Login to your account

Username *
Password *

Net 39 proc. vyresnių nei 50 m. Lietuvos gyventojų visai nesinaudoja internetu, o dažniausi lietuvių naudojimosi internetu tikslai – informacijos paieška interneto svetainėse, jungimasis prie socialinių tinklų ir naujienų skaitymas portaluose. 

Daugiau kaip pusė lietuvių, norėdami pasiekti turinį internete, žino adresą – domeną, tačiau rašydami domeno vardą net 70 proc. mūsų šalies gyventojų švepluoja nenaudodami savitųjų lietuvių kalbos raidžių. 

Tai paaiškėjo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijai „Baltijos tyrimai“ 2023 m. lapkričio mėn. Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG užsakymu atlikus Lietuvos gyventojų apklausą apie naudojimosi internetu įpročius.

Nors dirbtiniu intelektu paremti produktai populiarėja, tačiau ieškodami informacijos tik 6 proc. lietuvių klausia dirbtinio intelekto programėlėse („ChatGPT“, „Bing AI – Copilot“, „Google Bard – Gemini“ ir kt.). Socialinius tinklus („Facebook“, „TikTok“, „Youtube“ ir kt.) ieškodami informacijos renkasi 37 proc. apklaustųjų ir absoliuti dauguma – 74 proc. – ieško informacijos interneto paieškos varikliuose („Google“, „Bing“ ir kt.).

„Google“ – pirmas informacijos šaltinis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG vadovas Tomas Mackus nesistebi, kad didesnė dalis žmonių pirmiausia informacijos ieško interneto paieškos varikliuose, o ne socialiniuose tinkluose ar dirbtinio intelekto programėlėse. Be to, žmonės yra linkę lankytis jau žinomose interneto svetainėse ar el. parduotuvėse tiesiogiai įvesdami domeną interneto naršyklėje.

„Socialiniai tinklai skirti dalintis pokyčiais gyvenime, patyrimais ar mintimis su draugais. Tai momentinė nuotrauka ar konkrečios dienos atspindys. Interneto svetainės yra skirtos susistemintos informacijos publikavimui ir verslo pristatymui. Tai turbūt esminis interneto svetainių skirtumas nuo socialinių tinklų.

Vertinant tai, kad daugiau nei pusė lietuvių žino domeną ir interneto svetainę pasiekia jį įvesdami naršyklėje, reikėtų pažiūrėti, kaip elgiamės realiame gyvenime. Jeigu žinome, kokiame prekybos centre galime rasti prekę, tiesiai ten važiuojame. 

Lygiai taip pat elgiamės internete – jeigu žinome domeną, įrašome į interneto naršyklės adreso laukelį ir pasiekiame el. parduotuvę. Jeigu nežinome, tuomet ieškome paieškos sistemose. Tad domeno svarba labai didelė – tai lyg adresas, padedantis greitai surasti.

Mąstant apie tai, kodėl žmonės dar neįprato naudotis dirbtiniu intelektu paremtais pokalbių robotais, reikėtų įvertinti faktą, kad nemokama „ChatGPT“ versija nesiremia naujausiais šaltiniais. Mus visada domina, kas yra šiuo metu, kai ieškome konkrečios prekės ar paslaugos. Manau, dirbtinio intelekto robotai populiarės, tačiau nepakeis interneto paieškos variklių, o papildys vieni kitus“, –  prognozuoja T. Mackus.

Senjorus kamuoja skaitmeninė atskirtis

Nors jaunimas iki 29 m. amžiaus internetą Lietuvoje naudoja itin aktyviai – kasdien prie tinklo jungiasi 97 proc. jaunuolių ir vos 1 proc. visai nesinaudoja internetu, tačiau vyresnių nei 50 m. asmenų amžiaus grupėje visai nesinaudojančių internetu skaičius siekia 39 proc., dar 14 proc. šios amžiaus grupės asmenų internetu naudojasi rečiau, parodė „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Taip pat interneto vartojimas kaimiškose vietovėse ir rajonų centruose yra mažesnis nei Lietuvos didmiesčiuose.

Pasak T. Mackaus, mažas senjorų kompiuterinis raštingumas ir naudojimasis internetu apriboja galimybę tiek bendrauti su artimaisiais, tiek gauti informaciją ar el. paslaugas.

„Skaitmeninės atskirties problema ypatingai opi, nes daug paslaugų yra skaitmenizuojama, verslai taupydami kaštus nori atsisakyti žmogaus fizinio darbo ir paslaugas automatizuoti. Tačiau yra žmonių, kurie būdami jauni ir didžiąją dalį gyvenimo nesinaudojo internetu, todėl jiems dabar sunku prie to adaptuotis. Gerai, jeigu senyvas žmogus turi vaikų, kurie gali padėti. Kai kalba eina apie jautrius dalykus – naudojimąsi elektroninės bankininkystės paslaugomis, senjorams ypatingai sunku. Juk jeigu tu nesupranti, kaip tai veikia, tu tuo tikrai nesinaudosi ir nesijausi komfortabiliai“, – teigia KTU atstovas.

Pašnekovo teigimu, sumažinti skaitmeninę senjorų atskirtį galėtų padėti dirbtinis intelektas, kuris leistų senjorams lengviau bendrauti su sistemomis, naudoti žmogiškąją kalbą ir gauti reikalingą informaciją. Didesnės pastangos mokant senjorus kompiuterinio raštingumo taip pat pagerintų situaciją.

„Dalis senjorų ypatingai aktyvūs, turi kuo pasidalinti, yra sukaupę unikalios gyvenimo patirties, rašo memuarus, knygas, domisi rankdarbiais. Ypatingai džiugu, kai į pensiją išėję žmonės yra aktyvūs socialinių iniciatyvų ir įvairių kultūrinių renginių dalyviai. Į bendruomenes susibūrę senjorai registruoja domenus ir kuria interneto svetaines savo krašto istorijai bei papročiams išsaugoti, istorinėms vietoms pristatyti. Tikiu, kad atsiras daugiau asmeninių svetainių, pristatančių įdomias gyvenimo istorijas. Juk užregistruoti domeną ir sukurti interneto svetainę galima be programavimo žinių, pakanka tik kiek didesnio kompiuterinio raštingumo“, – pastebi T. Mackus.

Šveplavimo įprotis nesitraukia

Kita problema, kurią atskleidė „Baltijos tyrimų“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie naudojimosi internetu įpročius – šveplavimas. Atsakydami į klausimą, ar rašydami interneto svetainės adresą naudoja raides su nosinėmis ir varnelėmis (ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž), net 70 proc. respondentų pažymėjo, kad šių lietuviškų raidžių vengia, ir tik 27 proc. rašo domeno vardus taisyklingai, pvz. gražus-vardas.lt.

Apklausos duomenimis, taisyklingai rašyti domeno vardus yra labiau linkę kaimiškose vietovėse (34 proc.) ir rajonų centruose (30 proc.) gyvenantys lietuviai, kur kas mažiau – didmiesčių (21 proc.) gyventojai.

Lietuvos kompiuterininkų sąjungos Lokalizavimo sekcijos vadovas, KTU DOMREG rinkodaros ir komunikacijos specialistas Vaidotas Jakuška mano, kad šveplavimo įprotis nesitraukia dėl vis dar nepakankamos daugiakalbei terpei pritaikytų domenų vardų (angl. Internationalized domain name, IDN) infrastruktūros plėtros ir susiformavusios ydingos vartotojų elgsenos, kuri keičiasi pernelyg lėtai.

„Nors techninė galimybė registruoti .lt domeno vardus su diakritinėmis raidėmis buvo sudaryta 2004 metais, per praėjusius 20 metų nepavyko išplėtoti IDN domenams draugiškos infrastruktūros visose grandyse – nėra pritaikyta visa programinė įranga (interneto naršyklės, elektroninio pašto programos ir kt.) ir kitos informacinės sistemos. Dėl šios priežasties norintys naudoti taisyklingą lietuvišką domeną susiduria su nepatogumu, kai taisyklingą domeno vardą yra privesti perkoduoti į serveriams bei vartotojo programinei įrangai suprantamą atitikmenį (punycode), t. y. vietoje gražus-vardas.lt privalo rašyti xn--graus-vardas-pyc.lt ir tokį pat matyti socialiniuose tinkluose, kai kuriose interneto naršyklėse, informacinėse sistemose. Akivaizdu, kad šis nepatogumas atbaido nuo tokių domenų naudojimo ir priverčia tęsti ydingą šveplavimo įprotį“, – esminę šveplavimo priežastį įvardija V. Jakuška.

Pasak pašnekovo, domenai su savitosiomis lietuviškomis raidėmis turėtų būti to paties asmens lygiagrečiai įkuriami švepliems jų atitikmenims siekiant didesnės domeno apsaugos, vengiant painiavos ir ginčų dėl klaidinamo domenų vardų panašumo su kitam asmeniui priklausančiu domenu vien dėl panašios rašybos. Nors tokius domenus pilnavertiškai naudoti vis dar sudėtinga, tačiau galima padaryti nukreipimą į šveplą domeno atitikmenį.

„Jeigu tokios interneto svetainės kaip kupolė.lt ir kupole.lt yra akivaizdžiai skirtingos, vartotojo neklaidinančios, tai vėdinimas.lt ir vedinimas.lt, svarstyklės.lt ir svartykles.lt, bitėms.lt ir bitems.lt yra tokį patį arba labai panašų verslą pristatančios interneto svetainės, todėl vartotoją gali suklaidinti. Kaip rodo apklausos duomenys, beveik trečdalis domenų vardus rašo taisyklingai, todėl IDN domeno neturėjimas gali reikšmingai sumažinti interneto svetainės lankomumą ir reklamos efektyvumą“, – įspėja rinkodaros ir komunikacijos specialistas V. Jakuška.

Nejaučia skirtumo tarp domeno ir prekių ženklo

Atliekant Lietuvos gyventojų apklausą apie naudojimosi internetu įpročius, respondentų buvo klausiama, kur ir kaip dažniausiai jie rašo interneto svetainės adresą. 58 proc. lietuvių teigė rašantys adresą interneto paieškos variklio („Google“, „Bing“ ir kt.), dar 8 proc. bet kuriame laukelyje atsidarius interneto naršyklę ir tik 32 proc. lietuvių domeną rašo tam specialiai skirtame interneto naršyklės adreso laukelyje. Net 55 proc. apklaustųjų teigia, kad norėdami pasiekti norimą interneto svetainę rašo tik prekių ženklą ir 39 proc. respondentų teigia rašantys visą domeną, t. y. jo vardą su .lt dalimi.

„Registruojant domeną rekomenduojama, kad jo vardas sutaptų su prekių ženklu, dėl ko lengviau būtų galima rasti interneto svetainę, tačiau neretai domeno pasirinkimas nebūna sąmoningas – prekių ženklų savininkai pasirenka tiek kitokį domeno vardą, tiek kitą aukščiausio lygio domeną, ypač tais atvejais, kai norimame aukščiausio lygio domene vardas yra užimtas. Dėl šios priežasties didelė dalis lankytojų interneto svetainę pasiekia ne įvesdami tikslų domeną, sutampantį su prekių ženklu, o įrašę prekių ženklą į interneto paieškos variklį ir gavę paieškos rezultatus. Tokiu būdu kartais nukeliaujama į suklastotas arba konkurentų interneto svetaines“, – pastebi V. Jakuška.

Tiek verslas, tiek vartotojai būtų saugesni, jeigu interneto svetainėms pasiekti naudotų domeną, kurio vardas sutaptų su prekių ženklu, ir jį visą įvestų į interneto naršyklės adreso laukelį. Tai ypač svarbu nuolatiniams apsilankymams bei jungiantis prie banko ir kitų jautrių sistemų.

Svarbiausia lietuviams – telefono numeris ir el. paštas 

Vertinant lietuvių naudojimosi internetu įpročius įdomu žinoti, kiek yra svarbūs pastovūs, nekeičiami asmeniniai kontaktai internete: mobiliojo telefono numeris, el. pašto adresas, socialinio tinklo paskyra ir domenas. 70 proc. apklaustųjų mano, kad telefono numeris yra labai svarbus, 27 proc. – greičiau svarbus. Elektroninio pašto adresas labai svarbus pasirodė 57 proc. lietuvių, greičiau svarbus – 32 proc., 5 proc. – greičiau nesvarbus, 3 proc. – visai nesvarbus. Socialinio tinklo paskyra 40 proc. lietuvių yra labai svarbi, 40 proc. – greičiau svarbi, 11 proc. – greičiau nesvarbi, dar 4 proc. – visiškai nesvarbi. Domenas tik 34 proc. lietuvių yra labai svarbus, 36 proc. – greičiau svarbus, 15 – greičiau nesvarbus, o 6 proc. visai nesvarbus.

T. Mackus įsitikinęs, kad telefono numeris lietuviams yra labiausiai svarbus, nes tai įprasta komunikacijos priemonė, kurią turi kone visi.

„Telefonus turi kiekvienas, todėl telefono numeris visiems yra labai svarbus. El. pašto naudotojų yra šiek tiek mažiau, todėl el. pašto adreso svarba mažesnė. Galvodami apie el. pašto adreso svarbą, turėtume eliminuoti pačius jauniausius asmenis, kurie neturi formalaus bendravimo santykių, dar nedirba, naudoja labiau socialinius tinklus. Senjorams, kurie iš darbo rinkos išėję ir formalių santykių susirašinėjimui el. paštu turi mažiau, tai taip pat mažiau svarbi komunikacijos priemonė nei telefonas. Savo domeną asmeninėms reikmėms turi dar mažiau žmonių – tik apie 100 tūkst. fizinių asmenų yra registravę .lt domeną ir ne visi jį naudoja. Kol domenas nesusietas su el. paštu, tol jo svarbumas bus mažesnis. Pradėjus naudotis su unikaliu domenu susieto el. pašto adresu, domeno svarba išauga“, – aiškina T. Mackus.

Kaip rodo apklausos duomenys, tik 16 proc. lietuvių el. pašto adresui turi savo unikalų domeną ir naudojasi mokamomis paslaugų teikėjo pašto serverio paslaugomis. Dauguma – 70 proc. – apklaustųjų turi viešojo tiekėjo paskyrą ir naudoja nemokamą pašto paslaugą, pvz., Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Maža dalis – 3 proc. – teigė naudojantys darbovietės ar artimųjų el. pašto adresą, 8 proc. atsakė visai nesinaudojantys el. paštu.

Didelis nemokamos el. pašto paslaugos vartojimas turėtų būti paaiškinamas ekonomine logika. Viešo el. pašto tiekėjas jau daug metų teikia šią paslaugą neatlygintinai, bent jau tiesiogiai mokėti žmogui už el. pašto dėžutę nereikia. Tačiau tokiu atveju vartotojas aukoja savo nepriklausomybę nuo paslaugos teikėjo, kuris kaip atlygį už nemokamą pašto dėžutę dažniausiai renka informaciją apie vartotoją ir bruka reklamą.

Vartotojas turėtų suprasti, kad bet kada el. pašto paslaugų teikėjui pakeitus sąlygas, jis būtų priverstas keisti pašto dėžutės adresą arba tektų susitaikyti su naujomis sąlygomis. Šiuo metu Lietuvoje populiariausia nemokama „Gmail“ pašto paslauga gali tapti mokama kaip jau iš dalies atsitiko su „Facebook“ socialiniu tinklu. Tuomet visas nemokamos paslaugos žavesys būtų prarastas, o kas blogiau – savo el. pašto adresą, kuris naudoja ne nuosavą vartotojo domeną, o paslaugos teikėjo turimą domeną, perkelti pas kitą el. pašto paslaugos teikėją nebūtų įmanoma.

„Kai naudoji savo unikalų domeną, turimą el. pašto dėžutę gali perkelti pas kitą pasirinktą elektroninio pašto paslaugų teikėją, kurio sąlygos yra priimtinos. Naudojantis nemokama paslauga, domenas yra ne tavo, el. pašto adresas tau nepriklauso“, – rizikas įvardija T. Mackus.

Lietuvos gyventojų apklausą apie naudojimosi internetu įpročius KTU Interneto paslaugų centro DOMREG užsakymu 2023 metų lapkričio mėnesį atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.

Apklausa buvo atliekama kaip Lietuvos nacionalinio barometro dalis. Iš viso apklausti 1088 Lietuvos gyventojai 109 atrankos taškuose. Apklausoje buvo išskirti ir analizuojami internetu besinaudojantys gyventojai (855 respondentai, kas sudaro 78 procentus nuo bendros respondentų imties). 

Tyrimo rezultatai atspindi 15 metų ir vyresnių amžiaus Lietuvos interneto vartotojų nuomonę pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija plius minus 3.4 proc.

Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) 2023 m. ketvirtojo ketvirčio ataskaitos duomenimis, mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ ir toliau išlaiko didžiausią mobiliojo ryšio rinkos dalį. Bendrovės aktyvių kalbinio ryšio SIM kortelių skaičius sudaro 45 proc. visos mobiliojo ryšio rinkos. 

Savo klientams teikiame aukštos kokybės paslaugas už gerą kainą. Investuojame į tinklo plėtrą ir diegiame naujausias technologijas, kad užtikrintume geriausią patirtį klientams. Nuolat modernizuojame vartotojų labiausiai naudojamą 4G tinklą, o greitojo 5G ryšio padengimas jau siekia daugiau kaip 2 milijonus populiacijos. Matome, kad mūsų pastangos vertinamos – ir toliau išlaikome didžiausią klientų bazę Lietuvoje“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

„Tele2“ ketvirtąjį 2023 m. ketvirtį užėmė 45 proc. visų aktyvių kalbinio ryšio SIM kortelių rinkos. Iš viso operatoriaus paslaugomis naudojasi daugiau nei 2 mln. klientų visoje Lietuvoje. 

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį „Tele2“ verslo klientų segmentas, lyginant su kitais operatoriais, augo sparčiausiai visoje rinkoje – klientų skaičius padidėjo 1,9 proc. Tuo tarpu per metus augimas siekė 4,6 proc. 

Didžiausią rinkos dalį išlaikė ir „Tele2“ išankstinio mokėjimo paslauga „Pildyk“ – ji užima net 54,5 proc. rinkos. 

Bendras išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis „Tele2“ tinkle išaugo 8,8 proc. ir pasiekė 120,9 tūkst. TB. Nors išlieka tendencija, kad klientai ir toliau naršo vis daugiau, o bendravimui renkasi mobiliąsias programėles, „Tele2“ tinkle įdiegti dirbtinio intelekto sprendimai ne tik taupo elektrą ir efektyvina viso ryšio tinklo veiklą, bet ir optimizuoja klientų sunaudojamą GB kiekį. 

Dėmesys interneto saugumui

Augant interneto duomenų naudojimui, „Tele2“ skiria didelį dėmesį interneto saugumui. Per 2023 m. bendrovė užblokavo daugiau kaip 5 mln. bandymų pasiekti puslapius su nepilnamečių seksualinio išnaudojimo vaizdais, iš kurių beveik 275 tūkst. – Lietuvoje.

2023 m. kovo mėn. „Tele2“ tinkle pradėjo veikti kibernetinio saugumo paslauga. Nuo veikimo pradžios, ši paslauga padėjo užkirsti kelią 260 mln. kibernetinių grėsmių. 

Kiekvieną mėnesį stebimas įvairių kibernetinių grėsmių skaičių augimas. Sukčiai vis išradingiau organizuoja atakas, tarp kurių – kenkėjiškos programinės įrangos diegimas, „fišingas“, „C&C“ atakos, o papildomos kibernetinio saugumo paslaugos padeda nuo jų apsisaugoti. 

Investicijos į tinklo kokybę ir 5G plėtrą

„Tele2“ nuolat investuoja į ryšio kokybės gerinimą. 2023 m. bendrovės investicijos siekė 26,9 mln. eurų. „Tele2“ sparčiai diegia 5G ryšio stotis visoje Lietuvoje ir nuolat gerina 4G bei 4G+++ tinklus. Jau dabar greituoju 5G ryšiu „Tele2“ tinkle gali naudotis daugiau nei 2 mln. Lietuvos gyventojų. 

Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos elektroninių ryšių 2023 m. ketvirtojo ketvirčio ataskaitą rasite čia.

Tiksint paskutinėms šios vasaros valandoms, kompiuterinių žaidimų kūrėjai jau dėlioja galutinius potėpius prieš artėjantį svarbiausių savo kūrinių debiutą. Tradiciškai rudenį prasidedantis naujų žaidimų pristatymų maratonas šiemet nepagailės kvapą gniaužiančių kelionių į kosmosą, nuo realybės sunkiai atskiriamų lenktynių ir tylių kovų iki paskutinio kraujo lašo. „Telia“ kviečia susipažinti su laukiamiausiais artėjančio sezono žaidimais.

„Šie metai ypatingi ne tik rekordiškai dideliu, beveik šimtą siekiančiu, numatytų premjerų kiekiu, bet ir išskirtiniu dėmesiu naujosios kartos konsolėms. Kadangi „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X/S“ jau spėjo „apšilti kojas“ kur kas didesnio žaidėjų skaičiaus svetainėse, rudenį kūrėjai pristatys „Starfield“, „Forza Motorsport“, „Spider-Man 2“ ir kitus žaidimus, kurie pagaliau išnaudos jų įspūdingą techninį potencialą. Tiesa, šis ruduo padovanos naujieną ir naujų aukščiausios klasės kūrinių išsiilgusiems mobiliųjų žaidimų entuziastams“, – teigia „Telia“ vaizdo žaidimų ekspertas Žilvinas Pūkas. 

Kilsime į žvaigždes su „Starfield“ („Xbox Series X/S“, PC)

Kol Elono Musko „SpaceX“ dar tik planuoja pirmąsias komercines keliones į kosmosą, jas jau rugsėjį prie televizorių ir kompiuterių ekranų pasiūlys nežemiškasis „Starfield“. Dar 2018 m. anonsuota pirmoji per ketvirtį amžiaus nauja „Bethesda“ studijos franšizė žada nukelti į tūkstančiui planetų apimtimi prilygstančias kosmoso ekspedicijas, kuriose žaidėjai galės tobulinti kosminius laivus, išvysti kiekvienai planetai būdingą nežemišką augaliją ir gyvūniją bei tarpgalaktinėse kovose išbandyti visą eilę ginklų. 

Pasak Ž. Pūko, protagonistai taip pat turės progą išgauti naudinguosius kiekvienos planetos išteklius ir tobulinti savo įgūdžius, skirstomus į fizinius, socialinius, kovinius, mokslo ir technologijų, o patį žaidimą patirti tiek iš pirmo, tiek iš trečiojo asmens perspektyvų. Deja, „Skyrim“ kosmose“ tituluojamas šedevras ne tik nebus prieinamas „PlayStation 5“, bet ir nepasieks ankstesnės kartos „Xbox One“ konsolių.

„Spider-Man 2“ žmogus-voras įgaus naujų galių („PlayStation 5“)

„Starfield“ netektį „PlayStation 5“ žaidėjams savotiškai kompensuos vien tik jiems prieinamas naujas žmogaus-voro žaidimų sagos atstovas – „Spider-Man 2“. Franšizės naujokas pratęs 2021 m. išleisto „Spider-Man: Miles Morales“ pradėtą darbą, Peterio Parkerio ir Mileso Moraleso žmogaus-voro personažams suteikdamas naujus voratinkliu paremtus prietaisus ir kovos įgūdžius. Šioje dalyje abu minėti veikėjai susivienys ir skries per dar nematytus Niujorko rajonus, vydamiesi Kraven the Hunter blogiuką. Žaidimą paįvairinti taip pat turėtų atsiradusi galimybė pakeisti tradicinį žmogaus-voro kostiumą į „Symbiote“.

„Forza Motorsport“ – truks tik svylančių padangų kvapo („Xbox Series X/S“, PC) 

Nors lenktynių simuliatoriai pastaraisiais metais pažengė tiek, jog rodos, tobulėti nebėra kur, „Forza Motorsport“ įrodys priešingai. Naujųjų „Xbox Series X“ ir „Series S“ konsolių galimybės žaidimui leis trasoje pritaikyti tikroviškuosius „Ray-tracing“ technologija paremtus šviesos spindulius ir šešėlius, atvaizduoti padangų susidėvėjimą bei visu greičiu išlėkus iš posūkio pasigrožėti nuo realių sunkiai atskiriamais debesimis.

„Visgi geriausia žinia, kad „Forza Motorsport“ jau išleidimo dieną pasiūlys išbandyti net 500 automobilių ir 800 jų patobulinimų. Žaidėjai galės sėsti tiek į legendinius, dar pirmuosius „Forza“ žaidimus menančius „Ferrari“ ar „Aston Martin“, tiek į ką tik debiutavusius „Cadillac V-Series“ ir „Chevrolet Corvette E-Ray“. Šiais lenktyniniais bolidais bus galima skrieti vienam žaidėjui skirtame karjeros režime, kuriame reikės kuo tiksliau įveikti kiekvieną posūkį ir išvengti kontakto su priešininkais, arba išbandant savo jėgas kelių žaidėjų režime su draugais“, – detalizuoja pašnekovas.

Žudikai sugrįš prie šaknų su „Assasin’s Creed Mirage“ („PlayStation 5“, „PlayStation 4“, „Xbox Series X/S“, „Xbox One“, PC)

Naujausiose „Assasin’s Creed“ dalyse atsiradę RPG žanro elementai prie širdies buvo toli gražu ne visiems franšizės fanams, todėl spalį išleidžiamas „Assasin’s Creed Mirage“ seriją sugrąžins į pramintą kelią. Žaidimo procesas susidės iš trijų klasikinių franšizės elementų – tylaus sėlinimo, parkūro ir priešininkų likvidavimo, o veiksmas vyks devintojo amžiaus Bagdade, 20 metų prieš 2020 m. debiutavusio „Assasin’s Creed Valhalla“. Pagrindinis veikėjas Basim savo arsenale turės mėtomų peilių, nuodingų strėlių ir net dūminių bombų, o žaidime atsiradęs naujas „Assasin Focus“ gebėjimas, kurio stulpelis pildysis vykdant tylius žudymus, leis slaptai eliminuoti net kelis priešus iš karto.

„Assasin’s Creed Mirage“ taip pat bus vienas iš pamažu mažėjančio naujų aukščiausios klasės žaidimų kraičio, kurie vis dar pasieks ankstesnės kartos konsoles – „PlayStation 4“ ir „Xbox One“, – prideda specialistas.

Gelbėsime pasaulį nuo ultranacionalistų su „Call of Duty: Modern Warfare 3“ („PlayStation 5“, „PlayStation 4“, „Xbox Series X/S“, „Xbox One“, PC)

Lapkričio 10 d. šaudyklių gerbėjų lauks ir neįprastai anksti išleistas pernykščio „Call of Duty: Modern Warfare 2“ tęsinys. Trečiojoje sagos dalyje žaidėjams teks stoti į kovą su ultranacionalistu Vladimiru Makarovu, siekiančiu plėsti savo įtaką pasaulyje. Be kino filmui prilygstančių scenų „Call of Duty: Modern Warfare 3“ pasiūlys naujas „Open Combat“ misijas, kurios žaidėjui suteikia net keletą užduočių įvykdymo kelių, galiausiai nulemiančių ir visos misijos baigtį. Tuo metu „Multiplayer“ režime virtualių kovotojų lauks kaip niekada platus žemėlapių pasirinkimas – net 16 jų atkeliaus iš originaliojo, dar 2009 m. išleisto „Call of Duty: Modern Warfare 2“.

Esporto bendruomenę drebins debiutuojantis „Counter-Strike 2“ (PC, „macOS“ ir „SteamOS“)

Anot Ž. Pūko, 2023 m. žaidimų metraščiuose bus mini ir dėl to, jog po daugiau, nei 10 metų, rugsėjo pabaigoje turėtų būti išleistas „Counter-Strike: Global Offensive“ įpėdinis. Naujausia esportininkų pamėgtos serijos dalis bus paremta nauju „Source 2“ varikliu, suteiksiančiu geresnę grafiką, tikroviškesnius kraujo išsiliejimo efektus, sprogimo dūmus ir apšvietimą. Naujuose ir atnaujintuose žemėlapiuose vykstančių kovų dalyviai nuo šiol galės paprasčiau pirkti ir parduoti ginklus, pasirinkti, su kuriais jų pradėti mačą, ir priešininkus nustebinti nauja išvaizda.

„Skelbiama ir apie naują rangų sistema bei pagal regionus suskirstytų lyderių lenteles, kurios labiau primins „Call of Duty“, „Apex Legends“ ir kitas panašias šaudykles. Įdomu tai, kad žaidėjų rangai ir regionų lyderiai atsinaujins kiekvieną sezoną, todėl geriausi kovotojai nebegalės miegoti ant laurų ir privalės nuolat atlaikyti konkurenciją iš kitų žaidėjų. Tokie pokyčiai priimti bandant motyvuoti pradedančiuosius siekti aukštesnių rezultatų ir padėti jauniesiems esportininkams pakilti į aukštesnį lygį, taip gaunant geresnes galimybes būti pastebėtiems talentų ieškančių esporto komandų“, – paaiškina žaidimų ekspertas. 

Dar įspūdingesnės kovos išmaniajame telefone su „Call of Duty: Warzone“ („Android“ ir „iOS“)

„Fortnite“ ir „Call of Duty: Mobile“ šaudyklėms dominuojant mobiliesiems įrenginiams skirtų žaidimų fronte, „Activision“ studija nusprendė išleisti dar vieną būsimą hitą – „Call of Duty: Warzone“. Priešingai, nei galėtų spėti franšizės fanams puikiai pažįstamas pavadinimas, žaidimas bus paremtas tuo pačiu principu, kaip ir minėti kūriniai, tačiau kovas išplės iki net 120 realių žaidėjų vienu metu talpinančių režimų. Be to, „Call of Duty“ gerbėjams atsiras galimybė sinchronizuoti draugų sąrašus ir „Battle Pass“ su kompiuteriams ir konsolėms skirtais „Call of Duty“ Modern Warfare II“ ir „Call of Duty: Warzone“.

Nors tiksli šio nemokamo žaidimo išleidimo data nėra žinoma, spėjama, jog jis mūsų išmaniuosius pasieks jau lapkritį.

Gali būti sunku patikėti, kad garsiosiomis „WWW“ pažymėtas žiniatinklis pirmą kartą visuomenei buvo atvertas tik prieš daugiau nei tris dešimtmečius. Prasidėjęs kaip technologija, prieinama tik mokslininkų bendruomenei, dabar internetas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis – naudojamas kaip žiniasklaidos priemonė, taip pat mokslui, laisvalaikiui ir kitose įvairiose srityse. Ekspertas pasakoja, nuo ko prasidėjo interneto istorija ir kas formuoja dabartinį jo vystymąsi.

„Šiandien visame pasaulyje minima pasaulinė žiniatinklio išradimo diena, dar vadinama internautų diena. Ši diena mini pradžią technologijos, kuri revoliucionavo tai, kaip žmonės saugo, kuria, dalijasi informacija. Internetas suteikė ir naujų bendravimo, darbo, mokymosi būdų. Tačiau iki to, kaip internetu naudojamės dabar, buvo nueitas ilgas pokyčių kelias“, – sako Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas. Jis dalijasi svarbiausiais faktais, kurie žymi reikšmingiausius interneto atsiradimo momentus.

Sukūrė mokslininkų bendruomenei

Timas Bernesas-Lee, anglų kompiuterių mokslininkas, dirbdamas mokslinių tyrimų centre CERN, pasaulinį žiniatinklį išrado dar 1989 metais. Kovo 12 d. jis pasiūlė informacijos valdymo sistemą, o maždaug tų pačių metų lapkričio mėn. jam pavyko įgyvendinti pirmąją sėkmingą pasaulinio žiniatinklio komunikaciją internetu. Tiesa, iš pradžių žiniatinklis buvo sukurtas tik siekiant atliepti pasaulio mokslininkų poreikį automatizuotam keitimuisi informacija.

1990 m. T. Bernesas-Lee kartu su britų mokslininku Robertu Cailliau parengė „hiperteksto projektą“, kuris buvo pavadintas „WorldWideWeb“. Šiame projekte buvo išdėstytos pagrindinės sąvokos ir apibrėžti svarbūs terminai, kuriais grindžiamas žiniatinklis, pavyzdžiui „naršyklės“ terminas. Pagrindinė „WWW“ idėja buvo sujungti besivystančias kompiuterių, duomenų tinklų ir hiperteksto technologijas į galingą ir lengvai naudojamą pasaulinę informacinę sistemą.

Tų pačių metų pabaigoje T. Bernersas-Lee sukūrė ir paleido pirmąjį žiniatinklio serverį bei naršyklę. Žiniatinklio serverio kodą jis sukūrė „NeXT“ kompiuteriu, o kad kompiuteris netyčia nebūtų išjungtas, ant jo buvo ranka raudonu rašalu užrašytas lapelis: „Šis kompiuteris yra serveris. NEIŠJUNKITE JO!“.

Pirmasis interneto puslapis

1991 m. rugpjūčio 23 d. išradėjas pirmą kartą atvėrė pasaulinį žiniatinklį visuomenei. CERN paskelbė, kad internetas bus nemokamas visiems. Pirmosios pasaulyje interneto svetainės ir žiniatinklio serverio adresas buvo info.cern.ch, tačiau jis veikė tik CERN kompiuteryje. 

Pirmojo tinklalapio adresas buvo http://info.cern.ch/hypertext/WWW/TheProject.htmlThis. Puslapyje buvo nuorodos į informaciją apie patį „WWW“ projektą, įskaitant hiperteksto aprašymą, techninę informaciją apie žiniatinklio serverio kūrimą ir nuorodos į kitus žiniatinklio serverius.

„WWW“ dizainas leido lengvai pasiekti esamą informaciją, o pirmajame tinklalapyje buvo pateikta nuoroda į CERN mokslininkams naudingą informaciją, pavyzdžiui, telefonų knygą ir centrinių kompiuterių naudojimo vadovus. Paieškos funkcija rėmėsi raktiniais žodžiais, nes pirmaisiais metais nebuvo paieškos sistemų. T. Bernerso-Lee sukurta interneto naršyklė, veikusi „NeXT“ kompiuteriuose, turėjo daugelį dabartinių interneto naršyklių funkcijų.

Žiniatinklis išplečia

Tik maža dalis vartotojų turėjo galimybę naudotis „NeXT“ kompiuterių platforma, kurioje veikė pirmoji naršyklė, tačiau netrukus buvo pradėta kurti paprastesnė naršyklė, kuri galėjo veikti bet kurioje sistemoje. 1991 m. rugpjūtį T. Bernesas-Lee paskelbė apie „WWW“ programinę įrangą interneto naujienų grupėse ir susidomėjimas projektu išplito visame pasaulyje.

Tų pačių metų gruodį vienoje fizikos laboratorijoje Kalifornijoje pradėjo veikti pirmasis „WWW“ serveris JAV. Tuo metu egzistavo tik dviejų rūšių naršyklės. Buvo aišku, kad nedidelė CERN komanda negalės atlikti viso darbo, reikalingo sistemai toliau plėtoti, todėl T. Bernersas-Lee internetu kreipėsi į kitus kūrėjus su prašymu prisijungti. 

Netrukus naršykles ėmė kurti ir kiti mokslininkai, o daugiausiai jos buvo skirtos „X-Window“ sistemai. 1993 m. pradžioje Ilinojaus universiteto Nacionalinis superkompiuterių programų centras (NCSA) išleido pirmąją „Mosaic“ naršyklės versiją. Ši programinė įranga veikė mokslinių tyrimų bendruomenėje populiarioje aplinkoje. Netrukus NCSA išleido naršyklės versijas, skirtas PC ir „Macintosh“ aplinkoms. Patikimos ir patogios naršyklės šiuose populiariuose kompiuteriuose turėjo tiesioginės įtakos WWW plitimui. 

1993 m. pabaigoje buvo žinoma daugiau kaip 500 interneto serverių, o „WWW“ sudarė 1 proc. interneto duomenų srauto, kas tais laikais atrodė labai daug (kitą duomenų srautą sudarė nuotolinė prieiga, el. paštas ir failų perdavimas). 1994-ieji laikomi žiniatinklio metais. Gegužės mėnesį CERN surengė pirmąją tarptautinę pasaulinio žiniatinklio konferenciją, kurioje dalyvavo 380 naudotojų ir kūrėjų. 1994 m. pabaigoje žiniatinklyje buvo 10 tūkst. serverių, iš kurių 2 tūkstd. buvo komerciniai, ir 10 mln. vartotojų. Technologija buvo nuolat plečiama, kad būtų patenkinti nauji poreikiai – saugumas, skaitmeninė prekyba ir kiti.

2004 m. karalienė Elžbieta II T. Bernersą-Lee už jo novatorišką darbą įšventino į riterius. Jis yra Oksfordo universiteto kompiuterių mokslo ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) profesorius.

Internetas dabar

Šiuolaikiniame pasaulyje internetas tapo būtinybe – be jo neįsivaizduojamas nei darbas, nei laisvalaikis, nei mokymasis ar informacijos paieška. Dėl augančio žmonių noro visuomet turėti prieigą prie žiniatinklio ir tobulėjančių mobiliųjų telefonų, netrukus atsirado poreikis ir internetui, kuriuo būtų galima naudotis telefone.

Pirmoji belaidžio interneto prieiga tapo prieinama 1991 m. kaip antrosios kartos (2G) mobiliojo ryšio technologijos dalis. Didesnės spartos interneto ryšys tapo prieinamas 2001 m. ir 2006 m., kai pasirodė trečiosios (3G) ir ketvirtosios (4G) kartos mobiliojo ryšio technologijos. 

Statistikos tinklalapio „Statista“ duomenimis, Europoje nuolat daugėja žmonių, kurie prie interneto jungiasi mobiliaisiais įrenginiais – nuo 60,53 proc. visų gyventojų 2018 m. iki daugiau kaip 74 proc. 2021 m. Bendrovės „Ericsson“ duomenimis, 2022 m. pabaigoje bendras pasaulinis mobiliųjų duomenų srautas, neįskaitant fiksuotosios belaidės prieigos generuojamo srauto, siekė 93 eksabaitų (1 mln. terabaitų) per mėnesį.

Dabar, kai pasaulyje vis labiau įsigali naujosios kartos 5G ryšys, mobilusis internetas žmonėms gali suteikti ne tik dar daugiau galimybių geresnei naršymo patirčiai, bet ir tolesnei pažangai. Pagrindinė 5G nauda – interneto sparta, tačiau 5G prisidės ir prie tvaresnės ateities. Prie interneto prijungti daiktai galės tarpusavyje dalintis informacija – tai leis pereiti prie išmaniojo energijos vartojimo, grįsto poreikiais realiuoju laiku. Dėl didelės spartos, mažos delsos ir didžiulio tinklo pralaidumo, 5G ryšys gali prisidėti prie tokių technologijų kaip siuntų pristatymas dronais, eismo valdymas debesijoje, akimirksniu atliekami tarptautiniai mokėjimai ir kitos.

Neseniai „Tele2“ pasiekė 5G ryšio greičio rekordą savo tinkle – net 4,45 Gbps, kuris buvo užfiksuotas 26 GHz radijo dažnių juostoje (mmWave). Ši juosta paranki greičiui bei talpai, o tai reiškia, kad bus ypač  naudinga tose vietose, kur internetu naudojasi daug žmonių. 5G interneto greičio rekordą „Tele2“ tinkle užfiksavo Lietuvos rekordų fiksavimo agentūra „Rekordų akademija“.

Žmonės visame pasaulyje kasmet suvartoja vis daugiau mobiliųjų duomenų. Nuolat naršome internete, bendraujame vaizdo skambučiais dirbdami nuotoliu, naudojamės įvairiomis programėlėmis – nebėra būtinybės jungtis prie „Wi-Fi“ ryšio, kad būtume pasiekiami visur ir visada. Statistika rodo, kad daugiausia duomenų išnaudojame vaizdo peržiūros programėlėms bei socialiniams tinklams.

Mobiliojo interneto vartotojų skaičius auga

Nuolat besikeičiančioje skaitmeninėje aplinkoje mobilusis internetas tapo visiška būtinybe. Statistikos tinklalapis „Statista“ skelbia, kad pastaraisiais metais Europoje nuolat daugėjo žmonių, kurie prie interneto jungiasi mobiliaisiais įrenginiais – nuo 60,53 proc. visų gyventojų 2018 m. iki daugiau kaip 74 proc. 2021 m. Bendrovės „Ericsson“ duomenimis, 2022 m. pabaigoje bendras pasaulinis mobiliųjų duomenų srautas, neįskaitant fiksuotosios belaidės prieigos generuojamo srauto, siekė 93 eksabaitų (1 mln. terabaitų) per mėnesį.

„Statista“ duomenimis, nuo 2021 m. Jungtinė Karalystė, Danija ir Norvegija užėmė pirmąsias vietas Europoje pagal mobiliojo interneto skvarbą – net apie 90 proc. šių šalių gyventojų naudojasi mobiliaisiais įrenginiais naršydami internete. Tikimasi, kad 2023 m. pabaigoje vidutinis vieno išmaniojo telefono sunaudojamas mobiliųjų duomenų skaičius pasaulyje viršys 20 GB.

„Mobiliuoju interneto naudojimą regione per praėjusius kelis metus supaprastino keli dalykai. Pirma, atsiradus palankesnei politikai nebeliko papildomų tarptinklinio ryšio mokesčių visoje ES. Antra, ryšio operatoriai daug investavo į mobiliojo ryšio tinklų tobulinimą“, – sako Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas.

Daugiausiai naudojasi programėlėmis

Anot eksperto, daugiausiai duomenų išnaudojama naudojantis mobiliosiomis programėlėmis. „Statista“ skelbia, kad mobiliųjų programėlių naudojimas Europoje ypač išaugo 2019-2020 metais, kai žmonėms teko daugiau laiko leisti namuose dėl pasaulinės pandemijos. Vis dėlto, pradėjęs kilti šių platformų populiarumas taip ir nenukrito, o ypač daug mobiliųjų duomenų suvartojama žiūrint vaizdo įrašus.

„To paties šaltinio duomenys rodo, kad 2023 m. sausio mėn. programėlių, kuriose galima peržiūrėti vaizdo įrašus, naudojimas kas mėnesį sudarė 71 proc. viso pasaulyje suvartojamo mobiliųjų duomenų kiekio. Tai yra tokios programėlės, kaip „YouTube“ ir „Netflix“, taip pat kitos platformos, kuriuose galima skelbti ir peržiūrėti vaizdo įrašus“, – sako A. Lukošius.

Tarp tokių platformų – socialinių tinklų programėlės, kurioms pernai vartotojai sunaudojo 9 proc. savo turimų duomenų. Svarbu paminėti, kad abi šios kategorijos gali persidengti, nes naudotojai gali žiūrėti vaizdo įrašus tiek vaizdo įrašų programėlėse, tiek socialinių tinklų programėlėse.

„Facebook“, „YouTube“, „WhatsApp“ ir „Instagram“ 2023 m. sausio mėn. duomenimis, buvo populiariausi socialiniai tinklai pasaulyje. Kiekvienoje iš šių platformų galima skelbti, dalytis ir žiūrėti vaizdo įrašų turinį mobiliajame įrenginyje. Prie jų prisideda ir viena sparčiausiai augančių platformų „TikTok“, taip pat pasižyminti dideliu duomenų suvartojimu. Tarp kitų daug duomenų naudojančių programėlių – „WeChat“, „Snapchat“, „Google Chrome“, „Spotify“, „Telegram“, „Twitter“ („X“) ir kitos.

„Akivaizdu, kad žmonėms nebėra svarbu, kur naudotis daug duomenų naudojančiomis programėlėmis – jie nori stebėti vaizdo įrašus ir naršyti neprisijungę prie namų tinklo ar viešo „Wi-Fi“. Žinoma, tam būtina įsitikinti, kad turimų duomenų visuomet pakaks visiems poreikiams patenkinti. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinkle siūloma paslauga „Duomenų prenumerata“ leidžia lengvai užsisakyti papildomų duomenų nekeičiant turimo plano“, – sako A. Lukošius.

Puslapis 1 iš 8
Ekspertas įvardijo išmaniojo televizoriaus funkcijas, apie kurias, galbūt, nežinojote

Tarptautinės sėkmės sulaukusį kompiuterinį žaidimą sukūręs lietuvis: jį žaisti su „Playstation 5“ – nuostabus jausmas

Lietuviai naujųjų telefono numerių dar „neprisijaukino“: kiek dar turime laiko įprasti 8 keisti 0?

Įspėjo tuos, kurie naršydami naudojasi „Incognito“ režimu: jis ne toks privatus, kaip atrodo, bet yra alternatyvų

Vis dažniau kankinantis FOMO jausmas: kodėl taip bijome kažką praleisti ir kuo čia dėti socialiniai tinklai?

Interneto naudojimo įpročių tyrimas: senjorai – vengia, jaunimas – „gūglina“ ir švepluoja domenų varduose

Pastebi sugrįžusią madą turėti mygtukinį telefoną: ekspertai naujos tendencijos vertinti neskuba

Tyrimas: dauguma lietuvių ištikimi vienam socialiniam tinklui, o trečdalis susivilioja matomomis reklamomis

Planuojantiems vasaros keliones automobiliu „Google Maps“ siūlys sutaupyti 

Kripto ekspertai piešia verslo ateitį: paprastės NT įsigijimas, o Lietuva pasiūlys savo kriptovaliutą

RRT: didelė gyventojų dalis neišnaudoja el. parašo teikiamų galimybių

Ir tauriųjų metalų lobis, ir gaisro pavojus: ką reikia žinoti apie stalčiuje laikomus senus išmaniuosius?

Populiarėjantis naujas socialinis tinklas sukėlė klausimų: imituoja jūsų draugus, renkami netikri „like“

Dažnas slaptažodžių keitimas ne visada padeda: kibernetinio saugumo ekspertas pateikė 7 patarimus, kaip apsaugoti savo duomenis

Nuo šiol „Tinder“ pasimatymai bus kitokie: pristatytas programėlės pokytis leis išvengti ir ypač pavojingų situacijų

Naujausias sukčių įrankis – „FraudGPT“: kaip apsisaugoti