Viena didžiausių Lietuvoje finansinių technologijų UAB „ConnectPay“ pradeda teikti įmokų surinkimo internete paslaugas. Šiemet keturis kartus pajamas auginusi „ConnectPay“ kitais metais planuoja paaugti dar 150 proc. ir pasiekti 11,4 mln. eurų pajamas, o kolektyvą plėsti iki 100 žmonių.
Lapkričio gale Lietuvos bankas patenkino „ConnectPay“ prašymą papildyti jos turimą elektroninių pinigų įstaigos licenciją teise teikti dvi papildomas mokėjimo paslaugas – mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos.
Šios dvi paslaugos kartu su įmonės viduje sukurtais el. produktais leido „ConnectPay“ pasiūlyti įmokų surinkimo paslaugas el. prekybininkams. Įmokų surinkimo internetu rinkoje Lietuvoje šiuo metu dominuoja didieji bankai ir dvi finansų technologijų įmonės „Paysera“ ir „NeoPay“.
„Su mokėjimų inicijavimo paslauga pradžioje startuosime Suomijos, Olandijos ir Vokietijos rinkose. Savo prekybininkams suteiksime galimybę priimti įmokas ne tik iš minėtų šalių, bet ir iš daugelio kitų Europos valstybių bankų bei jiems teiksime papildomas paslaugas, suteikiančias galimybę gerinti pirkėjų registracijos procesą el. parduotuvėje. Lietuvoje mokėjimų inicijavimo paslaugą pristatyti planuojame antroje kitų metų pusėje“, – sako Šarūnas Legeckas, „ConnectPay“ verslo plėtros vadovas.
Pajamos augo keturis kartus
Šių metų trečiojo ketvirčio gale „ConnectPay“ metinė aptarnautų mokėjimų vertė siekė 3,56 mlrd. Eur. Remiantis naujausiais Lietuvos banko duomenimis, „ConnectPay“ yra antra didžiausia elektroninių pinigų įstaiga Lietuvoje pagal aptarnaujamų mokėjimų vertę.
„Nepaisant to, kad šie metai visam pasauliui yra išskirtiniai ir pilni iššūkių, mūsų pajamos šių metų sausio–rugsėjo mėn. sudarė 3,6 mln. Eur – 4 kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Kitais metais ketiname paaugti 2,5 karto ir pasiekti maždaug 11,4 mln. Eur metines pajamas. Vienas iš augimo variklių bus mūsų minėti nauji produktai“, – pasakoja Š. Legeckas.
Per šiuos metus taip pat sparčiai augo „ConnectPay“ darbuotojų skaičius. 2020 m. kolektyvas padidėjo 70 proc. – nuo 35 iki 60 darbuotojų. Kitais metais bendrovė ketina darbuotojų skaičių išplėsti iki 100.
„ConnectPay“ veiklą pradėjo 2018 m. Įmonė orientuojasi į klientus, kurie daugiausia savo veiklą vykdo internete. Bendrovė suteikia galimybę verslo klientams atsidaryti IBAN tipo sąskaitą, gauti ir siųsti mokėjimus.
„Shopify“, vienoje populiariausių pasaulyje e. prekybos platformų, kurią naudoja ir lietuviškos e. parduotuvės, integruota galimybė atsiskaityti per mokėjimų operatorių Paysera. Lietuvių fintech įmonei tapus oficialiu „Shopify“ mokėjimų operatoriumi, šią platformą naudojatys e. prekybininkai galės keliais mygtuko paspaudimais aktyvuoti pirkėjų atsiskaitymus per Baltijos šalyse veikiančias finansų įstaigas.
„Iki šiol „Shopify“ el. parduotuvėms nebuvo iškart integruotos galimybės priimti pirkėjų atsiskaitymų per Baltijos šalyse veikiančius bankus, kaip ir per „Paysera“. Tam prekybininkams reikėjo pasirašyti papildomas sutartis, investuoti į programavimą, naudoti papildomas nuorodas į kitas sistemas. Dabar to nebereikia”, - sako Vytenis Morkūnas, didžiausios Lietuvoje elektroninių pinigų įstaigos „Paysera LT“ generalinis direktorius. Mums tapus oficialiu „Shopify“ mokėjimų operatoriumi, praktiškai kiekvienas e. parduotuvės vadovas savarankiškai gali aktyvuoti atsiskaitymus per Baltijos šalių finansų įstaigas”.
Pasak V. Morkūno, e. komercijos milžinė oficialiems mokėjimų operatoriams kelia patikimumo, apyvartos ir kokybinius reikalavimus, todėl „Shopify“ mokėjimų operatoriaus statusas suteiks papildomo pasitikėjimo įmone, kuri nuolat plečia partnerių tinklą užsienio rinkose.
Lietuvos banko duomenimis, „Paysera LT“ yra didžiausia elektroninių pinigų įstaiga (EMI) Lietuvoje. Bendrovė teikia pinigų surinkimo internete, pervedimų, valiutos konvertavimo, bilietų platinimo ir kitus mokėjimo sprendimus. Bendrovės įmokų surinkimo sprendimais naudojasi apie 90 proc. el. parduotuvių Lietuvoje. Per metus „Paysera” mokėjimų sistemoje ir mobilioje programėlėje atliekama 6 mlrd. EUR operacijų, tai 16 mln. Eur operacijų kasdien. Pinigų perlaidos vyksta 23-imis valiutomis ir pasiekia 180 pasaulio šalių. „Paysera“ įmonės Lietuvoje ir Kosove tapo pirmosiomis, kurioms suteiktos EMI licencijos šiose šalyse.
Tolesnis dviženklis šalies fintech sektoriaus augimas, naujas startuolių ir bankų partnerystės etapas bei už šalies sienų pripažinimo sulaukiantys Lietuvoje sukurti produktai. Tokias pagrindines tendencijas rinkoje stebi finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“, pradedantis skaičiuoti antrus savo veiklos metus.
„Džiaugiamės, kad per praėjusius metus „Rockit“ suteikiamomis galimybėmis pasinaudojo 47 kompanijos, o mūsų nariai pritraukė finansavimo už daugiau kaip 510 mln. eurų. Reikšmingai daliai bendruomenės narių padėjome praverti duris į platesnius vandenis tiek įgytų žinių bei patirties, tiek finansine prasmėmis. Per centre vykstančias programas, renginius ir kitas iniciatyvas aktyviai stiprinome vietos startuolių bendruomenę ir pastaraisiais metais stebime sparčią Lietuvos fintech sektoriaus plėtrą“, – sako „Rockit“ vadovė Šarūnė Smalakytė.
Pasak Š. Smalakytės, žengdamas į antruosius veiklos metus „Rockit“ planuoja platesnę ir intensyvesnę veiklą, kuri skatintų šalies fintech ekosistemos plėtrą ir atitiktų šio sektoriaus tendencijas. „Rockit“ šiuo metu išskiria tris pagrindines tendencijas
1. Dviženklė lietuviško fintech sektoriaus plėtra su Vilniumi priešakyje
Šiandien fintech sektoriuje Vilniuje dirba apie 2,4 tūkst. specialistų. Šįmet tai turėtų būti vienas iš sparčiausiai augančių sektorių, kuriame, nepaisant ekonominių sunkumų, tikimasi dviženklio darbo vietų augimo.
Leidinio „Financial Times“ sudarytame perspektyvių fintech lokacijų reitinge Vilnius užima 2 vietą pagal veiklos sąnaudų efektyvumą. Šalies sostinė taip pat yra 4 vietoje pasauliniame 2020 m. Fintech indekse. Palanki reguliavimo aplinka, besiplečianti ekosistema ir aktyvi bendruomenė – tai pagrindiniai veiksniai, kurie turėtų užtikrinti lietuviško fintech sektoriaus sėkmę ateityje.
„Lietuva yra fintech valstybė, o Vilnius – fintech sostinė. Esame pirmi Europos Sąjungoje pagal licencijuotų fintech įmonių skaičių ir tai yra didžiulis pasiekimas per itin trumpą laikotarpį. Kai 2015 metais Vilniuje pradėjome aktyviau kalbėti apie fintech sektorių ir ėmėmės veiksmų, kad kuo daugiau tokių įmonių įsikurtų čia, nesitikėjome, kad po penkerių metų tapsime fintech lyderiais ir sau kelsime dar ambicingesnius tikslus. Džiaugiuosi, kad „Rockit“ yra visų šių teigiamų pokyčių priešakyje“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
„Rockit“ yra sukūręs Lietuvoje veikiančių fintech įmonių duomenų bazę, kurioje šiuo metu galima rasti 210 kompanijų, didžioji jų dalis įsikūrusios Vilniuje. Prognozuojama, kad per ateinančius metus šiame žemėlapyje turėtų atsirasti dar bent 30 šios srities naujokių.
2. Naujas startuolių ir bankų bendradarbiavimo etapas
Iki šiol fintech startuoliai dažniau buvo laikomi bankų konkurentais, bet tokia nuostata keičiasi. Pasak Dovilės Grigienės, „Swedbank“ Lietuvoje vadovės, per artimiausius metus startuolių ir bankų bendradarbiavimas siekiant klientams pasiūlyti novatoriškų produktų turėtų duoti daugiau apčiuopiamų rezultatų, nes visus vienija bendras tikslas – geriau atliepti klientų poreikius.
„Skaitmeninės technologijos lemia didelį pokyčių tempą ir greitai kintančius vartotojų lūkesčius. Džiugu, kad fintech sritis Lietuvoje kartu su „Rockit“ bendruomene sparčiai auga, o šis augimas virsta naujomis ir aktualiomis idėjomis. Tikimės, kad šio bendradarbiavimo tarp banko ir startuolių dėka jau netolimoje ateityje galėsime kalbėti apie dar patogesnes finansines paslaugas“, – sako D. Grigienė.
„Swedbank“ šiandien suteikia galimybę pasinaudoti atvirosios bankininkystės sąsaja ir kartu su „Rockit“ nariais bei kitais fintech ekosistemos dalyviais testuoja idėjas ir plėtoja jungtinius sprendimus.
3. Lietuviškų fintech kompanijų pasaulinio lygio inovatyvūs sprendimai
Pasak Š. Smalakytės, šiuo metu lietuviškos fintech kompanijos vysto pasaulio mastu konkurencingus sprendimus, apimančius didžiųjų duomenų, dirbtinio intelekto ar biometrinių priemonių sritis. Kelios didelį potencialą turinčios „Rockit“ narių plėtojamos idėjos:
- Didžiųjų duomenų srityje „Peekdata.io“ plėtoja informacijos mainų tarp finansų rinkos dalyvių ir priežiūros institucijos sprendimą, už kurį yra laimėjusi Lietuvos Banko skelbtą „GovTech Lab“ iššūkį;
- Startuolis „NEO Finance“, pelnęs Metų kompanijos paskolų, investicijų ir P2P srityje apdovanojimą, pirmasis Lietuvoje kredito reitingo skaičiavimui yra pasitelkęs dirbtinio intelekto technologiją;
- Lietuvos metų fintech inovatoriais pripažinti „MANU Analytics“, analizuoja klientų elgseną pasitelkdami specialų dirbtinio intelekto algoritmą. Vartotojų elgsena tiriama analizuojant prisilietimus prie ekrano, rašymo greitį pildant internetinės paraiškos formos laukelius ir kitus susijusius aspektus. Tokia atlikta analizė leidžia finansų įmonėms realiu laiku sudaryti potencialių klientų profilius;
- Startuolis „Ondato“, neseniai pritraukęs apie 0,5 mln. eurų investiciją, plėtoja B2B sričiai skirtą kliento pažinimo sprendimą, kuris yra pagrįstas biometriniais duomenimis ir dirbtinio intelekto technologijomis.
Savo ruožtu „Rockit“ per ateinančius metus planuoja surengti apie 150 renginių ir į juos sukviesti daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Naujose šio centro erdvėse, kurios neseniai buvo išplėstos iki 800 kv. m, leis suorganizuoti dar dagiau bendruomenei skirtų renginių, projektų ir hakatonų, pristatyti naujų tvarių inovacijų skatinimo iniciatyvų.
„Fintech Week Lietuva“ renginį vainikavusiuose apdovanojimuose lietuvių įkurtas fintech startuolis „Bankera“ pripažintas geriausią fintech sprendimą verslui sukūrusia įmone. „Bankera“ įvertinta už tai, kad parodė didžiausią solidarumą COVID-19 kontekste ir sukurtu inovatyvia smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo sprendimu prisidėjo prie tvarios ateities tikslų įgyvendinimo verslo bendruomenėje.
„Būdami lietuviška fintech įmone ir teikdami skaitmenizuotas finansines paslaugas, pirmiausia siekiame kurti vertę mūsų šalies ekonomikai. Tad džiaugiamės, kad „Bankera“ kuriami sprendimai susilaukia įvertinimo ne tik tarptautiniu, bet ir Lietuvos mastu. Savo idėją jau baigiame realizuoti, tad finansavimo paslaugas smulkiam bei vidutiniam verslui pradėsime teikti artimiausiu metu. Manome, kad verslas įvertins skaitmeninių sprendimų pranašumus - prieinamą kainą, greitį ir lankstumą. Be to, savo paslaugomis tikimės prisidėti ne tik prie Lietuvos kaip fintech šalies vardo garsinimo, bet ir didesnio konkurencingumo finansinių paslaugų rinkoje”, - teigia „Bankera“ bendraįkūrėjas Vytautas Karalevičius.
Balandžio pabaigoje Europos Komisijos inicijuotame hakatone „Bankera“ sukurtas sprendimas, skirtas trumpalaikiam smulkaus ir vidutinio verslo finansavimui, buvo pripažintas geriausiu „Skaitmeninių finansų“ kategorijoje. „Bankera“ tapo vienintele lietuvių komanda, pelniusia vieną iš šešių pagrindinių Europos Komisijos hakatono apdovanojimų.
Virtuali finansinių technologijų konferencija „Fintech Week Lithuania“, vykusi birželio 15-18 dienomis, buvo vainikuota Lietuvos fintech apdovanojimų finalu. Renginio metu išdalinta 10 apdovanojimų industrijos lyderiams, kuriuos vertino ir išrinko specialiai sudaryta tarptautinė ekspertų komisija.
„Fintech Week Lithuania“ virtualią konferenciją birželio 15-18 d. organizuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Finansų ministerija, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „ROCKIT“, „Fintech Lithuania“ ir „Fintech Hub LT“ asociacijos.
„Bankera“ – jau daugiau nei kelerius metus veikianti FinTech įmones vienijanti ekosistema, kurią įkūrė trys verslininkai iš Lietuvos: Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas. „Bankera“ šiuo metu siūlo skaitmenizuotus mokėjimo sprendimus tiek privatiems asmenims, tiek verslo įmonėms, ieškančioms patogesnių ir pigesnių mokėjimų bei kasdienių finansinių operacijų valdymo būdų.
Per šiuos metus skaitmeninio identifikacijos sprendimo „Smart-ID“ naudotojų Lietuvoje padaugėjo tris kartus – dabar juo naudojasi daugiau kaip 600 tūkst. šalies gyventojų. Baltijos šalyse Estijos IT bendrovės „SK ID Solutions“ sukurtu įrankiu iš viso naudojasi 1,5 mln. žmonių. Dabar jau 4-ių didžiausių Lietuvos bankų klientai gali naudotis „Smart-ID“: „Luminor“ ir Šiaulių bankas šį identifikacijos sprendimą įdiegė per pastarąjį mėnesį.
Lietuvos banko teikimu Europos Centrinio Banko licenciją specializuoto banko veiklai vykdyti gavusi UAB „European Merchant“, planuojama, paslaugas pradės teikti 2019 metų birželį. Banko būstinę Vilniuje planuojama atidaryti 2019 m. sausį.
Kaip neįsigyti areštuoto ar bankui įkeisto arba dar blogiau – vogto automobilio? Naudotų automobilių pirkimas iš privačių asmenų susijęs su didesnėmis ar mažesnėmis rizikomis. Anot statistikos, nemažai lietuvių dėl nesėkmingų pirkinių praranda pinigus. Dažnai yla iš maišo išlenda bandant naująjį automobilį perregistruoti savo vardu.
Greitųjų kreditų bumas prisidėjo prie bankinio sektoriaus inovacijų, kurių galbūt būtume ir neišvydę. Savo laiku tarpusavio skolinimosi platformos (angl. P2P lending) buvo inovacija, kuri suteikė unikalių galimybių visoms suinteresuotoms pusėms: smulkiesiems investuotojams atsirado galimybė investuoti savo lėšas į privačias paskolas ar jų portfelius, o paskolų ieškantiems žmonėms atsirado galimybė pasiskolinti pigiau nei tai įmanoma greitųjų kreditų bendrovėse ar net komerciniuose bankuose.
Helsinkyje vykusioje startuolių konferencijoje „Slush“ vakar nuskambėjo lietuviškas akcentas – fintech bendrovė „Ondato“ startuolių ir investuotojų bendruomenei pristatė unikalų KYC (Pažink savo klientą) sprendimą verslui. Biometrika bei dirbtinio intelekto technologijomis pagrįstas „Ondato KYC“ prieš mėnesį tapo tarptautinio mokėjimų bendrovės „MasterCard“ bei investicijų fondo „NFT Ventures“ projekto „Lighthouse“ finalininku. „Ondato“ jau įgyvendina pilotinį šio balsu valdomo sprendimo diegimo projektą viename iš Lietuvoje veikiančių bankų.
Jei staiga prireikė pervesti giminaičiui ar draugui pinigų, susimokėti mokesčius ir apmokėti kitas sąskaitas ar nusprendėme čia ir dabar kažką įsigyti internetu, dažniausiai griebiamės išmaniojo telefono. Kartais atrodo ganėtinai rizikinga patikėti piniginius reikalus mobiliajam įrenginiui, todėl natūraliai kyla klausimas, kiek tai yra saugu ir kas užtikrina asmeninių duomenų apsaugą?
Popular News
Tags
Populiaru dabar
