Birželio 6–8 d. Nyderlandų sostinėje Amsterdame vyksta didžiausias Europoje fintech industrijos renginys – konferencija „Money 20/20 Europe 2023“. Konferencijoje, kuri, skaičiuojama, sutraukė per 7,5 tūkst. dalyvių iš viso regiono, daug dėmesio skiriama finansiniam tvarumui, finansų rinkos stiprinimui ir naujiems reguliaciniams iššūkiams.

Viename svarbiausių fintech renginių pasaulyje Lietuvai atstovauja VšĮ „Investuok Lietuvoje“, didžiausia, fintech įmones vienijanti bendruomenė „ROCKIT“, startuolis „Ondato“, skaitmeninis bankas „EMBank“ ir kt. Šiemet šalies delegaciją sudaro daugiau nei 50 įmonių ir organizacijų, kurias renginio svečiai galės išvysti apsilankę ryškiame Lietuvos stende.

 Siekiama dar labiau išryškinti Lietuvos patrauklumą

 Pasak vienos iš „Money 20/20“ dalyvių, asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovės Vaivos Amulės, Lietuva jau dabar yra matoma kaip ryški fintech inovacijų kryptis, pritraukianti įvairių fintech įmonių iš viso pasaulio dėmesį. 

„Mūsų bendradarbiavimo ekosistema puoselėja dalijimosi žiniomis, bendradarbiavimo ir augimo dvasią, ir dėl to Lietuvos fintech sektorius pasiekė puikių laimėjimų. Šiame pasaulinio lygio renginyje dalyvaujančios šalies įmonės siekia atrasti naujų partnerių, investuotojų ir klientų, taip pat įgyti pačių naujausių žinių bei atkurti ryšius su senais partneriais. Tokie renginiai – galimybė parodyti dinamišką Lietuvos fintech kraštovaizdį ir įtvirtinti mūsų, kaip lyderiaujančio fintech centro Europoje, poziciją“, – teigia V. Amulė. 

Lietuva garsėja pasiekimais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityse, pažangia skaitmeninių technologijų pramone ir atitikties ekosistema šalyje, taip pat nacionaline reguliavimo patirtimi finansų sektoriuje. 

Šalies sostinė Vilnius jau kelerius metus iš eilės pripažįstamas didžiausiu fintech centru Europoje pagal Europos Sąjungos (ES) licencijuotų įmonių skaičių bei daugiau nei 7 tūkst. specialistų, dirbančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje. Kitas sostinės žingsnis – tapti naujaisiais ES Kovos su pinigų plovimu institucijos (angl. Anti-Money Laundering Authority) namais.

Lietuva – svajonių namai fintech bendrovėms 

Šalies patrauklumus vardija ir Lietuvos banko Finansų rinkos plėtros vadovas Lukas Jakubonis: „Turint platų užsakomųjų paslaugų spektrą, viską, ko reikia verslo plėtrai, pas mus besikuriančios fintech įmonės ras po ranka. Be to, pats rinkos reguliavimo procesas – nesudėtingas ir lengvai valdomas. Tad, jei svajojama sukurti savo fintech įmonę ar plėstis Europoje, Lietuva – puiki vieta tam įgyvendinti.“

Pasak nuotolinio klientų atpažinimo technologijų bendrovės „Ondato“ bendraįkūrėjo ir vadovo Liudo Kanapienio, Lietuvos, kaip Europos „fintech hub“ vardas, pastebimai ryškėja pasaulinėse rinkose. Vis daugiau fintech įmonių iš Lietuvos plečiasi į užsienį, ir taip didina šalies rinkos žinomumą. 

„Apskritai, pati fintech rinka darosi brandesnė, o naudojami ir sukurti technologiniai sprendimai yra vis pažangesni tiek tradicinių finansų, tiek kriptovaliutų srityje. Todėl į joje veikiančius žaidėjus kur kas daugiau dėmesio atkreipia stambesni prekių ženklai, į juos palankiau žvelgia užsienio rinkos. 

Be abejonės, reikia suprasti ir dabartinę makroekonominę situaciją: karas Europoje, sulėtėjęs investavimas į startuolius, fintech sektorių taip pat skatina elgtis apdairiau ir protingai planuoti plėtrą. Nors investicijų šiais metais matome ir matysime mažiau, Lietuvos fintech sektorius toliau stiprins savo konkurencingumą, o viena pagrindinių to priežasčių yra ekosistemos alkis inovacijoms ir sugebėjimas jas greitai adaptuoti“, – sako L. Kanapienis.

Tarptautinės organizacijos „Circle Economy“ 2022 m. pristatytos paskutinio penkmečio ataskaitos duomenys parodė, kad tik 8,6 proc. to, ką žmonija sunaudoja, grįžta atgal į gamtos ciklą. Likę daugiau nei 90 proc. išteklių įvardinami kaip žiedinio ciklo spraga, kelianti taršos problemas. Pasauliui susiduriant su vis didesniais aplinkosaugos iššūkiais, tvaraus vartojimo filosofija įgauna vis didesnį pagreitį – tarp kasdien naudojamų daiktų šiandien ne tik perdirbtas plastikas, baldai ar rūbai, tačiau net ir išmanieji įrenginiai.

Nors tvarumo sąvoka atrodo ganėtinai nauja, jos ištakos glūdi gilioje senovėje. Žiedinės ekonomikos idėja – kurti gaminius ir sistemas, kurios mažina atliekų kiekį, leidžia kuo tvariau naudoti medžiagas ir padeda atkurti gamtinius išteklius. 

Tiesa, nors žiedinės ekonomikos principas egzistavo jau seniai, anksčiau žmonės pakartotinai naudodavo arba perdirbdavo daiktus iš būtinybės, o ne iš pasirinkimo. Pavyzdžiui, gyvūnų kaulai buvo naudojami klijų gamybai, riebalai pasitarnaudavo žvakių liejime, stikliniai buteliai grąžinami gamintojui, kad šis juos vėl pripildytų. Viskas buvo naudojama pakartotinai arba paliekama suirti savaime. 

Bėgant amžiams ir plintant vartojimo kultūrai, tokia praktika tapo mažiau įprasta, o vienkartiniai produktai ir pakuotės tapo norma. Žiedinės ekonomikos sampratą, bylojančią perėjimą nuo „pirkti – sunaudoti – išmesti“ modelio prie atsinaujinančios, tvaresnės sistemos, pradėta vartoti XX a., aplinkosaugininkams pasiūlius kurti produktus, kuriuos būtų galima naudoti pakartotinai, taisyti ir perdirbti, o ne išmesti po panaudojimo. 

Pamažu versle pradėjo atsirasti socialinės atsakomybės ir tvaraus vystymosi iniciatyvų, taikančių žiedinės ekonomikos principus. Tokių įmonių šiandien – dauguma, o perdirbami net tokie gaminiai, apie kurių antrinį panaudojimą anksčiau nebuvo galima įsivaizduoti. 

„Second hand“ rinką plečia antram gyvenimui prikeltos išmaniosios technologijos

Tarptautinės rinkos ir vartotojų duomenų platformos „Statista“ duomenimis, pajamos, sugeneruotos iš žiedinės ekonomikos 2022 m. viršija 338 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu 2026 m. prognozuojama, kad jos sieks daugiau nei 712 mlrd. JAV dolerių. Antrinio žaliavų panaudojimo augimą lemia ir tai, kad perdirbama ir antram gyvenimui prikeliama vis daugiau įvairesnių gaminių, tarp jų ir kasdien naudojami išmanieji telefonai.

Pavyzdžiui, išmaniuosius įrenginius gaminančios bendrovės „Apple“ tikslas iki 2030 m. – visų produktų gamyboje naudoti tik atsinaujinančias arba perdirbamas medžiagas. Įmonė savo pažadų laikosi pavyzdingai – iš viso 2021 m. „Apple“ gaminiuose buvo 45 proc. sertifikuotų perdirbtų retųjų Žemės elementų – tai aukščiausias kada nors pasiektas bendrovės rodiklis.

2022 m. įmonė gerokai išplėtė pagrindinių perdirbtų metalų naudojimą ir dabar daugiau nei du trečdalius viso aliuminio, beveik tris ketvirtadalius visų retųjų Žemės elementų ir daugiau nei 95 proc. volframo „Apple“ gaminiuose gauna iš 100 proc. perdirbtų medžiagų. 

Negana to, iki 2025 m. bendrovė siekia išplėsti perdirbtų medžiagų naudojimą išmaniųjų įrenginių gamyboje – visose baterijose naudoti 100 proc. perdirbtą kobaltą, prietaisų magnetuose naudoti tik perdirbtus retuosius Žemės elementus, o plokštėse naudoti 100 proc. perdirbtus alavą ir auksą. Tai reiškia, kad net salone įsigytas visiškai naujas telefonas bus pagamintas iš jau kadaise naudotų detalių.

Prie žiedinės ekonomikos prisidėti gali kiekvienas

Kaip ir kitose „Apple“ produkciją pardavinėjančiose šalyse, Lietuvoje taip pat veikia mobiliojo ryšio operatoriui „Tele2“ priklausantis autorizuotas „Apple“ išmaniųjų įrenginių servisas „Smart Master“, kuris atsakingai laikosi visų bendrovės taikomų tvarumo reikalavimų. 

Kiekvienas išmanusis įrenginys remontuojamas taip, kad neliktų jokių atliekų – detalės taisomos ir prikeliamos antram gyvenimui, o jei prikelti ir antrą kartą panaudoti jų nepavyksta – jos grąžinamos gamintojui arba siunčiamos perdirbimui. 

„Augantis technologijų vaidmuo kasdienybėje reiškia, kad pasaulyje įrenginių vis daugėja, o ši tendencija artimiausiu metu tikrai nesikeis. Ryšio paslaugų rinka neatsiejama nuo išmaniųjų įrenginių, tad siekiame savo veikloje skatinti žiedinės ekonomikos ciklą ir prisidedame prie atsakingo gamtos išteklių naudojimo“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

Vartotojai naują telefoną vis dar labiausiai renkasi pagal prekės ženklą ir kainą, tačiau jų prioritetų sąraše sparčiai kyla įrenginio tvarumas. Naujausia „Telia“ statistika rodo, kad iš dešimties 2022 m. perkamiausių modelių Lietuvoje šeši pateko į telefonų draugiškumą aplinkai vertinantį „Ekoreitingą“ ir netgi aplenkė jo vidurkį. Nors ši iniciatyva jau duoda pirmųjų vaisių, patys gamintojai taip pat aktyviai ieško būdų sumažinti savo prietaisų daromą žalą gamtai.

„Nepaisant to, kad išmaniuosius telefonus pasaulyje turi daugiau, nei 5 milijardai žmonių, naujų įrenginių pardavimai reikšmingai nemažėja ir kasmet laikosi ties 1,3 milijardo riba. Akivaizdu, jog taip sparčiai didėjantis įrenginių kiekis tampa rimta aplinkosaugine problema. Tad galime tik pasidžiaugti, kad lietuviai vis labiau atkreipia dėmesį „Ekoreitingo“ žymėjimą, o kai kurie gamintojai, siekdami didesnio tvarumo, netgi pasiruošę keisti savo ilgametę politiką. Pavyzdžiui, „Apple“ neseniai Europoje pristatė galimybę pačiam susitaisyti pažeistą ar sugedusį išmanųjį“, – teigia „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Besiplečianti „Ekoreitingo“ iniciatyva

Kadangi įvertinti, kiek išmaniojo gamintojas stengiasi sumažinti savo taršos pėdsaką, gali tik specialistai, prieš dvejus metus „Telia“ su keturiais kitais didžiaisiais Europos operatoriais sukūrė „Ekoreitingo“ žymėjimą, įvertinantį įrenginio poveikį aplinkai balu nuo 1 iki 100. Tai leidžia paprastai palyginti skirtingus modelius ir į tai atsižvelgti, priimant galutinį sprendimą.

„Ekoreitingo“ vertinimo metodologija apima prietaiso patvarumą, pataisomumą, galimybę perdirbti, įtaką klimato kaitai ir išteklių naudojimo efektyvumą. Per dvejus metus prie iniciatyvos prisijungė 22 gamintojai, o žymėjimas pradėtas naudoti 35 šalyse. Nuo šių metų pradžios vertinimo sistema buvo šiek tiek patobulinta, atsižvelgus į rinkos žaidėjų pastebėjimus ir daugiau dėmesio skiriant prietaiso ilgaamžiškumo bei atsinaujinančios energetikos panaudojimo gamyboje aspektams“, – aiškina I. Bimbirytė-Yun.

Šio tvarumo indekso kūrėjai taip pat skaičiuoja, kad nuo jo sukūrimo pradžios vidutiniškai telefono surenkamas balų skaičius pakilo nuo 74 iki 76 iš 100 balų. Į gera besikeičiančias rinkos tendencijas atspindi ir situacija Lietuvoje. Lyginant su 2021 m., pernykščiame perkamiausių telefonų dešimtuke „Ekoreitingu“ paženklintų išmaniųjų skaičius pakilo nuo 4 iki 6, o trečioje jo vietoje netgi atsidūrė vienas indekso lyderių – „Samsung Galaxy A52s 5G“, įvertintas 84 balais. Mažiausiai balų iš šešetuko surinko prabangusis „Galaxy S22 Ultra 5G“, tačiau net ir jo pelnytas 77 taškų rezultatas lenkia reitingo vidurkį.

Telefonus netrukus galėsime susitaisyti namuose

Pasak „Telia“ atstovės, tyrimai rodo, jog net 60 proc. žmonių nusprendžia įsigyti naują išmanųjį telefoną senajam sugedus ar pradėjus prasčiau veikti. Skilęs ekranas, ištvermę praradusi baterija ir išsidėvėjusi įkrovimo jungtis – šios priežastys vartotojus dažniausiai atveda į telefonų prekybos vietas. Tačiau iš tiesų didelę dalį minėtų nusiskundimų galima išspręsti, net ir neperkant naujo prietaiso, kurio gamybai bus išeikvota daug brangių planetos resursų.

„Suprasdami, kad vartotojai vietoje brangaus įrenginio remonto mieliau renkasi atsikratyti sugedusiu prietaisu ir šias lėšas skirti naujo įsigijimui, gamintojai pradėjo eksperimentuoti su savarankiško taisymo programomis. Štai nuo praėjusių metų gruodžio Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir dar keturiose Europos šalyse gyvenantys „Apple“ įrenginių savininkai gali į namus užsisakyti originalias prietaisų dalis, išsinuomoti specialius įrankius bei gauti prieigą prie detalių instrukcijų, kurios leistų pasikeisti ekraną ir įvairius kitus prietaiso gedimus išspręsti neiškėlus kojos iš namų“, – pasakoja pašnekovas.

Nors „Apple“ savarankiško taisymo programa sulaukė kritikos dėl didelių komponentų ir įrankių nuomos kainų, apžvalgininkai tai vertina kaip teigiamą poslinkį bendrovės politikoje ir pasiruošimą paklusti „Teisę taisyti“ reglamentuojantiems ES teisės aktams. Bendrovė istoriškai labai neigiamai žiūrėdavo į savo produktų remontą bet kur kitur, nei jos įgaliotuose servisų centruose, tad jos parodytas pavyzdys paskatino panašias programas kurti „Samsung“ ir kitus didžiuosius rinkos žaidėjus.

Telefono tvarumą lemia ne tik jo gamybos procesai

I. Bimbirytė-Yun pastebi, jog išmaniojo tvarumas yra kompleksiškas aspektas, kurį lemia ne tik tai, iš ko jis pagamintas ar kaip efektyviai jo gamybos procese buvo panaudoti įvairūs ištekliai, bet ir jo palaikymas bei paties vartotojo elgsena.

Išmaniųjų rinkoje ilgą laiką egzistavo problema, kad gamintojai įsipareigodavo teikti programinės įrangos atnaujinimus tik dvejus metus po įrenginio išleidimo, nors jo techninės savybės ir leisdavo palaikyti naujesnes operacinės sistemos versijas. Akivaizdu, jog po atnaujinimų pabaigos pasireikšdavę įvairūs veikimo nesklandumai bei naujausių funkcijų nepalaikymas vartotoją priversdavo naujo modelio dairytis kur kas anksčiau, nei būtina. Laimė, šios neigiamos tendencijos pamažu virsta praeitimi.

Pavyzdžiui, „Samsung“ praėjusiais metais išleistiems „Galaxy S22“ bei kai kuriems „Galaxy A“ serijos modeliams pažadėjo net keturis „Android“ operacinės sistemos atnaujinimus ir penkerius metus teikti saugumo pataisymus. Ilgesnę, nei praeityje, atnaujinimų politiką pernai pažadėjo ir kiti gamintojai – „Xiaomi“, „OnePlus“ bei „Sony“, tačiau nepavejamais rinkos lyderiais šioje srityje išlieka „iPhone“ telefonai, kurių programinės įrangos palaikymas peržengia penkerių ar net šešerių metų ribą.

„Kita vertus, kad ir kaip ilgai gautų palaikymą ir kaip ekologiškai būtų pagamintas įrenginys, gamintojo pastangas gali nubraukti netvarus vartotojo elgesys. Išmetus seną telefoną į buitinių atliekų konteinerį arba tiesiog padėjus jį į stalčių „juodai dienai“, kuri taip ir neateina, aplinkai padaroma itin didelė žala. Siekdami pratęsti įrenginių naudojimo ciklą, jau keletą metų savo klientams sudarome galimybę nebenaudojamus įrenginius atiduoti „Telia“ salone, kur jie bus teisingai utilizuoti arba atnaujinti. Skaičiuojame, kad net apie 70 proc. senų prietaisų yra tinkami panaudoti antrąkart ir taip sutaupyti dešimtis tonų CO2 emisijų, kurios išsiskirtų gaminant naujus išmaniuosius“, – iškalbingą statistiką atskleidžia „Telia“ tvarumo projektų vadovė.

Viena didžiausių technologijų kompanijų „Samsung“ įvairiomis priemonėmis siekia išsikeltų tvarumo tikslų. Per šiuos metus 90 proc. jų gaminamos „Galaxy“ produkcijos buvo naudojamos perdirbtos ir ekologiškos medžiagos, o šimtai senesnių modelių prietaisų paversti medicinos įranga.

„Šiemet naujoji „Galaxy“ gaminių serija buvo pagaminta naudojant perdirbtus žvejybos tinklus, kurie kitu atveju būtų patekę į vandenyną. Tokių tinklų krantuose kasmet yra paliekama apie 640 tūkst. tonų. Jie ne tik teršia aplinką, bet ir gali pražudyti įsipainiojusius gyvūnus“, – pasakoja „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje Simonas Skupas.

Perdirbimo procesui reikalingi sudėtingi inžineriniai ir techniniai įgūdžiai, todėl „Samsung“ planuoja toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad galėtų perdirbti ir kitas medžiagas bei padidinti antrinio naudojimo produktų kiekį „Galaxy“ gaminiuose.

„Galaxy“ įrenginiai virsta medicinos įranga

Labiau nei bet kada elektronikos atliekų mažinimas yra svarbus siekiant plėtoti žiedinę ekonomiką. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 2021 m. susidarė 57 mln. tonų elektronikos atliekų. Prognozuojama, kad šis skaičius per metus paaugs dar 2 mln. tonų.

Tam, kad prisidėtų prie problemos sprendimo, „Samsung“ išplėtė „Galaxy Upcycling“ programą, kuri suteikia antrą šansą senesniems „Galaxy“ išmaniesiems telefonams. Vykdydama šią programą, „Samsung“ pakeičia išmaniuosius telefonus paprastu programinės įrangos atnaujinimu, kuris paverčia juos išmaniaisiais namų įrenginiais, padedančiais kasdienybėje, pvz., prižiūrint vaikus ar naminius gyvūnėlius.

Kompanija taip pat perdirba naudotus „Galaxy“ įrenginius į medicininės diagnostikos įrangą –  EYELIKE™ akių dugno kameras, kurios teikia būtinas akių priežiūros paslaugas. Jau buvo perdirbta šimtai „Galaxy“ įrenginių, kurie suteikė pagalbą daugiau nei 13 tūkst. pacientų Vietname, Maroke, Indijoje ir Papua Naujojoje Gvinėjoje.

Mažesnės pakuotės – mažesnė tarša

Siekdama sumažinti prekių transportavimo žalą gamtai, „Samsung“ sumažino naujausių „Galaxy“ sulenkiamų telefonų pakuočių dydžius. Atrodytų, kad toks mažas pokytis yra itin reikšmingas – bendrovė apskaičiavo, kad pakuočių sumažinimas „sutaupo“ maždaug 10 tūkst. tonų transporto priemonių išmetamo anglies dvideginio. 

Svarbu atkreipti dėmesį, kad „Samsung“ užsibrėžė tikslą iki 2025 m. nebenaudoti neperdirbamo plastiko savo mobiliųjų gaminių pakuotėse. Vien per pirmuosius metus bendrovė ženkliai sumažino plastiko kiekį dabartinėse „Galaxy“ išmaniųjų telefonų pakuotėse, tačiau vis dar aktyviai ieško būdų, kaip neperdirbamą plastiką pašalinti galutinai.

Nuo „Galaxy S22“ serijos pristatymo „Samsung“ naudoja 100 proc. perdirbtą popierių pavyzdinių produktų pakuotėms. Dėl tokio sprendimo per šiuos metus bus išsaugota beveik 54 tūkst. medžių. Įmonė ketina pakuotę pritaikyti ir kitiems įrenginiams.