programėlės

Balandis 27, 2024

Stebime žvaigždes: kaip rasti norimą ir pačiam įsiamžinti kosmose

Šią liepą visų akys į naktinį dangų kyla kur kas dažniau – šiuo metu ten plika akimi galima pamatyti kometą „Neowise“. Be to, artėja rugpjūtis – idealiausias mėnuo meteorų lietaus stebėjimui Lietuvoje. „Bitės Profai“ apžvelgė programėles, kurios ne tik padės pradedantiesiems astronomams lengviau suprasti ką mato danguje, bet ir pagelbės suplanuoti tobulas nakties nuotraukas ar supažindins mažuosius su kosmoso platybėmis.

„Šiuo metu turime unikalią progą naktiniame danguje išvysti plika akimi matomą kometą „Neowise“. Mokslininkai sako, kad per šimtmetį virš Žemės pasirodo vos keletas tokio ryškumo kometų. Po šio nuostabaus įvykio mūsų laukia ir rugpjūčio meteorų lietūs. Nors šie reiškiniai matomi plika akimi, prieš tai verta pasitikrinti ar naktis bus giedra, o tuo pačiu tai puiki galimybė pažvelgti į naktinį dangų giliau ir suprasti kur slepiasi Marsas, o kur sklendžia Tarptautinė kosminė stotis – programėlės tai leis padaryti lengviau“, – sako „Bitės Profė“ Lina Štrafėlaitė, dirbanti Klaipėdos prekybos centre „Molas“ veikiančiame „Bitės“ salone.

Pasiruošimui: puikios nuotraukos be debesų

Žvaigždžių stebėjimas ir debesuotas dangus – ne koks derinys. Programėlė „Clear Outside“ („Android“, „iOS“, nemokama) leis to išvengti itin lengvai. Programėlė pateikia septynių dienų, kas valandą atnaujinamas orų prognozes ir informuoja kokio tankumo debesys gaubs dangų bei kada kils ar leisis Saulė ir Mėnulis.

„Pasiruošus žvaigždžių stebėjimui ir pripratinus akis prie tamsos, visgi kartais tenka pasišviesti – įprastas šviesos šaltinis tam netinka, nes jį išjungus teks laukti keletą minučių kol akys pripras matyti tamsoje. Programėlė „DarkLight“ („Android“, nemokama) pavers telefono ekraną raudonos šviesos šaltiniu, kuris padeda matyti tamsoje ir tuo pačiu neverčia akių iš naujo prisitaikyti prie šviesos intensyvumo“, – pastebi L. Štrafėlaitė.

Ruošiantis žvaigždžių ar kitų dangaus kūnų stebėjimui kartais verta suplanuoti, kad jie tam tikru metu atsidurtų konkrečioje vietoje ir taip galėtume išgauti tobulą nuotraukos kompoziciją: „Ar tai būtų Mėnulis, meniškai pakibęs tarp dviejų bokštų, ar Paukščių takas, išsidėstęs virš įspūdingai atrodančio miško – programėlė „PhotoPills“ („Android“, „iOS“, 10,99 Eur), nukreipus telefoną į konkrečią vietą, informuos kuriuo paros metu ten matysis Mėnulis ar kitos objektas bei patars, kokio ilgio išlaikymą ir kitus fotoaparato nustatymus naudoti, kad būtų užfiksuotos tobulos nuotraukos.”

Stebime dangų: tai žvaigždė ar palydovas?

„Programėlės gerokai palengvino pradedančiųjų astronomų gyvenimą. Šiandien išmanųjį telefoną pakanka nukreipti į dangų ir išplėstinė realybė mums iškart parodo kas jame matosi ar kur ieškoti norimos planetos“, – teigia L. Štrafėlaitė.

Programėlė „Skyview Lite“ („Android“, „iOS“, nemokama) – viena iš tokių. Pakaks ją įjungti, nukreipti į dangų ir ekrane iškart bus galima matyti galaktikas, žvaigždes, žvaigždynus ar virš galvos praskrendančius palydovus. Programėlė taip pat primins, kada danguje įvyks koks nors svarbus įvykis bei leis nukeliauti į praeitį ar ateitį ir išvysti kaip tuo metu bus išsidėstęs žvaigždynas.

„SkySafari“ („Android“ nemokama, „iOS“ 3,49 Eur) – alternatyva ankstesnei programėlei. Ši taip pat pasitelkia išplėstinę realybę ir, nukreipus telefoną į dangų, įvardina konkrečius objektus, leidžia susipažinti su jų istorija ir net juos supančia mitologija. Programėlės kūrėjai teigia, kad ji atpažįsta 120 tūkst. žvaigždžių, o mokamos versijos siūlo dar daugiau funkcijų – nuo teleskopų valdymo iki dar išsamesnių objektų duomenų bazių.

Tiems, kuriems įdomiau ne žvaigždės, o žmonių sukurti objektai danguje, „Bitės Profai“ rekomenduoja „ISS Detector“ („Android“, „iOS“, nemokama). Ši programėlė nakties danguje padės lengviau rasti Tarptautinę kosminę stotį, o mokami papildymai pridės ir kitus įdomius objektus: „SpaceX Starlink“ palydovų tinklą, „Hubble“ teleskopą ar kitus aplink Žemę skriejančius palydovus.

Norintiems apie kosmosą sužinoti daugiau

„NASA atlieka milžinišką darbą siekdama supažindinti visuomenę, kas vyksta už Žemės ribų – tai atsispindi ir jų vystomose programėlėse. Oficiali NASA programėlė („Android“, „iOS“, nemokama) talpina ne tik visas kosmoso agentūros naujienas, vaizdo įrašus, bet ir siūlo daugiau nei 17 tūkst. stulbinančių nuotraukų, tiesiogines transliacijas iš Tarptautinės kosminės stoties ir įvairų, išties įdomų edukacinį turinį“, – teigia „Bitė Profė“.

Verta išbandyti ir kitas NASA programėles: „NASA Selfies“ („Android“, „iOS“, nemokama) suteiks galimybę įsiamžinti Paukščių take ar kitose įspūdingose kosmoso vietose, o „Spacecraft AR“ („Android“, nemokama) pasitelkia išplėstinę realybę ir ant bet kokio lygaus paviršiaus perkelia detalius realių erdvėlaivių modelius.

Norintys sudominti kosmosu mažuosius gali aplankyti specialius NASA ar Europos kosmoso agentūros (EKA) puslapius vaikams (NASA, EKA). Čia nuolat organizuojami įvairūs konkursai, talpinami edukaciniai žaidimai ar įvairios užduotys, padedančioms vaikams susipažinti su kosmosu, astronautais ir vykstančiomis tyrinėjimo misijomis.

Daugiau apie lengvesnes galimybes pažinti žvaigždes galite sužinoti iš didžiųjų miestų „Bitės“ salonuose įsikūrusių „Bitės Profų“. Išmaniųjų technologijų ekspertai konsultuoja nemokamai nepriklausomai nuo to, kokio tinklo paslaugomis naudojatės. Daugiau naudingų patarimų ir įdomių naujienų ieškokite „Bitės Profų“ puslapyje https://www.bite.lt/profai.

Mobiliems įrenginiams

Telefonas – ne aitvaras, bet piniginę papildyti gali

Kol neatvilnijo antra koronaviruso banga, analitikai atsargiai kalba apie ekonomikos atsigavimą. Visgi yra žmonių, kurie nukentėjo nuo karantino ir jiems keliolika ar kelios dešimtys eurų per mėnesį – reikalingi pinigai. Pasirodo, papildomai prisidurti be didesnių pastangų galima tiesiog išmaniuoju telefonu.

„Telefonu galite įdarbinti įvairiausius savo pomėgius, tokius kaip fotografija ar piešimas, atlikti apklausas, testuoti tinklalapius ir net gauti dovanų už tai, kad vaikštote. Žinoma, šios programėlės milžiniškų turtų neatneš, bet lengvai užsidirbti vieną-kitą eurą gali kiekvienas“, – sako „Telia“ įrangos vadovas Aurelijus Vaičiulionis.

Jis pristato penkis būdus, kaip iš telefono išspausti žvangančių ar net šlamančių:

1. Turintiems gerą akį. Daugelis mūsų jei ne kasdien, tai bent kas savaitę telefonu padarome dešimtis nuotraukų, iš kurių tik nedidelę dalį kam nors parodome ar pasidaliname socialiniuose tinkluose. Vietoje to, kad dūlėtų telefono atmintyje, šias nuotraukas galite parduoti. Antai programėlėje „Dreamstime: Sell Your Photos“ („Android“, „iOS“) įkėlę nuotraukas galite patys nustatyti pageidaujamą kainą ir sužymėti grotažymes, pagal kurias kiti žmonės jas galės surasti.

Kita alternatyva – programėlė „Agora“ („Android“, „iOS“), kurioje nuotraukas vertina kiti žmonės, o nuo įvertinimų priklauso ir autoriaus atlygis. Be to, šia programėle galima ne tik užsidirbti, bet ir laimėti įvairių prizų.

Na, o jei kadras išties geras ir nuotraukos kokybė aukšta, ją galite pasiūlyti per programėlę „EyeEm“ („Android“, „iOS“): ji skirta profesionaliems fotografams, o už meniškas nuotraukas jų autoriai gali gauti ir per šimtą eurų.

2. Mėgstantiems vaikščioti. Vasariški orai tik ir kviečia traukti į gamtą, o jei mėgstate vaikščioti, jums pravers programėlė „Sweatcoin“ („Android“, „iOS“) – ji už žingsnius suteikia to paties pavadinimo skaitmeninius pinigus. Tai nėra kokia nors kriptovaliuta, veikiau programėlės taškai, tad eurais jų nepaversite, užtat juos galite iškeisti į įvairius rėmėjų įsteigtus prizus. Visuomenės aktyvumą skatinanti programėlė pritraukia įvairių rėmėjų, tiek pasaulinio lygio kompanijų, tiek mažiau žinomų prekių ženklų, tad rinktis tikrai turėsite iš ko – tik nenustokite žingsniuoti!

3. Pinigai už nuomonę. Telefonu galite ne tik žaisti, skaityti naujienas ar susirašinėti su draugais, bet ir pildyti apklausas, o už skirtas kelias ar keliolika minučių gauti atlygį dovanėlėmis ar pinigais. Visuomenės nuomonės tyrimus atliekančių programėlių pasirinkimas išties platus, tereikia išsirinkti, užsiregistruoti ir, sulaukus pasiūlymo, pateikti savo atsakymus. Štai keletas pavyzdžių: „Talk Online Panel“ („Android“, „iOS“), „AttaPoll“ („Android“, „iOS“), „OpinionAPP“ („Android“, „iOS“).

4. Akyliems naršytojams. Mėgstate naršyti internete, maigyti nuorodas tinklalapiuose ir kabinėtis prie smulkmenų? Tuomet programėlė „Userfeel“ („Android“, „iOS“) kaip tik jums. Užsiregistravę ir atlikę kvalifikacinį testą, galėsite tikrinti tinklalapius, vertinti jų patogumą, aiškumą, pateikti savo atsiliepimų ir patarimų. Tokie testai įprastai trunka apie 10–20 minučių, o už kiekvieną jų galima užsidirbti 10 dolerių. Beje, „Userfeel“ veikia ne tik telefone ir planšetėje, bet ir kompiuteryje, tad tinklalapius galite tikrinti kokiais tik norite įrenginiais.

5. Uždirbkite iš savo hobio. Neradote nieko, kas jums patiktų? O gal turite išskirtinį pomėgį, sugebėjimą ar hobį? Kad ir kas tai būtų, savo paslaugas galite pasiūlyti laisvai samdomų žmonių platformoje „Fiverr“ („Android“, „iOS“). Savo paslaugas čia siūlo tiek dizaineriai, programuotojai, tekstų rašytojai ir kitų sričių profesionalai, tiek mėgėjai. Galima rasti išties netikėtų pasiūlymų, pavyzdžiui, išmokyti taikliai šaudyti kompiuteriniame žaidime, išlankstyti bet kokį origamį, pagaminti pliušinį žaislą, padėti susigrąžinti buvusįjį (ar buvusiąją) ar net pagaminti burtų lazdelę. Teikiamas paslaugas, bent iš pradžių, patariama siūlyti pigiau, kad gautumėte užsakymų ir klientų atsiliepimų, tačiau visa kainodara – jūsų rankose. Tiesa, platformos kūrėjai atsiriekia 20 proc. užsakymo kainos.

Mobiliems įrenginiams

Unikali proga Lietuvos programėlių kūrėjams: kviečia varžytis dėl 900 tūkst. eurų fondo

Mobiliosios aplikacijos gali ne tik pagerinti žmonių gyvenimą, bet ir atverti naujų galimybių verslui. Dėl šios priežasties programėlių kūrėjai deda dideles pastangas jas nuolat tobulindami. Matydamas augantį išmaniųjų programėlių potencialą, lyderiaujantis technologijų gamintojas „Huawei“ kviečia kūrėjus iš Lietuvos bei viso pasaulio dalyvauti aplikacijų konkurse „AppsUp“. Kaip pasakoja organizatoriai, šiuo konkursu siekiama suburti geriausius kūrėjus iš viso pasaulio bei suteikti jiems platformą pademonstruoti savo įgūdžius. Be abejo, konkurso laureatų laukia ir įspūdingi prizai, kurių bendrą prizinį fondą sudaro beveik 900 tūkst. eurų.

Idėjas padės paversti realybe

„AppsUp“ konkursas suteikia galimybę išbandyti savo jėgas pasauliniu mastu pasitelkiant siūlomus programėlių kūrimo įrankių ir išteklių rinkinius, prieinamus „Huawei Mobile Services“ (HMS) ir „HMS Core“ platformose.

Iš viso konkursas vyksta penkiuose regionuose: Kinijoje, Azijos Ramiajame vandenyne, Lotynų Amerikoje, Viduriniuosiuose Rytuose bei Afrikoje ir Europoje. Taigi – šansą pasivaržyti su pasauliniais kūrėjais turi ir lietuviai.

„Šiuo konkursu tikimės išvysti inovatorius, parodyti juos visai kūrėjų bendruomenei, padėdami paversti jų idėjas realybe. Suteikiame jiems visus reikalingus įrankius ir galimybę parodyti savo produktą 600 mln. naudotojų vienijančiai „Huawei“ bendruomenei, belieka tik tuo pasinaudoti. Viliamės, kad šis konkursas taps ir puikiu šansu lietuviams pademonstruoti savo idėjas“, – kalba „Huawei Mobile Services“ ekosistemos verslo plėtros vadovas Voicechas Orševskis.

Prizai – naujoms galimybėms

Kaip pasakoja konkurso organizatoriai, siūlydami savo programėles kūrėjai turi galimybę laimėti beveik 18 tūkst. eurų siekiančius piniginius prizus, o bendras fondas siekia beveik 900 tūkst. eurų. Kadangi sukurtos programėlės iškart yra pritaikytos „AppGallery“ aplikacijų parduotuvei, jas galės atsisiųsti šimtai milijonų naudotojų iš daugiau nei 170 šalių.

„Šiuo metu jau bendradarbiaujame su daugiau nei 1,4 mln. kūrėjų visame pasaulyje bei iš viso siūlome 60 tūkst. programėlių. Nepaisant to, nuolat siekiame plėsti siūlomų programėlių asortimentą ir gerinti naudojimo patirtį, tuo pačiu suteikdami galimybę prie mūsų prisijungti ir naujiems kūrėjams, kurie galbūt kol kas neturėjo galimybės to padaryti“, – pasakoja V. Orševskis.

Jis detalizuoja, kad konkurso laureatams bus suteiktos reklamos galimybės „AppGallery“ platformoje, o tai gali padėti pritraukti ir naujų investuotojų. Galiausiai, jiems bus suteikta išskirtinė prieiga prie „Huawei Developer“ renginių bei kursų, jiems bus palengvinta galimybė gauti reikalingus sertifikatus. Nugalėtojų laukia ir naujausi „Huawei P40 Pro“ išmanieji telefonai, o specialūs prizai bus skiriami tam tikroms kategorijoms.

Kaip dalyvauti?

Norėdami prisijungti prie konkurso, dalyviai privalo registruotis į konkursą oficialioje interneto svetainėje birželio 30-rugpjūčio 30 d. Konkurse gali varžytis tiek individualūs asmenys, tiek iki trijų narių siekiančios komandos.

Visos konkurse dalyvaujančios programėlės turi būti kuriamos tik naudojant „HMS Core“ įrankius. Vėliau teisėjų kolegija, kurią sudaro technologijų ekspertai bei „Huawei“ specialistai, įvertins kiekvieną paraišką pagal aplikacijos funkcionalumą, naujoves, komercinę vertę ir praktiškumą.

Tada už 20 populiariausių aplikacijų iš kiekvieno regiono bus galima balsuoti internete, o daugiausiai balsų surinkusios programėlės gaus papildomų balų finaliniame renginyje. Spalio mėnesį konkurso finalininkai pristatys savo programėles ekspertų vertinimo komisijai bei tuomet bus išrinkti nugalėtojai.

Daugiau informacijos apie „AppsUp“ konkursą: https://developer.huawei.com/consumer/en/activity/digixActivity/digixdetail/101592474457998399

Mobiliems įrenginiams

Pasitikrinkite: ar žinote šias 7 „Spotify“ funkcijas?

Turbūt kiekvienas interneto vartotojas yra girdėjęs apie jau septynerius metus Lietuvoje veikiančią populiariąją muzikos platformą „Spotify“. Pasinaudojus keliais triukais, ja galėsite naudotis dar patogiau.

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi naudingais patarimais, kurie padės lengviau rasti jums patinkančią muziką, kurti grojaraščius kartu su savo draugais, klausytis poezijos ar tinklalaidžių ir mėgautis dar geresne garso kokybe.

Grojaraščiai pagal jūsų poreikius

Muzikos kūrinių grojaraščiai yra neabejotinai viena svarbiausių „Spotify“ funkcijų. Vieni vartotojų mėgstamiausių yra individualiai jiems sukurti „Discover weekly“ (liet. Savaitės atradimai) grojaraščiai, kurie kiekvienos savaitės pradžioje pasiūlo net 30 specialiai jums atrinktų dainų. Deja, šie grojaraščiai išnyksta jau po savaitės. Visgi juos galite išsisaugoti su daugelį aplikacijų sujungiančia „IFTTT“ išmaniąja aplikacija.

Dažnai bėgiojantiems ir neįsivaizduojantiems bėgimo treniruotės be kokybiškos muzikos, technologijų ekspertai rekomenduoja išbandyti papildomą programėlę „Runkeeper“. Susieję ją su „Spotify“ ir suteikę GPS prieigą, gausite muzikos kūrinių sąrašą, priderintą pagal jūsų bėgimo tempą.

Tuo tarpu tiems, kurie ruošiasi vakarėliui, pravers bendro grupinio grojaraščio kūrimo galimybė. Sukurkite naują grojaraštį arba pasirinkite jau esamą, spustelėkite dešiniajame ekrano kampe viršuje esančią trijų taškelių ikonėlę, o tada – „Make Collaborative“ (liet. Jungtinis grojaraštis). Pasidalinus juo su draugais, šie galės ne tik išklausyti grojaraštį, bet ir papildyti jį savo pasirinktais garso takeliais.

Istorijos, poezijos kūriniai ir kalbų pamokos

Ne visi žino, kad „Spotify“ platformoje galima rasti ne tik daugybę muzikos kūrinių, bet ir audioknygų, daugiau nei 700 tūkst. skirtingų tinklalaidžių, autorių įgarsinamos poezijos ir net užsienio kalbų pamokų. Tai puikus pasirinkimas sėdint kamštyje, keliaujant traukiniu ar liejant prakaitą sporto klube.

Aukščiausia garso kokybė

Garso kokybė tiesiogiai priklauso nuo interneto greičio. Šiandien tiek „Wi-Fi“, tiek mobiliojo interneto greičio visiškai pakanka leisti muziką „Spotify“ palaikoma garso kokybe – 320 kbit/s. Įprastas garso standartas aplikacijoje siekia 96 kbit/s. Norėdami jį pakeisti, nueikite į „Settings“ (liet. Nustatymai) langą, suraskite „Music Quality“ (liet. Muzikos kokybė) skiltį ir pasirinkite aukščiausios kokybės standartą. Tiesa, jis kol kas prieinamas tik „Premium“ vartotojams, o kitiems rekomenduojama rinktis 160 kbit/s garsą.

Asmeninė muzikos biblioteka

Naudokitės „Spotify“ kaip savo mėgstamiausių dainų talpykla. Jeigu kai kurių dainų ar atlikėjų kataloge nerandate, platforma leidžia į aplikaciją importuoti dainas iš savo įrenginių. Jas galite įtraukti į savo grojaraščius ir klausytis mėgstamiausios muzikos vieno grotuvo pagalba.

Prarastą muziką atkursite akimirksniu

Valandų valandas kūrėte savo svajonių grojaraštį ir netyčia jį ištrynėte? Nieko baisaus. „Spotify“ kūrėjai pagalvojo ir apie tokį scenarijų. Visus grojaraščius lengvai atgausite nuėję į savo paskyros nustatymų puslapį ir pasirinkę funkciją „Recover Playlists“ (liet. Grojaraščių atkūrimas).

Nepražiopsokite mėgstamiausių atlikėjų koncertų

Muzikos platforma „Spotify“ gali pranešti ir apie artėjančius jūsų mylimų grupių ir atlikėjų koncertus. Viskas, ką jums reikia padaryti – sekti savo mėgstamus atlikėjus, o spustelėjus „Browse“ (liet. Naršyti) ir „Concerts“ (liet. Koncertai) – pamatysite nuorodas, kur galite įsigyti bilietus. Taip pat nepamirškite nustatymuose pasirinkti savo buvimo vietą, pagal kurią „Spotify“ parinks arčiausiai jūsų vyksiančius koncertus.

Greitesnė ir detalesnė paieška

Programinė įranga

Internetas po karantino: „Zoom“ išlieka 10 kartų populiaresnis, „TikTok“ – nesustoja augti

Pasaulį sukaustęs karantinas Lietuvoje išpopuliarino iki tol gerokai mažiau dėmesio sulaukdavusias platformas – „Zoom“, „Microsoft Teams“, „Slack“, „TikTok“ ir kitas. Karantinui pasibaigus, kai kurių jų populiarumas neblėsta, o kitos naudojamos net gi mažiau nei prieš krizę. Štai, pavyzdžiui, „Zoom“ vis dar 10 kartų populiaresnė, „TikTok“ vis dar stabiliai auga, o štai „Facebook“ vartojimas – šiandien netgi kiek mažesnis nei prieš karantiną, rodo „Bitės“ tinklo duomenys. Kaip atrodo karantino interneto žvaigždės pandemijai pasibaigus?

Nuotolinio bendravimo įrankiai nepraranda aktualumo

Iki šiol vartotojų beveik nenaudota bet dėl intensyvaus nuotolinio darbo išpopuliarėjusi vaizdo konferencijų programėlė „Zoom“ populiarumą išlaiko ir karantinui pasibaigus, rodo anoniminiai agreguoti „Bitės“ tinklo duomenys, lyginant laikotarpį prieš karantiną, karantino viduryje (balandžio 2 ir 3 savaites) su laikotarpiu po karantino.

„Balandžio viduryje, lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, tinkle fiksavome įspūdingą, beveik 30 kartų išaugusį, platformos „Zoom“ duomenų srautą. Karantinui pasibaigus, programoje suvartojamų duomenų kiekis yra beveik 3 kartus mažesnis nei piko metu, tačiau lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, programa vis tiek maždaug 10 kartų populiaresnė. Šie duomenys rodo dvi tendencijas – žmonės neskuba grįžti į biurus ir, greičiausiai, toliau darbuojasi iš namų, o į biurus grįžę darbuotojai įprastus susitikimus keičia nuotoliniais“, – pasakoja Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Karantino metu duomenų srauto ūgtelėjimą patyrusios nuotolinio bendravimo platformos „Skype“ situacija panaši – balandžio viduryje dvigubai išaugęs jos populiarumas dabar susitraukė, tačiau vis tiek išlieka apie 70 procentų didesnis nei prieš karantiną. Duomenų srautai atskleidžia, kad per karantiną vartotojai programoje rinkosi tiek vaizdo, tiek įprastus garso skambučius.

„Stebėdami duomenų pokyčius, matome, jog nesustoja augęs bendravimo platformos „Slack“ populiarumas. Balandžio viduryje jai skirtų duomenų suvartojimas „Bitės“ tinkle augo net 40 proc., o dabar yra beveik 50 proc. didesnis. Panašu, kad karantino metu žmonės šią platformą atrado, prisijaukino ir toliau ja sėkmingai naudojasi“, – sako G. Butėnas.

Dirbama mažiau?

Nuotolinio bendravimo programas vartotojai visuotinio užsidarymo metu naudojo tiek darbo reikmėms, tiek mokymui, tiek laisvalaikiui, o tai reikšmingai prisideda prie šių paslaugų populiarumo. Vis tik dažniausiai tik darbui naudojami įrankiai po karantino generuoja kur kas mažesnį duomenų srautą.

„Įdomu, kad, pavyzdžiui, el. pašto programa „Microsoft Outlook 365“ ir darbui skirtų programų paketas „Microsoft Office 365“ po karantino naudojami mažiau. Tokia tendencija stebina, nes šie įrankiai darbe reikalingi nepriklausomai nuo to, kokiu būdu – nuotoliniu ar tiesioginiu – dirbama. Panašu, kad tai gali būti susiję su prasidėjusiu atostogų sezonu, pasibaigusiais mokslo metais, galimai ir dėl šiuo metu padidėjusiu nedarbu šalyje“, – sako G. Butėnas.

Kiek neįprasta, kad nuotoliniu būdu darbinėms užduotims planuoti ir deleguoti skirtas įrankis „Trello“ balandžio 2 ir 3 savaitėmis naudotas net 30 proc. mažiau nei prieš karantiną. O dabar, karantinui pasibaigus, po truputį grįžta į įprastas populiarumo vėžes. Spėjama, kad tam įtakos galėjo turėti sumažėjęs didelių projektų kiekis bendrovėse – jiems valdyti dažniausiai ir naudojama ši platforma. Per karantiną pasikeitė ir užduočių pobūdis – dažnai darbus reikėdavo atlikti greitai, per daug neplanuojant, „čia ir dabar“, tad projektų valdymui labiau praversdavo kiti įrankiai.

Netikėta: „YouTube“ – mažiau populiarus nei prieš karantiną

Karantino pradžioje lietuviams dar svarbesnis nei įprastai tapo vaizdo turinys – ypač augo vaizdo įrašų ir jų nuomos platformų, taip pat kompiuterinių žaidimų populiarumas. Pavyzdžiui, „YouTube“ duomenys sudarė 60 proc. bendro „Google“ serverių duomenų prieaugio. Šis srautas išaugo įvedus karantiną, tačiau jam pasibaigus neįtikėtinai nukrito – yra net gi 15 proc. žemesnis nei prieš karantiną.

„Viena vertus, kilusi „YouTube“ populiarumo banga suprantama – namuose daugiau laiko leisti pradėję žmonės atsisuko į internete prieinamas ir įtraukiančias pramogas. Be to, ši paslauga – nemokama, tas dar labiau didina jos patrauklumą. Kita vertus, šioje platformoje sunaudojamų duomenų srauto nuosmukis neįtikėtinas – platforma netgi mažiau populiari nei iki karantino. Matyt, vartotojai kiek pavargo nuo nuolatinio buvimo namuose ir imasi kitokių laisvalaikio praleidimo būdų. Sumažėjusiam srautui įtakos turi ir puikūs vasaros orai“, – aiškina G. Butėnas.

JAV vaizdo įrašų nuomos platformos „Netflix“ duomenų srautas šiuo metu yra kiek didesnis nei prieš karantiną, tačiau lyginant su karantino laikotarpiu – susidomėjimas platforma kiek krito.

„Išmaniosios televizijos „Go3 | Bitė“ „Bitės“ tinkle suvartojamų duomenų kiekis šiuo metu didesnis 2,5 karto, lyginant su laikotarpiu karantino pradžioje, kovo mėnesio viduryje. Būtent tuo metu ir pristatėme šią paslaugą, o vartotojai turinį galėjo pasiekti karantino metu nemokamai“, – sako G. Butėnas.

„Facebook“ naudojamasi mažiau, „TikTok“ populiarumas – neblėsta

Nors „LinkedIn“ ir nėra populiariausias socialinis tinklas Lietuvoje, jo augimas karantino metu – pats didžiausias. Kovą lyginant su vasariu, naršymui šiame socialiniame tinkle išnaudota net 680 proc. daugiau duomenų. Vis tik nors po karantino šis skaičius ir susitraukė, dabar čia suvartojama apie 33 procentų daugiau duomenų.

Panaši tendencija matoma stebint ir socialinio tinklo „Facebook“ suvartojamų duomenų srautą – karantino metu feisbukas sulaukė didesnio vartotojų srauto, bet dabar platforma „Bitės“ tinkle naudojamasi netgi mažiau nei prieš karantiną.

„Kaip ir vaizdo įrašų platformų atveju, taip ir socialiniuose tinkluose žmonės dabar mažiau aktyvūs nei buvo per karantiną. Toks pokytis natūralus, nes daugiau laiko leidžiame gryname ore ar draugų kompanijoje, o ne prie išmanių įrenginių ekranų. Nepaisant to, prognozuojame, jog metų pabaigoje vartotojai mūsų tinkle bus sunaudoję maždaug 35 proc. daugiau mobiliųjų duomenų nei pernai, jų augimas – nuolatinis procesas. Vasarą jis taip pat stabiliai auga – nors po karantino vartotojai ir naršo mažiau, gerokai daugiau keliauja po Lietuvą, rečiau laiką leidžia namuose prie bevielių „WiFi“ tinklų, tad ir mobiliųjų duomenų suvartojama gerokai daugiau“, – pasakoja G. Butėnas.

Per karantiną į viršų šoktelėjęs socialinio tinklo „Instagram“ vaizdo įrašų vartojimas ir socialinio tinklo „TikTok“ populiarumas neblėsta. Abi platformos skaičiuoja iki 30 proc. didesnį duomenų suvartojimą nei balandžio viduryje.

„Tendencijos rodo, kad toks vaizdo turinys, kokį siūlo „Instagram“ ar „TikTok“ – trumpi, smagūs, „namų gamybos“ vaizdo įrašai – šiuo metu yra itin populiarus. „TikTok“ apskritai muša visus populiarumo rekordus – jau perkopė 2 milijardų atsisiuntimų ribą, o praėjusį mėnesį buvo labiausiai parsisiunčiama programėlė pasaulyje“, – pasakoja G. Butėnas.