
Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Į Kauną jau plūsta marios žmonių iš visos Lietuvos. Kol dalis ketina koncertą išjausti šokant, kiti nekantrauja Justin Timberlake pasirodymą užfiksuoti ir pasidalinti soc. tinklų paskyrose. Už viso šio šurmulio slypi nematoma, bet svarbi užduotis – užtikrinti stabilų ryšį. Ramūnas Mikalauskas, „Telia“ Radijo tinklo vadovas, sako, kad visi mobiliojo operatoriaus klientai galės naudotis kokybišku interneto ryšiu. Vis dėlto, svarbiausiais momentais rekomenduojama rinktis įprastus telefono skambučius per operatoriaus tinklą, o ne programėles – taip išvengiama trikdžių, kai duomenų srautas pasiekia piką.
Ryšys veiks: skambinkite ir dalinkitės
„Žvelgiant iš technologinės perspektyvos, tokie renginiai – tikras išbandymas mobiliojo ryšio operatoriams. Kai nedidelėje teritorijoje susirenka itin daug žmonių, standartiniai sprendimai dažnai nebeveikia. Todėl Dariaus ir Girėno stadione specialiai įrengėme devynias mikro bazines stotis, jas pritaikydami konkrečiam stadiono sektoriui. Kiekviena antena veikia kaip atskira bazinė stotis, o visas tinklas sujungtas, kad aptarnautų didelį lankytojų srautą ir užtikrintų kokybišką ryšį“, – pabrėžia R. Mikalauskas.
Anot jo, žmonės galės be trikdžių skambinti, naudotis mobiliuoju internetu ir kelti turinį į socialinius tinklus. Vis dėlto tokių renginių metu nereikėtų tikėtis aukštos kokybės nuolatinių ir tiesioginių vaizdo transliacijų – joms reikia daug tinklo išteklių.
„Kai vienoje vietoje susitelkia tūkstančiai žmonių, visi turimi tinklo ištekliai dalijami tolygiai – po truputį visiems naudotojams. Tačiau svarbu žinoti, kad ir esant tinklo pikui, pagalbos skambučiai (112) visada turi absoliutų prioritetą, jie eina pirmiausia. Po jų seka standartiniai balsiniai skambučiai per mobiliojo operatoriaus tinklą (VoLTE), o galiausiai – visos duomenų paslaugos. Skambučiai per „WhatsApp“ ar „Messenger“ nėra lygiaverčiai. Jie laikomi tiesiog duomenų srautu ir jiems prioritetas mažesnis, todėl kai skambutis labai svarbus, geriau jį atlikti per operatoriaus tinklą“, – teigia R. Mikalauskas.
Keičiasi atlikėjai, bet ne žmonių įpročiai
Nepriklausomai nuo to, kas lipa ant didžiosios scenos, žmonių elgesys koncertuose išlieka panašus. Iki pagrindinio pasirodymo dauguma žmonių naršo internete, žiūri vaizdo įrašus, siunčia ir gauna įvairią informaciją. Techniniu požiūriu tai reiškia daug duomenų parsisiuntimo (angl. downlink). Šis etapas būna lyg tyla prieš audrą, kol tinklo naudotojai laukia veiksmo.
„Kai scenoje pasirodo pagrindinis atlikėjas, visa situacija apsiverčia aukštyn kojom. Tuomet duomenys nebeparsisiunčiami, o siunčiami į išorę. Žmonės aktyviai dalijasi savo patirtimi socialiniuose tinkluose, kelia nuotraukas, vaizdo įrašus, reakcijas. Šis srautas yra labai intensyvus ir reikalauja didelio tinklo pajėgumo. Tokie įpročiai jau buvo matomi per Jessicos Shy koncertą, kai tinklo apkrova gerokai padidėjo būtent tada, kai į sceną žengė ji“, – paaiškina „Telia“ Radijo tinklo vadovas.
Didžiausia saugumo spraga – paties vartotojo sprendimai
Nors tinklo saugumo požiūriu tokie renginiai paprastai nesukelia didesnių iššūkių, verta savo duomenų saugumu rūpintis ir patiems. Operatoriaus infrastruktūra išlieka tokia pat saugi kaip ir bet kurią kitą dieną. Anot R. Mikalausko, didžiausia grėsmė dažniausiai kyla ne iš tinklo, o iš vartotojų elgesio.
„Žmonių miniose padidėja rizika netekti telefono dėl vagystės ar paprasčiausiai jį pamesti. Be to, daug vartotojų nesąmoningai jungiasi prie nesaugių „Wi-Fi“ tinklų ar atidaro kenkėjiškas nuorodas, taip rizikuodami savo asmeniniais duomenimis. Juk tikras saugumas prasideda nuo mūsų pačių sprendimų. Todėl saugokite save ir savo įrenginius, mėgaukitės koncertu be rūpesčių – o mes jau rūpinamės, kad tinklas veiktų sklandžiai ir saugiai“, – sako R. Mikalauskas.
Ar dar pamenate laikus, kai prieš dešimtmetį 2 gigabaitų (GB) dydžio filmą į asmeninį kompiuterį iš interneto parsisiųsti užtrukdavo daugiau nei dešimt minučių? Šiandien, naudojant moderniausią internetą, toks failas parsisiunčiamas vos per kelias sekundes. Pasak eksperto, nors technologijų evoliucija ne tik spartina duomenų perdavimą, bet ir keičia mūsų kasdienį gyvenimą bei darbo įpročius, ne visada reikia pasitikėti tik tomis technologijomis, apie kurių vystymąsi dabar kalbama daugiausia.
Interneto technologijų vystymasis Lietuvoje, ypač pastaraisiais metais, rodo įspūdingus rezultatus. „Eurostat“ duomenimis, net 90 proc. Lietuvos namų ūkių šiuo metu turi prieigą prie interneto. Didžioji dalis jų naudojasi šviesolaidiniu internetu. Apskritai, Lietuva užima vieną pirmaujančių pozicijų Europoje pagal interneto greičio ir kokybės rodiklius.
Šiuolaikiniuose namuose interneto ryšys tapo toks pat būtinas kaip elektra ar vanduo. Nuotolinis darbas, 4K kokybės vaizdo transliacijos, išmanūs namų prietaisai – visa tai reikalauja ne tik didelio greičio, bet ir ypač stabilaus interneto ryšio.
Būtent dėl to auga ir pačių šalies gyventojų poreikiai. Kokybiškesnis internetas tampa jau nebe prabanga, o netgi būtinybe.
Naujausi – nebūtinai patys efektyviausi
Nors pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama 5G ar būsimai 6G technologijai, interneto technologijų ekspertas, interneto ir TV paslaugų bendrovės „Etanetas“ vadovas Artūr Stefanovič pabrėžia – nepaisant intensyvios tokių technologijų plėtros, nebūtinai reiškia, kad būtent jos yra ar jau netrukus bus vienas patikimiausių bei efektyviausių sprendimų.
„Nors šiuo metu regime labai sparčiai besivystančias 5G ar 6G technologijas, galiu nuraminti šviesolaidinio interneto technologija besinaudojančius gyventojus – ji vis dar turi ir, tikėtina, ateityje turės fundamentalių pranašumų. Visų pirma, šviesolaidžiu perduodamas signalas nėra jautrus išorės trikdžiams, oro sąlygoms ar apkrovoms. Antra, šviesolaidinis ryšys užtikrina simetrinį greitį – vienodą spartą tiek duomenų atsisiuntimui, tiek išsiuntimui, ko negali pasiūlyti bevielės technologijos.
Šiais laikais, kai išmaniųjų namų technologijos tampa vis sudėtingesnės, jos reikalauja kuo stabilesnio interneto ryšio, veikiančio be aplinkos trikdžių. Na, o aplinkos trikdžiams atsparus šviesolaidinis internetas ir užtikrina ne tik reikiamą greitį, bet ir itin žemą signalo vėlavimą, kas ypač svarbu valdant išmaniuosius prietaisus tokius kaip šildymo bei vėdinimo valdikliai ar buitinė technika, realiu laiku“, – sako A. Stefanovič.
Ekspertas atkreipia dėmesį į tai, kad šviesolaidinio interneto greitis jau dabar siekia iki 2,5 Gbps, o technologijoms toliau tobulėjant, artimiausioje ateityje žadama net 10 Gbps sparta. Be to, pasak jo, kitaip nei bevielių technologijų žadami greičiai, kurie dėl įvairių aplinkos veiksnių
praktikoje dažnai būna gerokai mažesni nei žadama, šviesolaidinio interneto parametrai, kone visais atvejais yra iš tikrųjų pasiekiami.
„Be abejo, nereikia nuvertinti ir 5G ir 6G ryšio, nes jis irgi turi savo nišą – puikiai tinka mobiliam internetui ir vietovėms, kur sudėtinga įrengti kitokio tipo internetą. Tačiau kai kalbame apie stabilų, patikimą ir itin spartų interneto ryšį namuose ar versle, tokiais atvejais šviesolaidinis internetas turi kiek daugiau privalumų. Kaip ir minėjau, ypač svarbu suprasti, kad didėjant duomenų srautams ir atsirandant vis daugiau išmaniųjų įrenginių, tik stabilesnis ir mažiau trukdžių patiriantis internetas geriausiai ir užtikrins sklandų jų veikimą“, – aiškina A. Stefanovič.
Kaina vartotojams – racionalus sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje
Vienas esminių faktorių gyventojams renkantis interneto ryšį, kaip ir bet kurioje kitoje situacijoje, tikėtina, yra kaina.
Pasak daugiau nei 20 metų interneto technologijų srityje dirbančio A. Stefanovič, ateityje interneto kainos bene labiausiai priklausys nuo to, kokia bus konkurencija tarp interneto paslaugas siūlančių tiekėjų bei kaip greitai ties interneto technologijomis tobulės jie patys.
Ekspertas pabrėžia, kad kalbant apie interneto paslaugų kainas, vartotojams, visų pirma, svarbu įvertinti ne tik mėnesinį mokestį, bet ir ilgalaikę perspektyvą.
„Namuose diegiant internetą, visuomet patarčiau žvelgti į ilgalaikę perspektyvą. Pavyzdžiui, šviesolaidinė infrastruktūra tarnauja dešimtmečius, o jos atnaujinimas dažniausiai reikalauja tik galinės įrangos pakeitimo. Tuo tarpu bevielės technologijos reikalauja nuolatinių, reguliarių ir dažnesnių investicijų į tinklo atnaujinimą ir plėtrą, kas automatiškai gali atsiliepti patiems naudotojams“, – teigia jis.
Sveikata – irgi svarbus aspektas
Bevielės technologijos, įskaitant 5G ir būsimą 6G, veikia naudodamos elektromagnetines bangas. Tokių technologijų skleidžiama spinduliuotė yra reguliuojama ir privalo atitikti saugumo standartus. Tai žinodami, dauguma vartotojų į galimą elektromagnetinių bangų poveikį sveikatai net nekreipia dėmesio.
Vis dėlto, internetą namuose įsirengti planuojančius ar dar tai tik padaryti besiruošiančius vartotojus, ekspertas įspėja – jokiu būdu nenumokite ranka į net ir menkiausiai sveikatą galinčius paliesti aspektus bei atidžiau įvertinkite esamą padėtį.
„Ilgus metus domintis interneto technologijomis teko pastebėti, kad ir kai kurie moksliniai tyrimai kelia hipotezę, jog mažamečiai vaikai dėl besivystančių audinių ir didesnio vandens kiekio organizme gali būti jautresni elektromagnetiniams laukams. Taip pat ir žmonės, turintys neurologinių ar psichikos sveikatos problemų. Tad, pavyzdžiui, šeimoms su mažais vaikais ir visiems kitiems, kurie gali būti jautresni elektromagnetinei spinduliuotei, visada patarčiau įvertinti ne vien tik interneto greičio ir kokybės aspektus, bet ir tai, kiek jų aplinkoje dėl interneto bus elektromagnetinės spinduliuotės. Tai, ar ji tikrai nepakenks sveikatai“, – sako A. Stefanovič.
Interneto technologijų eksperto manymu, nors bevielės technologijos, tokios kaip 5G ir būsimas 6G toliau gan sparčiai vystysis, artimiausiu metu jos turėtų veikti ne kaip pagrindinis, tačiau tik kaip bendrą interneto infrastruktūrą papildantis elementas.
2024 metais prasidėjo keli svarbūs elektroninių ryšių pokyčių procesai. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) primena apie tris svarbiausius: mobiliojo ryšio tinklų atnaujinimą, telefono numeracijos keitimą ir naujas galimybes 5G technologijai. Šie pokyčiai ne tik pagerins ryšio kokybę, bet ir įneš naujų galimybių šalies pramonės bei verslo sektoriuose.
3G tinklų išjungimas: nauja era mobiliojo ryšio technologijose
3G išjungimo procesas prasidėjo dar 2022 metais, kai tokį ryšį išjungė „Telia Lietuva“. Šiemet apie 3G išjungimo 2025 metais planus paskelbė ir „Tele2“ bei „Bitė Lietuva“.
„3G tinklų technologija jau yra pasenusi, o dauguma šiuolaikinių įrenginių palaiko efektyvesnes 4G ar 5G technologijas. Šis sprendimas leis mobiliojo ryšio operatoriams sutelkti išteklius į spartesnį ir kokybiškesnį ryšį“, – teigia Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė, RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė.
Ką daryti vartotojams? Jei jūsų įrenginys palaiko tik 3G ir/ar 2G ryšio technologiją, RRT rekomenduoja pirmiausia patikrinti įrenginio nustatymus ir pasirinkti automatinį tinklo tipą. Jei 2G technologija, kuri tinkama tik balso skambučiams ir SMS žinutėms, neatitinka jūsų poreikių, verta apsvarstyti įrenginio atnaujinimą, kuris palaikytų 4G ir 5G technologijas.
„Dauguma prie mobiliojo tinklo prisijungiančių telefonų, modemų, planšečių ar pan. įrenginių palaiko 4G ar net 5G technologijas. Vartotojams patariame atkreipti dėmesį į mobiliojo įrenginio užrašus šalia ryšio stiprumą rodančių padalų. Jei telefonas palaiko 4G (LTE), ten matysite štai tokius užrašus: 4G, LTE ar 4G+ ir pan. O jei matysite 3G, H ar 2G, E, G, tai reiškia, kad jūsų telefonas yra prisijungęs prie senesnės kartos 3G ir 2G tinklų. Tokiu atveju reikia nueiti į telefono nustatymus ir pasirinkti pageidaujamą tinklo tipą arba rinktis automatinį nustatymą“, – aiškina J. Mikulėnaitė-Baušienė.
Numeracijos pokyčiai: nuo „8“ prie „0“
Telefonų numerių keitimas Lietuvoje – dar vienas žingsnis modernizacijos link. Nuo 2025 m. kovo 1 d. visi telefono numeriai Lietuvoje turės prasidėti „0“ arba tarptautiniu kodu „+370“. Iki tol vartotojai dar galės naudotis „8“, tačiau ši galimybė palaipsniui bus išjungta.
Šie pokyčiai atitinka tarptautinius standartus, patvirtintus Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU). Anksčiau naudota „8“ sistema yra sovietinio laikotarpio palikimas, kuris neatitinka ES reikalavimų ir šiuolaikinių ryšių poreikių.
„Nuo 2025 metų kovo 1 dienos veiks tik tie numeriai, kurie prasideda 0 arba +370. Iki tol galiojęs 8 bus išjungtas. Iki 2025 metų gruodžio 1 dienos, skambinant su „8“, sistema automatiškai dar primins apie naujus reikalavimus. Tokia pereinamoji tvarka užtikrins, kad visi vartotojai turėtų pakankamai laiko prisitaikyti“, – sako J. Mikulėnaitė-Baušienė.
5G tinklų plėtra: naujos galimybės pramonei
Europos Komisija planuoja 2025 metais harmonizuoti 3800–4200 MHz dažnių juostos naudojimą, atveriant naujas galimybes 5G privačių tinklų plėtrai. Lietuvoje šios dažnių juostos galės būti naudojamos pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų sektoriuose.
„5G privatūs tinklai suteikia galimybes kurti specializuotus verslo sprendimus. Pramonėje – stabilų įrenginių valdymą ir gamybos procesų automatizavimą, technologijų parkuose – inovatyvių sprendimų kūrimą ir pritaikymą praktikoje. Šiuo metu tokiai paskirčiai numatyta 26 GHz dažnių juosta, tačiau 3800-4200 MHz juosta suteikia geresnę ryšio aprėptį bei jo užtikrinimą patalpų viduje“, – teigia J. Mikulėnaitė-Baušienė, RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė.
Valstybės duomenų agentūra paskelbė naujausią statistinę informaciją apie informacinių technologijų ir įrankių naudojimą Lietuvoje. Skaičiai rodo, kam dažniausiai lietuviai naudoja internetą, kiek žmonių namuose jį turi, taip pat skelbiama informacija apie gyventojų naudojimąsi socialiniais tinklais – nemaža dalis žmonių bando šio įpročio atsisakyti.
Šiais metais interneto prieigą namuose turėjo 90,4 proc. namų ūkių, tai yra 1,8 proc. daugiau nei pernai ir 8,3 proc. daugiau nei 2020 m. Mieste interneto prieigą turėjo 92,7 proc. namų ūkių, kaime – 85,3 proc.
Tendencijos rodo, kad vis daugiau šalies gyventojų perka, užsisako prekių ar paslaugų internetu. 2020 m. 16–74 metų amžiaus gyventojų grupėje tokių asmenų buvo 53,8 proc., 2024 m. – 64,4 proc.
Dažniausiai internetu buvo perkami drabužiai, avalynė, aksesuarai (63,4 proc. e. prekybos naudotojų); kosmetika, grožio ar sveikatingumo produktai (34,3 proc.); vaistai, maisto papildai, vitaminai (31,2 proc.); paruoštas maistas ir gėrimai, pristatomi iš maitinimo įmonių (26,9 proc.); maisto produktai ir gėrimai iš parduotuvių (23,5 proc.); buitinė technika ar elektronika (25,6 proc.); valymo ar asmens higienos produktai (21,1 proc.); baldai, interjero reikmenys (18,6 proc.).
Internetas Lietuvoje daugiausia buvo naudojamas informacijos paieškai, bendravimui ir bankininkystei: informacijos paieškai internetą naudojo 86,5 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (97,4 proc. tokio amžiaus internautų), bendravimui 85,9 proc. (96,5 proc. internautų), internetinės bankininkystės paslaugoms 79,6 proc. (89,4 proc. internautų).
Valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis bent kartą per metus pasinaudojo 73,8 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 82,4 proc. tokio amžiaus internautų.
Statistiniai duomenys atskleidžia ir įdomią informaciją apie šalies gyventojų naudojimąsi socialiniais tinklais. Galima pastebėti, kad nemaža dalis šalies gyventojų šiemet bandė pašalinti ar pašalino (uždarė) savo socialinių tinklų ar programėlių paskyras. Interneto vartotojų 16–24 metų amžiaus grupėje tokių asmenų buvo 23,2 proc., 25–54 metų amžiaus grupėje – 23,7 proc. Vyresnių žmonių amžiaus grupėje (55–74 metų) tokių asmenų buvo 10,6 proc.
Panaikinti socialinių tinklų ar programėlių paskyras sunkiau sekėsi vyresnio amžiaus asmenims – 55–74 metų amžiaus grupėje 37,6 proc. asmenų iškilo sunkumų ir techninių kliūčių.
Daugiausia socialinių tinklų paskyromis, nemokamomis programėlėmis ar nemokamomis paslaugomis tebesinaudoja jauniausia (16–24 metų) gyventojų grupė (socialinių tinklų paskyras, programėles ar paslaugas naudoja ar turi 88,8 proc. šios grupės atstovų.), mažiausiai – 55–74 metų grupės atstovai (62,7 proc.).
Daugiau apie paskelbtus šalies informacinių technologijų statistikos duomenis skaitykite ir kitą informaciją sekite čia.
2024 07 26
Koncertų ir festivalių po atviru dangumi sezonas jau spėjo įsisiūbuoti. „Dainų šventė“, Bryan Adams, Leon Somov ir Jazzu, Rita Ora – tai tik dalis renginių šią vasarą traukiančių minias lietuvių, kurie skuba dalytis savo įspūdžiais socialiniuose tinkluose. Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ pastebi: dėl to, kad žmonės renginius nori ne tik žiūrėti, bet ir transliuoti, reikia ieškoti nestandartinių ryšio stiprinimo sprendimų.
„Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas dr. Evaldas Stankevičius pasakoja, kad sklandaus ryšio užtikrinimas renginių metu – vienas svarbiausių operatoriaus darbų vasarą. Ypač kelis pastaruosius metus, nes žmonės ne tik naršo ar bendrauja, bet ir savo gyvenimą beveik tiesiogiai transliuoja savęs nevaržydami.
„Vis daugiau žmonių renginio akimirkas draugų ratui socialiniuose tinkluose rodo tiesiogiai. Todėl net ir turint patį moderniausią tinklą, jam reikia pagalbos, jei žmonių srautas tam tikru metu nebūdingai išauga“, – šių dienų vartojimo įtaką tinklui įvardija dr. E. Stankevičius.
Renginiai, o ypač festivaliai, dažniausiai vyksta vietose, kuriose didelis kiekis žmonių vienu metu nesilanko kasdien. Todėl masinių renginių metu nepakanka tik šalia renginio teritorijos esančios stoties gerinimo, nes ji jau aptarnauja nuolatinius vartotojus. Tam, kad visi ryšiu naudotis galėtų savęs nevaržydami statoma papildoma mobili stotis ant automobilio priekabos ar montuojama ant žemės.
Operatorius taip pat tęsia ir viso tinklo modernizaciją. Prieš pat prasidedant renginių po atviru dangumi sezonui užbaigė paskutinį tinklo plėtros etapą Vilniaus Vingio parke, kuriame visais metų laikais gausu renginių.
Visoje parko teritorijoje veikia greitasis „Tele2“ 5G ryšys bei papildomai įrengtos naujausios kartos antenos, skirtos masiniams renginiams.
„Mūsų fokusas – greitojo 5G diegimas visame tinkle. Vingio parke jau veikia maksimalios konfigūracijos 5G ryšio stotis. Ji leidžia bet kuriuo metų laiku nevaržomai naršyti bei dalintis akimirkomis iš renginių realiu metu be jokių trikdžių“, – sako dr. E. Stankevičius.
Šią naujovę Vingio parke jau išbandė „Dainų šventės“ žiūrovai, Leon Somov & Jazzu bei Andriaus Mamontovo fanai.
Panašios konfigūracijos stipresniu ryšiu mėgautis galėjo festivalių „Kilkim žaibu 2024“ ir „Žagarės Vyšnių festivalio“ lankytojai, o ateinantį savaitgalį prie jų prisijungs „Granatos Live“ dalyviai.
Stipresnį ryšį taip pat jau išbandė Jacob Collier klausytojai Vilniaus Kalnų parke, Vaido Baumilos ir SEL gerbėjai Klaipėdos arenoje, o netrukus prie jų prisijungs ir Natalijos Bunkės fanai.
Stipresnis ryšys taip pat veikė Lietuvos regionų renginiuose: Alytaus miesto šventėje ir „Aurum 1006 km lenktynėse“ Palangoje.
Renginiuose šablonai neveikia
Pasak „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovo dr. Evaldo Stankevičiaus, masiniai renginiai, ypač vykstantys gamtoje, kelia iššūkių mobiliojo ryšio tinklams. Dėl didelio lankytojų skaičiaus ir specifinių vietovių, tokių kaip miškai, daubos ar slėniai, ryšio kokybė gali suprastėti.
Nors sprendimai, kaip stočių pajėgumų didinimas ar papildomų įrengimas, egzistuoja, jų įgyvendinimas ne visada paprastas.
„Didžiausias iššūkis diegiant laikiną mobiliąją stotį – prijungimas prie esamo tinklo. Tai labai sudėtinga padaryti daubose, kur aukšti medžiai trukdo sujungimui per radijo bangas, kuriam būtinas tiesioginis matomumas bent su viena „Tele2“ stotimi“, – teigia dr. E. Stankevičius.
Pasak jo, kiekviena renginio vieta unikali, todėl šabloniniai ryšio stiprinimo sprendimai ne visada efektyvūs. Suprasdama tai ,„Tele2“ komanda nuolat ieško nestandartinių ir kūrybiškų būdų, kaip užtikrinti kokybišką ryšį kiekvienoje vietoje.
„Pavyzdžiui, Baltosios rožės tilto turėklai Alytuje tapo netikėta vieta ryšio stiprinimo įrangai. Taip užtikrinome sklandų duomenų srautą iš renginio dalyvių ir pardavimo vietų“, – tikina dr. E. Stankevičius
Daugiau informacijos:
Asta Buitkutė
„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene
M +370 668 00467
@ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.