Nešiojamų kompiuterių baterija – detalė, kuri susidėvi pirmiausia, tačiau ir ji gali tarnauti ilgiau, jeigu atkreipsite dėmesį į kai kuriuos esminius veiksnius. Specialisto teigimu, taisyklingas įkrovimas, naudojamų programų kiekis ar net atnaujinimų įrašymas gali prailginti kompiuterio akumuliatoriaus veikimo laiką.

Anot Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto, norint užtikrinti, kad nešiojamojo kompiuterio akumuliatorius veiktų kuo ilgiau, svarbu tinkamai rūpintis juo. Specialisto teigimu, į taisyklingą priežiūrą įeina ne tik įkrovimo laikas, bet ir kiti veiksniai, kaip nereikalingų programų uždarymas ar įrenginio temperatūra.

Įkrovimo ciklai. Kaip iš išmaniųjų telefonų, nešiojamųjų kompiuterių akumuliatoriai turi ribotą skaičių visiško įkrovimo ciklų – daugumą nešiojamųjų kompiuterių galima įkrauti nuo 500 iki 1000 ciklų. Vienas įkrovimo ciklas yra vienas visiškas išsikrovimas ir įkrovimas iki 100  proc. Peržengus ribotą ciklų skaičių, akumuliatorius silpsta ir veikia nebe taip gerai. Patartina, kad nešiojamo kompiuterio baterija visada būtų įkraunama tarp 40 ir 80 proc. – toks naudojimas yra geriausias būdas prailginti baterijos optimalumą ir ilgaamžiškumą, tad laikui bėgant galėsite būti tikri, kad įrenginys neišsikraus per greitai.

Baterijos taupymo režimai. Ilgiau tarnaujančią bateriją užtikrina ir energijos taupymo režimai. „Windows“ kompiuteriuose įdiegtas našumo valdymo įrankis sugrupuoja visus nustatymus, kurie turi įtakos akumuliatoriaus veikimo trukmei – kuo didesnį našumą pasirinksite, tuo greičiau išsikraus įrenginio baterija. Akumuliatoriui pasiekus 20 proc. automatiškai įsijungia „Battery Saver“ režimas, kuris sumažina ekrano ryškumą bei blokuoja fonines programas. „MacBook“ kompiuteriuose taip pat veikia baterijos taupymo įrankis – atsidarykite „System Preferences“ ir „Battery“. Čia įsitikinkite, kad pažymėti pasirinkimai „Low power mode“ ir „Slightly dim the display while on battery power“, pastarasis užtikrins, kad ekrano ryškumas bus pritaikomas prie aplinkos, o tai leis ilgiau naudotis kompiuterio baterija.

Programėlių išjungimas. Tam, kad sutaupytumėte dar daugiau energijos, peržiūrėkite naudojamas programas ir išjunkite visas, kurios veikia fone bei nuolat eikvoja akumuliatoriaus energiją. „Windows“ kompiuterio paieškos juostoje įveskite „See which apps are affecting your battery life“ ir stebėkite, kurios programos naudoja daugiausiai energijos, šią informaciją galite pasiekti ir „Power & Battery“ nustatymų lange, skiltyje „Battery Usage“. Norėdami atlikti tokį patį veiksmą „MacBook“ kompiuteryje, „Activity Monitor“ programėlėje spustelėkite skiltį „Energy“. Jeigu dirbant kompiuteriu jums nereikia naudotis naršykle, išjunkite „Wi-Fi“ ir „Bluetooth“ ryšį, taip ženkliai sumažinsite energijos suvartojimą.

Neleiskite perkaisti. Nešiojamasis kompiuteris gali perkaisti, jei naudojate programas, kurioms reikia viso procesoriaus pajėgumo. Jeigu kompiuteris pradeda kaisti, išjunkite prietaisą ir leiskite jam atvėsti. Leidžiant kompiuteriui kaisti, įrenginio baterija laikui bėgant gali pradėti gesti ar visai nustoti veikti. Kompiuteris gali perkaisti ir dėl to, jeigu laikote prijungtą įkroviklį, nors baterija jau pilnai pasikrovusi. Taip pat nerekomenduojama nešiojamųjų kompiuterių laikyti ant kelių ar minkštų paviršių, pavyzdžiui, lovos – taip blokuojate ventiliacijos angas, o įrenginio baterija kaista. Kai nesinaudojate nešiojamuoju kompiuteriu, reikėtų jį laikyti vėsioje vietoje, atokiau nuo saulės spindulių ar šildymo angų.

Atnaujinkite operacinę sistemą. Optimaliam kompiuterio veikimui reikalinga nuolat atnaujinti jo programinę įrangą. Operacinės sistemos atnaujinimas taip pat gali gerokai prailginti akumuliatoriaus veikimo laiką. Atnaujinimai pasirūpina ne tik saugumo spragomis, bet ir gali padėti programoms veikti efektyviau, tad jos naudoja mažiau energijos nei įprastai.

Daugiau informacijos:

Asta Buitkutė

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene

M +370 668 00 467

@ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Nors mokslo metų pradžia istoriškai visada pasižymėdavo nemažomis išlaidomis, dėl pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje rekordinį lygį pasiekusios infliacijos ir mokymosi proceso skaitmenizacijos tėvams vaikus išleisti į mokyklą šiemet tapo dar didesniu iššūkiu.

Paskutinių dvejų metų aktualijos lėmė galingesnių nešiojamų ir planšetinių kompiuterių poreikį, o neretam mokiniui ir studentui neišvengiamai ateina laikas atsinaujinti ir išmanųjį telefoną.

Tačiau, ekspertų teigimu, nauji mokslo metai nebūtinai turi prasidėti triženkle ar keturženkle skyle tėvų piniginėje – perkant techniką, tereikia pasinaudoti keletu racionalių patarimų.

„Pasaulyje tebesitęsiant mikroschemų ir kitų komponentų trūkumui, elektronikos rinkoje pastebimos mažėjančios pasiūlos ir kainų augimo tendencijos. Studentai ar mokinių tėvai, po kelerių metų nusprendę įsigyti naują to paties modelio įrenginio versiją, neretai nustemba, jog mokėti tenka 10, 20, o kai kuriais atvejais – net ir 30 proc. daugiau. Tai skatina išbandyti naujas taupymo strategijas – pirkti ne naujus, o atnaujintus prietaisus, rinktis senesnį ar kuklesnių parametrų įrenginį bei atkreipti dėmesį į naujų modelių pristatymo datas ir lanksčius įsigijimo būdus“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių pardavimų vadovas Simonas Tilindis.

Tarp naujo ir naudoto

Pasak S. Tilindžio, daugelis vartotojų pirkdami išmanųjį telefoną ar planšetę vis dar mato tik vieną kelią – rinktis naują įrenginį ir taip išvengti įvairių rizikų, susijusių su naudoto egzemplioriaus įsigijimu. Vis dėlto šiuo metu populiarėja dar vienas pasirinkimo variantas, kuris yra tarsi aukso viduriukas tarp naujo ir naudoto prietaisų.

„Atnaujinti įrenginiai – tai ankstesnį savininką turėję, tačiau itin geros būklės prietaisai. Prieš jiems patenkant į pirkėjo rankas, nuodugniai patikrinama jų techninė būklė, įskaitant tokius svarbius komponentus, kaip ekranas, mygtukai, baterija ir kameros. Taip pat jiems taikoma 24 mėn. garantija, o tai užtikrina, jog telefonui ar planšetei netikėtai sugedus, neatsiras neplanuotų išlaidų. Kitaip tariant, atnaujinti įrenginiai suteikia naujo prietaiso patikimumą už naudoto kainą“, – aiškina pašnekovas.

Ekspertas pateikia ir konkretų sutaupymo pavyzdį. Atnaujintas „iPhone 11 Pro“ kainuoja beveik 50 proc. pigiau, nei naujausias „iPhone 13 Pro“, o naujam savininkui paruoštas „iPad Pro 12.9 (2020)“ planšetinis kompiuteris – beveik trečdaliu pigesnis už nuo jo techniškai nedaug besiskiriantį „iPad Pro 12.9 (2021)“. Be to, pirkėjai dažnai gali gauti ir papildomą nuolaidą, atnešę savo seną įrenginį.

Pigesnis nešiojamas kompiuteris

Karantino laikotarpiu prireikus pamokose ar paskaitose dalyvauti nuotoliniu būdu bei vienu metu atverti daug programėlių ir naršyklės langų, nemažai studentų ir mokinių tėvų spėjo pajusti savo nešiojamų kompiuterių galios ribas ir nusprendė įsigyti galingesnį įrenginį. Tačiau „Telia“ išmaniųjų įrenginių pardavimų vadovas pataria neskubėti pirkti pačius pajėgiausius parametrus turinčių modelių ir į tai pažiūrėti praktiškai.

„Vienas paprasčiausių būdų sutaupyti – rinktis pageidaujamo modelio įrenginį su mažiau operatyviosios (RAM) ar vidinės atminties. Didelė dalis „Windows“ nešiojamų kompiuterių suteikia galimybę savarankiškai įsigyti ir nesunkiai įsidėti papildomą norimos talpos RAM plokštę ar kietąjį diską, kas leidžia sutaupyti šimtą ar net kelis šimtus eurų, lyginant su identiška gamykloje sukomplektuota versija. Tai taip pat yra išeitis tiems, kas naujo kompiuterio pirkimą nori atidėti bent vienam sezonui. Į seną įrenginį, ypač jeigu jame veikia HDD tipo kietasis diskas, galima įdėti spartesnę SSD atmintinę ar papildomus 2-4GB RAM, ir taip pastebimai pagerinti jo naudojimo patirtį“, – pasakoja S. Tilindis.

Nenorintiems užsiimti šiais darbais specialistas taip pat turi patarimą – rinktis modelį su senesnės kartos lustu. Pasak jo, pastaruoju metu procesoriai nebetobulėja taip greitai, kaip anksčiau, todėl našumo prieaugis tarp įvairių šiųmetės dvyliktos ir praėjusių metų vienuoliktos kartos „Intel“ procesorių siekia tik kelis ar keliolika procentų, ką realiomis sąlygomis pajusti sugebės tik labai nedidelė vartotojų dalis.

Specialistas taip pat atkreipia dėmesį ir į galimybę įrenginius įsigyti išsimokėtinai – tai gali būti ypač naudinga vis augant infliacijai.

„Būtent pirkimas išsimokėtinai yra finansiškai palanki priemonė dabartinėje ekonominėje situacijoje. Pavyzdžiui, suma, kurią vartotojas sumokės per du metus per tą laikotarpį jau bus nuvertėjusi, tad pasirinkus pirkti įrenginį išsimokėtinai, iš tiktųjų bus sumokama mažiau nei būtų mokama iš karto. Tad pirkimas išsimokėtinai šiuo metu padeda išnaudoti infliaciją“, – teigia S. Tilindis.

Taupyti gali padėti ir laikas, ir mokėjimas dalimis

Kadangi dauguma elektronikos įrenginių atnaujinami kas metus, sutaupyti galima ir atsižvelgus į jų pristatymo ciklus. Pavyzdžiui, naujausių „iPhone“ kaina visus metus išlieka stabili ir mažėti pradeda prieš pat mokslo metus, artėjant naujo modelio pristatymui rugsėjį. Tuo metu „Samsung“ savo pažangiausius išmaniuosius bei planšetes pristato vasarį ir rugpjūtį, bet įpusėjus jų gyvavimo ciklui pirkėjams pasiūlo įvairių nuolaidų.

„Paradoksalu, bet priešingai negu galvoja daugelis vartotojų, kai kuriais atvejais sutaupyti perkant elektroniką galima ir pasirinkus mokėti dalimis. Gana dažnai vienintelis būdas gauti nuolaidą ką tik pristatytam telefonui ar planšetei būna sutarties su mobiliojo ryšio operatoriumi pasirašymas. Be to, tokiu atveju klientas neretai gauna įvairių dovanų, tokių kaip ausinės, laikrodžiai ar kelių mėnesių trukmės „Spotify“ prenumerata. Pasvėrus viską, žmogus laimi visapusiškai – mokėjimas mėnesinėmis įmokomis leidžia dideles pinigų sumas nukreipti kitoms reikmėms ir neišleidus daugiau, džiaugtis papildomomis naudomis“, – aiškina ekspertas.

Nešiojamas kompiuteris yra populiariausias pasirinkimas, kalbant apie svarbiausius technologinius įrenginius, rodo „Huawei“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Pusė (51 proc.) apklausos respondentų teigė, kad dažniausiai naudojasi nešiojamu kompiuteriu. Ketvirtadalis (26 proc.) gyventojų naudojasi stacionariu, o planšetiniu kompiuteriu – 9 proc. Apklausus 1013 respondentų paaiškėjo, jog tik 14 proc. Lietuvos gyventojų nenaudoja jokio kompiuterio.

Įrenginys, kuris leidžia palaikyti spartų gyvenimo būdą

Tyrimų bendrovės „Spinter“ šių metų liepos mėnesį vykdyta reprezentatyvi Lietuvos visuomenės apklausa atskleidė, kad nešiojamą kompiuterį naudoja kas antras Lietuvos gyventojas.

„Augantis nešiojamųjų kompiuterių funkcionalumas lemia ir gerokai didesnį jų naudojimą. Tiek dirbantys, tiek ir besimokantys asmenys atkreipė dėmesį į nešiojamus kompiuterius dėl spartaus įrenginių veikimo, komfortiško naudojimo ar suderinamumo su kitais įrenginiais. Neabejotina, jog prie išaugusio šių įrenginių vartojimo prisidėjo ir kelis metus trukęs karantinas, kai daugelis mūsų turėjome dirbti ar mokytis iš namų. Pastebime, kad dalis vartotojų į įprastas darbo vietas taip ir nesugrįžo bei savo užduotis atlieka mažiau įprastose vietose – gamtos apsuptyje ar mėgstamoje kavinėje“, – teigia „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.

Apklausos duomenimis, daugelis kompiuterį naudojančių Lietuvos gyventojų prie savo įrenginio laiką leidžia reguliariai. Trečdalis (32 proc.) respondentų prie kompiuterio praleidžia 2 valandas, ketvirtadalis (26 proc.) tarp 2-4 valandų, o 4-8 valandas – 27 proc. apklausos dalyvių.

„Tyrimas parodė, jog nešiojamu kompiuteriu besinaudojantys žmonės jį naudoja daugiau valandų nei tie, kurie turi stacionarius ar planšetinius kompiuterius. 4-8 valandas prie nešiojamo kompiuterio praleidžia 29 proc. apklaustųjų, o daugiau nei 8 valandas – 19 proc. respondentų. Didžiausias šių įrenginių naudojimas pastebimas tarp didmiesčių ir rajono centrų gyventojų, kurių gyvenimo tempas yra itin judrus ir reikalaujantis ilgesnių darbo valandų prie kompiuterio ekrano“, – pažymi U. Eidžiūnaitė.

Nešiojamu kompiuteriu dažniau naudojasi jaunesni nei 45 metų ir aukštesnio išsilavinimo gyventojai. Stacionariu – vidurinio išsimokslinimo apklaustieji. Kompiuterį laisvalaikiui dažniau naudoja jauniausi respondentai, o darbui – 26-55 metų, didesnių pajamų, didmiesčių ir rajono centrų gyventojai.

Apjungia darbo ir poilsio funkcijas

Kaip atskleidė apklausa, nešiojamas kompiuteris yra populiariausias vartotojų pasirinkimas ne tik darbo, bet ir laisvalaikio metu. Laisvalaikiui nešiojamą kompiuterį naudoja 60 proc. respondentų, kasdienėms reikmėms, pavyzdžiui, sąskaitų mokėjimui ar naujienų skaitymui 56 proc., o darbui – 49 proc. kompiuterį naudojančių Lietuvos gyventojų.

„Dažną nešiojamo kompiuterio pasirinkimą galima sieti su plačiomis šio įrenginio panaudojimo galimybėmis. Pastaruoju metu kompiuterių gamintojai pristatė ne vieną naujovę bei papildė ir taip efektyviai veikusias funkcijas. Šiuolaikinis nešiojamas kompiuteris yra ne tik sparčiai veikiantis, patogus, bet ir užtikrina akių nevarginantį ekraną, kasdienybėje naudingus sprendimus. Pavyzdžiui, naujausias „Huawei“ nešiojamas kompiuteris „MateBook D16“ vartotojams siūlo net 16 colių itin ryškų „FullView“ ekraną, kompaktišką korpusą ir sveria vos 1,7 kg“, – sako U. Eidžiūnaitė.

Laikai, kai dirbame išskirtinai biure – jau praeityje

Tyrimo metu paaiškėjo, kad vis didesnė kompiuterį naudojančių gyventojų dalis renkasi dirbti ar mokytis ne biure, ar auditorijose, bet mažiau įprastose vietose. Bent kelis kartus per savaitę savo darbus nestandartinėje aplinkoje atlieka penktadalis (21 proc.) apklaustųjų, o labai dažnai, kiekvieną arba beveik kiekvieną darbo dieną – dar 15 proc. gyventojų.

„Kalbant apie tuos darbuotojus ar studentus, kuriems tenka dirbti bei mokytis neturint nuolatinės darbovietės, kompaktiškas ir darbui pritaikytas nešiojamas kompiuteris yra tiesiog būtinybė. Todėl modernus dizainas, lengvos ir patvarios įrenginio medžiagos bei patogus naudojimas yra tos funkcijos, kurioms vartotojai turėtų skirti bene didžiausią dėmesį. Be to, vartotojai dažnai dirba su daugiau nei vienu įrenginiu, todėl pravartu, jog nešiojamas kompiuteris gebėtų efektyviai palaikyti tarpusavio suderinamumo funkcijas. Belaidės sąsajos leis savo darbus lengvai perkelti iš įrenginio į įrenginį ir darbą pratęsti iš bet kurios vietos“, – apibendrina U. Eidžiūnaitė.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko liepos 18-28 dienomis. Visoje šalyje apklausta 1013 respondentų, kurių amžius buvo tarp 18-75 metų.

Galime drąsiai teigti, kad nešiojami kompiuteriai pakeitė žmonių gyvenimus. Jie suteikia laisvę ir galimybę atlikti darbus ir leisti laisvalaikį bet kurioje pasaulio vietoje, ypač dabar, kai internetas yra taip lengvai pasiekiamas. Taip pat nešiojami kompiuteriai yra nepamainomi pagalbininkai moksluose, be kurių šiais laikais mokytis būtų labai sudėtinga. Nešiojami kompiuteriai gal būti ir puikus laisvalaikio praleidimo būdas – filmų ir serialų peržiūros, žaidimai, muzika, elektroninės knygos. Nešiojamų kompiuterių pasirinkimas yra be galo platus, skiriasi ne tik jų galimybės, tačiau ir kainos amplitudė labai plati, todėl prieš pirkdami nešiojamą kompiuterį, turėtumėte išsiaiškinti keletą dalykų.

Apgalvokite kam jums reikalingas kompiuteris ir kokiems tikslams jūs jį naudosite. Nešiojami kompiuteriai skirstomi į tris kategorijas: universalūs, skirti darbui ir mokslams, skirti žaidimams. Šie nešiojami kompiuteriai skiriasi ne tik kaina, bet ir savo parametrais. Svarbu apgalvoti kokiu tikslu naudosite nešiojamą kompiuterį, dėl dviejų priežasčių. Nusipirkę galingą kompiuterį pavyzdžiui darbui arba mokslams ir filmų žiūrėjimui, jūs labai permokėsite ir neišnaudosite visų nešiojamo kompiuterio galimybių. Arba gali įvykti atvirkščiai ir įsigiję paprastą kompiuterį darbui, norėsite žaisti žaidimus, jis strigs ir neveiks tinkamai. Štai truputis informacijos apie kiekvieną nešiojamojo kompiuterio kategoriją, kuri jums padės apsispręsti, kokį nešiojamą kompiuterį rinktis.

Universalūs nešiojami kompiuteriai. Šie kompiuteriai priklauso žemai ir vidutinei kainų kategorijai. Puikiai tinka visiems kasdieniams darbams atlikti ir patenkins žaidimų gerbėjų poreikius, kuriems nėra reikalinga profesionali kompiuterio grafika. Iš esmės tai puikus pasirinkimas jauniems žmonėms, kurie kompiuterį naudoja mokslams, tačiau laisvalaikiu mėgsta žiūrėti filmus ir žaisti paprastus žaidimus.
Nešiojami kompiuteriai darbui. Renkantis nešiojamą kompiuterį darbui, ypač svarbu kompiuterio dizainas. Didelė tikimybė, kad kompiuteris neturės pastovios lokacijos, todėl jis turi būti patogus nešioti. Ne per didelis, ne per storas, lengvas ir patogus naudoti. Taip pat labai svarbu nešiojamo kompiuterio autonomiškas veikimo laikas, kuo kompiuterio baterijos veikimo laikas yra ilgesnis, tuo bus patogiau naudoti nešiojamą kompiuterį neprisirišant prie elektros lizdo.

Tikriems kompiuterinių žaidimų gerbėjams. Šie nešiojami kompiuteriai yra patys brangiausi iš viso asortimento. Jie yra labai galingi ir gali atlikti bet kokio tipo darbus: projektavimo, vaizdo redagavimo, 3D vaizdo redagavimo, grafinio dizaino ir kitus, panašaus tipo projektus. Šiems kompiuteriams labai svarbi yra vaizdo plokštė ir operatyvioji atmintis, turėkite omenyje, kuo atmintis didesnė, tuo kompiuteris sklandžiau ir sparčiau veiks.

Džiaukitės puikiomis akimirkomis su nešiojamu kompiuteriu. Pamatysite, kad tai vienas geriausiu palydovu kasdienybėje.