Širdis į kulnus nusirito, kai pamatėte, kad su savimi neturite išmaniojo telefono? Gali būti, kad esate priklausomas. Jei praleidžiate daugiau laiko socialiniuose tinkluose nei bendraudami su realiais žmonėmis, arba nuolat tikrinate žinutes, el. laiškus ar programėles, gali būti metas iš naujo įvertinti, kaip naudojate technologijas. Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas, atsako, kaip atpažinti priklausomybę, o Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, siūlo netradicinį būdą, padėsiantį grįžti prie balanso.
7 valandos ekrane per dieną: ar tai nauja norma?
Kai šiuolaikinis žmogus prie ekranų praleidžia tiek daug laiko kiekvieną dieną, gali būti sunku atskirti, kada naudojimasis technologijomis kenkia. „Digital 2023“ pasaulinė apžvalgos ataskaita nurodo, kad 16–64 metų amžiaus žmonių vidutinis dienos ekrano laikas siekia beveik 7 valandas.
„Populiari metafora apie varlę, kuri nejaučia, kad pamažu kaista vandenyje, puikiai iliustruoja, kaip žmonėms išsivysto priklausomybė nuo išmaniųjų. Dažnai nepastebime, kiek laiko praleidžiame žiūrėdami į ekraną. O jei norime paslėpti, kiek laiko praleidome prie telefono, jaučiame gėdą, tai gali būti ženklas, kad ne veltui“, – sako psichologas.
Anot jo, nors priklausomybė nuo interneto gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo besaikio laiko leidimo socialiniuose tinkluose ir lošimų iki nuolatinio naujienų skaitymo bei informacijos rinkimo – jos simptomai nedaug skiriasi nuo kitų priklausomybių.
„Kaip ir kitos priklausomybės, ji neigiamai veikia žmogaus gyvenimą, o atsitraukimas ar pertrauka nuo jos sukelia abstinencijos pasekmes. Pavyzdžiui, nenaršant telefone kelias valandas, gali kilti pyktis, liūdesys, nerimas, stresas ar nemiga. Be to, net ir nedalyvaudami aktyvioje veikloje internete, dažnai galvojame apie tai, kas vyksta socialiniuose tinkluose ar kitose platformose. Šis nuolatinis dėmesys ekranams gali trukdyti mūsų darbingumui, santykiams su kitais žmonėmis ir apskritai gyvenimo kokybei“, – sako „Jaunimo linijos“ psichologas.
Pasak M. Kriščiūno, pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie socialinių algoritmus, kurie atliepia žmogaus biologinius poreikius, greitai ir patogiai pateikdami turinį. Dėl to natūraliai didėja laikas, praleidžiamas virtualioje erdvėje. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, pabrėžia, kad vieną labiausiai įtraukių algoritmų naudoja soc. tinklas „TikTok“.
„Socialiniai tinklai sąmoningai manipuliuoja vartotojų norais ir baimėmis, siekdami padidinti įsitraukimo rodiklius, kas gali sukelti priklausomybę. Pavyzdžiui, „TikTok“ turinys yra kruopščiai pritaikytas kiekvienam vartotojui. Patiktukai, komentarai, peržiūros laikas ir pasidalijimai prisideda prie rekomendacijų algoritmo, kuris nustato, kiek vaizdo įrašas tinkamas kiekvienam vartotojui, atsižvelgiant į jo pomėgius. Dėl to žmonės praleidžia vis daugiau laiko programėlėje.
Šis procesas sukuria nesibaigiantį tendencingo turinio srautą, skatindamas itin priklausomą šios programėlės pobūdį,“ – teigia J. Antropik.
Kuo nuobodesnis telefonas, tuo geriau
J. Antropik siūlo būdus, kaip sumažinti laiko praleidimą prie išmaniojo telefono. Pirmiausia, verta nustatyti aiškias taisykles, kiek laiko per dieną leisite sau praleisti internete.
„Tam galite naudoti laiko stebėjimo programėles, kurios padės matyti, kiek valandų praleidžiate skirtingose svetainėse. Taip pat verta išbandyti pauzes, kai būnate be interneto, pavyzdžiui, vakarienės metu ar prieš miegą, kad galėtumėte skirti daugiau dėmesio šeimai, draugams ar kitoms veikloms. Svarbu sukurti teigiamus įpročius, tokius kaip fiziniai užsiėmimai ar hobiai, kurie padės užpildyti laiką paleidus telefoną iš rankų“, – sako J. Antropik.
Pasak jos, taip pat galima pakeisti programėlių vietas telefono ekrane. Toks minimalus žingsnis apsunkins programėlės radimą ir apsaugos nuo nesąmoningo naršymo.
Be tradicinių patarimų, ji siūlo radikalų sprendimą – kurį laiką naudoti paprastą mygtukinį telefoną.
„Kuo nuobodesnis telefonas, tuo geriau. Laikinas perėjimas prie paprastesnio įrenginio leis jums atsitraukti nuo nuolatinio informacijos srauto, o tai padės susikoncentruoti į kasdienius dalykus ir realybę, padidins produktyvumą“, – priduria ji.
Anot J. Antropik, dar viena priemonė sumažinti priklausomybę – atsisakyti socialinių tinklų programėlių savo išmaniajame telefone. „Bent laikinai ištrynę socialinių tinklų programėles, galėsite tikrinti savo paskyras tik iš kompiuterio, taip sumažindami nuolatinio „scrollinimo“ pagundą“, – teigia „Tele2“ atstovė.
Priklausomybės nuo ekranų tema įsiūbuoja diskusijas ir šeimose, ir mokyklose, ir viešoje erdvėje. Visgi mokslininkai, tyrinėjantys ekranų poveikį vaikų fizinei ir psichikos sveikatai, nedaugžodžiauja – laiką prie ekranų riboti būtina. Tėvai gali ir turi tą padaryti, kai kalbame apie vaikus, o kaip gi su paaugliais? Nustebsite: apklausus paaiškėja, kad nemaža dalis jų patys norėtų mažiau laiko skirti technologijoms.
„Pernai visoje Lietuvoje bendravome su daugiau nei 3800 vaikų ir paauglių. Jų klausiame, kiek laiko vidutiniškai laisvalaikiui ir pramogoms praleidžiate prie ekrano per dieną ir vienas dažniausių atsakymų tarp vyresniųjų paauglių yra 7 val. ir daugiau, – sako Skaitmeninės etikos centro vadovė Rasa Jauniškienė. – Tai tikrai milžiniškas laiko kiekis. Kvietimas paaugliams susimąstyti apie rizikas, kai pateiktas tinkamai, tikrai veikia: pernai, įgyvendinant ekranų priklausomybės prevencijos projektą Vilniaus mokyklose, kuriame dalyvavo virš 700 moksleivių, pasibaigus mūsų susitikimams, beveik pusė (47 proc.) grįžtamąjį ryšį pateikusių mokymų dalyvių nurodė norintys mažiau laiko skirti technologijoms, supratę balanso tarp veiklų poreikio svarbą. Taigi kalbėtis su paaugliais – būtina, jie imlūs ir supratingi“.
R. Jauniškienė vardija sveikus skaitmeninius įgūdžius, kuriuos sužinoję, respondentai sakėsi ketinantys išmėginti, tarp dažniausiai minimų: „nedalyvausiu pykčio ir patyčių diskusijose“, „pasistengsiu atidėti pirmąjį rytinį kontaktą su telefonu“, „išjungsiu bent keletą pranešimų“ (angl. notifications), „valgysiu be ekranų“, „išnešiu telefoną į kitą kambarį, kai reikės susikaupti“.
Įsitraukusios mokyklos siekia didesnio savo bendruomenių sąmoningumo naudojantis išmaniosiomis technologijomis: „Mums rūpi vaikų sveikata ir gera savijauta, – sako Lazdynų mokyklos direktorė Marija Klimaševska, – todėl tokie mokymai moksleiviams ir suaugusiems mūsų mokyklos bendruomenės nariams – puiki galimybė grąžinti laiką toms gyvenimo sritims, kurios nukenčia dėl technologijų įtraukumo: miegui, bendravimui, fiziniam aktyvumui, sveikai mitybai, pomėgiams, hobiams be ekranų. Mums rūpi mokyti savo bendruomenės narius sąmoningiau naudotis technologijomis ir ugdyti sveikus skaitmeninius įgūdžius – iš tiesų tai privalomi šiuolaikinių žmonių gebėjimai.“
Apie tai, kad itin svarbu riboti laiką, kalba ir Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrinėję ilgalaikį ekranų poveikį vaikų fizinei ir psichikos sveikatai, jų parengti patarimai tėvams ir globėjams bei vaikams ir paaugliams gali būti svari atrama šeimoms. Skaitmeninės etikos centras drauge su Paramos vaikams centru yra parengęs „Išmaniųjų įrenginių ir interneto naudojimo gaires ugdymo įstaigoms“, kur pateikia rekomendacijas, kaip darželiams, mokykloms ir kitoms ugdymo įstaigoms susikurti išmaniųjų įrenginių naudojimo tvarką ir taisykles savo bendruomenėse.
Šiuo metu Skaitmeninės etikos centras Vilniaus Lazdynų mokykloje pradeda Vilniaus savivaldybės finansuojamą projektą „Skaitmeninės higienos įgūdžiai – šiandienos „must have“. Priklausomybės nuo ekranų prevencija“. Šioje mokykloje Skaitmeninės etikos centras ves 3 mokymų sesijas moksleiviams ir susitiks su mokyklos bendruomenės tėvais, globėjais ir mokytojais. Iki metų pabaigos tokie mokymai vyks dar 9-iose Vilniaus mokyklose.
Nomofobijos (nuo ang. no more phone) – baimės likti be telefono – būsena šiandien tokia įprasta, kad ne visuomet ją pastebime. Daugiau kaip 50 proc. žmonių visą dieną nė valandos nepraleidžia netikrindami telefono, o vidutinis ekrano atrakinimų per dieną skaičius svyruoja nuo 60 iki kelių šimtų kartų. Tas dar aktualiau šiandien – visuotinio karantino laikotarpiu. Vis tik toks nuolatinis prisijungimas prie įrenginio ne tik ima panašėti į priklausomybę, bet ir yra tiesiogiai sietinas su nerimo ar depresijos atsiradimu. Tad kaip atpažinti, kada naudojimasis telefonu peržengia ribą, ir kaip įprotį įveikti?
Ar esame prisijungę per dažnai?
67 proc. visų telefonų vartotojų juos reguliariai tikrina nesvarbu, ar gavo pranešimą, ar ne, parodė dar prieš septynerius metus parodė „Pew Research Center“ tyrimas JAV. O jau pernai atliktos apklausos rodo, kad net 86 proc. vartotojų į telefoną žiūri kalbėdami su šeimos nariais, dar 69 proc. tai pirmąkart padaro nepraėjus nė penkioms minutėms nuo atsibudimo. Šie įpročiai labiau būdingi jaunesnių kartų vartotojams.
„Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Gintas Butėnas komentuoja, kad tendencija matoma jau ne pirmus metus, visi keliai su ja kovoti veda prie paties vartotojo, galinčio atpažinti neraminančius ženklus.
„Baimė likti be telefono prasideda nuo neribojamo įpročio leisti laiką internete. Pernai atliktoje JAV gyventojų apklausoje 28 proc. respondentų pripažino internete praleidžiantys „beveik visą dieną. Akivaizdu, jog tai nėra sveikos vartosenos pavyzdys – palyginti galime su automobiliu, kuris, be abejo, palengvina mūsų gyvenimą, tačiau jei iš jo žmogus jau niekada nebeišlipa ir nebevaikšto nuosavomis kojomis, akivaizdu, kad įprotis virto žalingu“, – aiškina G. Butėnas.
Anot jo, būtent įpročių pasikeitimas sukuria pavojingą ratą – dažnai telefoną ar socialinius tinklus tikriname tik iš reflekso. Tuomet imti naudotis telefonu rečiau tampa gerokai sudėtingiau, nes elgsena jau nebėra sąmoninga.
Nevaldomas vartojimas virsta liga
Pernelyg dažnas telefono naudojimas žalingas ne tik akims ar kaklo raumenims, bet ir mūsų psichologinei savijautai bei net kognityviniams gebėjimams. 2015-aisiais Olandijos analitikų kompanijos „Elsevier“ mokslinis darbas parodė, jog itin dažnas telefono naudojimas tarp studentų turi tiesioginį ryšį su prastesniais pažymiais ir su didesniu nerimu – ribotą laiką kasdien su telefonu praleidžianti studentų grupė per tą patį laikotarpį daugiau išmoko ir tai darydami geriau jautėsi.
Maža to, kognityvinės psichologijos tyrimai įžvelgia ryšį tarp itin dažno naudojimosi telefonu ir suprastėjusios gebos analizuoti informaciją bei susikaupti. Visgi yra ir gerų žinių – šis poveikis trumpalaikis: vos keletą dienų pailsėjus nuo telefono, šie simptomai visiškai išnyksta. Pastaroji žala sietina ir su tuo, jog dažnas išmaniųjų naudojimas neigiamai veikia miego trukmę ir kokybę.
O štai 2019-ųjų Amerikos kardiologijos koledžo atliktas tyrimas ne tik susiejo pernelyg dažną telefono naudojimą su žala sveikatai, bet ir paskaičiavo, kad naudojant telefoną kasdien daugiau kaip 5 valandas, nutukimo rizika padidėja 43 procentais.
„Esminis pavojaus ženklas matyti tada, jei telefonas tampa žmogui svarbesniu už darbą ar santykius su artimaisiais. Išties problematiška, jei užuot padėjęs lengviau bendrauti ir ieškoti informacijos, telefonas užkemša mūsų dieną beprasmiu naršymu ir socialinių tinklų tikrinimu. Vis tik gerai tai, kad daugelyje tyrimų pabrėžiamas tik trumpalaikis neigiamas poveikis – pakeitus įpročius jo nesunku visiškai atsikratyti“, – aiškina „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.
Patarimai, kaip telefonu naudotis sveikiau
„Apie piktnaudžiavimą telefonu kalbama retai, nes technologijos suteikia šimtus būdų gyvenimą pagerinti –lengvai rasti informaciją, lengviau bendrauti su toli gyvenančiais artimaisiais, rasti gyvenimo partnerį ir netgi taupyti kurą, programėlei parenkant optimalų kelionės maršrutą automobiliu. Vis tik kaip ir su bet kuriuo naudingu išradimu, svarbu nusistatyti tam tikras taisykles, kurios leistų pasiimti naudą neprisiimant rizikų – technologijos turi padėti mūsų socialiniam gyvenimui, ne jam trukdyti“, – sako G. Butėnas.
Viena apklausa skaičiuoja, jog 58 proc. žmonių teigia bandę sumažinti prie telefono praleidžiamą laiką, tačiau tik 41 proc. jų tas pavyko. Daugeliui net ir labai norint atsisakyti telefono tai gana sudėtinga būtent todėl, jog įprotis jį tikrinti jau tapo tarsi nauju refleksu, atliekamu nesąmoningai.
„Jei telefonu naudojatės kone visą dieną ir nepraeina nė valandos, kad su juo kažko neveiktumėte, pirmiausia norint pakeisti įpročius reiktų apsibrėžti laiką ir vietą, kur telefonu nesinaudosite. Šis principas ypač pravartus šiandien, kuomet darbas ir namai yra virtę ta pačia vieta. Pavyzdžiui, prieš eidami miegoti duokite savo organizmui laiko nuo įrenginių pailsėti, o vos atsikėlę – nepulkite tikrinti, ar gavote naujų žinučių. Na, o susitikę su draugais ar šeima, telefonus palikite nuošalyje ir neleiskite sau jų tikrinti net suvibravus, nes šis laikas skirtas tik gyvam pokalbiui“, – pataria vienas „Bitės“ vadovų.
Pasitikrinkite: kurie nomofobijos simptomai būdingi jums?
Nomofobija – tokia paplitusi, kad dalį jos simptomų jaučia nemaža visuomenės dalis. Visam laikui atsikratytų visų šių bruožų – ne itin realistiškas siekis. Vis tik, jei teigiamai atsakote į daugiau kaip pusę šių klausimų, metas sunerimti, ar telefono naudojimas dar neperaugo į švelnią priklausomybę:
- Ar kartais negalite atlikti darbų, nes nepajėgiate susikaupti ir ar tuomet griebiatės telefono?
- Ar kalbėdami su draugais bei šeimos nariais be jokios priežasties imate naudotis telefonu?
- Ar negalėdami naudotis telefonu jaučiatės kažką praleidžiantys?
- Ar ilgesni tarpai be telefono jums kelia nerimą ir erzulį?
- Ar miegate kartu su telefonu ir jį į rankas paimate per pirmąsias dvi minutes po atsibudimo?
- Ar imate jaudintis, kai matote, jog telefono baterija netrukus išsikraus?
- Ar negalėdami prisijungti prie ryšio arba matydami, kad pašnekovas negavo jūsų žinutės, negalite nurimti ir nuolat perkraunate puslapį?
- Ar būdami be telefono imate jaudintis, kad su jumis negali susisiekti artimieji?
- Ar likę be telefono nežinote, kuo užsiimti ir ką veikti?
Dauguma Lietuvos gyventojų taip pasinėrė į mobiliąsias technologijas, kad jau ir patys pripažįsta esantys nuo jų priklausomi. Paprašyti įvardinti asmeninius priklausomybės šaltinius, beveik trečdalis mini internetą (29 proc.), kas ketvirtas – išmaniuosius telefonus (24 proc). Priklausomybių sąraše atsirado ir socialiniai tinklai, kompiuteriniai žaidimai, kurie kartu nukonkuravo tik 13 proc. apklausos atsakymų surinkusį televizorių, neretai tituluojamą laiko rijiku.
Apklausą inicijavusios draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė atkreipia dėmesį, kad stiprus mobilumo bei poreikio būti nuolat pasiekiamam įsitvirtinimas tampa ir naujų rizikų šaltiniu.
Tampa ir fizine grėsme
„Akivaizdu, kad mobiliųjų technologijų priklausomybės apimtys pasiekė didelį mastą. Daugiausiai, net 29 proc. žmonių patys pripažįsta esantys priklausomi nuo interneto, o 24 proc. – nuo išmaniojo telefono, ir šios priklausomybės tarpusavyje koreliuoja. Kol apie tokių priklausomybių grėsmes psichinei ar emocinei sveikatai bei tarpusavio santykiams kalba psichologai, kaip draudikai matome, kad tai tampa ir realiu fizinių traumų, nelaimingų atsitikimų šaltiniu. Tai apima situacijas ne tik vairuojant, bet ir vaikščiojant ar užsiimant kita veikla“, – sako J. Krikščiūnė.
Pasak jos, į išmaniuosius įrenginius pasinėrę žmonės tampa labai nedėmesingi aplinkai, susižaloja patys, atsitrenkia ir į aplinkinius, nes dalina savo dėmesį tarp įtraukiančio turinio ir to, kuo užsiima šalia to.
„Draudimas naudotis mobiliaisiais įrenginiais bei ausinukais perėjose buvo sutiktas dviprasmiškai, bet panašu, kad tokie pakeitimai buvo reikalingi. Šią vasarą mūsų užsakymu atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje maždaug kas šeštas gyventojas (17 proc.) yra patyręs įvairių nelaimingų atsitikimų tuo metu, kai naudojosi mobiliaisiais įrenginiais. 8 proc. atvejų skaitmeninis „atsijungimas“ nuo pasaulio baigėsi lengvesniais ar sunkesniais sveikatos sutrikdymais“, - aiškina specialistė.
Dar vienas dėmesio dirgiklis
J. Krikščiūnės teigimu, priklausomybė nuo interneto, išmaniojo telefono ar socialinių tinklų tampa ir papildomu dėmesio dirgikliu darbe.
„Anksčiau BTA iniciatyva atlikti tyrimai parodė, kad dauguma, net 61 proc. darbuotojų daro pertraukėles – išgeria kavos, užkanda, šnekučiuojasi su kolegomis. Sąmoningos pertraukėlės, kai atsitraukiama nuo darbų, yra būtinos. Jos padeda atsipūsti, užtikrina gerą klimatą kolektyve. Tačiau į išmaniuosius nuolat ateinančios žinutės, atsinaujinanti informacija socialiniuose tinkluose – visai kas kita. Tai dažniau veikia kaip papildomas dėmesio dirgiklis. Tarsi ilsitės, bet iš tiesų mintate informacija. Tarsi dirbate, bet dėmesys nuolat padalintas. Tokia būsena ilgainiui ima labai varginti“, - aiškina J. Krikščiūnė.
Pasak jos, tikslinga ir socialinių tinklų peržvelgimui ar pabendravimui rezervuoti laiką, kaip jį rezervuojame kavos pertraukėlei ar pokalbiui su kolega. Svarbiausia – daryti vieną darbą vienu metu.
Technologijos – kelia stresą ar ramina?
Be interneto ar išmaniojo telefono, dar 18 proc. Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad yra priklausomi nuo socialinių tinklų.
„Tai parodo, kad didelė dalis žmonių nesugeba atsijungti nuo skaitmeninio srauto ir renkasi nuolat jame būti. Paradoksalu, tačiau socialiniai tinklai ne tik palengvina bendravimą, bet dažnai tik padidina kasdien patiriamą stresą. Didelis kiekis informacijos, reagavimas ir ryšio palaikymas, tiesiog įtraukiantis naršymas pareikalauja ir laiko, ir dėmesio. Išmaniojo telefono griebiamasi stabtelėjus prie šviesoforo ar įstrigus spūstyje, laukiant prie perėjos. Kiekvieno mūsų gyvenime atsirado daugybė momentų, kuomet „nejučiomis“ pasineriame į skaitmeninį pasaulį ir, deja, ne visuomet iš jo spėjame laiku ir sveiki sugrįžti į realybę“, – sako J. Krikščiūnė.
Kompiuteriniai žaidimai dažnai įvardijama kaip viena iš priklausomybės formų. Kita vertus, viskas priklauso nuo saiko pojūčio – tokie mobilieji žaidimai kaip gyvatėlės sukiojimas, burbuliukų gaudymas ar taškų jungimas, kai kurių tyrimų duomenimis, trumpam padeda sumažinti kasdienę įtampą bei stresą, laikinai užsimiršti, pailsinti smegenis.
„Nuo kompiuterinių žaidimų priklausomi jaučiasi 6 proc. Lietuvos gyventojų. Turint omenyje, kad žaidimai taip pat persikelia į žmogui lengviau ir dažniau pasiekiamus mobiliuosius įrenginius, labai svarbu, kad ir jiems būtų parenkamas tinkamas laikas ir vieta, kuomet žaidėjas nerizikuoja nei savo, nei kitų sveikata“, – konstatuoja BTA specialistė.
„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko rugsėjo 18-27 dienomis, joje dalyvavo 1012 respondentų. 18-75 metų amžiaus apklausos dalyviai, klausiami, nuo ko jaučiasi labiausiai priklausomi, galėjo rinktis kelis atsakymų variantus.
„Facebook“, „Facebook Messenger“ ir elektroninis paštas – tai programėlės, be kurių daugiausiai lietuvių neištvertų nei vienos dienos. Kasdien naudojamų ir žmonėms itin reikalingų programėlių sąraše atsidūrė ir daugiau gerai žinomų pavadinimų, tokių kaip „YouTube“, „Instagram“, „Viber“, „Google Maps“, „WhatsApp“ ir kitos. Šias tendencijas atskleidė „Telia“ užsakymu atlikta internetinė Lietuvos gyventojų apklausa.
„Vis daugiau žmonių sunkiai įsivaizduoja savo dieną be išmaniojo telefono ir jame esančių programėlių, kurios padeda plėsti akiratį, bendrauti su draugais ir artimaisiais, sužinoti paskutines naujienas, orų prognozes ir kitą juos dominančią informaciją. Tai taip pat rodo, kad mobilusis internetas žmonėms tapo savaime suprantamu, kasdieniu dalyku – visos programėlės, kurias jie įvardijo kaip būtiniausias, naudoja mobiliuosius duomenis“, – pastebi Giedrė Kaminskaitė-Salters, „Telia“ tiesioginių ir skaitmeninių kanalų vadovė.
Tiesa, tarp išmaniųjų telefonų savininkų buvo ir tokių, kurie neturi populiariausių programėlių, bet tokių žmonių – tik 7 procentai.
Daugiausiai, net 48 proc. apklaustųjų, nurodė, kad nei dienos neištvertų be „Facebook“, 38 proc. – be „Facebook Messenger“, o 33 proc. – be elektroninio pašto programėlės. Į reikalingiausių programėlių sąrašą taip pat pateko bankų aplikacijos (18 proc.), „YouTube“ (14 proc.), orų programėlės (12 proc.) ir „Instagram“. Pastaroji programėlė ypač svarbi 18–29 metų amžiaus respondentams.
Apklausos dalyvių pasiteiravus, kokią programėlę jie pirmiausia įsijungia ryte, daugiausiai žmonių, 32 procentai, įvardijo tą pačią „Facebook“, antroje vietoje liko el. paštas (17 proc.), trečioje – orų programėlė (15 proc.). Taip pat daug žmonių rytais pirmiausia patikrina, ar gavo naujų žinučių į „Facebook Messenger“ (13 proc.), įsijungia naujienų portalų programėles (5 proc.) ar savo mėgstamą žaidimą (4 proc.).
Jauniausi apklausos dalyviai, nuo 18 iki 29 metų, dažniau nei kiti rytais įsijungia „Facebook Messenger“ ir „Instagram“ programėles, vyriausi (50–60 metų) – tikrina orų prognozes ir el. paštą.
Beje, nors banko programėles daug žmonių įvardijo kaip vienas svarbiausių, rytais tikrinti savo sąskaitos likučių ar atlikti pavedimų jie neskuba – šios programėlės nebuvo įvardintos tarp tų, kurias žmonės įsijungia vos atsikėlę. Tik pavieniai respondentai iš pat ryto telefone įsijungia ir „YouTube“, interneto naršyklę, socialinius tinklus „Pinterest“ ar „LinkedIn“.
„Dažnas iš mūsų telefone turime po kelias dešimtis programėlių, bet tik keletas jų mums yra svarbiausios ir ši apklausa išskyrė būtent jas. Pirmenybę žmonės teikia socialiniams tinklams, bendravimui su draugais ir artimaisiais – juk ir pačių telefonų pirminė paskirtis buvo būtent tokia. Taigi, keičiasi tik būdai ir priemonės“, – sako G. Kaminskaitė-Salters.
Gyventojų apklausą apie mobiliuosius telefonus ir jų pasirinkimą „Telia“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Kantar“. Apklausa buvo vykdoma internetu šių metų vasarį, o joje dalyvavo 1 018 respondentų (18–60 metų amžiaus) iš visos Lietuvos.
Popular News
Tags
Populiaru dabar
