Bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su analogišku laikotarpiu pernai, išaugo 5,8 proc., iki 205,1 mln. Eur, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) surinkti duomenys. 

Tendencijos kol kas nesikeičia – didžiausią įtaką tokiam augimui turi pajamos, gautos už mobiliojo interneto paslaugas. Jos per pirmus tris metų mėnesius pasiekė 87 mln. Eur ir sudarė 42,4 proc. visų elektroninių ryšių sektoriaus pajamų.

Toliau auga ir mobiliuoju ryšiu išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis. Palyginti su 2022 m. I ketvirčiu, šiemet jų išsiųsta ir priimta 25 proc. daugiau. Ši tendencija atspindi ir mažėjantį tradicinių paslaugų teikiamų fiksuoto ryšio tinklais, pvz. televizijos, kalbinio ryšio paslaugų gavėjų skaičiaus mažėjimą.

Nuosekliai didėja ir įrenginių tarpusavio sąveikai naudojamų ryšio numerių M2M (angl. Machine to Machine, Man to Machine, Machine to Man) paslaugoms teikti skaičius. Palyginti su 2022 m. IV ketv., padidėjo 17,1 proc., iki 871,5 tūkst.

„535,2 tūkst., arba 61,4 proc. visų M2M paslaugų buvo teikiamos tarp įrenginių, pavyzdžiui, perduodant įvairių skaitiklių duomenis. Pagal galinių įrenginių, naudojamų M2M paslaugoms teikti, skaičių UAB „Bitė Lietuva“ užėmė 50 proc. rinkos“, – aiškina Raimonda Purvienė, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės patarėja.

2023 m. I ketv. fiksuotojo kalbinio ryšio paslaugų gavėjų skaičius buvo mažiausias nuo 2021 metų. Jis per metus sumažėjo 12,3 proc., iki 241,7 tūkst.

„Mažėja ir fiksuotojo ryšio tinkle inicijuotų skambučių trukmė. Šiemet ji trumpesnė 26,1 proc., palyginti su2022 m. I ketvirčiu. Tikėtina, kad šiam mažėjimui įtakos turi ir mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų ir ne elektroninių ryšių paslaugų, pavyzdžiui, „Viber“, „WhatsApp“, „Facebook Messenger“ naudojimas“, – teigia R. Purvienė, RRT ekspertė.

2023 m. I ketvirčio elektroninių ryšių sektoriaus apžvalga parengta remiantis elektroninių ryšių paslaugų teikėjų RRT pateiktais duomenimis apie per 2023 m. pirmąjį ketvirtį vykdytą veiklą. Visa apžvalga paskelbta RRT tinklalapyje.

Didžiausio mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ interneto apsauga per vieną mėnesį aptiko ir užblokavo beveik 3 mln. interneto grėsmių. Kaip pastebi Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, kenkėjiškos atakos buvo vykdomos iš beveik 21 tūkst. kenksmingų svetainių, tačiau tinklo lygmeniu veikianti operatoriaus apsauga daugelį jų sėkmingai aptiko. Ekspertas sako, kad dažniausia sukčių taktika – užkrėsti įrenginį kenkėjiškomis programomis. 

„Tele2“ pasitiki daugiausiai klientų Lietuvoje, o nuolat rūpintis jų saugumu virtualioje erdvėje yra mūsų prioritetas. Nesenai pristatyta tinklo lygmeniu veikianti apsauga – ir jau matome pirmuosius jos veikimo rezultatus. Užsisakius „Tele2" interneto apsaugą klientams nereikia atlikti jokių papildomų žingsnių, tačiau ji efektyviai užkirto kelią net 3 mln. saugumo grėsmių per mėnesį“, – aiškina D. Drakickas.

Internete daugiau grėsmių nei atrodo

Kibernetinių sukčių taktikų – itin daug, o dar sunkesnė užduotis – jas visas atpažinti. Nepakanka tik atsakingai naršyti, nes daugelis kenkėjiškų programų į jūsų įrenginį gali patekti jums nepastebint.

Tačiau nuo daugelio interneto grėsmių apsaugoti gali operatoriaus „Tele2“ sukurta interneto apsauga. Ji užtikrina, kad kenkėjiškas turinys, užkrėstos nuorodos jūsų kompiuterio ar kito išmanaus įrenginio, kurį tuo metu naudojate, nepasiektų. Ši apsauga perspėja jus, kai netyčia užklystate į užkrėstą puslapį, identifikuoja netikras nuorodas ir akimirksniu visą kenkėjišką turinį užblokuoja. 

Nors tai vyksta automatiškai, apsauga suteikia ir galimybę papildomai pažymėti, kokius puslapius norėtumėte blokuoti. Kaip sako D. Drakickas, tokiu būdu galima apsaugoti vaikus nuo, pavyzdžiui, jų amžiui netinkamo turinio. Be to, aptikusi kenkėjiškas svetaines paslauga apie jas perspėja jūsų pasirinktu būdu – savitarnos svetainėje, SMS žinutėmis ar el. laiškais. 

Dažniausiai pasikartojančios atakos

Išaiškėjo, kad kol kas dažniausiai pasitaikanti interneto grėsmė – įvairios kenkėjiškos programos. Dažniausiai tai virusais užkrėstos svetainės, el. laiškai, įvairūs failai. Tam, kad šios programos užkrėstų įrenginį, pakanka jas atsisiųsti, o kartais vien nuspausti netinkamą nuorodą. 

Kaip parodė „Tele2“ duomenys, operatoriaus tinklo apsauga balandį daugiausiai aptiko ir užblokavo vadinamųjų Trojos (arba trojanų) programų. Ši užkrėsta programinė įranga gali aktyvuotis tik tuomet, kai į savo įrenginį ją atsisiunčiate. Tuomet trojanai gali gauti prieigą prie neskelbtinų duomenų ir juos modifikuoti ar ištrinti. Ši programa neplinta savaime, tačiau gavusi prieigą prie jūsų išmaniojo, jį gali net sugadinti. 

Pastebėta, kad sukčiai naudoja ir labiau specifines kenkėjiškas programas, kurios yra nukreiptos į interneto svetaines. Viena iš tokių – „Mal/HTML-GENA“ progama. Ja užkrėstas įrenginys klaidingai nustato saugius ir nesaugius interneto tinklalapius, o tokiu būdu daug lengviau užkrėsti įrenginį virusais. „Tele2“ interneto apsauga balandžio mėnesį vien šią programą aptiko apie 22 tūkst. kartų. 

Daugėja „fišingo“ ir „botneto“ apgaulių

Be kenkėjiškų programų operatoriaus interneto apsauga nustato ir „fišingo“ (angl. „phishing“)  atakas. Fišingo apgaulės dažniausiai plinta el. laiškais, trumposiomis žinutėmis, taip pat ir pokalbių programėlėse, kuriose matomi pranešimai, žadantys, kad nuspaudę specialią nuorodą, laimėsite prizą. 

Iš tikrųjų šios nuorodos jus nuveda į domenus su kenkėjiškais kodais, kuriuose nutekinami asmeniniai duomenys. D. Drakickas pastebi, kad „Tele2“ interneto apsauga padėjo užkardyti daugiau nei 800 tūkst. tokių aktyviai veikiančių „fišingo“ atakų – beveik 6 kartus daugiau nei tų pačių metų kovą. 

Be to, ekspertas pabrėžia, kad dabar kai kurie kibernetiniai nusikaltėliai jungiasi ir į ištisus „botneto“ – kenkėjiškomis programomis užkrėstų įrenginių – tinklus, kuriuose siunčia užkrėstus elektroninio šlamšto laiškus (angl. „spam“), stengiasi pasiekti privačius duomenis. Apsisaugoti nuo „botneto“ gali padėti operatoriaus interneto apsauga ir reguliarus, laiku atliekamas programinės įrangos atnaujinimas.

Pastarųjų savaičių renginių maratonas įrodė, kad Lietuva oficialiai įžengė į naują mobiliojo interneto erą – jo iš rikiuotės nebegali išvesti net didžiausios žmonių minios. Praėjusią savaitę rekordinį skaičių sunkiojo metalų gerbėjų Vingio parke šokdinęs „Rammstein“ koncertas, krepšinio sirgalių minias iš viso pasaulio į Kauną sukvietę Eurolygos finalai ir kiek anksčiau didžiausius technologijų entuziastus subūrusi „LOGIN“ konferencija 5G tinklui pasirodė esantys tik apšilimas. Šių renginių metu „Telia“ mobilusis internetas ne tik nestrigo, bet ir viršijo 600 Mb/s atsisiuntimo spartą su dešimtimis tūkstančių vartotojų vienoje vietoje.

„Nepaisant greito ryšio technologijų progreso, dar prieš keletą metų keliolika ar net mažiau tūkstančių vartotojų vienoje vietoje „ant menčių“ paguldyti galėjo net ir moderniausią 4G tinklą. Tačiau pagaliau gavę progą tokio masto apkrovų sąlygomis išbandyti pernai oficialiai įjungtą 5G, galime tik patvirtinti, kad penkta tinklo karta visam tam deda tašką. 5G leidžia mums pasiūlyti tokius interneto talpos ir spartos klodus, kad jų visiškai pakanka net ir tokiems pasaulinio lygio renginiams, kaip liepą Lietuvoje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas“, – teigia „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

Pakako ir transliacijoms, ir bet kam kitam 

Pasak „Telia“ atstovo, buvo planuota, kad „Rammstein“ koncertas bus turbūt didžiausio tankumo renginys per visą Lietuvos istoriją, prilygstantis nebent beveik prieš 30 m. tame pačiame Vingio parke vykusiam grupės „Foje“ atsisveikinimo koncertu. Todėl dar gerokai prieš nuskambant pirmiesiems būgnų ir gitarų akordams, „Telia“ koncerto prieigose aktyvavo papildomą ryšio įrangą, kurios veikimas viršijo lūkesčius.

„Ryšio infrastruktūrai koncertai yra ypatingas iššūkis ne vien dėl didelio abonentų skaičiaus vienoje vietoje, bet ir todėl, kad dauguma žmonių jų metu mobilųjį internetą pradeda naudoti kur kas intensyviau, nei įprastai. Daugelis neatsispiria pagundai draugams siųsti vaizdo įrašų ar skambinti vaizdo skambučiais, dėl ko ryšys „ant šono“ gula dar netgi nenuskambėjus pirmosioms dainoms, kaip nutiko kitų operatorių atveju. Tačiau mūsų 5G sugebėjo pademonstruoti 500-600 Mb/s vidutinį atsisiuntimo, ir iki 80 Mb/s išsiuntimo greitį, net miniai su atlikėjais visu garsu šaukiant „Du hast mich“, – įspūdingais 5G pajėgumais džiaugiasi A. Šemeškevičius.

Dar geresnis 5G rezultatas pademonstruotas per Kauną drebinusį Eurolygos finalo ketverto turnyrą. Lietuvos ir iš viso pasaulio atvykusiems krepšinio sirgaliams buvo prieinama net 752 Mb/s sparta.

Tokios greitaveikos būtų per akis, net ir norint draugams savo įspūdžius gyvai transliuoti 4K raiška, jau nekalbant apie žinutes, „Instagram Stories“ ir kitas šiuolaikinio žmogaus komunikacijos formas. Be to, technologijų vadovas prideda, kad dideli 5G pajėgumai nuima apkrovą nuo 4G infrastruktūros, kuri vis dar gyvybiškai būtina balso skambučiams, todėl žmonės be sutrikimų galėjo pasiskambinti minioje pasimetusiems draugams ar pasidalinti įspūdžiais su namuose likusiais artimaisiais.

Lyg apšilimas prieš egzaminą 

„Telia“ atstovas akcentavo ir gerą 5G pasirodymą per kitą ryšio kokybei reiklų renginį – „LOGIN“ konferenciją, kurioje tradiciškai susirenka itin daug pažangiausius išmaniuosius įrenginius turinčių ir jų galimybių išnaudoti nevengiančių asmenų. Ryšio įrangos statistika rodo, kad konferencijos dalyviai mobiliuoju internetu naudojosi išties intensyviai, kadangi per kai kurias 5G bazinių stočių celes per valandą buvo perduota net iki 16 gigabaitų duomenų.

Vis dėlto nepaisant intensyvaus duomenų vartojimo, bendra renginio prieigų „Telia“ 5G infrastruktūros apkrova neviršijo net pusės esamų galimybių – įranga būtų atlaikiusi ir kur kas didesnį ryšio naudotojų skaičių ar duomenų srautą. Šis faktas džiugina, kadangi per „LOGIN“ savotiškai buvo patikrintas Lietuvos pasiruošimas jau liepą tame pačiame LITEXPO kongresų centre vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, ir įsitikinta, kad jo metu mobiliojo interneto problemų neturėtų kilti.

„Kalbėdami apie penktos kartos tinklo pranašumus, dažnai minime pritaikymą savavaldžiams automobiliams ir kitus futuristinius scenarijus, kurie paprastiems žmonėms atrodo sunkiai apčiuopiami. Šie pastarųjų savaičių renginiai kaip tik ir tapo tuo „žemišku“ pavyzdžiu, kuo 5G skiriasi nuo 4G. Tai internetas, kuris veikia akimirksniu nepriklausomai nuo vietos ar to, kiek žmonių jus supa. 5G suteikia tą užtikrintumo jausmą, kad ryšys visada bus ir su juo pavyks nuveikti tai, ką norite“, – apibendrina ekspertas.

Skubate nusipirkti koncerto bilietus, norite atverti svarbų dokumentą, o jūsų puslapis rodo „Klaida 404“? Dažnai ji atsiranda pačiu netinkamiausiu metu ir praneša, kad svetainės serveris neberanda jūsų puslapio. Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi veiksmingiausiais būdais, kaip paprastai ištaisyti šią klaidą ir vėl atverti norimą naršyklės puslapį. 

„Įsivaizduokite, norite įprastai atidaryti puslapio nuorodą, bet vietoj to, kad patektumėte į norimą svetainę, matote iššokusią klaidą, kuri sako, kad puslapio pasiekti negalite. „Klaida 404“ yra standartinė naršyklės problema. Ji rodo, kad interneto svetainė, kurioje norite apsilankyti, dėl įvairių priežasčių yra nebepasiekiama“, – paaiškina A. Lukošius.

Ką rodo „Klaida 404“?

Paprastai atsiradęs „Klaidos 404” pranešimas rodo, kad sugeneruota URL nuoroda, vedanti į svetainę, yra neteisinga arba visai neegzistuojanti. Kitaip tariant, interneto paieškos sistemos rodo, kad serveris pasiekiamas, o konkretus puslapis nebe. Tada interneto naršyklė negali jo atverti ir vietoj to išmeta klaidą. Apie tai praneša specialiai sugeneruotas pranešimas, kurį matote savo kompiuterio ekrane. Kadangi šį pranešimą kiekviena interneto svetainė generuoja savarankiškai, kiekvieną kartą jis gali būti skirtingas. Dažniausiai jis atrodo taip: „404 nerastas”, „Prašomas URL nerastas serveryje“ arba „HTTP 404“. 

Dažniausiai interneto svetainė nebepasiekiama, kai jos nuoroda buvo ištrinta, kelis kartus koreguota, įvesta neteisingai arba apskritai – nebeegzistuojanti. Ši klaida atsiranda ir tuomet, kai ir pats anksčiau egzistavęs interneto puslapis yra koreguojamas arba visai ištrintas. Tai reiškia, kad URL nuorodos adreso, kuris veda į tam tikrą interneto vietą, neranda interneto paieškos sistemos. 

Ar „Klaida 404“ lemia svetainės reputaciją?

Jūsų naršyklės paieškos sistemos stengiasi išvengti 404 tipo klaidų ir seka, kaip dažnai jos atsiranda. Jeigu jūsų naršyklė dažnai neatidaro svetainių ir meta šią klaidą, tai rodo, kad jūsų svetainė nėra gerai prižiūrima. Dažnai iššokantys klaidos pranešimai turi neigiamą įtaką svetainės reputacijai. Kai kurios naršyklės, įskaitant ir „Google“, gali sumažinti svetainės pasiekiamumą ir jos nebeindeksuoti vien dėl to, kad tam tikrame puslapyje dažnai meta šio tipo klaidą. Tai reiškia, kad tada šį puslapį sunkiau atrasite įprastai naršydami internete.

Be to, kai dažnai pasikartoja ši klaida, prarandamas ir vartotojų pasitikėjimas. A. Lukošiaus teigimu, jeigu šio tipo klaida pasikartoja dažnai, daugelis interneto vartotojų nesivargina tęsti paieškos ir surasti puslapį antrą kartą. Priešingai – paprasčiausiai užveria langą, kuriame rodo klaidą, nes nebepasitiki svetainės saugumu.

Kaip ją ištaisyti?

Pirmiausia, pabandykite iš naujo įkelti puslapį. Puslapį perkrauti galite ir kitu būdu. Jeigu naudojatės „Windows“ kompiuteriu, galite nuspausti mygtuką „F5“, tuo tarpu „Apple“ kompiuteriuose perkrauti puslapį galite nuspaudę mygtukų kombinacijas „Command + R“. 

Kartais puslapis gali neįsijungti dėl klaidų pačioje nuorodoje. Tokiu atveju pasitikrinkite, ar teisingai suvedėte URL nuorodą. Be to, pabandykite patrumpinti pačią nuorodą ir paties puslapio ieškokite tik populiariausiose paieškos sistemose – „Google“ arba „Bing“. Jeigu nujaučiate, kad atsirandusi „Klaida 404“ – visai ne naršyklės ar pačios nuorodos problema, gali būti, kad jums reikia  išvalyti savo naršyklės talpą ir ją kiek atlaisvinti. Tai reikėtų padaryti, jeigu nuorodą galite pasiekti per telefoną arba planšetę, bet ne per kompiuterį.  

Dar vienas būdas, jeigu nujaučiate, kad tai jūsų kompiuterio problema, o ne pačios svetainės ar nuorodos – pakeisti savo unikalų kompiuterio DNS serverį. DNS serveriai susieja jūsų domeną (nuorodos pabaigas „.lt“ arba „.com“) su atitinkamu IP adresu. Tai reiškia, kad norint pasiekti internetinį puslapį, paieškos sistemoms pakanka įsiminti tik domeną.

Norint pakeisti DNS serverį „Windows“ kompiuteryje, pakanka užeiti į nustatymus, spustelti „Network & Internet” ir tada paspausti „Change Adapter Settings“. Jeigu DNS norite pakeisti „Apple“ kompiuteryje, reikėtų taip pat nueiti į nustatymus, paspausti „System Settings“, tuomet „Network“, eiti į „Details“ ir galiausiai spustelti „DNS“.

Šis būdas gali suveikti tuomet, kai jūsų svetainė rodo klaidą kompiuterio ekrane, bet veikia kituose įrenginiuose. 

Vaizdiniai duomenys šiandien sudaro didžiąją interneto srauto dalį, bet vartotojai norėtų, jog į internetą persikeltų skonio ir uoslės jutimai. Tinklo technologijų bendrovės „Ericsson“ atlikto tyrimo duomenimis, jau 2030 metais žmonės tikisi, kad internetas jiems leis pajusti skonius bei kvapus, valdyti girdimus garsus ir netgi smegenims tiesiogiai keistis informacija su pasauliniu tinklu. Stebėtinai daug juslinių technologijų jau šiandien žengia pirmuosius žingsnius.

„Vartotojai nėra rinkos analitikai ar inovacijų ekspertai, kad galėtų nuspėti artimiausių metų technologijų vystymosi kryptį, tačiau jų norai ir pageidavimai greičiausiai neliks nepastebėti ir vienaip ar kitaip paveiks technologijų raidą. Dabartiniame internete visuomenė pasigenda įtraukumo ir stipresnių pojūčių, kadangi dauguma jo suteikiamų patirčių apsiriboja garsu ir vaizdu. Šios problemos sprendimas – utopiškai skambantys smegenų implantai, skonio ekranas, skaitmeniniai kvapai ir tikrovišką erdvės pojūtį kuriantis garsas“, – galimus netolimos ateities sprendimus vardija „Telia“ IoT padalinio vadovas Remigijus Brasius.

Smegenys – valdymo instrumentas

Rinkdami ilgą tekstą klaviatūra arba nuobodžiai slinkdami jau ketvirtą „Google“ paieškos puslapį greičiausiai ne kartą esame pagalvoję apie stebuklingą kompiuterį, kuris galėtų skaityti mintis ir įvairioms užduotims atlikti nereikalautų jokių aktyvių mūsų veiksmų. „Ericsson“ apklausų duomenis, panašių sprendimų pasirodymo rinkoje vartotojai laukia jau pakankamai greitai. 6 iš 10 apklaustųjų tikisi, kad 2030 m. papildytos realybės akiniai galės tiesiai prieš jų akis atvaizduoti žemėlapį, o maršrutai bus pateikiami vos pagalvojus apie tam tikrą kelionės tikslą.

„Prieš gerą dešimtmetį elektronikos valdymas mintimis skambėjo kaip siužetas iš fantastikos romano. Tačiau praėjusią savaitę į viešumą nutekėję duomenys rodo, jog Elono Musko 2016 m. įkurta „Neuralink“ kompanija iš JAV institucijų jau bandė gauti leidimą atlikti smegenų implanto bandymus su žmonėmis. JAV Maisto ir vaistų administracija kol kas tokį prašymą atmetė dėl galimo pavojaus sveikatai, bet šis faktas liudija, kad pažangiausiose pasaulio laboratorijose jau kuriami smegenų sujungimo su išmaniaisiais įrenginiais sprendimai“, – pasakoja R. Brasius.

„Neuralink“ savo interneto puslapyje žada leisianti elektronikos prietaisus valdyti be pelės ar klaviatūros, o tiesiog mintimis, prieš tai tam tikrais mąstymo pratimais apmokius sumanius algoritmus.

Kita vertus, specialistas abejoja, kad panašūs įrenginiai rinkoje galėtų pasirodyti per artimiausią dešimtmetį. Pagal dabartinį planą, norint pasinaudoti „Neuralink“ prietaiso galimybėmis, prireiktų sudėtingos jo implantavimo operacijos, kurios metu iš jo išeinantys mikrono storio siūlai būtų įvedami į tam tikras smegenų dalis. Nors bendrovė siekia komplikacijų tikimybę sumažinti iki nulio procedūros atlikimą patikėdami robotui, kol kas vis dar neišspręstas implante esančios ličio baterijos klausimas. Pastaroji reikalauja reguliaraus įkrovimo belaidžiu būdu ir specialistus gąsdina polinkiu sprogti.

Skaitmeniniai kvapai ir elektroninės degustacijos

Vaizdiniai duomenys šiandien sudaro didžiąją interneto srauto dalį, bet vartotojai norėtų, jog į internetą persikeltų skaitmenizacijos dar nepaliesti skonio ir uoslės jutimai. 4 iš 10 žmonių tikisi, kad 2030 m. apsipirkinėdami internete ir žiūrėdami maisto gaminimo laidas galės nuotoliniu būdu paragauti įvairių skanėstų, 56 proc. vartotojų mano tuo metu jau galėsiantys pajusti rodomų filmų kvapus.

„Vizija perteikti filmų kvapus buvo bandyta įgyvendinti dar 1960 m., kai „Smell-O-Vision“ sistema kino teatro salėje paleisdavo tam tikrą aromatą pagal tuo metu skambantį kino filmo takelį. Panašius sprendimus tuo metu išbandė net keletas JAV kompanijų, bet tuometinės technologijos neleisdavo kvapų paleisti preciziškai reikiamu laiku ir kinomanų pernelyg nesužavėjo. Šiais laikais tą mūsų namuose galėtų atlikti išmanus įrenginys, kuris paskleistų kiekvienam filmui atskirai įsigyjamą kvapų rinkinį arba netgi galėtų įvairius kvapus susintetinti iš tam tikrų bazinių komponentų“, – svarsto „Telia“ atstovas. 

Panašios idėjos prototipą, tik su skonio pojūčiu, dar 2021 m. pademonstravo vienas japonų profesorius. „Taste the TV“ pavadintas prietaisas naudoja dešimties skonių kanistrų karuselę, kurių tam tikra kombinacija užpurškiama ant higieniškos televizorių dengiančios plėvelės. Taip siekiama leisti žmonėms nuotoliniu būdu paragauti pačių įvairiausių ekrane rodomų patiekalų, ką galima panaudoti virtualiems geriausių restoranų turams ir kitoms dar negirdėtoms virtualioms pramogoms.

Į kitą erdvę nukeliantis garsas

Ne mažiau už skaitmeninius kvapus bei skonį žmonės pageidauja ir labiau įtraukiančių garso patirčių. „Ericsson“ skaičiavimais, 60 proc. vartotojų per ateinantį dešimtmetį žaidimuose ir filmuose tikisi pradėti girdėti jiems iš nugaros ateinančių herojų žingsnius ir kvėpavimą bei gebėti iš klausos nustatyti jų padėtį erdvėje lygiai taip, kaip ir realiame pasaulyje. 

„Juslinio interneto kontekste šis visuomenės lūkestis yra bene realiausiai įgyvendinamas. Trečios kartos „AirPods“, „Samsung Galaxy Buds 2 Pro“ ir dauguma kitų pastaraisiais metais išleistų populiarių ausinių jau palaiko vienokią ar kitokią tikroviško erdvinio garso technologiją. „Apple“ produktas netgi gali sekti galvos judesius ir pagal tai „pakreipti“ garsą, kad jaustumėtės lyg vaikščiodami knibždančio miško viduryje ar atsidūrę šėlstančioje sausakimšo muzikos festivalio minioje“, – detalizuoja „Telia“ atstovas.

Tiesa, erdvinio garso patirčiai reikalingos ne tik modernios ausinės, bet ir jų galimybes išnaudoti galintis turinys. Laimė, jį šiandien siūlo praktiškai visos pagrindinės vaizdo turinio platformos, įskaitant „HBO Max“, „Disney+“ ir „Netflix“, siūlantis daugiau, nei 700 tai palaikančių kūrinių, įskaitant garsųjį serialą „Keisti dalykai“ (angl. Stranger Things).

„Telia“ IoT padalinio vadovas rekomenduoja erdvinio garso potyrius išbandyti jau šiandien. „iPhone“ naudojantiems trečiosios kartos „AirPods“, „AirPods Pro“ ar „AirPods Max“ ausinių savininkams reikėtų atverti telefono įrankių juostą (ang. Control Center), palaikyti nuspaudus ant garso stulpelio ir dešiniajame apatiniame kampe spustelėti ant „Spatial Audio“ mygtuko. Tuo metu „Galaxy Buds 2 Pro“ turintiems „Samsung“ telefonų savininkams reikėtų apsilankyti „Galaxy Wearable“ programėlėje ir įjungti „360 Audio“.