2021 m. spalio 27 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis kartu su Seimo laikinosios grupės „Skaitmeninė Lietuva“ atstovais spalio 25 d. lankėsi Kauno mokslo ir technologijų parke (Kauno MTP) ir diskutavo su inovacijų kūrėjais.

„Pasisakome už kokybiškų tyrimų paslaugų verslo įmonėms teikimą ir efektyvius mokslo bei verslo sąveikos procesus, už koordinuotą technologijų kūrimą ir jų komercializavimo procesus, kurie leistų įmonėms vystyti savo idėjas ir jų įgyvendinimui pritraukti reikiamas investicijas. Jeigu įstatymuose yra nuostatų, kurios trukdo tai daryti, sakykite mums, ir mes imsimės lyderystės,“ – teigė pakomitečio pirmininkas Andrius Kupčinskas.

Šiuo metu Kauno MTP veikia daugiau nei 100 įmonių, kurios specializuojasi informacinių technologijų, inžinerijos, sveikatos medicinos, socialinių inovacijų, ateities energetikos, darniosios chemijos kryptyse.

„Investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą Kauno MTP veikiančiose įmonėse pernai siekė net 8,15 proc. nuo visų pajamų, tuo metu Europos Sąjungos – 1,42 proc.“, – akcentavo Kauno MTP direktorius Paulius Nezabitauskas. Anot jo, „vienas pagrindinių Kauno MTP tikslų – padėti inovatyvioms įmonėms konkuruoti tarptautinėse rinkose, didinti jų sukurtų produktų ir paslaugų eksportą, o sudėtingiausias iššūkis – rasti tinkamų patalpų bandomajai gamybai ir pagamintai produkcijai sandėliuoti“.

Posėdžio dalyviams įmonė „Gruppo FOS Lithuania“ pristatė biomedicininę elektroninę įrangą poinsultinei stebėsenai (bioimpedansinis tomografas ir kardiopletismografinis laikrodis), kuriai šį rudenį jau pradėti pirmieji testavimai ligoninės aplinkoje.

Kompanija „Vilimed“ pademonstravo produktą „ViLim ball“, skirtą slopinti rankų drebėjimą sergant esencialiniu tremoru, taip pat mažinti plaštakų sąstingį sergant reumatoidiniu artritu.

Inovatyvi informacinių technologijų įmonė „Softneta“, siūlanti specializuotus programinės įrangos, medicininių vaizdų ir komunikacijos sprendimus, supažindino posėdžio dalyvius su dirbtinio intelekto panaudojimu gerinant ligų diagnostiką.

Pandemijos laikotarpiu UAB „Rubedo sistemos“, besispecializuojanti savivaldžių robotų navigacijos ir dirbtiniu intelektu paremtos 3D mašininės regos srityse, kuria programas, apmokančias robotus dezinfekuoti įvairias viešąsias erdves.

Savo sprendimus taip pat pristatė UAB „Vaizduotė“, kurianti medicininius prietaisus, robotines ir sensorines technologijas pramoninių gamybos robotų kūrėjai „Handybot“, įmonė „Identifikaciniai projektai“, kurianti elektronines tapatybės patvirtinimo sistemas. Pastaroji įmonė jau turi sukūrusi veikiančią sistemą, kuri sutapatina mobiliojo telefono ar kompiuterio kameros pagalba nuskanuotą kliento tapatybės dokumento nuotrauką su realiu kliento veidu.

Parengė Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė

Tel. (8 5) 239 6708, el. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

2021 m. rugsėjo 27 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Tęsdamas parlamentinę kontrolę Ateities komitetas rugsėjo 24 d. nuotoliniame posėdyje domėjosi valstybės informacinių technologijų (IT) infrastruktūros konsolidavimo pažanga ir nagrinėjo tebesitęsiančias šio proceso problemas.

Posėdyje dalyvavęs Informacinės visuomenės plėtros komiteto Valstybės informacinių technologijų paslaugų departamento direktorius Andžejus Trachimovičius išsamiai pristatė pasiektus IT konsolidavimo I etapo rezultatus, išryškino pagrindines rizikas ir įvardijo pagrindinius kylančius iššūkius. Pažymėta, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos patvirtintos duomenų valdymo aptarnavimo gairės pasipildė pažangiomis objektinių duomenų saugyklos ir konteinerių valdymo platformos paslaugomis. Taip pat finišavo įdiegta IT paslaugų valdymo sistema, kurioje esami klientai gali matyti reikalingų paslaugų įkainius, registruoti įvykusius incidentus, teikti užklausas ir gauti ataskaitas bet kuriuo paros metu.

Ateities komiteto posėdžio dalyviai vardijo proceso problemas. Viena iš pagrindinių – plečiantis infrastruktūrai ir atsiradus dideliam duomenų kiekiui nėra, kur jų patalpinti – trūksta duomenų centrų. Taip pat, kasmet tobulėjant ir sudėtingėjant IT sistemoms, auga specialistų poreikis, pastebima, kad jie turi turėti įvairias kompetencijas. Specialistų valstybinėse įstaigose nepakanka. Be to, vienas iš aktualiausių klausimų išlieka šio projekto tęstinumas po 2027 m., kai baigsis Europos Sąjungos parama bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) priemonės valdymo rizika (kai lėšų daug, o terminai įgyvendinimui – labai trumpi). Negalima nepaminėti ir viešojo sektoriaus subjektų patirties stokos įgyvendinant naujus IT standartus, baimės, o kartais – ir nenoro priimti permainas, susijusias su konsolidavimo proceso taikymu, kaip svarbių aspektų, dominuojančių konsolidavimo procese.

„Valstybinės įstaigos sabotuoja procesą – neatiduodamos finansų ir žmonių, taip kaip buvo susitarta valstybės IT konsolidacijos pradžioje. Ir čia reikia politikų įsikišimo, kad procesas nesustotų“, – posėdžio dalyvių dėmesį atkreipė asociacijos „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas.

Posėdyje pažymėta, kad nesant duomenų valdymo strategijos, yra užkertamas kelias skirtingų organizacijų ir sektorių duomenų sąveikumui ir duomenų, procesų ir organizacijų veiksmingai integracijai į vieningą duomenų valdymo sistemą. Užsiminta apie IT kompetencijų centro, bendradarbiavimo su verslu svarbą skatinant sektoriaus augimą ir pažangą. Paminėta, kad šiuo atveju iš tikrųjų pradedama kalbėti apie skaitmeninės Lietuvos suverenitetą.

Komitetas, imdamasis lyderystės kuriant, įgyvendinant ir vystant valstybės informacinių išteklių darbotvarkę, nusprendė toliau tęsti šio klausimo stebėseną po kelių savaičių, aiškinantis, kaip sprendžiamos kitos valstybės IT ekosistemos problemos.

Skaitmeninė Lietuva yra vienas iš prioritetinių Ateities komiteto darbotvarkės klausimų.