Naujieji metai daugeliui prasideda ne tik pažadais, bet ir noru susitvarkyti – tiek galvoje, tiek namuose. Tvarka namuose dažnai tampa simboline naujo etapo pradžia: atsikratome nereikalingų daiktų, atgaiviname erdves ir sukuriame aplinką, kurioje lengviau kvėpuoti.

Didžiausia netvarka – spintose

D. Britanijoje atlikta apklausa atskleidė, kas tampa didžiausia daugelio namų netvarkos priežastimi. Net 54 procentai britų prisipažino, kad namuose laiko rūbų, kurių niekada nedėvi. Kiti dažniausiai besikaupiantys namų erdvės „vagišiai“ – knygos, nereikalingi popieriai, namų dekoracijos ar nenaudojama smulki buitinė technika. Ekspertai pataria pradėti būtent nuo jų, o viską, kas nenaudojama – atiduoti ar parduoti internetu.

Susikaupusią tekstilę, galanterijos gaminius , minkštus žaislus , kurie jau nėra tinkami perleisti kitiems, sandariai supakavus į maišelius galima palikti tekstilės rūšiavimo konteineriuose, o kai kurios parduotuvės suteikia nuolaidą kitam apsipirkimui, atnešus nebenaudojamos tekstilės.

Tvarkant rečiau naudojamus stalčius ar spinteles neretai paaiškėja, kad namuose laikome ir senų, jau nebenaudojamų išmaniųjų įrenginių. Mobiliuosius telefonus ar kitus įrenginius, kurių jums nebereikia, galite perleisti šeimos nariams ar parduoti.

Sugedusius, sudaužytus įrenginius svarbu mesti tik į elektronikai skirtus konteinerius. Tačiau tuos, kurie dar veikia, galima pristatyti ir į mobiliojo ryšio operatoriaus saloną. Pavyzdžiui, „Tele2” salonuose toks įrenginys gali būti iškeistas į nuolaidą naujam. Kuo geresnės būklės senas įrenginys – tuo didesnė nuolaida naujam.

„Visi siekiame ir sutaupyti, ir elgtis atsakingai aplinkos atžvilgiu. Pasirinkę keitimą, klientai gali būti ramūs, kad jų senasis telefonas bus atsakingai perdirbtas arba gaus antrą gyvenimą“, – teigia „Tele2“ įrangos pardavimų vadovė Laura Saulėnaitė-Laukienė.

Laikymo sprendimai – be papildomų pirkinių

Tvarkantis dažnai atrodo, kad reikia naujų dėžių ar organizatorių, tačiau dažniausiai viskas jau yra namuose. Batų dėžės, telefonų pakuotės, stiklainiai ar skardinės puikiai tinka smulkiems daiktams. Nebūtina pirkti etikečių – užtenka paprastų lipdukų ar net ranka užrašytų lapelių.

Vakuuminiai maišai – vienas iš nedaugelio dalykų, kurių nepasigaminsi pats, tačiau jie padeda sutaupyti daug vietos, ypač laikant sezoninius drabužius.

Pirkite apgalvotai – neskubėkite su didesniais pirkiniais

Jei reikia įsigyti brangesnį daiktą, pavyzdžiui, dulkių siurblį ar aukšto slėgio plovyklą, verta palyginti kainas skirtingose parduotuvėse ir neskubėti. Dažnai akcijos kartojasi, o kainų skirtumai būna reikšmingi. Kilimų valymo aparatai ar kiti specializuoti įrenginiai dažnai neatsiperka, jei juos naudojate retai. Tokiais atvejais verta pasidomėti nuoma arba paklausti draugų, kaimynų. Net jei atsilyginsite simboliškai, vis tiek sutaupysite.

Natūralu nereiškia – visiškai nepavojinga

Nors dažnai sakoma, kad naminės valymo priemonės neturi „chemijos“, svarbu suprasti: jos veikia būtent todėl, kad turi aktyvių cheminių savybių. Pavyzdžiui, mikrobangų krosnelę ar orkaitę galima valyti citrina. Į dubenį su vandeniu įspauskite citrinos sulčių arba įmeskite žieveles, pakaitinkite, o paskui leiskite atvėsti – garai suminkštins nešvarumus. Tačiau citrinos rūgštis gali pažeisti metalinius paviršius, todėl ją naudokite atsargiai.

Tas pats galioja ir actui. Nors jis dažnai siūlomas kaip „stebuklinga“ priemonė, jis gali pakenkti guminiams tarpams, akmens ar granito paviršiams, veidrodžiams ar kai kuriems buitiniams prietaisams. Jei abejojate – geriau pasidomėkite iš anksto, nei rizikuokite brangiu remontu.

Išmanųjį telefoną dauguma mūsų tikriname vos tik atsiradus progai – laukdami eilėje, trumpam sustoję gatvėje ar net be jokios aiškios priežasties. Tyrimai rodo, kad telefonus tikriname beveik 100 kartų per dieną. Todėl išmanieji telefonai sparčiai tampa viena dažniausiai naudojamų technologijų žmonijos istorijoje ir neišvengiamai formuoja mūsų kasdienybę.

Technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad būtent dėl šios tendencijos įvairių įrenginių, ypač išmaniųjų telefonų, ekranų kokybė šiandien tampa ne vien techniniu, bet ir elgseną formuojančiu veiksniu.

Pasak jos, siekiama kurti greitesnius, aiškesnius ir jautresnius ekranus, kurie padėtų vartotojams efektyviau atlikti užduotis ir neskatintų ilgesnio nei būtina buvimo prie ekrano, nes tai gali nulemti įvairius trumpalaikius ar ilgalaikius nervų sistemos sutrikimus.

Šiandien išmaniuosiuose telefonuose taip pat prieinami technologiniai sprendimai, leidžiantys sąmoningiau valdyti naudojimąsi įrenginiais ir mažinti galimą neigiamą poveikį sveikatai.

„Pavyzdžiui, ekrano funkcijos, skirtos akių komfortui, padeda sumažinti mėlynosios šviesos poveikį – tam gali būti pasitelkiamas nakties režimas (angl. Night Mode) ar akių apsaugos funkcija (angl. Eye Comfort Shield). O prie ekrano praleidžiamo laiko kiekį padeda kontroliuoti naudojimosi programėlėmis limitai, kuriuos kiekvienas varototojas gali nusistatyti pagal savo poreikius“, – teigia E. Tamelytė.

Nuolatinis „scrollinimas“ skatina priklausomybę

Psichikos sveikatos specialistai ir neurologai pastebi, kad nuolatinis naršymas telefone aktyvina dopamino atlygio sistemą – tą pačią, kuri susijusi su azartiniais lošimais ar kitomis priklausomybėmis. Kiekvienas pranešimas, „patinka“ paspaudimas ar naujas vaizdas suteikia trumpą malonumo impulsą, palaipsniui treniruojant smegenis tikėtis nuolatinės stimuliacijos.

Su Pasaulio sveikatos organizacija bendradarbiaujantys specialistai perspėja, kad elgesio priklausomybės gali būti ne mažiau trikdančios nei cheminės priklausomybės.

„Vis dažniau pastebime, jog dalis žmonių telefonais naudojasi ne todėl, kad tai teiktų malonumą ar naudą, bet todėl, kad jų nebuvimas sukelia nerimą. Tai ženklas, kad išmaniųjų telefonų naudojimas, paskatintas sąmoningo pasirinkimo, virsta nevalingu nervų sistemos įpročiu“, – prideda „Samsung“ komunikacijos vadovė.

Akių gydytojai, miego specialistai ir psichiatrai vis dažniau susiduria su problemomis, kurios prieš dešimtmetį dar nebuvo tokios paplitusios. Tarp jų – miego sutrikimai dėl vėlyvo ekranų naudojimo, padidėjęs nerimas, nuolatinis vidinis nerimastingumas, dėmesio koncentracijos sunkumai bei vadinamasis fantominės vibracijos sindromas, kai žmogui atrodo, jog telefonas vibruoja, nors jokio pranešimo nėra.

Siekia ne riboti, o efektyvinti naudojimą
Tiesa, specialistai nekviečia atsisakyti telefonų. Jų žinutė kur kas tikslesnė: svarbu neleisti technologijoms perimti nervų sistemos kontrolės. Būtent čia vaidmenį atlieka konkrečios išmaniųjų funkcijos, pastaruoju metu vis labiau susijusios su dirbtiniu intelektu.

„Kai telefoną tikriname dešimtis ar šimtus kartų per dieną, reikšminga tampa kiekviena sekundė. Tam, kad pavyktų sumažinti ekrano poveikį kasdienėje veikloje, galima pasitelkti balso asistentą – jis leidžia gauti informaciją ar atlikti paprastas užduotis net nepažvelgus į ekraną. Be to, efektyvinti užduočių atlikimą telefonu gali padėti ir įvairios „Galaxy AI“ dirbtinio intelekto funkcijos – nuo žymiai paprastensės paieškos būdų, tokių, kaip pavyzdžiui, „Paieška apibraukiant“ iki patogių straipsnių vertimų, jų santraukų ir daug kitų galimybių – jos sukurtos būtent tam, kad kasdienis naudojimasis telefonu taptų dar sklandesnis, paprastesnis bei greitesnis.“

Kaip pabrėžia E. Tamelytė, technologijų kompanijų tikslas niekada neturėtų būti ilgesnio išmaniųjų telefonų naudojimosi skatinimas. Priešingai – siekis padėti žmonėms greitai atlikti tai, kas būtina, ir grįžti prie gyvenimo už ekrano ribų.

„Mes taip pat netikime, kad sprendimas yra raginti žmones naudotis telefonais mažiau ar jų atsisakyti – ši technologija jau neišvengiamai tapo žmonių kasdienio gyvenimo dalimi. Mūsų tikslas yra maksimaliai mažinti trikdžius naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, kad žmonės galėtų aiškiai matyti, greitai veikti, o sklandžiai atlikus užduotis – ramiai padėti telefoną į šalį“, – teigia „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė.

Ji priduria, kad atsakingos technologijos šiandien yra ne tos, kurios nuolat reikalauja žmogaus dėmesio, o tos, kurios padeda jį sutelkti į tai, kas iš tiesų svarbiausia.

Kas būtų, jei sprendimą, turintį realių pasekmių žmogaus gyvenimui, priimtų ne pareigūnas ar teisėjas, o dirbtinis intelektas? Viešojoje erdvėje tokia situacija vis dar dažnai pristatoma kaip pavojingas eksperimentas. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad realus pavojus gali slypėti ne ten, kur esame įpratę jo ieškoti.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakulteto profesoriaus dr. Mindaugo Kiškio moksliniame straipsnyje, publikuotame tarptautiniame mokslo žurnale Sustainable Futures, akcentuojama nepatogi mintis: vertinant sprendimų kokybę, dirbtinis intelektas (DI) jau šiandien dažnai nenusileidžia žmogui, o kai kuriais atvejais jį pranoksta. Ne todėl, kad būtų „protingesnis“, bet todėl, kad sprendimus priima be emocijų, nuovargio ir išankstinių nuostatų.

„DI sprendžia taip pat kaip žmogus, tik geriau – nuosekliau ir objektyviau“, – teigia profesorius.

Ši išvada grindžiama ne pavieniu eksperimentu, o tarptautinių empirinių tyrimų apžvalga, apimančia skirtingas sritis: nuo socialinių paslaugų paskirstymo iki rizikos vertinimo teisėje ar finansuose. Kadangi DI šiose srityse jau realiai naudojamas, straipsnyje keliamas klausimas, ar jo sprendimų kokybę vertiname remdamiesi duomenimis, ar vis dar labiau – įpročiais ir baimėmis.

Problema ne DI, o žmogaus sprendimai

Nepaisant augančių įrodymų, visuomenės reakcija į DI sprendimus išlieka emocinga. Pasak prof. dr. M. Kiškio, viena pagrindinių to priežasčių – baimė tapti nereikalingu. Dirbtinis intelektas dažnai suvokiamas ne kaip įrankis, o kaip konkurentas, galintis atimti žmogaus sprendimo galią.

Prie to prisideda ir įprotis labiau pasitikėti žmogumi vien todėl, kad jis yra žmogus. Nors žmogaus sprendimų motyvai dažnai būna neaiškūs, prieštaringi ar nulemti atsitiktinių aplinkybių, jie vis tiek laikomi patikimesniais nei algoritmo sprendimai. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į paradoksą: vadinamoji žmogaus sprendimų „juodoji dėžė“ neretai būna ne mažiau, o kartais net labiau nepermatoma nei DI sistemų veikimo logika.

Žmonių sprendimus veikia nuovargis, spaudimas, nuotaika, ankstesnės sėkmės ar nesėkmės, net paros metas. Jei žmogus padaro klaidą, jis dažnai linkęs ją kartoti. Dirbtinio intelekto atveju ištaisyta klaida paprastai nebesikartoja.

Įsivaizduokime situaciją, socialinės paramos skyriuje du pareigūnai, vertindami identiškus prašymus, priima skirtingus sprendimus, vienas – ryte, kitas – po įtemptos darbo dienos. Abu sprendimai „žmogiški“, tačiau jų pasekmės pareiškėjams skiriasi. DI sistema tokioje situacijoje taikytų tas pačias taisykles visiems, nepriklausomai nuo nuotaikos ar nuovargio.

Kai klysta žmogus – „žmogiška“, kai DI – skandalas
Straipsnyje taip pat išryškinama tendencija, kad DI dažnai tampa patogiu „atpirkimo ožiu“. Kai sprendimas pasirodo neteisingas, kaltė neretai suverčiama technologijai, nors įsigilinus paaiškėja, kad klaida kilo dėl žmonių nustatytų taisyklių, prastų duomenų ar netinkamo sistemos naudojimo.

Viešose diskusijose DI dažnai lyginamas ne su realiu, klystančiu žmogumi, o su idealiu, racionaliai priimančiu sprendimus. Toks palyginimas iškreipia diskusiją ir kuria nepagrįstus lūkesčius žmogaus sprendimams. Pasak profesoriaus, žmonės apskritai linkę ieškoti išorinių kaltininkų savo pačių klaidoms, o DI šiuo atveju tampa lengvu taikiniu.

Straipsnyje dirbtinis intelektas apibūdinamas kaip kolektyvinio žmonių intelekto forma – daugybės žinių, patirčių ir sprendimų modelių visuma. Būtent tai leidžia jam tam tikrose situacijose pranokti pavienį individą ir sumažinti sprendimų „triukšmą“, būdingą žmogui.

Ne ateitis, o dabartis

Svarbi tyrimo mintis – nepasitikėjimas dirbtiniu intelektu pats savaime nėra dorybė. Sudėtingose situacijose žmogaus įsikišimas kartais ne sumažina, o padidina klaidų tikimybę. Tai ypač reikšminga socialinėse ir teisinėse srityse, kur sprendimų kaina – realūs žmonių likimai, o nenuoseklumas pats savaime tampa neteisybės forma.

Kartu straipsnyje pabrėžiama, kad DI nėra neklystantis autoritetas. Jo sprendimams vertinti turi būti taikomi tie patys skaidrumo, atsakomybės ir proporcingumo kriterijai kaip ir žmogaus sprendimams, Tuo tarpu pranašumas priklauso nuo konteksto, duomenų kokybės ir aiškiai apibrėžtų taikymo ribų.

Kaip apibendrina prof. dr. M. Kiškis, tai nėra ateities scenarijus. Tai – dabartis. O tyrimo žinutė visuomenei skamba taip: dirbtinis intelektas jau dabar gali priimti ne blogesnius, o dažnai ir geresnius sprendimus nei vidutinis žmogus. Klausimas nebėra „ar galime tuo patikėti“, o „ar galime sau leisti to nepastebėti“.

Dirbtinio intelekto (DI), biometrinių technologijų ir natūralios kalbos apdorojimo sprendimų vystytoja „Neurotechnology“ sukūrė „Neurotechnology AI Platform“ įrankį, skirtą natūralios kalbos apdorojimo (angl., Natural Language Processing arba NLP) užduotims lietuvių kalba atlikti.

Debesijoje veikiantis sprendimas geba – šneką paversti tekstu, o tekstą – šneka ir padės organizacijoms automatizuoti didelius tekstinių bei garsinių duomenų srautus. Tikimasi, kad platforma supaprastins dirbtinio intelekto sprendimų taikymą lietuvių kalba.

„Sukūrėme šią platformą, kad mūsų kuriamos natūralios kalbos apdorojimo technologijos būtų lengviau prieinamos Lietuvos rinkai“, – teigė Vytas Mulevičius, „Neurotechnology“ DI sprendimų vystytojas. – „Įrankiu paprasta naudotis, nes norėjome, kad platforma būtų paranki vartotojui, o jos valdymas – nesudėtingas”.

„Neurotechnology AI Platform“ turi balso sintezės (angl., text-to-speech) ir balso transkripcijos (angl., speech-to-text) funkcijas. Šios funkcijos yra pasiekiamos per aplikacijų programavimo sąsają (angl., application programming interface arba API) arba interneto sąsają (naudojant pasirinktą interneto naršyklę).

Balso transkripcijos įrankis yra daugiakalbis, tad palaiko ne tik lietuvių, bet ir latvių, estų bei anglų kalbas. Vartotojai gali įkelti garso įrašus arba juos įrašyti tiesiogiai platformoje, norėdami gauti transkripciją nedelsiant. Be to, paslauga teikia kalbėtojų atskyrimo funkciją, kad transkribuotame tekste būtų aiškiai atskirti skirtingi kalbėtojai. Tuo tarpu, balso sintezės funkcija paverčia rašytinį tekstą sakytiniu balso įrašu, pasirenkant vieną iš septynių balsų, įgarsinančių tekstą lietuviškai.

Siekiant užtikrinti, kad platforma būtų prieinama visiems – nuo individualių vartotojų iki didelių organizacijų, „Neurotechnology“ siūlo lanksčią, kreditais paremtą kainodarą, pritaikytą įvairių įmonių poreikiams. Norintys išbandyti „Neurotechnology AI Platform“ gali apsilankyti adresu platform.neurotechnology.com.

Plačios pritaikymo galimybės

„Neurotechnology AI Platform“ sukurta siekiant pagreitinti procesus įvairiose pramonės šakose, automatizuojant rankinę duomenų įvestį. Žiniasklaidos ir medijų sektoriuje šis įrankis gali palengvinti subtitrų ruošimą ir garsinio turinio transkripciją. Verslo ir klientų aptarnavimo skyriai šią platformą gali naudoti greitesnei susitikimų analizei ir telefoninių pokalbių nuorašams, o viešojo sektoriaus ir teisėsaugos institucijos šią technologija gali pasinaudoti dokumentuojant teismo posėdžius ar susitikimų sesijas.

Įmonė taip pat siūlo „Neurotechnology AI SDK“ – programinės įrangos kūrimo rinkinį, kuris leidžia kurti individualizuotus natūralios kalbos apdorojimo sprendimus vietinėje infrastruktūroje.

Jau žinome, kad šiais metais sulauksime dulkių siurblių robotų, kurie lipa laiptais ir randa pamestus auskarus, išmanios LEGO plytos ir net klaviatūros kompiuteriui, kuri pati ir yra kompiuteris. „O kaip su telefonais? Negi mitas, kad šansų sulaukti kažko netikėto ir naujo čia yra mažiau nei atrasti naujovę mokyklos valgyklos meniu, yra tiesa? Trumpas atsakymas – ne!“ – anonsuoja Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas. Komentare jis apžvelgia, kas laukia ir ko galime tikėtis 2026-aisiais telefonų rinkoje.

Klaviatūros sugrįžimas

„CLICKS Communicator“. Ar galėsime 2026-uosius pavadinti telefonų klaviatūrų sugrįžimo metais – parodys ateitis. Tačiau nostalgija „Blackbery“ ir laikams, kai rinkdami tekstą galėjome pajusti kiekvieną paspaudimą, akivaizdi.

Startuolis iš Londono „Clicks“, išgarsėjęs savo klaviatūromis išmaniesiems, kurias galima prijungti kaip priedą, nutarė žengti toliau ir pristatė visą telefoną su klaviatūra. „CLICS Communicator“ siūlomas, kaip antrasis, specialiai susirašinėjimui skirtas, telefonas prie jau turimo, tačiau be problemų veiks ir kaip pagrindinis. Telefone suksis „Android 16“, yra dvi kameros, 4,03 colių AMOLED ekranas, yra net ausinių lizdas. Jei jau nostalgija, tai kodėl ne? Prekyboje jis turėtų pasirodyti vasario 27 d., bet galima rezervuoti ir iš anksto, čia (https://www.clicksphone.com/en/communicator).

„UNIHERTZ TITAN 2 Elite“. „TITAN 2 Elite“ nėra pirmas panašus „Unihertz“ kūrinys – viešojo finansavimo modelį pasirinkę kūrėjai turėjo ne vieną panašų projektą „Kickstarter“, tad šis, stačiakampio užapvalintais kraštais formos telefonas kvadratiniu 4 colių įstrižainės ekranu yra tiesiog naujausias, plonesnis ir kompaktiškesnis, jų kūrinys. Jei ne klaviatūra ir kitokia forma, tai būtų įprastas 5G „Android“ telefonas, su „MediaTek“ procesoriumi, kameromis ir t.t. Praeitas modelis, „Titan 2“, turėjo antrą ekraną nugarėlėje, tris kameras, 5050 mAh bateriją, neturėjo ausinių lizdo ir kainavo 399 JAV dolerius, tad ir dabar galime tikėtis kažko panašaus.

Mažiau telefono – daugiau interneto

„IKKO MindOne Pro“. Šis telefonas būtų kredito kortelės dydžio, tik yra kiek platesnis ir storesnis (nors 8,9 mm tikrai ne taip ir daug). Tuo įstabiau, kiek visko sutilpo į 8,9 cm aukščio ir 7,2 cm pločio išmanųjį. Telefonas turi tik vieną kamera, tačiau tai puiki 50 MP „Sony“, kuri yra atverčiama ir fiksuojama bet kokiu kampu, tad tiks ir asmenukėms, ir panoramoms. Nedidelį „MindOne“ AMOLED ekraną saugo beveik deimanto tvirtumo safyro stiklas. Be to, telefonas leis naudotis internetu iškart jį įjungus, be jokių sutarčių ar planų. Čia įdiegta virtuali vSIM veik daugiau nei 140 šalių veiks, o Pro modelio savininkai daugiau nei 60 pasaulio regionų dirbtinio intelekto paslaugoms – vertimui realiu laiku, asistentui, apibendrinimams ir t.t. – internetu naudotis be jokio mokesčio. Yra ir įprastas nano SIM kortelės lizdas, tad ramu.

Kitas telefono, kurį jau galima užsisakyti už 378 Eurus (https://ikko.com/products/mind-one-phone) privalumas – susitelkimo režimas. Šalia įprastos „Android“ sistemos čia sukasi IKKO AI OS, leidžianti sukurti palankią aplinką susitelkimui ir produktyvumui be pašalinių trukdžių. Tai paverčia jį patogiu įrankiu darbo susitikimams bei studijoms. Ir galiausiai – klaviatūrą (panašu, tai tikrai 2026 m. mada). Už 79 eurus galima įsigyti specialiai šiam telefonui skirtą dėkliuką-klaviatūrą, su papildoma baterija, ausinių lizdu ir klasikinio „BlackBerry“ vartotojo potyriu. Atrodo tikrai gerai, ar ne?

Kitoks ekranas

„TCL NXTPAPER 70 Pro“. Kai TCL kompanija tvirtina, kad tapo naujų ekranų technologijų diegimo lydere – sunku nesutikti. Sukūrė sulenkiamą ekraną netrukus pasirodysiančiam „Motorola“ telefonui „Razr Fold“, išsivyniojantį OLED ekraną koncepciniam „Lenovo“ žaidimų kompiuteriui „Legion Pro Rollable“ ir netgi pristatė telefoną, kurio ekranas iš esmės kitoks, nei visų kitų.

Vasarį prekyboje pasirodysiantis „TCL NXTPAPER 70 Pro“ išsiskiria tuo, kad jo ekranas idealiai imituoja popierių – yra visiškai matinis, spalvos jame atvaizduojamos ne taip agresyviai, net naudojant rašiklį ekrano paviršiaus šiurkštumas puikiai atkartoja tikrą popierių. Negana to, šis ketvirtos kartos NXTPAPER ekranas iš esmės yra trys ekranai viename. Fizinis režimų jungiklis leidžia įjungti vieną iš trijų nustatymų: įprastą „spalvoto popieriaus“, nespalvoto vaizdo „rašalo popieriaus“ ir „Max Ink“, kuris telefoną tiesiog paverčia elektronine knygų skaitykle elektroninio rašalo ekranu.

Telefonų su integruotu antru ar pagrindiniu rašaliniu ekranu jau yra buvę ir jie netapo sensacija, tačiau kol kas neteko matyti telefono, kur abu ekrano tipai yra viename.

„Max Ink“ režime skaityti tekstus ekrane bus galima septynias dienas, o budinčiu režimu telefonas veiks beveik mėnesį. Ir kitaip nei knygų skaityklėje, čia veiks dirbtinio intelekto įrankiai padedantis dirbti su informacija.

Minimalus išmanusis – maksimalus saugumas

MC03. Pagrindinė 2008 m įkurtos šveicarų kompanijos „Punkt“ idėja – siūlyti alternatyvą tiems, ką išvargino šiuolaikinės technologijos. Taigi, suprantama, kodėl siūlo minimalistinį žadintuvą ar kalkuliatorių primenantį telefoną MP02, su daugybe mygtukų. Keisčiau, kad tiems, kas nekenčia išmaniųjų, siūlo išmaniuosius 5G telefonus. Naujausią, prabangesnį MC03 (699 Eurai), jau galima užsisakyti Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Flagmanas skirtas bėgantiems nuo technologijų atrodo įpratai – 120Hz OLED ekranas, kamera, IP68 atsparumas, 5200 mAh baterija. Tik įjungę pamatysime ne programėlių ikonas, grafiką, o nuobodžiausią įmanomą vartotojo sąsają – tekstu surašytas nuorodas į funkcijas ir aplankus.

Mat telefone sukasi unikali operacinė sistema „AphysOS“, kuri sprendžia vienintelę užduotį – užtikrina maksimalų saugumą. Jokio sekimo ar informacijos nutekėjimo. Vartotojas gali pasirinkti naudotis viena iš dviejų zonų – idealiai saugia, kur veikia tik „Punkt“ patvirtintos programos, paštas, VPN ir t.t., arba „Laukinio tinklo“, kur galima naudotis viskuo įprastai. Būtų patrauklus sprendimas, jei ne vienas „bet“ – įsigiję telefoną juo nemokamai galėsite naudotis metus, o po to atsiras 9,99 Eur mėnesio (ar 199 Eur už 5 metus) abonentinis mokestis. Logiška – nieko pasaulyje nėra nemokamo, tad jei paslaugų neapmoka reklama, ar jūsų duomenys, teks apmokėti piniginei. Tik sunku patikėti, kad tai padės privilioti bent kiek didesnį vartotojų skaičių.

Nebeprisidaugialankstydavusiųjų džiaugsmui

„Samsung Galaxy Z TriFold“. Nors mūsuose nematytas, Pietų Korėjoje šis modelis su du kartus sulenkiamu ekranu pasirodė praeitų metų pabaigoje. Europai dar tik žadama 2026 m. naujovė, nors atrodo labiau egzotiška nei prasminga, naudotojui gali būti netgi naudingesnė už įprastą vieną kartą sulenkiamą „Fold“. Juolab, kad sulankstyti jie labai panašūs, turi tokį patį 6,5 colių pailgintą ekraną, tik „TriFold“ juntamai storesnis. Pakanka išlanksčius ekrane paleisti bet kokį vaizdo turinį ir pasidarys aišku, kad antras vyris bei papildomas lenkimas – pasiteisina.

Įprastas „Fold“ juntamai patogesnis už paprastą telefoną naršant internete, tačiau didžioji dalis beveik kvadratinio ekrano nėra išnaudojama žiūrint vaizdo turinį. O štai triskart atlenkę ekraną jau gauname tikrą planšetinį kompiuterį, kuris daug patogesnis vaizdo turinio žiūrėjimui. Aišku, yra abejonių ar daugiau lenkimų nepakenks konstrukcijos tvirtumui, tačiau tai galėsime įvertinti, kai modelis mus pasieks.

Lankstomų ekranų gerbėjai šiais metais nekantriai laukia ir „Apple“ naujovių pristatymų. Po daugybės metų gandų, dabar jau sklinda... labiau įtikinantys gandai apie sulenkiamą „iPhone“ šiais metais. Nors sako, kad gandai pagrįsti nutekinta vidine informacija, kol kas tik tiek ir težinoma, tad prieš šaukdami „Op“ vis tik palauksime griovio.

Robotas kišenėje?

HONOR ROBOT PHONE. Ko nei laukėme, nei prašėme, nei tikėjomės, tai telefono, kuris moka judinti, nukreipti ir valdyti savo „akį“, lyg koks mini „Wall-e“ robotukas iš filmuko. Tačiau HONOR jau praeitais užsiminė apie šį telefoną, Las Vegase vykusioje CES jį pademonstravo, o Barselonoje vyksiančioje MWC žada pristatyti.

Iš esmės, tai telefonas, kurio galinė kamera turi giroskopinį stabilizatorių, vadinamą gimbalą. Jis atsilenkia ir atrodo, lyg mažytė rankytė, kuri gali sukioti kamerą bet kokiu kampu. Idėja įdomi – vaizdo turinio kūrėjai dažnai perka tikrai brangų ir nelabai patogų atskirą gimbalą savo telefonui, o čia viskas viename. Be to, nuo kokio „DJI GIMBAL OSMO“ šis skiriasi tuo, kad valdomas dirbtinio intelekto pats gali sekti objektus ir rinktis kadrus. Kažko daugiau kol kas ir nežinome. Bet telefonas-robotas kišenėje, jau šis tas. Įdomu, kas toliau – telefonas-robotas-dulkių siurblys, kuris gavęs žinutę pats atbėga pas savininką? Kodėl gi ne.

2026-ieji finansų pasaulyje bus ramybės paieškų metai. Po kelerių intensyvių metų su didžiule infliacija, o vėliau ir su technologiniu dirbtinio intelekto (DI) sprogimu, šiandien mes nebeieškome stebuklingų būdų praturtėti per naktį. Naujausi Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys rodo įdomią tendenciją: 2025 m. Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo indeksas pasiekė 46 balus iš 100. Tai aukščiausias rodiklis nuo 2019 m., rodantis, kad mes vis geriau suprantame „finansinę higieną“ – biudžeto planavimo ir taupymo svarbą. Tai reiškia, kad žmonės vis dažniau ieško stabilumo, automatizacijos ir įrankių, kurie leistų apie pinigus galvoti mažiau, bet juos valdyti efektyviau, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.

Dirbtinis intelektas kaip asmeninis finansų patarėjas

„ChatGPT“, „Gemini“ ir kiti DI modeliai 2026-aisiais tampa strateginiais partneriais – juos naudoja vis didesnė dalis gyventojų, tiesa, kai kurie pamiršta, kad tai daryti galima ne tik gaminant maistą, bet ir planuojant finansus. Svarbiausia – mokėti tinkamai paklausti.

Todėl banko „Bigbank“ marketingo skyriaus vadovė Greta Songinienė dalinasi išsamiomis užklausomis, kurias, šiek tiek papildę ar pakeitę, galite nukopijuoti tiesiai į pokalbio su DI langą, kad gautumėte realios naudos.

Išlaidų „auditas“ ir optimizavimas:

„Tu esi patyręs asmeninių finansų konsultantas ir analitikas, dirbantis su realiais žmonių biudžetais. Aš esu [įrašyti amžių] metų [įrašyti profesiją], [įrašyti šeiminę padėtį], gyvenu Lietuvoje. Mano mėnesio pajamos yra [suma] Eur, o pagrindinės išlaidos tokios: nuoma / paskola [suma], transportas [suma], maistas [suma], pramogos [suma]. Noriu sutaupyti papildomai [suma] Eur per mėnesį, bet nenoriu visiškai atsisakyti socialinio gyvenimo. Remdamasis šia informacija, mūsų praeities pokalbiais, 50/30/20 taisykle ir Lietuvos pragyvenimo išlaidų kontekstu, sudaryk man detalų realistišką biudžeto planą ir pasiūlyk penkias konkrečias sritis, kur galėčiau sumažinti išlaidas be didelio skausmo, taip pat pateik realistišką 30–90 dienų veiksmų planą.“

Didelio pirkinio (automobilio ar būsto) planavimas:

„Tu esi profesionalus strateginis finansų planuotojas. Tavo užduotis – padėti man kuo greičiau, bet protingai sutaupyti konkrečiam didesniam pirkiniui, nekenkiant mano finansiniam stabilumui. Aš planuoju po [x] metų pirkti [daiktas (pvz., automobilį)], kurio vertė – apie [suma] Eur. Šiuo metu turiu [suma] Eur santaupų, o mano pajamos siekia [suma] Eur. Nenoriu atsisakyti šių dalykų ir patogumų: [įvardyti veiklas ar svarbius pirkinius]. Sukurk man taupymo planą: kiek tiksliai turiu atidėti kas savaitę, kad pasiekčiau tikslą? Į skaičiavimus įtrauk galimą 2–3 proc. metinę infliaciją ir pasiūlyk, kur geriausia laikyti šiuos pinigus (pvz., indėliai, obligacijos, ETF), kad jie nenuvertėtų, bet būtų saugūs ir lengvai pasiekiami. Pateik dvi taupymo strategijas pagal saugumą ir likvidumą.“

Šias užklausas galima detalizuoti labiau, pridedant daugiau informacijos ar prašymų. Kuo daugiau asmeninės informacijos ir konkrečių prašymų pateiksite, tuo geresnį ir naudingesnį rezultatą gausite. Tiesa, svarbiausia vėliau tais gautais rezultatais iš tikrųjų pasinaudoti.

Padeda ir bankų funkcionalumas, ir nemokamos programėlės

DI neabejotinai padės sukurti finansinį planą, tačiau norint jo laikytis, reikės papildomų įrankių ir disciplinos. Biudžetą stebėti galima ir naudojant „Excel“ lenteles, bet juk šiandien jau 2026-ieji.

G. Songinienė pastebi, kad viską reikia kuo labiau automatizuoti, nes didžiausi taupymo priešai yra trumpa atmintis, pagundos ir disciplinos trūkumas: „Kaip ir anksčiau, dažniausiai ekspertų rekomenduojama strategija 2026-aisiais – nustatyti automatinį periodinį mokėjimą į taupomąją ar investicinę sąskaitą tą pačią dieną, kai gaunate atlyginimą. Net ir 50 eurų, pervesti automatiškai ir atidėti atskirai nuo kitų pinigų, per metus sugeneruoja apčiuopiamą rezultatą. Na, o sekti biudžetą ir išlaidas padėti gali įvairios programėlės, kurios šiais laikais itin paprastos ir daugelį procesų leidžia automatizuoti.“

Šiuolaikinės finansų programėlės ne tik fiksuoja išlaidas, bet ir prognozuoja jūsų elgesį. Štai keli nemokami šiuolaikiški įrankiai, kurie neabejotinai bus naudingi kiekvienam:

- „YNAB“ ir „Spendee“ – išlaidoms planuoti ir fiksuoti. Šios dvi programėlės atlieka panašią funkciją, tačiau tai daro skirtingais principais. „YNAB“ („You Need A Budget“) yra aktyvaus planavimo įrankis, skirtas iš anksto paskirstyti kiekvieną turimą eurą konkrečiam tikslui dar prieš jį išleidžiant. Ši programėlė labiausiai tinka norintiems griežtai valdyti biudžetą ir išmokti taupyti, o ne tik stebėti išlaidas. „Spendee“ veikia paprasčiau – ji skirta patogiai fiksuoti jau įvykusias išlaidas ir lengvai suprantamuose grafikuose matyti, kur dingsta pinigai. Trumpai tariant, „YNAB“ padeda kurti finansinę ateitį, o „Spendee“ leidžia lengvai analizuoti praeities pirkinius.

- „Splitwise“ daugeliui jau yra žinoma programėlė, kuri vis dar yra nepakeičiama keliaujant su draugais ir dalijantis išlaidas.

- „Perplexity“ gali padėti greitai rasti atsakymą apie mokesčių pokyčius Lietuvoje ir tokiais atvejais dažnai veikia geriau nei paprasta „Google“ paieška ar „ChatGPT“.

Pinigai turi dirbti, net kai jūs ilsitės

Viena didžiausių klaidų, kurią daro vidutinis vartotojas, – laikyti visus pinigus įprastoje banko sąskaitoje. Infliacija, nors ir aprimusi, tebeviršija 3 proc. ir ilgainiui gerokai „apkandžioja“ stalčiuje ar sąskaitoje gulinčius eurus, nebent naudojama sąskaita generuoja palūkanas.

Šiais laikais investavimo ir taupymo galimybių pasirinkimas – kaip niekad platus. „Norintiems didesnės grąžos ir taupantiems ilgesnį laiką galima rinktis tarp aibės programėlių, leidžiančių investuoti į globalius akcijų fondus (ETF), kurie siūlo gana stabilią ilgalaikę grąžą. Rinkoje yra ir nemažai P2P investicinių platformų, taip pat vis didėja obligacijų pasirinkimas, galų gale palūkanas galima gauti ir už kai kuriose banko sąskaitose laikomus pinigus. 2026 m. daugybė žmonių išsiims pinigus iš antrosios pensijų pakopos, tad dabar domėtis savarankiškomis taupymo ir investavimo priemonėmis – pats geriausias laikas“, – pastebi G. Songinienė.

Specialistė atkreipia dėmesį į tai, kad finansinė ramybė ateina ne tada, kai sąskaitose – milijonai, o tada, kai žinai, kad netikėtas automobilio remontas ar sveikatos išlaidos nesugriaus gyvenimo. Todėl didinti savo finansinę pagalvę ir laikyti ją atskirai nuo kasdienių išlaidų – itin svarbu.

Nuo Klaipėdos uosto kranų, mitingų prie Seimo iki Vingio parko koncertų – Lietuvoje daugėja vietų, kur vienu metu susirenka dešimtys tūkstančių žmonių ir veikia daugybė įrenginių. Arūnas Strolia, „Telia“ tinklo vadovas, sako, kad tokiose situacijose ryšys tampa kritine infrastruktūra, o milžiniškiems duomenų srautams gali nepakakti „Wi-Fi“ ir įprastų mobiliojo ryšio sprendimų. Masinių renginių ryšiu ateityje taps nauja privataus 5G atmaina.

Dedikuota „juosta“ kritinėms operacijoms

Privatus 5G ryšys (angl. Standalone, 5G SA). Tai visiškai nuo viešojo mobilaus ryšio atskirtas tinklas, kai įmonė savo teritorijoje turi sau priskirtas bazines stotis bei dedikuotą autonomišką valdymą. Tokia infrastruktūra priklauso tik konkrečiai organizacijai, todėl ryšio kokybė nepriklauso nuo aplinkinių vartotojų srauto ar tinklo apkrovų. Tai ne tik užtikrina aukščiausią saugumo lygį, bet ir garantuotą duomenų perdavimo spartą kritiškai svarbioms operacijoms.

„Įprastas „Wi-Fi“ tinka biuro darbui, bet pramoninėje aplinkoje gali kilti iššūkių. Pavyzdžiui, po milžinišką sandėlį judantis autonominis krautuvas, naudodamas „Wi-Fi“, yra priverstas „peršokti“ nuo vienos ryšio stotelės prie kitos. Šio proceso metu atsirandantys trumpi pertrūkiai gali sukelti sistemos klaidas. Mobilusis ryšys iš principo sukurtas taip, kad šiuos iššūkius išspręstų“, – aiškina A. Strolia.

Pasak jo, 5G SA ryšys užtikrina nenutrūkstamą signalo perdavimą net judant 200 km/h greičiu, todėl bet koks robotizuotas įrenginys ar judantis vartotojas veikia be menkiausių stabtelėjimų. Be to, 5G SA technologijai, skirtingai nei „Wi-Fi“, naudojamas licencijuotas dažnis. Todėl dažnio nereikia dalintis su kitomis įmonėmis ar vartotojais, o dažnio triukšmą stebi Ryšių reguliavimo tarnyba.

​Nuo jūrų uostų iki masinių koncertų

Vos kelios bazinės 5G SA ryšio stotys gali visiškai padengti plačią teritoriją, nes viena antena lauke signalą gali skleisti daugiau nei kilometro spinduliu. Vidinių patalpų ryšį galima stiprinti tam skirtomis vidinėmis antenomis. Ypač mažas vėlinimas taip pat atveria duris nuotoliniam kranų ir transporto valdymui, kur kiekviena sekundės dalis yra lemiama saugumui. Šis ryšys taip pat įgalina tikslų vartotojų vietos ar judėjimo nustatymą.

A. Strolios teigimu, šios savybės itin svarbios gamyklose, logistikos, uostų veikloje. Būtent Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste 2025 m. pabaigoje „Telia“ savo lėšomis įdiegė pirmąjį 5G SA tinklą Lietuvoje. Klaipėdos uosto direkcija ir krovos kompanijos testuoja tinklo galimybes realiomis uosto veiklos sąlygomis.

Naujosios technologijos pranašumai atsiskleidžia ir masinių susibūrimų vietose: stadionuose, arenose, suburiančiuose dešimtis tūkstančių žmonių. Pavyzdžiui, planuojama, kad Nacionaliniame stadione tilps 19 tūkst. žiūrovų, o dviejuose Jessicos Shy koncertuose Vingio parke šiemet tikimasi sulaukti po 40 tūkst. žmonių.

„Renginių metu viešieji dažniai būna maksimaliai apkrauti, todėl atsiskaitymo terminalai ar organizatorių ryšio priemonės gali strigti. Privatus 5G ryšys šiuo atveju užtikrina sklandų bilietų skaitytuvų, vedėjų įrangos bei mokėjimo sistemų darbą. Panašūs principai taikomi ir oro uostuose, kur autonominės mašinos privalo veikti be jokių trikdžių“, – sako A. Strolia.

Pasaulinės tendencijos

Pasak A. Strolios, 5G SA ypač išsiskiria lankstumu – privatus tinklas gali būti sklandžiai integruotas su viešuoju, jei atsiranda poreikis. Tai reiškia, kad įmonės teritorijoje veikiantis privatus ryšys užtikrina saugumą ir patikimumą, o išvykus už jos ribų tas pats įrenginys gali be trikdžių pereiti prie viešojo tinklo, išlaikant nenutrūkstamą ryšį.

Pasak „Telia“ tinklo vadovo, ši technologija labiausiai pasitarnautų organizacijoms, kurios veikia didesniame nei 10 tūkst. kvadratinių metrų plote, o teritorijoje juda objektai, pavyzdžiui, dronai ar krautuvai. Taip pat ši technologija pravers, kai procesų valdymui realiuoju laiku reikalingas minimalus vėlinimas, patikimumas bei duomenų saugumas.

„Šiuolaikinės ligoninės, jūrų ir oro uostai, arenos, logistikos gigantai visame pasaulyje diegia šią technologiją, nes mažesnis įrangos kiekis, paprastesnė priežiūra ir aukštas atsparumas trikdžiams leidžia optimizuoti sąnaudas. Lietuva su šiuo technologiniu šuoliu tampa viena iš regiono lyderių, rodančių, kaip privatus 5G ryšys išstumia tradicinius sprendimus ten, kur klaidoms vietos nėra“, – pabrėžia Arūnas Strolia.

Kinijos technologijų gigantė „Xiaomi“ pristato naująją „REDMI Note 15“ išmaniųjų telefonų seriją, kurią sudaro penki modeliai. Serija išsiskiria „REDMI Titan“ patvarumu – ilgaamže baterija, didesniu atsparumu kritimams bei sustiprinta apsauga nuo dulkių ir vandens – kartu siūlydama patobulintas fotografijos galimybes ir flagmano lygio našumą. Įmonė kartu pristatė ir daugiau naujų įrenginių – „Mijia Smart Audio Glasses“ akinius bei „REDMI Buds 8 Lite“ belaides ausines.

„Redmi Titan“ – sukurtas kasdieniams iššūkiams

Visa „REDMI Note 15“ serija išsiskiria „REDMI Titan“ patvarumu: ilgesniu baterijos veikimu, tvirtesne konstrukcija ir geresne apsauga nuo dulkių bei vandens. Pažangiausiomis patvarumo savybėmis išsiskiria „REDMI Note 15 Pro+ 5G“ ir „REDMI Note 15 Pro 5G“, tačiau visi modeliai sukurti taip, kad atlaikytų visus kasdienius iššūkius.

Vienas svarbiausių atnaujinimų – baterija. „REDMI Note 15 Pro+ 5G“ turi 6 500 mAh silicio–anglies (SiC) bateriją su 10 proc. SiC kiekiu, palaiko 100 W „HyperCharge“ ir 22,5 W atvirkštinį įkrovimą, todėl užtikrina flagmanams būdingą ištvermę ir greitą įkrovimą. Pirmą kartą „REDMI Note“ serijoje naudojama SiC technologija, kuri leidžia sutalpinti daugiau energijos kompaktiškame korpuse. „Pro“ modeliuose ji derinama su „Xiaomi Surge“ baterijos valdymu, kuris net po 1 600 įkrovimo ciklų išlaiko 80 proc. ar daugiau talpos – tai maždaug šešeri metai įprasto naudojimo.

Nors „REDMI Note 15 5G“ yra ploniausias serijos įrenginys, kurio korpuso storis siekia vos 7,35 mm, jame įmontuota talpi 5 520 mAh SiC baterija. Tuo metu „REDMI Note 15“ modelis turi atnaujintą 6 000 mAh bateriją. Be to, visa serija palaiko atvirkštinį įkrovimą: priklausomai nuo modelio, iki 22,5 W arba 18 W, todėl įrenginiu kasdien naudotis dar patogiau.

Naujojoje serijoje sustiprintas ir konstrukcinis patvarumas. „REDMI Note 15 Pro+ 5G“ bei „REDMI Note 15 Pro 5G“ pelnė „SGS Premium Performance Certification“, patvirtinančią atsparumą kritimams, spaudimui ir lenkimui. Remiantis „REDMI Titan Structure“, šie modeliai sujungia didelio tvirtumo pagrindinę plokštę, sustiprintą vidinį rėmą ir daugiasluoksnę smūgius sugeriančią konstrukciją, o ekraną saugo „Corning Gorilla Glass Victus 2“ – tai leidžia pasiekti sertifikuotą atsparumą kritimams iš iki 2,5 metro aukščio. „REDMI Note 15 Pro+ 5G“ papildomai turi itin tvirtą stiklo pluošto galinį skydelį, kuris geriau sugeria smūgius nepridedant įrenginiui papildomo svorio. Tuo metu likę serijos modeliai pasižymi patvaria konstrukcija, išlaikiusia „SGS Comprehensive Shock and Drop-Resistance“ testą, todėl užtikrina patikimą apsaugą įrenginį naudojant kasdien.

Patobulinta vaizdo fiksavimo sistema, pasitelkiant DI

„REDMI Note 15“ serijoje dar didesnis dėmesys skiriamas fotografijai – visa linija atnaujinta taip, kad kiekvienas kadras būtų dar ryškesnis ir detalesnis. Tam pasitelkiami aukštos raiškos jutikliai, platesnis židinio nuotolių pasirinkimas ir pažangios dirbtinio intelekto funkcijos (DI), kurios šiame segmente leidžia mėgautis įspūdingu rezultatu.

Pažangiausios naujovės įdiegtos „REDMI Note 15 Pro+ 5G“ ir „REDMI Note 15 Pro 5G“ modeliuose – jie turi naują 200 MP kamerą su pasaulyje debiutuojančiu 200 MP HPE vaizdo jutikliu. 1/1,4 colio dydžio jutiklis, 2 ir 4 kartų optinio lygio priartinimas jutiklyje, trigubo židinio nuotolio DAG HDR ir DI apdorojimas padeda užfiksuoti tikroviškus, detalius kadrus tiek dieną, tiek sudėtingesnėmis apšvietimo sąlygomis.

„Pro“ modeliai vienu objektyvu aprėpia penkis židinio nuotolius nuo 23 mm iki 92 mm, todėl patogu fotografuoti ir peizažus, ir portretus, ir stambius planus. Tuo metu „REDMI Note 15 5G“ bei „REDMI Note 15“ siūlo 108 MP itin ryškią kamerų sistemą ir 3x optinio lygio teleobjektyvo patirtį – nuo plataus kadro iki portretinių stambių planų.

Kūrybinių galimybių prideda ir programinės funkcijos: itin ryškaus portreto algoritmas, „Dynamic shots 2.0“ judesio efektams, o redaguoti ir iškart dalintis „Instagram“ galima dar paprasčiau. Retušavimą palengvina DI sprendimai: „REDMI Note 15 Pro“ modeliuose veikia „AI Creativity Assistant“, o „REDMI Note 15 5G“ ir „REDMI Note 15“ turi kasdieniam kūrybiškumui skirtą DI redagavimo įrankių rinkinį. Be to, visa serija palaiko „AI Remove Reflection“ ir „AI Beautify“ įrankius, kurie leidžia pašalinti atspindžius

Didesnis našumas ir stipresnis ryšys

„REDMI Note 15“ serija apsiriboja ne vien patvarumu ar fotografija – ji sukurta taip, kad užtikrintų subalansuotą našumą įvairiems kasdieniams scenarijams. Serijos viršūnėje esantis „REDMI Note 15 Pro+ 5G“ veikia su „Snapdragon® 7s Gen 4“ mobiliąja platforma ir pirmą kartą „REDMI Note“ linijoje pristato „Xiaomi IceLoop“ aušinimo sistemą. Tai vienintelis savo kainos segmente LHP tipo aušinimo sprendimas, pasižymintis tris kartus efektyvesniu šilumos perdavimu.

Visoje serijoje naudojama naujos kartos „Snapdragon“ ir „MediaTek“ lustų platforma, kuri užtikrina greitesnį veikimą, sklandesnę grafiką ir geresnį energijos efektyvumą. Visi modeliai palaiko „Google Gemini“ ir „Circle to Search with Google“ – tai leidžia patogiau ieškoti informacijos ir mėgautis labiau suasmenintomis sąveikomis. O „REDMI Note 15 Pro+ 5G“ papildomai integruotas „Xiaomi HyperAI“, suteikiantis dar išmanesnę DI patirtį.

Taip pat sustiprintos ir ryšio galimybės – „Pro“ modeliuose įdiegta flagmano lygio „Xiaomi Offline Communication“ funkcija, leidžianti perduoti balsą net ir be tinklo ryšio. Be to, „REDMI Note 15 Pro+ 5G“ aprūpintas „Xiaomi Surge T1S Tuner“, kuris padeda užtikrinti stipresnį ir stabilesnį ryšį per „Wi-Fi“, „Bluetooth“, GPS ir mobilųjį tinklą.

Įtraukianti patirtis su dideliu ekranu ir galingu garsu

„REDMI Note 15“ serija siūlo dar labiau įtraukiančią naudojimo patirtį – su didesniais ekranais ir pagerintu vaizdo aiškumu. „REDMI Note 15 Pro+ 5G“ ir „REDMI Note 15 Pro 5G“ modeliai aprūpinti 6,83 colio įstrižainės ekranais, o „REDMI Note 15 Pro“, „REDMI Note 15 5G“ ir „REDMI Note 15“ – 6,77 colio ekranais. Iki 3 200 nitų siekiantis maksimalus ryškumas, 3840 Hz PWM šviesumo reguliavimas ir trigubi akių komforto sertifikatai leidžia patogiai naudotis įrenginiais įvairiomis apšvietimo sąlygomis.

Ekrano patirtį papildo ir sustiprintas garsas. „REDMI Note 15 Pro+ 5G“ bei „REDMI Note 15 Pro 5G“ modeliai siūlo net iki 400 proc. didesnį garsumą, o likę serijos įrenginiai – iki 300 proc., todėl garsas tampa sodresnis ir aiškesnis.

„REDMI Note 15“ serija jungiasi su „Discovery Channel“ ir Edu Staffordu

„REDMI Note 15“ serija pradėjo partnerystę su „Discovery Channel“ ir žinomu keliautoju bei tyrinėtoju Edu Staffordu, siekdama pristatyti naują „Discovery“ dokumentikos ciklą „Ed Stafford's Rite of Passage“. Šios partnerystės metu Edas ne tik atskleidžia realiomis sąlygomis patiriamą „REDMI Note 15“ serijos tvirtumą, bet ir toliau tyrinėja, kaip žmonės visame pasaulyje susiduria su iššūkiais, atsparumu ir asmenine transformacija savo aplinkoje.

Įkvėptas „Ed Stafford's Rite of Passage“ temų, netrukus pasirodys ir trumpametražis filmas, kuriame Edas sugrįžta į laukinę gamtą. Šalia jo – ir „REDMI Note 15“ serija, veikianti kaip šiuolaikiškas įrankis, sukurtas atlaikyti gamtos stichijas. Visą istoriją netrukus bus galima išvysti Ed Stafford oficialiuose kanaluose.

Kaina, prieinamumas ir specialūs pasiūlymai

Tarptautinėse rinkose „REDMI Note 15“ serija pasirodo su plačiu spalvų ir atminties konfigūracijų pasirinkimu. Aukščiausios klasės „REDMI Note 15 Pro+ 5G“ bus siūlomas mokos rudos, ledynų mėlynos ir juodos spalvų, su trimis atminties variantais, o rekomenduojama mažmeninė kaina prasideda nuo 499 eurų.

„REDMI Note 15 Pro 5G“ bus galima įsigyti Titanium Color, ledynų mėlynos, ūkanų violetinės ir juodos spalvų, su keturiomis atminties versijomis – nuo 399 eurų. „REDMI Note 15 Pro“ pasirodys Titanium Color, ledynų mėlynos ir juodos spalvų, su trimis atminties konfigūracijomis, o jo rekomenduojama kaina prasideda nuo 319 eurų.

Tuo metu „REDMI Note 15 5G“ bus siūlomas ledynų mėlynos, ūkanų violetinės ir juodos spalvų, su keturiais atminties variantais. Jų kaina prasideda nuo 269 eurų. Bazinis „REDMI Note 15“ modelis pasirodys ledynų mėlynos, violetinės, miško žalios ir juodos spalvų, su keturiomis atminties versijomis, o jo startinė kaina – nuo 229 eurų.

Naujosios serijos startą „Xiaomi“ palydi ir pristatymo pasiūlymais – „REDMI Note 15“ serijos akcijos jau prieinamos partnerių parduotuvėse ir www.mi-home.lt/.

Miegate prastai? Nebūtina iškart kreiptis į gydytoją ar griebtis tablečių – verčiau atkreipkite dėmesį į smulkmenas, kurios gali daryti įtaką ne tik poilsiui naktį, bet ir produktyvumui dieną. Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė pabrėžia – miegas nėra atskira dienos dalis, todėl nemiga tampa plačia visuomenės problema.

Miegas – būdravimo pasekmė

Pasak L. Bojarskaitės, miegas nėra savitikslis procesas, kurį galima tvarkyti atskirai nuo kasdienio gyvenimo. „Mes miegam, kad galėtumėm nemiegoti – tam, kad sutvarkytumėm visus dalykus, kurie išsibalansuoja būdravimo metu. Miego metu viskas atstatoma, sutvarkoma, išvaloma, kad atsibudę galėtumėm daryti ką norime dienos metu“, – aiškina ji.

Anot ekspertės, miego kokybė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip gyvename dieną, todėl miegas turėtų būti suprantamas kaip būdravimo pasekmė. „Būtent mūsų būdravimas daro įtaką tam miegui – nuo to, ką mes darom dienos metu, priklausys, kiek mums bus naudinga pamiegoti naktį“, – pabrėžia L. Bojarskaitė.

Nemiga – daugiau nei tik bloga naktis

Ekspertė pabrėžia, kad nemiga dažnai suprantama pernelyg supaprastintai. „Kliniškai diagnozuojama nemiga apibrėžiama taip: kai bent tris mėnesius, mažiausiai tris dienas per savaitę žmogus arba negali užmigti, arba prabudinėja naktį, arba atsikelia gerokai anksčiau, nei norėtų, ir nebegali užmigti. Toks miego išsibalansavimas jau reikšmingai paveikia dienos veiklas – darbą, nuotaiką ir emocinę būklę“, – „Tele2 Verslui“ tinklalaidėje „Emocinis atsparumas versle“ sako L. Bojarskaitė.

Anot jos, svarbi ne tik objektyvi miego trukmė, bet ir tai, kaip žmogus suvokia savo miegą: „Tai, ką mes manome apie savo miegą, turi įtakos ne tik kaip atliekame užduotis, bet netgi mūsų smegenų bangos gali atrodyti labiau pailsėjusios arba pavargusios priklausomai nuo to, kuo mes tikime.“

Imkitės pokyčių

Pasak miego ekspertės, pirmasis žingsnis siekiant geresnio miego – sulėtinti gyvenimo tempą. „Tik gerai pailsėjęs tu dirbsi geriau ir produktyviau. Kai miegame per mažai, darome daugiau klaidų, esame mažiau kūrybiški, švaistome laiką. Išsimiegojęs viską padarysi greičiau“, – teigia ji.

Anot ekspertės, svarbu kritiškai vertinti ir ekranų naudojimą: patys ekranai nėra problema, tačiau reikšmę turi jų intensyvumas ir vartojamas turinys. „Ekranai patys savaime nėra blogi, priklauso, kaip juos naudosime. Reikia susimažinti intensyvumą, užsidėti raudonus filtrus, žiūrėti turinį, kuris atpalaiduoja. Problema yra tada, kai tris valandas be proto skrolini dirginantį turinį“, – sako ji, pabrėždama, kad nors smegenys yra plastiškos ir prisitaiko prie dirbtinės šviesos, šis procesas vyksta lėtai.

L. Bojarskaitė primena apie miego higieną, kuri turėtų būti neatsiejama kiekvieno mūsų kasdienybės dalimi. „Reguliarus ritmas, natūrali saulės šviesa ryte, kofeinas vėliausiai likus 8 valandoms iki miego, vėsus – 16–18 laipsnių – miegamasis, tamsa, fizinis aktyvumas dienos metu ir minčių išrašymas vakare padeda paruošti organizmą poilsiui. Reikia ruoštis miegui visą dieną“, – apibendrina ekspertė.

Efektyviausias nemigos sprendimas – ne tabletė

L. Bojarskaitė siūlo labiau subalansuotą požiūrį į vaistus nuo nemigos: „Migdomieji šiais laikais yra be galo demonizuojami. Taip, jų išrašoma per daug, žmonės jų griebiasi per anksti, tačiau naudojami tinkamu laiku jie gali padėti. Jie naudingi, kai yra aiški, trumpalaikė priežastis – pavyzdžiui, operacija, skausmas ar stiprus stresas. Tačiau kai nemiga kyla dėl per greito gyvenimo ritmo ir lėtinio streso, migdomieji problemos neišsprendžia.“

Kalbant apie ilgalaikes nemigos problemas, ekspertė akcentuoja nemedikamentinius sprendimus: „Efektyviausias būdas gydyti nemigą yra Kognityvinė elgesio terapija nemigai (KET-N, angl. CBT-I). Tai padeda išspręsti nemigos priežastį, o ne tik simptomus.“

Visą L. Bojarskaitės ir A. Dulkio pokalbį klausykite „Tele2 Verslui“ tinklalaidėje „Emocinis atsparumas versle“.

„TikTok“ pastaruoju metu stebimas netikėtas reiškinys – jauni žmonės jaučia nostalgiją 90-iesiems ir vis dažniau romantizuoja mygtukinius telefonus. Didžioji dalis šios auditorijos „BlackBerry“ klestėjimo laikais dar net neturėjo savo pirmojo įrenginio, tačiau šiandien apie tokius modelius svajoja. Šis fenomenas vėl atgaivino fizinių detalių žavesį – jaunimas mėgaujasi klaviatūros spragsėjimu, po nykščiu riedančiu valdymo rutuliuku ir pasiilgta atlenkiamų modelių elegancija.

„Šiuolaikinis jaunimas senuose įrenginiuose įžvelgia ypatingą retro aurą, kuri puikiai dera su vėl madingomis vinilinėmis plokštelėmis, juostine fotografija ar CD grotuvais. Panašu, kad vartotojai tiesiog pavargo nuo nuolatinio informacinio triukšmo ir poreikio visada būti pasiekiamiems. Tokie telefonai kaip „BlackBerry“ primena laikus, kai technologijos buvo tik patogus įrankis konkrečiam tikslui pasiekti, o ne viso gyvenimo centras“, – sako Jonas Puodžius, „Telia“ telefonų kategorijos vadovas.

Romantizuoja nepatirtą praeitį

Jaunimo polinkį romantizuoti praeitį psichologai vadina anemoija – tai jausmas, kai jaučiama nostalgija laikmečiui, kurio žmogus pats niekada nėra išgyvenęs. Tai patvirtina ir naujausi tyrimai: 2025 m. atliktas vartotojų elgsenos ir nostalgijos marketingo tyrimas atskleidė, kad net 72 proc. „Gen Z“ atstovų palankiau vertina prekės ženklus, kurie savo komunikacijoje ar produktuose naudoja nostalginius elementus, retro dizaino ar senų technologijų estetikos.

Be to, nostalgiją žadinantis turinys socialiniuose tinkluose generuoja apie 43 proc. didesnį įsitraukimą nei neutralus turinys, o tai rodo stiprų emocinį šios kartos ryšį su praeities estetika, nors jie patys to laikmečio ir nepatyrė.

„Z kartai, kuri yra labiausiai įsitraukusi į skaitmeninį pasaulį ir dėl to – labiausiai nuo jo pavargusi, 90-ųjų technologijos tampa maišto forma prieš algoritmų valdomą realybę. Jaunimas vis dažniau ieško būdų riboti laiką prie ekranų, o seni mygtukiniai telefonai tam puikiai tinka. Be to, taktiliniai pojūčiai kaip mygtukų spaudymas suteikia realumo ir kontrolės pojūtį, kurio trūksta steriliame liečiamų ekranų pasaulyje“, – paaiškina J. Puodžius.

Kodėl šiandien visi telefonai atrodo taip pat?

Anksčiau technologiniai ribojimai gamintojus vertė kurti itin skirtingus įrenginius. Vieni modeliai buvo orientuoti į verslo vartotojus, kiti pasižymėjo išskirtinėmis muzikos atkūrimo galimybėmis, o treti stebino savo kompaktiškumu.

„Telia“ telefonų kategorijos vadovo teigimu, situaciją iš esmės pakeitė 2007 m. Steve’o Jobso pristatytas pirmasis „iPhone“. Šis įrenginis sukretė rinką ir įvedė naują standartą: didelis liečiamas ekranas tapo pagrindiniu vartotojų lūkesčiu. Perėjimas prie šio formato suvienodino dizainą, nes ekranas ir programėlės tapo svarbesni už patį korpusą.

„Kai pagrindinė telefono funkcija tapo prieiga prie interneto ir programėlių, pats įrenginio dizainas liko antroje vietoje – dabar jis turi tarnauti ekranui. O anksčiau telefonas buvo stiliaus detalė su savita forma. Šiandien liko kaip tiesiog funkcionalus stačiakampis, kurio išvaizdą lemia siekis suteikti kuo daugiau vietos vaizdo turiniui ir kuo patogiau naršyti“, – pažymi J. Puodžius.

Milžinų klaidos ir prarasta baterijų galia

Dalis rinkos senbuvių, tokių kaip „Nokia“ ar „BlackBerry“, nesugebėjo laiku adaptuotis prie prasidėjusios programėlių eros. Jie per ilgai laikėsi pasenusių operacinių sistemų ir iki paskutinės akimirkos bandė įrodinėti, kad fiziniai mygtukai yra būtini. O

technologinė evoliucija negrįžtamai pakeitė žmonių įpročius. Pavyzdžiui, anksčiau stebuklu atrodę infraraudonųjų spindulių duomenų mainai šiandien yra visiškai neaktualūs, nes juos pakeitė „Bluetooth“, „Wi-Fi“ ir mobilusis internetas.

Pasikeitė ir požiūris į praktiškumą. Gamintojai atsisakė vartotojams patogių keičiamų baterijų dėl plonesnio dizaino, atsparumo vandeniui ir geresnės įrenginių kontrolės.

„Šiuolaikiniai flagmanai stebina savo galimybėmis, tačiau baterijos ištvermės kovoje legendinė „Nokia 3310“ vis dar lieka neįveikiama – jos energijos pakakdavo visai savaitei. Žinoma, labiausiai todėl, kad tuomet telefono funkcijos buvo minimalios, jom ir užtekdavo mažiau energijos“, – šypteli J. Puodžius.

Ar žaismingumas sugrįš į mūsų kišenes?

Šiandien rinkoje dominuoja vos keli gigantai, o bandymai grąžinti įrenginiams žaismingumą per lankstomus ekranus vis dar išlieka nišiniai. Gamintojai, siekdami išlaikyti lankstomų modelių kompaktiškumą, dažnai priversti aukoti baterijos talpą ar kamerų kokybę. Be to, vartotojai vis dar skeptiškai vertina ekrano lenkimo žymes bei pačios technologijos patikimumą.

„Mygtukinių telefonų pardavimai kasmet traukiasi, nes net ir garbaus amžiaus žmonės pamažu renkasi išmaniuosius įrenginius. Visgi retro technologijų banga rodo, kad žmonės pasiilgo įrenginių, kurie turėjo ryškų charakterį ir leido patiems valdyti savo laiką“, – mintimis dalijasi J. Puodžius.