Per pastaruosius kelerius metus mokymasis gerokai pasikeitė – nuo tradicinių užrašų pereinama prie skaitmeninių priemonių, o žinios įtvirtinamos vis įvairesniais būdais: nuo praktikos iki bendradarbiavimo ir savarankiško tyrinėjimo. Todėl nenuostabu, kad kartu keičiasi ir įrankiai – klasėse vis dažniau šalia sąsiuvinio atsiranda ir išmanūs įrenginiai. Juose šiandien kuriami, tvarkomi ir dalijami užrašai, idėjos ar projektai. Toks pokytis keičia ir patį požiūrį į mokymąsi: svarbu ne tik prisiminti medžiagą, bet ir gebėti ją atsirinkti, susisteminti ir panaudoti vėliau. Tyrimai rodo, kad mokiniai planšetes vertina ne tik dėl patogumo: 87 proc. teigia, kad su jomis mokytis lengviau, 72 proc. pastebi geresnę darbo kokybę, o 69 proc. sako, kad padidėja motyvacija.

„Mokymasis šiandien nebėra vien mokytojo kalbėjimas ir mokinio klausymasis – tai procesas, kuriame visi dalyvauja, kuria ir atranda. Mokiniai bei studentai turi daugiau galimybių patys ieškoti atsakymų, derinti skirtingus įrankius ir kurti savo mokymosi būdą. Mokytojo užduotis – padėti suprasti, kaip informaciją atsirinkti, susisteminti ir panaudoti. Vienur veiks interaktyvus žaidimas, kitur vertingesnė bus diskusija ar darbas grupėje. Labai svarbu ir drąsa eksperimentuoti bei leisti sau ir mokiniams tapti kūrėjais“, – teigia Klaipėdos valstybinės kolegijos Pedagogikos katedros dėstytojas, Klaipėdos Vitės progimnazijos pradinio ugdymo mokytojas bei apdovanojimo „Lietuvos mokytojas 2024“ laureatas Rūtenis Latoža.

Mokymasis be sienų

Pasak pedagogo, mokymosi pokyčius paskatino ne technologijos, o pasikeitęs požiūris. Ilgus metus klasėje vyravo aiški schema: mokytojas kalba, mokinys užrašo. Dabar – priešingai. Užrašai tampa tik viena proceso dalimi, o mokymasis vyksta nuolat, ne tik pamokoje. „Mokymasis nebėra apribotas klasės sienų. Mokytis galima visur – keliaujant, bendraujant, stebint pasaulį. Technologijos leidžia akimirksniu gauti atsakymus, tačiau tikrasis iššūkis – išmokti atsirinkti, apmąstyti ir pritaikyti informaciją“, – pastebi R. Latoža.

Ypač greitai šį pokytį jaučia jaunesni mokiniai. „Pradinukai su išmaniosiomis technologijomis dažnai jaučiasi drąsiau nei su tradicinėmis priemonėmis – jos suteikia žaidybinį elementą, stiprina motyvaciją ir įtraukia į procesą. Bet technologijos veikia tik tada, kai jos naudojamos tikslingai – ne tam, kad vartotume informaciją, o kad ją kurtume“, – priduria mokytojas.

Jo teigimu, technologijos gali tapti ir pagalbininku, ir trukdžiu – priklausomai nuo to, kaip jos integruojamos į mokymąsi. „Jei užduotis skatina kurti, tyrinėti, vizualizuoti – žmogus įsitraukia. Jei ekrane tik „slenka“ informacija, dėmesys išsiskaido. Todėl šiandien svarbiausia ne kuo daugiau technologijų, o sąmoningas jų naudojimas. Mokytojas tampa ne informacijos šaltiniu, o kelrodžiu, padedančiu suprasti, kaip mokytis. Šiuolaikinis mokinys – tyrinėtojas, o mokymasis – atradimų kelionė“, – sako R. Latoža.

Technologijos, kurios padeda mokytis efektyviau

Spartėjant mokymosi tempui ir didėjant informacijos kiekiui, vis svarbesnis tampa gebėjimas ne tik įsiminti medžiagą, bet ir ją susisteminti, greitai rasti, perkelti ar pritaikyti naujoje situacijoje. Tą patvirtina ir tyrimai: tikslingai integruotos planšetės gali realiai pagerinti mokymosi rezultatus – mokiniai pasiekia vidutiniškai 15 proc. geresnius rezultatus, palyginti su tais, kurie dirba tik su spausdinta medžiaga.

Technologijos keičia ir požiūrį į kūrybiškumą. R. Latoža sako, kad skaitmeninė aplinka gali būti galingas kūrybiškumo ir savarankiškumo katalizatorius, jei naudojama tikslingai. Ji suteikia mokiniams galimybę kurti turinį, o ne tik jį vartoti – filmuoti, montuoti, programuoti, kurti skaitmenines istorijas ar net valdyti dirbtinio intelekto įrankius. Tokia veikla ugdo savarankiškumą, nes mokinys turi pats planuoti procesą, ieškoti sprendimų ir rinktis priemones.

Tačiau kūrybiškumas slypi ne tik ekrane. „Technologijos gali pagreitinti mokymąsi, bet tik tradiciniai būdai – rašymas ranka, skaitymas, pokalbis su žmogumi – padeda jį pagilinti. Svarbiausia ne atsisakyti ekranų, o mokėti juos valdyti: skirti laiko mintims sustabdyti, informacijai susidėlioti, paaiškinti ją savo žodžiais. Kai technologijos tampa ne patogumu, o sąmoningu pasirinkimu, jos veikia ne prieš mokymąsi, o kartu su juo“, – apibendrina R. Latoža.

„Šiandien mokiniai yra įpratę dirbti greitai ir jungti skirtingus formatus – užrašą, garso įrašą, nuotrauką, vaizdo įrašą. Todėl įrenginys jiems nėra tik ekranas, o vieta, kur viskas susijungia į vieną. Tokios planšetės kaip „Huawei MatePad 11.5“ šiandien nėra skaitmeninis popieriaus pakaitalas – jos leidžia rašyti ranka, struktūruoti informaciją, bendrinti ją su klase vienu paspaudimu. Tai atitinka dabartinį mokymosi tempą, kai medžiaga nuolat keliauja tarp skirtingų užduočių ir formatų. Mokiniai dažniausiai tai pajunta greičiau nei suaugusieji – jiems svarbu ne pati technologija, o tai, ką su ja galima nuveikti“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.

Užrašai, kurie virsta struktūruotomis idėjomis

Šiuolaikinis mokymasis nebėra susijęs su vienu formatu – vieną dieną reikia konspektuoti paskaitą, kitą kurti pristatymą, trečią – sumontuoti vaizdo įrašą ar parengti tyrimo santrauką. Todėl moksleiviams ir studentams vis dažniau reikalingas įrenginys, kuris gali pakeisti kelis įrankius vienu metu. „Huawei MatePad 11.5“ sukurta būtent tam – ji veikia kaip užrašų knygelė, kompiuteris, skaitytuvė, braižymo lenta ir kūrybinė erdvė viename įrenginyje, sveriančiame mažiau nei įprastas sąsiuvinys.

Planšetė palaiko rašymą ranka su „M-Pencil“, o DI rašysenos atpažinimas leidžia per kelias sekundes ranka rašytą tekstą paversti tvarkingu skaitmeniniu tekstu. Tai ypač naudinga, kai norisi derinti natūralų rašymą su tvarkingu, dalijimuisi paruoštu formatu. „Huawei Notes“ leidžia sutvarkyti medžiagą temomis, žymėti spalvomis, iškirpti, perkelti ar net iš karto paversti užrašus prezentacija. Tokios funkcijos padeda ne tik išmokti, bet ir efektyviai panaudoti tai, kas užrašyta – grupiniame darbe, atsiskaitymuose ar ruošiantis egzaminams.

„Kadangi mokymasis šiandien vyksta ne tik klasėje ar auditorijoje, bet ir bibliotekoje, viešajame transporte ar kelionėse, svarbus tampa mobilumas. „MatePad 11.5“ veikia visą dieną be įkrovimo, jungiasi su bevieliu klaviatūros dėklu, palaiko „Multi-Window“ režimą, leidžiantį vienu metu žiūrėti įrašą, konspektuoti ir naršyti šaltinius. Tiems, kurie dirba komandoje, užrašai ar failai dalijami vienu paspaudimu. Ši planšetė padeda sutaupyti laiką, greičiau rasti medžiagą ir sklandžiai pereiti nuo rašymo prie kūrimo“, – pasakoja U. Eidžiūnaitė.

Artėjant rudeniui įsisiūbuoja ir mokyklinių prekių pirkimai. Svarbus pirkinys mokinio prekių krepšelyje – mokslui reikalingas kompiuteris ar planšetė. Ekspertai pataria, į ką atkreipti dėmesį perkant naują elektronikos įrenginį ir kaip sutaupyti, taip pat pabrėžia, kad svarbu tinkamai įvertinti mokinio poreikius. 

Atgal į mokyklą: 5 išmanieji įrenginiai, kurie pravers moksluose

Be išmaniųjų technologijų sunkiai įsivaizduojame ne tik kasdienybę, bet ir mokymosi procesą. Prekybininkai pastebi, kad artėjant rugsėjui išauga ir įvairios elektronikos, skirtos mokymuisi, pardavimai. Tokie prietaisai – būtinas atributas lengvesniam mokslų startui.

„Pew Research Centre“ atlikta apklausa apie vaikų naudojimąsi išmaniaisiais įrenginiais rodo, kad dažniausiai vaikai iki 12 metų naudojasi planšetiniu kompiuteriu – net 67 proc. Tuo metu išmaniuosius telefonus naudoja 60 proc. vaikų, o 44 proc. jų daugiausia laiko leidžia prie stacionaraus arba nešiojamojo kompiuterio. Itin dažnai išmanieji įrenginiai yra pasitelkiami ir mokymosi tikslais. 

Šiuolaikinis švietimas įgauna naują dimensiją dėl išmaniųjų įrenginių, kurie palengvina mokymąsi ir skatina kūrybiškumą bei supratimą. Norint vaikams išrinkti išmanųjį įrenginį, kuris pravers sugrįžus į mokyklos suolą, verta atkreipti dėmesį į svarbius parametrus.  

Prekybos tinklo „Senukai“ ekspertai dalijasi esminiais patarimais. 

#1. Išmanusis laikrodis 

Tėvai, kurie savo vaikus į mokyklą išleis pirmą kartą, jaučiasi nedrąsiai. Todėl ruošiant mokyklinių pirkinių sąrašą, verta įtraukti ir išmanųjį laikrodį. Šis prietaisas leidžia stebėti vaiko buvimo vietą, jo aktyvumą ir veiklą internetinėje erdvėje. Taip pat juo vaikas galės susisiekti su visais šeimos nariais. Tad, kokių pagrindinių parametrų ieškoti, renkantis išmanųjį laikrodį?  

• SIM kortelė. Ryšys yra viena svarbiausių išmaniojo laikrodžio funkcijų. Laikrodis su kortele leis vaikui naudotis laikrodžiu kaip telefonu – su iš anksto įvestais numeriais jis lengvai su jumis susisieks ir parašys žinutę.
• GPS sistema. GPS siųstuvas leis sekti vaiko buvimo vietą realiu laiku.
• Baterijos talpa. Reikėtų ieškoti prietaiso, kuris turi kuo didesnę baterijos talpą, kad nereikėtų dažnai rūpintis jo įkrovimu. 

Anot ekspertų, išmanieji laikrodžiai tinka ne tik mažiems vaikams, bet ir aktyviems paaugliams ar studentams, kurie nori sekti savo aktyvumą ir progresą sportuojant. Tokiu atveju reikėtų rinktis funkcionalesnius sportinius laikrodžius, kuriuose yra integruotas judėjimo ir sudegintų kalorijų sekimas, širdies ritmo matuoklis, GPS. Galima įsigyti ir išmaniąją apyrankę, sekančią fizinio aktyvumo rodiklius. 

#2. Nešiojamasis kompiuteris

Be nešiojamojo kompiuterio sunku įsivaizduoti akademinį gyvenimą. Naudojantis šiuo įrenginiu, galima ne tik sėkmingai atlikti visas užduotis, bet ir kur kas lengviau įsitraukti į mokymosi procesą. Visgi, šių technologijų gausa yra didelė, todėl nuspręsti, kuris nešiojamasis kompiuteris yra tinkamiausias, gali būti sudėtinga. Verta atkreipti į šiuos kriterijus:

• Veikimo greitis. Šis kriterijus yra svarbus tiems, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio rašydami, ieškodami informacijos namų darbams ar skaito įvairius šaltinius. Taip pat reikėtų ieškoti kompiuterio, kurio baterija veiktų bent 10 valandų, kad darbo nepertrauktų išsikraunantis prietaisas. 
• Atminties talpa. Tai dar vienas svarbus parametras, renkantis kompiuterį. Minimali prietaiso talpa mokslams turėtų būti – 256GB. Jeigu kompiuteris bus naudojamas ne tik mokymosi tikslais, bet ir žaisti žaidimus, geriausia rinktis 512GB talpos atmintį turintį kompiuterį.
• Kompiuterio procesorius. Reikėtų pagalvoti apie jo spartą ir branduolių skaičių. Tam, kad studentas turėtų daugiau galimybių, reikėtų rinktis didesnės nei 2Ghz procesoriaus spartos ir greitą veikimą užtikrinančius procesorius turinčius 4 arba 6 branduolius. Tokios specifikacijos leis atlikti sudėtingesnius darbus ir nevaržys galimybių.
• Svoris. Nešiojantis kompiuterį į mokyklą ar universitetą, kartu su kitomis knygomis, gali susidaryti nemažas svoris. Specialistai rekomenduoja rinktis 15 colių iki 1,5 kg sveriantį kompiuterį, kad jį būtų lengva nešti ir jis tilptų į kuprinę.

#3. Mobilusis telefonas

Dauguma vaikų jau neįsivaizduoja savo kasdienybės be telefono. Tačiau jei į jų išmaniuosius įrenginius įdiegsite mokomųjų žaidimų ir programėlių, tai taps puikia edukacine priemone ir padės pagilinti žinias. Tokiu būdu galima ugdyti logiką, pažinimo procesus, jose galima spręsti įvairius uždavinius, atlikti testus, mokytis kalbų, plėsti istorines, geografines bei kitų mokomųjų dalykų žinias.

Renkantis išmanųjį telefoną, tinkantį mokymosi procesui, „Senukų“ specialistai rekomenduoja atsižvelgti į kelis kriterijus: 

• Baterija. Rinkitės ne tik talpias, bet ir greitai įkraunamas įrenginio baterijas. „Android“ operacinė sistema nurodo baterijos talpą, o „Iphone“ telefonai nurodo laiką, kiek naudositės telefonu. 
• Belaidžio įkrovimo funkcija. Telefono bateriją galima įkrauti ir su belaidžiu krovikliu be jokių papildomų laidų. Renkantis patogų įrenginį mokslams, į šią funkciją verta atkreipti dėmesį.
• Ekrano dydis. Renkantis telefoną vaikui, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į ekrano ir į paties prietaiso dydį. Didesnis ekranas mažiau vargina akis, o mažesniu telefonu bus patogiau naudotis ir jį nešioti, laikyti rankoje. 
• Atsparumas drėgmei. Vaikams reikėtų išrinkti telefoną, turintį IP atsparumo drėgmei ir dulkėms sertifikatą. Taip pat vertėtų įsigyti papildomą prietaiso apsaugą – apsauginį dėkliuką ir stikliuką. 

#4. Ausinės

Ausinės – kur kas daugiau nei tik priemonė klausytis muzikos. Jaunuoliai jas vis dažniau naudoja klausytis tinklalaidėms ir audioknygoms, taip pasisemia naujų įžvalgų ir plečia akiratį.

Renkantis ausines, pirmiausia rekomenduojama nuspręsti, kokios ausinės atitinka poreikius – standartinės laidinės ar belaidės. Taip pat įvertinti jų patogumą naudoti bei gebėjimą slopinti aplinkinį triukšmą, kad neblaškytų pašaliniai garsai.

Atsižvelkite, kokiu autonominiu veikimo laiku pasižymi ausinės. Įprastai šis laikas būna nuo 4 iki 20 valandų, todėl jei jos bus naudojamos nuolatos, rinkitės ilgiausią veikimą galinčias pasiūlyti ausines. 

#5. Nešiojamasis įkroviklis

Jei jaunuoliai mėgsta ir dažnai naudojasi keliais išmaniaisiais prietaisais, specialistai rekomenduoja kuprinėje turėti ir nešiojamąjį įkroviklį.

Išorinę bateriją geriausia rinktis atsižvelgiant į įrenginio, kurį krausite, akumuliatoriaus talpą. Jei išmanaus įrenginio talpa yra 4000 mAh, tokios pat talpos įkroviklis įkraus jį tik vieną kartą. 

Apsispręskite ir dėl papildomų jungčių ir srovės stiprumo. Išorinės baterijos gali turėti nuo vienos iki kelių jungčių, todėl tai priklauso nuo to, kiek išsikraunančių įrenginių bus kraunama.

Šie išmanieji įrenginiai transformuoja mokymo ir mokymosi procesą, suteikdami mokiniams daugiau galimybių įgyti žinių, plėtoti įvairias kompetencijas ir pasirengti ateities iššūkiams. Tai ne tik technologiniai įrankiai, bet ir naujos mokymo paradigmos įkvėpėjai, atkreipia dėmesį „Senukų“ ekspertai.

Planšetinis kompiuteris tapo nepakeičiamu pagalbininku tiek darbe, tiek ir asmeniniame gyvenime – tyrimų bendrovės „Statista“ duomenimis, 2022 m. daugiau nei 1,28 mlrd. žmonių visame pasaulyje naudojasi šiais įrenginiais. Rinkoje siūloma daugybė įvairių planšetinių kompiuterių, kurie skiriasi ne tik funkcionalumu, bet ir kaina, tad ekspertas pataria, į kokius parametrus svarbu atkreipti dėmesį, kad išsirinktumėte tinkamiausią variantą dizaino darbams.

Anot Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto, planšetiniai kompiuteriai tampa vis populiaresniu įrankiu dėl jų akivaizdžių pranašumų: greitos prieigos, intuityvios vartotojo sąsajos, paprasto ekrano valdymo ir patogaus dydžio. Anot jo, smarkiai populiarėja ir skaitmeniniam darbui tinkančios planšetės, tad verta išmanyti apie jų pagrindinius parametrus bei skirtumus.

Itin kruopščioms užduotims. Kuo didesnė planšetinio kompiuterio raiška, tuo smulkesnes detales dirbdami galėsite matyti savo ekrane. Tai itin naudinga atliekant detalias grafikos užduotis, kaip iliustracijų kūrimas ar nuotraukų redagavimas. Kai kurių planšetinių kompiuterių skiriamoji geba matuojama pikseliais, o daugumoje naudojamas linijų viename colyje (LPI) rodiklis. Idealiu atveju 1 000 LPI skiriamoji geba puikiai tinka piešti piešinius su smulkiomis detalėmis bei kurti maketus. Mažesnės skiriamosios gebos planšetiniai kompiuteriai ne ką prastesni, jie tinka logotipų bei karikatūrų piešimui.

Grafikos darbams itin svarbus parametras – ekrano dydis, kuris matuojamas coliais. Paprastai planšetinių kompiuterių ekranai yra nuo 6 iki 10 colių. Renkantis planšetę skaitmeniniams darbams, reikėtų žvalgytis į kuo didesnį ekraną, kadangi jis leidžia geriau ir tiksliau atlikti iliustravimo ar vaizdo įrašų redagavimo užduotis.

Nenutrūkstamam darbui. Nešiojamas kompiuteris suteikia laisvę dirbti iš bet kurios vietos, tačiau svarbu pasirūpinti, kad turėtumėte galimybę prisijungti prie interneto ryšio. Planšetėse veikia dviejų tipų ryšys: „Wi-Fi“ arba mobilusis ryšys. Pirmuoju atveju svarbu, kokį „Wi-Fi“ ryšį palaiko įrenginys. Bet kuri planšetė turėtų palaikyti 2,4 GHz, ir 5 GHz dažnių juostas. Jeigu planuojate planšete dirbti ten, kur nėra „Wi-Fi“, reikėtų rinktis įrenginį su SIM kortele – ji leidžia iš bet kurios vietos prisijungti prie interneto.

Jei planšetiniu kompiuteriu naudojatės visą dieną, baterijos veikimo trukmė yra svarbi detalė, į kurią turėtumėte atkreipti dėmesį. Planšečių baterijos specifikaciją sunku vertinti, nes skirtingos naudojamos programos gali naudoti skirtingą energijos apkrovą. Yra du standartiniai baterijos veikimo trukmės matavimo metodai. Pirmasis – naršant internete, o kitas žiūrint vaizdo įrašus ar žaidžiant žaidimus. Jei intensyviai atliekate kelias užduotis, reikėtų įvertinti tai, kad baterijos veikimo laikas bus trumpesnis nei skelbiama techninėje specifikacijoje.

Tikroviškiems piešiniams. Planšetinis kompiuteris grafiniams darbams siūlo tai, ko negali pasiūlyti paprastas kompiuteris – išmanųjį rašiklį. Šiuo įrankiu galėsite ne tik itin tiksliai ir greitai redaguoti nuotraukas, bet ir kurti įvairaus storio linijas piešiniuose. Išmanieji rašikliai gali būti 2 tipų – veikiantys su baterijomis arba elektromagnetiniai. Akumuliatoriniai tipai yra storesni ir gali būti ne tokie patogūs – naudojantis šio tipo rašikliais geriausia turėti papildomų baterijų, kad išsikrovus rašikliui nereikėtų pristabdyti savo veiklos. Elektromagnetinio rezonanso (EMR) rašikliai yra naujausias tipas rinkoje – jie naudoja elektromagnetinį dažnį, kad belaidžiu būdu naudotų energiją iš planšetinio kompiuterio, todėl jų nereikia įkrauti. Juos dažnai galima pritvirtinti prie planšetės, todėl būsite užtikrinti, kad jo nepamesite ar jūsų darbų nenutrauks ne laiku išsikrovęs rašiklis.

Prieš įsigydami planšetę, įsitikinkite, kad ji palaiko ekrano paspaudimo jautrumą. Ši specifikacija ypač svarbi, jei piešite, maketuosite ar atliksite nuotraukų redagavimo darbus. Daugumos planšetinių kompiuterių paspaudimo jautrumo lygiai svyruoja nuo 300 iki 3000. Skirtingi lygiai lemia, kokios bus jūsų piešiamos linijos – storos ar plonos. Paprasčiau tariant, kuo stipresnį paspaudimą naudosite, tuo storesnės bus jūsų linijos arba atvirkščiai. Naudojant skirtingas linijas, koreguojamas vaizdo gylis, šešėliai, akcentai ir daugiau matmenų. Skirtingo kietumo pieštukai leidžia sukurti storesnes tamsesnes linijas šešėliams arba detales piešiniuose bei nuotraukose, kaip blakstienos ir plaukų sruogos.