Informacinių technologijų lopšio – Silicio Slėnio Kalifornijoje, JAV – mohikanai saugojo savo vaikus nuo technologijų: „Microsoft” įkūrėjas Bilas Geitsas (Bill Gates) savo vaikams iki 14 metų draudė naudotis išmaniaisiais telefonais, o „Apple” į technologijų viršūnes iškėlęs Styvas Džobsas (Steve Jobs) ribojo vaikų laiką prie planšetinių kompiuterių ekranų.

San Francisko gyventojai, nors dauguma dirba technologijų srityje, noriai leidžia vaikus į žaliąsias, gamtos ar Valdorfo mokyklas, kuriose informacinės technologijos ribojamos arba pradedamos naudoti tik nuo tam tikro amžiaus. Kodėl taip yra ir kodėl kai kurie Lietuvoje dirbantys IT specialistai riboja vaikų laiką prie kompiuterių ir telefonų? Pakalbinome kelis iš jų.

Vaikai turėtų būti mokomi per patirtis

IT produktų verslo vystymo vadovu dirbantis Artūras Petkauskas savo dukras, trečiokę ir septintokę, nuo pirmos klasės leidžia į Vilniaus Valdorfo Žaliąją mokyklą. Tokį pasirinkimą lėmė Valdorfo mokyklų filosofija. „Žmona domėjosi, kokių ugdymo įstaigų yra Vilniuje. Valdorfo mokyklų filosofija mums pasirodė priimtina, nes rūpinamasi žmogaus kaip asmenybės vystymusi ir tai daroma per patirtis, būnant ryšyje su gamta ir ribojant naudojimąsi technologijomis”, − apie pasirinkimą vaikus leisti į Žaliąją mokyklą pasakoja Artūras.

Dėl panašių motyvų savo sūnų ir dukrą į Žaliąją mokyklą leidžia ir Laima Steponavičienė, dirbanti IT srityje verslo analitike. „Pati mokiausi mokykloje, kurios pagrindinis tikslas buvo paruošti mus egzaminams. Dauguma mokyklų ir dabar orientuojasi į tai − skaičius, balus, procentus, standartus. O aš norėjau, kad mano vaikai eitų į mokyklą, kuri juos paruoštų gyvenimui. Išmokytų savarankiškumo ir atsakomybės. Išmokytų kurti ir palaikyti ryšį su žmonėmis. Susipykus − susitaikyti, užgavus − atsiprašyti. Norėjau, kad vaikai augtų mokomi stiprias vertybes turinčių žmonių, per patirtis ir praktinius pavyzdžius”, − pasakoja Laima.

Žaliosios mokyklos mokytojas Egidijus Kabošis priduria, kad daug laiko prie ekranų praleidžiantys vaikai pamokų metu sunkiau koncentruoja dėmesį, jiems trūksta gyvo bendravimo įgūdžių, neretai sunkiai susikaupia. „Mūsų mokykla laikosi požiūrio, kad vystantis vaiko protui svarbiausia patyrimas, ryšys, kurį mes kuriame bendraudami ir mokydamiesi gyvai, o ne stverdami kiekviename žingsnyje kompiuterį ar telefoną”, − pasakoja aštuntokus mokantis Egidijus.

Svarbu ne asmenybė, o egzaminų rezultatai?

Valdorfo mokyklos vis dar daug kam atrodo drąsus ir netradicinis pasirinkimas, o pasakojimai, ką jose veikia vaikai, būna, kelia nuostabą. „Mano draugai ir kolegos nustemba, jiems įdomu, kaip ir ko mokosi mano vaikai Žaliojoje mokykloje. Neretai patys pasidalina prisiminimais iš savo vaikystės ir teigia, kad būtų norėję mokytis kitaip, taip, kaip gali mokytis mano vaikai”, − pasakoja verslo analitikė L. Steponavičienė. Tačiau ji pastebi, kad susižavėjimą nustelbia klausimai apie vertinimo sistemą, balus ir procentus: o kaip vaikai vėliau išlaikys egzaminus, ar jie tikrai bus pasiruošę, ar nestokos žinių?

E. Kabošis tvirtina, kad, kaip ir kitose mokyklose, taip ir Žaliojoje mokykloje mokytojai derina Valdorfo pedagogikos metodus, visuminio ugdymo principus bei valstybės keliamus išsilavinimo reikalavimus, todėl vaikai neturi dėl ko stokoti tų žinių, apie kurias visuomenėje žmonės linkę kalbėti.

Abi dukras į Žaliąją mokyklą leidžiantis A. Petkauskas priduria ne kartą pastebėjęs, kaip bendrauja vaikai iš Valdorfo mokyklų. „Susitikus su draugais jiems gyvai bendrauti yra svarbiau nei pasinerti į kompiuterinius žaidimus. Todėl kaip tik sakyčiau, kad šių mokyklų vaikai turi daugiau socialinio bendravimo žinių. Kalbant apie kitas žinias - man kyla klausimas, ar tikrai viskas yra vertinama pažymiais ir pamatuojama skaičiais išreikštais rezultatais?”, − apie visuomenėje kvestionuojamas vaikų žinias kalba IT produktų verslo vystymo vadovas.

Veiklos susiranda patys

Technologijos kasdien kone kiekvieną iš mūsų įgalina: galime atlikti įvairias operacijas internetu, realiu laiku matytis ir kalbėtis su žmonėmis iš kito pasaulio krašto, surasti bet kokios informacijos, visur ir visada turėti, ką veikti. Ši „prabanga” gerina mūsų gebėjimą greitai orientuotis skaitmeniniame pasaulyje, bet prastina socialinius įgūdžius, be to, veikia mūsų psichologinę būseną, galimybę ilgam sutelkti dėmesį, užbaigti darbą iki galo. “Stengiamės apsaugoti besivystantį vaiko protą nuo lengvai prieinamos, bet nenaudingos informacijos pertekliaus. Vaikai dar nesugeba atsirinkti, kas svarbu, būtina, o kas ne, todėl mes galime jiems padėti”, − pasakoja Artūras. Jis priduria, kad jei vaikas neturi ką veikti, tai nėra blogai, nebūtina jo užimti į rankas įbrukant telefoną ar įjungiant filmuką. „Maniškės, būna, vaikšto po kiemą valandą, kartais dvi, ir vis tiek susigalvoja ką veikti. Žinoma, jos, kaip ir visi vaikai, nori susirašinėti su draugais, naršyti internete ir jei mes visada leistume tai daryti, tai ir rastume vaikus panarinusius galvas į šviečiančius ekranus”, − patirtimi dalinasi Amelijos ir Adelės tėtis.

Nemažai tėvų telefoną ar planšetę vaikui duoda tada, kai neturi laiko su juo užsiimti. A. Petkauskas sutinka – tam, kad vaikai nenorėtų imti telefono į rankas, reikia skirti jiems dėmesio. „Nors kartais atrodo, kad būtų daug paprasčiau vaikams įjungti filmuką, o patiems po ilgos darbo dienos veikti ką nors kito, tačiau su žmona stengiamės inicijuoti stalo žaidimus, bendrą veiklą. Nebūtinai kiekvieną dieną, tačiau visi kartu susiburiame pabendrauti ir bendrai ką nors patirti, o ne spoksoti į ekranus”, − priduria IT sektoriuje dirbantis Artūras.

Vaikai technologijas perpranta greitai

Kai kurie tėvai namuose turi televizorių, bet neturi televizijos, leidžia naudotis telefonais, bet riboja jų laiką ir programėlių pasiekiamumą.

Child Mind Institute atlikti tyrimai rodo, kad vaikai, praleidžiantys daug laiko prie ekranų ir naudodamiesi socialinėmis platformomis, tokiomis kaip „Facebook”, „TikTok”ar „Snapchat”, dažniau jaučia nerimą, vienatvę, yra labiau linkę į depresiją. Taip jie ne tik neugdo gyvo bendravimo įgūdžių, bet ateityje gali susidurti su rimtomis sveikatos problemomis. Instituto psichologai pastebi, kad vaikai, kurie mokymosi procese naudojasi telefonais, sunkiau sutelkia dėmesį, nori greito rezultato. 

Tėvai, ribojantys savo vaikų naudojimąsi technologijomis, pastebi, kad vaikai vis tiek jas greitai perpranta ir neverta jaudintis dėl to, kad vėliau kažko nemokės ar jiems bus sunkiau. „Iki karantino visiškai su kompiuteriu nemokėjusi elgtis ketvirtokė dukra dvi savaites pasimokiusi nuotoliniu būdu jau savarankiškai jungėsi į skambučius, fotografavo savo darbus, kėlė juos iš telefono į kompiuterį, karpė, tvarkė ir siuntė mokytojams”, − pasakojo Laima. Pasak jos, dabartinių technologijų valdymas yra intuityvus ir jas perprasti tokiame amžiuje paprasta. Daug sudėtingiau - ugdyti įgūdžius nepaskęsti spalvingame, ryškiame ir stimuliuojančiame technologijų siūlomo turinio pasaulyje. 

Dabar studentai į paskaitas nešasi ne vien užrašų knygutes ir rašiklius – šį klasišką duetą papildė išmanieji įrenginiai, kurie labai praverčia studijų metu. Jie studentams užtikrina ne tik efektyvesnį mokymosi procesą, bet ir padidina produktyvumą bei padeda geriau įveikti kasdienes užduotis.

„Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto Arnoldo Lukošiaus teigimu, per pastaruosius nuotolinių studijų metus išmanieji įrenginiai tapo dar svarbesni nei iki šiol. Jei anksčiau kompiuterį studentai dažniausiai naudodavo užduočių atlikimui, tai dabar jie atstoja net auditorijas, kuomet paskaitos yra dėstomos nuotoliniu būdu. Specialisto teigimu, studentui pravers ne tik kompiuteris – nepakeičiamais pagalbininkais gali tapti ir kiti išmanieji įrenginiai.

Rašto darbams. Nešiojamas kompiuteris – ko gero svarbiausias studentų įrenginys, dėl savo mobilumo praverčiantis mokantis universitete ir atliekant užduotis namuose. Jis reikalingas ne tik referatams rašyti, bet ir dalyvauti virtualiose paskaitose ar bendrauti su šeima, kad ir kur būtumėte.

Studentams pravartu atkreipti dėmesį ir į planšetinį kompiuterį. Susiejus su beviele klaviatūra ir pele, šis įrenginys gali visiškai atstoti ir nešiojamą kompiuterį. Planšetinį kompiuterį galima susieti ir su išmaniuoju rašikliu – juo ne tik bus patogu piešti, jei studijuojate su dizainu susijusias studijas, tačiau ir užsirašinėti paskaitų metu. Tai itin tvarus sprendimas, nes visi jūsų užrašai nuguls skaitmeniniame lape. Planšetiniuose kompiuteriuose integruota funkcija geba ranka rašytą tekstą paversti skaitmeniniu, o tai reiškia, kad visi jūsų konspektai akimirksniu virs į tekstą, kurį vėliau galėsite panaudoti rašto darbuose.

Failų saugojimui. Svarbius rašto darbus ar studijų metais sukauptą mokymosi ir konspektų medžiagą saugiai laikyti galima išoriniame kietajame diske arba didelės talpos USB atmintinėje. Išoriniai diskai ar atmintinės leidžia pasidaryti darbo kopijas ir laikyti jas ne pagrindiniame kompiuteryje, o kitame įrenginyje. Tokiu būdu, jei jūsų nešiojamasis kompiuteris sugestų arba jį pamestumėte, vis tiek galėsite pasiekti visus reikiamus failus.

Ryšiui palaikyti. Nors nemokamą „Wi-Fi“ tinklą dabar galima rasti daugelyje viešų vietų, IT saugumo ekspertai įspėja, kad juo naudojantis gali kilti saugumo grėsmių. Puikia išeitimi gali tapti tai, ką kiekvienas iš mūsų nešiojamės kišenėje – išmanusis telefonas, kuris yra lyg nešiojama interneto stotelė. Jums tereikia pasirūpinti dviem dalykais: talpia baterija pasižyminčiu įrenginiu ir jūsų poreikius atliepiančiu GB planu.

Jei dalintis internetu tenka itin dažnai, o telefono baterijos likutis senka akyse, patikimą ir nenutrūkstamą ryšį užtikrinti gali mobiliojo interneto modemas. Dabar mobiliojo interneto modemui prireiks tik energijos šaltinio – tai reiškia, kad savo patikimu internetu galėsite naudotis tiek namuose, bendrabutyje, tiek universiteto patalpose.

Susikaupimui. Studijų metais ramybę ir tylą atrasti sunku ne tik universitete, bet ir bendrabutyje ar bute, kurį dalinatės su kitais žmonėmis, tad triukšmą slopinančios ausinės tampa tikra būtinybe. Šis įrenginys leidžia susikoncentruoti į mokslus, bet kur klausytis paskaitų ar gali padėti ramiai išsimiegoti naktį. Naujausių modelių ausinės turi itin kokybišką triukšmo slopinimo funkciją ir itin ilgai veikiančią bateriją.

Greitam įrenginių įkrovimui. Turint keletą įrenginių, neretai kyla sunkumų dėl jų įkrovimo. Studijų metais dalinantis būstą su kitais žmonėmis naudinga turėti įrenginių įkrovimo stotelę, kad vienu metu galėtumėte krauti kelis iš jų. Stotelė išsiskiria geru įkrovimo pajėgumu ir suderinamumu su visų prekių ženklų įrenginiais. Dar vienas studijų metais itin naudingas įrenginys – išorinė baterija, kuri gali išgelbėti pačiose netikėčiausiose situacijose, kai elektros lizdas yra nepasiekiamas.

Kaip, po daugiau nei 20 metų, atrodytų Lietuvos „sėkmes istorija“ švietimo srityje? Pasak Vyriausybės strateginės analizės centro vyr. politikos analitikės Sigitos Trainauskienės, negrįžtamo švietimo proveržio atveju „visi abiturientai turėtų lygias galimybes įstoti į Oksfordą, Lietuva taptų vienu iš geriausių pavyzdžių švietimo srityje, šalies universitetai patektų į geriausių pasaulio universitetų šimtuką, o mokytojo profesija pagaliau taptų prestižine“.

Kauno technologijos universiteto (KTU) multifunkciniame centre su integruota biblioteka vykusioje valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ diskusijoje „Švietimas, mokslas ir technologijos: kaip sukursime ateičiai pasirengusią kūrėjų visuomenę?“ ekspertai nagrinėjo ateities scenarijus, susijusius su šalies švietimo, mokslo ir technologijų perspektyvomis.

Tęstinumo poreikis

Kovo mėnesį Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) ir partnerių surengtose ateities scenarijų rengimo dirbtuvėse įvairių sričių specialistai, mokslo, verslo, kultūros, visuomenės atstovai apibrėžė keturias pagrindines galimas Lietuvos ateities vizijas: autokratija ir švietimo proveržis, demokratija ir švietimo proveržis, autokratija ir švietimo stagnacija bei demokratija ir švietimo stagnacija.

Gegužės 30 d. vykusioje diskusijoje, į kiekvieną jų švietimo ekspertai gilinosi ieškodami atsakymų į klausimus apie ateities Lietuvos švietimo ir mokslo sistemą, inovacijų prieinamumą bei planuojamą šalies vaidmenį naujųjų technologijų amžiuje.

Diskusijos metu išskirti keturi klausimai: kokie švietimo srities pokyčiai pastebimi pasaulio mastu, kokia yra Lietuviška švietimo vizija, kaip ją įgyvendinti bei kokia būtų ateitis, jei liktume ten, kur esame? Ekspertų vertinimu, švietimo sistemos tobulinimui kelia užkerta įsisenėjusios viešosios politikos problemos.

Diskusijoje dalyvavęs Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Linas Mažutis, kaip didžiausią problemą įžvelgia tęstinumo nebūvimą.

„Kad ir kaip bebūtų – mokslas atsiremia į finansavimą. Lietuvoje mokslas yra finansuojamas kas keturis metus, pagal politines partijas. Dėl to, tam tikrais metais mokslininkai gauna pinigų vykdyti mokslinius tyrimus, tuomet keturis metus tyrimai nevyksta, o atėjus naujai partijai, vėl teikiamas didžiulis finansavimas konkrečiai mokslo šakai. Ši tendencija kenkia tolimesniam mokslo vystymuisi, todėl, siekiant įgyvendinti tam tikrą strategiją, svarbus tęstinumo užtikrinimas“, – pasakoja L. Mažutis.

Vieno iš „EdTech Lithuania“ įkūrėjų, Vlado Lašo požiūriu, svarbu išlaikyti jaunų žmonių žingeidumą, smalsumą, norą mokytis, ir paskatinti juos drąsiai siekti savo svajonių. „Mes to ne tik neišsaugom, bet dažnai slopinam, ne tik savyje, bet ir jaunuose žmonėse. Mes turime išugdyti žmones, kurie mokosi visą laiką, kuriems įdomūs įtraukiantys iššūkiai ir dalykai, kuriuos vėliau jie padaro geriau nei mes“.

Anot eksperto, tokių savybių ugdymas yra tiesiogiai susijęs su mokytojų gebėjimu sudominti moksleivius bei suspėti su šiandieniniai iššūkiais.

„Labai svarbu, jog tie programuotojai, kurie programuoja mūsų ateitį, turėtų pagalbą, įvertinimą ir tinkamą atlyginimą. Programuotojų, kurie programuoja mūsų telefonus ir kompiuterius, atlyginimai padvigubėjo, tačiau mokytojų, kurie programuoja mūsų ateitį, ne. Galbūt todėl programuotojų šiandien nestinga“, – teigia V. Lašas.

VDU licėjaus „Sokratus“ mentorius Miša Jakobas taip pat akcentavo mokytojo gebėjimo perteikti žinias svarbą bei talentų ugdymo problemas. Pasak M. Jakobo, mokykloje vedamos pamokos turėtų siekti aukštesnio nei vidutinio lygio, o dėstymo būdas privalo atsižvelgti į talentų ugdymui reikiamus aspektus.

„Mes privalome mokėti strateguoti ir išmokyti vaikus kalbėti apie strategiją. Tam reikalingi atsidavę ir protingi vaikai. Pasaulyje tuo keliu jau yra einama, yra ieškomi proto bokštai, tik juos reikia surasti“, – sako M. Jakobas.

Technologijos – kertinis aspektas

KTU Studijų departamento direktorė Kristina Ukvalbergienė, kalbėdama apie iššūkius, su kuriais susiduria aukštasis mokslas, išskyrė naujų ir sudėtingesnių kompetencijų, persikvalifikavimo poreikį, lengvai pasiekiamas mokymosi alternatyvas bei mokymosi paradigmos pokytį. Atsižvelgdama į šiuos iššūkius, K. Ukvalbergienė suformavo aukštojo mokslo viziją, kuri universitetą apibūdina kaip bendruomenės ir tapatybės kūrėją.

„Aukštojo mokslo vizija 2050 metams galėtų būti pagrįsta bendradarbiavimu ir bendro kūrimo principu, kuriame būtų įtraukiamos visos suinteresuotos šalys. Ši vizija spręstų aktualias visuomenės problemas ir ugdytų ateičiai atsparius visuomenės narius“, – teigia K. Ukvalbergienė.

KTU Studijų departamento direktorė K. Ukvalbergienė universitetus įsivaizduoja kaip stiprius „pokyčių agentus“, kurie palaiko ir inicijuoja pasikeitimus, puoselėja vertybes. Pasak jos, siekiant įgyvendinti šią viziją, svarbu užtikrinti investicijas į fundamentaliuosius tyrimus, naujųjų žinių kūrimą.

„Mes turime kalbėti apie lanksčius mokymosi kelius, studijų individualizavimą, kurį turėtume užtikrinti per tam tikrą adaptyvųjį, įtraukiantį mokymąsi. Čia didelį vaidmenį vaidins technologijos, į kurias reikia investuoti, ir tai neturėtų būti paliekama universiteto, aukštojo mokslo institucijų atsakomybei, kadangi tai lems viso aukštojo mokslo situaciją ateityje“, – teigia KTU Studijų departamento direktorė.

K. Ukvalbergienė pasidalino ir naujais mokėjimo už studijas modeliais, kurie galėtų veikti prenumeratos principu. „Viso gyvenimo prenumerata, kuri užtikrina tam tikrą krepšelį visam gyvenimui bei asmeniui leidžia, pajutus poreikį, rinktis ir formalųjį, ir neformalųjį mokslą ar persikvalifikuoti“.

Reikalingas startuolio mąstymas

Privataus mokslinių tyrimų instituto „Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė, Lietuvos ateities vizijos neįsivaizduoja be „startuolio“ mąstymo ir rinkas kuriančios inovacijų politikos.

„Nuolatinės kaitos situacija, kurioje atsiranda bei vėl išnyksta naujos galimybės, prognozuojama ir ateityje. Siekiant pasinaudoti tomis galimybėmis rinkoje, reikalingas „startuolio“ mąstymas, kuris pasižymi įžūlumu ir tikėjimu savimi. Jis yra reikalingas norint pritraukti kapitalą į pasirinktas strategines nišas, kaip bio-ekonomika, gyvybės mokslai. Šis kapitalas gali būti tiek išorinis, tiek vidinis, su tęstiniu finansavimu“, – teigia A. Paliokaitė.

Ekspertė taip pat išskyrė tokias kompetencijas, kaip greitis, lankstumas, eksperimentavimo kultūra, su kuria „niekaip nesuderinama biurokratija“.

„Biurokratija nepadės pasinaudoti rinkoje netikėtai atsivėrusiais segmentais bei juos užimti, nepadės sukurti laisvo verslo, o „užbiurokratintas“ mokytojas nesukurs laisvos asmenybės. Mokslas, kuris yra išmokęs atsiskaityti už kiekybę nesukurs išradimų. Todėl, jeigu mes norime atlaisvinti resursus kūrybai, mano nuomone, turime šalinti biurokratiją“, – sako A. Paliokaitė.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis akcentavo, jog užsienio investuotojai Lietuvoje ieško talentų, kurie dirba žiniomis kuriamoje ekonomikoje ir įdarbina žinias gerovės ir pridėtinės vertės kūrimui. Pasak jo, nepaisant aplinkos veiksnių, svarbu suplanuoti šalies viziją, kuri atlieptų šių talentų poreikius.

„Nors mes nežinome, kas bus 2050 metais, esame tikri jog tai bus nauji įgūdžiai, kurių šiandien neturime, transformuojantys modeliai, tiek ekonomikos, tiek švietimo sektoriuje, naujųjų technologijų amžius bei globali paklausa ir sąveika. Nepriklausomai nuo srities, ar tai kapitalas, ar darbdaviai, ar mokslas, izoliuotai nedirbsime“, – sako E. Čivilis.

20 metų vizija

Šešių diskusijų ciklas, vyksiantis didžiuosiuose Lietuvos miestuose, yra viena iš ruošiamos Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ dalių. Teminių diskusijų metu politikos, ekonomikos, švietimo srities atstovai ir kiti specialistai nagrinės temas, svarbias valstybės raidai: saugumas, visuomenė, švietimas (mokslas, technologijos), ekonomika, klimato kaita ir valstybės valdymas.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ – dokumentas, numatantis 20 metų progreso viziją bei įgyvendinimui reikalingus planus, sėkmės rodiklius, vystymosi sritis. Jis rengiamas naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (ang. foresight) metodą. Šio projekto tikslai apima šalies socialinę, ekonominę ir aplinkos pažangą, kurios scenarijai bus pateikti Seimui iki 2023 metų kovo 10 d.

Strategiją rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) ir partneriais – kitomis šalies aukštosiomis mokyklomis.

Pažangiausi Vilniaus universiteto (VU) pirmakursiai, pasirinkę informacinių technologijų ir inžinerijos krypties studijas, buvo paskatinti 3000 eurų vertės stipendijomis. Jas 24 geriausiems Matematikos ir informatikos, Fizikos, Kauno fakultetų ir Šiaulių akademijos studentams įteikė „Teltonika Telematics“ vadovas Antanas Šegžda ir VšĮ „Teltonika High-Tech Hill“ vadovas Julius Purlys. Bendra specialių įmonės įsteigtų stipendijų suma VU studentams siekia 72 000 eurų per metus.

VU studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas įsitikinęs, kad inovatyvaus verslo dėmesys ir suteikiamos profesinės perspektyvos prideda studentams pasitikėjimo siekti ambicingų tikslų.

„Universiteto ir verslo partnerystė leidžia studentams pajusti mokslo ir verslo bendradarbiavimo vertę ir patiems prisidėti prie šiuolaikinės visuomenės iššūkių sprendimo paieškų. Tikiu, kad „Teltonikos“ iniciatyva stipendijomis motyvuoti talentingus jaunuolius skatins rinktis šiuolaikinių technologijų studijas, kurių poreikis ir poveikis mūsų visų gyvenimui ateityje tik didės“, – sako VU prorektorius.

„Teltonika Telematics“ vadovas A. Šegžda mato didelę bendradarbiavimo su VU vertę siekiant sukurti geresnę ir patrauklesnę studijų aplinką gabiausiems būsimiems aukštųjų technologijų specialistams.

„Jau daugelį metų „Teltonika“ vadovaujasi aiškia vizija – sudaryti geriausias sąlygas kūrybingiems, siekiantiems žinių talentams mokytis ir padėti jiems žengti aukštųjų technologijų keliu. VU, kaip didžiausia šalyje aukštojo mokslo institucija, kasmet pritraukianti didelį skaičių pažangiausių abiturientų, yra itin tinkamas verslo ir mokslo bendradarbiavimą skatinančių projektų partneris, o įsteigtos stipendijos – ne tik vienas iš bendradarbiavimo aspektų, bet ir motyvacija studentams siekti tolimesnių tikslų pasirinktoje mokslo srityje“, – sako UAB „Teltonika Telematics“ generalinis direktorius.

Įsteigtomis skatinamosiomis stipendijomis „Teltonika“ siekia motyvuoti jaunuosius talentus, besidominčius inžinerijos sritimi. Jiems paskirtos stipendijos išmokamos per 10 pirmųjų studijų mėnesių. Kas mėnesį vienam studentui skiriama po 300 eurų.

Šių metų pavasarį VU ir UAB „Teltonika IoT Group“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekia mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimo ir VU vykdomų studijų kokybės gerinimo aukštųjų technologijų srityse. Bendradarbiavimas numatytas ir mokslo srityje – Fizikos fakultete planuojama įkurti bendrą VU ir „Teltonikos“ mokslinių tyrimų laboratoriją.

Bendradarbiavimo veiklomis skatinama plėtoti tokias sritis kaip daiktų internetas, dirbtinis intelektas, debesų kompiuterija, robotika, įterptinės sistemos, mobilios ekosistemos, telematika, tinklo įranga, telemedicina, telekomunikacija ir elektronika.

Prieš dvejus metus Rimvydas buvo vienas pirmųjų žmonių Lietuvoje, baigusių „Sitecore“ akademiją ir prisijungusių prie vienos geriausių informacinių technologijų (IT) bendrovių Europoje „Macaw“. Kaip pasakoja pats Rimvydas, jam tai buvo unikali proga išmokti naujų dalykų ir pradėti karjerą IT srityje.

„Baigiantis antriems metams universitete nusprendžiau, kad norėčiau pradėti dirbti ir geriausia būtų rasti darbą IT bendrovėje. Tuo metu buvo labai nedaug įmonių, priimančių jaunus specialistus be patirties. Radau informaciją, kad organizuojama „Sitecore“ akademija, kurioje bus rengiami šios technologijos specialistai. Kreipiausi, patekau į akademiją ir po praktikos „Macaw“ man pasiūlė likti dirbti“, – sako Rimvydas Meškauskas.

Kaip pasakoja „Macaw“ specialistas, akademijoje „Sitecore“ specialistai daug dėmesio skiria dalyviams supažindinti su pačia technologija ir jos naudojimu.

„Akademijoje mokėmės kelių pagrindinių dalykų: suprasti, kas yra „Sitecore“ technologija, kaip ji veikia ir kur gali būti pritaikoma, ir , žinoma, techninių dalykų: tobulinome programavimo žinias, kurios yra pagrindas. Pradžioje buvo labai įdomu, bet kartu ir sunku, nes „Sitecore“ Lietuvoje yra gana naujas dalykas, apie kurį retas yra girdėjęs. Iš tiesų perprasti viską nėra sudėtinga, ypač tiems, kas domisi technologijomis“, – pasakoja Rimvydas.

R.Meškauskas gimė ir užaugo Plungėje. Kaip pats pasakoja, domėtis kompiuteriais ir technologijomis jis pradėjo dar vaikystėje: „Kaip ir daugelis, nemažai laiko praleisdavau prie kompiuterio – po pamokų ir treniruočių. Visada buvo įdomu suprasti, kaip viskas veikia, kaip veikia programos, kas apskritai yra programavimas. Taigi po truputį pats pradėjau domėtis programavimu, kurti įvairius skriptus, mobiliąsias programas. Daug padėjo ir informatikos mokytojai, matę mano domėjimąsi.“

„Taigi ir pasirinkimas studijuoti Programų sistemas Vilniaus universitete buvo savaime suprantamas. Šios studijos tikrai davė daug suvokimo apie informacines technologijas, programavimą“, – sako R. Meškauskas.

Paklaustas, ar visada savo ateitį siejo tik su programavimu, Rimvydas atskleidžia, kad gyvenime turi ir kitą aistrą – stalo tenisą: „Sportuoju nuo mažens. Šiuo metu stalo tenisą žaidžiu profesionaliai ir patenku tarp 400 stipriausių stalo tenisininkų Lietuvoje. Žinoma, treniruotės atima nemažai laiko, bet man tai patinka ir padeda atsipalaiduoti po darbo.“

Ragina nebijoti išmėginti jėgas akademijoje

Rimvydas sako, kad pirmoje „Sitecore“ akademijoje sutikęs daug įvairių žmonių su skirtingomis patirtimis, todėl tradicinis požiūris, kad tik programuotojai gali dirbti su „Sitecore“ – neteisingas.

„Žinoma, norint dalyvauti akademijoje reikia turėti bazines „C#“ žinias. Jeigu gebate programuoti „Java“ ar kita kalba – nėra sunku perprasti „C#“. Kitas svarbus dalykas, kad IT specialistų yra labai įvairių. Dalis įmonėje „Macaw“ dirbančių „Sitecore“ specialistų yra baigę kurią nors programavimo mokyklą arba tiesiog daug domisi technologijomis“, – sako Rimvydas.

„Ši akademija kiek skirsis nuo tos, kurią baigiau aš, nes bus trumpesnė, dalyviai daug dirbs su mūsų kolegomis iš Nyderlandų. Be to, reikės atlikti stojamąjį testą, kuris ir parodys, ar turite tas bazines žinias. Blogiausia, kai žmonės nusivertina ir net nepabando“, – kalba R. Meškauskas.