Login to your account

Username *
Password *

2021 m. pabaigoje „Facebook“ pakeitus savo pavadinimą į „Meta“, technologijų rinka tiesiog pametė galvą dėl metavisatos. Virtualus pasaulis, kuriame galime pramogauti, susitikti su draugais ir net kaupti kapitalą, akimirksniu pradėtas vadinti ambicingiausia dešimtmečio technologija, o su ja susiję produktai sulaukdavo milžiniško žiniasklaidos dėmesio ir investicijų. Tačiau praėjus kiek daugiau nei metams nuo pirminio susidomėjimo, panašu, kad metavisatos burbulas pamažu bliūkšta.

„Per pirmuosius devynis praėjusių metų mėnesius „Meta“ patyrė rekordinį beveik 10 milijardų JAV dolerių siekiantį nuostolį ir buvo priversta atleisti 13 proc. savo darbuotojų. Nors net ir po tokio finansinio sukrėtimo kompanijos vadovo Marko Zuckerbergo ranka nesudrebėjo skirti naujo 19 milijardų JAV dolerių paketo metavisatos vystymui, nors investuotojai į tokį sprendimą žvelgia labai skeptiškai. Jų manymu, metavisata yra tik tolima utopija, o visi jos projektai kol kas primena šaudymą į taikinį užsimerkus“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Akis atmerkusi realybė

Pasak S. Tilindžio, metavisatos traukinys pastaruosius metus riedėjo varomas tokiais viliojančiais pažadais, kaip galimybė sėdint savo namuose ant fotelio nusikelti į pasimatymą Eliziejaus laukuose ar nuėjus į vietinį stadioną išbėgti į virtualią krepšinio aikštelę su skirtingose šalyse gyvenančiais draugais. Tad visiškai nenuostabu, kad masinami tokio milžiniško visuomenės susidomėjimo ant metavisatos kabliuko užkibo net ir tokie grandai, kaip BMW ir „Zara“, atitinkamai pradėję kurti skaitmeninius automobilių modelius bei drabužių linijas.

„Tikėjimas metavisata ir visas su ja susijęs optimizmas analitikams išgaravo pabandžius suskaičiuoti, kas realiai buvo nuveikta per tuos metus su trupučiu. Realybė tokia, kad iki šiol neturime 100 proc. gerai veikiančių virtualios realybės akinių, kuriais galėtume aktyviai naudotis ilgiau, nei pusvalandį ar valandą, o pademonstruotų žaidimų ir pramogų prototipų grafika menkai primena realaus pasaulio analogiją“, – vardina pašnekovas.

Vis dėlto teisybės dėlei reikia pasakyti, kad „Meta“ priklausančiai virtualios realybės akinių kūrėjai „Oculus“ per tuos metus pavyko išleisti neblogo apžvalgininkų įvertinimo sulaukusius ir daugeliui vartotojų pagaliau įperkamus „Quest 2“ akinius, o jiems sukurtas ir kritikų pasmerktas „Horizon Worlds“ žaidimas perkopė 300 tūkstančių vartotojų ribą. Nors šie produktai suteikia krislą vilties, kad minėtus iššūkius galiausiai pavyks įveikti, savo ribotumu jie tik dar kartą parodo, kaip vis dar toli esame nuo pažadėto paraleliai egzistuojančio virtualaus pasaulio.

Prisidėjo ir NFT

„Telia“ atstovo nuomone, prie metavisatos burbulo sprogimo prisidėjo ir įvairūs skaitmeninės nuosavybės projektai. Kadangi metavisatos vizionieriai labai anksti suprato, kad visavertė alternatyvi realybė negalės egzistuoti be privačios nuosavybės, rinkoje lyg po lietaus pradėjo dygti įmonės, siūlančios investuoti į nekilnojamąjį turtą metavisatoje bei įsigyti įvairių NFT (angl. Non-fungible tokens) žetonų.

Pastarasis sprendimas veikia kaip nepadirbamas nuosavybės sertifikatas, leidžiantis įrodyti, kad tam tikras skaitmeninėje erdvėje esantis daiktas priklauso konkrečiam asmeniui, bei suteikiantis teisę jį platinti, licencijuoti ar parduoti. Ši 2021 m. išpopuliarėjusi technologija netrukus buvo panaudota tiek skaitmeniniam menui, tiek fiziškai egzistuojančių objektų bei jų nuosavybės teisių perkėlimui į virtualų pasaulį.

„Viešojoje erdvėje sklando nemažai istorijų, kaip žmonės iš NFT susikrovė turtus. Pavyzdžiui, laiku į šį traukinį įšokusi interneto įžymybė Gary Vaynerchuk giriasi per 90 dienų pardavęs savo NFT paverstą vaikiškų paveikslėlių kolekciją ir iš to uždirbęs 90 milijonų JAV dolerių. Tačiau prieš porą mėnesių žlugusi kriptovaliutų, su kuriomis NFT yra tampriai susiję, prekybos įmonė „FTX“ NFT kainas pasiuntė į rekordines žemumas, o per pastaruosius metus regėjome nemažai sukčiavimo schemų, kurios investuotojams pažadėjusios didžiulę grąžą tiesiog pradangindavo investuotas lėšas“, – atskleidžia S. Tilindis.

Tik šaltas dušas?

„Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas pastebi, kad nepaisant šiuo metu juodomis spalvomis dažomų metavisatos ateities perspektyvų, tai toli gražu nereiškia, jog jai yra padėtas taškas. Dabartinis pesimizmas greičiausiai yra tik analitikų bandymas pasiųsti žinią apie tvaresnį ir racionalia logika paremtą metavisatos projektų vystymą, neignoruojant jam lėšas nešančių šių dienų realijų.

„Meta“ akcijų kritimas yra signalas M. Zuckerbergui nepražiūrėti to, kas dedasi prieš pat jo akis. Jaunimas pamažu sukasi nuo „Facebook“ bei „Instagram“ ir keliasi į „TikTok“, kuris jiems įdomesnis, nei absoliuti dauguma metavisatos projektų. Nesant tinkamos techninės bazės, jie kol kas primena bandymą vežimą statyti priekyje arklio ir apie metavisatos realijas burti iš kavos tirščių. Girdint gandus apie intensyviai kuriamus „Apple“, „Samsung“ ir įvairių kitų žinomų žaidėjų virtualios realybės prietaisus, beveik nėra abejonių, kad metavisata vieną dieną taps realybe, paprasčiausiai į ją kol kas reikėtų žiūrėti būtent kaip į ateities, o ne dabarties rinką“, – apibendrina S. Tilindis.

Nepaisant vienas po kito atsirandančių naujų socialinių tinklų, Lietuvoje populiariausiu vis dar išlieka „Facebook“, turintis daugiau nei 2 milijonus aktyvių vartotojų. Nors pastaruoju metu „Facebook“ itin dažnai sulaukia skaitmeninės rinkodaros specialistų kritikos dėl nesiliaujančių techninių problemų, panašu, kad vartotojai nuo šios platformos nusisukti neketina.

Ne paslaptis, kad būtent čia renkasi daugiausia visiems prekių ženklams reikalingos tikslinės auditorijos – šiuo socialiniu tinklu naudojasi 25 metų ir vyresni vartotojai, kurie turi didžiausią perkamąją galią. Verslams „Facebook“ palankus ir dėl to, kad čia veikia aktyvios nuorodos, dėl kurių vartotoją galima lengvai nuvesti į elektroninę parduotuvę. „Facebook“ 2023-iųjų metų tendencijas ir naujienas apžvelgia kūrybinės agentūros „Love Media“ projektų vadovė Gerda Drevininkaitytė.

Vaizdo turinys – karalius. „Facebooke“ vaizdo įrašai generuoja 135 % didesnį organinį pasiekiamumą nei įrašai su nuotraukomis, todėl nenuostabu, kad būtent tokio pobūdžio turinys ir kitais metais išliks populiariausias. Jau 2022-aisiais „Facebooke“ atsirado Reels vaizdo įrašai, tad panašu, kad ateinančiais metais jie bus tik dar aktualesni. Šiemet jau galėjome stebėti atvejus, kai vartotojams pavykdavo sugeneruoti šimtatūkstantines peržiūras vien tik organišku būdu, be jokios reklamos. Kad būtų galima pasiekti tokių rezultatų, kiekvienas prekių ženklas turėtų eksperimentuoti su kuriamu turiniu, jog atrastų vartotojams labiausiai patinkantį. Svarbu prisiminti, kad tai, kas veikia vienam, nebūtinai tiks kitam. Pirmiausia reikėtų pažinti savo auditoriją, suprasti, kokios problemos ją vargina ir tuomet, pasitelkiant vaizdo ir tekstinį turinį, padėti tas problemas išspręsti.

Dirbtinis intelektas parinks, ką matysime. Dirbtinis intelektas rekomenduos vartotojams vis daugiau nesekamo, tačiau jiems aktualaus turinio. Prognozuojama, kad net 40 % pagrindinio „Facebook“ sklaidos kanalo turinio vartotojui bus rodoma iš šaltinių, kurių jis neseka. Dirbtinio intelekto parinkto turinio tendencija atkeliauja iš „TikTok“, kurio tikslas rodyti vartotojams geriausią turinį iš visos platformos, atsižvelgiant į jų įpročius programoje. „Facebook“ vartotojai neapsiriboja tik trumpo formato vaizdo turiniu, jie pateikiami kartu su tekstiniais įrašais, nuorodomis ir naujienomis, todėl manoma, kad tai suteiks šiam socialiniam tinklui tvirtą pranašumą.

Naujienų srautas ir stories. Kitais metais matysime dar daugiau organinio turinio iš tų šaltinių, su kuriais bendraujame, įskaitant draugus ir prekių ženklus. Naujienų srautas teiks prioritetą ir rodys tuos įrašus, kurie generuos didelį įsitraukimą. Jei jums įdomesnis vaizdo turinys, savo naujienų sraute matysite daugiau tokio pobūdžio turinio. Jeigu esate labiau linkę įsitraukti į įrašus su nuotraukomis – matysite daugiau tokių įrašų. Be viso to, „Facebook“ vartotojams turi ir dar vieną naujieną – nuo šiol galima komentuoti ir pačius story, o jose paliktus komentarus matys ir visi kiti žmonės. Markas Zuckerbergas sako, kad būtent stories artimiausiu metu žais pagrindinę rolę socialiniuose tinkluose.

Tiesioginis apsipirkimas. Vartotojai nuolat skuba, jiems darosi vis svarbiau kuo greičiau apsipirkti, atliekant kiek įmanoma mažiau veiksmų. Tokią galimybę siūlo ir „Facebook“, kur apsipirkti galima trimis būdais. Pirmasis – prekių ženklo parduotuvėje, sukurtoje „Facebook“, kurią rekomenduojama turėti visiems verslams. Vartotojai čia gali įsigyti produktą, susisiekę tiesiogiai su pardavėju arba būti nukreipti į partnerio ar asmeninę internetinę parduotuvę. Antrasis būdas – „Facebook market place“, kuris veikia tarsi skelbimų portalas, kuriame žmonės, pamatę jiems patinkantį produktą, gali parašyti pardavėjui ir jį įsigyti. „Facebook“ turi didžiausią auditoriją Lietuvoje, vartotojai labai organiškai randa jiems aktualius skelbimus, tad per šį socialinį tinklą galima parduoti net greičiau ir lengviau nei per, pavyzdžiui, skelbimų portalą skelbiu.lt. Šiuo metu „Facebook market place“ aktyviai naudojasi vartotojai, parduodantys jiems nereikalingus daiktus. Na, ir trečiasis variantas – pardavinėti produktus grupėse, kai pasiūlymą mato tik tos konkrečios bendruomenės nariai. Toks būdas gali būti itin aktualus tuomet, kai produktas yra nišinis ir skirtas specifinei auditorijai.

Grupės. Dauguma „Facebook“ vartotojų yra mažiausiai 15 aktyvių grupių nariai. Šiame socialiniame tinkle grupę gali sukurti tiek pavieniai vartotojai, tiek ir prekių ženklo puslapiai. Jau visai greitai bus galima naudotis specialiai grupės bendruomenei skirtais susirašinėjimais, kur vartotojai realiuoju laiku turės galimybę kalbėtis su kitais nariais apie jiems aktualius dalykus. Šiai funkcijai kuriama ir speciali funkcija „Open to Messaging“, kuria grupės nariai galės pasinaudoti, norėdami bendrauti su kitais vartotojais. O norintieji išsamiau prisistatyti grupės profilyje, jau netrukus galės pridėti dar daugiau asmeninės informacijos skiltyje „Apie mane“. „Facebook“ įdiegė ir dar vieną naujovę – nuo šiol grupėse galima dalytis Reels vaizdo įrašais, o prieš keliant juos į grupę suteikiama galimybė įrašus dar ir patogiai redaguoti.

Influencerių turinys. Nuomonės formuotojų turinys taps aktualus ne tik „Instagrame“, bet ir „Facebooke“. 2022 metais buvo populiarios vienkartinės kampanijos ir reklaminės integracijos, kai visu turiniu influenceriai dalijosi tik savo paskyroje, pažymint prekių ženklą. Kadangi mega nuomonės formuotojų reklamos įkainiai kyla ir tampa ne visiems prieinami, 2023 metais augs nano- ir mikroinfluencerių populiarumas. Tačiau vietoj vienkartinių reklamų, kitais metais rekomenduojama su nuomonės formuotojais bendradarbiauti ambasadorystės principu, kuriant nuolatinį turinį. Taip prekių ženklai galėtų juo dalytis savo paskyrose ir jį reklamuoti, o vartotojus pasiektų kokybiškesnis turinys.

Avataro integracija. META siekia, kad vartotojai vis labiau įsitrauktų ir dalyvautų metaversijos kūrime. Skatindama avatarų naudojimą kaip skaitmeninės tapatybės formą, META tikisi didesnio žmonių aktyvumo į savo kasdienybę įtraukiant avatarus, kurie yra pagrindinis metaversijos įsitraukimo elementas. Todėl prekių ženklai jau dabar turėtų apgalvoti, kaip integruos savo produktus į šią kuriamą metaversiją.

Nuo 2014 metų „Messenger“ susirašinėjimo programėlę parsisiuntė daugiau nei 5 mlrd. vartotojų visame pasaulyje. Ši aplikacija, populiarumu nusileidžianti tik „WhatsApp“, jau kurį laiką nebėra skirta tik žinučių siuntimui, čia veikia daugybė kitų funkcijų, kaip buvimo vietos bendrinimas ar balso įrašų siuntimas. Nors didelė dalis vartotojų šia programėle naudojasi beveik kasdien, yra keletas jos galimybių, apie kurias žino tik nedaugelis.

Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto Arnoldo Lukošiaus teigimu, šios aplikacijos funkcijos padės net tik paprasčiau bendrauti, bet ir leis atrasti naujus bei įdomesnius susirašinėjimo būdus.

Privatumui programėlėje

Aktyvios būsenos slėpimas. Jeigu norite, kad kiti vartotojai nematytų, kada esate prisijungęs ir pasiekiamas, galite paslėpti žalią burbuliuką šalia savo vardo. Tam reikės kairiajame kampe spustelėti savo nuotraukos piktogramą ir pasirinkti „Active Status“. Čia perjunkite parinktį „Show when you‘re active“ (liet. Rodyti, kai esate prisijungęs) ir jūsų kontaktai nebematys, prieš kiek laiko buvote aktyvus programėlėje.

Slapti pokalbiai. Jeigu norite daugiau privatumo nuo pašalinių akių ar pernelyg smalsių draugų, būtina žinoti apie slaptus pokalbius. Norėdami juos sukurti, spustelėkite susirašinėjimo viršuje esantį kontakto vardą ir pasirinkite „Go to secret conversation“ (liet. Sukurti slaptą pokalbį“). Čia galėsite siųsti net savaime susinaikinančias žinutes – pasirinkite norimą laiką, po kurio nusiųsta žinutė tiesiog pranyks.

Pokalbių redagavimui

Kontakto slapyvardis. Jeigu į draugą kreipiatės ne vardu, o susigalvotu slapyvardžiu, galite jį naudoti ir „Messenger“ aplikacijoje. Atidarę susirašinėjimo langą, bakstelėkite kontakto vardą ir pasirinkite skiltį „Nicknames“ (liet. „Slapyvardžiai“). Čia galėsite pakeisti žmogaus ar grupės narių, su kuriais susirašinėjate, vardus. Šiuos sukurtus slapyvardžius gali keisti ir redaguoti visi pokalbio dalyviai.

Pokalbių temos redagavimas. Pokalbyje galite paprastai pakeisti pagrindinį „Like“ (liet. Patinka) jaustuką į bet kurį kitą. Norėdami tai padaryti, susirašinėjime spustelėję ant kontakto vardo, pasirinkite „Emoji“ (liet. Jaustukai) ir naudokite jums labiausiai patikusį. Taip pat lengvai galima pakeisti ir pokalbio spalvas ar tematiką. Tik šį kartą reikės spustelėti „Theme“ (liet. Tema). Naudojantis aplikacija prieš miegą, ryški balta spalva vargina akis, tad vartotojams suteikiama dar viena naudinga funkcija – tamsusis režimas. Aktyvuoti tamsųjį režimą galite spausdami ant savo nuotraukos piktogramos, pasirinkdami „Dark mode“ (liet. Tamsusis režimas) ir uždėję varnelę ant „On“ (liet. Įjungti) pasirinkimo.

Įdomesniems susirašinėjimams

Vietos bendrinimas. Jeigu norite savo buvimo vieta pasidalinti su draugais, tereikia paspausti porą mygtukų ir pasirinkti kontaktai net 60 minučių matys, kur jūs esate realiuoju laiku. Aktyvuoti šią programėlės funkciją galite spausdami pliuso ženklą kairiajame susirašinėjimo lango kampe ir pasirodžiusią rodyklėlę. Beliks spustelėti „Start Sharing Live Location“ (liet. Dalintis savo buvimo vieta“). Vietos bendrinimą galite sustabdyti bet kuriuo metu, tereiks paspausti „Stop sharing“ („Sustabdyti bendrinimą“).

Garso įrašas. Tai itin paprastas būdas greičiau pasidalinti norima informacija arba nusiųsti smagų palinkėjimą gimtadienio proga. Norėdami pradėti balso įrašą, atidarykite pokalbį ir paspaudę palaikykite mikrofono mygtuką, esantį kairėje susirašinėjimo pusėje. Norėdami atšaukti įrašymą, vilkite pirštą aukštyn, o norėdami baigti ir išsiųsti, atleiskite pirštą nuo ekrano.

Šiandien, vasario 4 d., didžiausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“ švenčia savo 16-ąjį gimtadienį. Šia proga, technologijų ekspertai dalijasi mažiau žinomais faktais apie jį.

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato 4 įdomybes apie daugiau nei 60-tyje šalių veikiantį socialinį tinklą „Facebook“‘.

  1. Tik studentams

Šiuo metu „Facebook“ yra ne tik didžiausias socialinis tinklas, bet ir trečias pagal lankomumą interneto tinklalapis visame pasaulyje – dažniau interneto vartotojai užsuka tik į „Google“ paieškų sistemą ir vaizdo įrašų platformą „YouTube“.

Tačiau iš pradžių „Facebook“ tinkle lankytis galėjo ne visi – pirmoji jo versija buvo skirta tik Harvardo, o vėliau ir kitų universitetų studentams. Tik praėjus dvejiems metams po sukūrimo, „Facebook“ tapo atviras visiems interneto vartotojams nuo 13 metų amžiaus.

  1. Vyrukas iš „thefacebook“ – Alas Pacino

Pirmaisiais savo gyvavimo metais Marko Zuckerbergo įkurtas socialinis tinklas vadinosi „thefacebook“, o jį pasiekti buvo galima apsilankius tokio paties pavadinimo internetinėje svetainėje. Jos kairiajame kampe buvo matyti blanki vyro profilio nuotrauka, papildyta vienetų ir nulių kodais.

Šį piešinėlį kūrė M. Zuckerbergo bendramokslis Andrew McCollumas, kuris „thefacebook“ vyruko nuotrauką rado tiesiog internete – akylesni internautai galėjo atpažinti, kad vyras joje buvo amerikiečių aktorius Alas Pacino.

Nuotrauką išvysti galima čia: https://en.wikipedia.org/wiki/Facebook#/media/File:Thefacebook.png

  1. Programišiau, darbas tavo!

Didžiosios pasaulio technologijų kompanijos deda daug pastangų, kad apsisaugotų nuo programišių atakų, o jei jų išvengti nepavyksta – įprastai stengiasi kuo greičiau surasti ir nubausti nusikaltėlius. Tačiau, jei kalbame apie „Facebook“ – galimi ir kiti scenarijai.

2005-aisiais studentas Chrisas Putnamas su keliais draugais sugebėjo sukurti ir paskleisti virusą, kuris daugelio „Facebook“ vartotojų paskyras pakeitė taip, kad jos atrodytų kaip kito socialinio tinklo „MySpace“ anketos. Kas atsakingas už šį pokštą vyriausiasis „Facebook“ operacijų vadovas  Dustinas Moscovitzas išsiaiškino itin greitai, tačiau jaunuolio neįdavė teisėsaugos pareigūnams, o tiesiog pasiūlė jam darbą kompanijoje.

  1. „Like“ prieš „Awesome“

Šiandien socialinis tinklas „Facebook“ yra sunkiai įsivaizduojamas be mėlynojo mygtuko „Like“ (liet. patinka), simbolizuojančio į viršų nukreiptą nykštį. Tačiau jo galėjo ir nebūti.

Pasirodo, tinklo inžinieriai iš pradžių jį ketino pavadinti „Awesome“ (liet. nuostabus, stulbinantis) vardu ir tik Markui Zuckerbergui nepritarus, jis tapo „Like“. Beje, nors šis mygtukas atsirado tik 2009-aisiais, tačiau „Omnicore“ duomenimis, jis jau buvo paspaustas daugiau nei trilijoną kartų.

„Facebook“, „Facebook Messenger“ ir elektroninis paštas – tai programėlės, be kurių daugiausiai lietuvių neištvertų nei vienos dienos. Kasdien naudojamų ir žmonėms itin reikalingų programėlių sąraše atsidūrė ir daugiau gerai žinomų pavadinimų, tokių kaip „YouTube“, „Instagram“, „Viber“, „Google Maps“, „WhatsApp“ ir kitos. Šias tendencijas atskleidė „Telia“ užsakymu atlikta internetinė Lietuvos gyventojų apklausa.

„Vis daugiau žmonių sunkiai įsivaizduoja savo dieną be išmaniojo telefono ir jame esančių programėlių, kurios padeda plėsti akiratį, bendrauti su draugais ir artimaisiais, sužinoti paskutines naujienas, orų prognozes ir kitą juos dominančią informaciją. Tai taip pat rodo, kad mobilusis internetas žmonėms tapo savaime suprantamu, kasdieniu dalyku – visos programėlės, kurias jie įvardijo kaip būtiniausias, naudoja mobiliuosius duomenis“, – pastebi Giedrė Kaminskaitė-Salters, „Telia“ tiesioginių ir skaitmeninių kanalų vadovė.

Tiesa, tarp išmaniųjų telefonų savininkų buvo ir tokių, kurie neturi populiariausių programėlių, bet tokių žmonių – tik 7 procentai.

Daugiausiai, net 48 proc. apklaustųjų, nurodė, kad nei dienos neištvertų be „Facebook“, 38 proc. – be „Facebook Messenger“, o 33 proc. – be elektroninio pašto programėlės. Į reikalingiausių programėlių sąrašą taip pat pateko bankų aplikacijos (18 proc.), „YouTube“ (14 proc.), orų programėlės (12 proc.) ir „Instagram“. Pastaroji programėlė ypač svarbi 18–29 metų amžiaus respondentams.

Apklausos dalyvių pasiteiravus, kokią programėlę jie pirmiausia įsijungia ryte, daugiausiai žmonių, 32 procentai, įvardijo tą pačią „Facebook“, antroje vietoje liko el. paštas (17 proc.), trečioje – orų programėlė (15 proc.). Taip pat daug žmonių rytais pirmiausia patikrina, ar gavo naujų žinučių į „Facebook Messenger“ (13 proc.), įsijungia naujienų portalų programėles (5 proc.) ar savo mėgstamą žaidimą (4 proc.).

Jauniausi apklausos dalyviai, nuo 18 iki 29 metų, dažniau nei kiti rytais įsijungia „Facebook Messenger“ ir „Instagram“ programėles, vyriausi (50–60 metų) – tikrina orų prognozes ir el. paštą.

Beje, nors banko programėles daug žmonių įvardijo kaip vienas svarbiausių, rytais tikrinti savo sąskaitos likučių ar atlikti pavedimų jie neskuba – šios programėlės nebuvo įvardintos tarp tų, kurias žmonės įsijungia vos atsikėlę. Tik pavieniai respondentai iš pat ryto telefone įsijungia ir „YouTube“, interneto naršyklę, socialinius tinklus „Pinterest“ ar „LinkedIn“.

„Dažnas iš mūsų telefone turime po kelias dešimtis programėlių, bet tik keletas jų mums yra svarbiausios ir ši apklausa išskyrė būtent jas. Pirmenybę žmonės teikia socialiniams tinklams, bendravimui su draugais ir artimaisiais – juk ir pačių telefonų pirminė paskirtis buvo būtent tokia. Taigi, keičiasi tik būdai ir priemonės“, – sako G. Kaminskaitė-Salters.

Gyventojų apklausą apie mobiliuosius telefonus ir jų pasirinkimą „Telia“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Kantar“. Apklausa buvo vykdoma internetu šių metų vasarį, o joje dalyvavo 1 018 respondentų (18–60 metų amžiaus) iš visos Lietuvos.

Puslapis 1 iš 2