Login to your account

Username *
Password *

Koronaviruso pandemija išmokė kruopščiai plauti rankas, tačiau vis dar pamirštame kiek nešvarumų kaupiasi ant mūsų išmaniųjų telefonų ir jų priedų. Virusai ir bakterijos net ir ne pandemijos laiku kolonizuoja išmaniųjų įrenginių paviršius, o kai kurie virusai ant nedezinfekuojamo telefono ekrano gali išgyventi net iki keturių savaičių. Koronaviruso atvejų skaičiams augant, prekybos centro internete „Varlė.lt“ elektronikos ekspertas Igoris Tkačenko primena kokių priemonių negalima naudoti telefonų dezinfekcijai ir kaip efektyviai valyti išmaniuosius.

Klozeto dangtis būna švaresnis nei telefono paviršius

Skaičiuojama, kad statistinis žmogus savo išmanųjį kasdien paliečia bent 3000 kartų. Į šį skaičių įskaičiuotas ne tik naršymas, bet ir paprasčiausi prisilietimai telefoną tiesiog sukinėjant ant stalo ar vartant tarp pirštų. Be to, telefonai reguliariai liečiasi prie mūsų veido, dažnai net burnos, o ką jau kalbėti apie jo priedus, pavyzdžiui, ausines, kurios iš kišenės keliauja tiesiai į ausį. Naudojimosi įrenginiu metu tiek ant jo pačio, tiek dėkle kaupiasi nešvarumai, prakaito ar makiažo likučiai ir tai tampa palankia nepageidaujamus mikroorganizmus pritraukiančia terpe.

„Elementari dezinfekcija ne tik reikalinga, bet ir būtina, kasdien naudojantis savo išmaniaisiais įrenginiais. Jie juk kartu keliauja visą dieną, nuolatos liečia įvairius paviršius, bet mes jų tikrai neplauname su muilu kaip tai darome rankoms. Skirti penkias minutes per savaitę savo išmaniųjų dezinfekcijai tikrai nėra sudėtinga, tik reikia atsiminti keletą taisyklių, kurios padės tai padaryti efektyviai ir išvengti grubių klaidų“ , – dalinasi ekspertas.

Efektyviausiai telefono dezinfekcijai – vos du skysčiai

Geriausiai tiks izopropilo alkoholio pagrindu pagamintos priemonės, pageidautina, kad jo koncentracija neviršytų 70 proc. Pačia geriausia jūsų pagalbininke turėtų tapti paprasta mikropluošto šluostė. Tiesiog suvilgykite ją skysčiu ir švelniai valykite telefono korpusą, būdami atsargesni aplink jungtis. Jeigu naudojate kokį nors apsauginį dėklą, išimkite telefoną iš jo ir kruopščiai nuvalykite abiejų paviršius. Izopropilo alkoholis, užteptas ant švarios mikropluošto šluostės, gali būti naudojamas ir jutiklinių ekranų dezinfekcijai, bet jokiu būdu negalima stipriai ekranų spausti.

Dar viena „Varlės.lt“ elektronikos eksperto Igorio Tkačenko rekomenduojama alternatyva – muilas. Muilo tirpalas – tai aktyvi cheminė medžiaga, kuri tiesiogine prasme ištirpina viruso lipidinę (riebalinę) membraną. Be membranos, virusas suskyla į atskiras daleles, kurios niekam daugiau nekelia grėsmės.

Prireikus, užlašinkite vieną ar du lašus skysto muilo su neutraliu pH ant mikropluošto šluostės ir švelniai įtrinti išmaniojo telefono paviršių. Nenaudokite tirpiklių, aštrių dalelių turinčių ar abrazyvinių valiklių. Svarbu stebėti, kad drėgmė nepatektų į korpuso vidų, stenkitės netepti muilu įrenginio lizdų. Taip pat nereikėtų uoliai ir stipriai trinti, užtenka, kad ant telefono paviršiaus susiformuotų plona muilo plėvelė, kurią nesunkiai pašalinsite sudrėkinta mikropluošto servetėle.

Ausines reikia ne tik dezinfekuoti, bet ir valyti

Ausinės yra vienos iš arčiausiai prie kūno būnančių elektronikos prietaisų, todėl svarbu rūpintis ne tik jų dezinfekcija ir bendra švara. Visgi, jose kaupiasi ausų siera, prakaito likučiai, galvos oda. Priklausomai nuo jūsų ausinio modelio, pirmiausia valymą reikėtų pradėti nuo ausinių pagalvėlių išėmimo ir elementaraus higieninio nuvalymo drėgna mikrošluoste. Jei nešvarumai nepasišalina lengvai galite naudoti tokį patį muilo tirpalą arba izopropolio skystį kaip ir telefono dezinfekcijai.

Valant ausines svarbu ypač delikačiai elgtis idant išvengtumėte pagrindinės garso kolonėlės pažeidimų, todėl valyti ją skystomis priemonėmis nerekomenduojama. Tačiau norint efektyviai pašalinti įvairių dalelių likučius, tai padaryti galima naudojant lipnią juostelę švelniai priglaudus ir staigiai atitraukus nuo tinklelio, dengiančio kolonėlę. Tokį elementą pakartokite kelis kartus su švariu lipnios juostelės gabalėliu.

„Labai svarbu valant ausines naudoti tokį mikropluoštą, kuris nepalieka pūkelių ar mažų medžiagos gabalėlių valydamas, nes rizikuojate tik dar labiau užteršti ausines ir suprastinti garso kokybę. Jokiu būdu ausinių nevalykite su vata ar vatos krapštukais,“ – įspėja Igoris Tkačenko.

Nepamirškite ir išmaniojo laikrodžio

Išmanieji laikrodžiai yra vieni iš skysčiams atspariausių elektronikos prekių, nes konstruojami taip, kad į juos negalėtų patekti nei prakaitas, nei rankų kremai, nei vanduo. Tačiau paviršius, lygiai taip kaip ir telefonas, išlieka puikia erdve mikrobams kauptis.

Daugumą išmaniųjų laikrodžių drąsiai galima valyti muilo ir vandens tirpalu, o guminėms apyrankėms švarinti nebijokite panaudoti ir šiek tiek agresyvesnį maistinės sodos ir vandens mišinį-pastą, kuris padės nuvalyti ne tik nešvarumus, puikia dezinfekuos, bet pašalins ir nešiojimo metu atsiradusias dėmeles. Nailono apyrankėms valyti galima naudoti ir lašelį indų ploviklio su vandeniu, nes jos ypač linkusios įgerti kvapus ir skysčius į vidų, todėl taip geriausiai jas dezinfekuosite. Odinėms ir tauriųjų metalų apyrankėms reikėtų naudoti specialias priežiūros priemones skirtas būtent toms medžiagoms, kad nepažeistumėte pačios medžiagos.

Privačios mobiliojo ryšio saugos įmonės „Zimperium“ užsakymu parengta atskaita rodo, kad daugiau nei penktadalis mobiliųjų įrenginių visame pasaulyje yra susidūrę su kenkėjiškomis programomis.

Mobilieji telefonai atlieka vis daugiau funkcijų, todėl šie prietaisai tapo itin patrauklia priemone kibernetiniams sukčiams. Į įrenginį patekusi kenkėjiška programinė įranga gali veikti nepastebimai, todėl svarbu žinoti pagrindinius požymius, kurie leidžia ją atpažinti bei laiku imtis saugumo priemonių.

Šlamšto pranešimuose, kuriuos gauname į savo telefonus trumposiomis žinutėmis arba el. paštu, dažnai būna nuorodų į virusus, kurie yra kenkėjiškos programinės įrangos rūšis. Vartotojams svarbu žinoti apie tai, kaip šie virusai veikia telefonuose ir kokie veiksmai gali padėti nuo jų apsisaugoti“, – teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.

Kaip užkrečiamas telefonas?

Paprastai telefono virusas veikia panašiai, kaip ir kompiuterio: paspaudus ant nepatikimų nuorodų, kenkėjiškas kodas patenka į įrenginį ir jį užkrečia, o toliau plinta automatiškai siųsdamas žinutes ar el. laiškus kitiems kontaktams. Virusas gali apriboti telefono veikimą, perduoti asmeninę informaciją ir leisti įsilaužėliui jus sekti fiksuojant ekrano ir klaviatūros įvestis bei stebėti jūsų geografinę padėtį.

2021 m. Australijoje vos per aštuonias savaites buvo gauta 16 tūkst. pranešimų apie virusą „Flutbot“, kuris „Android“ ir „iPhone“ vartotojams siuntė tekstinius pranešimus su nuorodomis į kenkėjiškas programas. Paspaudus jas, į telefoną atsiunčiamas virusas, kuris sukčiams suteikia prieigą prie vartotojo asmeninės informacijos.

Atkreipkite dėmesį į požymius

Ne visada lengva nustatyti, ar jūsų telefone veikia virusas, tačiau keli svarbiausi požymiai gali pranešti apie pavojų įrenginyje. Pirmiausia, apie kenkėjišką programą signalizuoja prastas telefono veikimas – ilgiau nei įprastai trunkantis programėlių atidarymas arba atsitiktiniai trikdžiai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar nepadidėjo akumuliatoriaus energijos eikvojimas ir mobiliųjų duomenų vartojimas. Saugumo priemonių reikėtų imtis ir tuomet, jei pastebėjote įrenginyje iššokančius neįprastus langus arba telefono temperatūros padidėjimą.

Įtarus, kad jūsų įrenginys užkrėstas virusu, vertėtų atlikti keletą veiksmų, padėsiančių padidinti telefono saugumą. Pirmiausia, svarbu pašalinti kenkėjišką programą – tam pasitarnaus patikima antivirusinė programa. Taip pat reikėtų išvalyti telefono saugyklą ir talpyklą („Android“ įrenginiuose) arba naršymo istoriją ir svetainių duomenis („Apple“ įrenginiuose). Rekomenduojama ištrinti ir visas įtartinas arba nenaudojamas trečiųjų šalių programėles. Jei nežinote, kuri programėlė galėtų būti viruso šaltinis, galite sukurti atsarginę duomenų kopiją ir telefone atlikti gamyklinių parametrų atstatymą, kuris užtikrins, kad kenkėjiška programinė įranga būtų pašalinta.

Kaip pasirūpinti telefono higiena?

Telefoną derėtų apsaugoti dar prieš susiduriant su virusais ar kitais saugumo pavojais, o tai padaryti padės keli paprasti mobiliojo higienos patarimai. Svarbu nespausti ant įtarimą keliančių iššokančių langų ar nuorodų tekstinėse žinutėse, socialinių tinklų pranešimuose ar el. laiškuose.

Programėles rekomenduojama diegti tik iš autorizuotų aplikacijų parduotuvių, tokių kaip „Google Play“ arba „Apple“ „App Store“. Prieš diegdami programėlę, patikrinkite joms suteikiamus leidimus, kad žinotumėte, kokius duomenis ji galės pasiekti. Siekdami pasirūpinti savo įrenginio ir joje esančios informacijos saugumu, reguliariai kurkite atsargines duomenų kopijas ir nuolat atnaujinkite telefono programinę įrangą.

Beveik penktadalis lietuvių per pastaruosius metus pastebėjo, jog jų telefonai ėmė veikti neįprastai, rodo išmaniųjų technologijų kompanijos „Huawei“ iniciatyva atliktas Baltijos šalių tyrimas. Dažniausiai vartotojų įrenginiai pastebimai sulėtėja, be priežasties išsijungia ar eikvoja pernelyg daug energijos kai kurioms programėlėms. Ekspertai įspėja, kad tokie požymiai gali būti susiję ne su telefono nusidėvėjimu, kaip įprastai manoma, bet su įrenginį galimai užkrėtusiais virusais. Kaip nuo pastarųjų apsisaugoti ir ką daryti, jei įtariate, jog telefonas gali būti apkrėstas?

Dažniausias „simptomas“ – įrenginio sulėtėjimas 

Beveik 20 proc. lietuvių per pastaruosius metus susidūrė su įtartinai veikiančiu įrenginiu, parodė šiemet „Huawei“ iniciatyva tyrimų bendrovės „Rait“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Dažniausiai pasitaikantis sutrikimas yra pastebimai ir be priežasties sulėtėjęs įrenginys – tą pastebi net 6 respondentai iš 10. Ekspertai įspėja, kad toks telefono veikimas gali reikšti, jog išmanusis apkrėstas kenkėjiškomis programomis.

„Įprastai manoma, kad lėtesnis įrenginio veikimas išimtinai susijęs tik su telefono nusidėvėjimu ar duomenimis „užkimšta“ vidine atmintimi. Vis tik pasaulio ekspertai sutaria, kad toks sutrikimas neretai reiškia įrenginyje esant užkratą. Kenkėjiškos programos dažniausiai be vartotojo leidimo telefono resursus naudoja neteisėtiems foniniams (angl. background) veiksmams atlikti – duomenų vagystei, ryšio kontrolei ar įrenginio funkcijų perėmimui. Būtent todėl atrodo, jog išmanusis sulėtėjęs be jokios priežasties, nors iš tikrųjų jo energija tiesiog naudojama mums nežinant“, – įspėja A. Granickas. 

Dėl tos pačios priežasties vartotojai susiduria ir su kitokiais sutrikimais. Štai, pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantys respondentai taip pat dažnai pastebi, jog įrenginys be priežasties išsijungia, sulėtėja jo interneto ryšys (47 proc.), ypač daug telefonų resursų išnaudojama kai kurių programėlių veiklai (28 proc.), prašoma prieigos prie banko sąskaitos ar kitų duomenų (25 proc.). 

Kitose Baltijos šalyse tendencija panaši – Latvijos ir Estijos gyventojai dažniausiai susiduria su tokiais pat sutrikimais. Vis tik čia neįprastas įrenginių veikimas pastebimas kiek rečiau nei Lietuvoje.

Įrenginius užkrečiame patys

Įprastai telefonuose kenkėjiškos programos gali atsirasti per apgaulės programėles (angl. rogue apps). Pastarosios atrodo lygiai taip pat, kaip mums įprastos, atlieka kūrėjų žadėtą funkciją. Bet iš tiesų jos sąmoningai sukurtos taip, jog apkrėstų įrenginius, neteisėtai naudotų nieko neįtariančių vartotojų informaciją ar kitaip kenktų telefonų savininkams.

Vartotojų įrenginiuose šios programėlės atsiranda ne slapta, bet dėl žmonių neatidumo – jos atsisiunčiamos iš nepatikimų puslapių, o į jų prašomą prieigą nesigilinama, tad suteikiamas priėjimas prie asmeninių duomenų ar svarbiausių telefono funkcijų.

„Tokių programėlių praktiškai neįmanoma atsisiųsti iš oficialių parduotuvių – jų kūrėjai atsakingai atsirenka produktus,  kad vartotojus pasiektų tik saugiausi. Pavyzdžiui, „AppGallery“ parduotuvėje, pirmiausiai, nustatome ir patikriname kūrėjų tapatybę, tuomet – ar programėlės nėra apgaulingos, kokių duomenų prieigos jos reikalauja, o galiausiai turime vietinius specialistus, kurie rankiniu būdu išbando parduotuvėje esančius produktus. Net ir jau vartotojų naudojamas programėles vis pakartotinai testuojame, atliekame vartotojų naudojimo patirties vertinimą, kad būtume tikri, kad šiuose produktuose niekas nepakito ir vartotojai jais toliau gali sėkmingai naudotis“, – sako A. Granickas. 

Tad tokios programėlės į įrenginius dažniausiai patenka kitais būdais – per įtartinus atsisiuntimo adresus, kuriuos gauname, pavyzdžiui, el. laiškuose, SMS žinutėse ar randame nepatikimuose internetiniuose puslapiuose, reklaminiuose skydeliuose internete. Neramina tendencija, jog lietuviai bent kartą per pastaruosius metus yra atsisiuntę programėlių iš šių vietų. 

„Huawei“ tyrimas atskleidė, kad beveik pusė respondentų yra atsisiuntę programėles iš interneto puslapių, 15 proc. – iš nuorodų el. laiškuose ar reklaminiuose skydeliuose, o dešimtadalis – iš nuorodų SMS žinutėse. Nerimą kelia ir tai, jog beveik pusė (40 proc.) respondentų neatsiminė bei negalėjo pasakyti, ar yra siuntęsi programėles iš tokių vietų. Tai reiškia, jog dalis vartotojų net neįtaria, jog jų įrenginiai apkrėsti ir gali netikėtai prarasti svarbius duomenis“, – įspėja A. Granickas.

Visose Baltijos šalyse dažniausiai programėlių atsisiuntimo vietos neatsimena mažesnių miestelių ir kaimo vietovių gyventojai bei įrenginiais mažiaus besinaudojantys vartotojai. Vis tik įvairius sutrikimus bent retkarčiais pastebi ir nepatikimais atsisiuntimo šaltiniais naudojasi visi respondentai, nepriklausomai nuo pajamų dydžio, amžiaus ar padėties visuomenėje. Tai rodo, jog tarp vartotojų dar stinga raštingumo kibernetinio saugumo srityje.

Kaip apsisaugoti?

Ekspertai pirmiausia pataria vengti įtartinų programėlių atsisiuntimo adresų, kuriuos randame el. laiškuose, SMS žinutėse ar nepatikimuose portaluose. Dažniausiai tokiose vietose esančios programėlės yra apgaulingos ir kenkėjiškos. Rekomenduojama produktus rinktis iš oficialių parduotuvių ar kūrėjų puslapių.

„Jei išsirinkote programėlę, kurios norite, patikrinkite, ar ji yra jūsų išmaniojo parduotuvėje, pavyzdžiui, „Huawei“ telefonuose esančioje „AppGallery“. Jei čia jos nerandate, peržvelkite oficialų kūrėjo puslapį – juose dažniausiai suteikiamos atsisiuntimo nuorodos. Jei programėlės atsisiųsti ir čia negalima, ieškokite kitų patikimų atsisiuntimo šaltinių arba verčiau pasirinkite pastarosios atitikmenį oficialioje parduotuvėje“, – pataria A. Granickas.

Apgaulės programėlės pavojingos ir todėl, kad prašo prieigos prie svarbių telefono funkcijų, kurias vėliau neteisėtai naudoja. Tad neatidūs vartotojai sutikdami su prieigos leidimais, programišiams suteikia tiesioginį kelią prie asmeninių duomenų.

„Prieš įsirašydami bet kokią išmaniąją programėlę, atidžiai patikrinkite, kokios prieigos ir prie kurių telefono funkcijų prašoma. Laikykitės esminės taisyklės – prieigos prašymas turi atitikti programėlės tiesiogines funkcijas. Pavyzdžiui, jei siunčiatės žemėlapių programėlę, jai gali prireikti prieigos prie jūsų vietos nustatymo, kad GPS nuorodos būtų tikslios. Bet jai tikrai nereikės jūsų mikrofono ar kameros valdymo galimybės, nes su tokia prieiga susijusių funkcijų joje tiesiog nėra. Jei tokios prieigos prašoma, tai turėtų kelti įtarimų“, – pataria A.Granickas. 

Jei esate tikri, kad apgaulės programėles atpažinti galite, bet įtariate, kad netyčia jau esate įsidiegę vieną tokių, atkreipkite dėmesį, ar nepasireiškia anksčiau minėti įrenginio sutrikimai – nedidėja telefono išnaudojamos energijos kiekis, ar nesulėtėjusios gamintojo įrašytos programos. Jei telefono veikimas kelia įtarimų, nerizikuokite ir kaip įmanoma greičiau pašalinkite įtartinas programėles.

„Apgaulės programėlės dažniausiai veikia taip, kad neturėtumėte jos įjungti, kad ji atliktų savo neteisėtą funkciją. Todėl paprastas jos išjungimas ir nenaudojimas nuo duomenų vagystės jūsų neapsaugos. Programėlę reikės ištrinti – geriausia tai padaryti naudojant saugųjį telefono režimą (angl. Safe Mode)“, – pasakoja „Huawei“ ekspertas.

 

Internetas kasdien yra aplink kiekvieną iš mūsų. Ir tai labai akivaizdžiai parodo, kokią didelę galią jis šiandien turi. Kadangi internetas yra visur (mūsų išmaniuosiuose telefonuose, mikrobangų krosnelėse ir net gatvių žibintuose), jis padeda gyvuoti mūsų moderniam pasauliui.

Technologijų dėka mūsų gyvenimas kiekvieną dieną tampa lengvesnis ir paprastesnis. Šiandien išties nesudėtinga naudojantis telefonu atsisiųsti visą tuziną skirtingų programėlių, naršyti internete ar pramogauti. Nelaimei, gyvenimas paprastėja ir piktavaliams, kurie, naudodamiesi telefoniniais virusais, nori pakenkti kitiems. Tačiau yra ir dvi geros žinios. Viena ta, kad yra ne vienas būdas atpažinti telefoninį virusą šiam dar nepatekus į telefoną. Kita – „Bitės Profai“, kurie dalinasi realiais patarimais, kaip laiku atpažinti telefoninius virusus ir išvengti jų „malonės“.

„Tenka pastebėti, kad žmonės dažniausiai kreipiasi su klausimais, ką daryti, kai telefone „apsigyvena“ virusas. Tačiau norisi priminti galimybę išvengti virusų šiems dar nepatekus į telefoną. Viskas, ko reikia – žinoti rizikingiausias situacijas bei pasistengti jų išvengti“, – sako „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis, dirbantis Alytaus „Bitės“ salone ir dalinasi išskiria įtartinas situacijas, kai mūsų telefonui gresia didžiausias pavojus.  .  

Įtariamasis nr. 1 – „Download“ mygtukas

„Dažniausiai nepatariame programėlių ieškoti patiems internete, o siųstis jas iš oficialių „App Store“ ar „Play Store“ parduotuvių. Bet jei jau leidžiatės į savarankiškas programėlių paieškas interneto platybėse, reikėtų šiukštu vengti puslapių, kuriuose prieš akis iššoka daugiau nei vienas „Download“ ar panašūs mygtukai. Tokiais puslapiais siekiama supainioti žmogų. Jis, nežinodamas, kurį tiksliai mygtuką spausti, bando spausti visus, o po šiais mygtukais dažniausiai slepiasi virusai ar kitokios kenkėjiškos programos. Tad kai tik pamatote tokią svetainę, geriau ją iškart išjungti ir niekur nespausti. Tiesa, tokių svetainių šiandien sparčiai mažėja, bet jų vis dar pasitaiko naršant internete“, – teigia A. Archangelskis.

Įtariamasis nr. 2 – vartotojų komentarai ir „Google“ testas

Pasak A. Archangelskio, vartotojų komentarai po programėlėmis – geriausias jų veidrodis: „Geras įprotis, kurį naudojantis telefonu visuomet skatiname – skaityti kitų vartotojų atsiliepimus. Ypatingai po įvairiomis programėlėmis. Taip, šis skaitymas dažnai kainuos bent kelias papildomas minutes, tačiau jos tikrai atsiperka. Tokie komentarai gali būti vienas pirmųjų indikatorių, kad su programėle ne viskas tvarkoje. Jei didelė dalis kitų vartotojų skundžiasi apie nuolat iššokančias reklamas ar pabrėžia, kad programėlė neveikia taip, kaip turėtų, tokią programėlę geriausia ignoruoti ir ieškoti kitos. O jeigu po programėle komentarų mažai arba jie įtartini – netaisyklingai parašyti, neinformatyvus – visada patariame apie konkrečią programėlę informacijos paieškoti „Google“. Jei ne vartotojų komentarai, tuomet dažnai ylai iš maišo išlįsti padeda atsiliepimai „Google“.

Įtariamasis nr. 3 – jungtis su kompiuteriu

„Jeigu reikia prijungti savo telefoną USB jungtimi prie asmeninių kompiuterių, o ypač tų, kuriais naudojasi daug žmonių, verta pasitikrinti, ar kompiuteryje nėra virusų. Nes jei kompiuteryje krebžda virusai, netgi mažiau kenksmingi, didelė tikimybė, kad USB jungtimi jie pateks ir į telefoną. Ypatingai tais atvejais, kai telefonas nėra papildomai apsaugotas. Laimei, yra puikių antivirusinių programėlių, skirtų mobiliesiems telefonams, kurios skenuoja ne tik tai, kas yra pačiame telefone, bet ir USB jungtimis perduodamą informaciją. Dauguma naujausių „Android“ telefonų turi jau gamintojų įdiegtas antivirusines programėles. Jas galima rasti įrenginio priežiūros meniu skiltyje, tik reikia patikrinti, ar ši programėlė yra įgalinta veikti. Jei ne – reikėtų įgalinti. O jei telefone nėra gamintojo įdiegtų antivirusinių programėlių, rekomenduoju rinktis „AVG“, „Malwarebytes“ ar „Kaspersky mobile antivirus“, – pataria ekspertas.

Įtariamasis nr. 4 – keistos žinutės, pranešimai ar laiškai

A. Archangelskis perspėja ir tuos, kurie telefonu naudojasi vien tam, kad skambintų, skaitytų SMS žinutes ar el. laiškus: „Tikriausiai nėra žmogaus, kuris į savo išmanųjį telefoną nebūtų gavęs SMS žinutės ar el. laiško su keistomis nuorodomis. Žinoma, tai – virusai. Daugelis jau puikiai identifikuoja tokius laiškus ar SMS žinutes, todėl iš karto juos ištrina ir sėkmingai išvengia viruso. Tačiau kartais pamirštama, kad jei tokius virusus pasigauna jūsų draugai ar pažįstami, įtartinų SMS žinučių ar el. laiškų galite sulaukti ir iš jų. Tuomet sunku neapsigauti – kai žinutę ar laišką atsiunčia geras bičiulis, kartais imi ir paspaudi ant nuorodos net nesusimąstęs. Todėl kai sulaukiate keisto turinio žinutės ar įtartinos nuorodos – net jei siuntėjas jums pažįstamas – niekada neskubėkite spausti ant jos.“

Įtariamasis nr. 5 – „Bluetooth“ ryšys

„Technologijos tuo ir žavi, kad leidžia patogiau ir lengviau bendrauti, keistis informacija ar tiesiog atlikti kasdienius darbus. Ta liudija ir jau dvidešimtmetį gyvuojanti „Bluetooth“ technologija, kurios dėka šiandien galime lengvai tarpusavyje sujungti skirtingus įrenginius, persiųsti failus tarp įrenginių ir kt. Tačiau lygiai taip pat lengvai šiandien šios technologijos dėka tarp įrenginių galima persiųsti ir virusus. Todėl būnant viešose erdvėse, kur aplinkui daug išmaniųjų įrenginių, verta prisiminti šią grėsmę. O prisiminus – arba pasirūpinti antivirusinėmis programėlėmis, arba iš anksto apriboti „Bluetooth“ ryšį savo įrenginiuose“, – nurodo A. Archangelskis.

Galiausiai, kaip teigia A. Archangelskis, turint daugiau klausimų apie telefoninius virusus arba norint papildomai nuo jų apsisaugoti, visada galima kreiptis į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“, kurie bet kada patars bei atsakys į rūpimus klausimus.

Apie „Bitė Lietuva“

„Bitė“ kuria patikimą, greitą ir išmanų tinklą. Ir tuo pačiu rūpinasi, kad kvapą gniaužiančios technologijų galimybės neliktų vien inovacijų konferencijose, o būtų nuolat naudojamos kasdienybėje. Todėl „Bitė“ išmaniuosius sprendimus padaro tokius paprastus ir patogius, kad jie tampa neatsiejama klientų gyvenimo dalimi.