Vertindami į įvairias pozicijas aplikuojančius kandidatus personalo specialistai šiandien atsižvelgia ne tik į jų atsiųstus CV, bet ir profesionalams skirto socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyras. Dėl to įvairių sričių specialistams labai svarbu šioje platformoje save tinkamai pristatyti. Kasmet daugiau kaip 200 darbuotojų įdarbinančios bendrovės „Telia Global Services Lithuania“ atrankų komandos vadovė Indrė Bakutytė dalinasi 4 pagrindiniais patarimais, kaip tai padaryti.

Iš tuščios ir netvarkingos paskyros – naudos maža

Darbo ir darbuotojų paieškos „LinkedIn“ tinkle yra išties aktyvios. Kiekvieną sekundę pasaulyje per šią platformą vidutiniškai pateikiamos 95 aplikacijos į darbo pozicijas, o kas minutę naują darbą suranda 3 žmonės. Skaičiuojama, kad iš viso 35,5 mln. darbuotojų darbą rado per šio socialinio tinklo kontaktus, o 122 mln. specialistų tokiu būdu buvo pakviesti į darbo pokalbį. Tačiau, norint būti pastebėtam „LinkedIn“, vien susikurti paskyrą šiame socialiniame tinkle nepakanka.

„Tuščia ar nepakankamai išsamiai užpildyta paskyra, stokojanti nuosekliai ir aiškiai išdėstytos, bendrą vaizdą apie kandidato karjerą ir profesinę patirtį susidaryti leidžiančios informacijos, gali ne tik nepadėti, bet net ir sutrukdyti užimti norimą poziciją. Ypač svarbu, kad užsukus į specialisto paskyrą būtų galima matyti, kur žmogus dirbo anksčiau, kokią patirtį sukaupė. Kaip ir CV atveju, tai yra esminė informacija, į kurią personalo atrankų specialistai žiūri pirmiausia. Dėl to tvarkingas buvusių ir esamų darboviečių, jose užimtų pareigų įvardijimas „LinkedIn“ yra būtinybė“, – sako I. Bakutytė.

Svarbu – paskyros išbaigtumas

Anot I. Bakutytės atkreipti darbdavių dėmesį taip pat padeda trumpas iššūkių, su kuriais teko susidurti kiekvienoje darbovietėje, aprašymas bei įgyvendintų projektų įvardijimas. Taip pat svarbu skiltyje „Skills“ nurodyti ankstesniuose darbuose įgytus įgūdžius ir kompetencijas, paminėti įrankius bei technologijas, su kuriais teko dirbti ir kurie iš jų įvaldyti geriausiai.

„Kuo visapusiškesnį ir nuoseklesnį įspūdį apie kandidatą padeda susidaryti „LinkedIn“ paskyra, tuo geriau. Išbaigtumo paskyrai suteikia ir profesionali žmogaus nuotrauka. Jei specialistas aktyviai ieško darbo, labai pravartu „About“ skiltyje nurodyti konkrečias pozicijas, kuriomis domimasi. Tai gali padėti darbdaviams lengviau pastebėti kandidatą ir užmegzti su juo kontaktą. Išties nemaža dalis specialistų apie pozicijas sužino iš atrankų specialisto žinutės per „LinkedIn“. Pavyzdžiui, į IT pozicijas mūsų įmonėje apie 60 proc. kandidatų pritraukiama būtent per „LinkedIn“ platformą“, – sako I. Bakutytė.

Apgalvota komunikacija „LinkedIn“ gali padėti išsiskirti

I. Bakutytė taip pat ragina nepamiršti, kad „LinkedIn“ yra socialinis tinklas, o ne paprasčiausiai statiška CV duomenų bazė. Vienas iš šios platformos tikslų – suteikti galimybę dalintis profesinėmis įžvalgomis ir patarimais, dalyvauti diskusijose, pristatyti darbinius pasiekimus, reprezentuoti save, kaip specialistą, ir savo darbovietę. Visa tai daro „LinkedIn“ gyvu socialiniu tinklu, kuriame aktyviai dalyvauti gali būti išties naudinga.

„Aktyvi komunikacija platformoje gali daug pasakyti apie specialistą, padėti darbdaviams įvertinti ne tik jo žinias, bet ir požiūrį, asmenybę. Tad komunikavimas „LinkedIn“ tikrai gali padėti išsiskirti iš kitų kandidatų. Tuo pačiu reikia suprasti, kad „LinkedIn“ yra profesionalams skirta platforma, todėl ir įrašai joje turėtų būti atitinkamos temos ir tono. Atostogų nuotraukoms ar nuomonei apie miesto kalėdinę eglutę čia dažniausiai ne vieta – nebent norite pasidžiaugti darbovietės taikoma darbostogų politika ar dirbate dekoravimo sprendimų srityje“, – sako I. Bakutytė.

Anot I. Bakutytės, galimybė komunikuoti „LinkedIn“ tinkle, nereiškia, kad tą daryti būtina kiekvienam. Tai labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus, jo interesų ir siekių. Visgi, jei specialistas išties turi, ką pasakyti, gali ir nori pasidalinti savo profesiniam ratui aktualia informacija, pasvarstyti apie tai išties verta.

Reikia nepamiršti paskyros atnaujinti

Galiausiai, specialistė pažymi, kad „LinkedIn“ paskyrą reikia puoselėti nuolatos. Neužtenka prisiregistruoti, užpildyti reikiamas skiltis ir apie šį socialinį tinklą pamiršti. Kiekvienas naujas karjeros etapas, profesiniai pokyčiai, įgyti įgūdžiai ir kompetencijos turėtų atsispindėti „LinkedIn“ paskyroje ir ją praturtinti.

„Dažnai apie „LinkedIn“ prisimenama tik pradėjus ieškoti naujo darbo. Tuomet suskumbama paskyrą susikurti ar po ilgesnės pertraukos atnaujinti. Tačiau tai nėra geriausias būdas, nes apleidus paskyrą, prie jos reguliariai neprisijungiant ir neatnaujinant informacijos galima praleisti patrauklias karjeros galimybes. Peržiūrėję ilgai neatnaujintą paskyrą atrankos specialistai gali atmesti potencialiai gerą kandidatūrą vien dėl to, kad „LinkedIn“ pateikta informaciją neatitinka realaus specialisto lygio. Vėliau darbdaviai prie tos pačios kandidatūros gali ir nebesugrįžti“, – pažymi I. Bakutytė.

Be to, ekspertė pastebi, kad per „LinkedIn“ į įvairias pozicijas rečiausiai kandidatuoja jauni specialistai. Tai atspindi dar neretai vyraujantį požiūrį, kad „LinkedIn“ yra aukštesnes pozicijas užimančių, karjeros laipteliais jau palypėjusių profesionalų socialinis tinklas. Visgi, I. Bakutytės teigimu, susikurti šio socialinio tinklo paskyrą rekomenduojama vos pradėjus svarstyti apie darbą ir profesinį kelią. Tai gali tapti svarbiu impulsu sėkmingai karjerai.

IT įmonė „Devbridge“ (priklausanti „Cognizant Softvision“ kompanijai) pirmą kartą įmonės istorijoje pradeda bendradarbiauti su lietuviško kapitalo bendrove – viena didžiausių baldus gaminančių įmonių šalyje – „Freda“. Technologijų bendrovė sieks gerinti baldų įmonės gamyklos efektyvumą, sukurdami įrankį, kuris leis stebėti kaip vykdomas gamybos planas realiu laiku.  

„Devbridge“ viceprezidento ir Lietuvos padalinio vadovo Viktoro Gurgždžio teigimu, vienai didžiausių baldų gamintojų teiksime paslaugas, padedančias gerinti įmonės gamyklos darbo efektyvumą sukuriant įrankį, kuris leistų stebėti kaip vykdomas gamybos planas ir reaguoti į visus gamybos nukrypimus.

„Šiuo metu įmonei yra reikalingas įrankis, kuris suteiktų galimybę matyti tokius duomenis, kurie leistų laiku padaryti tinkamus sprendimus, taip taupant ir mažinant įmonės kaštus. Dirbame multidisciplininių komandų pagrindu, tai reiškia, kad visa komanda neša atsakomybę už produkto sukūrimą ir paleidimą į rinką kiekviename proceso žingsnyje. Atitinkamai tai yra ir tiesioginė atsakomybė už verslo tikslus. Jau daugelį metų su savo klientais, įsikūrusiais Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje, dirbame  remdamiesi būtent tokiu modeliu, mes ne tik orientuojamės į programinės įrangos kūrimą, bet į verslo rezultatų kūrimą“, –  pabrėžė V. Gurgždys.

Proaktyvumas leis sumažinti švaistymą 

Anot bendrovės „Freda“ generalinio direktoriaus Rimo Varanausko, sieksime optimizuoti darbus ir efektyvinti planavimą. Norime pakeisti „on line“ detalių, gamybinių partijų stebėjimą procesą bei greitą reagavimą į situacijos pasikeitimus. 

„Veikiame jau daugelį metų, tačiau suvokėme, kad turime iššūkių, kurių patys neturime galimybės išspręsti. Mums būtina transformuoti savo verslą iš vidaus, eiti skaitmenizacijos keliu. Nors augame sparčiai, tačiau daugelis mūsų procesų vis dar yra atliekami rankiniu būdu, todėl ieškojome galimybių, kuriuos procesus galėtume skaitmenizuoti. Norime, kad verslas veiktų efektyviau. Mūsų bendradarbiavimo tikslas, kad „Freda“ darbuotojai turėtų galimybę proaktyviai dirbti, vietoje to, kad reaguotų į pokyčius tik tada, kai problema iškyla. Suprasti specifinio verslo logiką, išsiaiškinti apribojimus, pasiūlyti sprendimus – neeilinis iššūkis, kuriam spręsti „Devbridge“ drauge su „Freda“ subūrė komandą vieningam bendradarbiavimui. Todėl ėmėme ieškoti, kas turėtų tinkamų kompetencijų ir galėtų imtis mūsų projekto. Tuo tarpu, „Devbridge“ įmonei, kuri anksčiau Lietuvoje klientų neturėjo, tai buvo gan netikėtas kreipimasis. Tačiau įvertinę tai, kad esame greitai auganti įmonė, kuri šiuo metu turi net tris gamyklas, o visa mūsų produkcija yra gaminama tarptautiniams klientams, tai tikrai įtikinome, kad būsime patikimas partneris. Be to, iššūkis, kurį kartu nusprendėme spręsti yra įdomus ir labai ambicingas“, – teigė įmonės generalinis direktorius.

Optimizuos gamybos darbus

R.Varanauskas pabrėžia, kad įmonė sieks sukurti tokią sistemą, kuri ilgainiui galėtų būti pagalbininkas visam gamybos padaliniui. Tikslas yra užtikrinti gamybos tęstinumą realiu laiku ir užkirsti kelią įvairiems nesklandumams, dėl kurių nukenčia efektyvus darbas.

„Tai leis mums optimizuoti skirtingų medžiagų srautus, sutrumpinti reakcijos laiką ir padėti priimti tinkamus sprendimus. Tikimės, kad šis projektas bus naudingas abiem pusėms, nes mes suteiksime savo žinias „Devbridge“ ekspertams apie mūsų sudėtingus gamybos procesus, o jie galės pasidalyti savo įžvalgomis, kaip mums padėti supaprastinti procesus gamyboje. Esminis lūkestis tapti partneriais šiame projekte ir ilgalaikėje perspektyvoje, turėti kolegas, kurie bus pasiruošę padėti ir kartu įgyvendins inovatyvias idėjas“, – akcentavo generalinis direktorius.

Sieks išspręsti verslo iššūkius

V.Gurgždys pabrėžia, kad sieks sukurti įrankį, kuris, visų pirma, būtų naudingas verslo tobulinimui.

„Tad šiuo atveju, didžiausias iššūkis – greitai sukurti tai, kas iš karto atneštų naudą kasdieniniame darbe. Realiu laiku reaguoti į gamybos plano vykdymą, kuris reikalauja daugelio darbuotojų pastovaus nenutrūkstamo darbo ir ypatingo atidumo, ženkliai palengvintų kasdienybę baldų įmonės darbuotojams. Programinė įranga tėra artefaktas, kuris sukuriamas pakeliui, o mūsų komandos dirba išsikėlusios tikslus pasiekti ir tam tikrus verslo rodiklius. Tai yra mūsų stiprybė – gebame ne tik kurti programinę įrangą, bet tuo pat metu ir išanalizuoti verslą, atlikti kokybišką rinkos tyrimą ir efektyviai panaudoti sukauptus duomenis, taip prisidėdami prie norimų verslo rezultatų siekimo“, – pabrėžė IT įmonės vadovas.

„Devbridge“ yra privati programinės įrangos konsultacijų ir produktų kūrimo įmonė. Organizaciją šiuo metu vienija daugiau nei 700 narių profesionalų bendruomenė, dirbanti penkiose pasaulio šalyse.  Įmonės strateginis siekis – padėti klientams žvelgti į verslo procesus per inovatyvių skaitmeninių produktų kūrimo prizmę.

Praėjusių metų pabaigoje „Devbridge“ suvienijo programinės įrangos produktų inžinerijos ir paslaugų teikimo pajėgumus su pasauline milžine „Cognizant“ bei tapo jos dalimi. Pagrindinis kompanijos tikslas ir toliau išliks – kurti pažangiausią programinę įrangą ir taip suteikti neįkainojamus įrankius, padėsiančius sėkmingai augti pasaulinėms kompanijoms, industrijoms ir verslo organizacijoms.

Bendruomenė yra tai, nuo ko prasidėjo visa žaidimų industrija. Aštunto dešimtmečio pradžioje prie žaidimų automatų susibūrę žmonės leido savo laisvalaikį ir taip ilgainiui formavo į žaidimus įsitraukusią kultūrą. Visa žaidimų industrija nebūtų taip išsivysčiusi, jei neturėtų stiprios bendruomenės, kuri šiai dienai siekia per 3,24 mlrd. žmonių visame pasaulyje.

Bendruomenė – ir tikslas, ir rezultatas

Viena mano mėgstamiausių citatų apie žaidimų dizainą – patys žaidimai yra tik komponentų kratinys, kol su jais niekas nežaidžia. Būtent žaidžiančiųjų bendruomenė įprasmina mūsų, žaidimų kūrėjų, darbą.

Turiu įvairios darbo patirties – nuo žaislų pardavėjo iki renginių organizatoriaus, tačiau visą laiką išlikau aktyvus žaidėjų bendruomenės narys. Žaidimų rinką kaip kūrėjas atradau penkis metus padirbę renginių industrijoje, kurdamas kitokio tipo patirtis žmonėms. Tuomet ir nusprendžiau kurti tokias patirtis, kurios ir man asmeniškai kelia daugiausiai džiaugsmo – žaidimus. Pradėjau dirbti prie mados žaidimo „Pocket Styler“ kaip jaunesnysis dizaineris. Teko labai daug mokytis ne tik apie madą, bet ir pagrindinius mobiliųjų žaidimų principus.

Pirma pamoka, kurią išmokau studijoje: žaidimais – patirtis kuriama kitiems. „Pocket Styler“ siekiame sukurti žaidimą, kuris rimtai reprezentuotų kūrybiškumą mados srityje.

Žaidimo logikos dizainas, grafinis atvaizdavimas ar muzika – svarbūs žaidimo kūrimo komponentai, tačiau be stiprios žaidimo vizijos nepavyks sukurti jo sėkmingo.

Visa kūryba vyksta konceptualiame lygmenyje. Numatoma mechanika, ekonomika ir apsprendžiama, kaip žaidėjas sąveikaus su žaidimu. Smagiausias momentas man – pirmos žaidimo versijos išleidimas ir grįžtamojo ryšio iš bendruomenės gavimas. Gavus įvertinimą pirmą kartą, kimbame į tikrą darbą. Žaidimų bendruomenė tampa neatsiejama visų priimamų sprendimų dalimi.

„Pocket Styler“ atveju, mados ir kūrybiškumo sintezė yra ta patirtis, kuri nulėmė šito žaidimo sėkmę. Žmonės nuo pat žaidimo pasirodymo dienos dalinasi drabužių mados deriniais socialiniuose tinkluose, ieško savo tapatybės, ekspresijos madoje. Tad mano, kaip kūrėjo tikslas buvo pasiektas. Rezultatas – stipriai įsitraukusi bendruomenė tampa pagrindine žaidimo vystymo varomąja jėga.

Patirties kūrėjo darbas

Industrijoje sklando daug romantikos apie žaidimų kūrimą. Daugeliui žmonių, kurie užaugo su žaidimais tai yra svajonių darbas. Tačiau negalima slėpti, kad čia nėra sunkumų ar rutinos. Visai kaip ir kitose darbo sferose.

Kūryba – atsakingas darbas, galintis įkvėpti ar atkreipti bendruomeninės dėmesį. „Pocket Styler“ žaidimą yra atsisiuntę per 14,5 mln. vartotojų pasaulyje. Prasidėjus karui Ukrainoje, mes norėjome atkreipti žaidžiančiųjų bendruomenės dėmesį į įvykius ir reikiamą paramą. Žaidime pristatėme drabužių kolekciją „Ukrainos laisvė“ išsiskiriančią ukrainietiška spalvų simbolika. Surinktos lėšos buvo skirtos Charkivo srityje įsikūrusiems vaikų globos namams.

Kitoje žaidimo drabužių kolekcijoje pridėjome hidžabą. Ir ši viena detalė sulaukė pozityvios reakcijos bei sukėlė aktyvią diskusijų bangą iš visos bendruomenės. Toks sprendimas buvo netikėtas, tačiau atliepiantis bendruomenės kultūrą. Taipogi, dėmesį į bendradarbiavimą atkreipėme per pirmojo Lietuviško mados prekės ženklo, Agnės Kuzmickaitės, pasirodymą žaidime.

Ir tai tik keli pavyzdžiai menantys, jog norint palaikyti ryšį su bendruomene, žaidimo kūryboje reikia pabrėžti aktualias temas.

Visi atnaujinimai, užduotys ar naujos žaidimo mechanikos – yra problemos, kurias sprendžia žaidimų kūrėjai. Tai yra mūsų darbas. Visi sprendimai yra unikalaus dialogo su mūsų žaidėjais dalis. Turime vizija, kurią atsinešėme pradėję kurti žaidimą. Bendruomenė turi viziją, kurią kuria žaisdami, bendraudami ir dalindamiesi savo patirtimi. Kai šios vizijos sutampa lengva jausti pasitenkinimą savo darbu.

Povilas Katkevičius. „Nordcurrent“ žaidimų kūrėjas, žaidimo „Pocket Styler“ prodiuseris

Nors šį lapkritį virtualus asistentas „Amazon Alexa“ švenčia jau 8-ąjį gimtadienį, daugumai ši programa vis dar atrodo naujovė. Kol kas dar nėra tokio virtualaus asistento, kuris kalbėtų lietuviškai, tačiau ir „anglakalbė“ programa tikrai gali palengvinti buitį ir namuose Lietuvoje. Kokias funkcijas jau atlieka „Amazon Alexa“ ir kokių dar tikėtis ateityje?

„Virtualūs balso asistentai, tokie kaip „Amazon Alexa“, „Siri“, „Google Assistant“, „Cortana“ ir kt., yra išmanūs asmeniniai asistentai, kuriųpagrindinė užduotis – padėti žmonėms atlikti užduotis naudojant balso komandas. Pavyzdžiui, surasti informaciją internete, perskaityti dienos naujienas, nustatyti laikmatį bei pasakyti, ar šiandien bus lietaus“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Moka daug, bet lietuviškai nekalba

„Alexa“ rinkoje pasirodė 2014 metais ir gebėjo atlikti vos 13 funkcijų bei suprasti tik anglų kalbą. Šiandien „Alexa“ gali ne tik paskambinti paprašytam adresatui, bet ir pranešti informaciją žinių vedėjo intonacija net 8 kalbomis. Taip pat geba atlikti daugiau kaip 100 tūkstančių skirtingų funkcijų.

„Dažniausiai žmonės prašo, kad virtualus asistentas įjungtų muziką ar perjungtų dainą, praneštų orų prognozę, sporto rungtynių rezultatus, perskaitytų elektroninius laiškus, iškviestų taksi, rodo tyrimų bendrovės „Statista“ duomenys. Jie taip pat gali automatiškai įkelti nuotraukas ar įrašus į socialinius tinklus, pranešti apie degalų kainų pasikeitimus. Galima netgi paliepti asistentui kitą žmogų vadinti slapyvardžiu“, – pasakoja „Bitės Profas“.

Gaila, tačiau net ir po 8 metų, „Alexa“ taip ir nekalba lietuviškai. Tikėtina, kad bendrovė Lietuvą laiko kol kas yra per maža rinka, kad kūrėjams apsimokėtų įdiegti ir mūsų kalbą. Nors oficialiai šio virtualaus asistento Lietuvoje nusipirkti negalima, įsigijus „Alexa“ kitose šalyse ir naudojant Lietuvoje, ji puikiai atliks pagrindines funkcijas.

Padeda užtikrinti namų ir artimųjų saugumą

„Alexa“ gali padėti ne tik atlikti nemėgstamus kasdienius darbus ir taip palengvinti žmogaus gyvenimą, tačiau prisideda ir prie namų apsaugos.

„Jei neturite įsirengę namų apsaugos sistemos ir palikę namus nerimaujate dėl jų saugumo, virtualus asistentas geba net atpažinti lango dūžio garsą ir pati pranešti jums apie galimą įsilaužimą“, – pasakoja „Bitės Profas“. 

Virtualus asistentas gali padėti ir senyvo amžiaus žmonėms.

„Prenumerata „Alexa Together“ skirta padėti garbaus amžiaus klientams jaustis patogiau ir gyventi savarankiškai. Pavyzdžiui, balsu „Alexos“ paprašius iškviesti pagalbą, ji automatiškai paskambina 10 nurodytų žmonių. Tiesa, ši prenumerata kol kas pasiekiama tik JAV“, – įspėja „Bitės Profas“.

 Ar „Alexa“ mūsų visada klausosi?

Prieš įsigyjant balsu valdomą virtualų asistentą, svarbu žinoti, jog jis renka nemažai asmeninių duomenų – „girdi“ pokalbius, žino žmogaus buvimo vietą, saugo nuotraukas. Tokie duomenys gali būti panaudoti reklamos tikslais, pavyzdžiui, siūlant produktus apie kuriuos kalbamės su savo šeimos nariais.

„Virtualus asistentas „Alexa“ iš tiesų klausosi visada, tačiau tik išgirdęs jį pabudinantį žodį pradeda įrašinėti. Jog pokalbis įrašomas, galime sužinoti pažiūrėję į prietaisą – jis pradeda šviesti mėlyna spalva“, – sako „Bitės Profas“.

Virtualūs asistentai yra ne kartą patyrę ir techninių klaidų. Vienos amerikiečių poros, naudojusios „Amazon Echo“ garsiakalbį su „Alexa“ asistentu, privatus pokalbis buvo įrašytas ir netyčia išsiųstas draugui. Kitam vyriškiui Vokietijoje „Alexa“ atsiuntė 1700 garso įrašų, priklausiusių kitiems žmonėms.

Anot „Bitės Profo“, žmonės gali tvarkyti tam tikrus saugumo nustatymus. Pavyzdžiui, reklamų nustatymus ar kontaktinę informaciją. Vartotojai nusprendžia, kuriais duomenimis nori dalintis su asistentu, o kuriais ne. Asistentai leidžia peržiūrėti balso įrašų ir kitų komąndų istoriją, ją galima paprašyti ištrinti. 

Degalų brangimas prisidėjo prie daugelio prekių kainų augimo, nes jų logistikos kaštai neišvengiamai įtraukiami į prekės savikainą. Dirbtinis intelektas galėtų ne tik atpiginti kai kurias infliacijos paveiktas prekes ar paslaugas, bet ir sumažinti transporto keliamą taršą miestuose – tuo yra įsitikinęs Lietuvoje veikiančios dirbtinio intelekto taikyme besispecializuojančios informacinių technologijų įmonės UAB „Acrux cyber service direktorius Jokūbas Drazdas.

Išaugusius logistikos kaštus jaučia ir verslas, ir plačioji visuomenė

Jokūbas Drazdas pastebi, kad kovoje su kylančiomis kainomis kartais pravartu į viską pasižiūrėti kūrybingiau ir pasitelkti naująsias technologijas, kurios gali tapti itin efektyviu įrankiu, padedančiu spręsti įvairias problemas.

„Išaugusias kuro kainas gyventojai skausmingiausiai pajuto per padidėjusias maisto produktų kainas. Net jei iki tol maisto produkto kaina santykinai buvo nedidelė, logistikos dedamoji šiandien yra didelė, o tai automatiškai stipriai išaugino maisto produktų savikainą. Įmonės dėl išaugusių kuro kainų taip pat patyrė smūgį, nes kuro kaštai sumažino pelną. Visgi, verslas supranta, kad tam, kad jis išgyventų konkurencinę kovą, negali nuolat kelti kainų, nes infliacijos metu žmonių perkamoji galia mažėja, jie atsisako kai kurių prekių ar paslaugų. Tokia situacija daugelį įmonių paskatino optimizuoti savo logistiką“, – sako Jokūbas Drazdas.

Taip nutiko ir vienam UAB „Acrux cyber service“ klientui, kurį kylančios degalų kainos ir reikalavimai dėl anglies dvideginio emisijos paskatino darbo procesų automatizavimui pasitelkti dirbtinį intelektą.

Dirbtinis intelektas kardinaliai pakeitė chaotišką įmonės logistiką

Pasak Jokūbo Drazdo, analizuodami kliento logistiką, dirbtinio intelekto sprendimus kurianti įmonė, pastebėjo, kad užsakovo logistikoje yra begalė absurdiškų situaciją, kurios prisideda prie kuro sąnaudų didėjimo.

„Pasitaikydavo tokių absurdiškų situacijų, kaip 9 kurjerių tą pačią dieną vykimas į tą patį pastatą pristatyti skirtingas siuntas. Pastebėjome, kad kai kurie kurjeriai baigdavo maršrutus per porą valandų, aplankydami tik 2-3 vietas, o tuo tarpu kitų vežėjų darbo pamaina užsitęsdavo ir jie dirbdavo viršvalandžius. Sunkvežimių vairuotojai dažnai įstrigdavo eismo spūstyse, dėl to dar labiau padidėdavo degalų sąnaudos ir, žinoma, aplinkos tarša“, – teigia Jokūbas Drazdas.

Dirbtinis intelektas pirmiausia optimizavo kurjerių kelionių maršrutus, kurie tapo mažiau persidengiantys. Tai leido 10-15 proc. sumažinti maršrutų ilgį, o su juo ir degalų sąnaudas bei pristatymo laiką.

Taip pat dirbtinis intelektas išsprendė ir kurjerių apkrovos netolygumus. Maršrutai sudaromi, atsižvelgiant į kurjerių skaičių ir adresų pasiskirstymą. Nauji adresai automatiškai dirbtinio intelekto pagalba priskiriami kurjeriui, kuris yra arčiausiai reikiamo adreso.

Nauda pasijuto iš karto

„Įmonėje įdiegus dirbtiniu intelektu pagrįstą logistikos planavimo sistemą, sutrumpėjo krovinių pristatymo laikas, sumažėjo emisijos kiekis, degalų sąnaudos. Iš viso sutaupyta 30 proc. išlaidų, skiriamų logistikai. Bendras kurjerių nuvažiuotas kelias sutrumpėjo daugiau nei du kartus – nuo buvusių 2200 km iki 900 km. Darbuotojai nebedirba viršvalandžių. Vidutinė darbo diena dėl optimizuotų maršrutų sutrupėjo iki mažiau nei 7 valandų“, – rezultatais dalinasi Jokūbas Drazdas.

Dirbtinis intelektas gali padėti kurti tvaresnę logistiką

Pasak dirbtinio intelekto sprendimus kuriančios įmonės vadovo, šis pavyzdys atskleidžia, kaip dirbtinis intelektas gali pasitarnauti ne tik verslui, bet ir visuomenės gerovei.

„Ne tik verslas, įdiegęs dirbtiniu intelektu paremtas sistemas, gauna naudą. Naudos susilaukia ir paslaugos ar produkto vartotojas, kuris dėl sumažėjusių logistikos kaštų gali įsigyti paslaugą ar prekę pigiau, o optimizuoti logistikos maršrutai sumažina oro taršą. Kasmet Lietuvoje kietosios dalelės sukelia beveik 3000 priešlaikinių mirčių, todėl tvari logistika turėtų būti verslo ir viešojo sektoriaus prioritetas“, – sako Jokūbas Drazdas.

Jokūbas Drazdas mano, kad ne tik verslas, bet ir valstybinis sektorius turėtų į savo procesus žiūrėti kūrybingiau ir nebijoti ieškoti sprendimų, susijusių su inovacijomis, kurios gali ženkliai prisidėti prie jų veiklos optimizavimo.

Pastaraisiais metais išmaniosios namų technologijos sparčiai tobulėja, jos neaplenkia ir namų apšvietimo sprendimų. Išmanusis apšvietimas ne tik padeda susikurti inovatyvius namus, bet ir sunaudoja mažiau energijos, tausoja aplinką.

„Senukų“ ekspertai pristato, kodėl namuose verta įsirengti išmanųjį apšvietimą, bei pataria, kaip tai padaryti patiems.

Domisi taupesniais sprendimais

Kylant elektros kainai, lietuviai vis dažniau ieško būdų sutaupyti. Tiek „Senukų“ fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje pastebimas didesnis susidomėjimas ekonomiškesniais apšvietimo sprendimais, kurie valdomi išmaniojo telefono pagalba.

Tokią galimybę suteikia išmanieji šviestuvai ir išmaniosios LED lemputės, kurios leidžia kiekvieną namuose esantį šviestuvą paversti išmaniuoju – tereikia tik pritaikyti tinkamo cokolio lemputes.

Tokiu būdu mobiliojoje programėlėje galima reguliuoti lempučių šviesos intensyvumą, atspalvius nuo šiltai gelsvos iki šaltai baltos, keisti apšvietimo spalvą ar nustatyti lempučių veikimo laiką, jas išjungti ar įjungti nuotoliniu būdu net būnant toli nuo namų.

Naudoja mažiau energijos

Išmaniajame apšvietime naudojamos LED lemputės efektyviau naudoja energiją, tarnauja ilgiau, yra patvaresnės ir pasižymi panašia arba geresne šviesos kokybe nei kitų tipų apšvietimas. Jos yra maždaug 85 proc. efektyvesnės už senąsias kaitrines lemputes, nes sunaudoja mažiau energijos ir mažiau jos išeikvoja šilumos pavidalu.

Specialistų teigimu, vidutiniškai išmanioji lemputė tarnauja 15-50 tūkst. valandų, o standartinės kaitrinės lemputės tarnavimo laikas – vos 750-2000 valandų. Tad jei per dieną vidutiniškai apšvietimas namuose būna įjungtas 3-4 val., viena LED lemputė gali tarnauti ir 10 metų, o kaitrinė lemputė – tik apie vienerius.

Taip ne tik gaunamos mažesnės sąskaitos už elektrą, bet ir padedama planetai, nes išmetama mažiau atliekų.

Sprendimas ne tik užmaršiems

Išmanusis apšvietimas naudingas ne tik dėl ekonomiškesnių lempučių, bet ir tuomet, jei išeidami iš namų dažnai pamirštate išjungti šviesos jungiklį. Šiuolaikinių technologijų dėka galima nustatyti išmaniojo apšvietimo veikimo grafiką ir taip užtikrinti, kad šviesos niekada nebus įjungtos, kai nieko nėra namuose.

Pasak ekspertų, išmaniajam apšvietimui automatizuoti galima naudoti ir suporuotus jutiklius. Tokiu būdu šviesa gali įsijungti automatiškai kai kas nors įeina į kambarį, paliečia spintelę arba atidaro duris. Tai ypač aktualu tose vietose, kur dažniausiai netyčia yra paliekama įjungta šviesa: vonios kambaryje, sandėliuke, lauke.

Įrengiant namuose išmanųjį apšvietimą, galima naudoti spalvą keičiančias lemputes bei taip sukurti skirtingus įspėjimus pagal kitų išmaniųjų namų jutiklių siunčiamus signalus. Galima suprogramuoti lemputes taip, kad jos taptų mėlynos, jei yra vandens nuotėkis, arba raudonos, jei kas nors palieka neužrakintas ar atviras duris.

Platesnės išmaniųjų namų galimybės

Ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu auga ne tik išmaniojo apšvietimo populiarumas. Pirkėjai vis labiau domisi ir kitais energijos išteklius taupyti padedančiais įrenginiais, tarp jų – išmaniaisiais kištukiniais lizdais, kitaip vadinamais išmaniaisiais kištukais.

Įkišti į įprastą elektros lizdą, jie namuose esančius įrenginius paverčia išmaniaisiais, nes kištukus valdyti galima mobiliąja programėle savo telefone – įjungti ar išjungti, stebėti elektros suvartojimą. Kai kurie jų netgi keičia spalvą priklausomai nuo to, kiek energijos vartoja į jį įjungtas įrenginys.

Paprasta įsirengti patiems

Pasak ekspertų, norint įsirengti išmanųjį apšvietimą, specialistų pagalbos neprireiks – tai gali padaryti kiekvienas, turintis išmanųjį telefoną.

Tereikia susieti išmaniąsias lemputes bei šviestuvus mobiliojoje programėlėje nuosekliai sekant instrukcijas telefono ekrane. Programėlėje taip pat galima suteikti valdymo teises ir kitiems vartotojams, kad išmanųjį apšvietimą valdyti galėtų visi šeimos nariai, pataria „Senukų” specialistai.

Jau trečius metus iš eilės technologijų bendrovė „Samsung“ išrinkta geriausiu darbdaviu pasaulyje. Rinkimus kasmet organizuoja JAV žiniasklaidos bendrovė „Forbes“.

Investicijų bendrovės „I asset management“ į miškus kaip turto klasę investuojantis fondas „Baltic Green Fund“ bendradarbiaus su startuoliu su „Hold Earth“ – kartu skatins įmones aktyviau sodinti medžius ir taip mažinti poveikį klimato kaitai. 

Startuolis „Hold Earth“ įmonėms Lietuvoje siūlo įsigyti „Žaliąją prenumeratą“, suteikiančią galimybę pasirinkti norimą pasodinti medžių skaičių. Startuolis pasirūpina ne tik medžių pasodinimu, tačiau ir nuolatine tvaria miško priežiūra, teikia detalias tvarumo ataskaitas apie sumažintas CO2 emisijas, biomasės prieaugį, suteikia galimybę gauti tvarumo sertifikatus.

 „Vertiname ir sveikiname startuolio „Hold Earth“ iniciatyvą, pasirinktą strategiją bei misiją skatinti įmones prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo ir didinti miškų plotus Lietuvoje. Tikrai svarbu, kad kuriasi vis daugiau į tvarumą orientuotų startuolių“, –sako Simonas Jurgionis, “Baltic Green Fund” vadovas. Kadangi mūsų fondo ir startuolio strateginiai tikslai sutampa, sutvirtindami bendradarbiavimą ir patys simboliškai įsigijome 360 medžių, kurie bus pasodinti Lietuvoje ir papildys šalies miškų masyvus.

 Vis dėlto svarbiausia, jog tikimės, kad daugiau viešumo šiai iniciatyvai paskatins prisidėti ir kitas įmones. Ypač tai turėtų būti aktualu verslams, kurie veikia taršesniuose segmentuose ir tokiu būdu tikrai galėtų prisidėti prie švaresnės aplinkos Lietuvoje sukūrimo“, –  teigia S. Jurgionis. 

Šiuo metu „Baltic Green Fund“ yra įsigijęs ir valdo 15 tūkst. hektarų miško – 13,5 tūkst. ha Latvijoje ir 1,5 tūkst. ha Lietuvoje. 

 „Kalbant su Lietuvoje veiklą vykdančiais verslais pamatėme, kad poreikis mažinti klimato kaitos poveikį yra didžiulis, įmonės nori prisidėti prie iniciatyvų mažinti klimato kaitą, tačiau pačios dažniausiai tam neturi reikiamų žinių ir patogaus sprendimo.

Taip gimė miško įveisimo paslaugos projektas, kuris jau sėkmingai vykdomas kartu su keliomis didesnėmis Lietuvos įmonėmis.

Sukūrėme „Žaliosios prenumeratos“ paslaugą (automatinė medžių kolekcionavimo prenumerata), kuris leidžia įmonėms net ir simboline suma prisidėti prie tvarios iniciatyvos - medžių sodinimo. Šį rudenį kartu su klientais jau pasodinome 10 tūkst. medelių sodinukų, medžiais apsodinome keturis hektarus pievų”,– sako „Hold Earth“ vadovė Greta Šidlauskienė.

Pasak startuolio vadovės, iki 2030 metų pagal „European Green Deal“ iniciatyvą Europoje numatoma pasodinti 3 milijardus medžių. „Hold Earth“ su savo klientais taip pat dalyvaujame šioje iniciatyvoje. Ne tik sodiname medžius, bet ir suteikiame prieigą nuolat stebėti augančio miško sveikatą ir CO2 apdorojimo pajėgumus, kaip auga biomasės skaičiai.

Satelitiniai duomenys apie pasodintus medžius leidžia gerai jaustis dėl savo indėlio į aplinkosaugą. Visą medžių sveikatos ir esamos situacijos vertinimą atliekame kasmet ir pateikiame struktūrizuotas ataskaitas verslui, kurios puikiai tinka viešai komunikacijai apie įmonių iniciatyvas, nukreiptas į tvarumą“, – teigia G. Šidlauskienė.

Pasak S. Jurgionio, besiformuojanti CO2 kreditų rinka turi labai didelį potencialą. „Ši rinka tik žengia pirmuosius žingsnius ir kol kas yra daugiau kalbų, teisinės aplinkos pokyčių bei įvairių svarstymų, negu realių veiksmų ir konkretumo. Būtent artimiausi keli metai bus lūžio taškas, kai rinka įgaus pagreitį.

Tai aktualu ne tik miško pramonei, bet ir didžiajai daugumai verslų. Tikime partnerių „Hold Earth“ galimybėmis pasiūlyti įrankį, kurio pagalba atsivertų platesnės CO2 kreditų rinkos galimybės. Šio produkto rinkai tikrai trūksta ir poreikis yra jau dabar. Šioje srityje taip pat matome dideles tarpusavio bendradarbiavimo galimybes“, –teigia „Baltic Green Fund“ vadovas.

Pasak „Hold Earth“ vadovės, nors pasaulyje jau pradeda veikti prekybos CO2 kreditais rinka, tačiau daugelis įmonių nori būti tikros, kad jų investicijos tikrai sukuria realią vertą klimato kaitos mažinimui.

„Iš įmonių girdime, kad perkant nežinomus pigius ir nekokybiškus anglies dioksido kreditus, kyla pavojus, kad bus pakenkta jų reputacijai, nes nėra aišku, kas padaryta už nusipirktus sertifikatus. Įmonės nori įsitraukti ir bendrai vykdyti projektus savo regione, kad galėtų daryti realų poveikį aplinkai ir visuomenei.

Tai nebėra mados ar žaidimo reikalas, o naujas verslo požiūris į įmonių atsakomybę žmonių ir planetos atžvilgiu“,– sako G. Šidlauskienė. 

Pasak startuolio, šiuo metu savanoriškoje anglies dioksido kreditų rinkoje dalyvauja dideli, tarptautiniai prekių ženklai.  Apie 500 iš 2 tūkst. didžiausių pasaulinių prekių ženklų yra įsipareigoję siekti "grynojo nulio"  (Net zero) tikslų.

2021 m. balandžio mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvos (angl. CSRD). Direktyvoje nustatomi reikalavimai dėl privalomų tvarumo ataskaitų apie verslo veiklos poveikį aplinkai ir socialinį poveikį teikimo. Tai reiškia, kad įmonės privalės ataskaitoje įvertinti ne tik tvarumo, klimato kaitos riziką bendrovei, bet  ir atskleisti pačios įmonės daromą poveikį visuomenei bei aplinkai.

Poreikis didžiulis, bet galimybių plėsti investicijų į tvarią miškininkystę portfelį beveik nėra

Pasak S. Jurgionio, šiuo metu Lietuvoje, skirtingai nei Latvijoje, dėl apribojimų beveik nėra galimybių plėsti tvarios miškininkystės portfelį, nors poreikis yra didžiulis, tuo suinteresuoti ir Skandinavijos ir Baltijos šalių investuotojai, norintys aktyviai vystyti ir auginti tvarios miškininkystės portfelį Baltijos šalyse.

„Lietuvoje plėtros galimybių neturime dėl įstatymo apribojimų, tačiau jeigu jis būtų pakeistas – fondo komanda tikrai peržiūrėtų strategiją ir reikšmingą investicijų dalį nukreiptų būtent į strategiją atitinkančių miškų pirkimą bei veiklos vystymą Lietuvoje. Deja, kol Lietuvoje apribojimai egzistuoja, tol visa plėtra numatoma Latvijoje, kur šiuo metu yra sukoncentruota dauguma fondo valdomo turto.

Estijoje, bent jau kol kas, plėtros galimybių nematome, nes miško kaina reikšmingai didesnė negu tokių pat parametrų atitikmens, esančio Latvijoje ar Lietuvoje“, – sako S. Jurgionis.

Neseniai pasirodžiusi „MacOS 13 Ventura“ vartotojams siūlo daugybę naujų galimybių: nuo žinučių redagavimo iki alternatyvos slaptažodžiams. Specialistas pasakoja, kurios iš šių funkcijų gali užtikrinti dar geresnį „MacBook“ kompiuterio valdymą bei greitesnį kasdienių užduočių atlikimą.

Anot Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto, naujausią operacinę sistemą „MacOS 13 Ventura“ palaiko 2017 m. ir naujesni „MacBook“ kompiuteriai. Specialistas tikina, kad šis atnaujinimas gerokai praplėtė kompiuterio funkcionalumą.

Įdiekite „MacOS 13 Ventura“. Prieš diegdami naujausią operacinę sistemą, turėtumėte sukurti atsarginę savo failų kopiją „Mac“ kompiuteryje – tai padaryti galite naudodami „Time Machine“ funkciją arba „iCloud“ debesiją. Norėdami atsisiųsti „Ventura“, spustelėkite „Apple“ meniu viršutiniame kairiajame ekrano kampe, tada pasirinkite „System preferences“ > „System Update“ > „Update Now“ arba „Upgrade Now“. Tai atlikus, jūsų kompiuteris automatiškai atsisiųs ir įdiegs naujausią operacinę sistemą.

Pasirūpinkite paskyrų saugumu. „Apple“ kartu su nauja operacine sistema pristatė naujovę – „Passkeys“, kuri bendrovės nuomone, turėtų išspręsti visas su slaptažodžiais susijusias problemas. Prisijungimo ir slaptažodžių sistema yra skirta konkrečiai kiekvienai svetainei ir programėlei – „Passkeys“ yra saugomi tik jūsų prietaise, o ne interneto serveryje, todėl jie itin atsparūs įvairioms atakoms. Užuot įvedę slaptažodį prisijungimo puslapyje, „Mac“ ekrane būsite paraginti tapatybę patvirtinti savo „iPhone“ arba „iPad“ įrenginyje su „Touch ID“ arba „Face ID“.

Užduotis atlikite greičiau. Viena iš svarbiausių naujų „macOS“ funkcijų yra „Stage Manager“, kuri padeda supaprastinti daugybės užduočių atlikimą vienu metu. Naudojant šį įrankį, pagrindinis langas vis dar bus rodomas priekyje ir centre, bet kiti atidaryti programų langai dabar bus rodomi kaip miniatiūros kairėje ekrano pusėje. Naujoji funkcija automatiškai sutvarko visas atidarytas programėles, taip suteikiama galimybė iš karto peržiūrėti visus langus, su kuriais dirbate. Šoninėje juostoje taip pat galėsite grupuoti langus konkretiems projektams ir keisti jų dydžius bei pozicijas – tai palengvins jūsų darbą, jeigu norite akimirksniu perjungti kelių programų užduotis.

Paverskite savo „iPhone“ internetine kamera. Dar viena svarbi funkcija – „Continuity Camera“, kuri „iPhone“ išmanųjį paverčia „Mac“ interneto kamera, taip jūsų vaizdo įrašai bus itin geros kokybės. Kad ši nauja technologija veiktų, turėsite padėti „iPhone“ su „iOS 16“ versija šalia kompiuterio ir įrenginiai automatiškai prisijungs. Tuomet galėsite kompiuteryje naudoti „iPhone“ kameras su įvairiomis funkcijomis, kaip portreto režimas, „Center Stage“, „Studio Light“ ar „Desk View“, kuri vienu metu leis filmuoti jus ir jūsų darbo vietą itin plačia telefono kamera.

Redaguokite išsiųstas žinutes. Naujausia „iOS 16“ operacinė sistema užtikrino galimybę redaguoti ir atšaukti išsiųstas „iMessage“ žinutes telefone, nuo šiol tą patį galėsite daryti ir „Mac“ kompiuteryje. Jeigu žinutę ištrinsite netyčia, galėsite ją susigrąžinti per 30 dienų.

Taip pat atnaujinimas suteikia galimybę pažymėti pranešimus, kaip neperskaitytus, kad grįžtumėte prie jų, kai turėsite laiko. Be to „MacOS Ventura“ patobulino ir bendradarbiavimo galimybes – galite lengvai pakviesti žmones prisijungti į bendrą pokalbį ir pridėti juos prie reikiamo dokumento. Funkcija „SharePlay“ leis per „Messages“ aplikaciją organizuoti virtulius vakarėlius ir kartu žiūrėti filmus.

Lengvai dalinkitės nuotraukomis. Itin paprastam aukštos kokybės nuotraukų pasidalinimui kompiuteriu puikiai tiks „iCloud“. Čia turėsite visus įrankius, kuriais galėsite kurti nuotraukų albumus, pridėti į juos daugiau nei 5 žmones ir pasirinkti, kad į jį būtų automatiškai įtraukiamos akimirkos iš tam tikro laikotarpio.

Bet kuris bendrame albume esantis asmuo galės redaguoti, trinti ir pasirinkti mėgstamiausias nuotraukas, o visa tai bus sinchronizuojama su visų prietaisais. Naujausioje „MacOS“ įdiegta ir dublikatų aptikimo funkcija, kuri padeda rasti pasikartojančius vaizdus galerijoje ir juos ištrinti. Įdiegę atnaujinimą, kompiuteriu galėsite greičiau redaguoti nuotraukas – atliktus pakeitimus pakaks nukopijuoti ir įklijuoti.