Žiemą paspaudžiantis šaltukas iš rikiuotės veda ne tik gyventojų automobilius. Ne vienas gyventojas šalčio poveikį pastebėjo ir savo išmaniesiems įrenginiams, kurie pabuvoję minusinėje temperatūroje greičiau išsikrauna ar ima sunkiau veikti. Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ įrangos ekspertas Marijonas Baltušis patvirtina, kad šaltis nėra geriausias įrenginių draugas ir pataria, kaip juos apsaugoti nuo žemos temperatūros poveikio.
Be reikalo šaltyje telefono geriau nenaudoti
Anot M. Baltušio, šaltis gali neigiamai paveikti visus įrenginius, turinčius ličio jonų baterijas. Žemoje temperatūroje tokia baterija gali greičiau išsikrauti, tačiau grįžus į šiltą aplinką daugeliu atveju ima veikti įprastai. Visgi kartais žema temperatūra įrenginį gali sugadinti ir padaryti ilgalaikę žalą.
„Įrenginiui labai žemoje temperatūroje būnant ilgesnį laiką jo baterija gali užšalti, o tai visam laikui gali paveikti jos funkcionavimą. Tokiu atveju net ir kambario temperatūroje įrenginys gali pradėti išsikrauti greičiau. Tiesa, tai nereiškia, kad telefono žiemą visai negalima neštis į lauką ar ten juo naudotis. Ličio jonų baterijos gali veikti ganėtinai plačiame temperatūrų diapazone – nuo -15 °C iki 45 °C. Visgi optimali daugelio įrenginių veikimo temperatūra yra 0-35 °C. Be to, svarbu ir tai, kiek laiko įrenginys patiria šalčio poveikį. Jei per 10 minučių didelė žala, tikėtina, nebus padaryta, taip per visą šaltą naktį – tikrai gali“, – sako M. Baltušis.
Baltušio teigimu, žiemą lauke telefonu reikėtų nesinaudoti be reikalo ir stengtis jį laikyti kuo arčiau kūno. Pasak jo, žiemą telefonų, planšetinių ir nešiojamų kompiuterių taip pat nereikėtų ilgam palikti automobilyje ar kitoje nešildomoje patalpoje, pasistengti su prietaisais lauke nebūti ilgai. Esant žemesnei nei -20 °C temperatūrai įrenginį lauke rekomenduojama laikyti išjungus arba jo į lauką visai nesinešti.
Elektronika priskiriama jautrių siuntų kategorijai
Paštomatų tinklą „Smartpost“ valdančios bendrovės „Smartpost Itella“ vadovas Baltijos šalims Gediminas Mickus taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad siuntos, kuriose yra įvairūs elektronikos prietaisai, yra priskiriamos jautrių siuntų kategorijai. Tai reiškia, kad tokias siuntas gali paveikti lauko temperatūra ir drėgmė.
„Gyventojai per paštomatus be įvairių kitų dalykų siunčiasi ir internetu įsigytus elektronikos prietaisus. Kaip rodo mūsų užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa, tai daro 31 proc. lietuvių. Neretai tokios siuntos paštomatuose praguli ir keletą dienų. Tad, jei paštomatas yra lauke ir neapsaugotas nuo temperatūrų poveikio, tokiomis oro sąlygomis, kokios vyrauja žiemą, siunčiami elektronikos prietaisai gali būti sugadinti. Reikėtų įvertinti renkantis konkrečios siuntos pristatymo ar siuntimo būdą. Mes visus paštomatus patalpų viduje, kur siuntų neveikia šaltis, karštis ar drėgmė, įrenginėjame neatsitiktinai. Tai darome siekdami apsaugoti vartotojų turtą“, – sako G. Mickus.
Šaltis gali sugadinti ne tik bateriją
Pasak M. Baltušio, šaltis gali pakenkti ne tik įrenginio baterijai, bet ir paveikti lietimui jautraus ekrano veikimą, o užšalus LCD kristalams – iškreipti jame rodomą vaizdą. Šaltyje įrenginys taip pat gali veikti lėčiau, strigti. Nuo didelio šalčio netgi gali įtrūkti didesnių įrenginių, tokių kaip nešiojami ir planšetiniai kompiuteriai, ekranai.
„Didelis šaltis taip pat gali sugadinti prietaisų vidinius elektroninius komponentus. Pavyzdžiui, žema temperatūra yra pavojinga nešiojamuose kompiuteriuose populiariems kietiesiems diskams su skysčių dinaminiais guoliais. Tokie kietieji diskai skleidžia mažiau triukšmo ir greičiau veikia, tačiau yra labiau paveikūs šalčiui. Juose esantis skystis žemoje temperatūroje sutirštėja, todėl kietojo disko plokštelės sukasi lėčiau. Tai gali sutrikdyti kompiuterio paleidimą ir padaryti žalos įrenginiui ar jo kietajame diske sukauptiems duomenims.“, – sako M. Baltušis.
Iš šalčio atsinešto kompiuterio nereikėtų skubėti įjungti
„Telia“ atstovo teigimu, žala įrenginiui gali būti padaroma ir tada, kai pabuvojus šaltame ore grįžtama į šildomų patalpų vidų. Dėl didelio temperatūrų skirtumo prietaiso viduje gali susidaryti kondensatas – panašai kaip iš šalčio įėjus į patalpą jis susidaro ant akinių stiklo.
„Kondensatas gali sukelti trumpą jungimą įrenginio komponentuose ar lemti jų koroziją. Dėl to, jei kompiuteris buvo paliktas automobilyje žemoje temperatūroje ar, tarkime, minusinėje temperatūroje per lauką nešamas kuprinėje, atsinešus prietaisą į patalpą prieš jungiant reikėtų palaukti, kol jis sušils iki kambario temperatūros. Tai sumažins trumpo jungimo riziką“, – pataria M. Baltušis.
Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ kartu su išmaniųjų jutiklių gamintoju „Vaisala“ Suomijoje į kelius pradeda montuoti daiktų interneto pagrindu veikiančius jutiklius. Ši technologija leis realiu metu matyti ne tik kelio dangos būklę, temperatūrą ar drėgmę, bet ir ant jos išbertų cheminių medžiagų kiekį. Laimės visi – vairuotojai bus saugesni, kelininkai – neužklupti, o aplinka – švaresnė. Šis sprendimas jau ateina ir į Lietuvą.
Mažos galios plačiajuosčiu (LPWA) ryšiu sujungtų jutiklių tinklas leidžia realiu metu matuoti kelio dangos paviršiaus ir įvairaus gylio temperatūrą, drėgmę, kelio priežiūrai naudojamų medžiagų likutį bei kitus eismo sąlygoms įtakos turinčius parametrus ir atitinkamai reaguoti į situaciją.
Be to, atlikdama matavimus, sistema atsižvelgia ir į tokius veiksniu kaip eismo intensyvumas bei kelio būklė. Jutikliai yra belaidžiai, įgręžiami į asfalto dangą ir siaurajuosčio daiktų interneto (angl. Narrowband Internet of Things, NB IoT) ryšio dėka duomenis automatiškai perduoda į debesijos platformą, kurią naudoja kelių priežiūrą vykdančios įmonės.
„Vykdant kelių priežiūrą, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, patikimi ir laiku gauti duomenys leidžia priimti geresnius sprendimus. Turint omenyje, kad nuo šių sprendimų priklauso eismo saugumas, tokių duomenų vertė yra itin didelė“, – sako bendrovės „Vaisala“ produktų vadovas Mikko Laakso.
Be to, toks sprendimas leidžia racionaliau planuoti kelių priežiūros išteklius ir sumažinti jų taisymo darbų poveikį aplinkai nepilant cheminių medžiagų bei druskų ten, kur nereikia. Pavyzdžiui, norint nuvalyti ledo sluoksnį arba apsaugoti kelią nuo apledėjimo, kai temperatūra krenta iki -5 °C, reikia keturis kartus daugiau druskos nei kai temperatūra siekia -1 °C.
„Daiktų interneto sprendimai vaidins vis svarbesnį vaidmenį daugelyje sričių. Siaurajuosčio daiktų interneto įranga siunčia mažai duomenų ir didelėje teritorijoje, todėl ją galima naudoti ir tais atvejais, kai sujungti įrenginius įprastu mobiliuoju ryšiu yra neįmanoma.
Pavyzdžiui, po žeme, kaip kad „GroundCast“ daviklių atveju. Naudojant siaurus dažnių juostos ruožus galima prijungti itin daug skirtingų įrenginių, periodiškai siunčiančių mažus duomenų kiekius“, – sako bendrovės „Telia“ daiktų interneto plėtros vadovas Remigijus Brasius. Tokius sprendimus bendrovė jau pristato ir Lietuvos kelių priežiūros tarnyboms.
Anot R. Brasiaus, NB IoT technologija puikiai tinka įvairiems jutikliams, todėl ją galima įdarbinti net tik kelių būklės stebėjimo, bet ir daugelyje kitų sričių. Pavyzdžiui, komunalinių paslaugų tiekėjams aktualūs išmanieji skaitikliai, logistikos sektoriui – krovinių ir transporto buvimo vietą fiksuojantys jutikliai, kitos srities įmonėms ir privatiems vartotojams – praktiškai bet kur veikiantys ir prie įvairių sistemų prijungiami vandens, dūmų, ugnies, judesio ir kiti jutikliai.
Popular News
Tags
Populiaru dabar
