Rugsėjo 22 dieną minima tarptautinė diena be automobilio. Šią dieną žmonės yra skatinami keliauti alternatyviomis transporto priemonėmis – pėsčiomis, dviračiu, paspirtuku ar viešuoju transportu, taip atkreipiant dėmesį į draugiškumą aplinkai. Anot eksperto, apsieiti be automobilio padeda išmaniosios technologijos – specialiai sukurtos programėlės leidžia matyti geriausią maršrutą keliaujant be automobilio.

Lietuvoje tarptautinė diena be automobilio minima jau ne vienerius metus, prie jos jungiasi ir įvairios iniciatyvos, žmonės skatinami rinktis kitas transporto priemones. Pavyzdžiui, didieji miestai kviečia žmones viešuoju transportu rugsėjo 22 dieną keliauti nemokamai – šiandien tuo gali pasinaudoti Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir kitų miestų gyventojai.

„Tvaresnis keliavimas – svarbi šiandienos aktualija. Prisidėti prie to, kad tvaresnės keliavimo priemonės būtų ir patogesnės, gali ir technologijos. Keliaudami galite naudotis išmaniosiomis programėlėmis, kurios jums pasiūlys geriausią maršrutą keliaujant viešuoju transportu, pėsčiomis ar dviračiu, o kai kurios leis rinktis aplinkai draugiškesnį maršrutą“, – sako Arnoldas Lukošius, „Tele2“ technologijų ekspertas.

Jis dalijasi keliomis programėlėmis, kurios padės jums automobilį dažniau iškeisti į alternatyvias transporto priemones.

„Strava“. Šią išmaniąją programėlę dažniausiai naudoja dviratininkai, bėgikai bei žmonės, mėgstantys žygius pėsčiomis. Tai aktyvumo stebėjimo programa, naudojanti GPS technologiją. Kaip ir bet kuri kita GPS programėlė, ji veikia fone, kol užsiimate fizine veikla. Ją galite naudoti bėgdami, eidami, važiuodami dviračiu ar riedlente, žygiuodami ilgas distancijas, plaukdami baidarėmis, čiuoždami slidėmis, irkluodami ir užsiimdami kita fizine veikla. 

Užfiksavusi jūsų pasiektus rezultatus (laiką, maršrutą, greitį ir kitus), programėlė leis duomenimis dalintis su draugais. Programėlėje taip pat galima įveikti mestus iššūkius, varžytis su kitais naudotojais. Programėlę „Android“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „iOS“ – čia. 

„Trafi“. Jei automobilį norite iškeisti į viešąjį transportą, patogiausią maršrutą jums padės suplanuoti programėlė „Trafi“. Ji šiuo metu veikia penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, o sostinėje keliaujantys žmonės joje gali įsigyti viešojo transporto bilietus. Programėlė ne tik planuoja patogiausią maršrutą, bet ir leidžia patikrinti viešojo transporto tvarkaraščius realiu laiku. Programėlę „Android“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „iOS“ – čia.

„Walk15“. Tai programėlė, kurią mėgsta naudoti daug pėsčiomis vaikštantys žmonės. Ji prieinama visame pasaulyje net 25 skirtingomis kalbomis, tarp jų ir lietuviškai. Programėlėje galima skaičiuoti kasdien nueinamus žingsnius, kurti ir dalyvauti žingsnių iššūkiuose, atrasti ėjimo maršrutus, gauti prizų už ėjimą pėsčiomis bei prisidėti prie su tvarumu susijusių iniciatyvų. Programėlės kūrėjai dalijasi ir sėkmingais rezultatais – prisijungus prie ją naudojančių žmonių bendruomenės, kasdien nueinamų žingsnių skaičius padidėja bent 30 proc. Programėlę „Android“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „iOS“ – čia.

„Google Maps“. Greičiausiai šią programėlę savo išmaniajame telefone jau turite. Nors dažniausiai „Google Maps“ pasitelkiamas važiuojant automobiliu, puikiai pravers ir planuojantiems maršrutą alternatyvia transporto priemone – pėsčiomis, viešuoju transportu. Be to, pravartu žinoti ir tai, kad važiuojant automobiliu programėlė pasiūlo aplinkai draugiškesnį maršrutą. Programėlę „Android“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „iOS“ – čia.

Naudoti alternatyvias keliavimo priemones savo darbuotojus skatina ir verslas. Pavyzdžiui, „Tele2“ per pastaruosius keturis metus daugiau nei perpus sumažino automobilių parką. Vietoje to darbo metu žmonės skatinami naudotis automobilių ir elektromobilių dalijimosi, pavežėjimo paslaugomis, elektriniais paspirtukais, dviračiais, o už paslaugas sumoka įmonė.

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ ir toliau išlaiko lyderystę mobiliojo ryšio rinkoje, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmojo šių metų ketvirčio ataskaita. Operatorius išlaikė didžiausią rinkos dalį ir pademonstravo didžiausią augimą paslaugų verslui segmente.

„Būtinųjų paslaugų kaina, tarp kurių ir mobilusis ryšis, šiuo metu yra vienas jautriausių klausimų šalyje. Siekiame užtikrinti, kad mūsų klientai gautų aukštos kokybės paslaugas už prieinamą kainą, todėl jau ne pirmą kartą ieškome sprendimų ir mažiname populiariausių planų kainas. Nuolat augantis mūsų klientų skaičius rodo, kad atliepiame klientų poreikius ir išlaikome jų pasitikėjimą“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

RRT ataskaitos duomenimis, didžiausias mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ pirmąjį 2023 m. ketvirtį išlaikė lyderio poziciją – vertinant aktyvių kalbinio ryšio SIM kortelių skaičių, jos sudarė net 45,9 proc. visos mobiliojo ryšio rinkos. Iš viso operatoriaus paslaugomis naudojasi daugiau nei 2 mln. klientų.

Verslo klientų segmentas augo sparčiausiai iš visų mobiliojo ryšio rinkos dalyvių. Pirmąjį šių metų ketvirtį verslo klientų buvo net 9,2 proc. didesnis lyginant su analogišku laikotarpiu pernai – pasiekė 254,2 tūkst. klientų.

Taip pat pirmąjį šių metų ketvirtį „Tele2“ klientai išnaršė daugiausiai mobiliųjų duomenų. RRT duomenimis, operatoriaus tinkle išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis buvo didžiausias rinkoje ir siekė 113,1 tūkst. TB. Augimo tendencija šiame segmente išlieka – lyginant su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, augimas siekia net 18,5 proc.

Visa informacija – prisegtame pranešime žiniasklaidai. Nuotraukoje – Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

Didžiausio mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ interneto apsauga per vieną mėnesį aptiko ir užblokavo beveik 3 mln. interneto grėsmių. Kaip pastebi Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, kenkėjiškos atakos buvo vykdomos iš beveik 21 tūkst. kenksmingų svetainių, tačiau tinklo lygmeniu veikianti operatoriaus apsauga daugelį jų sėkmingai aptiko. Ekspertas sako, kad dažniausia sukčių taktika – užkrėsti įrenginį kenkėjiškomis programomis. 

„Tele2“ pasitiki daugiausiai klientų Lietuvoje, o nuolat rūpintis jų saugumu virtualioje erdvėje yra mūsų prioritetas. Nesenai pristatyta tinklo lygmeniu veikianti apsauga – ir jau matome pirmuosius jos veikimo rezultatus. Užsisakius „Tele2" interneto apsaugą klientams nereikia atlikti jokių papildomų žingsnių, tačiau ji efektyviai užkirto kelią net 3 mln. saugumo grėsmių per mėnesį“, – aiškina D. Drakickas.

Internete daugiau grėsmių nei atrodo

Kibernetinių sukčių taktikų – itin daug, o dar sunkesnė užduotis – jas visas atpažinti. Nepakanka tik atsakingai naršyti, nes daugelis kenkėjiškų programų į jūsų įrenginį gali patekti jums nepastebint.

Tačiau nuo daugelio interneto grėsmių apsaugoti gali operatoriaus „Tele2“ sukurta interneto apsauga. Ji užtikrina, kad kenkėjiškas turinys, užkrėstos nuorodos jūsų kompiuterio ar kito išmanaus įrenginio, kurį tuo metu naudojate, nepasiektų. Ši apsauga perspėja jus, kai netyčia užklystate į užkrėstą puslapį, identifikuoja netikras nuorodas ir akimirksniu visą kenkėjišką turinį užblokuoja. 

Nors tai vyksta automatiškai, apsauga suteikia ir galimybę papildomai pažymėti, kokius puslapius norėtumėte blokuoti. Kaip sako D. Drakickas, tokiu būdu galima apsaugoti vaikus nuo, pavyzdžiui, jų amžiui netinkamo turinio. Be to, aptikusi kenkėjiškas svetaines paslauga apie jas perspėja jūsų pasirinktu būdu – savitarnos svetainėje, SMS žinutėmis ar el. laiškais. 

Dažniausiai pasikartojančios atakos

Išaiškėjo, kad kol kas dažniausiai pasitaikanti interneto grėsmė – įvairios kenkėjiškos programos. Dažniausiai tai virusais užkrėstos svetainės, el. laiškai, įvairūs failai. Tam, kad šios programos užkrėstų įrenginį, pakanka jas atsisiųsti, o kartais vien nuspausti netinkamą nuorodą. 

Kaip parodė „Tele2“ duomenys, operatoriaus tinklo apsauga balandį daugiausiai aptiko ir užblokavo vadinamųjų Trojos (arba trojanų) programų. Ši užkrėsta programinė įranga gali aktyvuotis tik tuomet, kai į savo įrenginį ją atsisiunčiate. Tuomet trojanai gali gauti prieigą prie neskelbtinų duomenų ir juos modifikuoti ar ištrinti. Ši programa neplinta savaime, tačiau gavusi prieigą prie jūsų išmaniojo, jį gali net sugadinti. 

Pastebėta, kad sukčiai naudoja ir labiau specifines kenkėjiškas programas, kurios yra nukreiptos į interneto svetaines. Viena iš tokių – „Mal/HTML-GENA“ progama. Ja užkrėstas įrenginys klaidingai nustato saugius ir nesaugius interneto tinklalapius, o tokiu būdu daug lengviau užkrėsti įrenginį virusais. „Tele2“ interneto apsauga balandžio mėnesį vien šią programą aptiko apie 22 tūkst. kartų. 

Daugėja „fišingo“ ir „botneto“ apgaulių

Be kenkėjiškų programų operatoriaus interneto apsauga nustato ir „fišingo“ (angl. „phishing“)  atakas. Fišingo apgaulės dažniausiai plinta el. laiškais, trumposiomis žinutėmis, taip pat ir pokalbių programėlėse, kuriose matomi pranešimai, žadantys, kad nuspaudę specialią nuorodą, laimėsite prizą. 

Iš tikrųjų šios nuorodos jus nuveda į domenus su kenkėjiškais kodais, kuriuose nutekinami asmeniniai duomenys. D. Drakickas pastebi, kad „Tele2“ interneto apsauga padėjo užkardyti daugiau nei 800 tūkst. tokių aktyviai veikiančių „fišingo“ atakų – beveik 6 kartus daugiau nei tų pačių metų kovą. 

Be to, ekspertas pabrėžia, kad dabar kai kurie kibernetiniai nusikaltėliai jungiasi ir į ištisus „botneto“ – kenkėjiškomis programomis užkrėstų įrenginių – tinklus, kuriuose siunčia užkrėstus elektroninio šlamšto laiškus (angl. „spam“), stengiasi pasiekti privačius duomenis. Apsisaugoti nuo „botneto“ gali padėti operatoriaus interneto apsauga ir reguliarus, laiku atliekamas programinės įrangos atnaujinimas.

„Tele2“ grupė tarp 500 Europos įmonių užėmė pirmąją vietą klimato lyderių 2023 m. reitinge. Šį sąrašą „Financial Times“, kartu su statistikos bendrove „Statista“, sudarė jau trečiąjį kartą. Bendrovė „Tele2“ pirmąją vietą pelnė surinkusi 86,9 balus. Įmonė į lyderių poziciją išsiveržė perskaičiavus pateiktus duomenis, taip net 2,9 balais aplenkdama antroje vietoje likusią kitą Švedijos telekomunikacijų bendrovę. 

„Mumis pasitiki daugiausiai klientų Lietuvoje. Užimame didžiausią rinkos dalį, tad jaučiamės įsipareigoję ne tik teikti visiems prieinamas aukštos kokybės paslaugas, tačiau ir rūpintis planetos ateitimi. Tai yra svarbi mūsų įmonės strategijos dalis, o šis tarptautinis įvertinimas rodo, kad einame teisingu keliu“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims. 

Europos klimato lyderių reitingo sąrašas sudarytas apskaičiuojant įmonių veiklos rezultatus 3 išmetamųjų teršalų mažinimo srityse. Pirmoji apima išmetamų teršalų kiekio mažinimą tiesioginėje veikloje. Antroji – įsipareigojimą sumažinti netiesioginį išmetamųjų teršalų kiekį, susidarantį įsigyjant energiją. Paskutinė, trečioji sritis, apima netiesioginių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą, susidarantį įmonės vertės grandinėje. 

„Tele2“ savo veikloje vadovaujasi tik aukščiausiais tvarumo kriterijais. Bendrovė yra išsikėlusi ambicingą tikslą – iki 2035-ųjų metų savo veikloje ir vertės grandinėje pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį. Šis tikslas yra patvirtintas „Science-Based Targets“ iniciatyvos. 

„SBTi“ iniciatyva taip pat pripažino, kad „Tele2“ savo išsikeltų ambicingų tikslų tvarumo srityje siekia kur kas greičiau nei numatyta anksčiau. Nors planuota, kad tikslas net 90 proc. sumažinti 1 ir 2 sričių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bus pasiektas 2025-aisiais m., šį tikslą pavyko įgyvendinti  trimis metais anksčiau – 2022-aisiais.

Pastaraisiais metais „Tele2“ grupės produktai ir paslaugos padėjo išvengti daugiau kaip 120 000 tonų anglies dioksido išmetimo.

„Tele2“ pripažinimo sulaukė ir „CDP“ metiniame aplinkosaugos informacijos atskleidimo vertinime, kuris yra laikomas „auksiniu“ įmonių aplinkosaugos skaidrumo standartu. 2022 m. „CDP“ paskelbė, kad „Tele2“ grupė tapo viena iš 283 įmonių, gavusių aukščiausią balą, žymimą „A“ raide. 

Kas sieja šiandien gimtadienį švenčiantį Vilnių ir sostinę prieš 700 metų? Tikriausiai daugelis dalykų, o vienas jų net padėjo kurti klestintį miestą, pritraukti amatininkus, pirklius ir tiesiog miesto gyventojus. Tai – laiškai. XXI amžiuje kiekvienas iš mūsų išsiunčiame ir gauname dešimtis ar net šimtus kasdien, o persiunčiamos informacijos turinys užima ne vieną šimtą GB. Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ pasidomėjo, kiek galėjo sverti itin didelę reikšmę Vilniui turintys Gedimino laiškai.

Pasak „Tele2“ produkto „DATA ATLAS“ vadovo, Gedimino Jankausko, apsikeitimas duomenimis visais laikais buvo itin svarbus. Anot jo, šiandien net ir dideliais informacijos kiekiais pasidaliname vos keliais paspaudimais, o jų siuntimas užtrunka tik kelias sekundes. 

„Prieš 700 metų siųsti Gedimino laiškai šiandien užimtų palyginti labai nedaug vietos – kiek mažiau nei 50 KB arba 0,05 MB duomenų. Šį itin nedidelį failą persiųsti į tuos pačius miestus užtruktų vos akimirką. Atsiradus internetui, kardinaliai keitėsi laiško forma, o technologijai tobulėjant – ir duomenų persiuntimo bei sunaudojimo kiekiai“, – aiškina G. Jankauskas.

Per septynis šimtmečius pasikeitė laiško forma, apimtis ir laikas, per kurį mus pasiekia informacija jame. Šiandien esame pripratę atsakymą į laišką gauti greitai – per valandą, dieną ar kelias. O jame siųsti ne tik tekstinę informaciją, bet ir nuotraukas ar net garso failus.  

Gedimino laiškų svarba Vilniui

Lietuvos kunigaikštis Gediminas, siekdamas pritraukti žmones atvykti į Vilnių, siūlė itin geras sąlygas – jis žadėjo suteikti keliavimo laisvę ir 10 metų atleisti nuo mokesčių. 700-ojo Vilniaus gimtadienio proga istorikas Alfredas Bumblauskas teigia, kad šis atvejis istorijoje yra išskirtinis – Gediminas laiškais konstruoja šiuolaikišką savo metui valstybę, o tuo pačiu ir sostinę.

„Gedimino laiškai mums svarbūs ne tik dėl valdovo siekio priimti krikštą, bet ir dėl Vilniaus miesto paminėjimo, kuris ir laikomas sostinės įkūrimo data. Nors Lietuvos izoliacija ir toliau liko, nes krikštas nepavyko, tačiau Jogailos ir Vytauto tandemas realizavo Gedimino planą, tad galime sakyti, jog jis atvėrė galimybes šalies krikštui“, – laiškų svarbą akcentuoja A. Bumblauskas.

Anot istoriko, Gediminas laiškus siuntė visam krikščioniškam pasauliui iki Romos – visų pirma, Saksonijos miestams: į Brėmeną, Liubeką, Štralzundą bei Kelną. Jo teigimu, laiškai buvo siunčiami ne tik popiežiui, bet ir Saksonijos vienuolijoms su kvietimu atvykti ir apsigyventi Lietuvoje. 

„Šis kvietimas yra Gedimino siekis būti pripažintam tolygiu krikščioniškiems valdovams, nes jis yra suverenas – krikščionis iš Dievo valios. Gediminas iš principo kartojo tą patį, ką darė visos naujosios viduramžių Europos šalys – kvietė ekonomiškai ir kitaip pranašesnius žmones į Lietuvą. Galima sakyti, kad valdovas tuo metu pradėjo kurti imperiją, tad jam buvo reikalingi kariauti gebantys riteriai, kurie būtų aptarnaujami gerų amatininkų, cechų meistrų, kviečiami ir pirkliai, amatininkai, žemdirbiai bei dvasininkai“, – Gedimino tikslus aiškina jis.  

Istorikas pabrėžia, kad šiuos žmones privilioti į Lietuvą buvo bandoma įvairiais būdais – žadama 10 metų atleisti nuo mokesčių, suteikti keliavimo teisę, duoti apsaugą – šiais laikais, tai būtų lyg laisvų ekonominių zonų sudarymas. Anot jo, buvo sudaromos itin geros sąlygos atvykėliams, kad jie taptų integralia valstybės dalimi ir neštų naudą valdovui. 

Vilnius – reikšminga Gedimino plano dalis

A. Bumblauskas pasakoja, kad iš viso skaičiuojami 6 Gedimino laiškai – kai kurie surinkti iš citatų ir atpasakojimų, kitų išlikę tik nuorašai. Anot jo, nors reikšmingiausiais laiškais laikomi tie, kurie pasiekė popiežių, tyrinėtojams, Vilniui ir Lietuvai svarbiausias yra antrasis, parašytas 1323 m. sausio 25 dieną, kadangi čia pirmą kartą paminėtas sostinės vardas. Iki šiol šio laiško nuorašas buvo saugomas Rygoje, o Vilniaus gimtadienio proga, vienai dienai yra atvežamas į Lietuvą. 

„Šis laiškas yra labai svarbus, nes galime interpretuoti, kad Vilnius tampa Gedimino pripažinta sostine. Gavus laiškus, buvo siūloma padaryti jų nuorašus ir iškabinti viešai, o originalą su antspaudu siųsti toliau. Šie laiškai buvo persekiojami ir naikinami vokiečių ordino, tad reikia džiaugtis, kad jie nukeliavo net iki popiežiaus“ – akcentuoja jis. 

Anot istoriko, Avinjoną, kur buvo apsistojęs popiežius, laiškas pasiekė tik spalį, tad žinia keliavo net kelis mėnesius. Jo teigimu, laiškus gabendavo pasiuntiniai, žmonės susirinkdavo juos aptarti ir nuspręsti, kas su jais bus daroma.