Login to your account

Username *
Password *

 

„LG Electronics“ (LG) skelbia priimanti paraiškas savo pirmajam apdovanojimui „Life’s Good Award“, kurio bendras 1 mln. JAV dolerių prizas bus skirtas laimėjusių projektų įgyvendinimui. Šiuo apdovanojimu siekiama rasti ir paskatinti novatoriškus sprendimus, atitinkančius LG tikslą – kurti geresnį gyvenimą. Paraiškas galima teikti iki spalio 10 d. Jas teikti kviečiami ir Lietuvos inovacijų kūrėjai.  

Plėtodama tvaraus pasaulio, kuriame gyvenimas yra geras tiek mūsų planetai, tiek visiems jos gyventojams, viziją, LG toliau aktyviai ieško aplinką tausojančių sprendimų bei idėjų. Visų jų tikslas – vystyti į vartotoją orientuotus gaminius ir paslaugas, kuriančias visiems prieinamas, vertingas bei naujas patogaus naudojimo patirtis. 

Apdovanojimas „Life’s Good Award“ – tai dar vienas svarbus žingsnis į priekį LG tvarumo kelionėje, padėsiantis skleisti LG gero gyvenimo (angl. „Life’s Good“) žinutę visame pasaulyje. Šiuo metu bendrovė ne tik pati vykdo tvarią veiklą, bet ir kviečia bendraminčius žmones bei jų grupes išsakyti savo unikalias idėjas ir taip padėti kurti geresnį gyvenimą visiems. 

„Life’s Good Award“ konkurso dalyvių prašoma pateikti savo originalius ir rinkoje paklausius sprendimus, susijusius su inovacijomis, skirtomis planetai ir žmonėms. Planetai teikiamos inovacijos turėtų padėti gerinti aplinkos gerovę, o žmonėms – palengvinti kasdienį gyvenimą, teikiant pirmenybę gyventojų saugumui ir patogumui. 

Paraiškas galima pateikti apdovanojimo „Life’s Good Award“ tinklalapyje, kuriame konkurso dalyviai taip pat ras išsamią informaciją ir paraiškų teikimo sąlygas. 

„Life’s Good Award“ apdovanojimas tobulai atspindi mūsų inovacijų filosofiją ir įsitikinimą, kad kelias geresnės ateities link gali būti nutiestas tik bendromis mūsų visų pastangomis“, – pažymi „LG Electronics“ generalinis direktorius Williamas Cho. „Nekantraujame susipažinti su konkurso dalyvių novatoriškomis idėjomis visuomenės ir aplinkos gerovės labui bei remti ir skatinti jų įgyvendinimą.“ 

Be LG vadovybės, konkurso vertintojų komisiją, dar vadinamą „Gero gyvenimo komisija“, sudaro žymūs aplinkosaugos ir socialinių mokslų sričių akademikai. Vertinimo komisijoje bus „Financial Times“ geriausios 2020 m. verslo knygos apdovanojimą ir „Financial Times“ apdovanojimą už meistriškumą tvarių finansų švietimo srityje laimėjęs Londono verslo mokyklos profesorius Alex’as Edmanasas, 2021 m. „Axiom“ verslo knygų apdovanojimų aukso medalį verslo etikos kategorijoje laimėjęs Kembridžo universiteto Verslo mokyklos profesorius Christopheris Marquisas, Hanjango universiteto Verslo mokyklos profesorius ir jo Kolektyvinio poveikio centro direktorius Hyunas S. Shinas ir kt. 

„Taikyti savo sukauptas žinias realių pasaulio problemų sprendimui – kiekvieno akademiko tikslas“, – teigia prof. Ch. Marquisas. „LG mums suteikia puikią platformą tai padaryti. „Life’s Good Award“ LG ištekliai panaudojami perspektyvių novatorių, verslininkų, akademikų ir verslo srities profesionalų sutelkimui, todėl šis apdovanojimas – puikus pavyzdys, kaip bendrovės gali realiai prisidėti prie gyvenimo gerinimo“. 

Siekdama užtikrinti, kad visos apdovanojimo „Life’s Good Award“ konkurso paraiškos būtų įvertintos pagal aktualius rodiklius, LG suvienijo jėgas su verslo socialinį poveikį matuojančia ir sertifikuojančia ne pelno siekiančia organizacija „B Lab Korea“. 

Pirmajame atrankos etape kruopščiai įvertintos ir daugiausia balų surinkusios paraiškos pateks į antrąjį etapą, kuriame bus vertinamos iš LG vadovų ir pirmaujančių aukštojo mokslo institucijų žymių akademikų sudarytos vertinimo komisijos. Trys konkurso finalininkai bus paskelbti technologijų parodos „CES 2023“ metu ir sausio mėn. turės progą vertinimo komisijai pristatyti galutinį savo idėjos variantą. Pirmosios vietos laimėtojui atitiks 700 tūkst. JAV dolerių (didysis prizas), antrosios (sidabro medalio) – 200 tūkst. JAV dolerių, o trečiosios (bronzos medalio) – 100 tūkst. JAV dolerių. 

Daugiau informacijos novatoriai gali ieškoti „Life’s Good Award“ tinklalapyje. Visas naujienas apie LG pirmąjį inovacijų konkursą galima rasti „LG Newsroom“

Neabejojama, kad išmanusis telefonas yra vienas didžiausių pastarųjų dešimtmečių technologinių laimėjimų, sukėlusių tikrą perversmą bendravimo bei kasdienės buities srityje. Šiandien šiais išmaniaisiais įrenginiais naudojamės po kelis šimtus valandų kasmet, o jų populiarumas pasaulyje pasiekė technologijų prietaisams dar neregėtas aukštumas. Kita vertus, kokių mokslinių inovacijų prireikė, kad išmanieji telefonai iš ryšio palaikymo priemonių taptų įrenginiais, be kurių neįsivaizduojama mūsų kasdienybė?

„Laiku nusikėlus į šio amžiaus pradžią ir nusipirkus mobilųjį telefoną būtume galėję viso labo paskambinti ar išsiųsti SMS žinutę. Bet po kelis dešimtmečius trukusio nuoseklaus inovacijų diegimo stebime, jog išmanusis telefonas mums leidžia daryti beveik viską: nuo finansinių mokėjimų iki miego įpročių stebėjimo ar žaidimų. Tačiau tai – tik visiems plika akimi matomas progreso rezultatas, už kurio slypi daug pastangų ir laiko pareikalavę išradimai. Kad pilnai įvertintume nueitą progresą, vertėtų atsigręžti atgal ir pažvelgti į tuos technologijų išradimus, kurie telefonų pasaulį pakeitė reikšmingiausiai“, – teigia Urtė Eidžiūnaitė, „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje.

Ekspertė nurodo 4 svarbiausias technologijų gamintojų sukurtas inovacijas, kurios užtikrina modernaus išmaniojo telefono pažangumą:

1. Visiems žinomas „Bluetooth“ ryšys: nepakankamai įvertintas?

„Bluetooth“ technologiją palaiko turbūt visi buityje naudojami įrenginiai: išmanieji telefonai, kompiuteriai, išmanieji laikrodžiai ar robotai-siurbliai. Tačiau už šios kasdiene tapusios technologijos ištobulinimą atsakingi ne kas kiti, o būtent išmaniųjų telefonų kūrėjai.

„Ne dažnai atkreipiame dėmesį, bet „Bluetooth“ ryšį naudoja beveik visi mūsų prietaisai. Visgi pirminis šio ryšio kūrimo tikslas buvo sujungti mobiliajame telefone esantį mikrofoną bei ausines, kitaip tariant, laisvų rankų įrangą. Dėl didelio patogumo bei milžiniško potencialo ši technologija žaibiškai išplito ir įgavo kitas panaudojimo galimybes. Juk jei ne „Bluetooth“ technologija – visi mūsų turimi įrenginiai dar ilgai būtų sujungti nepatogiais laidais, o apie pilnavertį mobilumą galėtume tik pasvajoti“, – teigia U. Eidžiūnaitė.

2. Svarbiausias funkcijas užtikrinanti baterija

Pirmųjų mobiliųjų telefonų baterija galėdavo užtikrinti 30 minučių pokalbį, po kurio įrenginį reikėdavo krauti net 10 valandų. Akivaizdu, kad tai nė iš tolo neprimena mūsų turimų prietaisų galimybių: kas lėmė šį progresą?

„Nuo pirmųjų baterijų išradimo praėjo daugiau nei pusė amžiaus, tačiau iki šiol nėra tokios sėkmingos technologijos, kaip 1991 m. komerciškai gaminti pradėtos ličio jonų baterijos. Tokios baterijos naudojamos ne tik išmaniuosiuose telefonuose, bet ir lėktuvuose ar automobiliuose. Jų universalumas neturėtų stebinti, nes ličių jonų baterijos, priešingai nei jų pirmtakės, pasižymi plonumu, lengvumu ir ilgu tarnavimo laiku. Šių baterijos modelių plėtra atsakinga už daugelį mums prieinamų patogumų, bet labiausiai – už galimybę naudotis savo išmaniaisiais ir nesijaudinti, jog po poros valandų veikimo juos vėl reikės įkrauti“, – išskiria U. Eidžiūnaitė.

3. Ekranas: tvirtas, raiškus, o svarbiausia – liečiamas

Vienas inovatyviausių išmaniųjų telefonų sprendimų – tai kokybiškas ir naujų galimybių suteikiantis liečiamas ekranas.

„Modernūs išmanieji telefonai neturi jokių mygtukų, o vaizdus bei naudojamas programėles matome per visą prietaiso ekraną. Dėl nuolat tobulinamų ekrano galimybių šiuolaikiniai telefonai užtikrina ypač patogų naudojimąsi: ar kas nors dar norėtų sugrįžti į klaviatūrų ir geltonos spalvos ekranų laikus? Tačiau telefonų gamintojai ir toliau nestovi vietoje bei siūlo modernius sprendimus. Vienas svarbiausių paskutiniųjų metų išradimų – tai išmanieji telefonai su sulenkiamu ekranu. Sklandus tokių telefonų sulenkimo mechanizmas tapo įmanomu dėl naujoviško išmaniojo korpuso sudarančių medžiagų apdirbimo, pavyzdžiui, itin didelio atsparumo plieno bei skystųjų metalų. O svarbiausia, kad atlenkus tokių lankstomų telefonų kaip naujasis „Huawei P50 Pocket“ korpusą, jų ekranas išlieka tobulai lygus ir demonstruojantis aukštos kokybės raišką“, – komentuoja U. Eidžiūnaitė.

4. Kam dėkoti už kasdienę komunikaciją bei naršymą internete?

Šiandien visi turime prietaisus, kurie palaiko mobilųjį ryšį bei leidžia naršyti internete, naudotis išmaniosiomis programėlėmis. Kokie techniniai laimėjimai tai nulėmė?

„Pastaruosius 40 metų kurtos inovacijos žymi ilgą kelią, kurį nuėjome nuo pirmosios (1G) iki naujausios (5G) ryšio kartos. Kiekvienos naujos ryšio kartos pristatymas lėmė svarbias naujoves: 1G tapo prototipu, leidusiu ištobulinti šią technologiją, su 2G ryšio sukūrimu pradėjome siųsti SMS žinutes, o 3G plėtra – naršyti internete. Visgi šiais pasiekimais technologijų gamintojai neapsiribojo, todėl dabar galime mėgautis sparčiausiu 4G++ ryšio greičiu, galinčiu pasiekti net 200-300 Mb/s greitį. Panašu, kad jau netolimoje ateityje išmanūs įrenginiai plačiu mastu išnaudos ir 5G ryšio technologiją, užtikrinančią žaibišką duomenų perdavimo greitį, minimalų uždelsimą bei plačias prietaisų sinchronizavimo galimybes“, – sako U. Eidžiūnaitė.

Lietuvos įmonė UAB „Raso“ sukūrė inovaciją prekybos sektoriuje – kontroliuojamų ir smulkių prekių savitarnos automatus, veikiančius su specialiai sugeneruotais QR kodais. Šie automatai pirmiausia pradėti diegti tabako gaminių prekybai ir likučių sekimui savitarnos kasose, kai turi būti patikrinamas pirkėjų amžius ir užtikrinama, kad tik vyresni nei 20 metų asmenys tokias prekes galėtų pirkti.

Savitarnos automatai pradėti diegti prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvėse. Sukurtas sprendimas leidžia greičiau ir patogiau valdyti savitarnos kasose įsigyjamų tabako gaminių srautus, o pirkėjams šias prekes įsigyti vienu apsipirkimu su kitomis prekėmis.

„Darbuotojams, kurie prižiūri prekybos centrų savitarnos kasų skyrius, tenka atsakomybė užtikrinti ne vienos, o kelių, kartais ir keliolikos kasų sklandų darbą. Papildomo laiko ir priežiūros iki šiol reikalaudavo tabako gaminių išdavimas. Kai kur prekybininkai šią problemą spręsdavo tabako gaminius parduodami atskirai informacijos skyriuose – visgi toks būdas nėra patogus lankytojui. Mūsų įdiegti tabakomatai optimizuoja procesus: už tabako gaminius sumokama kartu su kitomis prekėmis savitarnos kasose, o atsiimti juos galima savarankiškai iš savitarnos automatų su atspausdintu QR kodu“, – sako prekybos, logistikos, gamybos technologines sistemas kuriančios UAB „Raso“ pardavimų vadovas Ričardas Tamašiūnas.

Savitarnos automatų veikimo principas, žiūrint iš vartotojo perspektyvos, labai paprastas. Apsiperkant savitarnos kasose, vos kelių mygtukų paspaudimu pirkėjas išsirenka norimą tabako gaminį. Patvirtinamas pirkėjo amžius, sumokama už prekes ir su pirkimo kvitu atspausdinamas specialus QR kodas. Jį nuskaičius tabakomato ekrane aparatas išduoda įsigytą prekę. Visi tabakomatai įrengti greta savitarnos kasų, tad prekių atsiėmimas nesudėtingas ir greitas.

„Pirkėjams tai itin patogu, tačiau nauda abipusė, mat darbuotojui visame šiame procese tenka vos viena užduotis – patikrinti pirkėjo amžių. Savitarnos automatai leidžia pardavėjo dėmesį nukreipti tiesioginei jo pareigybei – savitarnos kasų priežiūrai, o ne prekių išdavimui“, – sako UAB „Raso“ vadovas Vitalijus Garbauskas.

Visgi pats savitarnos automatų veikimo principas tik atrodo paprastas. Iš tiesų, automatų veikimas turėjo būti sinchronizuotas su savitarnos kasų darbu, kad prekybos eiga atitiktų įstatymų reikalavimus ir vyktų sklandžiai.

„Patį tabakomato principą pasiskolinome iš savo kolegų – Ispanijos kompanijos „Azkoyen“, kuri gamina kavos, užkandžių bei tabako gaminių pardavimo aparatus. Ten įstatymai leidžia tabako gaminius įsigyti tiesiog gatvėje. Atsivežėme idėją ir detales, tačiau įrangą suprogramavome ir pritaikėme darbui su savitarnos kasomis. Pirkėjui tai vos vienas paspaudimas, tačiau pačioje sistemoje tuo metu vyksta dešimtys užklausų. Klientui pasirinkus norimą gaminį savitarnos kasa siunčia užklausą į tabakomatą ir gauna atsakymą, ar prekių likutis jame pakankamas ir galima prekę parduoti. Jeigu likutis mažėja, tabakomatas siunčia signalą į pardavėjo prižiūrimą kasos aparatą ir nurodo, kurias prekes reikėtų papildyti. Vos per kelias sekundes įvyksta visa komunikacijos grandinė tarp skirtingų įrenginių, o klientas to net nepajaučia – jis akimirksniu gauna savo išsirinktą produktą“, – sistemos subtilumus pristato R. Tamašiūnas.

Anot V. Garbausko, tabakomatų įdiegimas palengvina visos savitarnos kasų sistemos darbą. Darbuotojams nebereikia rankiniu būdu skaičiuoti prekių likučių, nebereikia skirti laiko papildomam klientų aptarnavimui, išvengiama žmogiškųjų klaidų – viskas vyksta tiksliai ir sklandžiai. Įdėdami prekes į tabakomatą darbuotojai keliais paspaudimais pažymi, kiek ir kokių prekių įdėta, o tolimesnę apskaitą jau veda pati sistema.

Savitarnos prekių automatai šiuo metu įdiegti tik prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvėse, tačiau susidomėjimas iš kitų prekybininkų auga ir sulaukiama vis daugiau užklausų. Tai – inovacija rinkoje, kurią ateityje galima pritaikyti ir kur kas platesniam prekių spektrui. 

„Realią technologijos naudą pamatę prekybininkai diegia ją tabako gaminių pardavimui ne tik savitarnoje, bet ir visose kasose. Kur kas patogiau klientui atspausdinti QR kodą ir leisti prekę atsiimti pačiam, mat aparatas pasirūpina likučių fiksavimu ir užtikrina tikslumą. Negana to, savitarnos prekių automatai gali nesudėtingai virsti kitų, ypač smulkių prekių, kurias sudėtinga sekti, išdavimo vieta. Įrangos pritaikomumas platus, tad matydami mūsų komandos suprogramuotos technologijos sėkmę jau kuriame naujas idėjas inovatyvioms integracijoms prekybos tinkluose“, – pasakoja R. Tamošiūnas.

Inovacijų ir technologijų pažanga kelia ne tik nemažai nuostabos, tačiau ir klausimų. Ar ateityje bus įmanomos operacijos nuotoliniu būdu? Kokių galima tikėtis ateities specialybių? Ar jau greitai atostogausime kosmose? Į šiuos ir kitus klausimus daugiau kaip 50 Lietuvos ir užsienio pranešėjų atsakys birželio 13–14 d. vyksiančio forumo „Innovation Drift“ metu. O dabar pateikiame keletą įdomiausių ir svarbiausių įžvalgų.

Kur nuves kosmoso renesansas?

Praėjo beveik pusė šimto metų nuo to laiko, kai žmogus paliko pirmuosius pėdsakus Mėnulyje, o kosmoso sektoriaus pažanga į priekį šovė tarsi raketa ir pagrindinis jos kuras šiuo metu yra privačios investicijos, technologijų pažanga ir siekis įrodyti, kad gyventi galima ne tik Žemėje. Vien per 2018 metus į su kosmoso technologijomis susijusį verslą buvo investuota 3,25 mlrd. JAV dolerių.

Lietuva taip pat aktyviai įsilieja į kosmoso užkariavimą. Viena iš „Innovation Drift“ forumo pranešėjų NASA atstovė, stažuočių programos vadovė Krisstina Wilmoth pasidalins įžvalgomis apie vykdomą bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir žinomiausios su kosmoso industrija siejamos kompanijos pasaulyje.

Kam bus naudojamas kvantinių kompiuterių pranašumas?

Prieš maždaug 1,5 metų IBM paskelbė, kad sukūrė apie 50 kvantinių bitų (kubitų) kvantinį kompiuterį – kol kas didžiausią tokio tipo įrenginį. Bendrovė kvantinės kompiuterijos pasiekimus vykdė nuo pat tada, kai jos tyrėjai padėjo kurti kvantinio informacijos apdorojimo sritį. Naujasis kvantinis kompiuteris yra dar vienas žingsnis link kvantinės ateities, kurioje kvantinis skaičiavimas pakeis informacijos apdorojimą ir padės išspręsti daugelį sudėtingiausių pasaulio problemų. Kaip šį ypatingą technologinį pasiekimą bus galima pritaikyti plačiam komerciniam ar asmeniniam naudojimui, papasakos IBM Q ambasadorius Piotr Biskupski.

Kada bus įmanomos operacijos nuotoliniu būdu?

Technologijų pažanga daro didžiulę įtaką medicinos sektoriui. Būtent inovacijos skatina atrasti būdus ilginti gyvenimo trukmę, kurti pažangesnes vakcinas ir būdus žmogui jaustis sveikesniam nei bet kada iki šiol.

„Innovation Drift“ dalyviai išgirs Martin Bonde Jensen, „Particle 3D“ įkūrėjo, pranešimą. Jis pristatys startuolį, kurio tikslas – palengvinti veido transformacijas patyrusių žmonių gyvenimą, 3D spausdintuvu spausdinant kiekvienam individualiam atvejui reikalingus kaulų implantus rekonstrukcijai.

Taip pat forume pranešimą skaitys dr. Valery Zukin, taikantis inovatyvius nevaisingumo gydymo metodus – jis naudoja mitochondrijų perkėlimą, kuris padėjo išvysti pasaulį trijų skirtingų žmonių DNR turinčiam sveikam kūdikiui. Prof. dr. Arvydas Laurinavičius pasidalins naujausiais patologų atradimais gydant vėžį.

Asmens duomenų apsauga ir saugi visuomenė – ar tai suderinama?

Ateities visuomenė skatins sąžiningą ir dorą pilietį. Pažangios technologijos, galinčios, pavyzdžiui, automatiškai užfiksuoti eismo įvykius ar nusižengimus, nesudarys sąlygų nesąžiningam elgesiui, papirkinėjimui ir kartu užtikrins saugesnę gyvenimui aplinką.

Tačiau kartu modernios inovacijos kelia ir iššūkių, kai kalbame apie duomenų apsaugą ar intelektualines ir autoriaus teises. Kaip tokių iššūkių išvengti arba juos teisiškai teisingai įveikti, per „Innovation Drift“ paaiškins teisininkas iš Italijos Paolo Balboni, teisinės įmonės „ICT Legal Consulting“ partneris. Jo pranešimas apžvelgs tokius teisnius blockchain technologijos apsektus kaip išmaniosios sutartys, intelektualinės nuosavybės ir duomenų apsauga.

Ar technologijos gali paskatinti mažesnių miestų klestėjimą?

Jungtinės Tautos 2018-ųjų metų ataskaitoje pažymėjo, kad iki 2050-ųjų net 68 proc. visos pasaulio populiacijos gyvens miestuose, todėl jų plėtra pasitelkiant technologijas yra gyvybiškai svarbi. Vis dėlto ekspertai sutaria, kad miestų ir gyvenviečių plėtros klausimas opus, nes pastarosioms gresia išnykimas.

Viena iš „Innovation Drift“ renginio kalbėtojų Paivi Tahkokallio, Europos dizaino biuro asociacijos, vienijančios daugiau nei 50 organizacijų, prezidentė, dar žinoma kaip „arktinio dizaino“, kuriuo stengiamas išsaugoti ekologinę pusiausvyrą regione, pradininkė, teigia tikinti inovacijų galia, kuri gali išgelbėti mažus miestus nuo išnykimo.

Kita renginio kalbėtoja Heba Bevan – „UtterBerry“ kompanijos įkūrėja, išradusi dirbtiniu intelektu grįstą išmaniųjų sensorių sistemą išmaniųjų miestų infrastruktūrai stebėti bei vystyti. Patentuota technologija jau buvo sėkmingai panaudota plėtojant infrastruktūros projektus, įskaitant Londono geležinkelio atkarpą ir pan.

Kas pakeis automobilius ateityje?

Specialistai prognozuoja, kad po penkerių metų gatves papildys autonominiai automobiliai. Planuojama, kad Singapūro gatvėse juos pamatyti jau bus galima 2020-aisiais. Per dešimt metų traukinių sistemos taip pat laukia didžiulis perversmas: dabartinius bėgius keis magnetinės levitacijos tuneliai, suteiksiantys galimybes keliauti ne tik patogiau, bet ir daug greičiau.

Apie tai, kokios transporto priemonės laukia žmonijos pasibaigus automobilių erai, renginio metu kalbės Wolfgang Ungerer. Jo vadovaujama bendrovė diegia mobilumo inovacijas, padeda kurti ir diegti kūrybiškus verslo sprendimus, integruojant interaktyvius technologinius sprendimus. W. Ungerer karjera automobilių pramonėje tęsiasi daugiau nei 18 metų – jam yra tekę dirbti su tokiais automobilių gamintojais kaip Mercedes-BenzJaguar Land RoverAudi ir Porsche.

Ar ateityje žiniasklaida bus tik žiūrima, o ne skaitoma?

Per pastaruosius dešimtmečius žiniasklaida smarkiai pasikeitė: kažkada dominavusią televiziją ir tradicinius laikraščius pakeitė internetas, socialiniai tinklai. Skaičiuojama, kad 2021-aisiais 82 proc. srauto ateis dėl internetinėje erdvėje talpinamų vaizdo įrašų, iki 2022-ųjų bus įsigyta daugiau nei 26 mln. virtualios realybės akinių, o e. sporto rinka šoktels 152 proc.

Apie ateities žiniasklaidą ir laukiančius iššūkius „Innovation Drift“ kalbės „Euronews“ vadovas Michael Peters. Jis pradėjo dirbti „Euronews“ 1998 m.  ir netrukus tapo kompanijos finansų direktoriumi. Vos po penkerių metų M. Peters buvo paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotoju, o 2005-aisiais tapo Europos pirmaujančio naujienų kanalo generaliniu direktoriumi.

Kokios savybės bus svarbiausios ateities darbo rinkoje?

Ateities institutas (angl. Institute for the future) prieš daugiau nei metus paskelbtoje ataskaitoje „Naujųjų technologijų įtaka visuomenei ir darbo rinkai 2030-aisiais“ apibendrino, kad net 85 proc. visų ateities specialybių šiandien dar neegzistuoja. Dr. Vytautas Ašeris, „Danske bank“ turto ir investicijų valdymo padalinio vadovas, teigia, kad svarbiausia savybe ateityje taps gebėjimas prisitaikyti. Jis sako, kad jau dabar ieško gebančių greitai mokytis specialistų, o juos atsirinkti padeda specialios užduotys, kurių metu jiems reikia įgyti naujų žinių, o vėliau jas pritaikyti praktikoje.

Ketvirtasis „Innovation Drift 2019“ forumas vyks Vilniuje, LITEXPO parodų ir kongresų centre, 2019 m. birželio 13–14 d. Forumas skirtas visiems inovatoriams, kūrėjams, ekspertams, inovacijų politikos formuotojams ir vykdytojams, siekiantiems tiek pristatyti inovacijas, tiek pasitelkti praktinį jų pritaikymą.

Renginį organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su LR ekonomikos ir inovacijų ministerija, jis finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Inovacijų forumas yra nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti kviečiami registruotis innovationdrift.com svetainėje.

Lietuvos sostinė, užsienyje įvardyta tarp penkių geriausių ateities išmaniųjų vietovių, šiandien pasikvietė Lietuvos savivaldybių atstovus į konferenciją „Kurkime inovacijas kartu – #Advocacy“.

Vilnius yra puiki žaidimų aikštelė naujoms idėjoms, iniciatyvoms, technologijų kūrėjams ir inovatyviems verslams, tad jau gali dalintis gerąja praktika, priimant inovatyvius miesto valdymo sprendimus. Apie technologijas be technologijų ir naujausią strateginę miesto kryptį pasakojo savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis.

„Pasitikėjimas avansu – toks darbo principas mums duoda didelę grąžą. Pasitikėjimo iki tol buvo mažai, todėl  teko pamažu jį užsiauginti.  Žmonės, pajutę kad iniciatyvos nėra užgniaužiamos, ėmė skleistis ir jas siūlyti. Pačios inovacijos neatsiranda iš niekur, jas kuria ir diegia tie patys žmonės. Šiuo metu esame sukūrę strateginę kryptį „Vilnius 2IN”. Jos rėmuose vyks miesto skaitmenizavimas, tačiau tai bus technologijos be technologijų. Mums labai svarbu, kad inovacijos neapkrautų žmonių, o jiems padėtų. Turime nusimatę strateginius veiksmus ir idėjas, tris indeksus: laimės, keliavimo ir gyvenimo trukmės“,   pasakojo P. Poderskis.

Susirinkusiems Lietuvos savivaldybių atstovams buvo pristatyti ir vienas įdomiausių Vilniaus miesto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto projektas ROCK. Daugiau nei metus vykdomas eksperimentas sensorių pagalba fiksuoja įvairius vilniečių fiziologinius parametrus bei matuoja vilniečių laimės indeksą. Taip pat šio projekto rėmuose kuriama Neuroanalitikos sistema, kuri ateityje gali tapti vienu inovatyviausiu įrankiu planuojant viešąsias miesto erdves.

Daugiausiai dėmesio konferencijoje „Kurkime inovacijas kartu – #Advocacy“ buvo skiriama inovatyvių sprendimų, kurie integruoti į esamas paslaugas, ir darbo kokybės gerinimo pristatymui. Susirinkusiems personalo, klientų aptarnavimo bei kitų administracijos padalinių atstovai  pristatė įvairias inovacijas savo darbo srityse: paslaugų teikimo, klientų aptarnavimo ir kt. Administracijos patarėja socialinei gerovei Ilma Skuodienė pristatė naujausius projektus – „Senjorų avilys“ ir „Naktinis avilys“.

Didžiulio susidomėjimo sulaukė nauja strateginė kryptis „Vilnius 2IN“. Administracijos patarėja inovacijų  klausimais Eglė Radvilė ir vidinės komunikacijos vyriausioji specialistė Agne Svipė pristatė jos viziją, pagrindines krytis ir  akcentavo, jog technologijos turi būti net tik inovatyvios, bet ir prieinamos bei paprastos, nes jos kuriamos visiems –  ne tik informacinių technologijų specialistams.

Apie savivaldybės personalo aktualijas, kuriamas naujas tradicijas, kurios augina darbuotojų motyvaciją, gerėjančias darbo sąlygas susirinkusiems pristatė Administracijos vyriausioji patarėja personalo klausimais Lina Koriznienė, kuri savivaldybėje dirba jau 15 metų. Lina pasidžiaugė, kad čia ji nenustojo augti ir tobulėti.

Konferencijos dalyviai susidomėjo pranešimu „Kaip parduoti savo miestą“, kuriame išgirdo apie sėkmingiausias Vilniaus reklamas, priemones, geruosius ir bloguosius pavyzdžius – pranešimą pristatė „Go Vilnius Verslo skyriaus vadovas Karolis Žemaitis. Jis kvietė visus nebijoti girtis net ir paprastais dalykas ir jokių būdu nesikuklinti bei atrasti savo miestui tinkantį balansą.

Puslapis 1 iš 2