Ilgąjį Joninių savaitgalį žmonės iš didžiųjų Lietuvos miestų traukė kurortų link. Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ didieji duomenys rodo, kad į kurortus poilsiautojai pradėjo vykti jau ketvirtadienį, o dažniausiai pasirinkta kryptimi tapo gerų orų nestokojęs Lietuvos pajūris.

„Šventinį savaitgalį daugiausiai atostogautojų sulaukė Palanga. Čia žmonės šventė ne tik Jonines, tačiau poilsiavo ir likusias laisvas dienas. Tiek čia, tiek ir kituose lietuvių pamėgtuose kurortiniuose miesteliuose išaugę žmonių srautai laikėsi visą savaitgalį – nuo ketvirtadienio iki pat sekmadienio“, – sakė Gediminas Jankauskas, „Tele2“ duomenų mokslininkas ir projektų vadovas.

Palangoje – dvigubai daugiau žmonių nei įprastą savaitgalį

Operatoriaus duomenimis, didžiausias žmonių skaičiaus augimas pastebėtas Palangoje – į kurortą jie pradėjo plūsti jau ketvirtadienį. Lyginant su prieš tai buvusiu ketvirtadieniu, apsilankiusiųjų skaičius išaugo net 48 proc. Savaitgalio dienomis augimas buvo dar ryškesnis – žmonių skaičius Palangoje buvo apie 60 proc. didesnis nei savaitgalį prieš tai, o pats pikas pasiektas šeštadienį.

Ryškus poilsiautojų skaičiaus padidėjimas buvo fiksuojamas ežeringose Lietuvos vietovėse – Molėtų, Lazdijų ir Ignalinos rajonuose. Čia saulėtąjį šeštadienį laisvą laiką leido 25 proc. daugiau žmonių nei praėjusį šeštadienį. Taip pat augo ir vykstančių į Zarasų rajono savivaldybę – turistų skaičius, lyginant su praėjusiu šeštadieniu, čia paaugo 19 proc.

„Tele2“ didieji duomenys rodo, kad ilgąjį savaitgalį suaktyvėjo ir lietuvių kelionės į kaimynines užsienio šalis. Dažniausiai pasirinkta savaitgalio kryptimi tapo Latvija – šeštadienį čia besiilsinčių lietuvių buvo 80 proc. daugiau, lyginant su prieš tai buvusiu šeštadieniu. Lenkijoje keliautojų skaičius pradėjo augti jau ketvirtadienį, o piką pasiekė šeštadienį – lyginant su prieš tai buvusiu šeštadieniu, turistų iš Lietuvos buvo 32 proc. daugiau.

Šventinę naktį skambino daugiau

Joninių naktį nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto skambučių buvo atlikta 33 proc. daugiau nei įprastai. Šventinę naktį išsiųsta ir kiek daugiau SMS žinučių – jų fiksuota 8 proc. daugiau nei įprastą naktį. Tuo tarpu duomenų suvartojimas buvo labai panašus į įprasto savaitgalio – lyginant interneto sunaudojimą intervale nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto, jis buvo mažesnis vos 3 proc.

Pagal aktyvių SIM kortelių skaičių pirmąjį šių metų ketvirtį, „Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (46,3 proc.). Tai leidžia tiksliai pastebėti lietuvių kelionių krypčių tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Daugiau nei 100 metų Lietuvoje veikę taksofonai iškeliauja į istoriją. Birželio 20-ąją Vilniaus autobusų stotyje išjungtas paskutinis taksofonas šalyje. Viena pagrindinių nuotolinio bendravimo priemonių buvę taksofonai pastarąjį dešimtmetį tapo visiškai nebenaudojami ir užleido savo vietą pažangesnėms interneto bei mobiliojo ryšio technologijoms.

Nors šiandien kišenėje nešiojamės išmaniuosius telefonus, kuriais už prekes galime atsiskaityti kone kiekvienoje parduotuvėje, palikę piniginę namuose greičiausiai vis tiek nedvejoję apsisuktume ir grįžtume. Paradoksalu, bet šis moderniausių technologijų pripildytas įrenginys vis dar priverstas nukelti skrybėlę prieš šimtmečius gyvuojantį aksesuarą. Tačiau „Google“ ir „Apple“ šiemet nusprendė padaryti tam galą ir tradicines pinigines galutinai paversti muziejaus eksponatais.

Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, karantino laikotarpiu skaitmeninių piniginių naudotojų skaičius pakilo nuo 900 milijonų iki beveik 1,5 milijardo, tačiau analitikų teigimu, iš jų fizinių piniginių visiškai atsisakė tik labai maža dalis.

„Priežastis, kodėl dauguma žmonių vis dar negali apsieiti be tradicinės piniginės – akivaizdi. Joje laikome ne tik mokėjimo, bet ir nuolaidų, asmens tapatybės, sporto klubo bei kitas korteles, kurių išmanusis kol kas dar negali pakeisti. Visgi neseniai „Google“ ir „Apple“ pristatytos skaitmeninių piniginių naujienos netolimoje ateityje leidžia tikėtis, kad visas tradicinės piniginės turinys persikels į mūsų išmaniuosius telefonus“, – teigia „Telia“ telefonų pardavimų vadovė Rimantė Marcišauskienė.

Ilgas ir duobėtas išmaniųjų piniginių kelias

Pasak R. Marcišauskienės, skaitmeninės piniginės idėja toli gražu nėra nauja. Ją 2011 metais savo kurtam „Nexus“ telefonui pristatė „Google“, leidusi talpinti įvairius kuponus ir per NFC ryšį atlikti mobiliuosius mokėjimus. Deja, tuo metu pasaulyje dar nebuvo išpopuliarėjusios bekontaktės banko kortelės, todėl prekybininkai neskubėjo įsigyti bekontakčius mokėjimus palaikančios įrangos, kas galiausiai lėmė „Google Wallet“ žlugimą.

„Apple“ iš konkurentų patirties pasimokė, todėl 2012 metais pristatytoje „Apple Passbook“ programėlėje mobiliųjų mokėjimų galimybės nebuvo – joje buvo galima laikyti tik skrydžio ir renginių bilietus bei kuponus. Virtualių atsiskaitymų lūžis įvyko 2014 metais, debiutavus „Apple Pay“ ir po metų jos pėdomis pasekus „Android Pay“ bei ne visuose regionuose prieinamai „Samsung Pay“ paslaugoms. Nors jų kelias taip pat nebuvo rožėmis klotas, šįkart šios mobiliųjų mokėjimų programos per keletą metų įsitvirtino didžiojoje Vakarų pasaulio dalyje, įskaitant Lietuvą.

„Nenuostabu, kad skaitmeniniams atsiskaitymams įgaunant pagreitį technologijų gigantai sugrįžo prie skaitmeninės piniginės idėjos. Gegužę vykusioje „Google I/O“ konferencijoje bendrovė „Google Pay“ programėlę vėl pervadino į „Google Wallet“, pabrėždama nuo šiol platesnę jos atliekamų funkcijų gamą. Tuo metu „Apple“, pervadinimo procedūrą atlikusi jau prieš kurį laiką, šią savaitę surengtame „WWDC“ renginyje „Apple Wallet“ suteikė dar daugiau autonomijos ir galimybių“, – pasakoja ekspertė.

Skaitmeniniai asmens tapatybės dokumentai ir viešbučio raktai

„Telia“ atstovės teigimu, pagrindinė sritis, kur „Google“ ir „Apple“ deda daugiausiai pastangų – perkelti asmens tapatybės dokumentus į išmanųjį telefoną. Tam tikros JAV valstijos savo gyventojams tokią galimybę jau suteikė, tad skrendant lėktuvu ar norint išsinuomoti automobilį nebereikia iš piniginės traukti nei tapatybės kortelės, nei vairuotojo pažymėjimo.

Maža to, virtualūs dokumentai leis savo tapatybę patvirtinti privačiau. Pavyzdžiui, elektroninės prekybos aplikacijoms, kurioms privaloma patikrinti amžių parduodant tam tikras prekes, nebereikės fotografuoti visos tapatybės kortelės – jūsų išmanusis joms suteiks tik patvirtinimą, kad esate sulaukęs reikalaujamo amžiaus be įvairias grėsmes keliančio kitų duomenų atskleidimo.

„Deja, asmens identifikacijos dokumentų perkėlimas į skaitmeninę piniginę nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Tam reikia sukurti saugius skaitmeninio patvirtinimo kanalus, užtikrinti, kad dokumentas būtų maksimaliai šifruotas ir prie jo prieigą turėtų tik patikrintos aplikacijos, pakeisti tam tikrus valstybinius ir tarptautinius reglamentus bei surasti metodų, apsaugančių nuo sukčiavimo. Dėl šios priežasties ES siekia iš pradžių sukurti nuosavą asmens dokumentų skaitmeninę piniginę ir tik vėliau svarstyti apie integracijas su „Google“ ir „Apple“ paslaugomis“, – aiškina pašnekovė.

Kita vertus, „Google“ ir „Apple“ deda visas pastangas į išmanųjį telefoną perkelti ne tik šiuos svarbius dokumentus, bet ir tokį mūsų piniginėje atsiduriantį dalyką, kaip viešbučio kambario atrakinimo kortelė. Skaitmeninė jos versija, jau prieinama tam tikruose didžiausių viešbučių tinklų filialuose, suteiks galimybę raktą gauti iškart po kambario užsakymo, be būtinybės eiti į registratūrą, ir netgi elektroniniu paštu arba „WhatsApp“ žinute jį išsiųsti į svečius ateiti ketinančiam draugui. Tik laiko klausimas, kada skaitmeninėje piniginėje atsidurs nuolatiniai transporto bilietai, sporto klubo abonementai ir nuolaidų kortelės.

Dar daugiau priežasčių atsisakyti piniginės

Siekdamos, kad vartotojai skaitmenines pinigines naudotų dar dažniau, abi bendrovės ne tik ieško būdų į jas perkelti didesnę tradicinės piniginės turinio dalį, bet ir suteikti papildomo funkcionalumo. Geras to pavyzdys – „WWDC“ konferencijoje pristatyta „Apple Pay Later“ funkcija, kuri už prekes leis mokėti keturiomis lygiomis dalimis be jokių palūkanų. Įdomu tai, jog šią paslaugą be jokios finansinės įmonės pagalbos teiks pati „Apple“, o vartotojui pakaks tik pridėti savo turimą banko kortelę.

Be to, nuo šiol užsisakius prekę internetu „Apple Pay“ gebės automatiškai surasti jos siuntos sekimo numerį ir patogiai pateikti informaciją apie pristatymą. Tuo metu smulkiuosius verslininkus, prekiaujančius per įvairias muges ar renginius, atsisakyti grynųjų turėtų paskatinti galimybė gauti skaitmeninius atsiskaitymus be jokios specialios įrangos – kompanija „Apple Pay“ palaikančius „iPhone“ įgalino veikti kaip mokėjimų terminalą ir priimti bekontakčius mokėjimus.

„Beveik nėra abejonių, kad skaitmeninės piniginės galiausiai visiškai pakeis tradicines. Jos yra kur kas funkcionalesnės, lankstesnės, o svarbiausia – veikia įrenginyje, be kurio neįsivaizduojame nė vienos savo dienos. Vis dėlto Europoje asmens tapatybės dokumentų perkėlimas dėl būtinybės išspręsti tam tikrus teisinius bei techninius klausimus šiais metais dar greičiausiai neįvyks, tad tradicinę odinę piniginę ar sumažintą jos versiją dar turėsime su savimi nešiotis bent porą ateinančių metų“, – apibendrina „Telia“ telefonų pardavimų vadovė R. Marcišauskienė.

Lietuva jau netrukus galutinai atsisveikins su taksofonais, kurie daug dešimtmečių buvo viena pagrindinių viešai prieinamų ryšio priemonių. Vyresni gyventojai dar atsimena ne tik taksofonus, į kuriuos metė monetas ar kišo magnetines korteles, bet ir įvairias gudrybes, kurios leisdavo skambinti nemokamai.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ reguliuojamų paslaugų vadovė Vida Gobienė sako, kad, nors pastaraisiais metais taksofonais jau beveik niekas nebesinaudoja, būta laikų, kai tai buvo pagrindinė viešojo ryšio priemonė, o taksofonų tinklo plėtrą visame pasaulyje sustabdė prieš keletą dešimtmečių įsibėgėjusi mobiliojo ryšio technologija.

Nuo 2 iki 15 kapeikų už skambutį

Sovietų okupacijos periodu po Antrojo pasaulinio karo gimę ir augę žmonės puikiai prisimena, kad norėdami paskambinti jie turėjo eiti ar važiuoti iki artimiausio taksofono aparato. Daugiausiai jų būdavo centriniuose paštuose, įstaigose, ligoninėse, stotyse ar gatvėse, kur praeidavo daugiausiai žmonių. O didžiausios grūstys vasarą Palangoje būdavo ne Basanavičiaus gatvėje, o eilėse prie taksofonų.

„Prieš keturiasdešimt metų kartu su fiksuotos telefonijos plėtra, buvo intensyviai kuriamas ir taksofonų tinklas. Septyniasdešimtųjų pabaigoje Lietuvoje daug kur jau buvo galima naudotis tam metui išties moderniais monetiniais telefono aparatais. Pokalbiai mieste kainuodavo dvi kapeikas, o tarpmiestiniai skambučiai – 15”, – teigia V. Gobienė.

Tiesa, žmonės atrasdavo būdų taksofonus pergudrauti ir ryšio paslaugomis pasinaudoti nemokamai ar kitaip pasipelnyti.

„Tam buvo imamasi įvairiausių priemonių – monetų imitacijų, telefono aparato papurtymo ar pastuksenimo ir kt. Būdavo ir taip, kad su dviem monetomis pakalbėti su artimaisiais sugebėdavo kone visas studentų bendrabutis.“, – pasakoja V. Gobienė.

Monetas keitė žetonai ir kortelės

„Telia“ ekspertės V. Gobienės teigimu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vietoje monetų buvo naudojami spaudos kioskuose įsigyti žetonai, o pirmieji korteliniai taksofonai pasirodė 1993 m.

„Žmonės greitai pajuto magnetinių kortelių patogumą – jas naudojant nereikėjo kas minutę mesti žetono, o pačioje kortelėje atsispindėjo, kiek minučių žmogus praleido kalbėdamas. Nusipirkus magnetinę kortelę, kurią sudarė 25, 50, 100 ar 200 televienetų, buvo galima naudotis tarpmiestinėmis ir tarptautinėmis paslaugomis, nemokamai paskambinti specialiųjų tarnybų telefonų numeriais“, – apie magnetinių kortelių įvairovę pasakoja V. Gobienė.

Pirmosios magnetinės kortelės išleidimas sutapo su Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitu į Lietuvą, todėl pirmoji kortelė buvo skirta būtent šiam vizitui paminėti. Iš viso „Lietuvos telekomas“ išleido net 45 skirtingų vaizdelių magnetinių taksofono kortelių tiražus.

Pasak ekspertės, netrūko mėginančių pergudrauti ir kortelinius taksofonus – ryšio technologijose šiek tiek labiau besigaudantys netruko pastebėti, kad daugelio taksofonų variniai laidai buvo ne iki galo uždengti. Žinant, kada skambučio metu galima laidus užtrumpinti moneta ar kitu metaliniu daiktu, kalbėti buvo galima neeikvojant kortelės televienetų. Kai šią gudrybę televizijos reportažo metu atskleidė vienas žurnalistikos studentas, taksofonų laidai nuo tokių veiksmų buvo apsaugoti.

Taksofonų aukso amžius

1997 m. buvo pradėti eksploatuoti pažangesnės technologijos ir saugesni „Pulsar“ taksofonai su integroscheminėmis taksofono kortelėmis, apie kuriuos šiandien pirmiausiai ir pagalvojame išgirdę žodį taksofonas.

„Lustines korteles palaikantys taksofonai simboliškai pradėjo daugiau nei du dešimtmečius trukusią mums puikiai pažįstamų taksofonų erą. 50, 100 ir 200 televienetų kortelės turėjo apsaugos modulius, kurie saugojo jas nuo padirbinėjimo, į jas taip pat buvo galima įrašyti daug informacijos, net atsiskaityti už įvairias paslaugas“, – teigia V. Gobienė.

2000 metais taksofonų skaičius Lietuvoje pasiekė per 7,5 tūkst., tačiau su intensyvia mobiliojo ryšio technologijų plėtra jų skaičius pradėjo mažėti. 2013 m. buvo užsakyta paskutinės 100 tūkst. lustinių kortelių, o taksofonų skaičius šalyje jau tesiekė 1 tūkstantį.

Skaičiuoja paskutines dienas

Lietuvoje šiuo metu veikia tik 20 taksofono aparatų, tačiau net ir jais beveik nesinaudojama. „Telia“ duomenimis, pernai iš taksofono aparatų iš viso buvo atlikta vos 2 tūkst. skambučių, o vidutinė jų trukmė neviršijo 30 sekundžių. Dėl to šie aparatai jau per artimiausią mėnesį išeis užtarnauto poilsio.

„Šiandien jau atrodo sunkiai suvokiama, kad norint paskambinti reikėtų eiti į konkrečią vietą, naudoti kortelę su ryšio kreditais ir skubėti užbaigti pokalbį iki jiems pasibaigiant. Technologinis progresas taksofonus pavertė dar vienu labiau muziejui, nei šių dienų komunikacijos poreikiams tinkamu aparatu“, – sako V. Gobienė.

Iki pernai metų pabaigos taksofonų tinklas buvo laikomas universaliąja paslauga, todėl „Telia“ privalėjo užtikrinti jos tiekimą. Tačiau pernai įsigaliojus Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimams, šis taksofonų statusas buvo panaikintas ir taip sudarytos sąlygos jų išmontavimui.

Visi esame patyrę negerą jausmą, kai ilgiau žiūrint televizorių ima perštėti akys. Tokiu atveju rekomenduojama pabūti užsimerkus, pažiūrėti į tolį ar kambaryje įjungti papildomą šviesą. Geriau apšvietus kambarį akys vargsta mažiau, tačiau tuomet susiduriame su kita problema – šviestuvai atsispindi televizoriau ekrane. „Philips" sukurta unikali „Ambilight“ technologija aplink televizorių sukuria šviesos aureolę, kuri švelnina vaizdą, mažina kontrastą tarp televizoriaus ekrano ir aplinkos, todėl akys nepavargsta. Ją naudodami išvengiame ir atspindžių televizoriaus ekrane. „Ambilight“ šviečia ne tik pagal rodomo vaizdo, bet ir muzikos ritmą, o sporto sirgaliai savo televizorių gali papuošti mėgstamos šalies vėliavos spalvų šviesos aureole.

Mažiau vargsta akys
„Philips“ užsakymu buvo atliktas mokslinis tyrimas apie plokščiaekraniuose televizoriuose įdiegtą „Ambilight“ technologiją*. Dauguma apklaustų respondentų teigė, kad „Ambilight“ padeda sumažinti akių nuovargį. Taip atsitinka dėl to, kad sumažėja kontrastas tarp ekrano ir sienos, šalia kurios yra televizorius.

„Ambilight“ yra „Philips“ sukurta technologija, iš visų televizoriaus rėmo pusių kurianti dinaminę aureolę, kurios spalva koduojama pagal ekrane rodomą vaizdą. Pavyzdžiui, jei žiūrite animacinį filmuką, kuriame daugiausia rausvos spalvos, televizorius aplinką iš visų pusių apšviečia rausvo atspalvio šviesa.

Ši technologija atkuria visas ekrane rodomas spalvas ir, svarbiausia, atlieka tai dinamiškai. Pavyzdžiui, jei vaizdas sudarytas iš besikeičiančių geltonos ir žalios atspalvių, aureolė šią kaitą atkartoja. Bedrovės duomenimis, net 80 proc. pirkėjų keisdami savo senąjį televizorių kitą renkasi su „Ambilight“ technologija – ši technologija jau nuo 2004 metų yra skiriamasis „Philips“ plokščiaekranių televizorių bruožas. Plačiausiai naudojamuose modeliuose „Ambilight“ įrengiama trijose kraštinėse (televizoriaus dešinėje, kairėje ir viršuje), o daugelyje aukščiausios klasės modelių – keturiose kraštinėse.

Daugiau tikroviškumo
Technologija „Ambilight“ didina žiūrėjimo komfortą, stiprina vaizdo tikroviškumo pojūtį, padeda giliau pasinerti į žiūrimą siaubo, veiksmo ar dramos žanro filmą. Nors vaizdas iš tiesų nepasikeičia, susidaro įspūdis, kad jis yra platesnis bei aukštesnis. Vaizdas plečiasi už ekrano ribų, ir atrodo, jo sulaikyti negali jokie rėmai ir kraštai, žiūrovai jaučiasi tarsi atsidūrę filmo sūkuryje ar sporto stadione. 

Pagalbinės funkcijos
„Ambilight“ galima įjungti net kai nieko nežiūrite, taip namie sukursite jaukią atmosferą – švelnią prietemą muzikinei interliudijai ar romantiškam pokalbiui dviese. Spalvų ir šviesos sklaidą galima konfigūruoti ir suasmeninti pagal įvairius parametrus, pavyzdžiui, sienos tipą, šviesos skaistį ir atspalvį. Nustatymas „Relaxed“ (raminantis) yra neabejotinai populiariausias. Jis gerina žiūrėjimo potyrį bei daro teigiamą įtaką psichofiziologiniams rodikliams. Parinkus šią nuostatą filmai apie gamtą ramina, o žiūrėdami sporto laidas žmonės sako besijaučiantys veiklesni ir energingesni.

Šiuo metu Lietuvoje su „Ambilight" technologija įsigyti galima šias „Philips" televizorių modelių serijas: 7506, 7906, 8506, OLED706 ir OLED806.

Apie „TP Vision"
„TP Vision Europe B.V." (toliau – „TP Vision") yra registruota Nyderlanduose, pagrindinė įmonės būstinė yra Amsterdame. „TP Vision" priklauso monitorius ir televizorius gaminančiai „TPV Technology Limited“ (toliau – „TPV") kompanijai.
Daugiausia dėmesio kompanija skiria „Philips“ prekės ženklo televizorių Europos, Vidurio Rytų, Pietų Amerikos, Indijos rinkose bei tam tikrose Azijos bei Ramiojo vandenyno šalyse ir garso gaminių visame pasaulyje vystymui, kūrimui ir marketingui pagal Koninklijke Philips NV išduotą prekės ženklo licenciją. Stiprų „Philips“ prekės ženklą „TP Vision“ derina su produktų kūrimo patirtimi, meistriškumu ir giliomis žiniomis. Kurdami produktus tikime, jog galėsime vartotojams pasiūlyti puikią garso ir vaizdo patirtį.

*Nuoroda į tekste minimą tyrimą – https://www.embedded.com/a-scientific-study-on-the-effects-of-ambilight-in-flat-panel-displays/ 

Technologijų milžinė „Samsung“ Milane surengtoje parodoje „Bespoke Home 2022“ pristato naujus buitinės elektronikos įrenginius. Šių metų svarbiausi akcentai: erdvės išplėtimo konceptas, tvarumas ir dar daugiau patogumo suteikianti namų technika.

Susidomėjimas praėjusių metų „Bespoke Home“ renginiu parodė „Samsung“ vizijos, kaip pagerinti gyvenimą namuose, pasitelkiant įkvepiantį dizainą ir išmaniuosius sprendimus, aktualumą. Šiais metais kompanija toliau ją plėtoja ir siūlo dar daugiau būdų, kaip išnaudoti įrenginių ekosistemos patogumus ir būti tvariems namuose su „Bespoke“ serija.

„Bespoke Home 2022“ plėtra

Šiais metais pagrindinis akcentas parodoje ‒ atnaujinta virtuvės ir gyvenamųjų patalpų technika, pasižyminti stilingomis spalvomis, atnaujintomis funkcijomis ir aukščiausios kokybės apdaila.

Parodoje pristatytos visiškai naujos, dirbtiniu intelektu paremtos „Bespoke“ orkaitės. Jų siūlomos funkcijos, naudojant „SmartThings“ programėlę, gaminti maistą leis paprasčiau ir efektyviau. Funkcija „AI Pro Cooking“ gali atpažinti ingredientus, atitinkamai optimizuoti nustatymus ir stebėti ruošiamą maistą, kad jis nebūtų perkeptas ar nepakankamai iškeptas. Funkcija „Dual Cook Steam“ leidžia naudotojams tuo pačiu metu ruošti ir sveikus garintus patiekalus, ir orkaitėje keptą maistą, naudojant skirtingus nustatymus.

Pristatytos naujosios „Bespoke AI“ skalbyklės funkcija „AI OptiWash“ optimizuoja kiekvieną skalbimą, naudodama tinkamą vandens ir skalbiklio kiekį, atsižvelgiant į tai, kiek purvini rūbai. Tuo tarpu, „Bespoke AI“ džiovyklėje įdiegta pažangi „AI Optimal Dry“ funkcija, kuri nuolat stebi vandens kiekį. Be to, patobulintas drėgmės jutiklis aptinka drėgmės ir jos lygio pokyčius, kad sureguliuotų temperatūrą ir džiovinimo trukmę, užtikrinant didžiausią efektyvumą. Negana to, skalbyklė ir džiovyklė „Bespoke AI“ sukurtos taip, kad optimaliai veiktų kartu, todėl jas turintys naudotojai gali išskalbti, išdžiovinti ir paruošti drabužius dėvėjimui per valandą dėl „Super Speed Wash“ ir „Super Speed Dry“ funkcijų.

Tvarumas nuo pradžios iki galo

Įsipareigojimas padėti aplinkai jau seniai yra „Samsung“ gaminių dizaino pagrindas. Ne išimtis ir naujausi „Bespoke“ prietaisai, kurie nuo pat gamybos pradžios iki jos pabaigos sukurti atsižvelgiant į tvarų gaminio tarnavimą.

„Samsung“ „Bespoke“ gaminami taip, kad būtų kuo efektyvesni ir ekologiškesni. Pradedant gamyba, „Samsung“ stengiasi užkirsti kelią dirvožemio taršai, iki minimumo sumažindama gamyklose susidarančių atliekų, įskaitant stiklo duženas, kiekį. Be to, „Samsung“ perdirba skystas medžiagas, pavyzdžiui, alyvos ir dažų atliekas, į degalus, kuriuos vėliau galima panaudoti. Jau 2019 m. „Samsung“ skaitmeninių prietaisų gamybos įmonėse Korėjoje pasiektas 93 proc. pramoninių atliekų perdirbimo lygis, kuris 2021 m. padidėjo iki 98 proc.

„Samsung“ taip pat naudoja ekologiškas pakuotes, kurias vartotojai gali panaudoti namuose kitoms reikmėms ir siūlo skaitmenines instrukcijas su QR kodais.

„Samsung“ šaldytuvuose naudojamas pažangus skaitmeninis inverterinis kompresorius, o skalbyklėse – tokios technologijos kaip „AI Ecobubble“. Jau nuo 2000 m., naudodama tokias naujoviškas technologijas, kompanija sumažino energijos suvartojimą 67 proc. šaldytuvuose, kurių apačioje įmontuota šaldymo kamera, ir nuo 2011 m. iki 2020 m 53 proc. būgno tipo skalbyklėse. Šių ekologiškų pastangų rezultatas buvo įvertintas „Energy Star“ sertifikatais.

„SmartThings Energy“ paslauga taip pat gali padėti vartotojams taupyti energiją patogiai išjungiant nenaudojamus prietaisus, reguliuojant žaliuzes ir oro kondicionierius, taip sumažinant energijos sąnaudas ir formuojant tvarumą užtikrinančius įpročius namuose.

Tvarumo procese taip pat svarbus ir buitinio prietaiso tinkamas pašalinimas, jam nustojus tarnauti. Užtikrindama ilgesnį buitinės technikos tarnavimo laiką, nuo liepos mėnesio „Bespoke“ pagrindiniams prietaisų komponentams, tokiems kaip skaitmeninių inverterių varikliai ir kompresoriai, suteikia 20 metų garantiją ‒ ilgiausią „Samsung“ siūlytą garantiją Europoje ir JAV.

„Samsung“ gaminiai sukurti taip, kad būtų lankstūs, patvarūs ir efektyvūs, tarnautų ilgiau ir sumažintų atliekų kiekį.

Norite priminimus telefone gauti jums patogiausiu laiku? Išmanieji turi mažai girdėtų galimybių automatizuoti kai kurias funkcijas – tada jomis nereikės rūpintis patiems. Tai leis įrenginiu kasdien naudotis dar patogiau. 3 naudingus išmaniųjų triukus pranešime žiniasklaidai pristato „Bitės Profai“.

„Kartu su operacinių sistemų atnaujinimais vis atsiranda naujų, naudingų funkcijų. Visgi kai galimybių tiek daug, dažnai sunku jas visas pastebėti ir dalis jų nepelnytai lieka užmirštos. Pristatysiu jums tris iš jų, kurias pritaikę savo kasdienybėje, išmaniaisiais įrenginiais galėsite naudotis dar greičiau, lengviau ir efektyviau“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

1. Priminimai pačiu laiku

Išmaniuosiuose telefonuose galima nustatyti, kad priminimai ekrane pasirodytų būtent tuo metu, kada jų labiausiai reikia. Pavyzdžiui, primintų nusipirkti pieno, kai vaikščiosite po maisto prekių parduotuvę, ar palaistyti gėles, kai būsite sugrįžę iš darbo.

„Norėdami aktyvuoti šią funkciją telefone su „Android“ operacine sistema, atverkite „Google“ programėlę ir spustelėkite savo nuotrauką ekrano viršuje, dešinėje. Pasirinkite „Priminimai“, „Sukurti“ ir įveskite priminimą. Po to pasirinkite „Vieta“ ir programėlė pateiks sąrašą jūsų „Google“ žemėlapiuose išsaugotų vietų. Neradę reikalingos, tiesiog pažymėkite ją žemėlapyje. Tuomet spustelėkite „Saugoti“ ir sugrįžę į „Priminimai“, išskleidžiamame meniu dar kartą pasirinkite norimą vietą ir spauskite „Saugoti“, – aiškina „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

„iPhone“ telefone atvėrę „Reminders“ programėlę, pasirinkite „New Reminder“ ir įveskite priminimo tekstą. Spustelėkite „Details“ ir aktyvavę „Location“ jungiklį, nurodykite vietą, kurioje būdami norėtumėte sulaukti priminimo.

2. Automatinis tylusis režimas

Jei dalyvaudami susitikimuose ar lankydamiesi kultūriniuose renginiuose, nuolat perjungiate telefoną iš ir į tylųjį režimą, jums patiks žinoti, kad išmanusis tą gali padaryti automatiškai. Tokiu atveju jūs vis tiek gausite SMS žinutes ar pranešimus, tačiau be garso ir telefonas nevibruos. Taigi jums nereikės nerimauti, kad išblaškysite kolegas ar žmones renginyje.

„Išmaniojo su „Android“ operacine sistema nustatymuose pasirinkite „Nustatymai“, po to – „Pranešimai“, tada spauskite „Netrukdyti“ ir „Tvarkaraštis“. „Samsung“ leidžia išmaniojo signalus, skambučius nutildyti uždėjus delną ant ekrano arba apvertus išmanųjį ekranu žemyn. Norint aktyvuoti šias funkcijas pasirinkite „Nustatymai“, tada „Išplėstinės funkcijos“, „Judesiai ir gestai“, galiausiai – „Nutildyti gestais“.  

Šią funkciją „iPhone“ aktyvuose nuėję į nustatymus, pasirinkę „Focus“ ir „Do Not Disturb“. Meniu spustelėkite „Add Schedule or Automation“ ir pažymėkite telefono tylos laiką. Pavyzdžiui, tai gali būti valandos, kurias praleidžiate darbe ar miegate. Čia taip pat galite nustatyti, kad tylusis režimas būtų aktyvuotas pasiekus tam tikrą vietovę. Šis režimas leidžia įtraukti išimtis – pavyzdžiui, artimųjų skambučius ar pranešimus, kurie skambėtų garsiai, kad jų nepraleistume.   

3. Patogiau valdomos programėlės

Kiekvienąkart atvėrę programėlę patenkate į pagrindinį jos ekraną. Pavyzdžiui, spustelėję „Instagram“ ikoną, iškart matote sekamų žmonių naujienų srautą, tačiau norint, tą galima pakeisti.

„Ilgiau palaikę pirštą tuščioje telefono su „Android“ operacine sistema ekrano vietoje, atsivėrusiame meniu spustelėkite „Valdikliai“ ir sąraše pamatysite programėles ir jų siūlomas galimybes. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad kiekvienąkart spustelėję „WhatsApp“ ikoną ekrane, patektumėte į konkretų susirašinėjimą ar atvertumėte kamerą. Iškart po to, neatkėlę piršto perkelkite spartųjį klavišą į bet kurią vietą ekrane ir atleiskite“, – sako „Bitės Profas“.

„iPhone“ telefone ilgiau palaikykite pasirinktą programėlės ikoną ekrane ir iš atsivėrusio sąrašo pasirinkite, ką ten veiksite. Pavyzdžiui, spustelėję „Instagram“, galite iškart patekti į naujo įrašo kūrimo ar susirašinėjimų langą.

Rinkodaros automatizavimo bendrovė „Omnisend“, iki šiol siūliusi sprendimus interneto parduotuvėms, žengia į paslaugų segmentą. Kompanija smulkiesiems verslams, valdantiems internetines ir fizines paslaugų vietas, pradeda siūlyti naują sprendimą – automatinius patvirtinimus ir priminimus apie vizitus.

Estijos startuolis „Bilance“ Lietuvoje pristatė automatinę pinigų apskaitos programėlę, padėsiančią privatiems asmenims turėti geresnę savo išlaidų apžvalgą ir kiekvieną mėnesį sutaupyti daugiau pinigų. Taigi, bus lengviau siekti finansinės nepriklausomybės.

Brolių Mihkelio ir Eriko Vetemaa sukurta mobilioji programėlė sujungia visų Lietuvos bankų ir kitų finansinių platformų, pavyzdžiui, Revolut“ ir „Wise“, bankininkystės duomenis. Prisijungus prie banko, programėlė pateikia naudotojo išlaidų ir pajamų apžvalgą, vėliau duomenys yra automatiškai atnaujinami.

„Požiūris į finansinį švietimą Europoje keičiasi, tačiau dar nėra patogių finansų stebėjimo priemonių. Susidomėję laukiame, kaip naudotojai priims naują programėlę ir kiek „Bilance“ padės lietuviams sutaupyti“, – pažymėjo programėlės „Bilance“ kūrėjas ir generalinis startuolio direktorius Mihkelis Vetemaa.

„Europos Sąjungos žingsniai link atvirosios bankininkystės naudotojams atvėrė galimybes patogiai gauti mokėjimų duomenis iš bankų. Mokėjimus suskirstėme naudodami „besimokančias“ sistemas, todėl programėlės naudotojams bus kur kas lengviau apžvelgti savo finansus. Ateityje, naudodami dirbtinį intelektą, ketiname pasiūlyti ir individualizuotas konsultacijas“, – pasidalino vienas iš startuolio įkūrėjų ir technologijų direktorius Erikas Vetemaa.

Ilgainiui broliai planuoja sukurti centralizuotą platformą, kurioje privatūs asmenys išsamiai matys savo ir visų savo šeimos narių finansus – turto, paskolų, investicijų, išlaidų ir pajamų apžvalgą.

Programėlė „Bilance“ vienu metu yra pristatyta Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Suomijoje. Šiais metais planuojama plėstis ir į kitas Europos šalis. Startuolio komanda buvo atrinkta į šeštąją Estijos „Tehnopol Startup“ įmonių inkubatoriaus grupę, kuri savo kelionę plėtros programoje pradėjo šiais metais.

Viena didžiausių Lietuvoje finansinių technologijų įmonių „ConnectPay“, pradėjusi teikti visas bankininkystės paslaugas verslo klientams ir lietuvių kalba, yra viena iš nedaugelio paslaugų teikėjų mūsų šalyje, sudaranti galimybę verslo sąskaitas atidaryti be jokio tiesioginio kontakto su vadybininku. Įdiegusi automatizuotus procesus ir sąsajas su išorinėmis duomenų sistemomis, „ConnectPay“ sąskaitas verslo klientams atidarys itin greitai – per vieną darbo dieną nuo užpildytos paraiškos gavimo.

„Jauni, pradedantys verslai, startuoliai pripratę veikti greitai, efektyviai ir be nereikalingų kliūčių. Lygiai taip pat jie renkasi patikimus verslo partnerius, kurie eina koja kojon su inovacijomis ir gali palaikyti spartų augimo tempą. Atlikę rinkos analizę matome, kad šiuo metu esame tarp kelių sparčiausiai sąskaitas klientams atidarančių bendrovių. Tai padaryti leidžia optimizuoti procesai, sąsajų su išorinėmis duomenų sistemomis gausa bei kompetentinga komanda“, – komentuoja „ConnectPay“ vadovas Marius Galdikas.

„ConnectPay“ verslo klientai paraiškas bei reikalingus dokumentus pateikia internetu. Tapatybės patikra atliekama skaitmeniniu būdu, o visa būtina informacija apie klientą operatyviai gaunama iš viešai prieinamų išorinių duomenų sistemų. Administruojant didelių įmonių struktūrą, gali kilti papildomų klausimų, jie klientams operatyviai pateikiami raštu, be tiesioginio kontakto su vadybininku.

„Bet kokio tiesioginio kontakto derinimas gali trukti kelias darbo dienas. Vieni bankai reikalauja, kad būsimas klientas fiziškai atvyktų į skyrių iš anksto sutartu laiku, kiti prašo pokalbio vaizdo skambučiu, kurio metu užpildoma kliento pažinimo anketa. Mes visa tai atliekame skaitmeniniu būdu, todėl verslo sąskaitą galime atidaryti jau kitą darbo dieną“, – kalba M. Galdikas.

Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, pagal aptarnaujamų mokėjimų vertę „ConnectPay“ yra antra didžiausia elektroninių pinigų įstaiga Lietuvoje. 2021 m. „ConnectPay“ metinė aptarnautų mokėjimų vertė siekė 10,6 mlrd.  eurų – tai 86 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu užpernai, kai buvo aptarnauta 5,7 mlrd. eurų mokėjimų. „ConnectPay“ saugoma klientų lėšų suma per metus augo nuo 135 mln. eurų iki 261 mln. eurų praėjusių metų pabaigoje.

Palaikydama spartų augimą, bendrovė įdiegė ir toliau tobulina rizikų valdymo procesus. Per pastaruosius dvejus metus į pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją bendrovė investavo daugiau kaip 3 mln. eurų.