Login to your account

Username *
Password *

Per pastaruosius kelerius metus ypač išpopuliarėjo vaizdo skambučių platformos, o šios srities lydere tapo „Zoom“. Tačiau įrankiui populiarėjant kilo ir susirūpinimas dėl jo saugumo ir privatumo funkcijų – bendrovei ne kartą teko aiškintis dėl renkamų vartotojų duomenų. Anot Donato Drakicko, „Tele2“ produkto vadovo, nors dalį saugumo spragų įmonė išsprendė, kai kurių funkcijų geriau nenaudoti.

„Nuotolinių skambučių platformų saugumas ekspertų plačiai aptarinėjamas jau ne vienerius metus, o „Zoom“ platformą tikrai galima įvardinti sukėlusia daugiausiai diskusijų. Dirbant iš namų, bendraujant su užsienyje gyvenančiais draugais ar šeimos nariais svarbu didesnį dėmesį skirti ir savo duomenų saugumui“, – sako Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas.

Nepasitikėjimas tęsiasi kelerius metus

„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl „Zoom“ susidūrė su vartotojų nepasitikėjimu, buvo tai, kad nesugebėjo tinkamai išspręsti gana anksti atsiradusių saugumo ir privatumo spragų. Dar 2020 m. pradžioje pasirodė pranešimų apie vadinamąjį „Zoom“ bombardavimą“, kai į žmonių skambučius įsilauždavo ir neadekvačiai elgdavosi nekviesti asmenys. Tai sukėlė klausimų dėl platformos gebėjimo apsaugoti naudotojų duomenis, o kai kurie verslai net visiškai atsisakė „Zoom“ platformos naudojimo“, – sako D. Drakickas.

Bendrovė net buvo apkaltinta tuo, kad be naudotojų sutikimo perdavė surinktus duomenis tokioms įmonėms, kaip „Facebook“ ir „Google“. Kiek vėliau buvo keliamas klausimas dėl „Zoom“ platformoje naudojamo galutinio šifravimo. Nors naudotojų duomenys buvo šifruojami – ir taip geriau apsaugomi – perdavimo metu, „Zoom“ vis tiek turėjo prieigą ir prie nešifruoto turinio bei galėjo juo naudotis.

„Nepasitikėjimą platforma labiausiai paskatino tai, kad „Zoom“ į visas su saugumu susijusias problemas reagavo vangiai, jų nesprendė operatyviai, skaidriai. Tiesa, dabar, sulaukusi daug neigiamos kritikos, platforma skiria daugiau dėmesio saugumo ir privatumo funkcijoms, pasamdė saugumo ekspertus ir pagerino galutinio šifravimo parinktis“, – pastebi D. Drakickas.

Kelių funkcijų pataria nenaudoti

Eksperto teigimu, šios vasaros pabaigoje „Zoom“ buvo apkaltinta dar vienu saugumo pažeidimu – įtarta, kad bendrovė be sutikimo naudojo vartotojų vaizdo skambučius savo dirbtinio intelekto (DI) modeliams apmokyti. Kai kurie tąkart atnaujintos naudojimo politikos punktai nurodė, kad platformos naudotojai suteikia leidimą naudoti savo sukuriamą turinį  „Zoom“ DI algoritmams ir mašininiam mokymuisi. 

Tiesa, įmonė netruko paaiškinti, kad naudojami duomenys niekaip nesusiję su vartotojų skambučių vaizdu, garsu ar kitu turiniu – DI renka tik nuasmenintą informaciją apie skambučių laiką, trukmę. Vis dėlto, jeigu to nepageidaujate, D. Drakickas pataria įsitikinti, ar nesinaudojate kai kuriomis platformos funkcijomis.

„Platforma nerinks jūsų duomenų savo dirbtinio intelekto modeliams mokyti, nebent pasirinksite dirbtinio intelekto funkcijas. Vykdydami skambučius per „Zoom“ venkite „IQ Meeting Summary“ ir „IQ Team Chat Compose“ funkcijų, kurios paremtos DI technologija. Jei jau esate jas kartą pasirinkę, reikėtų išjungti  funkciją „Data Sharing“, kuri siunčia jūsų pokalbių duomenis į „Zoom“. Tą patį reikėtų padaryti ir kitiems jūsų skambučių dalyviams“, – pataria ekspertas.

Anot D. Drakicko, kaip ir naudojant bet kokią kitą technologiją ar skambučių platformą, būtina išlaikyti budrumą, peržvelgti visus saugumo nustatymus ir išlikti informuotiems apie saugumo atnaujinimus.

Jei jus pakvietė į skubų vaizdo skambutį su svarbiais klientais ar turite sudalyvauti netikėtame nuotoliniame darbo pokalbyje, bet nespėjate prieš tai įsitikinti, kad atrodote nepriekaištingai, išeitis jau yra. „Google Meet“ pagaliau pristatė ilgai lauktą funkciją – gražinančius veido filtrus, kurie išlygina odą ar net padaro šypseną baltesnę. Tiesa, Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, sako, kad ši funkcija bus prieinama ne visiems.

Leis pasigražinti vos per sekundę

Iki šiol vaizdo skambučių platformos daugiausiai leisdavo užtušuoti savo aplinką, pasirinkti kokį paveikslėlį norime matyti sau už nugaros ar net tapti žaismingu personažu. Tačiau dabar jose galima pasinaudoti ir kitais privalumais. „Google“ savo vaizdo konferencijų platformos mobiliojoje versijoje diegia naujus portreto režimus, kurie suteiks galimybę skambučių metu šiek tiek patobulinti išvaizdą taip, kaip tai daro, pavyzdžiui „Instagram“ filtrai. Iki 2023 m. pabaigos planuojama išleisti ir interneto naršyklėje veikiančią šios funkcijos versiją.

„Bendrovės teigimu, „Google Meet“ naudotojai parinkties, kuri leistų darant vaizdo skambučius pasinaudoti tam tikrais grožio filtrais, prašė jau seniai. Neseniai paskelbtame „Google Workspace“ atnaujinime atskleista, kad toks portretų režimas šiuo metu jau diegiamas „Google Meet“ mobiliojoje platformoje, o nuo spalio 28 d. buvo planuojama pradėti jį diegti ir likusioms paskyroms“, – sako J. Antropik.

Pasak jos, nuo šiol išmaniajame telefone „Google Meet“ besinaudojantys žmonės gali išmėginti du portreto režimus, kuriais bus galima pasirinkti skirtingus „pagražinimo“ lygius. Naujasis filtras išlygins odą, sumažins juodus ratilus po akimis, taip pat išbalins dantis. 

„Nepriklausomai nuo to, kokį režimą pasirinksite, „Google“ teigia, kad šie filtrai leis naudotojams „lengvai pakoreguoti savo išvaizdą“, todėl kardinalių pokyčių ekrane nereikėtų tikėtis. Vis dėlto, tai gali tapti tikrai patogiu įrankiu tiems, kurie į vaizdo skambutį privalo prisijungti, pavyzdžiui, ką tik pakilę iš lovos ar prastai besijausdami, tačiau privalo atrodyti reprezentatyviai“, – svarsto J. Antropik.

Prieinama ne visiems

Naujasis filtras nebus vaizdo skambutyje uždedamas automatiškai, jį įsijungti galima „Google Meet“ nustatymuose. Nors tikimasi, kad šia funkcija netrukus pasinaudoti galės visi naudotojai, kol kas ji prieinama ne visiems.

„Ši funkcija prieinama tik vartotojams, turintiems aukštesnio lygio mokamas „Google“ paskyras, įskaitant „Business Standard“, „Business Plus“, „Enterprise Essentials“, „Education Plus“, „Google One“ ir „Google Workspace Individual“ paskyras. Portreto režimas neprieinamas naudotojams, turintiems asmeninę standartinę „Google“ paskyrą“, – pastebi ekspertė.

Anot jos, „Google Meet“ nėra vienintelė konferencijų platforma, kurioje galima efektų pagalba šiek tiek pakoreguoti savo išvaizdą. Konkuruojančiose vaizdo konferencijų programėlėse „Microsoft Teams“ ir „Zoom“, jau siūlomos panašios „gražinimo“ funkcijos, kuriomis galima sulieti odos atspalvį ar net taikyti virtualaus makiažo efektus.

Kai prieš trejus metus prasidėjus pandemijai vaikams teko persikelti mokytis į namus, adaptacija ilgai neužtruko – daugelis šiuolaikinių tėvų ir vaikų jau žinojo kaip naudotis svarbiausiomis interneto platformomis. Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas, sako, kad jei su tokiu iššūkiu būtume susidūrę prieš kelis dešimtmečius, situacija būtų visai kitokia. Su interneto atėjimu vystėsi ir alternatyvūs švietimo būdai, kurie dabar suteikia galimybę mokytis bet kur ir bet kada, kelti kvalifikaciją ar net keisti profesiją.

Skaitmeninės platformos pakeitė mokymąsi

„Vos per kelis dešimtmečius skaitmeninė revoliucija pakeitė švietimo sistemą ir padarė mokymąsi prieinamesnį, asmeniškesnį ir interaktyvesnį. Iš nelanksčios, nuo vietos priklausomos institucijos švietimas tapo dinamišku, įtraukiu ir nenutrūkstamu procesu. Skaitmeninėje erdvėje dabar galima gauti ne tik papildomų žinių baigiant kursus, bet ir pagrindinį ar net aukštąjį išsilavinimą“, – sako A. Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

Pasak jo, skaitmeninės mokymo priemonės vystėsi palengva, o pirmasis toks plačiai panaudotas įrankis atsirado dar šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. 1960-aisiais pasirodė kompiuterinė platforma PLATO (angl. „Programmed Logic for Automatic Teaching Operations“), skirta kompiuterizuotam mokymui. Joje buvo pagrindinis kompiuteris, sujungtas su keliais terminalais, leidžiančiais studentams naudotis mokomuoju turiniu ir pratybomis.

Per pastaruosius dešimtmečius mokymasis internete išaugo į kone atskirą industriją, kurios didžiausias pasiūlytas privalumas buvo švietimo ir edukacijos prieinamumas. Dabar vos keliais spustelėjimais besimokantieji gali pasiekti didžiules žinių bibliotekas, kursų medžiagą ir mokslinius straipsnius. 

„Internetas nėra priklausomas nuo fizinės buvimo vietos, todėl mokytis galima iš bet kurio pasaulio kampelio. Žinoma, svarbu, kad ryšys būtų kokybiškas ir greitas, o šią realybę dar labiau paskatino mobilusis internetas, ypač 4G, o dabar – ir naujosios kartos 5G ryšys. Tai atveria daugiau durų žmonėms, kurie galbūt neturėjo galimybės naudotis tradicinėmis mokslo institucijomis“, – pastebi A. Lukošius.

Galimybė persikvalifikuoti

Ekspertas sako, kad internete populiarėjant tokioms skaitmeninėms švietimo platformoms, kaip „Coursera“, „Udemy“, „edX“ ar „Khan Academy“, mokymasis tampa lankstesnis ir labiau prisitaiko prie individualių poreikių. Vienas tokių poreikių – interaktyvumas.

„Internetas pakeitė tradicinį pasyvaus mokymosi modelį. Jis skatina aktyvų įsitraukimą naudojant įvairius formatus, įskaitant vaizdo pamokas, interaktyvias viktorinas ir simuliacijas. Diskusijų forumai ir socialinių medijų platformos suteikia besimokantiesiems galimybę bendrauti, bendradarbiauti ir dalytis žiniomis“, – tikina ekspertas.

Internetas taip pat sukėlė revoliuciją profesinio tobulėjimo srityje. Darbdaviai ėmė vertinti įvairius sertifikatus ir kursus, tad skaitmeninės mokymosi platformos pirmiausia tapo puikiu įrankiu tiems, kurie nori kelti kvalifikaciją esamoje pozicijoje arba išmokti papildomų įgūdžių laisvalaikiui.

„Kitai daliai žmonių tai tapo būdu visiškai keisti specialybę ir persikvalifikuoti – kadangi mokytis galima laisvalaikiu, žmonėms nebereikia mesti esamo darbo tam, kad galėtų lankyti paskaitas ir mokytis naujų įgūdžių“, – sako A. Lukošius.

Prieinama ir Lietuvoje

Tokių virtualių mokyklų ar mokymosi platformų pavyzdžių galima rasti ir Lietuvoje. Nuotolinio pagrindinio ugdymo organizavimu neretai užsiima privačios mokyklos, įvairius kursus ar virtualias mokymosi aplinkas siūlo ir tokios platformos, kaip „Emokis“ ar „eMokymai“, specializuotus kursus teikia „Code Academy“, taip pat Vilniaus Universitetas ir kitos aukštojo mokslo įstaigos.

„Europoje galima rasti įvairiausių internetinio mokymosi platformų, kurios lygiai taip pat prieinamos ir lietuviams. Štai Jungtinėje Karalystėje sukurtas „The Open University“ siūlo platų bakalauro ir magistrantūros studijų programų spektrą, o Europos Sąjungos finansuojama platforma „eTwinning“ turi ir adaptaciją lietuvių kalba“, – vardija A. Lukošius.

Nuotolinio darbo tyrimai pasaulyje rodo, kad gyvus susirinkimus iškeitus į virtualius mažėja darbuotojų kūrybiškumas, o jų siūlomos idėjos – nebe tokios originalios ir įdomios. Tačiau personalo valdymo ir psichologijos ekspertai įsitikinę – darbuotojams naudinga turėti pasirinkimo galimybę dėl darbo vietos, nors būti fiziškai kartu – naudingesnis sprendimas visiems. 

Bendraujant internetu nukenčia idėjos 

Nors pandemijos metu virtualūs susirinkimai ir diskusijos darbams aptarti tapo nepamainomais įrankiais, kai kuriais atvejais jų nauda – priešinga. JAV mokslininkai Melanie Brucks ir Jonathanas Levavas atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad kolegoms susitikus akis į akį, kyla penktadaliu daugiau kūrybiškesnių idėjų nei tiems, kurie bendravo per vaizdo konferencijas. Autoriai tvirtina, kad bendraujant virtualiai, dėmesys sukaupiamas į ekraną ir pašnekovo veidą. Dėl to nebesižvalgoma aplink, nepastebimi papildomi daiktai, o tai mažina kūrybiškumą. 

Verslo psichologė, lektorė Laura Rimkutė pastebi, kad kūrybiškumo skatinimas yra labai kompleksinis. Be tinkamos aplinkos jį lemia ir kiti veiksniai, tokie, kaip darbuotojų motyvacija, asmeninės savybės, mąstymo stilius, žinios ir patirtis. Todėl komandoje yra svarbu kurti pozityvią atmosferą, kurioje būtų saugu atsiverti, saugu klysti ir kurti.  

„Dažnai tai atmosferai toną duoda vadovas, kuris ne tik rodo pavyzdį, bet ir skatina darbuotojus pačius ieškoti sprendimų ir atsakymų, motyvuoja pasitelkti savo asmeninį kūrybiškumą, išnaudoti jau turimą patirtį. O tada, kai aplink tave esantys kolegos pradeda žaižaruoti kūrybiškumu, jie lengvai užkrečia ir kitus“, – pabrėžia specialistė.  

Dirbant namie dingsta spontaniškumas 

„Telia“ žmonių ir kultūros vadovas Ramūnas Bagdonas sako, jog komandiniams susitikimams, kurie skirti generuoti idėjoms bei planuoti ateitį, kur kas geriau būti visiems toje pačioje vietoje. Dirbant nuotoliniu būdu sunkiau pajausti kolegų nusiteikimą, greitai dalintis idėjomis. Biure tam tikrus klausimus išspręsti galima kur kas produktyviau, negu gaudant vienam kitą tarp virtualių susitikimų.  

„Darbo namie diena dažnai būna struktūruota ir puikiai suplanuota, bet iš jos dingsta spontaniškumas, dialogai, kuriuose gimsta idėjos. Tai panaikinus darbas tampa labai mechaniškas, o intensyviai bendraujant tik vaizdo konferencijose labiau pavargstama nei gyvai kalbantis su kolegomis“, – sako specialistas. 

Psichologė Laura Rimkutė priduria, kad būtent aplinkos pasikeitimu būtų galima aiškinti tokius JAV atlikto tyrimo rezultatus. Kai susitinkame gyvai, mus supa kolegos, vienas ar kitas komentaras, šypsena, žvilgsnis gali sukelti kitiems naujų minčių. Be to, gyvo susitikimo metu yra lengviau užtikrinti, kad visas dalyvaujančių dėmesys būtų sutelktas į čia ir dabar vykstantį procesą.  

„Kadangi nuotolinė komunikacija mus šiek tiek riboja, ji atima daug neverbalinių komunikacijos užuominų. Ypač, jei susitikimo metu ne visi dalyviai būna įsijungę kameras. Be to, ne visi namuose susitikimo metu yra susitelkę, kai kuriuos blaško augintiniai, kiti darbai. Manau, kad šių mažų niuansų visuma ir lemia tai, kad mūsų kūrybingumas nuotoliniuose susitikimuose yra mažesnis“, – priduria L. Rimkutė. 

Svarbiausia – tinkamai suplanuoti darbus 

„Telia“ žmogiškųjų išteklių ekspertas R. Bagdonas įsitikinęs, kad jeigu darbuotojo vaikas serga ar nutinka neplanuotų problemų, dirbti iš namų – didelis privalumas. Kita vertus, reikia pagalvoti apie tos dienos darbus: 

„Jeigu numatyta susitikimų, diskusijų su kolegomis, gal būtų geriau dalyvauti gyvai, nes taip gimsta daugiau idėjų, susitikimas būna efektyvesnis, greičiau priimamas sprendimas. O jeigu, pavyzdžiui, reikia paruošti jau aptartą prezentaciją, galima sėkmingai tą padaryti vienam ir namuose. Siūlyčiau kiekvienam pagalvoti, kas tą dieną jam būtų naudingiau.“ 

„Telia“ atstovas prisimena, kad nuotolinio darbo galimybę įmonė siūlo dar nuo 2015-ųjų, kai niekas nė galvoti negalvojo apie pandemiją. „Mes tikime, kad būti biure yra prasmės, čia kuriama organizacijos kultūra, apmokome naujus žmones, kuriame naujus produktus, strategijas, planuojame bei mokomės. Į mūsų biurą kasdien ateina apie 50% darbuotojų, o bent kartą per savaitę – apie 75%“, – skaičiuoja R. Bagdonas. 

Paklausta apie darbų planavimus, L. Rimkutė pritarė žmogiškųjų išteklių vadovui: „Individualiai atliekamos užduotys dažniau paliekamos darbo iš namų aplinkai. Jei darbdavys nenori darbuotojui suteikti galimybės dirbti iš namų, tai, matyt, lemia kažkokios jo patirtys ar tiesiog veiklos pobūdis. Lankstumas tokiu atveju yra svarbus ir vertintinas, bet kiekviena organizacija turėtų ieškoti sau tinkamiausio sprendimo.“ 

Dirbantiems iš namų mažina algas 

Daugelis įmonių po pandemijos tebesiūlo darbuotojams hibridinį darbą arba apskritai neiti į biurą, jeigu nenori. Yra net nuperkančių priemonių, pavyzdžiui, darbo stalą ar kėdę namams. Kitos vos atlaisvinus karantiną vilioja sugrįžti nemokamu maistu, gyvūnais darbe, lanksčiu grafiku ar net taiko sankcijas. 

Viena Londono teisininkų įmonė suteikė galimybę savo darbuotojams nuolat dirbti nuotoliniu būdu, tačiau už tai 20% sumažins atlyginimą. Kompanijos vadovų manymu, dirbti bei būti kartu biure visą dieną – naudingiau įmonei. 

  1. Bagdonas įsitikinęs, jog tokiu atveju reikėtų ieškoti, ne ką sumažinti, o ką galima padidinti ir pagerinti. Negatyvi motyvacija nėra perspektyvi: „Šiandieniniame kontekste turime daug galimybių auginti pardavimus, gerinti klientų patirtį, darbuotojų pasitenkinimą, tad nesiūlyčiau gręžtis į XIX a. motyvavimo priemones“. 

Kai visas pasaulis persikėlė dirbti nuotoliniu būdu į namus, vidinės ir išorinės informacijos srautai išaugo net kelis kartus. Visa įmonių darbuotojų tarpusavio žodinė komunikacija konvertavosi tūkstančiais elektroninių laiškų, nesibaigiančiais dialogais socialiniuose tinkluose, o kur dar klientų užklausų valdymas tokiame dideliame informacijos sraute?

Kauno mokslo ir technologijų parke įsikūrusio startuolio „TELLQ“ kūrėjai įvertino įmonių situaciją pandemijos metu ir paspartino skirtingus komunikacijos kanalus vienijančios platformos kūrimą. Pasak platformos „TELLQ“ atstovo Martyno Vyžinto, komanda nusitaikė į laiko minimizavimą laukiant, kol bus aptarnautas klientas. 

Išlaikyti esamą klientą 5 kartus pigiau nei įgyti naują

Statistika rodo, kad pardavimų laikui didelės reikšmės turi sureagavimas į potencialaus kliento užklausą. Komunikacija su klientais ir efektyvus užklausų valdymas gali net 30 proc. padidinti smulkios ar vidutinės įmonės metines pajamas. 

„Mūsų platformoje integruoti visi pagrindiniai užsakovo komunikacijos kanalai, tokie kaip „Messenger“, tinklalapio „chatbot“, el. paštas, skambučiai ir kita, todėl galima iškart matyti, kas vyksta su komunikacija. Vos tik atsiradus naujoms užklausoms bet kuriame kanale – užsakovas iškart yra apie tai informuojamas. O nesureagavus per numatytą laiką – nuolat siunčiami priminimai“, – sako M. Vyžintas. 

Vienas pagrindinių „TELLQ“ privalumų – galimybė naudotis išmaniąja analitika realiu laiku ir sekti monitoringą, per kiek laiko sureaguota į užklausas, matyti, kada į užklausas neatsakyta. Įmonės vadovas atkreipia dėmesį į tai, kad komunikacija ne tik su potencialiais, bet ir su esamais klientais yra ne mažiau svarbi. Pasak jo, netgi auksinė visų pardavėjų taisyklė sako, kad išlaikyti esamą klientą yra penkis kartus pigiau nei pritraukti naują – tereikia rūpintis paslaugos ar produkto kokybe ir nepriekaištingu aptarnavimu. Būtent tokią pagalbą ir siūlo Kauno mokslo ir technologijų parko startuolis. 

Stiprinamas komandinis darbas nuotoliniu būdu

Anot „TELLQ“ atstovo, įprastai įmonėse visi komunikuoja skirtingais kanalais, todėl komandos nariai tarpusavyje nežino, ar į užklausas sureaguota laiku. Tačiau naudodama „TELLQ“ visa komanda mato vienodą informaciją ir, jeigu kolega pastebi, kad niekas nesureagavo į užklausą – jis savarankiškai gali atlikti šią užduotį. Tokiu būdu stiprinimas komandinis darbas.

„Įsivaizduokite, kad per dieną įmonė gauna du šimtus skambučių, tris šimtus elektroninių laiškų ir po šimtą žinučių skirtingais kanalais, o komandoje yra trys ar keturi žmonės, tiesiogiai susiję su jų apdorojimu. Naudojantis „TELLQ“ savitarna, sistemos administratorius nustato užklausų paskirstymą ir dienos pabaigoje, naudojantis analitika, labai aiškiai mato individualius ir komandinius rezultatus. Įdiegus sistemines taisykles, galima sutaupyti 20-30% rankinio darbo laiko“, – privalumus vardija Kauno technologijos ir mokslo parko bendruomenės narys. Būtent tai ir padėjo daugelio įmonių personalui išvengti chaoso pandemijos metu, kai įprasti darbo procesai tapo valdomi nuotoliniu būdu. 

„TELLQ“ startuolis jau yra pelnęs „LOGIN“ apdovanojimą. Pastaraisiais metais sėmėsi vertingos patirties Kinijos ir Amerikos startuolių akseleratoriuose. 2021-iaisiais planuoja plėtrą į Vakarų užsienio rinkas pagal kruopščiai parengtą strategiją.

Puslapis 1 iš 3