Skaitmeninės technologijos iš esmės keičia meno suvokimą ir patyrimą, atverdamos naujas kūrybos ir dalyvavimo meno procese galimybes. Naudojant skaitmenines priemones, menas tampa prieinamas platesnei auditorijai, o kūrėjai gali eksperimentuoti su naujais formatais. Menotyrininkė Lina Jakučinskaitė sako, kad ateityje meno kūrinių patyrimas bus orientuotas į žiūrovo emocijas, interesus ir pomėgius.

„Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę menui tapti labiau prieinamu ir pasiekiamu paprastam žmogui. Dabar žymiausių menininkų darbai gali būti lengvai peržiūrimi tiesiogiai per televizorių, virtualius akinius ar kitas skaitmenines platformas. Virtualios parodos ir skaitmeniniai muziejai leidžia žiūrovams mėgautis meno kūriniais iš bet kurios pasaulio vietos, neiškėlus kojos iš namų“, – sako meno žinovė. 

Papildytoji ir virtualioji realybė

Menas gali būti įtraukiamas į kasdienį gyvenimą, pavyzdžiui, naudojant papildytąją (AR) arba virtualią (VR) realybę, kurios leidžia vartotojui sąveikauti su meno kūriniais.

AR integruoja skaitmeninius elementus į realų pasaulį, naudojant išmaniuosius įrenginius, tokius kaip telefonai, planšetiniai kompiuteriai ar specialūs akiniai. Tai leidžia vartotojams matyti virtualius objektus, kurie atrodo tarsi būtų aplink juos. Meno srityje AR naudojama kurti interaktyvias parodas, kuriose žiūrovai gali jaustis tarsi meno kūrinius matytų gyvai.

VR sukuria skaitmeninę aplinką, kurioje vartotojai gali patirti objektus ir patirtis, lyg jie būtų realūs. Meno srityje tokia realybė žiūrovams leidžia tapti dalimi meno kūrinio – jie gali vaikščioti po skaitmenines parodas, tyrinėti 3D meno objektus ir net kurti savo asmeninius kūrinius.

Skaitmeninės meno galerijos

Skaitmeninės meno galerijos ir virtualūs muziejai suteikia naujas galimybes pasiekti meno kūrinius, nesvarbu, kur bebūtumėte.

„Būtent tokia meno išraiška populiarėja bene sparčiausiai, nes ji suteikia galimybę lengvai integruoti meną į kasdienį gyvenimą, nesvarbu, kur esate, ir tai daro meną labiau prieinamą visiems, net ir tiems, kurie neturi galimybės aplankyti žymiausių muziejų ar galerijų, kuriose eksponuojami populiariausi meno kūriniai, gyvai. Tokie meno kūriniai taip pat leidžia suasmeninti kiekvieno namų erdvę, kas yra labai aktualu šiuolaikiniam žmogui“, – pasakoja meno ekspertė L. Jakučinskaitė.

Pavyzdžiui, „Samsung The Frame“ televizoriuose esanti „Art Store“ prenumerata suteikia vartotojams prieigą prie gausybės žinomų galerijų bei šiuolaikinių menininkų darbų kolekcijos. Be to, nuo šiol ši platforma siūlo dar platesnį meno kūrinių pasirinkimą, nes joje galima rasti ir 27 gerai žinomus meno kūrinius iš Niujorke esančio „MoMA“ modernaus meno muziejaus.

Virtualūs turai

Daugiau nei keli šimtai pasaulio muziejų ir galerijų siūlo virtualius turus, kuriuose galima apžiūrėti jų eksponatus bei meno kūrinius. Tai dažniausiai yra interaktyvios 360 laipsnių vaizdus naudojančios ekskursijos, kuriose galima pasivaikščioti po ekspozicijas.

Pavyzdžiui, Luvro muziejus Paryžiuje, yra vienas garsiausių pasaulio muziejų, todėl pamatyti jo viduje eksponuojamus kūrinius būtų įdomu kiekvienam. Pasinaudojus virtualiu turu galima „pasivaikščioti“ po pagrindines Luvro sales ir apžiūrėti žymius meno kūrinius, tokius kaip „Mona Liza“ ir „Venus de Millo“.

Britų muziejus taip pat suteikia galimybę apžiūrėti savo kolekcijas per virtualius turus. Juose yra ne tik istoriniai kūriniai, bet ir artefaktai iš viso pasaulio. Šis muziejus leidžia susipažinti su kolekcijomis, pateikiančiomis įžvalgas apie įvairius kultūrinius ir istorinius kontekstus. Ekskursijos yra papildytos garso gidu ir teksto pranešimais, todėl tai leidžia į meno kūrinius įsigilinti dar labiau. 

Ateities galimybės žengiant kartu su dirbtiniu intelektu

Pasak L. Jakučinskaitės, nors šiandien skaitmeninis menas jau yra populiarus, ateityje šios technologijos gali tapti dar interaktyvesnės.

„Naudojant dirbtinį intelektą ir duomenų kiekį, tikėtina, kad bus sukurta galimybė asmeniškai pritaikyti turą pagal žiūrovo pomėgius ir interesus, pasiūlant jiems individualius maršrutus ir rekomendacijas. Dirbtinis intelektas galės stebėti, kaip vartotojas sąveikauja su paroda, ir pagal tai pasiūlyti naujus eksponatus ar net interaktyvias užduotis, kurios sustiprins įsitraukimą ir padės atrasti naujus meno kūrinius“, – sako menotyrininkė.

Ateityje ši technologija galėtų dar labiau transformuoti kiekvieno meno žiūrovo patirtį, kadangi ji nuolat tobulės, prisitaikys prie individualių vartotojų nuotaikų bei emocijų. Pavyzdžiui, jei žiūrovas, tyrinėdamas parodą, išreiškia susidomėjimą, sistema vėliau rekomenduos kitus panašius kūrinius. Tai bus žingsnis į dar labiau emocijomis pagrįstą meno patirtį.

Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD pristatomame pasaulio skaitmeninio konkurencingumo indekse Lietuva užėmė 28 vietą iš 64 valstybių – tai viena iš aukščiausių pozicijų per penkerius metus. Šioje srityje mūsų šalies stiprybė yra žinios, reikalingos naujų technologijų atradimui, supratimui ir kūrimui.

Pagal žinias vertinantį rodiklį Lietuvos pozicija nuolat gerėja ir yra aukščiausia iš trijų Baltijos valstybių – mes užimame 23 vietą, Estija – 25 vietą, Latvija – 39 vietą. Skaitmeninių kompetencijų atitikimo verslo poreikiams srityje Lietuva užima pirmą vietą. Taip pat nuolat auga mokslo koncentracijos įvertinimas, jis per penkerius metus pakilo iš 41 į 33 vietą. Pagal moterų dalį moksle Lietuva ir toliau išlaiko aukštą 8-tą poziciją. Ženklus kilimas pastebimas aukštųjų technologijų patentų skaičiaus rodiklyje, per metus iš 25 vietos jis pakilo į 17.

„Žinių ir kompetencijų srityje esame stiprūs, o tai svarbus aspektas, prisidedantis prie bendro skaitmeninio konkurencingumo augimo. Penkerių metų laikotarpyje gerėja ir Lietuvos padėtis pasirengimo ateičiai srityje (iš 32 vietos į 28), tai atskleidžia mūsų pasiruošimą išnaudoti skaitmeninės transformacijos sukuriamas galimybes. Taip pat gerėja Lietuvos gyventojų nuostatos, reikalingos skaitmeninei transformacijai (iš 45 vietos 2018 m. į 37 vietą 2023 m.). Stiprėjančios pozicijos šiose srityse kuria vis palankesnę aplinką skaitmeniniam proveržiui įvykti“, – teigia Inovacijų agentūros „ICT Lab“ skyriaus vadovas Martynas Survilas.

Ekspertas išskiria ir labai gerą Lietuvos verslo lankstumo vertinimą, kuris yra aukščiausioje pozicijoje iš trijų Baltijos valstybių. Pagal įmonių lankstumą esame 5 vietoje, o pagal gebėjimą prisitaikyti prie grėsmių ir galimybių – net 3 vietoje. „Verslo patirtis, dažnai kintanti ne tik vietinė, bet ir pasaulinė verslo aplinka, stiprina įmonių gebėjimus adaptuotis prie pokyčių ir ieškoti naujų galimybių“, – sako M. Survilas.

IMD atliktos verslo apklausos rezultatai parodė ir sritį, kurioje susiduriame su didžiausiais iššūkiais, tai – nepakankamas skaitmeninių technologijų lygio augimas. Pagal šį rodiklį užimame 33 vietą.

„Siekiant pagerinti šią sritį, būtų naudinga Lietuvoje tobulinti užsieniečių įdarbinimo reglamentavimą, bankinių ir finansavimo paslaugų atitikimą verslo efektyvumo poreikiams, skatinti įmonių investicijas į telekomunikacijų fizinę ir programinę įrangą bei mobiliojo plačiajuosčio ryšio prenumeravimą“, – akcentuoja M. Survilas.

Tikimasi, kad tiek prie skaitmeninių technologijų lygio augimo, tiek bendrai prie skaitmeninio konkurencingumo proveržio prisidės ir 2023 m. pabaigoje Inovacijų agentūros paskelbtas Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) kelrodis. Jame pateiktos aiškios rekomendacijos, kuriose numatyti konkretūs veiksmai, padėsiantys išnaudoti sektoriaus potencialą bei sukurti tinkamas sąlygas tolimesniam jo augimui.

„IRT sektorius ir bendrai su skaitmenizavimu susiję produktai bei paslaugos vertinamos kaip pagrindinė varomoji jėga, suteikianti galimybę Lietuvai išlaikyti produktyvumo augimą ir konkurencingumą. Iki 2030 m. suplanuotos apie 260 mln. eurų investicijos, kuriomis galės pasinaudoti išskirtinai IRT sektorius, dar didesnis finansavimas numatytas bendrai inovacijų skatinimui, tad ir juo galės naudotis skaitmeninių technologijų verslai“, – pažymi Inovacijų agentūros ekspertas.

2023 m. IMD skaitmeninio konkurencingumo indekso pirmoje vietoje – Jungtinės Amerikos Valstijos. 2022 m. lydere buvusi Danija, nukrito į 4 vietą. Europoje konkurencingiausia šalis skaitmeninėje srityje yra Nyderlandai, pakilusi per keturias pozicijas ir užimanti 2 vietą pasaulyje. Aukščiausią skaitmeninio konkurencingumo įvertinimą iš Baltijos valstybių gavo Estija (18 vieta). Po jos rikiuojasi Lietuva (28 vieta) ir Latvija (40 vieta). Mūsų kaimynė Lenkija užima 39 vietą.

Gegužės 17-ąją visame pasaulyje minima Informacinės visuomenės diena. Tačiau dalis Lietuvos visuomenės narių tebegyvena skaitmeniniame skurde: neturi ryšio, įgūdžių, jaučiasi nesaugūs, nepasitiki el. ryšių paslaugomis, sako Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė.

Jos teigimu, šiuo metu vis daugiau kalbama apie gigabitinės visuomenės kūrimą, bet kurdami ją turime atsižvelgti, kad tokios visuomenės ašis yra skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų turintis ir elektroninių ryšių paslaugomis pasitikintis vartotojas. Tai būtų įmanoma pasiekti rinkos dalyviams labiau įsitraukus ir prisiėmus atsakomybę už tamsiąją elektroninių ryšių pusę.

„Mažiausiai norėtųsi, kad vartotojas būtų toks visiems savaime suprantamas objektas, apie kurį net ir nebeverta kalbėti, kalbant apie gigabitinio ryšio plėtrą. Deja, kol kas nuolat girdime pranešimus, kaip žmonės masiškai pakliūva į sukčių pinkles ir paspaudę kelis mygtukus praranda tūkstančius eurų. Nereikia net ir neteisėtų sukčiavimo atvejų – į RRT, siekdami išspręsti ginčus, kreipiasi operatorių klientai, kurie įtaria, jog su jais buvo neteisingai pasielgta. Pusės tokių į mums besikreipiančių vartotojų reikalavimai yra patenkinami tik įsikišus RRT“, – sako J. Šovienė.

Skatintinas verslo įsitraukimo sprendžiant skaitmeninės visuomenės problemas pavyzdys yra prieglobos teikėjų įsipareigojimas operatyviai pašalinti neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį. Šiuo metu prie RRT inicijuoto „Memorandumo dėl švarios interneto aplinkos“ yra prisijungę 10 teikėjų.

Reikia skatinti skaitmeninį raštingumą

Pasak J. Šovienės, kalbant apie informacinę visuomenę ir skaitmenines priemones, Lietuva tikrai gali didžiuotis – remiantis RRT surinktais duomenimis, esame kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų lyderė Skandinavijos ir Baltijos šalių regionuose.

„Vėlgi nors rinka sparčiai juda į priekį, mūsų užsakymu darytas tyrimas rodo, kad 2022 metais ketvirtadalis gyventojų nieko nežinojo apie tokią priemonę kaip kvalifikuotas el. parašas. Nors kvalifikuoto elektroninio parašo naudojimas nuosekliai auga, tačiau 66 proc. nurodo, kad jo nenaudoja. Gyventojai nežino, kokia tokio parašo praktinė nauda, trūksta informacijos apie jo patikimumą ir teisinę galią“, – vardija RRT pirmininkė.

Pagal skaitmeninį raštingumą Lietuva užima tik 20 vietą Europos Sąjungoje. Nors bazinių skaitmeninių įgūdžių turi beveik pusė (49 proc.) gyventojų, tačiau šis rodiklis nesiekia ES vidurkio (54 proc.).

Kitų valstybių patirtis rodo, kad skaitmeninės viešosios paslaugos bei dedikuotos skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos reikšmingai pagerintų situaciją skaitmeninio raštingumo srityje. Taigi, valstybės institucijų indėlis šioje srityje turėtų būti gerokai didesnis.

Įpareigojo operatorius

RRT šiemet įpareigojo 3 Lietuvos operatorius užtikrinti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimą Varėnos, Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių bei Pagėgių savivaldybėse.

Šiuo metu daugiau kaip 5 proc. minėtų savivaldybių gyventojų neturi galimybės naudotis įperkama ir pakankama prieiga prie plačiajuosčio interneto ir kalbinio ryšio paslaugų. Operatoriai privalės užtikrinti ne mažesnę nei 10 Mbps gaunamo ir ne mažesnę nei 1 Mbps siunčiamo ryšio duomenų perdavimo spartą, suteikti bent 1 GB (gigabaitą) duomenų per mėnesį ir bent 200 min. skambučiams. Kaina nepasiturintiems ne daugiau nei 8, kitiems gyventojams – ne daugiau nei 26 Eur/mėn.

„Vienas iš pagrindinių universaliųjų paslaugų reikalavimų – užtikrinti, kad visi vartotojai turėtų įperkamą pakankamą prieigą prie plačiajuosčio interneto ir kalbinio ryšio paslaugų fiksuotoje vietoje. Kaip kažkada elektra, taip dabar elektroniniai ryšiai yra vienas svarbiausių mūsų pažangos variklių. Nuosekliai judame link gigabitinės visuomenės, dėl to negalime nei vieno savo šalies gyventojo palikti be ryšio“, – sako Jūratė Šovienė, RRT tarybos pirmininkė.

Estija šiandien pasaulyje pripažįstama kaip viena iš sėkmingiausiai skaitmenines paslaugas ir skaitmeninę visuomenę plėtojančių valstybių. Apie šios šalies patirtį įgyvendinant transformaciją ir artimiausius projektus šiandien Vilniuje „Swedbank“ ir „Rockit“ rengiamame tvarių inovacijų forume „Sustainability Forum 2023“ dalinsis „e-Estonia“ atstovė, skaitmeninės transformacijos patarėja Erika Piirmets.

Ekspertė sutiko atsakyti į keletą klausimų apie Estijos kelią link e-Estijos ir šalies netolimos ateities projektus.

Galbūt pradėkime nuo to, kokią vietą „e-Estonia“ užima šalies instituciniame sektoriuje ir koks yra šios organizacijos bei Jūsų pagrindinis vaidmuo?

Informacinis centras „e-Estonia" yra Vyriausybės institucija, priklausanti Ekonomikos ir ryšių ministerijai. Tai – kompetencijos centras, kuris buvo sukurtas prieš 14 metų, siekiant paremti Vyriausybės viziją būti skaitmeninės transformacijos lyderiais.

Mano, kaip skaitmeninės transformacijos patarėjos, vaidmuo – padėti skleisti Estijos per dešimtmečius sukauptą skaitmeninimo patirtį ir skatinti tarpusavyje susijusių skaitmeninių visuomenių tinklo kūrimąsi. Estija sulaukia didelio susidomėjimo iš įvairių valstybių – kasdien priimame ir džiaugiamės galėdami pasidalinti Estijos patirtimi su įvairų šalių vyriausybių atstovais, ministrais, prezidentais, įmonių vadovais, mokslininkais ir žurnalistais.

Pasauliniu mastu Estija turi reputaciją kaip skaitmeninimo lyderė, e-valstybės ir e-piliečių koncepcijų kūrėja. Kaip Estijai pavyko užsitarnauti tokią reputaciją ir įgyvendinti sparčius pokyčius?

Dar 1991 metais, atgavusi nepriklausomybę, Estija politiniu lygmeniu pasirinko vystyti „digital first“ strategiją (prioritetas – skaitmeniniams sprendimams) ir plėtoti skaitmenines paslaugas. Iš vienos pusės, tokią strategiją sąlygojo mūsų pragmatiškas noras skatinti šalies vystymąsi, iš kitos – lygiavimasis į Šiaurės šalis ir troškimas pasiekti jų pragyvenimo lygį. Tai buvo akstinas formuoti Estijos skaitmeninę visuomenę.

Žinoma, buvo ir daug sėkmės faktorių – tokiai transformacijai buvo tinkamas laikas: pasaulyje populiarėjo internetas, vis plačiau buvo naudojami asmeniniai kompiuteriai, o žmonės vis dažniau rinkosi skaitmenines paslaugas. Mūsų politinė vadovybė buvo įžvalgi ir vizionieriška – ji pastebėjo šią pasaulinę skaitmenizavimosi tendenciją ir išdrįso ją pakankamai anksti paversti strategine šalies kryptimi. Taigi, turim būti dėkingi pirmiesiems šalies lyderiams, kurie drąsiai žengė į šį novatorišką kelią ir įskiepijo šaliai startuoliams būdingą mentalitetą ir norą sukurti šauniausią visuomenę pasaulyje.

Prie kokių projektų šiandien dirba „e-Estonia“ ir ko galime tikėtis ateityje?

Kadangi didžioji dalis paslaugų Estijoje jau yra skaitmenizuota, kitas mūsų žingsnis – gerinti vartotojų patirtį ir kurti proaktyvias bei su gyvenimo įvykiais susijusias paslaugas. Esame stipriai orientuoti į piliečių ir verslų patogumą, todėl siekiame, kad tarp institucijų prasmingai judėtų duomenys, o ne žmonės. Norime panaudoti dirbtinį intelektą pagerinant paslaugų prieinamumą, naudoti didžiuosius duomenis tendencijų ir priklausomybių nustatymui.

Be to, Estijos, kaip ir daugelio kitų šalių, visuomenė sensta. Norėdami pereiti prie prevencinės sveikatos priežiūros, naudojame mokslinius tyrimus, pagrįstus 20 proc. gyventojų genomo donorais, o artimiausius kelerius metus stipriai orientuosimės į personalizuotą mediciną.

Dar viena svarbi sritis – tvarumas. Visi ateities e-valstybės projektai turi būti grindžiami aplinkai draugiškų informacijos ir ryšių technologijų (IRT) principais.

Visoms šioms naujovėms tvirtą pagrindą suteikia jau dešimtmečius naudojama bazinė infrastruktūra – turime elektroninę tapatybę, tarporganizacinę duomenų apsikeitimo platformą „X-Road“ ir užtikriname duomenų integralumą.

Kaip jūs skatinate inovacijų kūrimą, kaip kuriate tas sėkmės istorijas?

Prie to prisideda mūsų mentalitetas – mes noriai imamės ir įgyvendiname dalykus. Teisingi vizionieriški pasirinkimai lėmė, kad šiandien Estija turi inovatyvių sprendimų, kurie prieš kelis dešimtmečius atrodė nesuprantami, nes niekas to nebuvo daręs. Tad daugelyje sričių sugebėjome aplenkėme laikmetį.

Iš kitos pusės, Estijos viešojo sektoriaus skaitmeninimas vyko nuosekliai, orientuojantis į vertės kūrimą piliečiams: pirmenybę teikėme skaitmeninant tas paslaugas, kurios eiliniam gyventojui sukurtų didžiausią teigiamą poveikį. Pavyzdžiui, pirmąja skaitmenine paslauga buvo mokesčių deklaravimas internetu. Iš to kilo daug kitų sprendimų – pavyzdžiui, elektroninio identifikavimosi priemonės gyventojams, kad jie turėtų virtualų raktą visoms šioms paslaugoms gauti. Vėliau – „X-Road" platformos sukūrimas, kuri leido institucijoms/sistemoms keistis duomenimis.

Didžiulio dėmesio sulaukė ir kibernetinio saugumo klausimai – Estija yra pradininkė naudojant KSI blokų grandinę bei turi savo duomenų ambasadą (kitoje šalyje esančiame duomenų centre laikomas atsargines valstybinių duomenų kopijas, aut. past.). 2007 m. tapę pirmosios didelio masto kibernetinės atakos prieš vyriausybę liudininkais, šiandien dalijamės pamokomis, kaip kurti atsparias skaitmenines sistemas.

Matome, kad einame teisingu keliu, nes „X-Road” sprendimas jau taikomas beveik visame pasaulyje ir vis labiau domimasi, kaip veikia e-Estija. Be to, Estija tapo kibernetinio saugumo kompetencijos centru – mūsų šalyje įsikūrusi NATO Bendros kibernetinės gynybos kompetencijų centro (CCDCOE) būstinė ir Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA“), Taline vyksta vienos didžiausių kibernetinio saugumo pratybų „Lock Shields“.

Kiek skaitmeninės transformacijos klausimuose „e-Estonia“ integruoja klimato kaitos problemas – kaip technologijos gali prisidėti prie tvaresnės ateities?

Aplinkosauginiai tikslai yra įtraukti į Estijos Skaitmeninę darbotvarkę 2030. Ji numato, kad reikia pereiti prie debesų kompiuterijos prieglobos siekiant konsoliduoti serverių erdvę (taip tausojant resursus) ir sumažinti kaupiamos informacijos dubliavimąsi. Taip pat skiriant finansavimą technologinių sprendimų kūrimui pirmenybė teikiama tiems projektams, kurie sukurtų ne vienam kartui nišiniam tikslui skirtus įrankius, o tokius, kurie gali būti panaudojami ne viename projekte, perpanaudojami, jais būtų galima dalintis ir pan.

Tuo tarpu duomenų centrams keliamas reikalavimas, kad visa šiluma, išsiskirianti iš serverių, būtų panaudojama šildymui, o ne tiesiog išleista į aplinką. Galiausiai, skatiname atviro kodo pagrindu kuriamas technologijas, kad išvengtume dvigubo jų kūrimo ir skatintume pakartotinį naudojimą.

Lietuvoje „Swedbank“ inicijavo tvarių inovacijų programą, kuria nori paskatinti startuolių ekosistemą kurti tvarius sprendimus verslams. Kaip Jūs vertinate startuolių vaidmenį kovojant su klimato krize? Ar Estijoje startuoliai skiria didelį dėmesį tvarumui?

Estijoje taip pat matome GreenTech ir CleanTech startuolių populiarėjimo tendenciją. Tiesa, siekiant kovoti su klimato krize, atsakomybė susitarti dėl tikslų ir įsipareigoti juos įgyvendinti tenka vyriausybėms. Ne tik įsipareigoti, bet ir laikytis to įsipareigojimo. Jeigu vyriausybės parodys ryžtą ir suteiks tikrumo bendrovėms, jog dėmesys tvarumui išliks ir ateityje, startuoliai ir privatusis sektorius rodys iniciatyvą, mąstys kitaip, ieškos sprendimų, investuos į aukštąsias technologijas ir mokslinę plėtrą, kurs inovacijas, kurios pagerins mūsų aplinką. Tiesa, šie sprendimai turi generuoti finansinę grąžą, todėl ir labai svarbu, kad vyriausybės būtų nuoseklios, laikytųsi įsipareigojimų ir taip suteiktų užtikrintumą dėl tvaraus kurso.

Ačiū už pokalbį.

Įmonių vadovai supranta skaitmenizacijos naudą. Nepaisant to, inovatyvius skaitmeninius sprendimus kur kas dažniau diegia stambusis verslas, o smulkioms ir vidutinėms įmonėms tai lieka siekiamybe ar net svajone. To priežastys yra įvairios: nuo ribotų finansinių galimybių iki baimės investuoti – ypač tvyrant nežinomybei dėl ateities perspektyvų ar, kaip dabar – laukiant prognozuojamos recesijos. Tačiau skaitmenizacija neprivalo kainuoti daug, kad duotų apčiuopiamų vaisių, svarbiausia – žinoti nuo ko pradėti. 

„Priklausomai nuo rinkos ir įmonės veiklos pobūdžio, skaitmeniniai sprendimai gali palengvinti bei pagreitinti procesus, sumažinti kaštus, padidinti patikimumą, darbo efektyvumą, suteikti daugiau patogumo partneriams ir klientams, o galiausiai tai lemia didesnes pajamas. Visgi mažesnės įmonės dažniau susilaiko nuo inovatyvių projektų. Kaip rodo „Boston Consulting Group“ atliktas tyrimas, inovatyvius technologinius sprendimus taiko net 45 proc. didžiųjų įmonių ir vos 28 proc. verslų, kuriuose dirba iki tūkstančio žmonių“, – pastebi IT ir skaitmenizacijos sprendimų bendrovės „Baltic Amadeus“ technologijų direktorius Vitalis Kavaliauskas. 

Įmonių vadovai skaitmenizaciją dažnai traktuoja kaip ilgalaikį, didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių reikalaujantį projektą. Tačiau V. Kavaliauskas pabrėžia, kad skaitmeninė transformacija yra ne vienkartinis projektas, o procesas, kurį sudaro daug žingsnių ir nebūtina jų visų žengti vienu metu. Dar daugiau: tinkamai įvertinus esamą situaciją, nusistačius tikslus bei priemones jiems pasiekti, net ir nedideli veiksmai gali kurti reikšmingą pridėtinę vertę.  

Tad ką daryti įmonėms, kurios nori judėti skaitmenizacijos keliu turėdamos ribotą biudžetą? „Baltic Amadeus“ ekspertas įvardija keturis pirmuosius žingsnius.  

Pirma: turėkite skaitmenizacijos lyderį 

Atsižvelgiant į organizacijos dydį, pobūdį ir poreikius, tai gali būti esamas jūsų darbuotojas, naujai priimtas specialistas arba šią rolę galima patikėti trečiajai šaliai, pavyzdžiui, IT konsultacijų bendrovei.  

„Svarbu suprasti, kad skaitmenizacija apima ne tik technologijas, įrankius, bet, visų pirma, žmones. Todėl skaitmenizacijos lyderio pagrindinė užduotis bus tapti jungiamąja grandimi tarp įmonės technologijų, darbuotojų ir sprendimų priėmėjų. Kitaip sakant, jis turės pasirūpinti, kad vadovybė sutiktų su pokyčiais, o darbuotojai mokėtų naudotis diegiamais sprendimais“, – sako V. Kavaliauskas.  

Antra: pasirenkite strategiją ir veiksmų planą 

Atsižvelgiant į įmonės poreikius, skaitmenizacijos strategija gali apimti artimiausius trejus, penkerius ar net dešimt metų. Nusistačius tikslus ir juos prioretizavus bus lengviau nuspręsti, kada ir kur investuoti pirmiausia.  

Ne mažiau svarbu atsižvelgti į tai, kiek laiko ir investicijų pareikalaus atskiri etapai, inovacijų diegimas. Gali būti, kad išsigryninus šiuos klausimus paaiškės ir tai, kokius „žemai kabančius vaisius“ galima raškyti pirmiausia, o iš jų gautas papildomas pajamas ar sutaupytas lėšas investuoti į tolesnius veiksmus.  

„Vieno, universalaus recepto čia nėra. Net iš pažiūros panašia veikla užsiimančių gamybos ar paslaugų įmonių poreikiai gali kardinaliai skirtis, o „butelio kakleliai“ slypėti skirtingose vietose. To priežastys pačios įvairiausios: skiriasi naudojami kanalai, technologijos, įrankiai ir jų integracijos, tai, kaip renkami ir analizuojami duomenys, pagaliau – taikomi skaitmeninės rinkodaros bei pardavimų sprendimai. Paprasčiau sakant, viskas priklauso nuo įmonės skaitmeninės brandos lygio“, – teigia V. Kavaliauskas.  

Trečia: ieškokite įrankių ir įvertinkite jų naudą 

Inovacijų išbandymas ar įdiegimas įprastai siejamas su didelėmis pradinėmis investicijomis, kurios nebūtinai užtikrina sėkmę. Tačiau tai galioja toli gražu ne visiems skaitmeniniams sprendimams.  

IT ekspertas pateikia pavyzdį: pasauliniai viešosios debesijos sprendimų lyderiai, tokie kaip „Amazon Web Services“ ar „Microsoft Azure“, siūlo išmėginti įvairias technines funkcijas be didelių pradinių investicijų. Taigi išbandyti duomenų analitikos, archyvavimo, dirbtinio intelekto, teksto ar balso atpažinimo ir kitas funkcijas galima net ir neturint pradinio biudžeto, užsisakius nemokamus šių paslaugų planus.  

„Galimybė eksperimentuoti ir įvertinti galimą sprendimų potencialą yra itin aktuali mažesnėms įmonėms. Taip pat jos gali pasinaudoti lanksčiais paslaugų planais, tokiais kaip faktiniu suvartojimu pagrįstas atsiskaitymo modelis. Jis leidžia paprasčiau išbandyti technologinius sprendimus, tuo pačiu išvengiant finansinės rizikos – užtenka susimokėti mėnesinį paslaugos mokestį, o jei įrankis nepasiteisino, sutartį bet kada galima nutraukti“, – pastebi V. Kavaliauskas.  

Jis priduria, kad apskritai debesijos sprendimai padeda realizuoti norimus sprendimus greičiau, paprasčiau ir pigiau, todėl įmonės gali lengviau skaitmenizuoti verslo procesus, operatyviau kurti skaitmeninius produktus ar užtikrinti kokybiškesnį savo klientų aptarnavimą. 

Ketvirta: skaitmenizacija – ne sprintas, o maratonas 

Skaitmenizacija neįvyks per mėnesį, pusmetį ar net metus. Tiek gali trukti atskiri jos etapai, inovacijų diegimas, tačiau pats procesas yra be apibrėžtos pabaigos, jis turi vykti nuolat. „Baltic Amadeus“ ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad įdiegus naujoves – naujus įrankius, sistemas ir kitas technologijas – vertėtų skirti pakankamai laiko bei dėmesio joms įsivažiuoti.  

„Svarbu, kad žmonės, kurie tuos naujus įrankius naudoja – ar tai būtų jūsų darbuotojai, partneriai, ar klientai – turėtų pakankamai laiko susipažinti su naujovėmis, prie jų įprasti, perprasti jų valdymą ir įgusti juos naudoti. Todėl prieš žengiant naują žingsnį naudinga įsitikinti, kad tai, kas buvo atlikta iki tol, veikia. Kitu atveju gali kilti nepasitenkinimas, sumaištis, o visa tai tik trukdys judėti toliau“, – pataria V. Kavaliauskas. 

Inovacijų diegimas įgalina įmones ne tik pristatyti naujas paslaugas bei produktus, bet ir kurti geresnę klientų patirtį. Ilguoju laikotarpiu tai atsiperka, kadangi laimingi klientai yra linkę mokėti daugiau ir rekomenduoti prekes ar paslaugas kitiems, o tai neišvengiamai didina pajamas.  

„Baltic Amadeus“ – unikalius IT sprendimus kurianti ir skaitmenizacijos klausimais konsultuojanti bendrovė siekia užtikrinti geriausią patirtį savo klientams, naudotojams bei darbuotojams. Daugiau nei 250 kvalifikuotų profesionalų kuria naujausiomis technologijomis paremtus daugiakanalės prekybos, mobiliosios bankininkystės, duomenų bei verslo analitikos sprendimus, teikia individualios programinės įrangos kūrimo, IT konsultavimo, informacijos saugumo ir debesijos paslaugas. Per 34 veiklos metus „Baltic Amadeus“ bendrovė yra įgyvendinusi jau daugiau nei 2000 IT sprendimų Šiaurės Europos finansų, energetikos, telekomunikacijų, logistikos ir kitų sektorių įmonėms.