp įtraukiančio turinio ir to, kuo užsiima šalia to.

„Draudimas naudotis mobiliaisiais įrenginiais bei ausinukais perėjose buvo sutiktas dviprasmiškai, bet panašu, kad tokie pakeitimai buvo reikalingi. Šią vasarą mūsų užsakymu atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje maždaug kas šeštas gyventojas (17 proc.) yra patyręs įvairių nelaimingų atsitikimų tuo metu, kai naudojosi mobiliaisiais įrenginiais. 8 proc. atvejų skaitmeninis „atsijungimas“ nuo pasaulio baigėsi lengvesniais ar sunkesniais sveikatos sutrikdymais“, - aiškina specialistė.

Dar vienas dėmesio dirgiklis

J. Krikščiūnės teigimu, priklausomybė nuo interneto, išmaniojo telefono ar socialinių tinklų tampa ir papildomu dėmesio dirgikliu darbe.

„Anksčiau BTA iniciatyva atlikti tyrimai parodė, kad dauguma, net 61 proc. darbuotojų daro pertraukėles – išgeria kavos, užkanda, šnekučiuojasi su kolegomis. Sąmoningos pertraukėlės, kai atsitraukiama nuo darbų, yra būtinos. Jos padeda atsipūsti, užtikrina gerą klimatą kolektyve. Tačiau į išmaniuosius nuolat ateinančios žinutės, atsinaujinanti informacija socialiniuose tinkluose – visai kas kita. Tai dažniau veikia kaip papildomas dėmesio dirgiklis. Tarsi ilsitės, bet iš tiesų mintate informacija. Tarsi dirbate, bet dėmesys nuolat padalintas. Tokia būsena ilgainiui ima labai varginti“, - aiškina J. Krikščiūnė.

Pasak jos, tikslinga ir socialinių tinklų peržvelgimui ar pabendravimui rezervuoti laiką, kaip jį rezervuojame kavos pertraukėlei ar pokalbiui su kolega. Svarbiausia – daryti vieną darbą vienu metu.

Technologijos – kelia stresą ar ramina?

Be interneto ar išmaniojo telefono, dar 18 proc. Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad yra priklausomi nuo socialinių tinklų.

„Tai parodo, kad didelė dalis žmonių nesugeba atsijungti nuo skaitmeninio srauto ir renkasi nuolat jame būti. Paradoksalu, tačiau socialiniai tinklai ne tik palengvina bendravimą, bet dažnai tik padidina kasdien patiriamą stresą. Didelis kiekis informacijos, reagavimas ir ryšio palaikymas, tiesiog įtraukiantis naršymas pareikalauja ir laiko, ir dėmesio. Išmaniojo telefono griebiamasi stabtelėjus prie šviesoforo ar įstrigus spūstyje, laukiant prie perėjos. Kiekvieno mūsų gyvenime atsirado daugybė momentų, kuomet „nejučiomis“ pasineriame į skaitmeninį pasaulį ir, deja, ne visuomet iš jo spėjame laiku ir sveiki sugrįžti į realybę“, – sako J. Krikščiūnė.

Kompiuteriniai žaidimai dažnai įvardijama kaip viena iš priklausomybės formų. Kita vertus, viskas priklauso nuo saiko pojūčio – tokie mobilieji žaidimai kaip gyvatėlės sukiojimas, burbuliukų gaudymas ar taškų jungimas, kai kurių tyrimų duomenimis, trumpam padeda sumažinti kasdienę įtampą bei stresą, laikinai užsimiršti, pailsinti smegenis.

„Nuo kompiuterinių žaidimų priklausomi jaučiasi 6 proc. Lietuvos gyventojų. Turint omenyje, kad žaidimai taip pat persikelia į žmogui lengviau ir dažniau pasiekiamus mobiliuosius įrenginius, labai svarbu, kad ir jiems būtų parenkamas tinkamas laikas ir vieta, kuomet žaidėjas nerizikuoja nei savo, nei kitų sveikata“, – konstatuoja BTA specialistė.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko rugsėjo 18-27 dienomis, joje dalyvavo 1012 respondentų. 18-75 metų amžiaus apklausos dalyviai, klausiami, nuo ko jaučiasi labiausiai priklausomi, galėjo rinktis kelis atsakymų variantus.

Internetu dauguma mūsų naudojamės kasdien. Tiesą sakant, neretas vartotojas šiandien iš savo rankų nei akimirkai nepaleidžia išmaniojo telefono, kuriame veikia nuolatinis interneto ryšys. Tai rodo, kad šiomis dienomis interneto būtinybė ir svarba yra neginčytina. Interneto pagalba mes bendraujame, dirbame, mokomės, sužinome naujienas, apsiperkame, leidžiame savo laisvalaikį ir atliekame dar daugybę kitų mūsų kasdienybei svarbių užduočių. Tačiau nepaisant tokios didelės interneto svarbos mūsų gyvenimui, tikrai ne kiekvienas galime pasakyti daug įdomių detalių apie internetą. Todėl šiandien siūlome jums susipažinti su keliomis iš jų.

1. „Despacito“

Kurį laiką PSY sukurtos „Gangnam Style“ dainos vaizdo klipas buvo daugiausiai peržiūrų sulaukęs vaizdo klipas visoje istorijoje  – iki šiol jį peržiūrėjo daugiau nei 3,4 milijardo kartų. Tačiau visai neseniai šį rekordą sumušė Luis Fonsi „Despacito“ daina, kurios klipas sulaukė daugiau nei 6,4 milijardų peržiūrų „YouTube“ platformoje. Pastarasis skaičius yra bene toks pats, koks yra ir Žemėje gyvenančių žmonių skaičius.

2. Pirmieji

Pirmoji „Twitter“ žinutė buvo paskelbta 2006 m. kovo 21 d. Jack Dorsey. Pirmasis „YouTube“ vaizdo įrašas į šią platformą buvo įkeltas 2005 m. balandžio 23 d. – „Meet At Zoo“ (Jawed Karim).

3. Naršymas internete

Turbūt jūs jau ne vieną kartą internete buvote girdėję anglišką terminą „surfing“, kuris reiškia naršyti internete. Šis terminas atsirado 1992 m. Jį sugalvojo Niujorke dirbantis bibliotekininkas vardu Jean Armour Polly. Iki šiol šis terminas yra vartojamas pakankamai dažnai, tačiau šiam terminui taip pat ne ką mažiau populiariu atitikmeniu yra ir „browsing“, reiškiantis lygiai tą patį – naršymą internete.

4. Dinozauras

Pirmasis pasaulyje atsiradęs tinklalapis iki šiol veikia. Žinoma, jis nei iš tolo nėra panašus į šiuolaikinius modernius internetinius tinklalapius, kadangi jame yra tik tekstas ir nuorodos, tačiau vien tas faktas, jog pirmasis tinklalapis vis dar veikia, skamba tiesiog neįtikėtinai.

5. Kokio amžiaus?

Internetui yra 11130 dienų. Jei jūs norite visuomet žinoti tikslius skaičius, galite apsilankyti howoldistheinter.net ir tai padaryti visiškai nemokamai. Tiesą sakant, internete apskritai yra mažai informacijos, kuri būtų mokama - ir visa tai yra dėka interneto.

6. Interneto atsiradimas

Seras Tim Berners-Lee (jam buvo suteiktas Sero titulas pačios Anglijos Karalienės Elizabetos II) yra žmogus, kuris išrado internetą. Jis dirbo Europos organizacijai, atliekančiai branduolinius tyrimus, kai išrado technologiją, kuri nutiesė kelią interneto atsiradimui. Internetas atsirado 1989 m.

7. Prijungti prie interneto

Skaičiuojama, kad 2020 m. apytiksliai 40 milijardų technologinių įrenginių bus prijungti prie interneto. Tai yra koncepcija, kurią angliškai ekspertai vadina „The Internet of Things“ arba „IOT“.

8. Internetinės pažintys

Internetinės pažintys ilgą laiką turėjo neigiamą atspalvį. Tačiau šiandien yra akivaizdu, kad visa tai pasikeitė, kadangi atliktų naujausių tyrimų duomenimis internetinių pažinčių paslaugų rinka generuoja apytiksliai 1 milijardą USD kiekvienais metais. Be to, skaičiuojama, kad apytiksliai 19 proc. pasaulio porų yra susipažinusios internete.

9. „Deep Web“

Internetiniai puslapiai, kuriuos jūs įprastai kasdien naršote ir kuriuos surandate naudodamiesi populiariausiomis internetinėmis paieškos sistemomis, tokiomis kaip „Google“, yra tik mažytis procentas viso šiuolaikinio interneto, todėl dažnai yra vadinamas „Surface Web“ („Paviršiniu internetu“). Tuo tarpu visas likęs „internetas“ yra vadinamas „Deep Web“ („Giliuoju internetu“) ir jis yra daug didesnis už mums gerai pažįstamą. Norint patekti į „Deep Web“, nepakanka tradicinės interneto naršyklės, tokios kaip „Google Chrome“ ar „Firefox“. Tam reikia tokių priemonių kaip „Tor“. Tačiau žmonės, kurie nori patekti į „Deep Web“, turėtų būti labai atsargūs, kadangi jame įprastai galima atrasti švelniai tariant labai „neįprastų“ ir „keistų“ dalykų.

10. Išmanieji suomiai

2010 m. Suomija tapo pirmąja šalimi, kuri prieigą prie interneto pavertė juridine teise. Labai tikėtina, kad ateities žmonės sunkiai supras, kaip kažkada internetas galėjo nepriklausyti įprastinėms žmogaus teisėms.

11. „Facebook“ populiarumas

Bene pusė interneto vartotojų turi savo „Facebook“ paskyrą. O tai reiškia, kad šis skaičius atspindi daugiau nei milijardą profilių nuotraukų! Ir tai taip pat neabejotinai yra pats didžiausias pasaulyje ir visoje istorijoje internetinis komunikacijos tinklas.

12. „YouTube“

Kiekvieną minutę į „YouTube“ platformą yra įkeliama apytiksliai 72 valandos trukmės vaizdo medžiagos. Tokio kiekio vaizdo medžiagos peržiūrai reikia 3 dienų! Tereikia įsivaizduoti, kiek vietos reikia, kad būtų sutalpinama tiek daug vaizdo įrašų.

13. Augimas

Internetui prireikė apytiksliai trijų metų pasiekti 50 mln. vartotojų. Tam pačiam skaičiui pasiekti televizijai prireikė 13 metų, o radijui – 18 m. Ir tai yra labai puikus pavyzdys, kaip internetas veikia mūsų gyvenimą ir kodėl jis yra toks svarbus. Todėl šiandien mes tegalime įsivaizduoti, kas mūsų laukia dar po dešimties ar dvidešimties metų.

14. Interneto vartojimas

Kinijoje yra daugiausiai interneto vartotojų visame pasaulyje – daugiau nei 630 mln. Tuo tarpu Norvegijoje yra didžiausias gyventojų besinaudojančių internetu procentas, kuris viršija 95 proc.

15. Internetas yra visur

Dėka satelitinių tinklų, pasaulyje nėra tokios vietos, kurioje nebūtų interneto, tačiau kai kuriuose pasaulio regionuose vyriausybės interneto naudojimui yra nustačiusios labai griežtus reikalavimus.

16. 14 „išrinktųjų“

14 žmonių grupė (padalinta į dvi grupes po lygiai) susitinka keturis kartus per metus ceremonijoje pavadinimu „Key Ceremony“. Šie 14 žmonių priklauso „Internet Corporation for Assigned Names and Numbers“ (ICANN) ir yra būtent tie žmonės, kurie iš tikrųjų kontroliuoja tai, kaip mes naudojamės internetu. Organizacija yra atsakinga už skaitinių ID priskyrimą tinklalapiams ir kompiuteriams, kurie išverčiami į įprastinius tinklalapių adresus, kuriuos žmonės įrašo į savo interneto naršykles. Be abejo, visa tai gali nuskambėti kaip konspiracija, tačiau taip nėra.

17. „LOG“

Technologija, kurios pagrindu atsirado internetas, buvo išrasta MIT septintajame dešimtmetyje. Pirmoji kada nors perduoda žinutė buvo „LOG“. Vartotoja bandė parašyti „LOGIN“, tačiau tinklas „užlūžo“ nuo „didžiulės“ duomenų apkrovos, kurią sukėlė panaudota G raidė.

18. MP3

MP3 standartas buvo išrastas 1991 m., tačiau jis nebuvo iš karto panaudotas, kodėl 1998 m. jį pritaikė muzikos failų dalinimosi paslaugų kompanija Napster – pradėdama veikti internete ir šį muzikos failų formatą panaudodama transliavimui internetu. Napster pakeitė žmonių požiūrį į internetą, kadangi parodė, jog interneto pagalba pasaulis gali pasiekti bene bet ką.

19. Priklausomybė

Kai yra tiek daug programų kūrėjų, programuotojų, analitikų, verslo valdymo specialistų, grafikos dizainerių ir kitų su virtualiu pasauliu susijusių specialybių atstovų, nėra stebėtina, kad internetas turi labai didelės įtakos jų gyvenimo kokybei. Tačiau žmogaus smegenys nesivysto taip greitai kaip tai daro internetas. Mes vis dar esame užprogramuoti patenkinti savo esminius poreikius – tinklalapiai, aplikacijos, žaidimai ir šiuolaikiniai verslo sprendimai iki šiol nusitaiko į mūsų „poreikius“ ir priverčia mus sėdėti priešais kompiuterio ekraną.

Ir ši problema yra didžiulė, t.y. tarptautinė. Daugybė žmonių visame pasaulyje yra priklausomi nuo interneto ir jame slypinčių internetinių sprendimų. Būtent todėl Kinijoje (ir kai kuriose kitose pasaulio šalyse) jau kurį laiką yra organizuojamos priklausomybę nuo virtualaus pasaulio turintiems žmonėms skirtos stovyklos, kuriose yra bandoma gydyti žmones, kuriems internetas yra tapęs visu gyvenimu. Ir tokia žmonių būsena tampa vis dažnesnė.

20. Brangiausias raktažodis

Pats brangiausias „Google Ads“ raktažodis yra „insurance“ (liet. draudimas).

21. Informacijos indeksavimas

„Google“ skaičiuoja, kad šiandien internete yra apytiksliai 5 mln. terabaitų duomenų (1TB = 1,000GB) ir teigia, kad jie iki šiol yra suindeksavę tik apytiksliai 0,04 proc.

O tai yra labai įdomus faktas, dar vieną kartą primenantis mums, kad tai, ką mes randame pasinaudoję internetine „Google“ paieškos sistema, yra tik labai nedidelė šiuolaikinio interneto dalis ir tikrai negali jo „atstovauti“. Realybės nenuginčysime – jau minėtas „Dark Web“ yra gerokai didesnis nei internetas, kurį mes puikiai pažįstame.

22. Legenda

Legenda byloja, kad „Amazon“ pačia didžiausia elektronine parduotuve visame pasaulyje tapo dėl vienos labai įdomios priežasties – tuomet, kai dar nebuvo „išrasta“ „Google“ paieškos sistema ir pagrindine paieškos sistema buvo „Yahoo“, pastarojoje internetiniai tinklalapiai buvo pateikiami pagal alfabetą. O tai reiškia, kad Jeff Bezos kompanija akimirksniu pasirodė tarp pirmųjų rezultatų. Žinoma, tai yra tik legenda, tačiau joje gali būti bent mažytė dalis tiesos, kadangi vos tik „Amazon“ pradėjo savo veiklą, ji tapo matoma daugybei interneto vartotojų.

23. Pirmojo „spam“ priežastis

Pirmasis „spam“ (liet. brukalas) tipo el. laiškas buvo išsiųstas 1978 m., kai DEC pristatė naują kompiuterį ir operacinę sistemą. Tuomet kūrybiškas DEC rinkodaros specialistas nusprendė masiškai išsiųsti el. laiškus 600 ARPANET vartotojų ir administratorių. Iš tiesų jis tinkamai nesuprato visos sistemos veikimo, todėl visus el. adresus įrašė į el. laiško „SUBJECT“ eilutę, o tuomet jie persikėlė ir užpildė „TO:“ bei „CC:“ eilutes, o galiausiai ir el. laiško teksto vietą. Žinoma, tokius el. laiškus gavusių vartotojų reakcija buvo nekokia.

24. DDOS

Viena iš dažniausiai pasitaikančių ir populiariausių „kibernetinio terorizmo“ formų šiomis dienomis yra DDOS (angl. „Distributed Denial of Service“) ataka, kuomet šimtai arba netgi tūkstančiai pačiose įvairiausiose pasaulio vietose esančių kompiuterinių sistemų vienu metu jungiasi prie tinklalapio ar bet kurio kito nustatyto tinklo tam, kad serveriai nebegalėtų atlaikyti tokio didelio informacijos srauto ir galiausiai išsijungtų.

25. Pažeidžiamumas

Šiandien yra labai lengva pamiršti, kad internetas iš tikrųjų veikia daugybės fizinių infrastruktūrų dėka. Ir nemenka dalis tokių fizinių infrastruktūrų yra labai pažeidžiamos – gerokai labiau nei jūs kada nors galėjote įsivaizduoti.

Interneto terorizmas yra labai didelė ir reali grėsmė. 2008 m. vasario mėn. 5 gilioje jūroje nutiesti interneto kabeliai, suteikiantys interneto ryšį Viduriniesiems Rytams buvo nupjauti nežinomų asmenų (ar suinteresuotų grupių). Kokia buvo to priežastis? Iki šiol nėra žinoma. Tačiau tokie išpuoliai parodo, kad be interneto prieigos dėl interneto terorizmo gali pasilikti ir ištisi kontinentai. Todėl viso to nuvertinti ir į visą tai užsimerkti tikrai nevertėtų.

Taigi, kai pateikėme šiuos 25 įdomius faktus apie internetą, turbūt jau spėjote suprasti, kad iki šiol apie savo kasdien naudojamą virtualią priemonę jūs mažai ką bežinojote. Kaip bebūtų, to paties interneto pagalba kiekvienas šiuolaikinis vartotojas gali be jokių didesnių sunkumų atrasti tai, kas jį domina, todėl už visą tai belieka padėkoti internetui.