Tarptautinė strateginių pokyčių ir technologijų bendrovė „Nortal“, turinti padalinį Lietuvoje įsigijo „TPXimpact“ bendrovės dukterinę įmonę „Questers“, kuriančią ir platinančią programinę įrangą. Įmonių atstovų teigimu, šis sprendimas padės sustiprinti  ir praplėsti organizacijų veiklą – burti tarptautines informacinių technologijų (IT) ir inžinerijos komandas visame pasaulyje.  

2007 m. veiklą pradėjusi „Questers“ yra viena lyderiaujančių tarptautinių programinės įrangos kūrimo bendrovių, kuriančių ir valdančių specializuotas komandas, dirbančias skirtingose pramonės šakose. Įmonė gali pasigirti klientais visame pasaulyje, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėjė, JAV, Vokietijoje, Belgijoje, Norvegijoje ar Šveicarijoje.

Anot „Nortal“ generalinio direktoriaus ir įkūrėjo Priit Alamäe, „Questers“ prisijungs prie dukterinės „Nortal“ įmonės „pwrteams“ ir kartu kurs specialias tarptautines komandas klientams.

„Tikimės, kad „Questers“ padės „pwrteams“ klientams JAV ir Jungtinės Karalystės rinkose bei padidins per pastaruosius penkerius metus pasiektą dviženklį augimą. Labai džiaugiuosi matydamas, kad mūsų tarptautinę komandą papildė daugiau nei 300 naujų darbuotojų“, – sako P. Alamäe.

Pasak „Nortal“ padalinio Lietuvoje vadovo Mindaugo Tarailos, toks susijungimas išplės Nortal klientų ir jų projektų geografinę aprėptį,  o su naujais kolegomis susipažinti ir bendradarbiauti nekantrauja ir „Nortal“ komandos Lietuvoje nariai.

Dalyvauti „Nortal“ augime – neįkainojama patirtis. Lietuvoje esantis padalinys iš vietinės IT kompanijos išaugo į didelį tarptautinį technologijų centrą. Vilniaus ir Kauno biuruose dirba itin stipri komanda, kuri ne tik nuolat pildosi ir plečiasi, bet ir tobulėja – dirba su vis didesniais projektais ir imasi naujų iššūkių. Tikiu, kad naujai prisijungę darbuotojai papildys mūsų ekspertines žinias“, – sako M. Taraila.

Prekės ženklą „pwrteams“ Nortal pristatė pernai, kai į bendrovės veiklą įtraukė naują užsakomųjų paslaugų ir komandų didinimo verslo modelį. Šiuo metu „pwrteams“ dirba su klientais iš Europos ir Šiaurės Amerikos, o bendrovės paslaugų centrai įsikūrę Ukrainoje, Lenkijoje, Serbijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Meksikoje. Po „Questers“ įsigijimo prie esamų šalių prisijungs ir Bulgarija.

„Talentai yra „pwrteams“ sėkmės ir augimo paslaptis, tad šis žingsnis yra būtinas mūsų plėtrai. „Questers“ profesionalai Bulgarijoje papildys mūsų esamą „pwrteams“ komandą. Sieksime tapti tarptautiniais lyderiais, teikiančiais specializuotus IT sprendimus“, – teigia „pwrteams“ generalinis direktorius Karelas Saurvaltas.

Anot „Questers“ generalinio direktoriaus Aleksandro Drangajovo, būdama „TPXimpact“ dalimi, „Questers“ tapo patikima, efektyviai dirbančia įmone, kurios tikslas – teikti klientams nuolatinę vertę.

„Prisijungimas prie „pwrteams“ suteiks dar daugiau galimybių. Kartu galėsime dar greičiau ir efektyviau reaguoti į besikeičiančius technologinius bendradarbiavimo sektoriaus poreikius ir teikti dar geresnius pasiūlymus“, – sako A. Drangajovas.  

Tarptautinė strateginių pokyčių ir technologijų bendrovė „Nortal“ yra žinoma dėl Estijos vyriausybės skaitmeninės transformacijos „e-Estonia“ ir toliau plečia savo veiklą Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Neseniai bendrovė įsteigė tiekimo centrą Gvadalacharoje (Meksika), taip vykdo aktyvią plėtrą Jungtinėje Karalystėje, siūlydama paslaugas tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriui. Siekiant išplėsti pajėgas Jungtinėje Karalystėje, vykdomuoju direktoriumi buvo paskirtas Thomasas Hedley.

Rugsėjo 12-tąją, antradienį technologijų milžinė „Apple“ surengė laukiamiausią metų renginį – tiesioginėje transliacijoje pristatė naujausius įrenginius. Jame „iPhone“ gerbėjai pagaliau galėjo išvysti ir netrukus rinkoje pasirodysiančius 15 kartos išmaniuosius telefonus. Anot inovacijų eksperto, naujieji įrenginiai labiausiai išsiskiria keliomis iki šiol nematytomis funkcijomis, o naudojimo paprastumo suteiks gamintojo pradėta naudoti universali USB-C įkrovimo jungtis. Netrukus prasidės ir išankstiniai įrenginių užsakymai.

Įvardijo įdomiausius patobulinimus

„iPhone“ entuziastai visai netrukus galės rinktis iš 4 skirtingų modelių – „iPhone 15“, „iPhone 15 Plus“, „iPhone 15 Pro“ ir „iPhone 15 Pro Max“. Pasak Luko Keraičio, „Tele2“ inovacijų eksperto, kai kurių renginyje pristatytų išmaniųjų telefonų serijos naujovių „Apple“ gerbėjai jau tikėjosi iš anksto, o kiti sprendimai galėjo ir nustebinti.

„Pasitvirtino tai, apie ką jau ilgai buvo garsiai spėliojama – visi naujieji „iPhone 15“ serijos įrenginiai turės USB-C įkrovimo jungtį, kaip to reikalauja nauji Europos Sąjungos įstatymai, tad telefonų naudotojams reikės mažiau laidų. Nustebinti galėjo tai, kad „Ultra“ modelis visgi nebuvo pristatytas. Bus įdomu palaikyti 15 serijos „iPhone“ delne – dėl titano rėmo jie ir lengvesni, ir tvirtesni nei anksčiau, o pats metalas turi tam tikrą tekstūrą, kuri iš pažiūros atrodo mažiau slidi“, – pastebi L. Keraitis.

Eksperto nuomone, su naujosios kartos „Apple“ išmaniaisiais telefonais bus galima patirti daugiau naudojimo laisvės. „iPhone 15“ serijos modeliai turės daugelio pamėgtą „Dynamic Island“ funkciją, kurioje patogiai matomi svarbiausi pranešimai, o „Pro“ modelyje šone atsiras „Action Button“ – veiksmo mygtukas, kurio funkcionalumą galės pasirinkti pats telefono naudotojas. Tokią laisvę „Apple“ duoda retai“, – sako L. Keraitis.

Įspūdį technologijų žinovui paliko ir naujoji „iPhone 15“ serijos įrenginių kamera. Anot L. Keraičio, 48 megapikselių „iPhone 15 Pro“ kamera žada fotografavimą dar labiau priartinti prie profesionalių kamerų lygio.

„Telefoto principu veikianti kamera turėtų leisti sklandžiau pereiti nuo įprasto prie priartinto fotografavimo. Itin patiko naujųjų telefonų portreto rėžimo funkcija – jos nebereikės pasirinkti atskirai, fotografuojant veidą bus automatiškai įjungiami ir portretui priskiriami nustatymai. Nufotografavus portretą galima vėliau pasirinkti, kurioje vietoje turėtų likti fokusas, o kuri nuotraukos dalis išplaukusi, fone. Viena mieliausių man funkcijų – portreto rėžimas taip pat įsijungs atsukus fotoaparatą į šunį ar katę, nereikės ilgai galvoti, kokiu rėžimu geriausia įamžinti savo augintinį“, – teigia inovacijų ekspertas.

Patobulintos technologijos

Netrukus rinkoje pasirodysiantys „iPhone 15“ serijos išmanieji telefonai, pasak gamintojo, pasižymi kai kuriomis industrijos naujovėmis. Tad ką svarbiausia žinoti ir kokiais funkcionalumais pasižymi kiekvienas modelis?

„iPhone 15“ ir „iPhone 15 Plus“. Šios serijos įrenginiai skirsis ekrano dydžiu – „iPhone 15“ turės 6,1 colio, „iPhone 15 Plus“ 6,7 colio ekraną. Visų pirma šiuose serijos įrenginiuose pirmą kartą industrijoje naudojamas spalvotas galinis stiklas, paryškinantis įrenginio dizainą, kurį papildo tekstūrinė matinė apdaila ir kontūrinis aliuminio korpuso kraštas. Abiejuose modeliuose įdiegta „Dynamic Island“ funkcija ir pažangi kameros sistema. Galinga 48 MP pagrindinė kamera leidžia daryti itin didelės raiškos nuotraukas, o nauja 2x teleobjektyvo parinktis suteikia naudotojams tris optinio priartinimo lygius.

Be to, „iPhone 15“ linijoje pristatoma naujos kartos portretų fotografavimo funkcija, leidžianti lengviau užfiksuoti portretus, pasižyminčius dideliu detalumu ir efektyvumu esant silpnam apšvietimui. Remiantis „Apple“ palydovine infrastruktūra, kai kuriose rinkose naujųjų įrenginių savininkai galės išbandyti „Roadside Assistance“ funkcija, kuri palydoviniu ryšiu galės sujungti su automobilių pagalbos centru esant ne ryšio zonoje. Įrenginiuose taip pat įmontuotas „A16 Bionic“ procesorius, užtikrinantis galingą, našumą, taip pat universali USB-C jungtis, patobulinta „Find My friends“ ir kitos funkcijos. Įrenginius bus galima rinktis iš kelių spalvų: rožinės, geltonos, žalios, mėlynos ir juodos.

„iPhone 15 Pro“ ir „iPhone 15 Pro Max“. Aukštesnės klasės naujosios kartos „Apple“ išmanieji telefonai sukurti iš kosmoso industrijoje naudojamo titano, kuris, nors ir yra itin tvirtas, pasižymi ir lengvumu, todėl tai yra lengviausi „Apple Pro“ įrenginių modeliai. Naujasis dizainas taip pat išsiskiria profiliuotais kraštais ir pritaikomu „Action“ mygtuku.

Kameros patobulinimai leidžia pasiekti aukštą vaizdo kokybę, prilyginamą septyniems profesionaliems objektyvams. Pažangesnė 48 MP pagrindinė kameros sistema nuo šiol palaiko naują didelės skiriamosios gebos 24 MP numatytąją kamerą, naujos kartos portretus su „Focus“ ir „Depth Control“ funkcijomis, patobulintą naktinį režimą. Be to, „iPhone 15 Pro Max“ naudotojai galės išbandyti visiškai naują 5 kartus priartinančią teleobjektyvo kamerą.

„A17 Pro“ procesorius žada užtikrinti naują mobiliųjų žaidimų patirtį ir profesionalų našumą. Naujoji USB-C jungtis pasižymi itin dideliu USB 3 greičiu – iki 20 kartų didesniu nei iki šiol. Abu įrenginiai taip pat siūlys pasinaudoti „Roadside Assistance“ palydovine funkcija. „iPhone 15 Pro“ ir „iPhone 15 Pro Max“ bus galima įsigyti renkantis iš keturių naujų spalvų, įskaitant juodą titano, baltą titano, mėlyną titano ir natūralų titano atspalvius.

„Tele2“ kviečia visas naujienas apie naujųjų „Apple“ įrenginių pardavimus pirmiesiems sužinoti čia. Operatorius skelbia, kad išankstiniai visų naujųjų „iPhone 15“ serijos modelių užsakymai prasidės rugsėjo 22 dieną.

Dėl didelio informacijos kiekio šiuolaikiniam žmogui vis sunkiau sukoncentruoti dėmesį į vieną užduotį, tad kasdienybėje, o ypač darbe, įsigali daugiaveika (Angl. „multitasking“).

Anot Mykolo Kriščiūno, „Jaunimo linijos“ psichologo, mūsų smegenys nėra sutvertos kokybiškai atlikti kelis veiksmus vienu metu, tad tokia praktika ilgainiui gali lemti ne tik išaugusį stresą, nuovargį bet ir neatidumą bei klaidas darbe, kurios gali būti susijusios su kibernetinėmis grėsmėmis.

Sumažėjęs dėmesys ir atidumas

Kai darbe stengiamės vienu metu atlikti kelias užduotis, gali susidaryti įspūdis, kad kokybiškai padarome daugiau darbų. Tačiau psichologas tikina, kad nors tokiu būdu ir įmanoma greičiau įgyvendinti planus, sutaupyti laiko bei padidinti produktyvumą, užsiimti daugiaveika ilgainiui nėra gerai. Taip yra dėl to, kad evoliuciškai žmogaus smegenys vienu metu gali kokybiškai sutelkti dėmesį tik į vieną užduotį. 

„Daugelis galvoja, kad jei darome tris dalykus vienu metu, tai jie visi trys vienodai telpa mūsų galvoje. Tačiau iš tiesų psichologai ir mokslininkai daugiaveiką supranta kaip greitą persijungimą tarp skirtingų užduočių, kurio sąmoningai galime ir nepajausti. Bet tai reiškia, kad prie vienos užduoties nepabūname ilgesnį laiką ir dėl to kenčia mūsų dėmesys, atidumas tam tikroms detalėms, galime prasčiau atlikti kai kurias užduotis, greičiau pavargti“, – sako M. Kriščiūnas.

Psichologas pastebi, kad dabartiniame pasaulyje dirbančiam žmogui darbe tenka gerokai daugiau užduočių nei prieš kelis dešimtmečius. Darbuotojams dažnai reikia persiorientuoti, pritapti prie bet kokios naujos situacijos, jie turi būti nuolat pasiekiami, gali bet kada gauti naujos informacijos. Tai ir atneša būtinybę greitai persijunginėti tarp užduočių ir užsiimti daugiaveika, kuri netrunka tapti įpročiu.

Padidėja kibernetinės grėsmės

Anot M. Kriščiūno, nors savaime daugiaveika nėra blogas dalykas ir kai kuriose situacijose gali būti naudinga, ilgainiui gali turėti neigiamų pasekmių: „Daugelio veiksmų darymas vienu metu sumažina mūsų susikaupimą ir dėmesį. Kuo daugiau darbų, užduočių žongliruojame, tuo gali būti sudėtingiau darbinėje aplinkoje pasiekti norimus rezultatus dėl kylančio nuovargio, galimo perdegimo ir streso.

Toks nesusikaupimas, nenuoseklumas gali pakenkti tiek produktyvumui, tiek ir atnešti daug daugiau neatidumo bei lemti klaidas darbe.“

Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, pastebi, kad vienos tokių klaidų gali būti susijusios su sumažėjusiu kibernetiniu saugumu. Nesutelkiant dėmesio į galimas grėsmes, kibernetiniams sukčiams tampa lengviau apgauti savo aukas.

Vienos Jungtinės Karalystės IT saugumo įmonės 2022 m. atliktas tyrimas parodė, kad būdami pavargę ar išsiblaškę darbuotojai daug dažniau darė klaidų, susijusių su kibernetiniu saugumu. Pavyzdžiui, net 52 proc. respondentų neatsilaikė fišingo (Angl. phishing) atakai – paspaudė netikrą nuorodą el. laiške, nes jis atrodė kaip atsiųstas vieno įmonės vadovų.

„Tyrimo duomenimis, dėl nuovargio ir išsiblaškymo vis daugiau žmonių padaro klaidų, keliančių pavojų įmonės saugumui, pavyzdžiui, paspaudžia netikras nuorodas apgaulinguose el. laiškuose arba išsiunčia jautrius duomenis sukčiams. Taip gali būti todėl, kad nespėjame atidžiai įvertinti gautos informacijos, nes mintys nuolat šokinėja prie vis kitos užduoties.

Vis dėlto, vertinant galimas pasekmes, sugebėti atpažinti kibernetinių nusikaltėlių pinkles tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime yra labai svarbu, todėl daryti kelis darbus vienu metu reikėtų kuo mažiau. Įmonėms taip pat būtų naudinga įsidiegti papildomus įrankius, kurie apsaugo nuo grėsmių internete“, – sako D. Drakickas.

Yra būdų sau padėti

Pasak psichologo M. Kriščiūno, daugelio veiksmų darymo vienu metu iš tiesų reikėtų vengti. Jis rekomenduoja įvertinti savo aplinką bei suprasti veiksnius, kurie paskatina imtis kelių užduočių vienu metu. Sukoncentruoti dėmesį į vieną veiksmą padeda aiškių prioritetų įsivardinimas – jei darbai atliekami svarbiausios eilės tvarka, jiems lengviau paskirti visą savo laiką.

„Ne ką mažiau svarbu yra vengti visokių kitų blaškančių dalykų. Tai socialinės medijos, naršymas internete, triukšminga aplinka, net pokalbiai su kolegomis prie darbo stalo. Tai irgi laikoma daugiaveika, nors tiesiogiai gali ir nebūti susiję su jūsų atliekamu darbu, tačiau yra užduotis smegenims. Svarbu daryti vieną dalyką vienu metu ir pasiskirti laiką koncentruotam darbui ir pertraukoms. Toks planavimas padeda savo aplinką susidėlioti taip, kad „multitaskinimo“ ir sąlygų jam atsirasti būtų kuo mažiau“, – teigia psichologas.

Tiems, kurie jaučia, kad daugelio veiksmų darymas vienu metu darbe jau kelia įtampą ar stresą, M. Kriščiūnas pataria išbandyti psichologijoje dažnai taikomas dėmesingo įsisąmoninimo (Angl. „mindfulness“) praktikas. Dėmesingas įsisąmoninimas grindžiamas tuo, kad žmogus turi pajausti tai, kas su juo vyksta esamuoju laiku – klausomasi kūno siunčiamų signalų, taip siekiant sulėtinti tempą ir persiorientuoti.

„Vien atsitraukimas nuo bet kokios užduoties, nuo to, kas kelia stresą ar nerimą ir dėmesio sutelkimas į save jau gali mus priartinti prie nusiraminimo. Paklauskite savęs, kaip šiuo metu jaučiatės, nes per savo fizinius pojūčius galite suprasti, ką patiriate.

Tam pasitelkiamos visos juslės – skonis, lytėjimas, uoslė, klausa, rega, kurie gali įžeminti ir suteikti atsigręžimą atgal į save. Dėmesingo įsisąmoninimo tikslas ir yra pasižiūrėjimas, kas aš esu šiuo atveju, šioje situacijoje. Tai elementarus dėmesio sutelkimas į save, į savo kūno pojūčius, savo emocinius išgyvenimus. Tam užtenka ir kelių minučių būnant darbe“, – sako M. Kirščiūnas.

Maždaug pusė namus be priežiūros ilgesniam laikui paliekančių lietuvių nerimauja, ar į juos neįsilauš vagys. Policijos duomenys rodo, kad tokia baimė pagrįsta. Lietuvoje kasmet fiksuojama apie 800 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų. Pasak ekspertų, rizika didėja vasarą, dažniau keliaujant ir praleidžiant daugiau laiko ne namuose.

Baimė būti apvogtam

BTA užsakymu kompanijos „Nielsen“ atliktas tyrimas parodė, kad ilgapirščių įsilaužimai yra antra dažniausia namų savininkų baimė. Dėl šio pavojaus nerimauja net 45 proc. respondentų. Daugiau streso kelia tik gaisro rizika –  54 proc. Policijos suvestinės rodo, kad vien per pirmus penkis šių metų mėnesius fiksuota 320 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų.

Marek Ernest Goliančik, BTA Žalų departamento direktoriaus pavaduotojas, sako, kad bendra saugumo tendencija gerėja. Tačiau ilgųjų savaitgalių ir atostogų metu pranešimų apie piktavališkus atvejus padaugėja. Draudimo bendrovei pranešama apie įsilaužimus į butus, namus ir sandėliukus. Dažniausiai ilgapirščiai taikosi į pelningą grobį – juvelyrinius dirbinius, smulkią buitinę techniką, įrankius, dviračius, paspirtukus ir grynuosius pinigus.

„Kažkur išvykstant ilgesniam laikui, visų pirma, reikia sandariai uždaryti langus, balkono duris. Individualių namų savininkams derėtų nepalikti dėmesį atkreipti galinčių daiktų matomoje vietoje. Patartina įsirengti ir signalizaciją. Taip pat pravartu prisiminti saugios kaimynystės principus ir susitarti, kad kaimynas pastebėtų aplinką bei praneštų apie įtartinus asmenis ar automobilius šalia jūsų namų“, – dėsto jis.

Vagystėms ruošiasi

Saugios kaimynystės svarbą pabrėžia ir Klaipėdos m. policijos komisariato bendruomenės pareigūnų grupės vyr. tyrėja Audrutė Dunčienė. Pasak jos, vagystės iš namų retai būna spontaniškas veiksmas. Tokiam nusikaltimui paprastai ruošiamasi mėnesį ar net kelis, o vagys atkreipia dėmesį net į mažiausias smulkmenas. Tarkime, perpildyta pašto dėžutė gali tapti ženklu, kad namai tušti ir į juos apsimoka laužtis.

„Vagystei praktiškai visada yra ruošiamasi iš anksto. Tai dažniausiai daro asmenų grupės. Aplinką jie gali stebėti ir mėnesį, ir du. Jie labai gerai žino jūsų ir jūsų kaimynų įpročius: kada išvykstate į darbą, kada sugrįžtate. Reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu vakarais sulaukiate keistų telefono skambučių ar dėl neįprastų priežasčių apsilanko keisti asmenys. Tai leidžia numanyti, kad atsidūrėte vagių taikinyje“, – sako pareigūnė.

Daugiausiai vagysčių iš gyvenamųjų patalpų fiksuojama Lietuvos didmiesčiuose. Šie miestai pasižymi ne tik vagysčių skaičiumi, bet ir vagišių padaroma žala. Pavyzdžiui, birželio 24 d., Klaipėdoje, ilgapirščiai pavogė didelį kiekį kolekcinių monetų ir žiedus. Patirta žala įvertinta 3600 Eur.

Po kelių dienų Vilniuje vagys iš namo išsinešė grynuosius pinigus ir papuošalus. Patirta žala įvertinta 16000 Eur. 
„Vidutinė žala vagysčių metu siekia apie 995 eurų. Didžiausia mūsų užfiksuota žala per pastaruosius kelis metus siekia daugiau nei 14 tūkst. eurų. Žinoma, vagys taikosi į tai, ką galima greitai paimti. Dėl to neretai gyventojai pasigenda ir prie namų be priežiūros paliktų daiktų – kepsninių, akumuliatorinių įrankių, dviračių“, – pastebi BTA M. E. Goliančik.

Ilgapirščiai naudojasi socialiniais tinklais

Tuo metu A. Dunčienė atkreipia dėmesį ir į dar vieną grėsmę – socialinius tinklus. Į feisbuką ar instagramą dažnai net nesusimąstydami keliame akimirkas iš savo atostogų neįtardami, kad tokios nuotraukos gali tapti žalia šviesa tinkamo momento tykantiems ilgapirščiams.

„Visada turėkite omenyje, kad vagys paprastai su jumis turi bendrų draugų, pažįstamų. Niekada negalime būti tikri, kas kada ir kokią informaciją jiems perduos. Bėda gali prasidėti labai nekaltai. Užtenka vaikams pasipasakoti savo draugams apie tai, kad su šeima kažkada išvyks atostogų. Kažkas iš jų gali turėti vyresnių brolių, kaimynų ir t.t. Taip ta informacija ir keliauja“, – perspėja Klaipėdos m. policijos komisariato bendruomenės pareigūnų grupės vyr. tyrėja.

Pareigūnė atkreipia dėmesį, kad jeigu visgi nelaimės nepavyko išvengti ir vagys apsilankė jūsų namuose, tai pastebėsite vos tik priėję prie buto ar namo. Tokiu atveju, labai svarbu nesupanikuoti ir nieko neliesti, nepalikti pėdsakų ir nepanaikinti įkalčių, kurie padėtų pareigūnams susekti nusikaltėlius.

Didžiausias mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ pristato naują paslaugą – pratęstą įrangos garantiją. Už nedidelį papildomą mokestį įsigyta paslauga užtikrina, kad „Tele2" salone įsigytam telefonui, planšetei ar televizoriui garantinis taisymas galios net ir pasibaigus gamintojo nustatytam garantiniam laikotarpiui – tai klientams padės sutaupyti pinigų ir pratęsti įrenginių  naudojimo ciklą. 

„Tikiu, kad tvarumas padeda gyventi sumaniau, prisidėti prie teigiamo pokyčio, bet ir neturi kainuoti daug. Pastebime, kad klientai atsisako besaikio vartojimo ir nori ilgiau naudotis jau turimais įrenginiais. Tai paskatino mus pristatyti naują paslaugą – pratęstą įrangos garantiją. Ją užsisakę klientai kur kas ilgesnį laiką galės savo įrenginius patikėti garantiniam taisymui, vietoje to, kad įsigytų naują, o tai – padės ir sutaupyti“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims. 

Ilgesnis naudojimasis įrenginiais už nedidelę kainą

„Klientai nori įrenginiais naudotis ilgiau, nei gamintojo suteikiama garantija. Niekas nėra apsaugotas nuo netikėto įrenginio gedimo. Naudojantis šia paslauga kiekvienas galės prailginti įrangos garantiją dar papildomiems 1–2 metams po oficialios pirkinio garantijos pabaigos“, – teigė Lukas Savickas, „Tele2" draudimo produkto vadovas.  

Anot jo, pratęsta garantija turi net kelis privalumus. Duomenys rodo, kad įrenginiai dažniausiai sugenda 3–4 naudojimosi metais. Tuo tarpu ši paslauga leidžia įrenginiu naudotis ilgiau, nes apsaugo klientus nuo papildomų išlaidų, susijusių su vidiniais įrenginio gedimais. 

Ši paslauga galioja ne tik telefonams, bet ir kitiems įrenginiams: planšetėms, kompiuteriams, televizoriams, modemams, žaidimų konsolėms, ausinėms, dulkių siurbliams, išmaniems laikrodžiams, paspirtukams, kameroms, garso kolonėlėms. 

Pratęsta garantija pasinaudoti galima pastebėjus, kad įrenginio ekranas pradėjo neįprastai mirguliuoti, staiga nustojo veikti mikrofonas, prietaisas ėmė strigti arba susidūrus su kitais vidiniais įrenginių gedimais.  

Naudojantis pratęsta garantija mokestis taikomas atsižvelgiant į įrenginio kainą. Kuo įrenginys pigesnis – tuo paslaugos kaina mažesnė. Mokėti už pratęstą garantiją galima dviem būdais: Kartą per mėnesį nedidelėmis dalimis arba už pasirinktą laikotarpį – 1 ar 2 metus sumokant iš karto.

„Tele2“ pasirūpina visa įrenginio tvarkymo grandine – įrenginiai neperduodami trečiosioms šalims, tad užtikrinama aukščiausia paslaugos kokybė. 

Paslauga sukurta klientų patogumui

Pratęstos garantijos paslaugą užsisakyti galima įsigyjant įrenginį „Tele2“ salone arba e-parduotuvėje. Anot L. Savicko, paslauga sukurta taip, kad klientas galėtų pats jam patogiu metu užregistruoti įrenginį taisymui „Tele2" svetainėje.

„Reikia nurodyti, kokiu adresu kurjeris turėtų atvykti pasiimti įrenginį. Sutvarkius, jis bus pristatytas atgal klientui. Taip pat sugedusius įrenginius pristatyti ir atsiimti galima ir bet kuriame „Tele2“ salone. Jeigu įrenginio sutaisyti nepavyks, jis bus pakeistas nauju,“ – aiškina L. Savickas.

Paslaugos sutartį galima nemokamai nutraukti per 30 dienų nuo sertifikate nurodytos išdavimo datos. Taip pat sutartį galima nutraukti, jeigu įrenginys buvo pavogtas, pakeistas nauju pagal gamintojo garantiją arba sertifikate buvo nurodyta klaidinga informacija. Garantija galioja tik vidiniams gedimams.

Amsterdamas, 2023 m. gegužės 9 d. – „AGON by AOC“ – pirmaujantis žaidimų monitorių ir IT priedų prekės ženklas – su pasididžiavimu skelbia, kad pagal „IDC Quarterly Gaming Tracker“ ketvirtojo 2022 m. ketvirčio ataskaitą užima pirmąją vietą pasaulyje tarp žaidimų monitorių prekės ženklų.

Į žaidimus orientuotas ekranų specialisto AOC prekės ženklas „AGON by AOC“ aplenkė savo konkurentus ir užėmė pirmąją vietą pasaulinėje žaidimų monitorių rinkoje dėl savo siūlomų pažangiausių technologijų (pvz., „MiniLED“ ir „DisplayHDR 1400“), išskirtinių savybių (tokių kaip 360 Hz atnaujinimo dažnis) ir tvirto įsipareigojimo užtikrinti geriausią žaidimų patirtį.

Praėjusiais metais „AGON by AOC“ pristatė penktos kartos AGON monitorius su atnaujintu dizainu ir greitais, staigiai reaguojančiais ekranais, taip pat diegė visiškai naujas technologijas savo AGON PRO linijoje.Anna Stefańczyk, AOC pasaulinės rinkodaros vadovė, pakomentavo: „Džiaugiamės galėdami tapti geriausiu žaidimų monitorių prekės ženklu pasaulyje. Tai nebūtų įmanoma be neįtikėtinos žaidimų scenos ir klientų visame pasaulyje paramos - jie ištikimai pasitiki mūsų patirtimi pristatant išskirtinius gaminius už puikią kainą. Augdami toliau esame pasiryžę rinkai pateikti daugiau inovatyvių gaminių, pritaikytų prie margos žaidėjų bendruomenės pageidavimų.“

„AGON by AOC“ siūlo platų žaidimų monitorių asortimentą, kuris savo trimis kategorijomis įtiks įvairiausio tipo žaidėjams:

- AOC GAMING: Šie monitoriai, skirti pradedantiesiems ir užkietėjusiems žaidėjams, tiks visiems – nuo turinio kūrėjų ir streamer’ių iki tų, kurie mėgaujasi atradimo ir nuotykių jauduliu. AOC GAMING linija pabrėžia pačios žaidimo patirties svarbą ir siūlo įvairias galimybes, kurios atitinka skirtingas žaidėjų nuotaikas ir pomėgius. AOC GAMING kategorija didžiulei pradedančiųjų ir mėgėjų kalibro žaidėjų auditorijai siūlo į vertę orientuotus aukštos kokybės, puikių savybių monitorius, tokius kaip garsieji 24G2SPU/BK, 25G3ZM/BK ar U28G2XU2/BK.

- AGON: AGON asortimentas pritaikytas ne tik tiems, kuriems kompiuteriniai žaidimai tėra laiko praleidimo būdas, bet ir užkietėjusiems žaidėjams, todėl jis taps puikiu pasirinkimu besivaržantiems žaidėjams, kurie siekia tapti žaidimų scenos herojais kaip jų mėgstami streamer’iai ar geriausi esporto atletai.

Savo puikiu dizainu ir naudingomis papildomomis funkcijomis AGON monitoriai užtikrina sklandžią ir įtraukiančią patirtį daugelio žaidėjų esporto žaidimuose, pvz., šaudyklėse ir MOBA žaidimuose.

Tarp AGON 5-os kartos monitorių yra naujas 32 colių AG325QZN/EU su 240 Hz atnaujinimo dažniu ir vos 1 ms „GtG“ atsako laiku, todėl žaidėjai gali atskleisti savo refleksų greitį ir gebėjimą žaibiškai priimti sprendimus.

- AGON PRO: Sukurti aukščiausios klasės žaidėjams, AGON PRO monitoriai pasitarnauja aukšto lygio turinio kūrėjams, influenceriams ir profesionaliems esporto atletams, tokiems kaip garsios „G2 Esports“, RNG ir „Furia Esports“ komandos, kurias remia „AGON by AOC“ ir kurios reikalauja geriausių žaidimų technologijų. Šiuos asmenis motyvuoja varžybos, jie siekia asmeninių rekordų ir ieško puikių funkcijų, išskirtinių savybių ir neprilygstamos kokybės, kad galėtų atsiduoti savo aistrai žaidimams. AGON PRO monitoriai užtikrina neprilygstamą patirtį žaidžiant populiarius esporto, šaudyklių, MOBA ir panašius žaidimus, o monitorių asortimente yra ir ypatingų modelių, tokių kaip „League of Legends“ dizainu pasižymintis AG275QXL. AGON PRO monitoriuose įdiegtos pažangiausios technologijos, tokios kaip „MiniLED“ apšvietimas, leidžiantis pasiekti maksimalų 1000 nitų ryškumą ir lokalizuotas užtamsinimo zonas (AG274QZM), ar aukštas, iki 360 Hz, atnaujinimo dažnis, ir tokie profesionalūs įrankiai, kaip, pavyzdžiui, „NVIDIA Reflex Analyzer“ (AG254FG). Dėl integruotų funkcijų, tokių kaip KVM jungiklis ir USB-C (AG324UX), šie modeliai gerina turinio kūrėjų ir profesionalų produktyvumą, o įtraukti priedai, tokie kaip „Screen Shield“ (kai kuriuose modeliuose) arba „QuickSwitch“ valdiklis, labai pagerina žaidimų patirtį tiek esporto turnyruose, tiek žaidžiant patogiai įsitaisius savo svetainėje. Laukite AGON PRO 6-os kartos monitorių, kurie suteiks ilgai lauktas technologijas žaidėjams visame pasaulyje.

„AGON by AOC“ nuoširdžiai dėkoja žaidimų bendruomenei ir klientams už jų pasitikėjimą ir nuolatinę paramą. Prekės ženklas įsipareigoja ir toliau nepailsdamas siekti naujovių, užtikrindamas, kad žaidėjai turėtų geriausius įrankius savo mėgstamiems žaidimams įveikti.

Šiandien mintis, kad norint su kuo nors pasikalbėti telefonu reikėtų eiti iki mieste esančio taksofono, turbūt kelia šypseną, tačiau dar ne taip seniai telefonų būdelės vaidino išties svarbų vaidmenį ir buvo aktyvūs miesto gyvenimo taškai.

Lietuvoje daugiau nei šimtmetį trukusi taksofonų era baigėsi pernai, kai Vilniaus autobusų stotyje atliktas paskutinis skambutis. Nepaisant to, telefonų būdelės iš viešosios erdvės visiškai neišnyks ir jau dabar ruošiamasi jų prikėlimui naujam gyvenimui. 

Daugiau nei 100 metų trukusi istorija 

XIX a. pabaigoje pasaulyje sukurta mokamo viešojo telefono technologija į Lietuvą atkeliavo 1913 m., kai pirmasis taksofonas buvo įrengtas Vilniaus centriniame pašte. Visoje Lietuvoje ši ryšio priemonė ėmė sparčiai plisti ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tuomet taksofonus pradėta įrenginėti paštuose, stotyse, ligoninėse, valstybės įstaigose, gamyklose, gatvėse. Norint jais paskambinti tereikėjo vos keleto monetų, tad taksofonų populiarumas augo.  

Po Antrojo pasaulinio karo taksofonų tinklas Lietuvoje buvo toliau aktyviai plečiamas. Tais laikais vietiniai pokalbiai monetiniais taksofonais kainavo dvi, o tarpmiestiniai skambučiai – 15 kapeikų. Visgi tikrasis taksofonų suklestėjimo laikotarpis buvo aštuntasis praėjusios amžiaus dešimtmetis, kai ši ryšio priemonė tapo neatsiejama kasdienio žmonių gyvenimo dalimi.  

„Iki 8-ojo dešimtmečio svarbiausia ir skubiausia informacija vis dar buvo perduodama per kitus žmones arba naudojantis laidiniais namų telefonais, tačiau pastarųjų tinklas Lietuvoje dar tik augo. Taksofonai iš pradžių taip pat buvo naudojami tik skubiais atvejais ir buvo įrengiami pagrindinėse viešosiose vietose – centriniuose paštuose, stotyse, ligoninėse, valstybės įstaigose. Vėliau jų atsirado gatvėse ir kai kuriose pramonės gamyklose. Aštuntajame dešimtmetyje gerokai padidėjusį taksofonų poreikį, lėmė besikeičiantys žmonių įpročiai – pokalbiai viešaisiais mokamais telefonais trukdavo vis ilgiau ir vis rečiau apsiribodavo tik trumpos, skubios informacijos perdavimu“, – pasakoja kultūros istorikė Sonata Šulcė. 

Poreikį panaikino mobiliosios technologijos 

Nepaisant smarkiai išaugusio populiarumo aštuntajame dešimtmetyje, taksofonų tinklo plėtra Lietuvoje savo piką pasiekė gerokai vėliau – XXI a. pradžioje. Iki to laiko ir patys taksofonai spėjo gerokai pasikeisti. Devyniasdešimtųjų pabaigoje Lietuvoje pasirodė pirmieji naujos kartos taksofonai su kortelėmis, tad norint paskambinti nebereikėjo monetų. Dar kiek vėliau į šalį atkeliavo ir pirmieji modernūs mėlyni taksofonai. 

Apie 2000-uosius metus visoje Lietuvoje buvo apie 7,5 tūkst. būdelių – daugiausiai per visą taksofonų gyvavimo istoriją. Visgi, vis labiau įsigalint mobiliojo ryšio technologijoms, taksofonų aktualumas mažėjo, tad atitinkamai traukėsi ir jų tinklas. 2018 m. Lietuvoje veikė 989, 2019 m. – 392, 2020 m. – 213 taksofonų. Praėjusių metų pradžioje šalyje dar buvo galima naudotis 99 taksofonais, tačiau iš visų jų bendrai per metus buvo atlikta vos 2000 skambučių. Vidutinė jų trukmė neviršijo 30 sekundžių, o šia ryšio priemone pasinaudodavo vos 1 proc. šalies gyventojų – ir tik kartą ar kelis per metus. Todėl galiausiai praėjusių metų vasarą visi Lietuvoje veikę taksofonai buvo išjungti. 

Ieško naujų taksofonų būdelių įveiklinimo būdų 

Nors šiandien taksofonai kaip susisiekimo priemonė yra iš esmės nebereikalingi, tačiau jie neabejotinai yra tapę miestų kultūros dalimi, gerai atpažįstamais architektūriniais objektais ir laikmečio simboliais. Dėl to telekomunikacijų bendrovė „Telia“ į viešas erdves planuoja grąžinti 15 taksofonų būdelių. Kokią funkciją jos atliks, priklausys nuo aktyvių ir kūrybingų piliečių. 

„Taksofono būdelės neabejotinai yra mūsų kultūros istorijos dalis. Įveiklintos jos gali tapti ir dabarties dalimi. Manau, kad kiekvienos kartos potencialas iš dalies slypi gebėjime interpretuoti ir panaudoti seniau sukurtus dalykus, nebeatliekančius savo pirminės funkcijos. Tad mintis prikelti taksofonų būdeles naujam gyvenimui yra išties sveikintina. Pasaulyje nebenaudojami taksofonai virsta netikėčiausiais objektais – meno kūriniais, pilietinės raiškos priemonėmis, pramogų vietomis. Tikiu, kad įdomių idėjų turės ir lietuviai“, – sako S. Šulcė. 

Laukiama ir pačių netikėčiausių idėjų 

Anot kultūros istorikės, kiekviena karta gali per naują taksofono būdelių įprasminimą gali kelti jai aktualius klausimus. Pavyzdžiui, samanomis apželdinta taksofono būdelė gali nešti žinią apie ekologines problemas, o į ją sudėtos specialios šiukšlių dėžės gali skatinti ir pradėti rūšiuoti atliekas.  

„Man asmeniškai svarbi pilietiškumo tema, todėl pirma atėjusi mintis – taksofono būdeles panaudoti kaip platformą, kurioje piliečiai kūrybišku būdu – pavyzdžiui, rašant, dainuojant, piešiant, kitaip skelbiant savo mintis – galėtų pasisakyti jiems rūpimais klausimais. Taip pat įsivaizduočiau taksofono būdelę, kurioje būtų teikiama psichologinė pagalba“, – savo idėjomis dalinasi S. Šulcė. 

Savo pasiūlymus, kaip originaliai panaudoti taksofonų būdeles, gyventojai gali teikti užsiregistravę puslapyje www.taksofonai.lt. Pagrindinė „Telia“ organizuojamo konkurso sąlyga – idėjoms įgyvendinti dovanojamos taksofono būdelės turi likti viešojoje erdvėje. Tačiau kuo jos taps – akvariumu, diskotekų aikštele, biblioteka, garso įrašų studija, mažiausia kavine ar kitu stebinančiu projektu, priklausys tik nuo žmonių ar organizacijų fantazijos. 

Geriausias idėjas išrinks technologijų ir dizaino ekspertų komisija, kuriai priklauso S. Šulcė, kelionių žurnalistas Orijus Gasanovas, mokslininkas, architektūros bei kultūros paveldo puoselėtojas, „Lego“ modelių kūrėjas Rokas Mikšiūnas ir „Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.  

Generatyvinis dirbtinis intelektas (AI) ir kitos sparčiai besivystančios technologijos suartina fizinį ir skaitmeninį pasaulius. Šis procesas jau prasidėjęs – skaitmeniniai dvyniai naudojami  gamyboje ir infrastruktūroje, robotika – medicinoje, generatyvinis dirbtinis intelektas kuria produktų dizainą.  Pasaulinis „Accenture Technology Vision 2023“ tyrimas rodo, kad ir toliau tobulėjant šioms naujovėms bei jų technologinėms galimybėms, ateityje patirsime visišką mus supančios fizinės aplinkos transformaciją.

„Gyvename įdomiu laiku, kai generatyvinis dirbtinis intelektas gali keturis kartus padidinti bet kurio intelektualinį darbą dirbančio darbuotojo produktyvumą. Dirbtinis intelektas papildys arba automatizuos daugelį profesijų, visiškai jas pakeis, ir šis pokytis vyksta labai greitai. Turime išmokti juo naudotis“, – sako Maksims Jegorovs, „Accenture“ vadovas Baltijos šalyse.

Kelias į šią – anksčiau neįsivaizduojamą – ateitį bus sudėtingas ir kol kas nėra vienos konkrečios technologijos, į kurią būtų būtina investuoti. Kvantinė kompiuterija, dirbtinis intelektas ir papildytoji realybė neabejotinai vaidins didelį vaidmenį, tačiau svarbiau bus sukurti inovacijų strategiją, kuri palaikytų skaitmeninės ir fizinės veiklos jungimąsi.  

Kuriant strategiją „Accenture“ pataria vadovautis keturiomis naujausiomis technologijų tendencijomis: pirmoji – skaitmeninė tapatybė, leidžianti lengvai peržengti skaitmeninio ir fizinio pasaulio ribas; antroji – duomenų skaidrumas, didinantis pasitikėjimą ir leidžiantis analizuoti bei gauti įžvalgų, kurių reikia, norint atskleisti ir išspręsti plačiai visuomenėje paplitusias problemas; trečioji – generatyvinis dirbtinis intelektas, suteikiantis mums galių tai padaryti; ir ketvirtoji – mūsų galimybių ribas sparčiai plečia vienas prie kito artėjantys fiziniai mokslai ir informacinės technologijos.

Skaitmeninė tapatybė

Skaitmeninė tapatybė yra kito technologinio proveržio katalizatorius. Saugi ir patikima skaitmeninė tapatybė leis žmonėms lengvai autentifikuoti save bet kurioje skaitmeninėje ar fizinėje aplinkoje, griežčiau kontroliuoti saugomus ir bendrinamus duomenis bei sumažins susirūpinimą dėl saugumo, privatumo ir žmogiškųjų veiksnių, pvz., nesaugių slaptažodžių naudojimo. 

„Viena pirmųjų skaitmeninės tapatybės taikytojų yra Estija. Šioje šalyje 98% gyventojų yra užsiregistravę elektroninėje tapatybės sistemoje (e-ID), kuri naudojama viešosioms paslaugoms teikti ir gauti, tokioms kaip rinkimai, sveikatos draudimas, mokesčiai. „Apple“ išplėtė savo „Wallet“ programėlę, kuria JAV galima ne tik atsiskaityti, bet ir saugoti bei naudoti valstybės išduotas asmens tapatybės korteles, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimą“, – pasakoja Kristaps Banga, Accenture“ inovacijų vadovas Baltijos šalyse ir kosmoso technologijų verslo bendradarbiavimo plėtros vadovas Europoje.

Technologijų įmonė „b.well“ bendradarbiauja su „Mastercard“, kad sukurtų naują tapatybės platformą sveikatos priežiūros sistemoms, kurioje el. laiškai ir slaptažodžiai pakeičiami biometriniais duomenimis. Inovacijos tapatybės srityje paliečia ne tik žmones, bet ir daiktus, o tai reiškia bet kokį turtą – nuo jūrinio konteinerio iki meno kūrinio ar vertybinių popierių. Pavyzdžiui, „Unilever“ ir SAP naudoja blokų grandinės (blockchain) technologiją, kad sukurtų žetonus palmių aliejaus partijoms žymėti. Jie leidžia sekti tiekimo grandinę ir nustatyti, kuriame ūkyje buvo išgautas aliejus.

Duomenų skaidrumas

Nuo informacijos apie produktų kilmę iki duomenų apie gamybos įtaką klimatui ar darbuotojų atlyginimus – nuo neskaidrios informacinės aplinkos perėjome į tokią, kurioje informacijos skaidrumas tampa norma. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad du trečdaliai vartotojų nori pakeisti savo mėgstamą bakalėjos prekių ženklą į kitą, kuriame pateikiama daugiau informacijos apie produktą. Kitas tyrimas rodo, kad 60% žmonių, pirkdami drabužius, nori daugiau informacijos apie tai, kaip jie buvo pagaminti. Ir ši tendencija neapsiriboja vartotojais, nes verslo partneriai ir reguliavimo institucijos taip pat reikalauja informacijos. 

„Duomenų skaidrumas gali duoti didelės naudos įmonėms ir pramonės šakoms, skatinti augimą, optimizavimą ir efektyvumą. Jis gali pagerinti klientų aptarnavimo patirtį ir prisidėti kuriant patikimą reputaciją, nes skatina tokias vertybes kaip sąžiningumas ir tvarumas“, – teigia K. Banga. 

Skaidrumui įtakos turi ir jutiklių technologijų pažanga, leidžianti surinkti naujo tipo duomenis ir pagerinti duomenų apie mūsų fizinį pasaulį tikslumą. Pavyzdžiui, Švedijoje mokslininkai sukūrė nebrangų nanojutiklį, galintį per kelias minutes aptikti pesticidus vaisiuose. Skaidrumo tendencija ir ją palaikančios technologijos skatina įmones galvoti apie jų gebėjimą ir įgūdžius rinkti, valdyti ir naudoti duomenis.

Generatyvinis dirbtinis intelektas

Spartus „ChatGPT“ programos populiarumas atkreipė pasaulio dėmesį į generatyvinio dirbtinio intelekto galimybes. 98% apklaustų verslo lyderių sutinka, kad dirbtinio intelekto modeliai atliks svarbų vaidmenį jų organizacijos strategijoje per ateinančius trejus ar penkerius metus. 

„Dirbtinio intelekto sukurtas turinys yra didelių pokyčių pradžia – iš anksto apmokyti AI baziniai modeliai, galintys prisitaikyti ir atlikti įvairiausias užduotis be papildomo mokymo, leis sukurti naujus dirbtinio intelekto panaudojimo būdus. AI jau prižiūri klientų aptarnavimo robotus, kuria gaminių dizainą ir automatizuoja programavimą“, – vardija K. Banga.

Praėjusiais metais pasaulis fiksavo rekordines investicijas į generatyvinio AI plėtrą. Vien startuoliai sudarė 110 sandorių ir pritraukė 2,6 milijardo JAV dolerių, o augimas yra itin greitas. Šiuo metu baziniai dirbtinio intelekto modeliai daugiausia veikia su natūralia kalba ir vaizdais, tačiau netrukus prie duomenų tipų prisijungs vaizdo ir 3D erdviniai duomenys, kurie vaidins lemiamą vaidmenį plečiant metavisatą. 

Bazinis kompiuterinio regėjimo AI modelis galės atlikti su stebėjimu susijusias užduotis fiziniame pasaulyje, pavyzdžiui, saugumo ir sveikatos priežiūros srityse. Bazinio modelio kūrėjai siūlo prieigą kiekvienam, veikdami platformų principu. Todėl įmonės nebegali susitelkti vien ties savo AI modelių kūrimu, bet turėtų vertinti tai, ką galima sukurti naudojant šiuos modelius.

Mokslo technologijų revoliucija

COVID-19 pandemija sukėlė pasaulinį spaudimą, paspartindama naujoves. mNRA tipo vakcinos buvo sukurtos precedento neturinčiu greičiu daugiausia dėl kompiuterinės imunologijos pažangos, taip pat virtualių komunikacijos ir bendradarbiavimo technologijų. Šie pasiekimai parodė, kad grįžtamasis ryšys tarp mokslo ir technologijų gali būti daug greitesnis, nei matėme anksčiau. 

„Pasaulis susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais medicinoje, tiekimo grandinėse ir klimato kaitos srityse, todėl mums reikia geresnių ir greitesnių mokslo ir technologijų sprendimų. Nauja technologinė pažanga skaičiavimo, raketų ir palydovų bei biotechnologijų srityse patobulins medžiagų mokslą ir energetiką, Žemės ir kosmoso tyrinėjimus bei sintetinę biologiją, o tai savo ruožtu pakeis technologijas“, – įsitikinęs K. Banga. 

Pavyzdžiui, įdiegus kvantinį skaičiavimą, chemikai galės atlikti sudėtingesnius ir tikslesnius molekulinius modeliavimus nei bet kada anksčiau, o tai palengvins naujų medžiagų ir energijos sprendimų kūrimą. „Hyundai“ jau bendradarbiauja su kvantinių skaičiavimų įmone „IonQ“, kad analizuotų ir modeliuotų baterijų medžiagas. 

Taip pat pradeda rastis naujos pritaikymo sritys, tokios kaip sintetinė biologija. Maisto technologijų įmonė „Upside Food“ gamina sintetinę vištieną ir jautieną. Ir tai yra ne tik inovatyvūs, bet ir aplinką labiau tausojantys produktai. 

„Accenture Technology Vision 2023“ tyrime dalyvavo 4777 vadovai iš 34 šalių.

2030 metais žaidimų pasaulį galėsime supainioti su realiu, o jų technologijos bus naudojamos pramonėje, statybose ar net gaminant automobilius, skelbiama naujausioje Švedijos telekomunikacijų milžinės „Ericsson“ ataskaitoje. Ekspertų teigimu, kylantis virtualios (VR) ir papildytos realybės (AR) akinių bumas jau po keleto metų žaidimus „išvaduos“ nuo ekranų bei klaviatūrų, perkeldamas juos prieš mūsų akis ir taip atverdamas kelią į visiškai naujus patyrimus.

„Kompiuteriai, konsolės ir išmanieji telefonai, buvę ir vis dar esantys svarbiausiomis platformomis, žaidimų kūrėjams pamažu tampa kliūtimi. Kad ir kiek pastangų jie įdėtų kurdami virtualų pasaulį, dabartiniai žaidimų įrenginiai neleidžia mums judėti, atsiriboti nuo aplinkos ir todėl gali garantuoti tik labai riboto įtraukumo patirtis. Intensyviai tobulinamos VR ir AR technologijos tai turėtų išspręsti jau artimiausiais metais bei dar labiau išplėsti žaidimų, kaip universalaus įrankio, panaudojimo galimybes praktikoje“, – ataskaitą komentuoja „Telia“ vaizdo žaidimų ekspertas Žilvinas Pūkas.

Žaidimai smelkiasi visur

Pasak Ž. Pūko, net jeigu nesame žaidimų gerbėjai, šiandien juos žaidžiame patys to nesuprasdami. „Geimifikacija“ arba jų elementų panaudojimas sistemų, paslaugų ar organizacijų veiklos gerinimui nuolat populiarėja ir pasiekia vis naujas sritis. Pastebėta, jog „sužaidybinimas“ motyvuoja ir skatina vartotojus mokytis, socializuotis ar išreikšti save, todėl artėjant 2030 m. įvairių jo išraiškų išvysime vis daugiau.

„Turintieji išmaniuosius laikrodžius ar tiesiog sekantys savo fizinį aktyvumą įvairiose išmaniojo telefono programėlėse greičiausiai pastebėjo, kad jos skatina žingsniais „užpildyti“ progresą iliustruojančius žiedus, už tam tikrus pasiekimus skiria virtualius medalius bei ragina varžytis su draugais. Mažai kas žino, bet net daugelio mūsų naudojama navigacijos programėlė „Waze“ gimė, kaip išmaniojo telefono žaidimas, kuriame iki šiol važiavimas tam tikromis gatvėmis, perduodant informaciją apie eismo sąlygas, leidžia rinkti saldainius ir kitas ikonėles, vėliau virstančias taškais“, – „geimifikacijos“ pavyzdžius vardina pašnekovas.

Visgi platesniame kontekste naudojami ne tik žaidimų elementai, bet ir jų technologijos. Mažo vėlinimo sprendimai, kurti internetinėms šaudyklėms, šiandien naudojami nuotoliniu būdu atokiose vietovėse įsikūrusių gamyklų robotų valdymui, todėl darbuotojams nereikia gyventi Ekvadoro džiunglių viduryje ar Kanados šiaurėje. Tuo metu automobilių fabrikuose darbuotojų mokymui jau bandomi „skaitmeninių dvynių“ principu paremti žaidimai, kuriuose žmogus gali pasitreniruoti įvairių sudėtingų komponentų surinkimą ir vėliau nedaryti klaidų tikroje gamybos linijoje.

Žaidimus žaisime su akiniais

„Telia“ atstovo teigimu, artimiausiais metais didžiausią įtaka vaizdo žaidimams darys ne augantis procesorių bei vaizdo plokščių pajėgumas, kaip buvo iki šiol, o naują formatą įgalinantys VR bei AR akiniai. Tai rodo tokie produktai, kaip „Meta Quest 2“, kurie šiandien jau įperkami didelei daliai žaidimų gerbėjų ir siūlo kelis šimtus į virtualų pasaulį nukeliančių žaidimų.

Apie VR ir AR technologijų ateitį klydęs neseniai pripažino net „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas. Prieš savaitę „GQ“ žurnale publikuotame interviu JAV technologijų gigantės vadovas pasisakė manantis, kad realybę papildantys virtualaus pasaulio elementai iš tikrųjų gali pasitarnauti žmonėms, o ne trukdyti, kaip jis teigė anksčiau. Tai tik dar labiau pakurstė jau keletą metų sklandančius gandus apie artėjantį išmaniųjų „Apple“ akinių pristatymą, kuris neabejotinai paveiktų visą žaidimų rinką.

„Pagrindinis tokių įrenginių privalumas, jog jie suteikia galimybę į virtualų pasaulį pasinerti betarpiškai. Žaisdamas virtualios ar papildytos realybės žaidimus vartotojas tai gali daryti natūraliai – eiti, apsidairyti aplink, atlikti veiksmus rankomis ar tam tikrais įrankiais. Taip pat juose jam nereikia susitapatinti su kažkieno sukurtais veikėjais, todėl virtualioje realybėje jis gali būti savimi, atskleisti savo kūrybingumą ar būdo savybes, kurias galbūt drovisi parodyti realiame pasaulyje“, – aiškina Ž. Pūkas.

Išbandyti galima jau dabar

Nors VR žaidimai savo piką turėtų pasiekti tik 2030 m., galimybę pajusti virtualaus pasaulio žaidimų skonį turime jau ir šiomis dienomis. Neseniai „Sony PlayStation 5“ konsolei išleistas ir netrukus prekyboje pasirodysiantis jos priedas „PlayStation VR 2“ leidžia tam tikrus įprastai pulteliu valdomus žaidimus patirti iš pirmojo asmens perspektyvos. 

„Su šiais prie konsolės jungiamais akiniais „Gran Turismo 7“ žaidime galime atsisėsti už 1961 m. „Ferrari 250 GT Berlinetta“ vairo ir apsukti kelis Moncos trasos ratus, o „Half Life: Alyx“ suteikia galimybę atsidurti kovos su ateivių pajėgomis epicentre, išbandyti įvairiausius ginklus ar tiesiog išbaidyti balandžius, atsainiai metus virtualią skardinę. Žinoma, kadangi šie žaidimai buvo kurti žaisti sėdint kelių metrų atstumu nuo televizoriaus, jiems atsidūrus prieš pat mūsų akis esančiuose ekranuose jų grafikos detalumas kol kas nestebina. Tačiau šį trūkumą atperka nauji pojūčiai ir įspūdžiai, kurie nenuslūgsta net ir praėjus kuriam laikui“, – patirtimi dalijasi žaidimų ekspertas.

Specialistas prognozuoja, jog VR žaidimų grafikos su realiu pasauliu galės lygintis maždaug po 5-7 metų, kai rinkoje atsiras didesnės raiškos ekranus turintys akiniai ir kūrėjai žaidimus pradės kurti išskirtinai jiems.

Per tą laiką Ž. Pūkas siūlo atkreipti dėmesį ir į ne mažiau perspektyvius AR sprendimus. Aplinkinio pasaulio iki galo ne eliminuojančios, o jį virtualiais elementais tik papildančios technologijos panaudojimo būdus itin gerai iliustruoja per keletą metų išpopuliarėjęs ir netgi Lietuvą neseniai pasiekti spėjęs HADO žaidimas. Uždaroje arenoje į komandas pasiskirstę žaidėjai vienas į kitą mėto virtualius energijos kamuolius, siekdami sunaikinti priešininko gyvybės skydelius ir taip atvesti savo komandą į pergalę. Mokykloje daugelio žaistą kvadrato žaidimą primenantis HADO reikalauja daug fizinių pastangų, todėl kūrėjai siekia jį panaudoti ne tik žmonių laisvalaikio praleidimui ar komandos formavimo veikloms, bet ir kaip krepšinio ar futbolo alternatyvą kūno kultūros pamokose.