Vartotojai naują telefoną vis dar labiausiai renkasi pagal prekės ženklą ir kainą, tačiau jų prioritetų sąraše sparčiai kyla įrenginio tvarumas. Naujausia „Telia“ statistika rodo, kad iš dešimties 2022 m. perkamiausių modelių Lietuvoje šeši pateko į telefonų draugiškumą aplinkai vertinantį „Ekoreitingą“ ir netgi aplenkė jo vidurkį. Nors ši iniciatyva jau duoda pirmųjų vaisių, patys gamintojai taip pat aktyviai ieško būdų sumažinti savo prietaisų daromą žalą gamtai.

„Nepaisant to, kad išmaniuosius telefonus pasaulyje turi daugiau, nei 5 milijardai žmonių, naujų įrenginių pardavimai reikšmingai nemažėja ir kasmet laikosi ties 1,3 milijardo riba. Akivaizdu, jog taip sparčiai didėjantis įrenginių kiekis tampa rimta aplinkosaugine problema. Tad galime tik pasidžiaugti, kad lietuviai vis labiau atkreipia dėmesį „Ekoreitingo“ žymėjimą, o kai kurie gamintojai, siekdami didesnio tvarumo, netgi pasiruošę keisti savo ilgametę politiką. Pavyzdžiui, „Apple“ neseniai Europoje pristatė galimybę pačiam susitaisyti pažeistą ar sugedusį išmanųjį“, – teigia „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Besiplečianti „Ekoreitingo“ iniciatyva

Kadangi įvertinti, kiek išmaniojo gamintojas stengiasi sumažinti savo taršos pėdsaką, gali tik specialistai, prieš dvejus metus „Telia“ su keturiais kitais didžiaisiais Europos operatoriais sukūrė „Ekoreitingo“ žymėjimą, įvertinantį įrenginio poveikį aplinkai balu nuo 1 iki 100. Tai leidžia paprastai palyginti skirtingus modelius ir į tai atsižvelgti, priimant galutinį sprendimą.

„Ekoreitingo“ vertinimo metodologija apima prietaiso patvarumą, pataisomumą, galimybę perdirbti, įtaką klimato kaitai ir išteklių naudojimo efektyvumą. Per dvejus metus prie iniciatyvos prisijungė 22 gamintojai, o žymėjimas pradėtas naudoti 35 šalyse. Nuo šių metų pradžios vertinimo sistema buvo šiek tiek patobulinta, atsižvelgus į rinkos žaidėjų pastebėjimus ir daugiau dėmesio skiriant prietaiso ilgaamžiškumo bei atsinaujinančios energetikos panaudojimo gamyboje aspektams“, – aiškina I. Bimbirytė-Yun.

Šio tvarumo indekso kūrėjai taip pat skaičiuoja, kad nuo jo sukūrimo pradžios vidutiniškai telefono surenkamas balų skaičius pakilo nuo 74 iki 76 iš 100 balų. Į gera besikeičiančias rinkos tendencijas atspindi ir situacija Lietuvoje. Lyginant su 2021 m., pernykščiame perkamiausių telefonų dešimtuke „Ekoreitingu“ paženklintų išmaniųjų skaičius pakilo nuo 4 iki 6, o trečioje jo vietoje netgi atsidūrė vienas indekso lyderių – „Samsung Galaxy A52s 5G“, įvertintas 84 balais. Mažiausiai balų iš šešetuko surinko prabangusis „Galaxy S22 Ultra 5G“, tačiau net ir jo pelnytas 77 taškų rezultatas lenkia reitingo vidurkį.

Telefonus netrukus galėsime susitaisyti namuose

Pasak „Telia“ atstovės, tyrimai rodo, jog net 60 proc. žmonių nusprendžia įsigyti naują išmanųjį telefoną senajam sugedus ar pradėjus prasčiau veikti. Skilęs ekranas, ištvermę praradusi baterija ir išsidėvėjusi įkrovimo jungtis – šios priežastys vartotojus dažniausiai atveda į telefonų prekybos vietas. Tačiau iš tiesų didelę dalį minėtų nusiskundimų galima išspręsti, net ir neperkant naujo prietaiso, kurio gamybai bus išeikvota daug brangių planetos resursų.

„Suprasdami, kad vartotojai vietoje brangaus įrenginio remonto mieliau renkasi atsikratyti sugedusiu prietaisu ir šias lėšas skirti naujo įsigijimui, gamintojai pradėjo eksperimentuoti su savarankiško taisymo programomis. Štai nuo praėjusių metų gruodžio Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir dar keturiose Europos šalyse gyvenantys „Apple“ įrenginių savininkai gali į namus užsisakyti originalias prietaisų dalis, išsinuomoti specialius įrankius bei gauti prieigą prie detalių instrukcijų, kurios leistų pasikeisti ekraną ir įvairius kitus prietaiso gedimus išspręsti neiškėlus kojos iš namų“, – pasakoja pašnekovas.

Nors „Apple“ savarankiško taisymo programa sulaukė kritikos dėl didelių komponentų ir įrankių nuomos kainų, apžvalgininkai tai vertina kaip teigiamą poslinkį bendrovės politikoje ir pasiruošimą paklusti „Teisę taisyti“ reglamentuojantiems ES teisės aktams. Bendrovė istoriškai labai neigiamai žiūrėdavo į savo produktų remontą bet kur kitur, nei jos įgaliotuose servisų centruose, tad jos parodytas pavyzdys paskatino panašias programas kurti „Samsung“ ir kitus didžiuosius rinkos žaidėjus.

Telefono tvarumą lemia ne tik jo gamybos procesai

I. Bimbirytė-Yun pastebi, jog išmaniojo tvarumas yra kompleksiškas aspektas, kurį lemia ne tik tai, iš ko jis pagamintas ar kaip efektyviai jo gamybos procese buvo panaudoti įvairūs ištekliai, bet ir jo palaikymas bei paties vartotojo elgsena.

Išmaniųjų rinkoje ilgą laiką egzistavo problema, kad gamintojai įsipareigodavo teikti programinės įrangos atnaujinimus tik dvejus metus po įrenginio išleidimo, nors jo techninės savybės ir leisdavo palaikyti naujesnes operacinės sistemos versijas. Akivaizdu, jog po atnaujinimų pabaigos pasireikšdavę įvairūs veikimo nesklandumai bei naujausių funkcijų nepalaikymas vartotoją priversdavo naujo modelio dairytis kur kas anksčiau, nei būtina. Laimė, šios neigiamos tendencijos pamažu virsta praeitimi.

Pavyzdžiui, „Samsung“ praėjusiais metais išleistiems „Galaxy S22“ bei kai kuriems „Galaxy A“ serijos modeliams pažadėjo net keturis „Android“ operacinės sistemos atnaujinimus ir penkerius metus teikti saugumo pataisymus. Ilgesnę, nei praeityje, atnaujinimų politiką pernai pažadėjo ir kiti gamintojai – „Xiaomi“, „OnePlus“ bei „Sony“, tačiau nepavejamais rinkos lyderiais šioje srityje išlieka „iPhone“ telefonai, kurių programinės įrangos palaikymas peržengia penkerių ar net šešerių metų ribą.

„Kita vertus, kad ir kaip ilgai gautų palaikymą ir kaip ekologiškai būtų pagamintas įrenginys, gamintojo pastangas gali nubraukti netvarus vartotojo elgesys. Išmetus seną telefoną į buitinių atliekų konteinerį arba tiesiog padėjus jį į stalčių „juodai dienai“, kuri taip ir neateina, aplinkai padaroma itin didelė žala. Siekdami pratęsti įrenginių naudojimo ciklą, jau keletą metų savo klientams sudarome galimybę nebenaudojamus įrenginius atiduoti „Telia“ salone, kur jie bus teisingai utilizuoti arba atnaujinti. Skaičiuojame, kad net apie 70 proc. senų prietaisų yra tinkami panaudoti antrąkart ir taip sutaupyti dešimtis tonų CO2 emisijų, kurios išsiskirtų gaminant naujus išmaniuosius“, – iškalbingą statistiką atskleidžia „Telia“ tvarumo projektų vadovė.

Viena didžiausių technologijų kompanijų „Samsung“ įvairiomis priemonėmis siekia išsikeltų tvarumo tikslų. Per šiuos metus 90 proc. jų gaminamos „Galaxy“ produkcijos buvo naudojamos perdirbtos ir ekologiškos medžiagos, o šimtai senesnių modelių prietaisų paversti medicinos įranga.

„Šiemet naujoji „Galaxy“ gaminių serija buvo pagaminta naudojant perdirbtus žvejybos tinklus, kurie kitu atveju būtų patekę į vandenyną. Tokių tinklų krantuose kasmet yra paliekama apie 640 tūkst. tonų. Jie ne tik teršia aplinką, bet ir gali pražudyti įsipainiojusius gyvūnus“, – pasakoja „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje Simonas Skupas.

Perdirbimo procesui reikalingi sudėtingi inžineriniai ir techniniai įgūdžiai, todėl „Samsung“ planuoja toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad galėtų perdirbti ir kitas medžiagas bei padidinti antrinio naudojimo produktų kiekį „Galaxy“ gaminiuose.

„Galaxy“ įrenginiai virsta medicinos įranga

Labiau nei bet kada elektronikos atliekų mažinimas yra svarbus siekiant plėtoti žiedinę ekonomiką. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 2021 m. susidarė 57 mln. tonų elektronikos atliekų. Prognozuojama, kad šis skaičius per metus paaugs dar 2 mln. tonų.

Tam, kad prisidėtų prie problemos sprendimo, „Samsung“ išplėtė „Galaxy Upcycling“ programą, kuri suteikia antrą šansą senesniems „Galaxy“ išmaniesiems telefonams. Vykdydama šią programą, „Samsung“ pakeičia išmaniuosius telefonus paprastu programinės įrangos atnaujinimu, kuris paverčia juos išmaniaisiais namų įrenginiais, padedančiais kasdienybėje, pvz., prižiūrint vaikus ar naminius gyvūnėlius.

Kompanija taip pat perdirba naudotus „Galaxy“ įrenginius į medicininės diagnostikos įrangą –  EYELIKE™ akių dugno kameras, kurios teikia būtinas akių priežiūros paslaugas. Jau buvo perdirbta šimtai „Galaxy“ įrenginių, kurie suteikė pagalbą daugiau nei 13 tūkst. pacientų Vietname, Maroke, Indijoje ir Papua Naujojoje Gvinėjoje.

Mažesnės pakuotės – mažesnė tarša

Siekdama sumažinti prekių transportavimo žalą gamtai, „Samsung“ sumažino naujausių „Galaxy“ sulenkiamų telefonų pakuočių dydžius. Atrodytų, kad toks mažas pokytis yra itin reikšmingas – bendrovė apskaičiavo, kad pakuočių sumažinimas „sutaupo“ maždaug 10 tūkst. tonų transporto priemonių išmetamo anglies dvideginio. 

Svarbu atkreipti dėmesį, kad „Samsung“ užsibrėžė tikslą iki 2025 m. nebenaudoti neperdirbamo plastiko savo mobiliųjų gaminių pakuotėse. Vien per pirmuosius metus bendrovė ženkliai sumažino plastiko kiekį dabartinėse „Galaxy“ išmaniųjų telefonų pakuotėse, tačiau vis dar aktyviai ieško būdų, kaip neperdirbamą plastiką pašalinti galutinai.

Nuo „Galaxy S22“ serijos pristatymo „Samsung“ naudoja 100 proc. perdirbtą popierių pavyzdinių produktų pakuotėms. Dėl tokio sprendimo per šiuos metus bus išsaugota beveik 54 tūkst. medžių. Įmonė ketina pakuotę pritaikyti ir kitiems įrenginiams.

JAV investicinio banko „Morgan Stanley“ 2022 metų tyrime apie tvarumą ir kriptovaliutas teigiama, kad vien bitkoinų kasimui (angl. mining) per metus suvartojama tiek energijos, kiek jos pagaminama vidutinio dydžio valstybėse, pavyzdžiui, Austrijoje, Ispanijoje ar Nyderlanduose. O štai Kembridžo mokslininkų skaičiavimais vienam bitkoinui iškasti reikia tokio kiekio elektros energijos, kiek pakaktų vidutinio dydžio elektriniam automobiliui nuvažiuoti 1,8 mln. kilometrų. Vakarų pasauliui gręžiantis į tvarumą ir susiduriant su vis didesniais energetiniais iššūkiais, kyla klausimas – ar kriptovaliutos suderinamos su žaliuoju kursu?

Ar žalioji energetika yra atsakymas?

Didelį elektros energijos suvartojimą lemia kriptovaliutų kasimo metodas proof-of-work, kai naudojama specializuota įranga, kuria gaminama pati kriptovaliuta, patvirtinami sandoriai ir užtikrinamas sistemos veikimas – visi šie veiksmai reikalauja daugybės kompiuterinių skaičiavimų, kuriems suvartojama itin daug energijos.

Alternatyvus ir daug mažiau energijos suvartojantis kriptovaliutų kasimo metodas proof-of-stake, kai sandoriai tvirtinami atsitiktinių blokų grandinės tinklo (angl. blockchain network) naudotojų, šiems laikant atitinkamą kriptovaliutos kiekį, kuris panaudojamas kaip įkeitimas. Naudojant šį metodą, naujas blokas sukuriamas ne pasitelkiant kompiuterių energija, o naudojant jau iškastas kriptovaliutas. Štai „Etheruem Foundation“ teigia, kad eterio blokų grandinėje vietoje proof-of-work metodo pradėjus naudoti proof-of-stake metodą, energijos suvartojimas sumažėtų 99,95%, o technologijos funkcionalumas, greitis ir patikimumas išliktų. Vis dėlto, proof-of-work metodas vis dar laikomas saugesniu ir labiau užtikrintu pasirinkimu, nepaisant didesnio įvairių resursų ir įrangos panaudojimo.

Susirūpinimą dėl didelio kriptovaliutų suvartojamo elektros energijos kiekio išreiškė Švedijos finansų rinkos priežiūros institucija, o Europos vertybinių popierių ir rinkos institucija (ESMA) paragino kriptoturto gamintojus pereiti prie mažiau elektros energijos naudojančių gamybos metodų. Sumažinti energijos suvartojimą ir paliekamą anglies dvideginio pėdsaką kriptoindustrija galėtų pereidama prie atsinaujinančios energetikos šaltinių. Tačiau visam žemynui susiduriant su energetikos išteklių trūkumu, kyla grėsmė, kad atsinaujinančios energijos nepakaks esminėms paslaugoms ir pramonei, juo labiau – kriptoindustrijai. Todėl nuogąstaujant, kad nepavyks pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslų ir iki 2050 metų tapti neutralaus poveikio klimatui ekonomika, jau pasigirsta siūlymų, kad daug elektros energijos reikalaujanti kriptovaliutų gavyba turėtų būti uždrausta.

Ar kriptoindustrija privalės atskleisti su tvarumu susijusią informaciją?

Kol kas su kriptoturtu susijusi veikla ir paslaugos ES lygmeniu nėra prižiūrimos, išskyrus tam tikrus pinigų plovimo prevencijos reikalavimus. Kitaip nei tradicinės finansų rinkos dalyviai (bankai, investicinės bendrovės), kriptovaliutų rinkos žaidėjai nėra įpareigoti atskleisti klientams ir visuomenei su veiklos ir produktų tvarumu susijusios informacijos. Kriptoindustrijos atstovams taip pat netaikomas reikalavimas įtraukti tvarumo rizikas į bendrą savo rizikos vertinimo sistemą, produktų kūrimo procesus ir vertinti klientų tvarumo poreikius, todėl kriptoturto pirkėjai negauna informacijos, kiek jų investicijos yra tvarios aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriu. 

Tačiau kriptoindustrija jau turėtų pradėti ruoštis pokyčiams – numatoma, kad 2025 metais su kriptoturtu susijusios paslaugos taps reguliuojamomis, kai Europos Sąjungoje bus priimtas Reglamentas dėl Kripto turto rinkų (angl. Markets in Crypto Assets Regulation (MiCA)). Jį priėmus kriptoindustrijos atstovai turės įgyvendinti finansų rinkos dalyviams keliamus reikalavimus.

Europos Centrinis Bankas šią vasarą publikavo apžvalgą, kurioje atskleidžiama, kad politikos formuotojai galimai reikalaus atsižvelgti į kriptovaliutų tvarumo rizikas institucinių investuotojų kapitalo reikalavimuose ir integruoti šias rizikas į bendrą rizikų valdymo sistemą.

Investuotojai taip pat turėtų įvertinti, ar investavimas į daug elektros energijos reikalaujančias kriptovaliutas atitinka jų tvaraus investavimo tikslus. Neatmestina galimybė, kad teisės aktų leidėjai ateityje imsis griežtų veiksmų, pavyzdžiui, įves reikalavimus atskleisti anglies dvideginio kiekį, anglies dioksido mokestį už kriptovaliutų sandorius ar su kriptovaliutomis susijusių akcijų paketų įsigijimą. Gali nutikti ir taip, kad daug energijos reikalaujantys su kriptoturtu susiję kasimo ir sandorių tvirtinimo metodai apskritai bus uždrausti.

Kaip kriptoverslas gali pasiruošti pokyčiams?

Nepriklausomai nuo to, kada ir koks tiksliai teisinis reguliavimas įsigalios, apie kriptoverslo tvarumą jau dabar vertėtų pradėti galvoti kaip apie galimybę auginti verslo vertę. Tvarumo aspektams vis didesnis dėmesys skiriamas susijungimų ir įsigijimų sandoriuose – potencialūs pirkėjai domisi ne tik ketinamo įsigyti verslo pelningumu ar augimo potencialu, bet taip pat atsižvelgia į tai, ar įsigyja įmonė savo veikloje taiko tvarumo principus. Klientai taip pat vis dažniau kelia klausimą, ar jų naudojamos paslaugos ir prekės yra žali. Šios tendencijos ateina ir į kriptoindustriją, todėl tie rinkos žaidėjai, kurie kuo anksčiau susimąstys apie potencialias rizikas, turės didesnes galimybes šias rizikas suvaldyti ir toliau augti bei prisidėti prie technologinio progreso.

Kriptoverslams labai svarbu neatidėlioti veiksmų ir nelaukti kol bus priimti ribojimai – kuo anksčiau bus dokumentuoti su kriptoverslo tvarumu susiję įmonės sprendimai, tuo greičiau atsivers galimybė pasinaudoti tvarumo teikiamu konkurenciniu pranašumu.

Visų pirma kiekvienas verslas turėtų atsakyti sau į su tvarumo reikalavimais susijusius klausimus: kokie reikalavimai verslui jau dabar yra privalomi; ar galima pasinaudoti gerąja praktika; su kokiomis rizikomis verslas susiduria; kiek laiko ir finansų kainuotų įgyvendinti pokyčius. Atsakius į šiuo klausimus ir parengus planą, gali tekti peržiūrėti, koreguoti ar parengti su tvarumu susijusią strategiją, vidinę dokumentaciją, su dokumentais supažindinti klientus, partnerius ir investuotojus, galbūt su tvarumu susijusius principus įtraukti į su partneriais sudaromas sutartis. Tvarumo klausimai turėtų tapti įprasta įmonės verslo veiklos dalimi – juos reikėtų įtraukti į valdybos ar vadovybės  darbotvarkę bei reguliariai apsvarstyti. Tai padės ne tik pasirengti galimam griežtesniam reguliavimui, bet ir atliepti investuotojų lūkesčius.

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ advokatė Vitalija Impolevičienė ir teisininkė Akvilė Jurkaitytė

Barselonoje vykstančioje kasmetinėje mobiliųjų technologijų parodoje „Mobile World Congress“ (MWC), tarptautinė technologijų kompanija „Huawei“ anonsavo atnaujintą skaitmeninei tinklo evoliucijai skirto „GUIDE“ plano versiją. Šis pernai pristatytas rekomendacijų ir sprendimų rinkinys skirtas padėti mobiliojo ryšio bei interneto tiekėjams savo tinkluose integruoti žaliuosius ir sumaniuosius sprendimus, taip kartu su pramonės partneriais kuriant verslo ir technologinę vertę.

Skaitmeninio pasaulio pažanga neleidžia delsti

Skaitmenizacija per pastaruosius keletą metų labai smarkiai pasistūmėjo į priekį. Tai geriausiai atspindi vis daugiau mūsų gatvėmis riedančių savavaldžių automobilių, stabiliai veikiantis 5G ryšys, net ir keliaujant kelių šimtų kilometrų per valandą greičiu, bei 360 laipsnių kampu nufilmuotas interaktyvus video turinys. Vis dėlto dauguma komunikacijų rinkos dalyvių savo dėmesį yra sutelkę į kiek mažiau pastebimus skaitmenizacijos tikslus – nuotolines debesijos sprendimais paremtas parodas, technikos efektyvumo gerinimą ir geresnę paslaugų kokybę.

„Huawei Connect 2021“ konferencijos metu pristatytoje „Intelligent World 2030“ ataskaitoje kompanija prognozuoja, jog 2030 metais visoje planetoje bus 1,6 milijardo šviesolaidinio interneto vartotojų, o pasaulyje bus užfiksuota 200 milijardų prisijungimų prie interneto, kurie bus atlikti pasitelkus išmaniąsias tinklo technologijas. Remiantis analitikų prognozėmis, šiuo laikotarpiu naujos kartos ryšio tinklai pradės veikti vandenynuose ir netgi kosmose, kas padės kurti Žemės ribas peržengiančius ateities miestus.

„Jei į šiandien dieną pasižiūrėtume iš kito dešimtmečio perspektyvos, ką turėtume daryti, kad išvystytume savo tinklus ir taip išnaudotume skaitmenizacijos privalumus? Norėdami suteikti atsakymą į šį klausimą, siūlome jau šiandien pasinaudoti „GUIDE“ planu, kurį apibrėžia visa apimantis gigabitinis ryšys, visiškos automatizacijos diegimo spartinimas, išmaniųjų tinklų ir skaičiavimų paslaugos. Visa tai padės vartotojams pasiūlyti skirtingas patirtis ir užtikrins tvarią plėtrą.“ – savo kalboje sakė Peng Song, „Huawei“ operatorių marketingo ir sprendimų pardavimo prezidentas.

Trisluoksnis verslo vystymo modelis

„Huawei“ teigimu, „GUIDE“ paremtas trijų sluoksnių verslo vystymo planu. Visų pirma, jis siūlo perimti bendrą verslo viziją skaitmeniniam pasauliui, kuri integruoja paslaugų vystymą, veiklos efektyvumą, vertę ir socialinę atsakomybę.

Antra, „GUIDE“ atkreipia dėmesį technologijų ir verslo susijungimą, siūlydamas naujiems verslo iššūkiams pritaikytas inovatyvias technologijas. Siekdama palengvinti šios modelio dalies įgyvendinimą, „Huawei“ šiųmetėje MWC parodoje taip pat žada pristatyti keletą naujų sprendimų, tokių kaip 5G MetaAAU, FTTR, ir OXC.

Galiausiai „GUIDE“ suteikia tinklo vertinimo rodiklius, kurie padeda suplanuoti įvairių technologijų diegimą pagal rinkos išsivystymą. Tai turėtų suteikti galimybę operatoriams pasirinkti jiems geriausiai tinkamą tinklo evoliucijos vykdymo planą ir laikytis tvaraus verslo gairių.

Apeliuodamas į eksponentiškai spartėjančius skaitmenizacijos tempus ir jų suteikiamas verslo galimybes, savo kalbos pabaigoje Peng Song pakvietė operatorius paragino pasinaudoti „GUIDE“ suteikiama galimybe glaudžiau bendradarbiauti su pramonės partneriais: „Kai skaitmenizacijos traukinys pradės riedėti į priekį, jo sustabdyti nebegalės niekas.“

„MWC22 Barcelona“ paroda vyks vasario 28 – kovo 3 dienomis. „Huawei“ savo produktus ir sprendimus demonstruoja 1H50 stende, pirmoje kongresų centro „Fira Gran Via“ salėje. Kartu su operatoriais iš viso pasaulio, pramonės profesionalais ir nuomonės formuotojais nagrinėjame įvairias aktualias rinkos temas, „GUIDE“ modelį, žaliąjį vystymąsi, taip siekdami numatyti skaitmeninių ryšio tinklų ateitį. Daugiau informacijos: https://carrier.huawei.com/en/events/mwc2022.