Login to your account

Username *
Password *

Maždaug pusė namus be priežiūros ilgesniam laikui paliekančių lietuvių nerimauja, ar į juos neįsilauš vagys. Policijos duomenys rodo, kad tokia baimė pagrįsta. Lietuvoje kasmet fiksuojama apie 800 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų. Pasak ekspertų, rizika didėja vasarą, dažniau keliaujant ir praleidžiant daugiau laiko ne namuose.

Baimė būti apvogtam

BTA užsakymu kompanijos „Nielsen“ atliktas tyrimas parodė, kad ilgapirščių įsilaužimai yra antra dažniausia namų savininkų baimė. Dėl šio pavojaus nerimauja net 45 proc. respondentų. Daugiau streso kelia tik gaisro rizika –  54 proc. Policijos suvestinės rodo, kad vien per pirmus penkis šių metų mėnesius fiksuota 320 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų.

Marek Ernest Goliančik, BTA Žalų departamento direktoriaus pavaduotojas, sako, kad bendra saugumo tendencija gerėja. Tačiau ilgųjų savaitgalių ir atostogų metu pranešimų apie piktavališkus atvejus padaugėja. Draudimo bendrovei pranešama apie įsilaužimus į butus, namus ir sandėliukus. Dažniausiai ilgapirščiai taikosi į pelningą grobį – juvelyrinius dirbinius, smulkią buitinę techniką, įrankius, dviračius, paspirtukus ir grynuosius pinigus.

„Kažkur išvykstant ilgesniam laikui, visų pirma, reikia sandariai uždaryti langus, balkono duris. Individualių namų savininkams derėtų nepalikti dėmesį atkreipti galinčių daiktų matomoje vietoje. Patartina įsirengti ir signalizaciją. Taip pat pravartu prisiminti saugios kaimynystės principus ir susitarti, kad kaimynas pastebėtų aplinką bei praneštų apie įtartinus asmenis ar automobilius šalia jūsų namų“, – dėsto jis.

Vagystėms ruošiasi

Saugios kaimynystės svarbą pabrėžia ir Klaipėdos m. policijos komisariato bendruomenės pareigūnų grupės vyr. tyrėja Audrutė Dunčienė. Pasak jos, vagystės iš namų retai būna spontaniškas veiksmas. Tokiam nusikaltimui paprastai ruošiamasi mėnesį ar net kelis, o vagys atkreipia dėmesį net į mažiausias smulkmenas. Tarkime, perpildyta pašto dėžutė gali tapti ženklu, kad namai tušti ir į juos apsimoka laužtis.

„Vagystei praktiškai visada yra ruošiamasi iš anksto. Tai dažniausiai daro asmenų grupės. Aplinką jie gali stebėti ir mėnesį, ir du. Jie labai gerai žino jūsų ir jūsų kaimynų įpročius: kada išvykstate į darbą, kada sugrįžtate. Reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu vakarais sulaukiate keistų telefono skambučių ar dėl neįprastų priežasčių apsilanko keisti asmenys. Tai leidžia numanyti, kad atsidūrėte vagių taikinyje“, – sako pareigūnė.

Daugiausiai vagysčių iš gyvenamųjų patalpų fiksuojama Lietuvos didmiesčiuose. Šie miestai pasižymi ne tik vagysčių skaičiumi, bet ir vagišių padaroma žala. Pavyzdžiui, birželio 24 d., Klaipėdoje, ilgapirščiai pavogė didelį kiekį kolekcinių monetų ir žiedus. Patirta žala įvertinta 3600 Eur.

Po kelių dienų Vilniuje vagys iš namo išsinešė grynuosius pinigus ir papuošalus. Patirta žala įvertinta 16000 Eur. 
„Vidutinė žala vagysčių metu siekia apie 995 eurų. Didžiausia mūsų užfiksuota žala per pastaruosius kelis metus siekia daugiau nei 14 tūkst. eurų. Žinoma, vagys taikosi į tai, ką galima greitai paimti. Dėl to neretai gyventojai pasigenda ir prie namų be priežiūros paliktų daiktų – kepsninių, akumuliatorinių įrankių, dviračių“, – pastebi BTA M. E. Goliančik.

Ilgapirščiai naudojasi socialiniais tinklais

Tuo metu A. Dunčienė atkreipia dėmesį ir į dar vieną grėsmę – socialinius tinklus. Į feisbuką ar instagramą dažnai net nesusimąstydami keliame akimirkas iš savo atostogų neįtardami, kad tokios nuotraukos gali tapti žalia šviesa tinkamo momento tykantiems ilgapirščiams.

„Visada turėkite omenyje, kad vagys paprastai su jumis turi bendrų draugų, pažįstamų. Niekada negalime būti tikri, kas kada ir kokią informaciją jiems perduos. Bėda gali prasidėti labai nekaltai. Užtenka vaikams pasipasakoti savo draugams apie tai, kad su šeima kažkada išvyks atostogų. Kažkas iš jų gali turėti vyresnių brolių, kaimynų ir t.t. Taip ta informacija ir keliauja“, – perspėja Klaipėdos m. policijos komisariato bendruomenės pareigūnų grupės vyr. tyrėja.

Pareigūnė atkreipia dėmesį, kad jeigu visgi nelaimės nepavyko išvengti ir vagys apsilankė jūsų namuose, tai pastebėsite vos tik priėję prie buto ar namo. Tokiu atveju, labai svarbu nesupanikuoti ir nieko neliesti, nepalikti pėdsakų ir nepanaikinti įkalčių, kurie padėtų pareigūnams susekti nusikaltėlius.

Įsibėgėjant vakcinacijai pagreitį įgauna ir atostogų sezonas. Kad išvykus atokvėpiui nereikėtų krimstis, ar namuose paliktas turtas yra saugus, o sugrįžus nepasitiktų nemalonios staigmenos, „Tele2“ rekomenduoja namų apsauga pasirūpinti iš anksto.

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pateikė 6 išmanius būdus, kaip be didelių pastangų apsaugoti savo namus išvykus.

  1. Pasirūpinkite tinkamu apšvietimu. Ko gero, pirma instinktyvi mintis prieš paliekant namus – išjungti visas šviesas. Tačiau tamsūs namų langai ilgapirščiams yra vienas aiškiausių signalų, jog čia galima apsilankyti. Ekspertai rekomenduoja pasirūpinti paprastu sprendimu – išmaniomis apšvietimo lemputėmis.

Išmanios lemputės atrodo lygiai taip pat kaip ir įprastos. Tačiau jose integruota belaidžio ryšio technologija leidžia jas kontroliuoti iš bet kurios vietos, naudojant savo išmanųjį prietaisą. Kai kuriose iš jų, be šviesos temperatūros ir spalvos reguliavimo, papildomai galite nustatyti laikmatį, kada įjungti ar išjungti šviesas, bei nurodyti konkretų kambarį, kuriame tai norite padaryti. Taip namuose sukursite iliuziją, jog kažkas yra nuolatos.

  1. Patikrinkite, ar veikia dūmų detektoriai. Dūmų detektoriai – privaloma apsaugos priemonė kiekvienuose namuose. Tačiau standartiniai prietaisai turi vieną ryškų minusą – apie kilusį pavojų iš jų operatyviai sužinome tik tuo atveju, jeigu tuo metu patys esame namuose. Be to, dažno namuose detektoriai neveikia dėl paprasčiausios priežasties – išsekusių elementų.

Ekspertai siūlo išbandyti paprastai diegiamus išmaniuosius dūmų detektorius, pavyzdžiui, „Fumerex“. Juos galima suporuoti su telefonu ar net keliais telefonais, todėl pranešimą apie tai, kad dūmų lygis pasiekė pavojingą ribą, žmogus gauna tiesiai į savo mobilųjį. Tokie detektoriai gali būti sujungti ir su artimiausios ugniagesių stoties sistemomis, todėl padeda daug patikimiau apsidrausti nuo galimų nelaimių išvykus.

  1. Suteikite namams „akis“. Dar daugiau ramybės atostogaudami turėsite tada, kai prireikus galėsite tiesiogiai stebėti, kas vyksta namuose ar kieme. Jei anksčiau vaizdo stebėjimo sistemą turėjo diegti patyręs meistras, šiandien šia įranga pradėti naudotis kur kas paprasčiau. Dauguma belaidžių apsaugos kamerų valdomos tiesiog išmaniuoju telefonu, per joms skirtą aplikaciją. Vaizdo įrašai išsaugomi atminties kortelėje arba saugiai užšifruotuose serveriuose, todėl prireikus galima bet kada juos peržiūrėti.

Pavyzdžiui, kompaktiškai „Arlo Go“ nereikia nei Wi-Fi ryšio, nei elektros lizdo. Kamera naudoja standartinę SIM kortelę bei ypač ištvermingą bateriją. Vaizdą galima stebėti tiesiogiai arba peržiūrėti įrašus, išsaugotus debesyje. Tuo tarpu kita, programėle valdoma, belaidė lauko ir vidaus vaizdo kamera „EZVIZ C3W Color Night Vision“ turi integruotą garsiakalbį ir mikrofoną įspėjimams realiu laiku. Ji taip pat gali atpažinti judesį ir savaime per garsiakalbį paleisti iš anksto įrašytą balso įrašą.

  1. Apdrauskite savo būstą. Norintiems išvengti finansinių nuostolių patyrus turto žalą, rekomenduojama pasirūpinti būsto ir turto draudimu. Šiandieną draudimo pasirinkimų rinkoje yra daugybė, o mėnesinės įmokos siekia vos kelis eurus per mėnesį.

Pavyzdžiui, „Tele2“ vieni pirmųjų iš mobiliojo ryšio operatorių savo klientams suteikė galimybę būsto ir gyventojų turto draudimą įsigyti paprasčiau – tiesiog užpildžius internetinę formą. Patogiausia tai, kad įmoka kiekvieną mėnesį įtraukiama į kliento „Tele2“ paslaugų sąskaitą, tad atskiru sąskaitos apmokėjimu rūpintis ne0reikia.

  1. Atostogų akimirkomis pasidalinkite grįžę. Jeigu mėgstate savo gyvenimo akimirkomis reguliariai dalintis socialiniuose tinkluose, žinutes apie atostogų planus ar vaizdus iš kurortų pasilikite vėlesniam laikui – kai grįšite.

Ši atsarga gėdos tikrai nepadarys, ypač jeigu turite daug sekėjų ar viešą socialinių tinklų profilį – niekados nesate tikri, kas ir kokiomis intencijomis gali sekti jūsų įrašus.

  1. Papildomi saugumo triukai. „Velnias slypi detalėse“ – sako liaudies išmintis. Todėl prieš išvykstant atostogauti ekspertai pataria apgalvoti net šias, iš pažiūros nereikšmingas smulkmenas.

Pirmiausia, ištuštinkite pašto dėžutę, o kol būsite išvykę, paprašykite, kad tai už jus reguliariai padarytų kaimynai ar artimieji. Perpildyta pašto dėžutė – žalia šviesa įsibrovėliams.

Taip pat rekomenduojama užsukti vandentiekį, sureguliuoti termostatą, užrakinti visus langus, o brangius daiktus padėti mažiau matomose ir užrakintose patalpose. Be to, prieš išvykstant patariama susitvarkyti kiemą, kad jame būtų aktyvios veiklos ženklų. Kol atostogausite, paprašykite artimųjų, kad šie reguliariai užsuktų ir nugrėbtų lapus ar žiemą nukastų sniegą – bet kokios neseniai kieme ar sode atlikto darbo apraiškos gali atbaidyti potencialius ilgapirščius.