Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto Skaitmeninių tyrimų ir skaičiavimo centro IT administratorė Aistė Grikietė sako, kad nors įprasti kompiuteriai jau seniai yra tapę neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, apie superkompiuterius žmonės paprastai žino nedaug.
Spinta su daug šviesyčių ir laidų
A. Grikietė prisimena, kaip prieš dešimtmetį, atstovaudama vienam VU vykdomam projektui, ji lankėsi susitikime Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ir pirmą kartą suprantamai paaiškino kitiems, kas yra superkompiuteris.
„Jūsų nešiojamasis kompiuteris rytojaus orus apskaičiuotų per 2 savaites, o mūsų superkompiuteris – per 2 valandas“, – apie superkompiuterio savybes tuomet pasakojo ji.
Ilgametė fakulteto darbuotoja pamena ir moksleivių reakcijas ekskursijų VU Matematikos ir informatikos fakultete metu pamačius superkompiuterį: „Tai kad čia spintos su daug šviesyčių ir laidų.“
Darbas su technologiniais ištekliais neapsieina ir be kuriozų. Vienas studentas nusprendė praturtėti – užsiimti kriptovaliutų kasyba pasinaudodamas VU superkompiuteriu.
„Tai nebuvo mokslinių tyrimų užduotis, studentas bandė tokiu būdu užsidirbti. Deja, šis bandymas jam baigėsi griežtu papeikimu“, – komišką istoriją prisimena A. Grikietė. Studentui taip pat teko susimokėti už superkompiuteriu „išdirbtas“ valandas.
Kainos siekia nuo kelių iki šimtų milijonų
VU Matematikos ir informatikos fakulteto lektorius Eduardas Kutka skaito paskaitas, pranešimus ir veda ekskursijas prie VU priklausančio superkompiuterio. Apie šį įrenginį jis sulaukia daug smalsių moksleivių ar suaugusiųjų klausimų. Tarp populiariausių – kiek toks įrenginys kainuoja. Anot lektoriaus, kainų amplitudė yra plati ir priklauso nuo kompiuterio galingumo.
„Toks, kokį turi VU, kainuoja kelis milijonus eurų, o patys galingiausi gali atsieiti ir šimtus milijonų. Viena iškart nematomų kainos dalių yra mėnesinė elektros ir priežiūros kaina. Kai kurie kompiuteriai naudoja po keliasdešimt megavatų elektros – įsivaizduokite, kiek kainuoja už ją sumokėti“, – pasakoja ekspertas.
Norint, kad toks įrenginys stabiliai veiktų, gali netgi tekti šalia pasistatyti elektrinę. Pagal 2024 m. birželį sudarytą sąrašą šiuo metu galingiausiam JAV Ouk Ridžo nacionalinėje laboratorijoje veikiančiam „Frontier“ superkompiuteriui reikia net 22,786 kW elektros.
„Šalys, kurios gali sau tą leisti, keičia ar atnaujina superkompiuterius maždaug kas 5 metus. Nors įvykus kelioms finansų krizėms jų naudojimo laikas pailgėjo ir dabar kai kurie superkompiuteriai naudojami ir 10 metų“, – sako E. Kutka.
Pritaikomi ir moksle, ir versle
Superkompiuteriai gali būti plačiai naudojami verslo pasaulyje. Jų taikymo spektras itin platus: jie gali praversti plėtojant dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi sritis, aptarnaujant klientus, sudarant rinkodaros ir finansų prognozes. Tokie ištekliai suteikia galimybę verslui giliau suprasti duomenis, optimizuoti procesus ir kurti inovacijas.
Šis ypatingas kompiuteris gali būti naudingas ir mokslo žmonėms. VU Matematikos ir informatikos fakulteto alumnė Jaunė sako, kad rašydama savo puikų bakalauro darbą turėjo galimybę pasinaudoti superkompiuteriu, todėl reikalingus rezultatus galėjo gauti daug greičiau.
„Turint tokius išteklius galima išbandyti įvairesnius modelius, funkcijas, kurios aprašytos akademiniuose darbuose, yra daugiau galimybių ne tik atkurti moksliniuose straipsniuose minimus modelius, bet ir pačiai pamodifikuoti juos ar sukonstruoti kažką naujo“, – VU superkompiuterio suteiktomis galimybėmis džiaugiasi ji.
Pranešimą paskelbė: Julija Šakytė-Sarapė, Vilniaus universitetas
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2024-10-07 11:02
Švietimas ir moksl
Įrenginys, naudotas kuriant filmą „Įsikūnijimas“ (angl. Avatar), skirtas automobilių modeliams kurti, orams prognozuoti, o prasidėjus pandemijai – vakcinoms ir vaistams nuo COVID-19 greičiau atrasti. Superkompiuteris – tai daug galingesnė už įprastą kompiuterį mašina, galinti atlikti sudėtingus skaičiavimus ir kompiuterines operacijas daug greičiau ir efektyviau. Šis ypatingas įrenginys gali padėti ir optimizuojant verslo procesus ar rašant mokslinius darbus. Ar daug žinote apie šį neįprastą technologinį stebuklą?
Superkompiuteriai (HPC) yra galingi skaičiavimo įrenginiai, jų naudojimas sprendžiant verslo problemas gali turėti daug privalumų. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultetas turi ilgametę patirtį teikiant skaičiuojamuosius superkompiuterių resursus akademinei bei verslo bendruomenėms ir siūlo platų skaičiavimo resursų panaudojimo galimybių spektrą.
„VU turimi superkompiuteriai yra skirti kurti ir palaikyti e. infrastruktūrai, reikalingai ne tik akademinei bendruomenei, bet ir viešajam sektoriui, verslo partneriams bei kitiems vartotojams“, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto informacinių technologijų prodekanas prof. Povilas Treigys. Pasak jo, fakultetas kviečia bendradarbiauti verslą ir ragina išnaudoti siūlomų skaičiavimų galimybes.
Nuo duomenų analizės modelių kūrimo iki vaizdų ir garso apdorojimo skaičiavimų
HPC superkompiuterių naudojimas atveria duris verslui plėtoti dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi sritis. Šios technologijos gali būti taikomos daugelyje verslo sričių: nuo klientų aptarnavimo iki rinkodaros ir finansų prognozių. Superkompiuterių resursai suteikia galimybę verslui giliau suprasti duomenis, kurti inovacijas ir tobulinti savo veiklą. Fakulteto darbuotojai kartu su mokslininkais teikia duomenų analizės, verslo procesų optimizavimo, didžiųjų duomenų analizės algoritmų kūrimo paslaugas HPC aplinkoje. Bendradarbiaudami su medicinos įstaigomis, jie kuria mašininiu mokymu ir dirbtinio intelekto metodais grindžiamus magnetinio rezonanso vaizdų, elektrokardiogramų signalų analizės ar kt. duomenų apdorojimo algoritmus. Be to, skiria daug dėmesio skaitmeninių duomenų saugumo grėsmių skaičiui mažinti, HPC aplinkoje rengia kibernetinio saugumo pratybas, ypač aktyviai – kibernetinės gynybos srityje. Daugiau apie bendradarbiavimo sėkmės istorijas galite sužinoti čia.
VU Matematikos ir informatikos fakulteto turima infrastruktūra gali pasiūlyti pre-petaflop skalės skaičiavimo pajėgumus. Šie užsakymai vykdomi skaičiuojant CPU/GPU valandas. CPU 1 valandos skaičiavimų paketą sudaro 1 CPU + 8 GB operatyvinės atminties. O GPU 1 valandos skaičiavimų paketą sudaro 1 V100 grafinė korta su 32 GB grafinės atminties + 5 CPU procesoriai ir 64 GB sisteminės atminties. Abiem atvejais disko talpa neribojama, tačiau atsarginės duomenų kopijos nėra daromos. Skaičiavimo ištekliai yra sujungti mažo vėlinimo 100 gigabitų Infiniband tinklo.
Susidomėję galimybe pasinaudoti infrastruktūra gali užpildyti užsakymo formą VU Matematikos ir informacijos fakulteto tinklalapyje arba susiekti nurodytais kontaktais.
Popular News
Tags
Populiaru dabar
