Login to your account

Username *
Password *

Prieš dvejus metus Rimvydas buvo vienas pirmųjų žmonių Lietuvoje, baigusių „Sitecore“ akademiją ir prisijungusių prie vienos geriausių informacinių technologijų (IT) bendrovių Europoje „Macaw“. Kaip pasakoja pats Rimvydas, jam tai buvo unikali proga išmokti naujų dalykų ir pradėti karjerą IT srityje.

„Baigiantis antriems metams universitete nusprendžiau, kad norėčiau pradėti dirbti ir geriausia būtų rasti darbą IT bendrovėje. Tuo metu buvo labai nedaug įmonių, priimančių jaunus specialistus be patirties. Radau informaciją, kad organizuojama „Sitecore“ akademija, kurioje bus rengiami šios technologijos specialistai. Kreipiausi, patekau į akademiją ir po praktikos „Macaw“ man pasiūlė likti dirbti“, – sako Rimvydas Meškauskas.

Kaip pasakoja „Macaw“ specialistas, akademijoje „Sitecore“ specialistai daug dėmesio skiria dalyviams supažindinti su pačia technologija ir jos naudojimu.

„Akademijoje mokėmės kelių pagrindinių dalykų: suprasti, kas yra „Sitecore“ technologija, kaip ji veikia ir kur gali būti pritaikoma, ir , žinoma, techninių dalykų: tobulinome programavimo žinias, kurios yra pagrindas. Pradžioje buvo labai įdomu, bet kartu ir sunku, nes „Sitecore“ Lietuvoje yra gana naujas dalykas, apie kurį retas yra girdėjęs. Iš tiesų perprasti viską nėra sudėtinga, ypač tiems, kas domisi technologijomis“, – pasakoja Rimvydas.

R.Meškauskas gimė ir užaugo Plungėje. Kaip pats pasakoja, domėtis kompiuteriais ir technologijomis jis pradėjo dar vaikystėje: „Kaip ir daugelis, nemažai laiko praleisdavau prie kompiuterio – po pamokų ir treniruočių. Visada buvo įdomu suprasti, kaip viskas veikia, kaip veikia programos, kas apskritai yra programavimas. Taigi po truputį pats pradėjau domėtis programavimu, kurti įvairius skriptus, mobiliąsias programas. Daug padėjo ir informatikos mokytojai, matę mano domėjimąsi.“

„Taigi ir pasirinkimas studijuoti Programų sistemas Vilniaus universitete buvo savaime suprantamas. Šios studijos tikrai davė daug suvokimo apie informacines technologijas, programavimą“, – sako R. Meškauskas.

Paklaustas, ar visada savo ateitį siejo tik su programavimu, Rimvydas atskleidžia, kad gyvenime turi ir kitą aistrą – stalo tenisą: „Sportuoju nuo mažens. Šiuo metu stalo tenisą žaidžiu profesionaliai ir patenku tarp 400 stipriausių stalo tenisininkų Lietuvoje. Žinoma, treniruotės atima nemažai laiko, bet man tai patinka ir padeda atsipalaiduoti po darbo.“

Ragina nebijoti išmėginti jėgas akademijoje

Rimvydas sako, kad pirmoje „Sitecore“ akademijoje sutikęs daug įvairių žmonių su skirtingomis patirtimis, todėl tradicinis požiūris, kad tik programuotojai gali dirbti su „Sitecore“ – neteisingas.

„Žinoma, norint dalyvauti akademijoje reikia turėti bazines „C#“ žinias. Jeigu gebate programuoti „Java“ ar kita kalba – nėra sunku perprasti „C#“. Kitas svarbus dalykas, kad IT specialistų yra labai įvairių. Dalis įmonėje „Macaw“ dirbančių „Sitecore“ specialistų yra baigę kurią nors programavimo mokyklą arba tiesiog daug domisi technologijomis“, – sako Rimvydas.

„Ši akademija kiek skirsis nuo tos, kurią baigiau aš, nes bus trumpesnė, dalyviai daug dirbs su mūsų kolegomis iš Nyderlandų. Be to, reikės atlikti stojamąjį testą, kuris ir parodys, ar turite tas bazines žinias. Blogiausia, kai žmonės nusivertina ir net nepabando“, – kalba R. Meškauskas.

Tarptautinė informacinių technologijų (IT) bendrovė „Accenture“ šį rudenį organizuoja papildomus mokymo kursus darbuotojams, kurie norėtų keisti savo profesiją. Bendrovė Baltijos šalyse planuoja apmokyti 220 žmonių, norinčių pradėti karjerą IT srityje, įskaitant 40 specialistų Lietuvoje. Papildomi kursai organizuojami sulaukus itin didelio persikvalifikuoti siekiančių darbuotojų susidomėjimo.

„Dėl pandemijos beveik kas penktas žmogus svarstė, kad norėtų keisti profesiją arba siekti kitokios karjeros. Peržiūrėdami paraiškas, gautas iš norinčiųjų dalyvauti vasaros mokymuose, įsitikinome, kad vis daugiau kitų sričių specialistų nori keisti darbą. Daugelis mąsto apie karjerą IT srityje, nes ši sritis plečiasi, skaitmeniniai sprendimai reikalingi visuose ekonomikos sektoriuose. Mūsų patirtis rodo, kad turizmo sektoriaus specialistai gali nesunkiai išmokti „Scala“ programavimo, teisės – įvaldyti „DevOps“, muzikos – „Android“ programas, o žurnalistai – imtis bet kurio programavimo. Todėl šį rudenį nusprendėme rengti papildomus mokymo kursus ir pirmiausia orientuojamės į tuos specialistus, kurie norėtų pakeisti karjeros kelią,“ – sako „Accenture“ vadovas Baltijos šalyse Maksims Jegorovs.

Šį rudenį tarptautinė įmonė siūlo įvairius mokymo kursus, kuriuose galima įgyti įgūdžių dirbti populiariose srityse, pvz., „Java“ programavimo, automatinio testavimo, arba įgyti įgūdžių, reikalingų IT projektų valdymo asistento pozicijai. Bus galima susipažinti ir su penkiais naujais dalykais: „Amazon“ debesų kompiuterijos sprendimais, „Adobe frontend“ svetainių ir programų kūrimu, UX/UI dizainu, „Low code“ naudojimu verslo procesų valdyme ir „Microsoft“ duomenų inžinerija. Mokymuose bus galima įvaldyti debesų kompiuterijos automatizavimo įrankius, „iOS“ programų kūrimą, išmokti valdyti duomenis naudojant „Oracle“ įrankius. Konsultavimo mokymų grupei bus surengti SAP kursai, kuriuose bus galima susipažinti su verslui skirtais sprendimais, įskaitant migracijos.

„Bootcamp“ mokymai yra bendrovės personalo atrankos programos dalis: jų dalyviai gauna baigimo pažymėjimą, o sėkmingiausiai baigusieji gali nemokamai atlikti praktiką „Accenture“. Dauguma praktikantų tampa bendrovės darbuotojais. Mokymų metu įgyjama pagrindinių IT žinių ir įgūdžių, kurių reikia karjeros pradžioje, jie primena kasdienį darbą su projektais. Mokydamiesi dalyviai įgyja tiek praktinių, tiek teorinių žinių, mokosi dirbti komandoje. Mokymai suteikia galimybę dirbti IT srityje ir tęsti darbą tarptautinėje įmonėje.Mokymai yra nemokami ir trunka kelias savaites, jų trukmė priklauso nuo pasirinktos mokymų srities. Visi mokymai vyks nuotoliniu būdu, vadovaujant patyrusiems lektoriams ir mentoriams.

Laikant mokymų atrankos techninį testą, reikalingos pagrindinės pasirinktos mokymo srities žinios. Taip pat bus vertinamas dalyvių gebėjimas analitiškai mąstyti, motyvacija mokytis, anglų kalbos mokėjimas. Visi mokymai vyks anglų kalba. Daugiau informacijos apie mokymų turinį ir registracija vykdoma „Accenture Bootcamp“ svetainėje.

„Accenture“ yra viena pirmaujančių IT srities bendrovių Baltijos šalyse ir pasaulyje. Tarptautinėje valdymo konsultacijų, technologijų ir užsakomųjų paslaugų bendrovėje dirba daugiau kaip 537 000 darbuotojų. „Accenture“ šiais metais nusprendė atidaryti biurą Lietuvoje, o bendrovės Latvijos filialas įsteigtas 2002 m. Įmonės apyvarta Latvijoje finansiniais metais, kurie truko nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., siekė 80,1 mln. eurų, o bendrovės pelnas tuo laikotarpiu sudarė 3,8 mln. eurų.

Plačiau apie mokymus: www.bootcamp.lv.

Vilniaus universitete (VU) buvo įsteigta ir rugsėjį veiklą pradėjo VU „Red Hat“ akademija. Tai internete diegiama ir žiniatinklio valdoma atvirojo kodo švietimo programa, skirta akademinėms institucijoms suteikti ir palaikyti atvirojo kodo ir „Linux“ mokymo programą. Įkurtos VU „Red Hat“ akademijos pagrindu pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas su AB „Telia Lietuva“.

„Red Hat“ mokymo ir sertifikavimo viceprezidentas Kenas Goetzas džiaugėsi, kad VU prisijungė prie nuolat augančios „Red Hat“ akademijos programos. „Siekdami padėti studentams sužinoti daugiau apie „Red Hat“ technologijas ir įgyti paklausių atvirojo kodo įgūdžių, glaudžiai bendradarbiaujame su įvairiomis švietimo įstaigomis visame pasaulyje. Mes tikimės sėkmingo bendradarbiavimo ir su Vilniaus universitetu, kaip svarbiu „Red Hat“ mokymo ir sertifikavimo ekosistemos nariu“, – kalbėjo jis.

Nuo šiol VU studentai, dėstytojai ir darbuotojai turės galimybę studijuoti „Linux“ pagrindu veikiančias operacines sistemas ir įgyti „Linux“ administratoriaus sertifikatą, kurį pripažįsta visos IT įmonės Lietuvoje ir užsienyje. VU „Red Hat“ akademijos veiklą kuruos Fizikos fakultetas.

„VU Fizikos fakultete esantis superkompiuteris veikia „Red Hat“ platformos pagrindu. Įgyvendinus partnerystę su Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija „Red Hat“, VU studentai ir visa bendruomenė turės daugiau galimybių mokytis ir specializuotis įvairiose operacinėse sistemose, grįstose „Linux“ su „RedHat“ technologijomis“, – sako Fizikos fakulteto mokslininkas, VU „Red Hat“ akademijos kuratorius doc. Mindaugas Mačernis.

„Red Hat“ yra viena didžiausių kompanijų pasaulyje, kuriančių laisvąją atvirojo kodo „Linux“ programinę įrangą, o „Red Hat“ akademija jau daugiau kaip dešimtmetį visame pasaulyje aukštojo mokslo institucijoms, turinčioms reikiamas technologijas ir joms tinkamą palaikymo aplinką, siūlo mokymo programas ir padeda įsirengti laboratorijas. „Red Hat“ akademijos žiniatinklio mokymo programa padeda kurti kompetencijas per našumu grįstą praktinį mokymąsi ir testavimą.

Prieš trejus metus „Tesonet“ sukurta apmokamos IT ir marketingo praktikos programa šįkart grįžta su nauju pavadinimu „Teso Rookie“ ir dar daugiau galimybių būsimiesiems technologijų pasaulio profesionalams. Daugiau praktikos vietų bei skirtingų atsakomybių, daugiau praktikantų ir galimybė likti dirbti įmonėje pasibaigus programai – „Tesonet“ džiaugiasi nuoseklia projekto plėtra ir tikisi šiais metais priimti net 40 technologijų ir marketingo entuziastus.

Darbo rinkos tendencijas atspindinti pareigybių įvairovė

Pirmais metais startavusi tik su IT pozicijomis, o antraisiais pasiūliusi ir skaitmeninio marketingo kryptis, šiais metais programa siūlo net 5 kartus daugiau praktikos pozicijų.

Platesnis kompetencijų ir praktikos krypčių pasirinkimas turėjo įtakos programos populiarumui – kandidatų sulaukta dukart daugiau nei pirmaisiais metais.

Šiais metais „Teso Rookie“ IT praktikantams suteiks galimybę gilinti ir realiuose projektuose pritaikyti programavimo kalbų .NET, C++, C, Go, Rust, Swift įgūdžius, taip pat išplėsti svetainių kūrimo, UX/UI, duomenų analitikos, QA inžinerijos ir sistemų administravimo žinias. Marketingo srityje norintys startuoti specialistai galės įgyti patirties CRO/UX, SEO, PPC, viešųjų ryšių, partnerių rinkodaros srityse, taip pat dirbti su realiomis tekstų ir scenarijų kūrimo, socialinių tinklų valdymo bei nuomonės formuotojų rinkodaros užduotimis.

Paraiškų priėmimo laikotarpis eina į pabaigą

Kaip pasakojo „Teso Rookie“ programos koordinatorė, „Nord Security“ talentų pritraukimo komandos vadovė Lauryna Girėnienė, programos tikslas – suteikti jaunuoliams galimybę patirti, ką reiškia dirbti pasaulinėse rinkose veikiančių technologijų startuolių komandose. „Mūsų praktikantai dažnai sako, kad per kelis mėnesius „Tesonet“ įgytos patirties apimtis yra tiesiog sunkiai apibūdinama. Visiškai sutinku! Mes judame šviesos greičiu, tik taip galime žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis.“

Norintieji kandidatuoti dar turi kelias dienas paraiškai pateikti – jų laukiama iki rugsėjo 6 d. Stipriausių kandidatų lauks antrasis atrankos etapas – testas ir interviu. Sėkmingai šį etapą įveikusieji lapkritį pradės trijų mėnesių trukmės apmokamą praktiką su mėnesiniu 600 Eur (po mokesčių) atlygiu.

Pasak programos koordinatorės, „Teso Rookie“ yra geriausias pasirinkimas tiems, kurie trokšta įgyti realios darbo patirties sparčiai judančiuose startuoliuose, o technologijų ir marketingo paslapčių mokytis tiesiai iš geriausių savo srities ekspertų.

Praktiką atlikę jaunieji specialistai džiaugiasi karjeros pradžia

Dauguma praktiką atlikusiųjų lieka toliau dirbti „Tesonet“ šeimai priklausančiose kompanijose. 2020 m. laidos „Teso Rookie“ praktikantė, dabar – jaunesnioji PPC specialistė Beatričė Tavoraitė pasakoja, kad dalyvavimas programoje ne tik buvo viena geriausių patirčių, bet ir tapo nuolatiniu bei mylimu darbu: „Tesonet“ turiu galimybę mokytis iš tikrų profesionalų, todėl nuolat jaučiuosi tobulėjanti.“

Tais pačiais metais IT srityje praktiką atlikęs Simas Kiriliauskas, jaunesnysis CRO komandos programuotojas, dalijosi panašiais įspūdžiais: „Man „Teso Rookie“ buvo gyvenimą keičianti patirtis. Tik po šios praktikos galėjau pagaliau užtikrintai pasakyti, kad esu programuotojas. Nuostabūs kolegos ir aplinka, geriausios technologijos ir puiki kultūra yra tai, dėl ko kasdien keliuosi į darbą su šypsena.”

Kandidatuoti į „Teso Rookie“ galima iki rugsėjo 6 d. oficialioje programos svetainėje.

Neseniai per vieną televizijos laidą teko išgirsti kaip buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras svečioje šalyje gyrėsi, kad „Lietuvoje yra sparčiausias internetas pasaulyje“, o klestinčios šalies monarchas, nustebęs atsisuko į savo patarėjus, ir paklausė, „o kodėl ne pas mus?“. Tikrai, kodėl?

Labai dažnai girdim faktą apie sparčiausią internetą Lietuvoje ir tuo daug kas didžiuojasi, bet neteko girdėti, kad kas bandytų atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvoje sparčiausias internetas? Ir dar įdomiau – kodėl kitos valstybės to neturi?

Juk, atrodytų, nerealu, kad Prancūzija, Japonija ar JAV ekonomiškai ir techniškai negalėtų pasistatyti tiek ar dar daugiau antenų, kiek yra Lietuvoje. Arba –  Lietuvos kaimynės Latvija ar Lenkija to ekonomiškai neįstengtų? Ką jau kalbėti apie Vokietiją ar Skandinavijos šalių ekonomines ir technines galimybes. Atsakytume, žinoma, kad įstengtų pristatyti daugiau antenų, nei yra Lietuvoje. Tai, kad užsienio valstybės negali, priežasčių reikia ieškoti kitur. Nei Vokietija, nei JAV, nei Lenkija ar kitos valstybės negali, nes to neleidžia minimų valstybių teisės aktai, kuriais siekiama saugoti žmonių sveikatą nuo vis dažniau pagrindžiamo pavojaus, kurį kelia elektromagnetinių bangų spinduliuotė.

Šio klausimo atsakymas – tai lyg tos pačios lazdos kitas galas: kitos valtybės neturi tokio spartaus interneto, nes ten antenų statymas yra dar daugiau ribojamas teisės aktais. Tai, jog pas mus internetas sparčiausias pasaulyje, reiškia, kad ir be atitinkamų teisės aktų analizės galime konstatuoti – antenų statymas Lietuvoje yra pernelyg liberalus. Sparčiausio interneto Lietuvoje faktas yra lyg lakmuso popierėlis, parodantis adekvataus elektros prietaisų skleidžiamų bangų reguliavimo stygių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos įspėja, kad „priklausomai nuo spinduliavimo intensyvumo ir trukmės gali išsivystyti ūminiai ar lėtiniai organizmo pakenkimai. Žmonėms, kurie yra nuolat veikiami elektromagnetinės spinduliuotės, gali išsivystyti širdies kraujagyslių, imuninės bei kvėpavimo sistemų funkciniai pakitimai. Labiausiai elektromagnetinis spinduliavimas veikia vyresnio amžiaus žmones, taip pat sergančius įvairiomis ligomis ir vaikus. Ypač jautrūs spinduliuotei kūdikiai, kurių imuninė sistema nėra visiškai susiformavusi. Dėl šių priežasčių kitose valstybėse įvairiausių technologijų prietaisų spinduliavimo intensyvumas ir mastas dėl antenų bangų keliamo spinduliuotės pavojaus yra daugiau ribojamas. Savaime suprantama, kad spinduliuotės poveikis sunkiai įrodomas – juk susergi ne iš karto. Vis dėlto, akivaizdu, kad spinduliuotė neturi nei sienų nei kitokių barjerų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atkreipia dėmesį, kad „žmogaus jutimo organai reaguoja į 20-300 MHz dažnio elektromagnetinį lauką, todėl daugeliu atvejų jis yra nejuntamas. Pabuvęs elektromagnetiniame lauke, kurio energijos galingumas yra didesnis nei 10mW/cm2, žmogus gali jausti nespecifinius simptomus: nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą ar skausmą, rankų drebulį, gali prasidėti nemiga, pakilti temperatūra. Esant ilgalaikei 3-5 min. superaukštų dažnių 300 MHz – 300 GHz elektromagnetinei energijai, gali išsivystyti ir tiesioginiai širdies ir kraujagyslių funkciniai pakitimai“. Jau vien pavojaus grėsmė sveikatai yra svarbus pagrindas riboti spinduliuojančių prietaisų kiekį ir intensyvumą.

Oficiali Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pozicija dėl normų didinimo tokia, kad „iki šiol nėra mokslinių įrodymų, kad leistino lygio rekomendacijas viršijantys elektromagnetiniai laukai, būtų pavojingi sveikatai“ – tad  10 kartų ir buvo siūloma didinti spinduliuotės normas, kurios sėkmingai padidintos. SAM pranešimuose naudojamas išsireiškimas „rekomenduojamos normos“ yra netikslus, nes tai iš tiesų yra maksimalios leistinos normos, kurios dar laikomos saugiomis. Šių metų kovo mėnesį jos buvo padidintos iki maksimalių leistinų normų pagal tarptautinius teisės aktus. Tarptautinė Elektromagnetinės saugos komisija, susirūpinusi didėjančia elektromagnetine tarša ir jos žalingu poveikiu žmonių sveikatai, dar 2006 m. konferencijoje Italijos Benevento mieste priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad yra vis daugiau mokslinių duomenų, rodančių, jog mūsų aplinkoje dabar esanti elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti ypač iš bevielių mobiliųjų tinklų ryšių, žalingai veikia žmonių sveikatą. Kadangi vėžio dažnai negalima aptikti dar daug metų po sąveikos, o mobilieji telefonai plačiai naudojami tik nuo 1990 m., epidemiologiniai tyrimai šiuo metu gali įvertinti tik atvejus, išryškėjusius per trumpesnius laikotarpius.

Tyrimai su gyvūnais rodo, kad ilgalaikis radijo bangų poveikis gali padidinti vėžio riziką. Lietuvos imunologų draugija pažymi, kad „elektromagnetinė spinduliuotė gali sukelti kataraktas, odos ir poodinio sluoksnio nudegimus, reprodukcinės sistemos, širdies bei kraujagyslių sistemos, imuninės sistemos ir kvėpavimo organų ūminius ar lėtinius funkcinius pakitimus“. Elektromagnetinis laukas veikia visus ląstelėse ir tarp jų vykstančius procesus. Signalų perdavimas, medžiagų apykaita vyksta baltyminėmis molekulėmis, kurios turi savo elektrinį krūvį. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto instituto profesorius Alfonsas Vainoras teigia, kad  „atsidūrus magnetiniame lauke, krūviai persikelia į vieną ar į kitą pusę, ir visas metabolizmas kiekvienoje ląstelėje paveikiamas. Per metus kitus tai virsta labai dideliu rezultatu“. Anot profesoriaus, „jau ir taip Lietuva yra padidintos rizikos zonoje elektromagnetinės spinduliuotės atžvilgiu. Taip yra dėl Žemės kuriamo, tai yra, geomagnetinio lauko ypatumų“. Mūsų šalyje, lyginant su kitais penkiais pasaulio taškais Saudo Arabijoje, JAV, Kanadoje, PAR ir Naujoje Zelandijoje, kuriuose taip pat yra tokie magnetometrai, stebimas palyginti didelis gama elektromagnetinių bangų intensyvumas, konstatavo mokslininkas, pridūręs, kad Lietuvoje infarktas ištinka dešimčia metų jaunesnius žmones nei ES vidurkis, mūsų šalies vyrai gyvena kur kas trumpiau nei kiti europiečiai, vyrauja didžiulis savižudybių skaičius. „Tai – padidintos spinduliuotės pasekmė. Kartu su kardiologais mūsų atlikti tyrimai parodė, kad net ir labai nedidelis spinduliuotės padidėjimas iš karto veda prie didesnių problemų“. Ekonominė ir techninė plėtra mums atnešė ir vis stipriau plintančią įvairiausių bangų spinduliuotę, nuo kurios net jau į mišką nebepabėgsi, nes ir miškuose stovi stulpai su antenomis. Ekonominė ir technologinė plėtra mus apstato vis didėjančia  prietaisų gausa, be kurios šiuolaikinis  gyvenimas nebeįsivaizduojamas, bet technologijų plėtra kelia vis didesnę ir didesnę grėsmę žmonių sveikatai, ką vis dažniau ir dažniau patvirtina mokslo tyrimai. Užsienio valstybės technologijų spinduliavimo intensyvumą reguliuoja bandant numatyti tam tikras leistinas ribas, kurių peržengti nevalia, riboja spinduliavimo intensyvumą ir mastą, taip saugant visuomenės sveikatą bent jau nors šiek tiek mažinant žmonių sveikatai grėsmę keliančių faktorių pavojų.

Taigi, ar tikrai galime didžiuotis sparčiausio interneto šalies statusu? Ar tikrai sparčiausias internetas yra Lietuvos stiprybė, jei nesvarbu žmonių sveikatai keliamas net potencialus pavojus? Kiekvienos valstybės pareiga yra rūpintis žmonių sveikata ne tik tada, kai jau reikia ligoninės, bet ir tada, kai reikia užtikrinti sveiką gyvenamąją aplinką – maisto, oro kokybę ir, be jokios abejonės, neigiamų (ir net galimų) faktorių,  t. y. įvairiausios spinduliuotės bangomis ribojimą verslo, pramonės ir, matyt, ateityje net ir buities srityse.

Jei didžiuojamės savo šalimi, norėtųsi, kad džiaugtumėmes tikrai didžiavimosi vertais pasiekimais, o ne tais, kurie yra stereotipiniai, arba tiksliau – paviršiniai. Pažiūrėjus giliau ir atsakius į priežastis, o ne tik pasekmes pastebinčius klausimus, didžiuotis nebelieka kuo, nes supranti, kad sparčiausias internetas Lietuvoje yra tik todėl, kad interneto spartumas, saugant žmonių sveikatą, nėra pakankamai reguliuojamas ir ribojamas.