Pasaulyje kasdien vyksta begalė išmaniųjų įrenginių kamerų atakų (angl. camfecting), kurių metu siekiama įsilaužti į vartotojų įrenginius ir be savininkų leidimo aktyvuoti jų kameras. Taip programišiai siekia neteisėtai užfiksuoti, o vėliau ir panaudoti vartotojų atvaizdą. Baimindamiesi tokio tipo duomenų vagystės, žmonės imasi apsaugos priemonių, pavyzdžiui, įrenginių kameras užklijuoja lipnia juosta, kad jos, netikėtai aktyvuotos, negalėtų nieko užfiksuoti. Ar ši priemonė tikrai naudinga? Plačiau apie kamerų atakas pasakoja „Bitės Profai“.

„Daugiau nei 15 tūkst. privačių, prie interneto prijungtų kamerų, yra itin lengvai prieinamos, rodo „Wizcase“ atliktas tyrimas. Taip yra todėl, kad nemažai jų turi lengvai nuspėjamus apsaugos standartus ir „nulaužiamus“ įgaliojimus. Norint apeiti apsaugos sistemas, dažnai tereikia gauti prieigą prie administratoriaus teisių, kurią per neatidumą – naudodami apgaulės programėles ar lankydamiesi įtartinuose puslapiuose – gali suteikti net ir patys įrenginių savininkai“, – sako „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas ir plačiau pasakoja apie įrenginių kamerų apsaugą.

Kaip ir kam vykdomos kamerų atakos? 

Kamerų užkrėtimas (angl. camfecting) yra kibernetinė ataka, kurios metu programišiai nuotoliniu būdu užgrobia vartotojų įrenginių kameras ir pastariesiems nieko nežinant, gali jas valdyti – įjungti, išjungti, pradėti jomis filmuoti ar fotografuoti. Toks įsilaužimas atliekamas kompiuterį ar kitą įrenginį užkrečiant virusu arba prieigos paprasčiausiai paprašant.

„Vienas dažniausių būdu, kaip programišiai gauna tokią prieigą, yra apgaulės programėlės (angl. rogue apps). Jos sukurtos taip, jog nesukeltų jokio įtarimo – atlieka realią funkciją, primena kitas patikimas programėles, tačiau iš tiesų yra pavojingos, nes prašo leidimo valdyti svarbias telefono ar kito įrenginio funkcijas, tarp kurių, žinoma, yra ir kamera“, – pasakoja K. Špiliauskas. 

Norėdami pradėti naudotis programėlėmis, vartotojai privalo prieigą prie prašomų funkcionalumų suteikti, kitaip programėlė tiesiog neveiks. Kai tas padaryta, programišiai lengvai gali imtis savo nusikaltimų, kurių dažniausias – neteisėtas atvaizdo rinkimas.

„Įrenginių kameros slapta aktyvuojamos, tad įrenginiu besinaudojantys vartotojai net nežino, kad yra stebimi ar net filmuojami. Siekiant nuo to apsaugoti vartotojus, įrenginių gamintojai šalia kompiuterių ar planšečių kamerų dažnai įmontuoja ryškios spalvos lemputę, nurodančią, kada kamera būna aktyvi. Taip vartotojai gali pastebėti, kai vaizdas fiksuojamas be jų leidimo. Vis tik yra būdų, programišiams leidžiančių šią švieselę išjungti – tokiu atveju atpažinti, kada esame sekami, praktiškai neįmanoma“, – nuogąstauja K. Špiliauskas.

Toks įrenginių kamerų užkrėtimas vykdomas ne atsitiktinai, o tikslingai pasirinkus auką – dažniausiai, jos nukreiptos į aukščiausio lygio vadovus, politikus ar garsenybes. Nors ir gerokai rečiau, programišių taikiniais tampa ir įprasti vartotojai, tad saugumo priemonių turi imtis visi.

„Atakų metu siekiama surinkti privačią ar slaptą informaciją, kuri galėtų būti panaudota nusikaltimams įvykdyti ateityje. Taip pat gali būti vykdoma ir atvaizdo vagystė – padarytos nuotraukos naudojamos dokumentams klastoti, melagingai naudojant kito asmens tapatybę. Žinoma, atakų metu renkama asmeninė informacija gali būti panaudota šantažui ateityje – prašoma piniginė išpirka už nepaviešintus įvaizdžiui ar reputacijai kenkiančius ar tiesiog gėdingus įrašus bei informaciją“, – vardija „Bitės Profas“. 

Kaip apsisaugoti?

Norint išvengti neleistinų įsibrovimų, svarbu užsiimti tinkama prevencija iš anksto, nes jau užgrobtus įrenginius atpažinti gerokai sunkiau.

„Pirmiausia, vartotojai turėtų vengti spausti nuorodas nežinomuose internetiniuose puslapiuose ar iš nepažįstamų gavėjų gautuose laiškuose. Čia esančios programėlių atsisiuntimo nuorodos dažniausiai veda į apgaulingas programėles (angl. rogue apps). Jos gali apkrėsti nieko neįtariančių vartotojų įrenginius virusais ar kitaip pakenkti . Todėl būtina labai atsakingai rinktis programėlių atsisiuntimo šaltinį“, – pasakoja K. Špiliauskas.

Jei radote jums patinkančią programėlę, kuri tikrai atrodo saugi, tačiau jos atsisiuntimas įmanomas tik iš nepažįstamo interneto puslapio, dar kartą paieškokite jos oficialiose parduotuvėse.

„Jei atsisiuntėte iš pažiūros patikimą programėlę, atidžiai įvertinkite, kokią prieigą prie funkcijų jai suteikiate. Leiskite naudotis tik tomis telefono ar kito įrenginio funkcijomis, kurios tiesiogiai susijusios su tuo, kam programėlė skirta. Pavyzdžiui, navigacijai telefone tikrai reikės leidimo nustatyti jūsų buvimo vietą, bet visiškai nereikės tiesioginės prieigos prie kameros, nes ji, naudojant programėlę, nereikalinga. Jei vis tik matote, kad tokios prieigos prašoma, verčiau jos nesuteikite“, – aiškina K. Špiliauskas.

Norint apsisaugoti tinkamai, svarbu imtis ir kitų įprastų telefono, kompiuterio ar kito išmaniojo įrenginio apsaugos priemonių – nuolat atlikti įrenginio atnaujinimus, ekraną apsaugoti patikimu slaptažodžiu arba biometrinių duomenų reikalaujančiu užraktu, jungiantis prie paskyrų naudoti dvigubos autentifikacijos metodą, atsargiau naudoti atvirus Wi-Fi tinklus.

Ar reikia užklijuoti kamerą?

Baimindamiesi, kad bus netikėtai stebimi, vartotojai imasi dar vienos, kiek netikėtos, prevencijos priemonės – užklijuoja įrenginių kameras nepermatoma lipnia juostele. Tokiu būdu net ir netikėtai slapta aktyvuota kamera neužfiksuos jokio vaizdo. Ar ši priemonė tikrai veiksminga?

Prieš keletą metų diskusijas dėl kameros saugumo įžiebė „Facebook“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus Marko Zuckerbergo nuotrauka, kurioje jis įamžintas šalia savo kompiuterio. Įrenginio nuotraukoje matyti, kad kompiuterio kamera ir garsiakalbis užklijuoti nepermatoma juosta. Ekspertai iš tiesų pripažįsta, jog vertėtų susirūpinti kameros saugumu, tačiau kita vertus – panikuoti tikrai nereikia.

„Toks problemos sprendimas atrodo logiškas ir tikrai gali būti veiksmingas, nepaisant to, kad neretai sukelia ironiškas vartotojų šypsenas. Štai, pavyzdžiui, net buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Jamesas Corney 2016 m. Kenjono koledže sakė kalbą, kurioje prisipažino, kad ant savo kompiuterio kameros yra užsiklijavęs juostelę. Vis tik net ir užklijavus „apkrėstą“ kamerą, gali būti įrašinėjamas jos garsas, bandoma ieškoti prieigos prie kitų įrenginių funkcijų. Todėl juostelė gali tapti tik papildomu sprendimu, o daug svarbiau pasirūpinti įrenginio sistemos apsauga“, – pataria „Bitės Profas“.

Lietuvoje per metus fiksuojama apie 50 tūkst. įvairių kibernetinių incidentų. Tad jei kyla įtarimas, kad buvo įsilaužta į jūsų išmanųjį prietaisą, apie tai galite internetu pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai. Jums bus suteikta specialistų pagalba. 

Daugiau informacijos apie išmaniųjų įrenginių saugumą galite sužinoti iš didžiųjų miestų „Bitės“ salonuose įsikūrusių „Bitės Profų“. Išmaniųjų technologijų ekspertai konsultuoja nemokamai nepriklausomai nuo to, kokio tinklo paslaugomis naudojatės. Daugiau naudingų patarimų ir įdomių naujienų ieškokite „Bitės Profų“ puslapyje https://www.bite.lt/profai. 

Vilnius, Lietuva, rugpjūčio 5 d. Šį trečiadienį technologijų kompanija „Samsung“ surengė pirmą virtualų savo produktų pristatymą, per kurį pademonstravo net penkis naujus įrenginius. Lietuvos laiku nuo 17 val., tiesiogiai iš Korėjos internete transliuojamo renginio metu daugiausiai dėmesio sulaukė aukščiausios klasės flagmanai – „Galaxy Note20“ ir „Galaxy Note20 Ultra“. Naujieji įrenginiai pasižymi itin greitu procesoriumi, patobulintomis funkcijomis darbui bei pramogoms.

Nepriklausomos analitikų ir konsultacinės įmonės „Omdia“ duomenimis, technologijų kompanija „Samsung“ jau 14 metų[1] išlaiko lyderio poziciją televizorių gamybos rinkoje. Tą patį, nuo 2014 metų skelbia ir tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė „Futuresource Consulting“, vertinanti namų kino garso sistemas – anot jos, „Samsung“ produkcija šioje rinkoje taip pat lieka numeris vienas.

Pagal tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Futuresource Consulting“ duomenis, lyderio pozicija technologijų kompanija užsitarnavo pagal pardavimų pajamas. 2019 m. įmonė užėmė 21,8 proc. pasaulinės rinkos dalies, o jos pardavimų apimtis sudarė 16,5 proc. televizorių ir namų kino garso sistemų rinkos.

„Visa įmonės garso sistemų technologija yra suderinama ir tikrinama bendrovės laboratorijoje Kalifornijoje. Dėka nuolatinių laboratorijos pastangų, 2019 m. pristatyta namų kino garso sistemos serija „Q“ gali pasigirti itin aukštos kokybės garsu. Tai įvertino ir Jungtinių Amerikos Valstijų, ir Europos šalių technologijų apžvalgininkai. Siekiame, kad „Samsung“ ir toliau išliktų lyderė pasaulinėje televizorių ir namų kino garso sistemų rinkoje“, – sako Miroslavas Ramanavičius, „Samsung“ buitinės elektronikos pardavimų vadovas Baltijos šalyse.

Pasak įmonės atstovų, tam kad namų kino garso sistemos ir toliau būtų vertinamos, kaip geriausios, šios ir toliau bus tobulinamos kartu su „Samsung“ televizoriais. 2020 m. pristatyti „QLED“ televizoriai pasižymi patobulintomis ir užpatentuotomis dirbtinio intelekto galimybėmis, užtikrinančias dar geresnę garso ir vaizdo kokybę.

Televizoriaus garsiakalbiai kartu su namų kino garso sistema leidžia vartotojams mėgautis optimaliu garsu, o „Q-Symphony“ technologija užtikrina sodresnį garsą. Ši technologija tarptautinėje parodoje „CES 2020“ buvo paskelbta, kaip geriausia inovacija.

[1] Šaltinis – nepriklausoma analitikų ir konsultacine įmonė „Omdia“, duomenys 2020 m. sausio mėnesio. Reitinguojama buvo pagal pristatymus. Rezultatai nebuvo derinami su „Samsung“. Už pasitikėjimą šiais rezultatais atsako pati trečioji šalis.

Šiandien vis labiau populiarėja sąmoningas atsitraukimas nuo socialinių tinklų, daugiau dėmesio skiriant gyvam bendravimui ir potyriams. Vis tik norintiems šią informacinę „dietą“ išbandyti, gali kilti sunkumų – kai kurių paskyrų, pavyzdžiui, „Instagram“, pačioje programėlėje ištrinti neįmanoma, tad teks keliauti į naršyklėms skirtą puslapį, o norint paslėpti profilį teks giliai naršyti programų nustatymuose. Kaip socialinių tinklų paskyras ištrinti lengviau, pasakoja „Bitės Profai“.

Šiuo metu, kai saulė kviečia pasimėgauti jos spinduliais ir nors trumpam ištrūkti iš namų, vis aktualesnė tampa laukinė Lietuvos gamta. Joje nesunku laikytis rekomenduojamo fizinio atstumo nuo kitų žmonių, o pasivaikščiojimai padeda atpalaiduoti kūną ir protą. Norintiems telefonu įamžinti gamtos grožį, „Samsung“ siūlo vadovautis keliais paprastais patarimais. 

Darbas iš namų gali sukelti netikėtų nepatogumų, jei esame pripratę prie didelių ekranų savo darbovietėje ar dirbti keliais įrenginiais vienu metu. Vis tik dirbti lengviau ir sklandžiau gali padėti visi mūsų turimi įrenginiai – telefonai, planšetės ir net televizoriai. „Bitės Profai“ dalinasi patarimais, kaip būnant namuose patogiam darbui išnaudoti visus turimus išmaniuosius įrenginius.

„Kartais susiduriame su situacija, kai darbui tenka naudoti kelis įrenginius vienu metu, nes visuose turime reikalingos informacijos. Bet ar įmanoma taip dirbti nuolat ir visą informaciją pasiekti naudojant tik vieną įrenginį? Atsakymas paprastas – taip, ir tam sukurtos net kelios išmaniosios programėlės. Beveik kiekvienam nepatogumui, kylančiam dirbant namuose, galime rasti išmanų palengvinimą“, – sako „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis ir pataria, kaip darbui efektyviai išnaudoti visus turimus išmaniuosius įrenginius, net ir namuose esantį televizorių.

1. Kompiuterį valdykite kitais įrenginiais

Norintiems bet kada iš kito įrenginio per atstumą prisijungti prie savo darbo kompiuterio, verta išbandyti programėlę „Microsoft Remote Desktop“.

„Ji leidžia vos keliais paspaudimais prisijungti prie asmeninio kompiuterio, naudojant bet kurį kitą įrenginį, bei pasiekti ten esančius dokumentus. Tai pravartu, nes galime svarbiausius duomenis po ranka turėti visada – net ir dirbdami terasoje, lovoje ar iš sodybos užmiestyje“, – sako A. Archangelskis.

Dirbant nuotoliniu būdu, kompiuterį, prie kurio jungiamasi, per atstumą galima ir užrakinti – taip juo naudotis negalės kiti žmonės. Pabaigus nuotolinę darbo sesiją, galima darbus galima tęsti kompiuteryje nuo ten, kur sustojote dirbdami kitu įrenginiu. 

Programėlė skirta „Windows“ kompiuteriams arba „Android“ įrenginiams. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visos operacinės sistemos „Windows 10“ versijos palaiko nuotolinį kompiuterio valdymą. Pavyzdžiui, „Windows 10 Home“ tokios funkcijos neturi, skirtingai nei „Windows 10 Pro“, todėl programa kai kuriems įrenginiams gali netikti.

Jei jūsų kompiuteris nepalaiko programos „Microsoft Remote Desktop“, jį nuotoliniu būdu valdyti galime ir kitaip. Tai padaryti padės populiariausios interneto naršyklės „Google Chrome“ plėtinys „Google nuotolinis kompiuterio valdymas“.

„Su juo kompiuterį galima pasiekti per „Chrome“ naršyklę arba per tam skirtą „Android“ programėlę. Ji nepalaiko „Windows“ sparčiųjų klavišų, leidžiančių dirbti dar greičiau ir patogiau, tačiau yra itin patogi darbui naudojant išmanųjį telefoną. Būtent šiems įrenginiams ir pritaikytas plėtinio funkcionalumas“, – sako A. Archangelskis.

2. Vietoje kompiuterio ekrano – televizorius

Jei namuose turite tik nedidelį nešiojamąjį kompiuterį, o darbus esate įpratę atlikti didesniame ekrane, darbui naudoti galėsite ir namuose esantį televizorių.

„Tereikia įsitikinti, kad tiek kompiuteris, tiek televizorius turi „HDMI“ jungtį. Jei turite naujausios kartos televizorių, greičiausiai, jį prie kompiuterio prijungti galėsite ir belaidžiu ryšiu „Bluetooth“. Tik šiuo atveju užtikrinkite, kad abu įrenginiai būtų prijungti prie to paties „WiFi“ interneto tinklo. Tuomet, pavyzdžiui, operacinę sistemą „Windows 10“ turinčiame kompiuteryje, šalia laikrodžio, pasirinkite opciją „Actions center“ (liet. Veiksmų centras), spauskite parinktį „Project“ (liet. Vaizdavimas) ir galiausiai – „Connect to a wireless display“ (liet. Prisijungti prie belaidžio ekrano). Atsiradusiame sąraše beliks pasirinkti savo televizorių“, – nurodo A. Archangelskis.

Tokiu būdu prie televizoriaus galime prijungti ir daugelį šiuolaikinių išmaniųjų telefonų. Tai pravartu, jei darbui dažnai naudojate būtent tokį įrenginį, o dabar norite dirbti prie kiek didesnio ekrano.

„Samsung“ įrenginiuose ši funkcija vadinama „Smart View“, kituose operacinės sistemos „Android“ įrenginiuose – „Ekrano dubliavimas“. Prie daugumos naujų telefonų „Bluetooth“ ryšiu galima prijungti pelę ir klaviatūrą, todėl telefonu galima dirbti lyg įprastu kompiuteriu. Sudėtingų užduočių tokiu būdu atlikti nepavyks, tačiau jeigu darbai tuo metu smulkesni, pavyzdžiui, naršymas internete, el. pašto tikrinimas ar dokumentų redagavimas, toks darbo būdas visiškai tinkamas“, – aiškina A. Archangelskis.

3. Svarbiausius dokumentai – vienoje vietoje

Visus būtiniausius duomenis vienoje vietoje saugoti padės programa „OneDrive“. Dėl patogios sinchronizacijos, programa leis greitai ir patogiai dalintis failais tarp kompiuterio ir išmaniojo telefono. Tai reiškia, kad net kiekviena telefonu nufotografuota nuotrauka akimirksniu atsidurs ir jūsų kompiuteryje. Taip svarbiausius dokumentus greitai galėsite pasiekti iš bet kurio įrenginio.

„Programoje yra ir riboto laiko failų dalinimosi funkcija – pasirinktam „OneDrive“ saugyklos failui bus sukurta autentiška nuoroda, kuriai galėsite suteikti galiojimo laiką. Vadinasi, nuorodą turintys žmonės ja naudotis galės tik tam tikru metu. Tai leidžia lengvai, tačiau visiškai saugiai nuotoliniu būdu dalintis svarbiausiais dokumentais“, – sako A. Archangelskis.

Programa „OneDrive“ priklauso „Office365“ programų paketui, todėl iš jos dokumentus galėsite nesunkiai išsiųsti naudodami el. pašto programą „Outlook“, jų net neatsisiųsdami į kompiuterį ar telefoną.

4. Automatinio dokumentų saugojimo funkcija

Kad ji reikalinga, norint neprarasti svarbios informacijos, žino daugelis. O kaip automatinis dokumentų saugojimas lengvina darbą iš namų?

„Naudojant šią funkciją, failas, su kuriuo dirbama, yra nuolat saugomas „OneDrive“ saugykloje. Tokiu būdu būtiniausius failus galėsime pasiekti ne tik iš darbinio kompiuterio, bet ir iš bet kurio kito įrenginio, prie kurio esame prisijungę su ta pačia „OneDrive“ paskyra“, – teigia A. Archangelskis.

Automatinį failų įrašymą galime įjungti „Word“, „Excel“ ar „PowerPoint“ programų viršutinėje juostoje, kairiajame jos kampe. Pakaks tiesiog spustelėti mygtuką, aktyvuojantį šią funkciją.

Jeigu norite apie išmaniuosius įrenginius ar patarimus, kurie gali padėti sėkmingai leisti laisvalaikį ar dirbti namuose sužinoti daugiau, apsilankykite tinklapyje https://www.bite.lt/profai. Išmaniųjų technologijų specialistai „Bitės Profai“ nemokamai konsultuoja visų operatorių klientus.

Lietuvai ir pasauliui susiduriant su iki šiol neregėta koronaviruso epidemija, „Bitė Lietuva“ reiškia paramą socialinės distancijos iniciatyvoms ir laikinai keičia savo tinklo pavadinimą. Nuo šiol „Bitės“ klientai savo telefono ekrane prie mobiliojo ryšio operatoriaus matys ne įprastą „Bitės“ pavadinimą, tačiau priminimą laikytis Lietuvoje paskelbto karantino – „Lik namie. Bitė“.  

„Gydytojai ir specialistai sutaria – efektyviausia priemonė bent kiek valdyti koronaviruso epidemiją yra socialinė distancija. Kiekvienam mūsų svarbu laikytis karantino, o namus palikti tik tais atvejais, kai būtina nusipirkti maisto produktų ar vaistų. Nepaisant įvairių veiksmų, kurių Lietuvoje jau ėmėsi institucijos, bene svarbiausia priemone išlieka mūsų pačių sąmoningumas. Dėl to ir norime žmonėms kasdien jų telefono ekranuose priminti, kaip svarbu likti namuose“, – sako Pranas Kuisys, „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius.

Šiandien „Bitės“ ir išankstinio apmokėjimo paslaugos „Labas“ klientams palaipsniui pradedamas diegti atnaujinimas, po kurio jų telefono ekranuose karantino laikotarpiui pasikeis mobiliojo operatoriaus pavadinimas. Iki šiol klientų akiai taip įprasta „Bitė“ virs kasdieniu priminimu – „Lik namie. Bitė“.

Pokytis palies „Android“ operacinės sistemos vartotojus, „Apple“ įrenginių šis pakeitimas nepasieks dėl techninių gamintojo reikalavimų. Vis tik „Lik namie. Bitė“ savo ekrane kasdien matys apie 85% „Bitės“ tinklo klientų, kurie šiuo metu naudoja būtent „Android“ įrenginius.  

Net 69 proc. jaunesnių nei 12 metų vaikų jau naudojasi mobiliaisiais telefonais, rodo JAV atlikto tyrimo duomenys. Tėvai, norėdami supažindinti atžalas su moderniu pasauliu, skuba juos aprūpinti išmaniaisiais įrenginiais, tačiau užmiršta pasirūpinti vaikų saugumu skaitmeninėje erdvėje. Kaip paruošti telefoną, kad šis būtų tinkamas naudoti vaikams, išsamiau pasakoja „Bitės Profai“.

Apie 80 proc. apklaustųjų vyresnių nei 56 metų Lietuvos gyventojų drovisi prašyti pagalbos iškilus bet kokiems klausimams dėl naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais ir internetu. Ekspertų spėjimu, būtent dėl šios priežasties tokio amžiaus žmonės dažnai tampa sukčių taikiniu. Suteikti žinių ir griauti mitus, susijusius su virtualia erdve, siekia vasario 10–15 d. viešosiose bibliotekose vykstanti akcija „Saugesnio interneto savaitė-2020“.

Kasmetė akcija skirta pasaulinei Saugesnio interneto dienai, kurią Lietuva drauge su dar 150 šalių minės rytoj, vasario 11 d. Tądien akcijos partneris projektas „Prisijungusi Lietuva“ daug dėmesio skirs temai apie internetinius sukčius. Projekto inicijuotoje diskusijoje situacijų pavyzdžiais ir patarimais, kaip apsisaugoti nuo įvairių sukčiavimo būdų virtualioje erdvėje, dalinsis Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius, Lietuvos banko ir komercinių bankų specialistai. Tiesioginę diskusijos transliaciją bus galima stebėti vasario 11 d. 11 val. per www.prisijungusi.lt.

„Sukčiai naudojasi socialine inžinerija siekdami įvairių tikslų: išgauti asmens duomenis, apvogti sąskaitas, pavogti tapatybę, įvykdyti neteisėtus mokėjimus arba įtikinti jus įvykdyti bet kokią kitą neteisėtą veiklą, kuri prieštarautų jūsų asmeniniams interesams, pavyzdžiui, pervesti pinigus arba pasidalinti asmeniniais duomenimis. Sukčiai dirba taip, kad auka toli gražu ne iš karto supranta patekusi į pinkles“, – pastebi M. Zalatorius. 

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, palyginus 2018 ir 2019 metus, pasitikėjimas elektroninio bendravimo su viešosiomis institucijomis saugumu Lietuvoje išaugo. Praėjusiais metais elektroninio bendravimo saugumu pasitikėjo 64 proc. 16–74 m. apklaustųjų, kai užpernai taip jautėsi 57 proc. to paties amžiaus apklaustųjų. Šis visuomenės pasitikėjimas iš dalies atveria erdvę elektroniniams sukčiams, imituojantiems tam tikrų institucijų darbuotojus.

Elektroniniai sukčiai nuolat kuria būdus išvilioti gyventojų pinigus: netikras interneto svetaines, melagingas SMS žinutes bei elektroninius laiškus, kurie imituoja tikrų finansų įstaigų ar institucijų pranešimus. LBA prezidentas atkreipia dėmesį į tai, kad visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją svarbu įvertinti kritiškai.

„Provokacijų, kuriomis siekiama išvilioti asmeninius interneto banko prisijungimo duomenis bei pinigus, mobiliuoju telefonu bei elektroniniu paštu galima sulaukti bet kur ir bet kada. Nepamiršti šito yra svarbiausia, bet ne vienintelė atsargumo priemonė“, – akcentuoja M. Zalatorius.

Pašnekovas siūlo kiekvienam, sulaukusiam įtartino skambučio, žinutės, el. laiško ar užklausos elektroninėje erdvėje užduoti sau tris esminius klausimus: su kuo aš bendrauju, ar mane bandoma paveikti emociškai, ar pasiūlymas ne per geras, kad būtų tiesa?

2019 m. rugsėjį atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa rodo, kad vyresni nei 56 metų apklaustųjų drovisi prašyti pagalbos iškilus bet kokiems klausimams dėl naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais ir internetu. Dėl šios priežasties tokio amžiaus žmonės dažnai tampa sukčių taikiniu – kilusias problemas jie bando spręsti savarankiškai, tačiau tam ne visada pakanka žinių. Remiantis apklausa, taip pat matyti, kad ketvirtadalis šios amžiaus grupės respondentų technologijomis nesinaudoja, tad pirmą kartą susidūrę su elektroniniais sukčiais tokie žmonės nežino, kaip tinkamai elgtis. 

Šiai amžiaus grupei ypatingai svarbu sužinoti ir įgyti praktinių įgūdžių, kaip saugiai naudotis internetu ir atpažinti galimas grėsmes. Tai padaryti gyventojai yra kviečiami į visas šalies bibliotekas, kuriose vyksta skaitmeninio raštingumo mokymai ir pažengusiems, ir pradedantiesiems. Projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatorių duomenimis, šiuose mokymuose nuo 2019 m. gegužės jau dalyvavo daugiau kaip 38 tūkst. žmonių, kurių daugiau kaip pusė yra vyresni nei 50 m.

Akcijos „Saugesnio interneto savaitė-2020“ programoje laukia ir daugiau aktualių saugumui internete skirtų temų ir renginių tiek jaunimui, tiek senjorams. Išsamiau – interneto svetainėje www.prisijungusi.lt.

Kasmet vykstanti didžiausia pasaulyje technologijų paroda „CES“ – tarsi naujas žvilgsnis į ateitį. Inovacijas tobulinančios bendrovės pristato vis pažangesnius išradimus ir rodo, kaip gyvensime ateityje. Didelį dėmesį dirbtiniam intelektui (AI) skirianti bendrovė „Samsung“ šiemet Las Vegase vėl pristatė „C-Lab“ inovacijų dirbtuvėse sukurtus projektus. Dalinamės šių metų netikėčiausiais dirbtinio intelekto startuoliais.

„SelfieType“ – spausdinimas tarsi ore

Ar įsivaizduojate klaviatūrą, veikiančią kameros pagalba? „Selfie Type“ virtuali klaviatūra veiks būtent tokiu principu. „C-Lab“ dirbtuvėse sukurta inovacija bus prieinama išmaniuosiuose, planšetiniuose ir nešiojamuose kompiuteriuose, įjungus priekinę įrenginio kamerą.

Naudotis šia klaviatūra nereikės jokios papildomos aparatūros ir jungčių. Naujos kartos klaviatūra į įrenginį bus įdiegiama tiesiog, kaip papildoma programa. Prietaisą pastačius ir priekinę kamerą nukreipus į rankas, programą palaikantis dirbtinis intelektas analizuos pirštų judesius nukreiptus į foto objektyvą ir tekstą spausdins ekrane. Nematyta technologija dar labiau palengvins darbą išmaniuoju ir leis greitai spausdinti net ilgiausius tekstus.

„Becon“ – greita plaukų priežiūros tarnyba

Vyraujant greitam gyvenimo tempui, daugeliui stresas tampa kasdieniu gyvenimo palydovu. Į visus išorės faktorius organizmas reaguoja skirtingais signalais, vienas jų – plaukų slinkimas, nuo kurio daugelis nežino, kaip efektyviai gelbėtis. „Becon“ – lengvą plaukų priežiūrą užtikrinantis rankinis įrenginys, kurio pagalba pačiam vartotojui galima kasdien atlikti plaukų ir galvos odos analizę.

Remdamasis mašininio mokymosi algoritmu, diagnostinis prietaisas realiu laiku geba analizuoti galvos odos būklę nuo plaukų folikulų tankio iki galvos odos jautrumo, temperatūros ir drėgmės. Toks prietaisas gali tapti puikiu patarėju, kokios sudėties šampūną rinktis ar kiek kartų rekomenduojama plauti plaukus.

„SunnySide“ – oro prognozė pagal užsakymą

Jau pradėjote svajoti apie vasarą ir rytus, kai prabundate ne nuo žadintuvo, o nuo saulės spindulių? Technologijos pažengė tiek, kad saulėta diena galima mėgautis nekreipiant dėmesio į orą lauke. Lango formos apšvietimo įtaisas „SunnySide“ skleidžia dirbtinę saulės šviesą, kuri suteikia vartotojams galimybę mėgautis saulės spinduliais bet kuriuo metu.

Ant sienos kaip rėmas tvirtinamas prietaisas, atkartodamas visą realios saulės spindulių spektrą keičiasi kas valandą, sudarydamas saulėtos dienos įspūdį. Negana to, „SunnySide“ nėra vien tik vizuali apgaulė, prietaisas padeda pasisavinti vitaminą D ir nesijaudinti dėl odos senėjimo nuo kenksmingų saulės spindulių.

„Hyler“ – žymėjimas be pėdsakų

Daug metų telefonų „Galaxy Note“ seriją vystanti bendrovė žino, kaip tobulinti išmaniuosius rašiklius. Tačiau šįkart „CES 2020“ parodoje technologijų gamintoja pristatė naujos kartos rašiklį – žymiklį, sąveikaujantį ne tik su įrenginiu, bet ir su popieriaus lapu. Pristatyta „Hyler“ išmani paryškinimo priemonė geba skaitmenizuoti tekstus iš popieriaus į mobiliuosius įrenginius.

Braukyti knygų puslapių ar dokumentų ne tik nesinori, bet dažniausiai ir negalima, jei šaltinis yra iš ko nors skolintas. „Hyler“ žymiklis ant popieriaus nepalieka jokio pėdsako, o pabraukta informacija tiesiog išsaugoma „Hyler“ programėlėje, kurią bet kada galima peržiūrėti savo įrenginiuose. Tokia inovacija ypač paspartins mokslinių darbų rašymą, kai reikia cituoti dideles teksto dalis.

„piBo“ – naujas šeimos narys

Svarstydami įsigyti augintinį, šeimininkai dažniausiai dvejoja dėl užgriūsiančių naujų atsakomybių ir priežiūros. Jei namie norisi daugiau šurmulio ir meilaus draugo, bet turėti augintinį šiuo metu galimybių nėra, inovacijų kūrėjai sugalvojo išeitį. „C-Lab“ inovacijų dirbtuvių padėtas vystyti bendrovės „Circulus“ startuolis gimė humanoidiniu robotu „piBo“.

Vidutinio augintinio dydžio robotukas reaguoja į vartotojo veido išraiškas ir balso komandas bei pagal tai pateikia atsakymus, reaguoja į šeimininką kalbėdamas, įjungdamas muziką ar sušokdamas šokį. Vartotojai savo robotą gali nuolat papildyti naujomis funkcijomis, atsisiųsdami jas iš oficialios svetainės. „piBo“ gali tapti ne tik smagia pramoga, praskaidrinančia dieną, bet ir kasdieniu pagalbininku: priminti jūsų dienos darbus, jus nufotografuoti, pranešti oro prognozę ar įrašinėti jūsų virtualų dienoraštį.

„Vtouch“ – valdymas be prisilietimų

Panašu, kad atėjo laikai, kai svajonės turėti magiškų galių, gali tapti beveik tiesa. Na, bent pasijusti, jų turint. „Vtouch“ naujos kartos technologija leis kontroliuoti įrenginius be jokių prisilietimų. Ar galite įsivaizduoti, kad įjungsite televizorių ar kontroliuosite visą išmanių namų sistemą vien tik rankos mostelėjimu?

Mašininiu mokymusi paremta technologija fiksuoja vietą, į kurią yra nukreipiamas vartotojo žvilgsnis bei pirštas ir reaguodama atlieka komandą. Išmaniuosiuose įrenginiuose įdiegta „Vtouch“ technologija leis vartotojams pasijusti dar laisviau, o neliesdami ekranų, vartotojai juos galės išlaikyti švarius kur kas ilgiau.