Login to your account

Username *
Password *

Dar visai neseniai buvo sunku įsivaizduoti, kad mobilusis ryšys gali veikti kur nors kitur, nei mobiliajame telefone, tačiau šiandien jau nebestebina jo pritaikymas savavaldžiuose automobiliuose, robotuose ir medicinoje. Kad atitiktų nuolat augančius skaitmeninės visuomenės poreikius mobilusis tinklas niekada nesustoja evoliucionuoti. Visgi kol Lietuvoje skaičiuojame dienas iki platesnio masto 5G paleidimo, pasaulyje jau pamažu pradedama ruoštis 6G atėjimui.

Remiantis analitikų skaičiavimais, 2030 metais prie interneto bus prijungta daugiau nei 500 milijardų įrenginių. Tai net 60 kartų lenkia pasaulio gyventojų skaičių, o šių prietaisų atliekamos užduotys bus kur kas sudėtingesnės ir užims dar svarbesnę dalį mūsų kasdienybėje. 

„Natūralu, jog šiuo metu plėtojamas 5G, nepaisant didelio savo pajėgumo, nebesugebės patenkinti tokių aukštų talpos ir spartos reikalavimų, todėl jau dabar būtina pradėti dėti pirmuosius pamatus jį pakeisiančiam šeštos kartos ryšiui. 6G atvers duris išmaniesiems miestams, holografinei komunikacijai ir daugeliui kitų futuristinių panaudojimo scenarijų. Su šia mobiliojo tinklo karta internetas taps toks pat visur pasiekiamas, gausus ir nepastebimas, kaip oras, kuriuo kvėpuojame“, – teigia „Telia“ radijo prieigos tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.

6G jau nėra tokia tolima ateitis

Pasak R. Mikalausko, jei žvelgtume į 5G, 4G ir ankstesnių mobiliųjų tinklų vystymąsi, galėtume daryti apibendrintą išvadą, kad naujos kartos bevielio ryšio technologijos pristatomos apytiksliai kas 10 metų. Tad remiantis šiomis tendencijomis, 6G komercinio naudojimo stadiją turėtų pasiekti jau apie 2030 metus. Per likusį laikotarpį šios srities ekspertai ir politikos formuotojai turi susitarti dėl tikslinių paslaugų, panaudojimo scenarijų, techninių reikalavimų bei atlikti būtinus technologijų tyrimus. 

Prieš pradėdamas vardyti šeštos mobiliojo tinklo kartos skirtumus, pašnekovas pažymi, jog diegiant 5G buvo pasiekta didelė pažanga ir įgyvendinta nemažai ryžtingų tikslų. Tai pirmasis mobilusis ryšys, visiškai paremtas debesija, atviras ir siūlantis jo programavimo galimybes bei įgalinęs daiktų interneto (IoT) vystymąsi. Tačiau mokslo ir technologijų pasiekimai kartu su ambicingomis ateities vizijomis leis 5G pasiektas ribas išplėsti dar labiau.

„Jau praėjusiais metais „Samsung“ tyrėjai savo laboratorijoje, naudodami 6G, sugebėjo pasiekti 12 Gb/s spartą 30 m atstumu nuo antenos. Turint galvoje, jog tokius rezultatus pavyko pademonstruoti šiai technologijai žengiant pirmuosius žingsnius, mokslininkai skaičiuoja, jog po komercinio paleidimo metu 6G gebės pasiūlyti net 1 terabito per sekundę greitį (Tb/s). Tai beveik tūkstantį kartų daugiau, nei 1 Gb/s sparta, kuri yra viena didžiausių, šiuo metu prieinamų daugeliui šviesolaidinio ir mobiliojo interneto vartotojų“, – įspūdingą 6G pajėgumą atskleidžia R. Mikalauskas.

Sparta nebėra svarbiausias prioritetas

„Telia“ radijo prieigos tinklo vadovas akcentuoja, kad kitaip, nei 5G ir ankstesnės kartos mobiliojo ryšio technologijos, kurios buvo nukreiptos į tinklo našumo didinimą, siekiant didesnio pralaidumo, mažesnės delsos ir didesnio patikimumo, 6G labiau matomas, kaip platforma, įgalinanti kompiuterijos, dirbtinio intelekto (DI), jutiklių, virtualizacijos ir kitų inovacijų diegimą.

„6G technologija vystoma taip, kad aukštos kokybės mobilusis ryšys galėtų veikti ne tik didžiųjų miestų centruose, bet ir vandenyne, džiunglėse ar net kosmose. Kūrėjai iš esmės siekia, kad internetas veiktų kiekviename Žemės kampelyje ir juo naudotis galėtume apie jį net nesusimąstydami, kaip nesusimąstome apie orą, kuriuo kvėpuojame“, – aiškina ekspertas.

Anot jo, tarp 6G tikslų yra ir kur kas didesnio tvarumo siekimas. Mokslininkai intensyviai ieško galimybių padidinti jo veikimo spektro išnaudojamumą bei sumažinti anglies emisijas. Tai apima mažesnį brangiųjų išteklių naudojimą tinklo įrangos gamyboje ir informacijos perdavimo efektyvumo didinimą. 5G, lyginant su 4G, energijos sąnaudas vieno bito duomenų perdavimui sumažino apie 50 kartų, o 6G turėtų lemti tai, kad eilinio vaizdo skambučio metu būtų sunaudota tiek nedaug elektros, jog mobilieji tinklai galėtų funkcionuoti naudodami vien tik žaliąją energiją.

 Fizinio ir skaitmeninio pasaulių susiliejimas

R. Mikalausko teigimu, pagrindinis būdas, kaip paprasti vartotojai galės įvertinti 6G teikiamą naudą, yra fizinio ir virtualaus pasaulių susiliejimo suteikiamų galimybių išnaudojimas. Vienas geriausių to pavyzdžių – holografinės visuomenės vizija, kurioje didelio našumo ir visur veikiantis internetas leidžia fiziškai būnant vienoje aplinkoje nusikelti į kitą.

 „Pavyzdžiui, vakarieniaudami restorane, sėdintį prie jūsų staliuko galėsite matyti už tūkstančių kilometrų esančio draugo ar artimojo trijų dimensijų atvaizdą, kuris su jumis kalbės ir bendraus lyg fiziškai būdamas su jumis. Tai taip pat bus pritaikoma ir profesiniame pasaulyje, kai dalyvaudami darbo pokalbyje tokiu būdu per vieną dieną galėsite apsilankyti trijuose skirtinguose žemynuose esančių kompanijų biuruose ar per kelias minutes į savo namus taip išsikviesti techniką, kuris parodys, kaip išspręsti kokio nors buitinio prietaiso gedimą“, – vizijomis dalinasi R. Mikalauskas.

Specialistas taip pat mano, jog 6G atvers duris ne tik išmaniesiems miestams, kuriuose prie interneto prijungta viskas pradedant išmaniomis šiukšliadėžėmis ir baigiant į oro užterštumą bei avarijas reaguojančiais šviesoforais, bet ir visuotinei robotizacijai. Mūsų namuose galimai atsiras robotų pagalbininkų, dar vadinamų „kobotais“, kurie laistys augalus, ryte į lovą atneš kavos puodelį, o dienos metu saugos namus nuo įsibrovėlių. Tuo metu įmonėms robotai padės visiškai automatizuoti gamybos procesus, kuriant autonomines gamyklas, kuriose nedirba nė vienas žmogus.

„Su 6G mobilusis ryšys pasieks tą stadiją, kai vartotojams neberūpės, per kiek sekundžių jis leis atsisiųsti „Netflix“ serialo sezoną ar kokia raiška vykdyti vaizdo skambutį. Šeštos kartos tinklas kokybišką internetą pavers savaime suprantamu ir visur randamu dalyku, kuris paskatins tektoninius lūžius ne tik mūsų profesiniame gyvenime, bet ir bendravime, judėjime ar net buityje“, – apibendrina  „Telia“ radijo prieigos tinklo vadovas R. Mikalauskas.

 

Lėktuvo režimo įjungimas išmaniuosiuose įrenginiuose prieš kiekvieną skrydį keliautojams yra įprasta, bet toli gražu ne pati maloniausia procedūra. Kadangi ilgos valandos lėktuvo salone atrodo kaip idealus laikas pažiūrėti „Netflix“ ar atsakyti į susikaupusius elektroninius laiškus, daugeliui kyla klausimas, kodėl iki šiol skrydžio metu negalime visavertiškai naudotis internetu. Ekspertų teigimu, tai lemia vis dar ribotos dabartinių ryšio technologijų galimybės ir su jų diegimu susijusios sąnaudos.

Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos atlikto tyrimo duomenimis, 2035 metais lėktuvuose veikiančio Wi-Fi ryšio rinka bus verta 130 milijardų JAV dolerių.

„Nepaisant didelio šios rinkos potencialo, per skrydį teikiamo interneto kokybė vis dar neatitinka lūkesčių, o alternatyvos jam vartotojai dar turės gerokai palūkėti“, – teigia „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Dvi skirtingos technologijos, bet rezultatai nedžiugina

Pasak A. Strolios, Wi-Fi internetas lėktuvuose užtikrinamas dviem pakankamai skirtingais būdais. Pirmasis jų – „Oras-žemė“ (ATG) sistema, kuri, atmetus sudėtingą pavadinimą, veikia genėtinai paprastai. Lėktuvo apačioje esančios antenos jungiasi prie tų pačių mobiliojo ryšio bokštų, kaip ir mūsų išmanieji telefonai. Deja, šios antenos sukurtos priimti tik pačią lėčiausią, bet užtat geriausiai prieinamą ryšio juostą, todėl interneto greitis lėktuve dažnai neviršija 10 Mb/s ir yra vargiai pakankamas net ir tokiam elementariam dalykui kaip el. pašto tikrinimas.

„Tačiau ATG sistema turi dar rimtesnį trūkumą – ji nėra prieinama negyvenamose vietovėse, tokiose, kaip kalnai ar vandenynai, kuriuos praskristi tenka palyginti dažnai. Šią problemą išsprendžia kitas prisijungimo prie interneto būdas – naudojant aukštai skriejančius palydovus. Palydovinis internetas suteikia beveik 10 kartų didesnę spartą, nei ATG sistemos, bet dėl ypač didelio atstumo tarp palydovų ir lėktuvo ši ryšio rūšis pasižymi didele delsa. Tai reiškia, kad telefone paspaudus internetinę nuorodą reikės ilgokai palaukti, kol internetinis puslapis bus pradėtas krauti. Visgi ateityje vėlinimo problemą turėtų išspręsti vis plačiau tam pradedami naudoti žemosios orbitos palydovai, kurie sumažins ryšio bangoms nukeliauti tenkantį atstumą “, – aiškina ekspertas.

Norėdamos pasiūlyti geriausią interneto veikimo patirtį savo keleiviams, ilgus transatlantinius ir transžemyninius skrydžius vykdančios aviakompanijos dažniausiai renkasi savo lėktuvus aprūpinti abiem minėtomis technologijomis. Deja, neretai net ir to nepakanka, kad skrydžio metu prisijungus prie Wi-Fi būtų galima be erzinančių strigimų žiūrėti „YouTube“ ar geresnės kokybės filmą. Lėktuvo internetas vis dar išlieka tinkamu tik naršymui ar kitoms spartaus bei patikimo ryšio nereikalaujančioms užduotims.

Lietuviai pasinaudoti kol kas negali

Nors vienokį ar kitokį Wi-Fi lėktuvo salone siūlo nemaža dalis oro linijų, iš Lietuvos skrendantys keliautojai šia galimybe dažniausiai negali pasinaudoti. A. Strolios teigimu, tam yra keletas paprastų argumentų. Visų pirma, iš mūsų šalies vykdomi tiesioginiai skrydžiai dažnai trunka tik keletą valandų, todėl keliautojai greičiausiai nejaučia tokio didelio poreikio neatitrūkti nuo išorinio pasaulio ir vargu ar būtų linkę įsigyti šią paslaugą.

Antra kliūtis – kadangi mūsų šalyje populiariausios mažų kainų oro linijos, galimybė pasinaudoti Wi-Fi ryšiu dažnu atveju galėtų sudaryti trečdalį ar net pusę skrydžio bilieto kainos, kas atbaidytų absoliučią daugumą skrendančiųjų. „Aprūpinti lėktuvą palydovinio ar ATG interneto sistemomis kainuoja labai nepigiai. Didelę kainą nulemia ne tik brangi įranga, bet ir tai, kad lėktuvas mažiausiai keletą dienų priverstas stovėti angare, taip oro linijas priversdamas patirti nuostolių ir rūpesčių dėl skrydžių organizavimo“, – pasakoja „Telia“ tinklo vadovas.

Be to, lėktuvų interneto įranga, lygiai taip pat, kaip mūsų telefonuose veikiantis mobilusis ryšys, sparčiai tobulėja, todėl oro bendrovės baiminasi investuoti į nuo konkurentų greitai atsilikti galinčias bei dėl to didele neatsipirkimo rizika pasižyminčias technologijas.

Kodėl negalime naudotis mobiliaisiais duomenimis?

Plačiau panagrinėjus lėktuvuose veikiančio Wi-Fi subtilybes, daugeliui gali kilti klausimas – kodėl skrydžio metu tiesiog negalime naudoti telefono mobiliųjų duomenų ir prie interneto turime jungtis per specialią lėktuvo anteną? A. Strolia teigia, jog tai lemia dvi objektyvios priežastys – saugumas ir technologinės kliūtys.

Pirmiausia, absoliuti dauguma oro linijų prieš pakilimą reikalauja, kad keleiviai elektronikos įrenginiuose įjungtų skrydžio režimą, kadangi bandymas prisijungti prie mobiliojo ryšio teoriškai gali trikdyti orlaivio navigacijos ir komunikacijos sistemų veikimą. Nors daug skraidantieji greičiausiai bent kartą buvo pamiršę šį veiksmą atlikti ir vis tiek sėkmingai pasiekė kelionės tikslą, o šiuolaikinių lėktuvų sistemos nuo įvairių trukdžių apsaugotos ypač gerai, pilotai yra pastebėję, kad skrydžio režimo neįjungiančių keleivių įrenginiai trukdo komunikacijai kabinoje ir, sukeldami triukšmus, blaško pilotų dėmesį.

„Tačiau net jeigu piktybiškai nevykdytumėte lėktuvo įgulos nurodymų ir vis tiek bandytumėte savo telefone pasinaudoti mobiliuoju internetu, jums tai pasisektų nebent pakilimo ar nusileidimo metu. Pernai karšto oro balionu atliktas „Telia“ eksperimentas įrodė, jog mobilusis ryšys dar gali veikti didesniame, nei 1 km aukštyje, tačiau jo kokybė smarkiai suprastėja. Tad nenuostabu, jog vidutiniškai 10 km aukštyje skrendančiame laineryje mobilusis internetas išvis neveikia“, – patirtimi dalijasi ekspertas.

„Telia“ tinklo vadovo teigimu, tai paaiškinti galima tuo, jog mobiliojo ryšio bangos nukreiptos į žemę, todėl jų sugavimui tokiame dideliame aukštyje telefono antenos pajėgumo nebepakanka ir reikia specialių lėktuvuose diegiamų ATG sistemų. Deja, tai taip pat reiškia, jog skrydžio metu vienintelis būdas pasinaudoti internetu dar ilgai bus lėktuvo Wi-Fi paslauga, kurios tobulinimui pastaraisiais metais skiriamos vis didesnės investicijos leidžia tikėtis, kad ateityje internetu danguje galėsime naudotis nedaug prasčiau nei būdami ant žemės.

Nesvarbu, ar tai būtų darbinis vaizdo skambutis kompiuteryje ar atpalaiduojanti filmo peržiūra išmaniajame televizoriuje – belaidis internetas šiandien tapo būtinu mūsų darbo ir laisvalaikio komponentu. Tačiau ekspertai atskleidžia, jog namuose veikiantis „Wi-Fi“ turi kur kas daugiau potencialo, nei įsivaizduojame, ir gali reikšmingai palengvinti mūsų kasdienybę.

„Remiantis „Deloitte“ tyrimo duomenimis, vos per dvejus pastaruosius metus vidutiniame namų ūkyje prie interneto prijungtų prietaisų skaičius padvigubėjo ir šiuo metu siekia net 25. Tai liudija, kad „Wi-Fi“ vaidina vis didesnį vaidmenį mūsų buityje ir leidžia pasiūlyti vis kūrybingesnių panaudojimo scenarijų.

Šiandien jis gali padėti ne tik pašerti augintinį ar palaistyti žolę, bet netgi apsaugoti nuo kepsnių perkepimo“, – teigia „Telia“ paslaugų architektas Antanas Vindašius.

Saugūs namai ir laimingi augintiniai

Paradoksalu, kad automobiliui atrakinti naudojame sudėtingas mikroschemas, o išmaniajam – tokias pažangias technologijas, kaip piršto antspaudas ar veido nuskaitymas, tačiau namų saugumą patikime jau ne vieną amžių menančiam metaliniam raktui.

Tai sukelia rimtų nepatogumų, kai jį pamirštame pasiimti su savimi ar pametame, o taip pat gali tapti rimta saugumo grėsme, kai raktą esame priversti patikėti svetimiems žmonėms. Pasak A. Vindašiaus, tai galime išspręsti savo namų duris aprūpinę išmaniąja spyna.

„August“ ir kitų gamintojų produktai nesunkiai montuojami ant jau egzistuojančio atrakinimo mechanizmo ir leidžia į namus patekti naudojant tik išmanųjį telefoną. Priėjus prie durų, specialioje programėlėje pakanka suvesti kodą ar nuskaityti savo veidą.

Na, o kadangi išmani spyna nuolat prijungta prie „Wi-Fi“ ryšio, tai galima atlikti netgi būnant už šimtų ar tūkstančių kilometrų. Patogu, jei norite įleisti bėgančio čiaupo sutvarkyti atėjusį santechniką ar pasisvečiuoti atvykusius giminaičius. Pastariesiems taip pat galima suteikti laikiną, tik tam tikrą laikotarpį, veikiantį skaitmeninį raktą“, – pasakoja specialistas.

Kita problema, su kuria susiduria nemaža dalis žmonių – namuose palikti augintiniai. Sumanius išvykti savaitgaliui, užtikrinti optimalią jų mitybą tampa tikru iššūkiu. Jį išspręsti galima įsigijus išmanią „Wi-Fi“ šėryklą ir ją pripildžius maistu bei vandeniu.

Išmaniojo telefono programėlėje galima reguliuoti, kokiais intervalais ir koks maisto kiekis įkris į gyvūno dubenėlį, taip apsaugant jį nuo badavimo ir persivalgymo. Be to, kai kurie iš šių produktų netgi turi kameras ir garsiakalbius, tad savo augintinį galite matyti ir pakalbinti būdami bet kuriame pasaulio kampelyje.

„Vis dėlto prieš išmaniesiems daiktams patikint savo namų saugumą ar augintinio gerovę, labai svarbu pasirūpinti patikimu „Wi-Fi“ ryšiu. Namuose atsiradę nauji, greta kompiuterių, telefonų ir tuzino kitų savo interneto greitaveikos „dalies“ reikalaujantys prietaisai gali tapti iššūkiu senesnės kartos maršrutizatoriui ar mobiliajam internetui.

Tad šiuo atveju geriausiai tinka šviesolaidinis internetas su jam pritaikytu maršrutizatoriumi, kuris užtikrina tinkamą spartą ir veikimo patikimumą net ir esant didžiausiai tinklo apkrovai“, – aiškina A. Vindašius.

Jis taip pat pažymi, kad patikint vis daugiau gyvenimo sričių prie „Wi-Fi“ prijungtiems prietaisams, ypač svarbu pasirūpinti jų saugumu. Visi „Telia“ parduodami įrenginiai yra iš anksto paruošti saugiam ryšiui, taip pat papildomai apsaugoti nuo vartotojo klaidų, kai yra parenkami silpni saugumo standartai ar slaptažodžiai.

Nepriekaištinga augalų žaluma ir tobuli kepsniai

Pasak specialisto, išmaniųjų sprendimų kūrėjai pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiria ne tik namų vidui, bet ir jų aplinkai. Klasikinis to pavyzdys – vejos pjovimo robotai. Dauguma naujesnių jų modelių geba prisijungti prie bevielio interneto, tad jų darbą galima valdyti išmaniuoju telefonu, nustatant žolės aukštį, pjovimo intervalus ir zonas. Tai ypač patogu, turint didelius vejos plotus ar nuo gyvenamosios vietos nutolusią sodybą.

Pievutę prižiūrėti padeda ir išmanios laistymo sistemos, kurios per pastaruosius metus tapo kur kas paprastesnės ir pigesnės. „Orbit“ ir kiti gamintojai jau siūlo nesudėtingus „Wi-Fi“ ryšiu valdomus laistymo valdiklius, kurie vienu galu sukami prie lauke esančio čiaupo, o kitu – prie laistymo žarnos, vedančios iki laistymo purkštukų.

Taip vejos laistymą galima aktyvuoti ir bet kada sustabdyti, esant darbe, kelionėje, ar tiesiog nustačius tam tikrą tvarkaraštį. Šį įrenginį papildo ir specialūs greta augalų į dirvožemį įkasami jutikliai, matuojantys žemės drėgmę bei galintys šia informacija per „Wi-Fi“ pasidalinti su laistymo sistema ir taip automatiškai ją aktyvuoti.

Visgi, bevielis internetas lauke gali pasitarnauti ne tik dirbant, bet ir nusprendus atsipalaiduoti. Į sodybą pasikvietus svečių ir nusprendus kartu su jais išsikepti kepsnių, dažnai to nedarančiam žmogui tai gali būti pakankamai sunki užduotis. Tačiau ją palengvinti gali tiesiai į maistą įbedami išmanūs termometrai.

Kepimo metu jie nuolat matuoja temperatūrą, tad gali tiksliai nustatyti, kada kepsnys būna iškepęs, ir „Wi-Fi“ ryšiu apie tai jus informuoti pranešimu išmaniajame telefone, kol pramogaujate. Specialios programėlės netgi leidžia pasirinkti skirtingus mėsos, žuvies ar daržovių tipus, todėl visada galėsite mėgautis idealiai iškepusiu maistu.

„Norint užtikrinti minėtų lauko prietaisų veikimą, didžiausiu iššūkiu tampa „Wi-Fi“ signalo stiprumas. Standartinio maršrutizatoriaus veikimo nuotolis siekia maždaug 50 metrų, bet jį reikšmingai riboja pastato sienų ar netgi kaimynų „Wi-Fi“ tinklų kuriami trukdžiai. Šią problemą veiksmingai spręsti padeda „Telia“ parduodami „AirTies“ „Wi-Fi“ stiprintuvai, panaikinantys aklas zonas pastato viduje ir padidinantys ryšio veikimo atstumą išorėje“, – pataria A. Vindašius.

Jis taip pat priduria, jog atokiose sodybose ar sodo nameliuose ne visada yra galimybių įrengti šviesolaidinio ar netgi plačiajuosčio interneto, o dažnai tam net nėra didelio poreikio. Tokiu atveju specialistas rekomenduoja nešiojamus mobiliojo interneto maršrutizatorius, kuriuos galima pasistatyti lauke, o jų pajėgumų visiškai užtenka tokiems prietaisams, kaip maisto termometrai ar laistymo sistemos.

Be to, esant poreikiui, juos bet kada galima pasiimti su savimi, pavyzdžiui, važiuojant prie jūros.

Metavisatos terminą sugalvojęs ir savo 1992-ųjų knygoje „Lavina“ (angl. „Snow Crash“) pirmąkart panaudojęs fantastas Nealas Stephensonas tuomet negalėjo nė įtarti, kad po trijų dešimtmečių šis žodis simbolizuos svarbiausią technologijų pasaulio virsmą, ar bent tai, ką artimoje ateityje žada didžiausios technologijų kompanijos ir jų vizionieriai. Jie stato milijardus dolerių už tai, kad ateitis bus su beribėmis virtualios bei papildytos realybės galimybėmis ir sapnus primenančiomis pačių susikurtomis trimatėmis erdvėmis, kuriose viskas įmanoma. Tačiau viskas gali – ir turėtų – būti kur kas paprasčiau nei galvojate.

„Šiandien metavisata yra panašioje stadijoje, kaip internetas 1990-aisiais: viskas dar tik prasideda, ir nors turime tam tikrus pamatus bei viziją, iš tiesų niekas negali tiksliai pasakyti, į ką tai virs realybėje. Yra tam tikros vizijos, idėjos, kurias norima įgyvendinti, tačiau dažnu atveju viskas atsiremia į du paprastus dalykus. Pirma, kaip greit tobulės virtualios bei papildytos realybės įrenginiai, kad jie taptų prieinami daugeliui žmonių ir juos būtų pakankamai patogu naudoti – panašiai kaip kompiuterius ir išmaniuosius telefonus šiandien. Ir antra, ar susidarys kritinė masė žmonių, kurie išties norėtų jais naudotis“, – sako „Telia“ kompiuterių ekspertas Simonas Tilindis.

Internetas kitaip

Pačios metavisatos idėja nėra nauja. Tam tikra prasme metavisatą, ar tiksliau jos atskiras dalis, jau daugelį metų galima sutikti įvairiuose kompiuteriniuose žaidimuose, nuo „Fortnite“, „Roblox“, iki „Minecraft“ ir „Second Life“. Beje, būtent pastarasis žaidimas geriausiai atspindi metavisatos idėją: tai erdvė, kur žmonės gali susitikti, bendrauti, dirbti, žaisti, prekiauti ir daryti daugelį kitų dalykų, ką veikia ir realybėje – tik virtualiai.

Pagrindinis skirtumas tas, kad „Second Life“ vyksta dvimatėje erdvėje, o metavisata pirmiausia orientuota į 3D aplinką.

Bet net jei šiam žaidimui būtų suteikta pilnavertė 3D patirtis (ką jo kūrėjai nesėkmingai bandė padaryti), tai anaiptol nebūtų metavisata, o vis dar tik jos dalis, „pasaulis“. Kitaip sakant, jei metavisatą palygintume su internetu, tai tokia platforma būtų kaip atskiras tinklalapis.

Trūksta jungiančios grandies

Tokių metapasaulių jau yra ne vienas. Tam tikra prasme šis apibrėžimas taikytinas jau minėtiems žaidimams „Fortnite“, „Roblox“ ir „Minecraft“, taip pat yra ne vienas startuolis, siūlantis susikurti savo ar išsinuomoti esamą metaerdvę – nuo „Spatial“, „Breakroom“, „MeetinVR“, iki „Microsoft“ vystomo „AltspaceVR“.

Tačiau metavisatai šiuo metu trūksta vieno esminio, pamatinio dalyko: tai šiuos ir kitus – ateities – metapasaulius vienijančios, jungiančios technologijos, kuri leistų juos visus atrasti ir tarp jų betarpiškai keliauti, su tuo pačiu avataru ir jam priklausančia „nuosavybe“, nuo išvaizdos ir aprangos, iki piniginės.

Skamba kaip socialinio tinklo profilis, tiesa? Nenuostabu, kad šios misijos ėmėsi ne kas kitas, o „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas. Pernai metų pabaigoje pervadinęs kompaniją į „Meta“, jis surengė futuristinį pristatymą, kuriame pademonstravo savąją metavisatos viziją, kurios epicentre, savaime suprantama, yra ta pati „Meta“.

„M. Zuckerbergo užmojai išties įspūdingi, bet daugelio jų įgyvendinimui reikės ne vienerių metų technologijų pažangos. Ir net ją pasiekus lieka antrasis klausimas: ar žmonės to išties norės bei visu tuo naudosis?“ – retoriškai klausia S. Tilindis.

Į metavisatą – ne nerti, bet bristi?

„Meta“ anaiptol nėra vienintelė technologijų milžinė, tikinti metavisatos ateitimi ir pasiruošusi atkąsti nemenką jos pyrago dalį. Bent kelis su metavisata susijusius projektus vysto ir „Microsoft“, o jos pastarųjų metų apsipirkimai, įskaitant 70 mlrd. dolerių vertės žaidimų studijos „Activision Blizzard“ sandorį, tik patvirtina apetitą ir užmojus visose srityse, nuo pramogų ir laisvalaikio, iki darbo ir bendradarbystės.

Kita vertus, „Microsoft“ supranta, kad virtualios realybės įranga nei per metus, nei per trejus neatsidurs kiekvienuose namuose ir net kiekvienoje įmonėje. Užtat kompiuterius ir telefonus žmonės jau turi. Tad kodėl kelionės į metavisatą nepradėjus su jais? Žinoma, tai toli gražu ne ta patirtis, kurią žada metavisata, bet kiekvienas maratonas prasideda nuo treniruočių.

Vienas iš tokių žingsnių laukia dar šių metų pirmąjį pusmetį. Siekdama virtualiems „Teams“ susitikimams suteikti daugiau interaktyvumo, „Microsoft“ planuoja sudaryti galimybę juose dalyvauti su savo susikurtais 3D avatarais. Taip pat „Teams“ atsiras virtualios erdvės, kuriose žmonės galės ne tik bendrauti, dalintis idėjomis, bet ir naudoti kitas „Microsoft“ programas dirbdami su įvairiais projektais.

„Žmonėms reikia laiko įsisavinti naujas technologijas, su jomis apsiprasti. Galbūt tai ir yra raktas į metavisatos ateitį: ne žmonės turi jos ieškoti, o ji pati turi ateiti pas žmones jiems pažįstamose aplinkose, atskleisdama naujas galimybes, formatus, darbo būdus. Kad ir pamažu, fragmentuotai, bet lengvai ir suprantamai. Su laiku jas pasivys ir naujos kartos technologijos, kuriomis tą patį galėsime patirti naujai“, – svarsto S. Tilindis.

Internetinės parduotuvės jau nieko nebestebina. Jas turi net ūkininkai, kurie, atrodo, su kompiuteriais neturi daug ką bendro. Kaip sukurti internetinę parduotuvę, kuri būti ir graži, ir veiksminga?

Internetine parduotuvė yra tik viena iš elektroninio verslo formų, kurias reiktų pristatyti išsamiau.

3 sėkmingos el. parduotuvės receptai


Aišku, sėkmingos parduotuvės receptų yra ir daugiau, tačiau norime išskirti tris įdomiausius.

1. Parduodantis pradinis puslapis.Jame turi būti pakankamai nemažai informacijos ir apie el. parduotuvės veiklą, ir apie išskirtine prekes. Visada išskirkite akcijines prekes, kurias norite parduoti aktyviau. Jų daug nereikia, nes tada lankytojas jaučiasi it eilinėje kategorijoje. Naudokite daug reklaminių antraščių, kad atkreiptumėte pirkėjų dėmesį.
2. Tiksliniai nukreipimo puslapiai.Nukreipimo puslapis (landing page) gali parduoti vieną produktą arba kelis. Daugelis el. parduotuvių daro klaidą, kai nukreipimo puslapį padaro panašų į eilinį paieškos rezultatų puslapį. Taip paprasčiausia, tačiau ar geriausia? Ypač prasta situacija, kai dauguma reklamuojamų prekių išperkama ir lieka tik 1-3 prekės. Tada puslapis atrodo nykus ar net apleistas. Čia reiktų pasistengi ir kiek padirbėti ir su turiniu, ir su papildomomis iliustracijomis. Be to kiekvienam nukreipimo puslapiui galima pradėti ne tik Google Ads, bet ir SEO kampaniją. Svarbu, kad jie būtų optimizuoti tam tikriems žodžiams. Tam padės ir nemokamas straipsnių talpinimas svetainėje krvi.lt
3. Nuolatos veikiantis klientų aptarnavimo „messengeris“.Tai speciali pokalbių programėlė, kuri iššoka atsidarius puslapį. Naktį gali veikti gerai sukurtas chatbotas, o dieną – realus žmogus. Paprastai galima matyti lankytojo lankomus puslapius ir jį užkalbinti, pasisiūlyti padėti. Tokie lankytojai jaučiasi pamaloninti ir jei nepirks iš karto, tai ateis kitą dieną.

Tinkamai pateikti kontaktai


El. parduotuvė, kuriai negalima paskambinti ar gauti atsakymų į parašytus laiškus greičiausiai priklauso sukčiams. Dėl to visada reikia pateikti realius kontaktus, kad žmonės galėtų pabendrauti gyvai. Tai reikalauja investicijų, tačiau atsiperkamumas tikrai geras.
Kai kontaktų linija sutvarkyta, lieka ją tinkamai paryškinti internetinėje parduotuvėje. Tai turi padaryti el. parduotuvės kūrėjai.

Beje, galima kontaktus duoti ir tam tikro žmogaus. Lankytojams smagiau bendrauti su konkrečiu darbuotoju, o ne su „kažkuo iš įmonės“, kurie paprastai nieko nežino arba turi palaukti, kol „valdžia“ kažką paaiškins…

Tam tikrų produktų pristatymai


Pristatykite tam tikras prekes tinklaraščio straipsniuose. Visada žmonėms galima duoti pasiskaityti plačiau apie tam tikrą prekę, galbūt parodyti trumpą vaizdo klipą. Tai naudinga ir SEO tikslams. Juk geriau parduoti einamiausias prekes, nei laukti, kol kažkas suras pačias brangiausias…

El. parduotuvių kūrėjai turi sukurti el. parduotuvę taip, kad ji atliktų visas reikalingas funkcijas. Aišku, viskas turi būti daroma greitai ir patogiai. Tam gali prireikti ir UX specialisto pagalba.

Internetinė parduotuvė vs. prekių katalogas


Interneto parduotuvė turi turėti vieną funkciją, kad ji skirtųsi nuo paprasčiausio prekių katalogo – užsakymo modulį. Tai reiškia, kad prekių kataloge šalia kiekvienos prekės turi būti mygtukas „Užsakyti“, kuris nuvestų lankytoją į tam tikrą erdvę, kurioje jis galėtų atlikti apmokėjimo, asmenybės patvirtinimo veiksmus. Kaip visa tai atrodo realiai? Užeikite į Senukai.lt ir e-senukai.lt ir skirtumas bus akivaizdus. Senukai.lt yra prekių katalogas, o e-Senukai.lt – elektroninė parduotuvė.

Universali internetinė parduotuvė vs. nišinė internetinė parduotuvė


El. komercija yra tuo įdomi, kad čia veikia panašūs principai, kaip ir normalioje prekyboje. Štai pavyzdžiui, yra keli didieji tinklai, keli mažieji tinkliukai ir daugybė pavienių parduotuvių – nedidelių, nuosavo namo verandoje, kioskai, ar tik nuomota vieta turguje. Aišku, yra ir tų, kurie prekes parduoda tiesiog ant gatvės. Internete šis prekybos būdas primena skelbimų puslapius, virtualius turgelius, kur visi susineša, kas ką turi. Bet grįžkime prie universalios internetinės parduotuvės. Jos paskirtis – prekiauti kuo įvairesnėmis prekėmis. Taip šalia kompiuterių atsiduria vaikiški rūbai, kėdės, automobilio detalės ir kitos prekės. Tai lyg didelė Maksima ar HyperRIMI, kur viskas sudėliota į savo lentynas – kategorijas. Nišinė parduotuvė, tuo tarpu, prekiauja tik tam tikros rūšies prekėmis. Pavyzdžiui tik vaikiškais rūbais arba tik baldais.

Kuri geresnė?

Reikia lyginti kainas bet kuriuo atveju. Didelė parduotuvė paprastai gali iš tiekėjo gauti geresnę kainą, todėl prekės gali būti pigesnės, tačiau iš kitos pusės pačios el. parduotuvės išlaikymo ir aptarnavimo išlaidos gali pabranginti prekes tiek, kad nišinėse jos bus pigesnės. Dėl to reiktų pasilyginti kainas ir pirkti ten, kur tas pats arba analogiškas pirkinys yra pigesnis.

Bet kuriuo atveju, svarstyklės svyra į universalių internetinių parduotuvių pusę. Jų nėra labai daug, o nišinėse galima pasimesti. Be to nišinės parduotuvės dažnai pačios leidžia prekiauti universaliosioms savo produkcija, nes jos gali generuoti didesnius lankytojų srautus. Universaliosioms interneto parduotuvėms ateityje seksis kur kas geriau, kai rinka prisipildys. Ženklų jau yra, nes Lietuvos verslininkai pradėjo eiti į kitas rinkas, besirūpindami platesne pirkėjų auditorija, o tai gali būti laikoma ženklu, kad pas mus jau darosi ankšta. Ateitis parodys, kas yra kas, tačiau universalios parduotuvės turi didesnius šansus išsilaikyti ir nešti stabilų pelną jų savininkams.

 

 

 

užsakymo numeris: 2021082302
Puslapis 1 iš 3
6G internetas taps kaip oras, kuriuo kvėpuojame

Didieji duomenys rodo, kur Joninių vainikus pynė lietuviai: viena kryptis buvo itin populiari

Tobulo garso paieškos: jei renkatės naujas ausines, atkreipkite dėmesį į šiuos parametrus

„Sony“ pristato naują žaidėjams skirtų priedų seriją „INZONE“

Atnaujinta bilietų pardavimo sistema palengvina vasaros keliones: prie sprendimo sukūrimo prisidėjo ir lietuviai

Į žvejybą pasiimkite ir telefoną: kokie išmanūs įrankiai padės pagauti rekordinį laimikį?

Vasariški orai – iššūkis produktyvumui: 5 programėlės, kurios padės išlaikyti koncentraciją

Programėlės ramesniam miegui: nuo ekrano šviesos valdymo iki knarkimo įrašymo

Nerandate ne tik paparčio žiedo, bet ir telefono? Ekspertas pasakoja, kaip jį surasti

„Huawei“ Stambule pristatė net 7 naujus išmanius įrenginius

Dirbtinis intelektas informaciniame kare: mirtinas priešas ar sidabrinė kulka?

Lietuvoje paskutiniu skambučiu užbaigta taksofonų era

Kovai su dezinformacija Lietuvoje - pasaulyje populiarus žaidimas 

3 situacijos, kuriose planšetinis kompiuteris palengvins jūsų kasdienybę

Šiltojo sezono maudynės – „daužynės“: pirmoji pagalba ištikus vasariškoms telefono traumoms

„Apple“ ir „Google“ žengė dar vieną žingsnį: jūsų piniginė gali tapti muziejine relikvija